2024-03-27 Nr. AB-5389-3-61-3-00527-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-212-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00527-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 49.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. (R. J.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. (R. J.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 24S38955 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjas grąžinamas į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi, be kita ko, tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo laikinai sustabdė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 24S38955, kuriuo (duomenys neskelbtini) pilietis R. J. (R. J.) grąžinamas į (duomenys neskelbtini), galiojimą. Nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas pavedė vykdyti atsakovui, nutartį vykdant skubiai.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui neįvykdžius Sprendimo dėl įpareigojimo išvykti iš šalies, jam kils realios pasekmės ir bus priimtas sprendimas dėl išsiuntimo, kuris vykdomas priverstiniu būdu, o tai darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises, teismas sprendė, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti šioje byloje skundžiamo Sprendimo galiojimą. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog laikinai sustabdžius Sprendimo galiojimą bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai.

III. Atsakovas Migracijos departamentas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsakovo Migracijos departamento vertinimu, nėra susidariusi situacija, kad pareiškėjo interesai būtų negrįžtamai pažeisti, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta. Pareiškėją atstovauja advokatas, kuris gali užtikrinti pareiškėjo tinkamą atstovavimą. Pareiškėjas teismui nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad yra susiklosčiusios kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių reikėtų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė jokių žalą patvirtinančių objektyvių įrodymų, nepagrindė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jo šeiminių ir ekonominių interesų centras yra Lietuvoje, jis yra susituokęs, turi mažametį vaiką, Lietuvoje yra šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta. Pareiškėjas taip pat nurodo sudaręs darbo sutartį su UAB „Gretvėja“, pagal kurią buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties dalies, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, t. y. iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė Sprendimo, kuriuo pareiškėjas grąžinamas į Tunisą, galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui neįvykdžius Sprendimo dėl įpareigojimo išvykti iš šalies, jam kils realios pasekmės ir bus priimtas sprendimas dėl išsiuntimo, kuris vykdomas priverstiniu būdu, o tai darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrindė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo pasekmės bus negrįžtamos, kadangi pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-731-756/2019.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko teisėtai, turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą vizą, kuri galiojo nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 29 d. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėją su Lietuva sieja šeiminiai santykiai, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra vedęs Ukrainos Respublikos pilietę S.O. O., nurodo auginantis mažametį vaiką ir gyvenantis su šeima Lietuvoje, (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teismų praktiką, formuojamą sprendžiant tokio pobūdžio klausimus (ABTĮ 15 str.), į tai, kad pareiškėjui neįvykdžius ginčijamo sprendimo dėl įpareigojimo išvykti iš šalies, jam kils reali pasekmė ir bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo, o tai darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises, atsižvelgdama į poreikį išsaugoti šeimos vientisumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė pareiškėjo šioje byloje skundžiamo atsakovo sprendimo, kuriuo jis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos, galiojimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo teigti, kad laikinai sustabdžius nurodytą ginčijamą sprendimą bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešasis interesas.

Dėl nurodytų motyvų atsakovo atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis