8684887f-b0a2-47cf-bd27-39bf930eaca3 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-595-282/2012Teisminis proceso Nr. 1-96-1-00690-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.8.; 1.2.14.1.2.4.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 18 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Renatai GuruÅ¡kinienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei MorkÅ«naitei,gynėjui advokatui Modestui Å važui, nuteistajam E. P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Kolegija n u s t a t ė:

             E. P. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 14 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ gyvenamojo namo kiemo pagrobė M. S. priklausantį automobilį „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas nukentėjusiajai M. S. 3000 Lt turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. praÅ¡o pakeisti teismo nuosprendį ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę. Nurodo, kad labai gailisi dėl savo poelgio, nukentėjusiajai atlygino 3000 Lt žalÄ , ji jam atleido ir teismo prašė skirti kuo Å¡velnesnę bausmę, kadangi jie yra geri draugai.

Taip pat nurodo, kad UAB „A. A.“ direktorius sutinka jį oficialiai įdarbinti, be to, jis gyventų pagal deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini).Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas netenkinamas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl E. P. kaltės pagrobus automobilį, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę nuteistajam E. P. pirmosios instancijos teismas Å¡ių įstatymo reikalavimų nepažeidė.Teismas nustatė E. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. IÅ¡ bylos matyti, kad E. P. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, jo padaryta nusikalstama veika yra baigta.

Nuteistasis nevedęs, nedirbantis, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi, darbo biržoje nesiregistravo (1 t. 200 b. l.), bylos nagrinėjimo metu nuteistajam buvo paskelbta paieÅ¡ka, nėra pagrindo manyti, kad jis gyventų nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pastebėtina, kad tik teisme nuteistojo motina pateikė sutikimÄ jį priimti gyventi pas save adresu (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantas baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų bei anksčiau buvo teistas 5 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui.

Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį, pagrįstai vadovavosi ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ir parinko griežčiausiÄ BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , nes E. P. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Atsižvelgusi į byloje esančius duomenis, kad apeliantas nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, kad iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, jam anksčiau paskirtos Å¡velnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areÅ¡tas) bei laisvės atėmimas teigiamos įtakos nepadarė, nes jis darė naujas nusikalstamas veikas, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Taigi, pirmosios instancijos teismas E. P. tinkamai parinko bausmės rūšį.BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

Esant nustatytoms nuteistojo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, į tai, kad nukentėjusioji prašė skirti kuo Å¡velnesnę bausmę kaltininkui, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo E. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo.Kaip minėta, apeliantas ne kartÄ teistas, iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė – buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas laisvės apribojimas, tačiau nuteistasis darė naujas nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, ir naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. P. įvykdė nepraėjus nei pusei metų po paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. P. yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Dėl to kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik E. P. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Nors nuteistasis skunde nurodo, kad UAB „A. A.“ direktorius sutinka jį oficialiai įdarbinti, tačiau Å¡i aplinkybės neleidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Remiantis iÅ¡dėstytu, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punktu, kolegija, n u t a r i a : atmesti nuteistojo E. P. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio.

Kolegijos pirmininkė                                                    Virginija Žindulienė Teisėjai                                                                 Boleslovas Kalainis                                                                  Nijolė Matuzevičienė