867fa4c2-98c4-4898-a8df-d74fc47cd5c0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

PareiÅ¡kėja A-B Administracinė byla Nr. I-3877-142/2014Proc. Nr. 3-61-3-03067-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.8; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. K., jo atstovui advokatui Domantui Skebui, Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovėms Indrei Gasperei ir Rasai Pranaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

K. skundÄ atsakovams Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas J. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ ir patikslintus skundus (t. I, b. l. 1–4, 45–46, t. II, b. l. 98–101), kuriuose praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2012-11-14 sprendimÄ Nr.10-1-18899;

2) įpareigoti atsakovÄ tęsti pareiÅ¡kėjo valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo procedÅ«rÄ ir grÄ Å¾inti ekspertinį sprendimÄ Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai (toliau – CMEK), reikalaujant paÅ¡alinti Å¡io sprendimo trÅ«kumus (prieÅ¡taringumÄ ) ir įvertinti duomenis apie geresnę sveikatos bÅ«klę, nei buvo klaidingai diagnozuota (du pirminio skundo reikalavimai priimti teismo 2012-12-04 nutartimi, t. I, b. l. 20);

3) pripažinti pareiÅ¡kėjÄ tinkamu vidaus tarnybai pagal Vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003-10-21 įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos bÅ«klės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybÄ , pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos pareigÅ«nams sÄ vado (toliau – SÄ vadas) trečiÄ skiltį;

4) įpareigoti atsakovÄ tęsti pareiÅ¡kėjo valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo procedÅ«rÄ (pirmasis patikslintas skundas, t. I, b. l. 45–46, nutarta, kad reikalavimai priimti teismo 2013-01-15 nutartimi, t. I, b. l. 49–50).Teisme 2014-05-07 gautas pareiÅ¡kėjo patikslintas skundas, kuriame pareiÅ¡kėjas praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus AVPK 2012-11-14 sprendimÄ Nr.10-1-18899;

2) įpareigoti Vilniaus AVPK tęsti pareiÅ¡kėjo statutinio valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo procedÅ«rÄ ;

3) panaikinti CMEK 2012-10-29 akto Nr. 5902 sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas yra pripažintas netinkamu vidaus tarnybai pagal SÄ vade nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimų III skiltį. Å ie reikalavimai buvo priimti teismo 2014-05-12 nutartimi (t. II, b. l. 105–106).Skunde ir patikslintuose skunduose pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad iki 2009-08-05 ėjo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, turėjo komisaro inspektoriaus laipsnį.

TarnybÄ turėjo laikinai nutraukti, nes Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) valstybės sekretoriaus 2009-04-30 potvarkiu Nr. DP-14 pareiÅ¡kėjo sutuoktinė K. K. nuo 2009-08-10 buvo perkelta į Lietuvos Respublikos ambasados JAV vyriausiojo specialisto pareigas. PareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine bei mažamečiais vaikais iÅ¡vyko į JAV. PareiÅ¡kėjo sutuoktinės perkėlimas darbui JAV baigėsi 2012-08-20. Vidaus reikalų ministras 2009-06-08 raÅ¡te Nr. 1D-4345 (2) pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato pareigÅ«no, kuris iÅ¡vyksta į užsienį kartu su sutuoktiniu, paskirtu darbui užsienyje, teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusÄ , jeigu praÅ¡ymas pateikiamas per 3 mėnesius nuo sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos.

AnalogiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kinta ir Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Personalo skyriaus 2009-07-09 raÅ¡te Nr. 2D-713. PareiÅ¡kėjas 2012-08-21 pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus AVPK. Vilniaus AVPK informavo pareiÅ¡kėjÄ apie laisvas pareigybes Å¡ioje įstaigoje. Susipažinęs su Å¡iuo sÄ raÅ¡u pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ eiti Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto (B pareigybės lygis, 9 kategorija) pareigas. Vilniaus AVPK pradėjo statutinio valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjui procedÅ«rÄ ir iÅ¡davė jam siuntimÄ Ä¯ CMEK, siekdamas įvertinti pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę ir psichologinį tinkamumÄ vidaus tarnybai ir konkrečioms pareigoms.

Vilniaus AVPK Personalo skyrius 2012-10-30 gavo CMEK 2012-10-29 pažymÄ Nr. 5902, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas netinkamas vidaus tarnybai. Remdamasis Å¡ia pažyma Vilniaus AVPK 2012-11-14 priėmė sprendimÄ Nr. 10-1-18899 netęsti pareiÅ¡kėjui statutinio valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo procedÅ«ros. Vilniaus AVPK nepagrįstai nutarė netęsti pareiÅ¡kėjui statutinio valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo procedÅ«ros. Vilniaus AVPK supainiojo ir nepagrįstai apjungė dvi skirtingas procedÅ«ras, kurios yra vykdomos vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams – statutinio valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo procedÅ«rÄ ir grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ procedÅ«rÄ .

Å ios dvi procedÅ«ros yra skirtingos, joms įgyvendinti taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, Å¡iose procedÅ«rose yra skirtingas asmenų teisinis statusas, jos neturi bÅ«ti tarpusavyje tapatinamos. PareiÅ¡kėjui buvo taikoma grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ procedÅ«ra ir tai įrodo 2012-09-10 siuntimas atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę Nr. 10-32-SE-58, kuriame klaidingai nurodomas pareiÅ¡kėjo statusas – „buvęs pareigÅ«nas“. Vilniaus AVPK taikė vidaus reikalų ministro 2003-10-21 įsakymu Nr. 1V-384 patvirtintas GrÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ taisykles, o privalėjo vadovautis vidaus reikalų ministro 2006-07-31 įsakymu Nr. IV-297 patvirtintomis Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų statutinio valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo taisyklėmis.

Todėl yra pagrindas naikinti atsakovo Vilniaus AVPK 2012-11-14 sprendimÄ Nr. 10-1-18899. Vilniaus AVPK savo sprendimÄ grindžia CMEK 2012-10-29 pažyma Nr. 5902. Joje iÅ¡vardintas pareiÅ¡kėjo diagnozių sÄ raÅ¡as. CMEK medikai iÅ¡analizavo Å¡ias diagnozes ir nurodė, kad jos netrukdo pareiÅ¡kėjo tinkamumui tarnybai, iÅ¡skyrus kairės kojos pėdos III laipsnio plokščiapėdystę (M 21.4). Nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui diagnozuota kairės pėdos III laipsnio plokščiapėdystė ir dėl tokio plokščiapėdystės laipsnio pareiÅ¡kėjas netinkamas tarnybai pagal SÄ vado nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimų III skiltį.

Å iÄ klaidingÄ diagnozę paneigė teismo paskirta 2014-03-21 Lietuvos teismo medicinos ekspertizė (toliau – LTME). LTME akte Nr. 0018/14 konstatuota iÅ¡vada, kurioje pažymima, kad J. K. nustatyta abiejų pėdų pirmojo laipsnio plokščiapėdystė. Pirmojo laipsnio plokščiapėdystę yra nustatęs ir VRM Medicinos centras. SÄ vado priedo – SÄ vado taikymo paaiÅ¡kinimo 42 punkto „Pėdos deformacijos“ 42.3 papunktyje nustatyta, kad „ 1° plokščiapėdystė pareigÅ«no tarnybai ir mokytis profesijos su pareigÅ«no tarnybos perspektyva kliūčių nesudaro“.

PareiÅ¡kėjas ginčija klaidingÄ CMEK ekspertinį sprendimÄ .Teismo posėdžiuose pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir patikslintus skundus.Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepime į patikslintÄ skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti (t. II, b. l. 111–115). PaaiÅ¡kina, kad pagrindiniai teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo atliktas pareiÅ¡kėjo sveikatos ekspertinis tyrimas, yra: Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas vidaus reikalų ministro 2008-08-05 įsakymu Nr. 1V-299 (toliau – ApraÅ¡as);

Sveikatos bÅ«klės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybÄ , pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose Å vietimo įstaigose Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams sÄ vadas, patvirtintas vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2012-04-06 įsakymu Nr. V-2K 291/V-308 (toliau – SÄ vadas) ir SÄ vado paaiÅ¡kinimai, nustatyti tuo pačiu įsakymu, nustatantys kiekvieno SÄ vado punkto taikymo ribas.

CMEK 2012-10-29 aktas Nr. 5902 buvo priimtas su ekspertinio sprendimo pagrindimu – kairės kojos pėdos III laipsnio plokščiapėdystė (M 21.4), netinkamas pagal SÄ vado 42.3. punktÄ â€“ III skiltį vertinimÄ â€“ tinkamumas individualus. Medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas gali tik vertinti, ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotÄ medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimÄ laikėsi specialiuose teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei ekspertinio sprendimo pagrįstumÄ .

CMEK yra įgaliota atlikti specializuotÄ medicininę ekspertizę. CMEK iÅ¡vada priimta vadovaujantis gydytojų specialistų nuomone, medicininiu tyrimu: 2012-10-15 rentgeno nuotraukomis, įvertinus visus medicininius dokumentus, buvo iÅ¡matuoti medicininiai pėdos skliauto, kampų dydžiai, vadovaujantis SÄ vade iÅ¡dėstytais paaiÅ¡kinimais, įvertinus vidaus tarnybos ypatybes (konkrečiai taikomi ApraÅ¡o 4, 65 punktai). PareiÅ¡kėjo sveikata buvo vertinama kaip naujai priimamojo, kadangi ApraÅ¡o 38 punktas nustato, kad buvusieji pareigÅ«nai priimami vadovaujantis SÄ vado nuorodomis kaip „nauji priimamieji“.

CMEK yra sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga ir neturi kompetencijos ir įgaliojimų vertinti, ar teisės aktas yra teisėtas, vertinti jo teisės spragų, Å¡i įstaiga veikia pagal savo nuostatus ir teikia ekspertines iÅ¡vadas pagal tuos kriterijus, kuriuos nurodo siuntime į Å¡iÄ Ä¯staigÄ nurodžiusi vidaus tarnybos įstaiga – kaip naujai priimamojo į tarnybÄ . Mano, kad toks teisės akto reikalavimas yra proporcingas, nes praėjus tam tikram laikui medicininės diagnozės ir asmenų sveikata gali keistis (paprastai – į blogÄ jÄ pusę), todėl jie priimami kaip naujai priimamieji, siekiant įgyvendinti vienÄ iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų – teisinio saugumo principÄ .

Praėjus tam tikram laikotarpiui pareigÅ«no sveikata gali pasikeisti tokiu mastu, kad tik atkÅ«rus statutinio tarnautojo statusÄ (kaip tarnaujančio pareigÅ«no), jam bÅ«tų skiriama valstybinė pensija dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos esant neigiamai CMEK iÅ¡vadai (PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ä®statymuose nustatyti reikalavimai dėl tinkamumo tarnybai susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, priimami į vidaus tarnybÄ , taip pat ir tarnaujantys vidaus tarnyboje, bÅ«tų tinkami tarnauti ne tik ekspertinio tyrimo metu, bet ir ateityje, taip pat, kad jų neveiktų vidaus tarnybos faktoriai labiau nei sveikų asmenų.

Turi bÅ«ti užtikrinti ir darbdavio interesai (apsaugotos teisinių santykių dalyvių teisės, gerbiami teisėti interesai ir teisėti lÅ«kesčiai). Valstybė, kuri yra plačiÄ ja prasme pareigÅ«nų darbdavys, turi užtikrinti, kad ir ateityje pareigÅ«nų tarnyba vidaus tarnyboje neatsilieps jų sveikatai ar gyvybei iÅ¡skirtinėse, sveikatai grėsmę ir pavojų keliančiomis sÄ lygomis. Reikėtų vertinti ne tik dabartinę pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, tačiau taip pat vertinti, ar ateityje vidaus tarnyba neturės medicininių pasekmių pareiÅ¡kėjo gyvybei ir sveikatai.

Teisės aktuose mediciniÅ¡kai pagrįstai nustatyti bÅ«tent tokie ir atitinkamo dydžio (apimties, sudėties, sunkumo) asmenų organizmo sutrikimai/bÅ«klės, kurioms esant perspektyvoje vidaus tarnyba gali neigiamai atsiliepti pareiÅ¡kėjo sveikatai. Tokiu bÅ«du valstybė, kaip darbdavys, leisdama tarnauti vidaus tarnyboje asmenims, kurie dėl sveikatos bÅ«klės gali bÅ«ti labiau veikiami vidaus tarnybos faktorių (vibracijos, smÅ«gių, temperatÅ«ros svyravimų), turėtų pareigÄ sutrikus pareigÅ«nų sveikatai taikyti reikÅ¡mingas socialines garantijas, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 40, 42, 52 ir kt. straipsniuose, PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, Valstybinių pensijų įstatyme (kompensacijos mirties ir sveikatos sutrikdymo atvejais, iÅ¡mokos medicininės reabilitacijos, sveikatos grÄ Å¾inamojo ir antirecidyvinio gydymo iÅ¡laidų; pareigÅ«nų naÅ¡lių ir naÅ¡laičių pensijos, valstybinių pareigÅ«nų pensijų mokėjimas).

Medicininiai kriterijai ir metodai, kuriais vadovaujantis buvo nustatyta III laipsnio plokščiapėdystė, nurodyti CMEK 2013-02-11 atsiliepime Nr. 45R-355 – kairės kojos pėdos III laipsnio plokščiapėdystė (M 21.4), netinkamas pagal SÄ vado 42.3. punktÄ â€“ pėdos deformacijos: lengvai apsunkinančios vaikščiojimÄ â€“ III skiltį vertinimÄ â€“ tinkamumas individualus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus tyrimus (ir apžiÅ«rÄ , ir objektyvų medicininį tyrimÄ ), dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo vidaus tarnybai buvo sprendžiama individualiai, įvertinus ne tik matematinius rodmenis – pėdos skliauto aukÅ¡tį, skliauto kampÄ , bet ir Å¡ios diagnozės (deÅ¡inė pėda – II plokščiapėdystė; kairė pėda – III plokščiapėdystė) įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai ir likusioms pėdos dalims, t. y. buvo individualiai įvertinta, kad plokščiapėdystė įtakojo sveikatos komplikacijų atsiradimÄ : abiejų čiurnų sÄ narių artrozę, abiejų kulnikaulių pentinų susiformavimÄ .

Nors atskirai Å¡ios diagnozės (artrozė, pentinai) neįtakoja pareiÅ¡kėjo tinkamumo tarnybai, tačiau jų buvimas leidžia įvertinti pareiÅ¡kėjo diagnozės (plokščiapėdystės II–III laipsnio) jau esamų komplikacijų organizme atsiradimÄ ir galimÄ Ä¯takÄ tolesnei tarnybai. Ä®vertinus galimo padidinto fizinio krÅ«vio galimybę, Å¡is vidaus tarnybos veiksnys gali iÅ¡provokuoti negrįžtamus pareiÅ¡kėjo sveikatos pakitimus, sveikatos problemų progresavimÄ . CMEK pakartotinai vertino pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę po pareiÅ¡kėjo pateiktų daktaro Ž. tyrimų ir iÅ¡vados.

PareiÅ¡kėjo pateiktoje medicininėje dokumentacijoje plokščiapėdystės laipsnis buvo nustatytas žemesnis – II laipsnio, tačiau kiti objektyvÅ«s duomenys, t. y. pėdos skliauto kampai, dydžiai, atitiko (buvo panaÅ¡Å«s) objektyvius matematinius duomenis, todėl CMEK nekeitė ekspertinio sprendimo iÅ¡vados. Skyrėsi tik metodikų taikymas ir, kadangi akivaizdžiai neatitikimo tarp iÅ¡vadų nebuvo, jos laikytinos viena kitÄ papildančiomis. SÄ vado taikymo paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad SÄ vado punktui 42.3. (dėl kurio pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas netinkamu tarnybai) priskirtina net ne III laipsnio, o II laipsnio plokščiapėdystė.

Todėl Aprašo punktai 75, 76 buvo tinkamai pritaikyti. Ekspertinio sprendimo priėmimo metu jokių kitų duomenų, nei kitų medicininių išvadų, nei kitų medicininių tyrimų duomenų, kurie prieštarautų turimiems, nebuvo. Jokių abejonių, kad pareiškėjo medicininė diagnozė nustatyta tinkamai - III laipsnio plokščiapėdystė ir dėl to vidaus tarnybos specifiniai faktoriai gali turėti įtakos tolesnei pareiškėjo sveikatai, CMEK nebuvo, nes ekspertinis sprendimas buvo priimtas įvertinus visus medicininius duomenis ir šis sprendimas buvo pakartotinai peržiūrėtas.

Tokiu būdu Aprašo 67 punktas (tiriamojo ekspertizė tęsiama tol, kol tai būtina ekspertinėms išvadoms patikslinti, kad ekspertinis sprendimas būtų priimtas be abejonių) buvo įgyvendintas. Todėl CMEK laikytina tinkamai atlikusi jos kompetencijai priskirtas funkcijas, nes buvo laikytasi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų ir taisyklių, objektyviai įvertintos visos aplinkybės ir priimtas pagrįstas ekspertinis sprendimas. Dėl medicininės ekspertizės išvados paaiškina, kad medicininės ekspertizės išvada yra neišsami, nemotyvuota, nepateikta konkrečių CMEK veiksmų/sprendimų, kurie būtų nurodyti kaip neteisėtas faktinis, teisinis pagrindas neatitinkančiai medicininės ekspertizės išvados pareiškėjo diagnozei nustatyti.

Medicininės ekspertizės metu priimta išvada – I laipsnio plokščiapėdystė kardinaliai prieštarauja ne tik CMEK ekspertinio sprendimo išvadai, tačiau ir pareiškėjo pateiktai gyd. Ž. išvadai. Ekspertas vertino 2013 m. atliktus tyrimus ir nuotraukas, kurių CMEK ekspertinio sprendimo metu neturėjo ir negalėjo remtis, ekspertas vertino nuotraukas, kurių objektyvūs duomenys visiškai neatitinka anksčiau gautų objektyvių radiologinių duomenų ir objektyvių matematinių dydžių (pėdų skliauto skirtumai – 11 mm, 8 mm.), o kodėl tose pačiose asmens pėdose galėjo atsirasti tokių neatitikimų, medicininės ekspertizės išvadoje nėra paaiškinta.

Ir CMEK, ir profesorius Ž. nurodo iÅ¡ nuotraukų tuos pačius objektyvius pėdos skliauto, kampo dydžius, todėl medicininės ekspertizės iÅ¡vada iÅ¡kelia daugiau klausimų. Eksperto vertintose nuotraukose neatitinka ne tik pėdų skliautų dydžiai, bet ir kiti objektyvÅ«s pėdos patologijos duomenys – susiformavę pentinai, sÄ narių artrozė (apie tai medicininės ekspertizės iÅ¡vadoje nėra pažymėta). Medicininės ekspertizės iÅ¡vadoje nėra nurodyta duomenų: ar buvo tikrinta pareiÅ¡kėjo asmens tapatybė tikrinant sveikatÄ VRM Medicinos centro Vilniaus filiale; ar medicinos ekspertas vykdė objektyviÄ pareiÅ¡kėjo pėdų apžiÅ«rÄ ; ar buvo vertinamos tos pačios 2012-10-05 abiejų pėdų sÄ narinės su krÅ«viu rentgenogramos, kuriomis remdamasi CMEK priėmė ekspertinį sprendimÄ .

Pažymi, kad teismui pateiktoje dokumentacijoje Å¡io objektyvaus tyrimo – 2012-10-05 abiejų pėdų sÄ narinių su krÅ«viu rentgenogramų nėra pateikta, mano, kad medicininės ekspertizės vykdymo metu Å¡i rentgeno nuotrauka taip pat nebuvo vertinama, dėl to nėra atsakyta į esminį Å¡ios administracinės bylos klausimÄ â€“ ar CMEK, priimdama ekspertinį sprendimÄ ir vertindama rentgeno nuotraukÄ , taikė teisingÄ metodikÄ , teisingai apskaičiavo ir iÅ¡matavo pėdos skliauto dydžius, kokias (hipotetiÅ¡kai) klaidas padarė CMEK, vertindama 2012-10-05 rentgenologinio tyrimo duomenis, kad buvo gauti kardinaliai medicininės ekspertizės iÅ¡vadai prieÅ¡ingi sveikatos duomenys? Atkreipia dėmesį, kad 2012-10-05 abiejų pėdų sÄ narinės su krÅ«viu rentgenogramos (medicininio tyrimo originalo) nėra nei administracinės bylos medžiagoje, nei pareiÅ¡kėjo sveikatos kortelėje, nėra duomenų, kad su Å¡ia nuotrauka buvo supažindintas medicinos ekspertas, nors ir CMEK, ir gydytojas Ž., nustatydami pareiÅ¡kėjo diagnozę, rėmėsi bÅ«tent Å¡ia nuotrauka.

Teigia, kad CMEK iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal SÄ vado III skiltį, atitinka SÄ vado 42.3 punkto dispozicijÄ , yra pagrįsta ir teisėta. CMEK laikėsi ApraÅ¡o 65 ir 67 punktų, nes atsižvelgė į ekspertizės metu surinktus medicininius dokumentus (iÅ¡rašų iÅ¡ med. dokumentų), pakartotinai vertino pareiÅ¡kėjo sveikatÄ po pateiktos gydytojo Ž. iÅ¡vados, paÅ¡alino priimant ekspertinį sprendimÄ kilusias visas abejones, todėl ekspertinis sprendimas yra priimtas be abejonių.

Kitų medicinos specialistų vertinimas/iÅ¡vados nėra privalomi CMEK, o yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, priimant specializuotos medicininės ekspertizės sprendimus. Teisės aktuose nustatytas reikalavimas priskirti diagnozę, kuri užkerta keliÄ tarnauti vidaus tarnyboje, yra mediciniÅ¡kai pagrįstas, t. y. mediciniÅ¡kai Å¡i diagnozė nesuderinama su vidaus tarnybos atlikimu ir jos faktorių įtaka asmens tolesnei sveikatos bÅ«klei. CMEK specialistai yra kompetentingi įvertinti medicininės diagnozės įtakÄ planuojamoms eiti vidaus tarnybos pareigoms ir koks poveikis galimas ateityje pareiÅ¡kėjui stojus tarnauti vidaus tarnyboje.

Teisės aktų normose nustatytas terminas „tinkamas/netinkamas tarnybai“ yra formalaus pobÅ«džio, Å¡ios teisės normos yra formaliosios, o ne materialiosios sudėties, t. y. nebÅ«tinai teisinės (ar kitokio pobÅ«džio, pvz. įtaka sveikatai; atsiradę materialÅ«s nuostoliai) pasekmės dėl Å¡ių teisės normų reikalavimų neužtikrinimo turi bÅ«ti atsiradusios Å¡ių aplinkybių konstatavimo momentu. Vien tai, kad pareiÅ¡kėjo diagnozė atitinka teisės normos dispozicijoje nurodytÄ jÄ , yra teisės normos reikalavimo atitikimas.

SÄ vado 42.3. punkte nustatyta diagnozė (dėl kurios pareigÅ«nai neatitinka reikalavimų eiti vidaus tarnybÄ ) atitinka pareiÅ¡kėjo diagnozę. Visuose medicinos specialistų dokumentuose/iÅ¡vadose yra konstatuota, kad plokščiapėdystės diagnozė nėra paneigta, yra nustatyti tik skirtingi laipsniai. Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjo medicininė diagnozė vertintina kaip atitinkanti SÄ vado 42.3. punktÄ , diagnozė nėra paneigta, Å¡i diagnozė gali turėti įtakos asmens sveikatai veikiant vidaus tarnybos faktoriams, CMEK ekspertinė iÅ¡vada yra atitinkanti konkretų, individualų pareiÅ¡kėjo atvejį, pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikintina.

Nesant pagrindo naikinti Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visi susiję pareiÅ¡kėjo reikalavimai netenkintini kaip nepagrįsti.Teismo posėdyje atstovės palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė skundo netenkinti.Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į patikslintÄ skundÄ su skundu nesutinka (t. II, b. l. 118–120). PaaiÅ¡kina, kad gavus CMEK 2012-10-29 pažymÄ Nr. 5902, kad pareiÅ¡kėjas yra netinkamas vidaus tarnybai pagal SÄ vade nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimų III skiltį, pareiÅ¡kėjo statutinio valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo – grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ â€“ procedÅ«ra nebegalėjo bÅ«ti tęsiama.

Vilniaus AVPK rėmėsi CMEK iÅ¡vada, nes nėra kompetentingas vertinti CMEK iÅ¡vados teisingumÄ ar reikalauti paaiÅ¡kinimų dėl ekspertinio sprendimo pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas neskundė teismui CMEK sprendimo. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai suformulavo antrÄ jį skundo reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ tęsti pareiÅ¡kėjo valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo procedÅ«rÄ , nes toks reikalavimas negali bÅ«ti įvykdytas, kadangi Vilniaus AVPK nesuteikti įgaliojimai vertinti CMEK iÅ¡vados teisingumÄ ar reikalauti paaiÅ¡kinimų dėl ekspertinio sprendimo pagrįstumo.

Pažymi, kad dėl CMEK sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiÅ¡kėjas gina savo teisę, kildinamÄ vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrÄ valstybės tarnybÄ , kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose Å¡vietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrindÄ sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos bÅ«kle, reikalinga ginamai teisei įgyti.

Teismui įvertinus ekspertinio sprendimo pagrįstumÄ , o tam tikrais atvejais jį nuginčijus kitais įrodymais, pvz., teismo paskirta ekspertize, realizuojama asmens teisė kvestionuoti CMEK ekspertinius sprendimus teisme. Dėl to mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai Vilniaus AVPK nepagrįsti.Teismo posėdyje Vilniaus AVPK atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Ginčas yra dėl pareiÅ¡kėjo, kuris iki 2009-08-05 turėjo vidaus tarnybos statutinio pareigÅ«no statusÄ , teisės į Å¡io statuso atkÅ«rimÄ realizavimo.Vidaus tarnybos statuto (patvirtintas 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, toliau – Statutas) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nų tarnybos santykius reglamentuoja Å¡is Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Statute yra nustatyti atvejai, kai statutinis pareigÅ«nas pats yra siunčiamas į užsienio valstybes, paskiriant pareigÅ«nÄ Ä¯ atitinkamas pareigas (Statuto 19 straipsnis). Tačiau Statutas nereglamentuoja atvejų, kai vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nas atsistatydina savo noru dėl to, kad iÅ¡vyksta kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje. Tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTÄ®) Å¡iuos santykius reglamentuoja tiesiogiai ir nurodo konkrečias statutinio pareigÅ«no teises: Å¡ios teisės iÅ¡vardintos VTÄ® 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse.VTÄ® 4 straipsnyje yra nustatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io Ä®statymo 31 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 161 straipsnis, 17 straipsnis, 181 straipsnis, 183 straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 311 straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 34 straipsnis, 341 straipsnis, 381 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktai ir Å¡io Ä®statymo VI skyrius taikomi be iÅ¡lygų.

Kitos Å¡io Ä®statymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.VTÄ® 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusÄ â€“ Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje arba kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje pareigas einančių statutinių valstybės tarnautojų statusÄ reglamentuoja atitinkamas statutas, turi buvę statutiniai valstybės tarnautojai, taip pat buvę statutiniai valstybės tarnautojai, atsistatydinę savo noru iÅ¡ pareigų ir iÅ¡vykę kartu su sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba iÅ¡rinktais darbui užsienyje.

Jei statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas nenustato kitaip, Å¡ie asmenys turi teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusÄ per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo praÅ¡ymo atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusÄ pateikimo dienos, jeigu toks praÅ¡ymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.Vilniaus AVPK neginčija fakto, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ atkurti statutinio pareigÅ«no statusÄ padavė nepažeisdamas nurodyto termino.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo 2012-08-21 paduotas praÅ¡ymas Vilniaus AVPK (t. I, b. l. 29), nepaisant to, kad jame ne visai tinkamai suformuluotas reikalavimas, nes jis prašė grÄ Å¾inti į tarnybÄ policijoje, turėjo bÅ«ti suprastas teisingai, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ir Vilniaus AVPK, ir VRM buvo žinoma, kad pareiÅ¡kėjas atsistatydino dėl jo sutuoktinės paskyrimo darbui užsienyje (URM valstybės sekretoriaus 2009-04-30 potvarkis Nr. DP-14, t. I, b. l. 7, VRM 2009-06-08 raÅ¡tas Nr. 1D-4345(2) pareiÅ¡kėjui, t.

I, b. l. 8 ir kt.), tas faktas buvo nurodytas praÅ¡yme ir dar viename pareiÅ¡kėjo 2012-09-11 praÅ¡yme (t. I, b. l. 31–32). Todėl pareiÅ¡kėjo pateiktas praÅ¡ymas „grÄ Å¾inti į tarnybÄ â€œ turėjo bÅ«ti suprastas kaip VTÄ® 16 straipsnio 4 dalyje nustatytos statutinio valstybės tarnautojo teisės realizavimas.VTÄ® 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti asmenys priimami į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir jiems siÅ«lomos pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Nors nurodyta įstatymo nuostata nėra besÄ lygiÅ¡kai taikoma statutiniams valstybės tarnautojams, tačiau aiÅ¡kinant Statuto ir VTÄ® 16 straipsnio kitas nuostatas yra svarbu įvertinti, kas yra Å¡ie bendrieji ir specialieji reikalavimai. VTÄ® 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės apraÅ¡omos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymo ir vertinimo metodika. Tokia Metodika patvirtinta Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685.

Pagal Å¡ios Metodikos nuostatas, pareigybės apraÅ¡ymas rengiamas pirmiausiai apraÅ¡ant pareigybės paskirtį, o ji apraÅ¡oma atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus įstaigos arba įstaigos struktÅ«rinio padalinio uždavinius ir funkcijas, po to, apraÅ¡omi bendrieji ir specialieji reikalavimai (atsižvelgiant į pareigybės paskirtį) (5–7 punktai). Pagal Metodikos nuostatas reikalavimai sveikatai priskiriami prie specialiųjų reikalavimų (11.6 punktas).GrÄ Å¾inimÄ Ä¯ vidaus tarnybÄ reglamentuoja Statuto 51 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pareigÅ«nas, atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos vidaus reikalų įstaigoje dėl pareigybės panaikinimo, atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos jo paties praÅ¡ymu, atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos dėl atsisakymo eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka ar atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos jo paties praÅ¡ymu dėl išėjimo į pensijÄ , jo praÅ¡ymu gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į vidaus tarnybÄ .

GrÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡io straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos, kadangi Å¡iame straipsnyje sakoma „gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas“, tuo tarpu kai VTÄ® yra nustatyta garantija – teisė atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusÄ , kai jis prarandamas dėl pareigÅ«no iÅ¡vykimo su sutuoktiniu, kuris paskirtas dirbti užsienyje. Å iai teisei realizuoti pagal VTÄ® 16 straipsnio 4 dalį yra nustatyta kita tvarka, nei minėtame Statuto 51 straipsnyje, kadangi VTÄ® pasakyta, kad statutinio valstybės tarnautojo statusas atkuriamas kita Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, be to Å¡i teisė atkurti statusÄ yra ribojama tik kreipimosi dėl jos terminu – bÅ«tina kreiptis per 3 mėnesius, ir tai yra vienintelė įstatyme nustatyta sÄ lyga statutiniams valstybės tarnautojams, norintiems atkurti statusÄ .Atsižvelgiant į nurodytÄ VTÄ® esantį reguliavimÄ dėl statuso atkÅ«rimo ir Statute esantį kitokį reglamentavimÄ dėl galimybės grÄ Å¾inti į tarnybÄ , vidaus reikalų ministro įsakymais yra patvirtintos skirtingos pirmiau apraÅ¡ytų įstatyminių normų įgyvendinimo taisyklės. Vidaus reikalų ministro 2003-10-21 įsakymo Nr. 1V-384 preambulėje nurodyta, kad ministras vadovaujasi Statuto 51 straipsniu ir tvirtina GrÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ taisykles.

Vidaus reikalų ministro 2006-07-31 įsakymo Nr. 1V-297 preambulėje yra nurodyta, kad ministras vadovaujasi Vyriausybės 2006-06-01 nutarimo Nr. 518 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį“ 6 punktu ir tvirtina Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų statutinio valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo taisykles (toliau – GrÄ Å¾inimo taisyklės ir Statuso atkÅ«rimo taisyklės).Dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo siÅ«lomos pareigos ir jis jas pasirinko, ginčo nėra.

Vilniaus AVPK 2012-09-10 pareiÅ¡kėjui iÅ¡rašė siuntimÄ atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę Nr. 10-32-SE-578 (t. II, b. l. 8, voke esančios medžiagos 9 lapas). Specializuotos medicininės ekspertizės uždavinys nurodytas – nustatyti buvusio pareigÅ«no tinkamumÄ vidaus tarnybai, nurodytas ekspertizės pagrindas 12 punkte – dėl tinkamumo vidaus tarnybai, o SÄ vado skiltis nurodyta III. Siuntime nurodytos ir pareigos, į kurias pretenduoja pareiÅ¡kėjas – Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto.

Pagal ApraÅ¡o 12 punktÄ , buvusieji pareigÅ«nai ekspertizei siunčiami dėl tinkamumo vidaus tarnybai. ApraÅ¡e atskiriami naujai priimami pareigÅ«nai (9 punktas), esami pareigÅ«nai (10 punktas) ir buvusieji pareigÅ«nai (12 punktas).Pagal GrÄ Å¾inimo taisyklių 10 punktÄ , personalo padalinys turi surinkti ir pateikti specialios tam tikslui sudaryto komisijos, sudarytos pagal Å¡ių taisyklių 8 punkto reikalavimÄ , pirmininkui dokumentus, tarp kurių nurodyta Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie VRM CMEK iÅ¡vada dėl buvusio pareigÅ«no sveikatos bÅ«klės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai konkrečioms pareigoms (10.7 p.).

Statuso atkÅ«rimo taisyklėse Å¡iuo klausimu pasisakoma tik 3 punkte, kuriame nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo statusas atkuriamas asmenims, kurie atitinka Statute nustatytus reikalavimus, keliamus asmenims, priimamiems į vidaus tarnybÄ (iÅ¡skyrus reikalavimÄ bÅ«ti sulaukusiam ne daugiau kaip 30 metų, o turinčiam aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ â€“ ne daugiau kaip 35 metus), ir specialiuosius reikalavimus, keliamus pareigoms, į kurias asmenys, siekiantys atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusÄ , pretenduoja.

Pagal Å¡ių taisyklių 15 punktÄ , statuso atkÅ«rimas įforminamas vadovo įsakymu, kuriame bÅ«tina nurodyti, kad asmuo į laisvas pareigas priimamas atkuriant statutinio valstybės tarnautojo statusÄ . Tai patvirtina, kad statuso atkÅ«rimas skiriasi nuo grÄ Å¾inimo į pareigas. Å is reguliavimas yra skirtingas ir todėl, kad atkuriant statusÄ daromos iÅ¡imtys pagal amžių. Kita vertus, ir Statuso atkÅ«rimo taisyklėse yra nustatyta, kad taikomi Statuto reikalavimai, keliami priimamiems į tarnybÄ pareigÅ«nams.

Todėl nėra itin didelio skirtumo tarp grÄ Å¾inamų pareigÅ«nų pagal Statuto 51 straipsnį ir pareigÅ«nų, kurių statusas atkuriamas pagal VTÄ® 16 straipsnio 4 dalį. Tačiau, teismo nuomone, iÅ¡raÅ¡ant siuntimÄ Ä¯ CMEK, Å¡ie skirtumai turėtų bÅ«ti nurodyti, pažymint, kad bus sprendžiamas pareigÅ«no statuso atkÅ«rimo klausimas, kadangi yra skirtumų dėl amžiaus. Teismo nuomone, tuo atveju, jeigu SÄ vado sÄ raÅ¡e nustatyta, kad pagal tam tikras diagnozes vertinimas turi bÅ«ti individualus, turėtų bÅ«ti įvertinta aplinkybė, kad su tokia sveikatos bÅ«kle pareigÅ«nams leidžiama tarnauti, jie yra tinkami tarnybai.

Negali bÅ«ti taip skirtingai žiÅ«rima į atkuriančius statusÄ pagal VTÄ® 16 straipsnio 4 dalį pareigÅ«nus ir tarnaujančius pareigÅ«nus, reikia atsižvelgti, kad jiems netaikomi reikalavimai dėl amžiaus, o tokiu atveju, kai kurie sveikatos sutrikimai gali pasireikÅ¡ti bÅ«tent dėl amžiaus.Taigi pareiÅ¡kėjas gavo siuntimÄ atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę, kuriame yra tam tikros užuominos apie taikytinus teisės aktus.Statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad sveikatos bÅ«klės reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai.Sveikatos bÅ«klė nustatoma vadovaujantis ApraÅ¡u, SÄ vadu ir SÄ vado paaiÅ¡kinimais, juose paaiÅ¡kinamos kiekvieno SÄ vado punkto taikymo ribos.Nagrinėjamu atveju pagal minėtÄ siuntimÄ CMEK 2012-10-29 surašė specializuotosios medicininės ekspertizės aktÄ Nr. 5902 (t.

I, b. l. 62, t. II, b. l. 8, voke, toliau – Aktas), o Å¡io akto pagrindu – specializuotosios medicininės ekspertizės pažymÄ Nr. 5902, 2012-10-29 datos (toliau – Pažyma). PareiÅ¡kėjas ginčija akto Nr. 5902 sprendimÄ , kuriuo jis pripažintas netinkamu tarnybai.Pažymoje raÅ¡oma, kad nustatytų ligų ir sveikatos sutrikimų kodai yra: M21.4; H52.2;E66.9; R93.2; M19.0; M77.3; M54.5; M42.16; H93.3; J34.2; K08.1; K05.0. Pateikiama iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal SÄ vade nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimų III skiltį.

Akto grafoje pavadintoje ekspertinė iÅ¡vada ir jos pagrindimas nurodyta, kad taikomas punktas 42.3 dėl diagnozės M21.4, paaiÅ¡kinama, kad dėl to, jog kairėje pėdoje yra plokščiapadystė III laipsnio. Toliau Akte įsegtas lapas, kuris rodo, kaip ta plokščiapadystė buvo pamatuota: kairės pėdos skliauto aukÅ¡tis 18 mm, skliauto kampas 159 laipsniai, dar paminėtos iÅ¡augos ir artrozė. Tai visi Akte panaudoti parametrai, pagal kuriuos nustatyta plokščiapėdystė, kaip matyti iÅ¡ Akto ir atsakovo Medicinos centro atstovų paaiÅ¡kinimų, tie duomenys buvo gauti tik iÅ¡ rentgeno nuotraukos (kuri neiÅ¡liko).Pagal SÄ vado ligų sÄ raÅ¡Ä matyti, kad pareigÅ«nams ir naujai priimamiems pareigÅ«nams yra nustatyti skirtingi sveikatos bÅ«klių reikalavimai.

Å io sÄ raÅ¡o IV skyriaus „Chirurginės ligos“ 42 punkte nurodytos pėdos deformacijos, 42.3 punkte (kuris taikytas pareiÅ¡kėjui) nurodytos deformacijos lengvai apsunkinančios vaikščiojimÄ , III skiltis taikoma asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybÄ ir pareigÅ«nams, kurių pareigybių apraÅ¡ymuose nurodomos funkcijos daugiausia susijusios su budėjimu patalpose ir kt., kas nurodyta 4 iÅ¡naÅ¡oje prie III skilties. PareiÅ¡kėjas neginčija, kad III skiltis siuntime nurodyta buvo teisingai.

Jeigu pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų išėjęs iÅ¡ tarnybos dėl jo sutuoktinės paskyrimo į darbÄ užsienyje, pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė bÅ«tų: tinkamas tarnybai (III skiltis). Tačiau SÄ vade naujai priimamiems pareigÅ«nams III skiltyje nurodyta – tinkamumas individualus. T. y. CMEK nusprendžia, ar pareiÅ¡kėjas tinkamas, ar netinkamas tarnybai. Komisija nusprendė, kad pareiÅ¡kėjas individualiai įvertinus yra netinkamas tarnybai, tačiau Akte nėra pagrindimo, kodėl nuspręsta individualiai, kad pareiÅ¡kėjas netinkamas tarnybai.

Teismų praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, kad tokio pobÅ«džio ekspertiniai dokumentai turi bÅ«ti motyvuoti. Teisme Medicinos centro atstovai pasisakė, kad taip nusprendė komisija, joje kvalifikuoti specialistai, todėl abejoti jų sprendimu nėra pagrindo. Kita vertus, atsakovo atstovės minėjo, kad buvo atsižvelgta į tai, kad yra kažkokios ataugos kulne ir artrozė. Tačiau tai tik atstovų paaiÅ¡kinimai teisme. Akte nėra paaiÅ¡kinimo, kaip tai sietina su plokščiapėdyste, nes pačios Medicinos centro atstovės nurodė, kad Å¡ios dvi diagnozės pačios savaime nedaro asmens netinkamu tarnybai pagal jokius SÄ vado sÄ raÅ¡o punktus.Vertinant Å¡iÄ Akto dalį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas pripažintas netinkamu tarnybai, pirmiausiai turi bÅ«ti įvertinami SÄ vado paaiÅ¡kinimai, po to, teismo atliktos ekspertizės duomenys.SÄ vado 42 punkto paaiÅ¡kinimuose sakoma, kad 42.3 punktui priskiriamos pėdos deformacijos vidutiniÅ¡kai apsunkinančios vaikščiojimÄ , II laipsnio plokščiapėdystė.

Prie 42 punkto pateikiami metodai ir kriterijai plokščiapėdystės laipsniui nustatyti. Pagal čia apraÅ¡ytus metodus, geriausiai yra ant rentgenogramos braižyti trikampį ir plokščiapėdystės laipsnis nustatomas pagal pėdos iÅ¡ilginio skliauto aukščio ir kampo parametrus, pateiktoje lentelėje sakoma, kad III laipsnio plokščiapėdystė yra tada, kai pėdos iÅ¡ilginio skliauto aukÅ¡tis yra mažiau kaip 17 mm, o kampas daugiau kaip 155 laipsniai. Tačiau įraÅ¡as Akte rodo, kad atlikus tyrimÄ pareiÅ¡kėjo kairės pėdos skliauto aukÅ¡tis yra 18 mm, nors kampas jau yra 159 laipsniai.

Taigi pagal skliauto aukÅ¡tį yra tik II laipsnio plokščiapėdystė. Akte yra 2012-10-05 įraÅ¡as, kuriame taip pat nurodyta, kad yra II–III laipsnio plokščiapėdystė. Ä®vertinęs tokius nesutapimus teismas paskyrė ekspertizę (t. II, b. l. 48–53). Be kita ko, eksperto buvo klausiama, ar SÄ vado paaiÅ¡kinime nurodyta metodika plokščiapėdystės laipsniui nustatyti yra vienintelė galima, taip pat buvo klausiama, ar III laipsnio plokščiapėdystei diagnozuoti yra dar kokie nors papildomi požymiai.Ekspertizė pagal teismo nutartį buvo atlikta ir teismui pateiktas ekspertizės aktas Nr. 0018/14 (t.

II, b. l. 63–75).Ekspertas akto dalyje „Tiriamoji dalis“ nurodė, kokia medžiaga jis rėmėsi. Nurodyta, kad rėmėsi 2012-10-05 abiejų pėdų sÄ narinės su krÅ«viu rentgenogramos Nr. 2012–2013 duomenimis, taip pat rėmėsi asmens sveikatos istorija Nr. 1904/VIII iÅ¡ VRM Medicinos centro Vilniaus filialo ir 2013-12-05 abiejų pėdų tyrimo duomenimis, kur nustatyta abiejų pėdų I laipsnio polkščiapėdystė (II tomas 17 lapas byloje). T. y. ekspertas turėjo specializuotosios medicinos ekspertizės aktÄ ir pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijÄ , esančiÄ tame pačiame Medicinos centre.

Ekspertizės akte yra plačiai apraÅ¡yti plokščiapėdystės nustatymui taikomi tyrimai ir metodai, iÅ¡ Å¡io apraÅ¡ymo matyti, kad metodų yra nemažai ir įvairių. Taip pat pažymėta, kad objektyviai nustatyti plokščiapėdystės laipsnį padeda rentgeninis tyrimas, pateikiama ta pati lentelė kaip ir SÄ vado paaiÅ¡kinimuose. Tačiau ekspertizės akte apraÅ¡yta rentgenologinio tyrimo metodika rodo, kad turi bÅ«ti padaroma ne viena rentgeno nuotrauka, o dvi – griežtai Å¡oninė ir tiesinė.

IÅ¡ skundžiamo CMEK akto daroma iÅ¡vada, kad buvo vertinama tik viena rentgeno nuotrauka.Pagal iÅ¡tirtus dokumentus ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui nustatyta abiejų pėdų plokščiapėdystė pagal jo asmens sveikatos istorijos duomenis, t. y. abiejų pėdų 2013-12-05 rentgenogramas Nr. 8106-7. Eksperto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad plokščiapėdystės nustatymo metodikų yra keletas ir taikant skirtingus metodus gali bÅ«ti nustatytas skirtingas plokščiapėdystės laipsnis.

Eksperto iÅ¡vadoje pasakyta, kad III laipsnio plokščiapėdystė priskiriama SÄ vado sÄ raÅ¡o 42.2 punktui. IÅ¡ tiesų taip ir yra. Eksperto iÅ¡vadoje nurodyta, kad tokiu atveju turi bÅ«ti konstatuota ir nykščio atitraukiamoji kontraktÅ«ra, pėdos nukrypimas į iÅ¡orinę pusę ir jos kaulų egzostozės. Tai bÅ«tina diagnozuoti, jeigu nustatyta III laipsnio plokščiapėdystė. Taip yra nurodyta SÄ vado 42.2 punkto paaiÅ¡kinime.Ekspertas buvo apklaustas ir teisme. Ekspertizę atliko teismo medicinos ekspertas P. P., turintis daktaro mokslinį laipsnį, teisingumo ministro 2013-10-25 įsakymu Nr. 1R-250 įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä .

Ekspertas teisme paaiÅ¡kino, kad jis vertino medicininę dokumentacijÄ , t. y. 2012 m. rentgeno nuotraukos apraÅ¡ymÄ , nes rentgeno nuotraukos tiesiogiai netiriamos ir ekspertas jų netyrė. Rentgeno nuotraukos pirmiausiai apraÅ¡omos tos srities specialisto, tik po to jos gali bÅ«ti vertinamos kitų specialistų pagal pateiktÄ apraÅ¡ymÄ (taip pat buvo padaryta ir skundžiamame CMEK akte, buvo vertinamas tik nuotraukos apraÅ¡ymas). Taip pat ekspertas paaiÅ¡kino, kad vertinimas visada turi bÅ«ti atliekamas pagal paskutinius turimus duomenis, todėl buvo vertinami paskutinių darytų rentgeno nuotraukų apraÅ¡ymai, buvę pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje.

Paaiškino, kad ginčijamame ekspertizės akte buvo klaidų, nes nustatant III laipsnio polkščiapėdystę nebuvo vertinami jai būdingi kiti požymiai, Medicinos centras neatliko tyrimo dėl nykščio kontraktūros ir kitų būtinų požymių. Paaiškino, kad rentgeno nuotraukų aprašymai gali skirtis ir dėl nuotraukų ryškumo lygio, kadangi prieš jas aprašant jose tušinuku žymimi taškai, atstumai, tarp kurių matuojami. Jeigu nuotrauka neryški, taškas padedamas netikslioje vietoje ir visas matavimas tampa netikslus.

AiÅ¡kino, kad plokščiapėdystės laipsnis gali keistis, nes jis priklauso nuo žmogaus svorio.Teismas neranda pagrindo netikėti eksperto iÅ¡vada, kadangi ji buvo grindžiama ne kokių nors privačių sveikatos priežiÅ«ros įstaigų surinkta medžiaga, o medicinine dokumentacija, kuri yra Medicinos centre, kuriame pareiÅ¡kėjas lankosi dėl jo sveikatos priežiÅ«ros. Medicinos centro atstovės teigia, kad nebuvo įsitikinta, ar tirta rentgeno nuotrauka yra pareiÅ¡kėjo. Tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai, kad pareiÅ¡kėjo nežino jo poliklinikoje, kad pareiÅ¡kėjas nuotraukÄ padarė pasinaudodamas kokia nors apgaule.

Be to, kaip jau nurodyta, CMEK akte yra prieštaravimų, nėra motyvų, dėl ko atliktas būtent toks individualus vertinimas, ekspertas paaiškino, dėl kokių priežasčių gali skirtis rentgeno nuotraukų aprašymai ir, kad III laipsnio plokščiapadystei būdingi papildomi požymiai, kurie turi būti nustatyti.Medicinos centro atliktos specializuotosios medicininės ekspertizės aktas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu dokumentu dar ir dėl to, kad byloje yra duomenų, kad dėl akto klastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Byloje yra 2013-08-13 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1987(13) (atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras), (t. I, b. l. 18–-188). IÅ¡ Å¡ios iÅ¡vados matyti, kad Medicinos centro akte daryti įvairÅ«s pataisymai, kurie nėra niekaip aptarti pačiame Akte, taisyti bÅ«tent SÄ vado sÄ raÅ¡o punktai ir skiltis (t. I, b. l. 73), o taip pat akto data taisyta iÅ¡ 2012-10-26 į 2012-10-29 (t. I, b. l. 73), daryti ir kiti neaptarti taisymai. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2013-10-23 nutarimo (t.

II, b. l.

39) nutariamojoje dalyje pasakyta, kad Medicinos centro akte padaryti klastojimai, tačiau nenustatyta asmenų, padariusių klastojimÄ , kaltė (nesurinkta pakankamai duomenų).Å ie dokumentai patvirtina pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, duotus 2013-02-11 teismui, kai jo skundas buvo nagrinėjamas pirmÄ kartÄ (t. I, b. l. 7–-83), kad tarp komisijos narių nebuvo sutarimo dėl iÅ¡vados, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir komisijos narių kilo konfliktas, kad posėdis tikrai vyko 2012-10-26 ir bÅ«tent tada buvo priimtas sprendimas, pareiÅ¡kėjas dalyvavo ir atsisakė pasiraÅ¡yti.

Medicinos centro atstovės aiškina, kad tai įprasta praktika, kai akto data nurodoma tokia, kai surenkami visi reikiami gydytojų parašai. T. y. jos patvirtino, kad realiai jokie posėdžiai gali nevykti, o yra renkami parašai. Teismo nuomone, taip neturėtų būti, nes tokiu atveju yra labai didelė tikimybė, kad dalis komisijos narių pasirašo visai nesusipažinę su akto turiniu, o tuo labiau, neišklausę tiriamo asmens.Ekspertizės atlikimo tvarka yra nustatyta Apraše, kurio IX skyriuje „Ekspertizės dokumentai“ 54 punkte nustatyta, kad ekspertinius sprendimus CMEK priima kolegialiai CMEK posėdžio metu, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip trys gydytojai ekspertai (gydytojai specialistai).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimo darytina iÅ¡vada, kad 2012-10-26 (tokia data buvo pasiraÅ¡ytas aktas, o vėliau data iÅ¡taisyta, kas patvirtinta) dalyvavo tik du specialistai, minėta, kad taisymÄ patvirtino ir specialisto atliktas tyrimas. Pagal 56 punktÄ pareiÅ¡kėjo atsisakymÄ pasiraÅ¡yti akte 2012-10-26 turėjo patvirtinti CMEK pirmininkas ir du gydytojai. Tokio įraÅ¡o akte nėra, nes jo data iÅ¡taisyta į 2012-10-29, kai pareiÅ¡kėjo nebuvo. Taigi Å¡ios teisės akto nuostatos reiÅ¡kia, kad sprendimas turi bÅ«ti priimtas posėdžio metu, o ne renkant paraÅ¡us.

Pareiškėjas nebuvo informuotas, kad 2012-10-29 vėl vyks posėdis.Pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų (t. I, b. l. 1–4, 45–46, t. II, b. l. 98–101), reikalavimai buvo tokie:

1) panaikinti Vilniaus AVPK 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ Nr.10-1-18899;

2) įpareigoti atsakovÄ tęsti pareiÅ¡kėjo valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo procedÅ«rÄ ir grÄ Å¾inti ekspertinį sprendimÄ CMEK, reikalaujant paÅ¡alinti Å¡io sprendimo trÅ«kumus (prieÅ¡taringumÄ ) ir įvertinti duomenis apie geresnę sveikatos bÅ«klę, nei buvo klaidingai diagnozuota;

3) pripažinti pareiÅ¡kėjÄ tinkamu vidaus tarnybai pagal sÄ vado trečiÄ skiltį.PareiÅ¡kėjo 2014-05-07 patikslinto skundo reikalavimai tokie:

1) panaikinti Vilniaus AVPK 2012-11-14 sprendimÄ Nr.10-1-18899;

2) įpareigoti Vilniaus AVPK tęsti pareiÅ¡kėjo statutinio valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo procedÅ«rÄ ;

3) panaikinti CMEK 2012-10-29 akto Nr. 5902 sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas yra pripažintas netinkamu vidaus tarnybai pagal SÄ vade nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimų III skiltį.Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes dėl CMEK akto, daroma iÅ¡vada, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , dėl to aktas naikintinas (ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu).Skundžiamas Vilniaus AVPK 2012-11-14 sprendimas Nr. 10-S-18899 priimtas jį grindžiant vien tik tuo, kad VPK personalo skyrius gavo CMEK 2012-10-29 specializuotosios medicininės ekspertizės pažymÄ Nr. 5902, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal SÄ vade nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimų III skiltį.

Nurodyta, kad dėl Å¡ios priežasties toliau nebus tęsiama statutinio valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo (grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ ) procedÅ«ra. Dėl to, kad CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o dėl to naikintinas, atsakovo Vilniaus AVPK 2012-11-14 sprendimas Nr. 10-1-18899 naikintinas taip pat. Dėl to pareiÅ¡kėjo 2012-08-21 praÅ¡ymas grÄ Å¾inti jį į tarnybÄ policijoje turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ naujo. Tokių praÅ¡ymų nagrinėjimui yra nustatytos procedÅ«ros ir VTÄ® 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir Statuto 51 straipsnyje, o taip pat remiantis Å¡iais įstatymais priimtose Statuso atkÅ«rimo taisyklėse ir GrÄ Å¾inimo taisyklėse.

Panaikinus skundžiamÄ Vilniaus AVPK sprendimÄ , pareigÅ«no statuso atkÅ«rimo procedÅ«ra turi bÅ«ti pradėta iÅ¡ naujo.Reikalavimas įpareigoti atsakovÄ tęsti pareiÅ¡kėjo valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo procedÅ«rÄ ir grÄ Å¾inti ekspertinį sprendimÄ CMEK, reikalaujant paÅ¡alinti Å¡io sprendimo trÅ«kumus (prieÅ¡taringumÄ ) ir įvertinti duomenis apie geresnę sveikatos bÅ«klę, nei buvo klaidingai diagnozuota, negali bÅ«ti tenkinamas visa apimtimi, nes CMEK turi iÅ¡ naujo vertinti pareiÅ¡kėjo tinkamumÄ vidaus tarnybai, kadangi, jeigu neliko laisvų pareiÅ¡kėjui siÅ«lytų pareigų, Vilniaus AVPK turi pasiÅ«lyti pareigas, pagal tų pareigų reikalavimus iÅ¡raÅ¡yti siuntimÄ Ä¯ CMEK (t. y. procedÅ«ra turi bÅ«ti ne tęsiama, o pradėta iÅ¡ naujo), o CMEK privalo suraÅ¡yti naujÄ specializuotosios ekspertizės aktÄ , kadangi gali bÅ«ti nustatyti kiti reikalavimai pareigoms užimti.

Nei Vilniaus AVPK, nei teismas negali spręsti, kokia sveikatos bÅ«klė turi bÅ«ti nustatyta pareiÅ¡kėjui, nes tai yra tik Medicinos centro kompetencijoje (Medicinos centro nuostatai, patvirtinti vidaus reikalų ministro 2010-03-19 įsakymu Nr. 1V-160). Dėl tų pačių priežasčių nei Vilniaus AVPK, nei teismas negali pripažinti pareiÅ¡kėjÄ tinkamu vidaus tarnybai pagal SÄ vado trečiÄ skiltį, nes tokius klausimus sprendžia tik CMEK, o panaikinus skundžiamÄ aktÄ , nelieka vieno iÅ¡ bÅ«tinų dokumentų pareigÅ«no statusui atkurti.

Minėta, kad akte nustatyta neteisinga diagnozė, todėl gali bÅ«ti taikomas visai kitas SÄ vado sÄ raÅ¡o punktas, o dėl to neaiÅ¡ku, pagal kokio punkto III skiltį pareiÅ¡kėjas laikytinas tinkamu tarnybai. Be to, Vilniaus AVPK neturi jokios kompetencijos duoti kokius nors nurodymus CMEK, grÄ Å¾inti CMEK aktus, nurodyti, kaip pataisyti tokius aktus. Tokiems klausimams spręsti bÅ«tina turėti specialių žinių medicinos mokslo klausimais, o VPK funkcijos, veikla ir kompetencija yra visai kitokio pobÅ«džio.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-11-14 sprendimÄ Nr.10-1-18899 „Dėl statutinio valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo (grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ ) procedÅ«ros“.Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2012-10-29 aktÄ Nr. 5902 dėl J.

K. tinkamumo vidaus tarnybai.Ä®pareigoti Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo J. K. praÅ¡ymÄ dėl statutinio valstybės tarnautojo statuso atkÅ«rimo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                                        Raimondas Blauzdžius Rasa Ragulskytė-Markovienė Halina Zaikauskaitė