2020-09-30 Nr. AB-17904-3-61-3-00205-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4558-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00205-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. V. (V. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (15/6-10)-12PR-160 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog kilmės valstybėje jam nepagrįstai buvo iškelta baudžiamoji byla. Teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta 400 valandų privalomųjų darbų. Nuosprendį pareiškėjas apskundė apeliacine tvarka, tačiau negalėjo dalyvauti apeliaciniame procese, todėl nuosprendis liko nepakeistas, yra įsiteisėjęs, tačiau neįvykdytas. Viso ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu buvo pažeidžiamos žmogaus teisės. Pareiškėjas iki įsiteisėjant teismo sprendimui grįžo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, kad galėtų pasikeisti savo pasą, nes (duomenys neskelbtini) jam nepagrįstai atsisakyta tai padaryti. Kadangi pareiškėjas nėra įvykdęs teismo sprendimo, tikėtina, kad jis kilmės valstybėje bus sulaikytas ir apklaustas, t. y. jo atžvilgiu bus pradėta nauja baudžiamoji byla ir jam grės suėmimas ir įkalinimas. (duomenys neskelbtini) jam niekas neteikia informacijos apie jo atžvilgiu formuluojamus kaltinimus. Pareiškėjas, pakartotinai teikęs skundus (duomenys neskelbtini) teismams, sistemingai prarasdavo galimybę kreiptis į teismus dėl to, kad jo skundai buvo naikinami, ignoruojami, buvo atsisakoma priimti skundus.

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nustatė ne visus esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo, neatsižvelgė, jog ikiteisminio ir teisminio proceso metu buvo pažeidžiamos jo teisės. (duomenys neskelbtini) policija, klastodama prieš pareiškėją baudžiamąją bylą, buvo du kartus jį pagrobusi, sumušusi, grasino nužudyti, o (duomenys neskelbtini) prokuratūra ir (duomenys neskelbtini) tyrimų komitetas atsisakė juos patraukti atsakomybėn, grasindami pareiškėjui naujomis baudžiamosiomis bylomis. Baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu atlikta daug kitų grubių pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu.

4. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad jo baimė grįžti į kilmės šalį yra neidentifikuota. Pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju jis bus nepagrįstai dar kartą nuteistas naujoje baudžiamoje byloje arba įkalintas pagal neteisėtą ir neteisingą 2013 metų apkaltinamąjį nuosprendį. Migracijos departamentas neįsigilino į pareiškėjo paaiškinimų turinį dėl jo siekio grįžti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas grįžimo siekė tik tam tikrą laiką, t. y. kol galėjo tikėtis dalyvauti apeliaciniame procese dėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio. Ekstradicijos pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) atsakingų institucijų reikalavo tik po to, kai jo atžvilgiu jau buvo priimtas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, ir tik dėl to, kad tokiu atveju Lietuvos Respublikos prokuratūrai ir teismams iš (duomenys neskelbtini) turėtų būti pateikta apeliacinio teismo procesinio sprendimo, kuriuo yra paliktas nepakeistas pareiškėjo apkaltinamasis nuosprendis, kopija. Pareiškėjas teigė, kad iki šiol neturi apeliacinio teismo procesinio sprendimo kopijos.

5. Pareiškėjas nurodė, jog neprašė Migracijos departamento peržiūrėti teismo nuosprendžio ar vertinti jo kaltumo ar nekaltumo, o tikėjosi, kad atsakovas tinkamai ištirs ir įvertins jo nurodytas aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) policija, klastodama baudžiamąją bylą, jį buvo pagrobusi, sumušusi, grasino nužudyti, o (duomenys neskelbtini) prokuratūra ir (duomenys neskelbtini) tyrimų komitetas atsisakė juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjas pateikė garso įrašus ir protokolus, kurie patvirtina, jog jo atžvilgiu buvo vykdomas susidorojimas, fizinė prievarta, grasinimai nužudyti ar susidoroti, tačiau atsakovas šių duomenų nevertino.

6. Pareiškėjo teigimu, jo prieglobsčio byloje yra nustatytas faktas, kad (duomenys neskelbtini) jis yra ieškomas nenurodytu (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso pagrindu. Taip pat nustatytas faktas, jog pareiškėjas grįžimo atveju, tikėtina, bus sulaikytas ir apklausiamas. Atsakovas tinkamai neįsigilino ir neįvertino, kad prieš pareiškėją policijos pareigūnai 2011–2013 m. vartojo fizinę prievartą ir grasinimus nužudyti, netyrė ir nevertino, ar tokios aplinkybės galėtų pasikartoti jo grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju vykdant jo sulaikymą ir apklausas dėl neįvykdyto apkaltinamojo teismo nuosprendžio.

7. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, iš esmės apsiribojo tik vertinimu, ar pareiškėjui paskirta bausmė ir kilmės valstybėje ateityje galinčios kilti teisinės pasekmės dėl jos neatlikimo gali būti prilyginama kankinimui, žiauriam, nežmoniškam elgesiui arba orumo žeminimui. Atsakovas netyrė ir nevertino, ar pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę atveju jam esant sulaikytam dėl neįvykdyto apkaltinamojo teismo nuosprendžio, jis pakartotinai nepatirs tokių veiksmų iš policijos pareigūnų kaip pagrobimai, sumušimai, grasinimai nužudyti, ir kitokios fizinės ir psichinės prievartos formos. Todėl neatliktas tyrimas bei vertinimas, ar tokie praeityje faktiškai jau buvę veiksmai, gali įvykti ateityje ir būti vertinami (prilyginami) kaip kankinimas, žiaurus ir nežmoniškas elgesys arba orumo žeminimas ir baudimas tokiu būdu.

8. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas, nusprendęs nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, turėjo teisę išduoti jam leidimą laikinai gyventi, nesusijusį su prieglobsčio suteikimu. Toks leidimas galėjo būti išduotas, jei prieglobsčio prašytojas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba prieglobsčio prašytojo negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos dėl priežasčių, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 130 straipsnio 1 ar 2 dalyje. Migracijos departamentas, nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies suteikimo kriterijų, turėjo nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui nėra pagrindų išduoti Leidimą laikinai gyventi, nesusijusį su prieglobsčio suteikimu.

9. Pareiškėjas tvirtino, kad jo atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas ir teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo nesąžiningas ir neteisingas, pažeidžiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3, 5 ir 6 straipsnių nuostatas, todėl jo išsiuntimas / grąžinimas į kilmės valstybę, kur jam gresia įkalinimas po neteisėto ir neteisingo nuteisimo reikštų šiurkštų teisingumo pažeidimą. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikoje negali būti suteiktas nei pabėgėlio statusas, nei papildoma apsauga, privalėjo vertinti, ar jo grįžimo (išsiuntimo) į kilmės valstybę atveju nėra realios grėsmės, kad bus pažeistos EŽTK 2, 3, 5 bei 6 straipsnių nuostatos.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 27 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir jam buvo paskirta bausmė – 400 valandų privalomųjų darbų, tačiau pareiškėjas šios bausmės neatliko.

Su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu susijusių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos sprendžiant dėl tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo, tyrimo metu nenustatyta, o įvertinus paskirtos bausmės priskirtinumą persekiojimui pabėgėlio apibrėžimo kontekste – neproporcingumo ir diskriminacinio elementų nenustatyta, taigi priimtas apkaltinamasis nuosprendis negali būti prilygintas persekiojimui. Pareiškėjas jam paskirtos bausmės neatliko, todėl tyrimo metu buvo nustatyta, kad tikėtina, jog pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę jis bus sulaikytas, todėl, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju kodeksu (toliau – ir (duomenys neskelbtini) BK), pareiškėjui skirta bausmė gali būti pakeista.

Su šios sankcijos taikymu potencialiai susijusių aplinkybių, kurios turėtų įtakos prieglobsčio suteikimo pareiškėjui Migracijos departamentas nenustatė, todėl (duomenys neskelbtini) BK nuostatų taikymas, susijęs su pareiškėjo bausmės neatlikimu, nelaikytinas persekiojimu. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus „suformuota kažkokia“ byla, pareiškėjo argumentacija remiasi išimtinai pareiškėjo samprotavimais apie hipotetinio pobūdžio veiksmus. Todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę nelaikytina visiškai pagrįsta.

Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje yra grėsmė, kad pareiškėjui bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y., jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatyme. Nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad pareiškėjas praeityje buvo patyręs (duomenys neskelbtini) institucijų ar atskirų pareigūnų persekiojimą, kaip tai suprantama pabėgėlio sąvokos kontekste, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų patyręs jo nurodomus veiksmus – pagrobimą, sumušimą ir kt.

Migracijos departamentas nėra kompetentingas vertinti asmens kaltumo ar nekaltumo, juo labiau kvestionuoti kompetentingų institucijų priimtų sprendimų. Baudžiamasis procesas ir prieglobsčio procedūros yra reguliuojami skirtingais teisiniais kriterijais, kurie reikalauja atitinkamų teisinių žinių kiekvienoje srityje, o prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo paskirtis nėra nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį ir jo kaltę (arba nekaltumą). Migracijos departamentas turi pareigą tinkamai įvertinti prieglobsčio prašytojo teiginius, sudarančius jo prašymo suteikti prieglobstį esmę, todėl jo pasakojimas apie jam pateiktų kaltinimų ar įrodymų baudžiamojoje byloje fabrikavimą, t. y. teiginys, jog byla yra sąmoningai „sufabrikuota“, privalėjo būti išnagrinėtas taikant bendruosius patikimumo vertinimo principus, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes.

Įvertinus pareiškėjo asmens byloje surinktus dokumentus, konstatuota, kad jo baimė kilmės valstybėje patirti baudžiamąjį persekiojimą yra visiškai pagrįsta, tačiau baudžiamasis persekiojimas per se negali būti prilyginamas „persekiojimui“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatų kontekste. Įvertinus pareiškėjo apklausos duomenis, nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo prielaidą, kad jam skirta bausmė yra sąlygota jo rasės, religijos, tautybės, jo politinių įsitikinimų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei, atsižvelgiant į tai, jam paskirta bausmė nelaikytina diskriminuojančia.

Įvertinus pareiškėjui paskirtą bausmę pabėgėlių teisės nuostatų kontekste, buvo nustatyta, kad pareiškėjui paskirta bausmė nėra neproporcinga ar diskriminuojanti, todėl negali būti prilyginta persekiojimui.

12. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas buvo persekiojamas kilmės valstybėje. Įvertinus pareiškėjo apklausos duomenis, vertintina, kad pareiškėjas jo nurodomus veiksmus (pagrobimą, sumušimą) patyrė pareiškėjo sulaikymo ar atvesdinimo bylos nagrinėjimui užtikrinti metu. Pareiškėjas apklausos metu pats patvirtino, kad jis priešinosi policijos pareigūnams, todėl tikėtina, kad jis galėjo, atsižvelgiant į savo veiksmų pobūdį, patirtį policijos pareigūnų netinkamą elgesį. Kadangi pareiškėjui paskirta bausmė nėra neproporcinga ir diskriminacinė, kitos aplinkybės, susijusios su baudžiamuoju procesu, nelaikytinomis persekiojimu, pareiškėjo teiginiai apie galimybę jo grįžimo metu patirti analogiškus veiksmus yra hipotetinio pobūdžio bei sąlygojami paties pareiškėjo veiksmų bei subjektyvaus vertinimo. Kadangi pareiškėjas nebuvo nurodęs kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų.

13. Atsakovas pažymėjo, kad sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamas tik tuo atveju, jei nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba prieglobsčio prašytojo negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos Įstatymo nustatyta tvarka dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 130 straipsnio 1 ar 2 dalyje. Sprendimu pareiškėjo grąžinimo (išsiuntimo) klausimas nebuvo sprendžiamas. Tačiau atsakovas vertino Įstatymo 130 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir įvertino, kad nėra pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (duomenys neskelbtini), taip pat nėra rimto pagrindo manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

14. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių grėsmių pareiškėjo atžvilgiu kilmės valstybėje, ši informacija buvo įvertinta duomenų visumoje. Pareiškėjas betarpiškai vykdė susirašinėjimus su (duomenys neskelbtini) institucijomis dėl (duomenys neskelbtini) paso išdavimo ir kitais klausimais, susijusiais su paso pareiškėjui neišdavimu, (duomenys neskelbtini) įstaigoms yra žinoma pareiškėjo gyvenamoji vieta. (duomenys neskelbtini) neskelbia tarptautinės pareiškėjo paieškos, atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdį, tokie veiksmai logiški ir pagrįsti. Pareiškėjo subjektyvios interpretacijos dėl ekstradicijos ir jos tikslų yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 3 d. atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba) ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje. Pirminės apklausos metu 2018 m. spalio 3 d. pareiškėjas nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini), jo religija – (duomenys neskelbtini); išsilavinimas – (duomenys neskelbtini); profesija – (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2013 m. spalio – lapkričio mėnesiais, su tikslu pasikeisti (duomenys neskelbtini) užsienio pasą ir leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Kilmės šalyje konfliktavo su policininkų giminaičiais, todėl jam buvo sufabrikuota baudžiamoji byla, (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikoje jam neišduoda (duomenys neskelbtini) užsienio paso. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2013 m. spalio 3 d. buvo išduotas Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2018 m. spalio 3 d.; pareiškėjas taip pat turėjo (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo (duomenys neskelbtini) Iki 2013 m. spalio 3 d. pareiškėjas ir anksčiau turėjo leidimus nuolat gyventi Lietuvoje.

17. Pareiškėjas 2019 m. sausio 24 d. pateikė Migracijos valdybai 2018 m. spalio 3 d. prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje tęsinį Nr. 1, kuriame nurodė, kad nuo 2009 metų, tam tikrais laikotarpiais jis gyveno (duomenys neskelbtini), bute. Tarp pareiškėjo ir vienų iš kaimynų, kilo konfliktas ir nuo 2011 m. iki 2013 m. jam buvo sufabrikuota baudžiamoji byla, nuosprendžiu paskirta 400 valandų privalomųjų darbų bausmė. Vieno iš konfliktuojančių kaimynų giminaitė dirbo policijoje, todėl jam iškelta baudžiamoji byla sufabrikuota, viso baudžiamojo proceso metu, baudžiamosios bylos nagrinėjamo metu, buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės. Pareigūnai pareiškėjui grasino jį „suimti“, „sukurti problemas darbe“. Pareiškėjo gynyba (duomenys neskelbtini) miesto teisme buvo praktiškai neįmanoma, teisėjai ignoravo pareiškėjo skundų dalį, kurių nagrinėjimas buvo labai nenaudingas (duomenys neskelbtini) miesto policijos ir prokuratūros darbuotojams, jis buvo sumuštas pareigūnų, jam buvo pakeistas advokatas, iš jo nepriėmė skundų, pareiškimų. Pareiškėją 2012 m. liepos 13 d. sulaikė policijos pareigūnai, kurie grasindami panaudoti ginklą ir specialiąsias priemones, pristatė pareiškėją į policijos poskyrį. Pareiškėjo įsitikinimu, tai buvo neteisėtas sulaikymas, o tyrimas dėl to nebuvo atliktas. Pareiškėją 2013 m. vasario 4 d. policijos pareigūnai vėl sulaikė, nepateikė jokių paaiškinimų dėl sumušimo, vėl pristatė į policijos poskyrį. Fakto, jog pareiškėją sumušė policijos pareigūnai, niekas netyrė. Prie prieglobsčio prašymo tęsinio Nr. 1 pareiškėjas pridėjo įvairių kreipimųsi, prašymų, skundų į įvairias (duomenys neskelbtini) institucijas kopijas.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 4 d. pateikė Migracijos valdybai 2018 m. spalio 3 d. prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje tęsinį Nr. 2, kuriame pateikė paaiškinimus, pareiškėjo manymu, pagrindžiančius jo atžvilgiu sufabrikuotą bylą. Pareiškėjas nurodė, kad į jo teiktus skundus ir prašymus niekas nereagavo, pridėjo dokumentus, pagrindžiančius jo prašymų teikimą įvairioms teisėsaugos institucijoms.

19. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 10 d. pateikė Migracijos valdybai 2018 m. spalio 3 d. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymo tęsinį Nr. 3, kuriame nurodė, jog prieš išvykdamas iš (duomenys neskelbtini), kreipėsi į (duomenys neskelbtini) prezidentą, tačiau į jo prašymus teiktus tiek per prezidento administraciją, tiek per (duomenys neskelbtini), niekas nereagavo. Pareiškėjas nurodė, kad jį terorizuoja (duomenys neskelbtini) institucijos net jam esant Lietuvoje. Visi neteisėti veiksmai prasidėjo nuo tada, kai pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti pasą. Pareiškėjas pridėjo dokumentus, pagrindžiančius jo prašymų teikimą įvairioms teisėsaugos institucijoms, pažymėjo, kad dokumentų, kuriuos gavo iki prašymo tęsinio Nr. 3 pateikimo dienos, nepateiks, nes mano, kad iki prašymo tęsinio Nr. 3 pateikti dokumentai pagrindžia visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

20. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 22 d. pateikė Migracijos valdybai 2018 m. spalio 3 d. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymo tęsinį Nr. 4, kuriame pateikė papildymus ir patikslinimus klausimų, kurie jam buvo užduoti 2019 m. balandžio 10 d. vykusios apklausos metu. Pareiškėjas paaiškino, kad pirmuoju atveju, kai jis buvo pagrobtas, niekaip neatspindėjo sufabrikuotos bylos. Antruoju atveju, kai jis buvo įsodintas į automobilį, kuriame pradėjo laužyti dureles, jam nebuvo pateikta informacija apie sulaikymo priežastis. Pareiškėjas 2019 m. birželio 19 d. pateikė Migracijos valdybai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymo tęsinį Nr. 5, kuriame nurodė, jog su juo telefonu du kartus susisiekė buvęs kolega. Pirmojo pokalbio metu buvęs kolega jam pasiūlė atvykti į (duomenys neskelbtini) ir atlikti bausmę, tiek kiek reikia, o antrojo pokalbio metu siūlė likti užsienyje ir nutraukti bet kokią veiklą, nukreiptą prieš dabartinio (duomenys neskelbtini) režimo interesus.

21. Teismas iš ikiteisminio tyrimo ir teismo dokumentų, esančių prieglobsčio byloje, nustatė, jog nuo 2011 metų iki 2013 metų (duomenys neskelbtini) vyko ikiteisminis ir teisminis procesas dėl pareiškėjui pateiktų kaltinimų. (duomenys neskelbtini) rajono teismo apylinkės Nr. (duomenys neskelbtini) teisėjo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus pagal (duomenys neskelbtini) BK 119 straipsnio 1 dalį ir 116 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 400 valandų privalomųjų darbų. Pareiškėjas, nesutikdamas su nuosprendžiu, jį apskundė apeliaciniu skundu. (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) miesto 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas ir apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 27 d.

22. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinis skyrius 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. 2844/ko pareiškėjui nurodė, jog kreipiantis dėl paso išdavimo į (duomenys neskelbtini) konsulinę įstaigą, paso išdavimas gali užtrukti iki trijų mėnesių, jeigu prašymas pateikiamas pagal gyvenamąją vietą, iki vieno mėnesio. V. V. dėl užsienio paso išdavimo kreipėsi 2013 m. spalio 3 d. (jo pasas galiojo iki 2013 m. lapkričio 27 d.), todėl gali atsitikti taip, jog pareiškėjas liks be galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajono teismo sprendimo kopijoje nurodyti visi pareiškėjo dokumentai, susiję su užsienio paso pareiškėjui neišdavimu. Nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas 2016 m. rugsėjo 21 d. pateikė pareiškimą (duomenys neskelbtini) prokuratūrai dėl (duomenys neskelbtini) užsienio reikalų ministerijos pareigūnų patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jam nebuvo raštu atsakyta į jo 2013 m. gruodžio 12 d. ir 2014 m. sausio 9 d. prašymus, kuriais jis reikalavo išduoti užsienio pasą. (duomenys neskelbtini) generalinio prokuroro pirmojo pavaduotojo nutartimi atsisakyta iškelti administracinio pažeidimo bylą, susėjus senaties terminui. Sprendime taip pat nurodoma, kad teismui pateiktame 2016 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) užsienio reikalų ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog V. V. buvo teikiami žodiniai paaiškinimai į klausimus, pateiktus pareiškėjo 2013 m. gruodžio 12 d. ir 2014 m. sausio 9 d. raštuose, tačiau nepaisydamas šių paaiškinimų V. V. išsiuntė dar vieną paklausimą į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) užsienio reikalų ministerija, atsakydama į V. V. 2015 m. birželio 6 d. raštą, informavo, kad įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendis, todėl siekiant priimti sprendimą išduoti (duomenys neskelbtini) užsienio pasą, V. V. (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje Konsuliniam skyriui su pareiškimu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius bausmės įvykdymą arba atleidimą nuo bausmės. Minėtame sprendime taip pat rašoma, jog daugiau V. V. į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikoje dėl užsienio paso išdavimo nesikreipė.

23. Migracijos departamente 2019 m. sausio 10 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) gyveno Lietuvoje. Nuo 2009 metų, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), bute. Tarp pareiškėjo ir vienų iš kaimynų kilo konfliktas ir nuo 2011 m. iki 2013 m. jam buvo sufabrikuota baudžiamoji byla, nuosprendžiu paskirta 400 valandų privalomųjų darbų bausmė. Pareiškėjas nurodė, kad vieno iš konfliktuojančių kaimynų giminaitė buvo (duomenys neskelbtini) m.

Vidaus reikalų valdybos personalo viršininko pavaduotoja, todėl jam iškelta baudžiamoji byla sufabrikuota, be to, baudžiamojo proceso metu buvo pažeidžiamos jo teisės, jis buvo sumuštas pareigūnų, jam buvo pakeistas advokatas, iš jo nepriėmė skundų, pareiškimų. Pareiškėjo įsitikinimu, visi pažeidimai buvo dėl jo „požiūrio į gyvenimą“. Pareiškėjas nurodė, kad tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini) jis užsiėmė moksline veikla, susijusia su energetiniu saugumu (duomenys neskelbtini). Jo veikla apima dvi kryptis: pirma – ateities grėsmės; antra – kaip apsisaugoti nuo ateities grėsmių.

Nuo 2017 m. pareiškėjas bendradarbiavo su žmonėmis iš Lietuvoje veikiančio fondo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau plačiau apie veiklą fonde duomenų nepateikė, bijodamas pakenkti kitiems žmonėms, kurie taip pat dalyvauja fondo veikloje. Pareiškėjas nurodė, kad rašė mokslinius straipsnius kaip apsaugoti (duomenys neskelbtini) nuo diversijos šilumos, energijos tinkluose. Pareiškėjas teigė, kad jis yra ieškomas (duomenys neskelbtini), nes rašė naudingus straipsnius, kita vertus – kaip nusikaltėlis, kuris nemaloniai bendrauja su visomis įstaigomis, juokiasi iš prezidento ir premjero.

Pareiškėjas nurodė, kad į jo paklausimus dėl patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerija jam neatsako, jam kylančią grėsmę sieja su jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kurio jis neįvykdė. Pareiškėjas išvyko iš kilmės šalies slapstydamasis nuo teismo nuosprendžio vykdymo ir dabar jam galbūt gresia sulaikymas, o (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvoje jam atsisako išduoti užsienio pasą. Sau kylančią grėsmę pareiškėjas be kita ko, sieja ir su savo vykdyta moksline veikla, su straipsniais, susijusiais su (duomenys neskelbtini) saugumu, be to, juo domisi policija.

24. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog 3 kartus buvo paskelbta jo paieška. Kažkoks policininkas, kurio pavardės nežino, pamatęs jį gatvėje pradėjo jam grasint ginklu. Pareiškėjas pats savanoriškai kartu su policininkais atvažiavo į policijos poskyrį, o kitą dieną parašė pareiškimą dėl policininkų grasinimo, tądien jis sumuštas nebuvo. Antrą kartą 2012 metų pabaigoje ar 2013 metų pradžioje, žiemą gatvėje jį užkalbino vyriškis, pasakė, kad paskelbta jo paieška ir jis bus sulaikytas, parvertė ant žemės, pareiškėjas laukė kol jį sužalos, tačiau nebuvo sužalotas. Pareiškėją įsodino į automobilį, kuriame jis pradėjo laužyti dureles, tada jį policininkai išsodino. Pareiškėjas pradėjo gatvėje rėkti, kad jį užpuolė, tuomet policininkai prisistatė, tačiau užlenkė pareiškėjui rankas ir vėl įsodino į automobilį. Pareiškėjas Migracijos departamente atliktos apklausos metu pripažino, kad sumuštas buvo vieną kartą, apie kurį papasakojo, dažniau yra tekę girdėti grasinimus.

25. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (15/6-10)-12PR-160 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 83 straipsniu, 86 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 3 dalimi, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 116 ir 124 punktais, 125.4 papunkčiu, bei remiantis Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. išvada Nr. (15/6-10)13PR-160RN (toliau – ir Išvada).

26. Teismas, aptaręs Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 18 ir 19 straipsnių, Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatas, pažymėjo, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, nurodyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; kils grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija ir kt.).

27. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2013 metais įvykdė jam inkriminuojamą veiką, buvo nuteistas ir jam paskirta bausmė – 400 valandų privalomų darbų, kurios jis neatliko, išvyko iš kilmės šalies, dėl slapstymosi nuo teismo nuosprendžio vykdymo jam galimai gresia sulaikymas; (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvoje jam atsisako išduoti užsienio pasą.

28. Teismas, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Aprašo nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendime byloje Andre Lawrence Shepherd v. Vokietija suformuotą praktiką, nurodė, kad būtina įvertinti, ar pareiškėjui gresianti bausmė yra neproporcinga, t. y. ar jam taikyta pernelyg griežta bausmė. Remiantis prieglobsčio byloje esančiais dokumentais, nustatyta, kad pareiškėjas yra pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) BK 119 straipsnio 1 dalį (grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą) ir 116 straipsnio 1 dalį (sumušimas) ir jam paskirta 400 valandų privalomųjų darbų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nuteistas už padarytą veiką, kuri atitinka požymius nusikalstamos veikos nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad įvertinus nurodytuose (duomenys neskelbtini) BK straipsniuose įtvirtintas sankcijas ir palyginus jas su LR BK nuostatomis, reguliuojančiomis atitinkamas veikas ir sankcijas už jas, pareiškėjui skirtos bausmės neproporcingumo elemento nėra.

29. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jam kilmės valstybėje kyla grėsmė būti nuteistam arba įkalintam pagal 2013 metų nuosprendį. Tai, kad pareiškėjas 2013 metais buvo nuteistas nuosprendžiu, nesudaro pagrindo tikėti, kad pareiškėjui kyla pagrįstos tikimybės grėsmė dėl jo baudžiamojo persekiojimo. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo pripažinimas kaltu ir bausmės skyrimas buvo įtakotas nukentėjusios kaimynės giminaičių. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir teismui. Priešingai, byloje nustatyta, jog pareiškėjas įvykdė jam inkriminuojamą veiką, buvo pripažintas kaltu ir jam buvo paskirta bausmė. Teismas pažymi, kad tai, jog pareiškėjas galimai iš tikrųjų bijo baudžiamojo persekiojimo, nereiškia, kad pareiškėjo persekiojimas pasireiškia ne-/pagrįstu baudžiamuoju persekiojimu, tačiau baudžiamasis persekiojimas per se negali būti prilyginamas „persekiojimui“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatų kontekste.

30. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, sutiko su atsakovu, jog nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad pareiškėjas praeityje buvo patyręs (duomenys neskelbtini) Federacijos institucijų ar atskirų pareigūnų persekiojimą, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų patyręs jo nurodomus veiksmus – pagrobimą, sumušimą. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai piktybiškai veikė pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjui gresianti bausmė yra tiek per griežta, kad galėtų būti prilyginta persekiojimui, kuris būtų pagrindas jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

31. Teismas iš Išvados turinio sprendė, kad atsakovas atidžiai vertino pareiškėjo nurodytus teiginius apie „sufabrikuotą“ bylą, jo sumušimą, jo požiūrį į gyvenimą. Pareiškėjas pateikė keletą skirtingų versijų, o įvertinus pareiškėjo apklausos duomenis, nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo prielaidą, kad jam skirta bausmė yra sąlygota jo rasės, religijos, tautybės, jo politinių įsitikinimų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino pareiškėjo teiginių dėl galimo jo persekiojimo, sufabrikuotos bylos ar pagrobimo bei sumušimo. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Migracijos departamentas nevertino jo nurodytų aplinkybių ir šį pareiškėjo teiginį atmetė.

32. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo informuotas apie sąlygas, kurias įvykdžius jis gautų (duomenys neskelbtini) užsienio pasą.

33. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad atsakovas, nustatęs, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies kriterijų, turėjo nustatyti ar prieglobsčio prašytojui nėra pagrindų išduoti Leidimą laikinai gyventi, nesusijusį su prieglobsčio suteikimu, juos atmetė. Teismas, įvertinęs Aprašo 125.3 papunkčio nuostatas, pažymėjo, kad minėtas sprendimas priimamas tik tuo atveju, jei nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba prieglobsčio prašytojo negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos Įstatymo nustatyta tvarka dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 130 straipsnio 1 ar 2 dalyje. Sprendimu pareiškėjo grąžinimo (išsiuntimo) klausimas nebuvo sprendžiamas. Tačiau pagal Išvados turinį matyti, kad Migracijos departamentas įvertino ir Įstatymo 130 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertino, jog nėra pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (duomenys neskelbtini), taip pat nėra rimto pagrindo manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

34. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių kitų, nei buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso, konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų, kad jis bus kankinamas ar su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, ar kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

35. Teismas pažymėjo, kad nėra teisinių pagrindų pripažinti, jog priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių. Taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalimi, kadangi pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės, pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. pateiktų įrodymų nepriėmė, jų nevertino ir grąžino pareiškėjui.

37. Teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Teismas, konstatavęs skundžiamo Sprendimo teisėtumą, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 38. Pareiškėjas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą ir užtikrinti galimybę pareiškėjui dalyvauti teismo posėdyje, užtikrinti vertėjo iš / į (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą, suteikti pareiškėjui arba įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui lietuvių-(duomenys neskelbtini) kalbų vertėją dėl bet kokių procesinių dokumentų ir kitų teisinio pobūdžio dokumentų vertimo ginant pareiškėjo interesus visuose nacionaliniuose teismuose.

39. Pareiškėjas teigia, kad jo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu atsakovas padarė daugybę nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų pažeidimų, kurių jis laiku apskųsti negalėjo, nes neturėjo galimybės pasinaudoti vertėjo ir teisininko paslaugomis, nors jos turėjo jam būti garantuojamos, iš jo buvo atimta galimybė ginti savo teises tiek teisme, tiek ir neteisminiais būdais. Iš pareiškėjo buvo atimtas dokumentas, todėl jis negalėjo naudotis bankų paslaugomis, gauti pašalpos, negalėjo įgyvendinti teisės į darbą, jam trūko lėšų, todėl negalėjo gauti medicinos paslaugų, įsigyti būtinų vaistų.

40. Pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepaaiškino pareiškėjui jo procesinių teisių, remdamasis tuo, kad procesines teises pareiškėjui anksčiau paaiškino advokatas. Teismui buvo žinoma, kad pareiškėjas pirmą kartą pamatė advokatą tik proceso metu ir jokių procesinių teisių advokatas anksčiau nebuvo paaiškinęs pareiškėjui. Tai patvirtina pareiškėjo ir advokato elektroninis susirašinėjimas, visų telefoninių pokalbių, kurie tarp jų įvyko, įrašai. Pirmosios instancijos teisme neišaiškinus pareiškėjui jo procesinių teisių, buvo pažeista jo teisė į gynybą.

41. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kuria atmetami jo teiginiai, kad jis kilmės valstybėje gali būti dar kartą nuteistas ar įkalintas dėl 2013 m. apkaltinamojo teismo nuosprendžio neįvykdymo. Pareiškėjo prieglobsčio byloje yra nustatytas faktas, kad (duomenys neskelbtini) jis yra paieškomas nenurodytu ir neidentifikuotu (duomenys neskelbtini) BK straipsnio pagrindu. Jei, atsakovo teigimu, pareiškėjo paieška yra dėl jo neįvykdyto 2013 m. apkaltinamojo nuosprendžio, tuomet kodėl paieškoje nenurodyta tiksli paieškos informacija. Migracijos departamento išvada, jog tai negali būti susiję su kitais pareiškėjui pateiktais įtarimais ar kaltinimais, paremta prielaidomis ir spėjimais, o pirmosios instancijos teismas negalėjo pritarti tokioms nepagrįstoms atsakovo išvadoms.

42. Pareiškėjas teigia, kad nei Migracijos departamentas, nei teismas, vertindami aplinkybes dėl pareiškėjo galimo persekiojimo grįžimo į kilmės valstybę atveju nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) policija ir prokuratūra suklastojo prieš jį baudžiamąją bylą ir be pareiškėjo žinios perdavė į teismą, o vėliau, pareiškėjui nežinant, sunaikino šią baudžiamąją bylą. Apie tai yra įrašai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (šioje byloje pareiškėjas vėliau buvo nuteistas), tai detaliai aprašyta 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėjo prieglobsčio prašymo tęsinyje Nr. 2. Šias aplinkybes tinkamai įvertinus, turėjo būti pripažinta, kad pareiškėjo persekiojimas kilmės valstybėje prasidėjo dar gerokai anksčiau, nei jo atžvilgiu buvo iškelta kita sufabrikuota baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis šiuo metu yra nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas.

43. Pareiškėjo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų patyręs pagrobimą ir sumušimą, o galėjo pareigūnų netinkamą elgesį patirti dėl priešinimosi jiems. Pareiškėjas tvirtina, kad sulaikymo metu panaudota jėga viršijo leistinas jėgos panaudojimo ribas, jo pateikti skundai / pareiškimai dėl to liko neišnagrinėti, o teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad jam taip pat buvo grasinama nužudyti, tačiau nei atsakovas, nei teismas šių aplinkybių tinkamai neištyrė ir neįvertino.

44. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas ir teismas nevertino ir tinkamai neištyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog su juo telefonu du kartus susisiekė buvęs kolega V. S. D., pasiūlęs atvykti į (duomenys neskelbtini) ir atlikti bausmę, tiek kiek reikia, o antrojo pokalbio metu siūlė likti užsienyje ir nutraukti bet kokią veiklą, nukreiptą prieš dabartinio (duomenys neskelbtini) režimo interesus. Tai patvirtina pareiškėjo persekiojimo kilmės valstybėje grėsmę.

45. Pareiškėjas tvirtina iki šiol gavęs tris grasinimus mirtimi, įskaitant ir grasinimą iš policijos ir apie tai ne kartą pranešė nagrinėjant prašymą dėl prieglobsčio bei pirmosios instancijos teisme. Be to, pareiškėjui periodiškai grasinama ir per jo motiną, (duomenys neskelbtini) pilietę N. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini), buvo užpuolamas ir kankinamas pareiškėjo kolega. Tačiau nei atsakovas, nei teismas netyrė ir neįvertino šių svarbių aplinkybių.

46. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas ir teismas nepagrįstai apsiribojo vertinimu ar pareiškėjui kilmės valstybėje paskirta bausmė pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį yra proporcinga ir nėra diskriminacinio pobūdžio. Pareiškėjas nekėlė klausimo dėl jam paskirtos bausmės proporcingumo ar diskriminacinio pobūdžio. Pagrindinis aspektas, kurį turėjo įvertinti atsakovas ir teismas, tai aplinkybė ar pats baudžiamasis persekiojimas, o ne jo rezultatas, t. y. paskirta konkreti bausmė, buvo proporcingas, sąžiningas, teisingas ir nebuvo diskriminacinio pobūdžio. Bausmė gali būti proporcinga ir nediskriminuojanti, tačiau jeigu pats ikiteisminis ir teisminis procesas buvo toks, jog jo metu buvo pažeidžiamos EŽTK nuostatos (3, 5, 6, 13 str.), tokiu atveju atsiranda pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas susidūrė su sistemingu valdžios institucijų persekiojimu kilmės valstybėje, dėl to jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas detaliai aprašė visus padarytus procesinius pažeidimus, tačiau nei atsakovas, nei teismas šių aplinkybių nevertino.

47. Pareiškėjas pažymi, kad prašymo dėl prieglobsčio bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Pareiškėjas iš Migracijos departamento iki šiol nėra gavęs Sprendimo vertimo į jam suprantamą (duomenys neskelbtini) kalbą, taip pat negavo atsakovo atsiliepimo į skundą ir teismo sprendimo vertimų į jam suprantamą (duomenys neskelbtini) kalbą. Tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai apribota pareiškėjo teisė į tinkamą ir veiksmingą teisinę gynybą (EŽTK 13 str.).

48. Pareiškėjo nuomone, netinkamą jo prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą ir neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą lėmė ir tai, kad Migracijos departamentas jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neužtikrino visų pareiškėjo pateiktų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą. Migracijos departamentas, atsakingas už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, turi teisę spręsti kuriuos pareiškėjo dokumentus versti, o kurių neversti į lietuvių kalbą. Tokiu atveju atsakovui atsiranda galimybė versti tik tokius dokumentus, kurie pagrindžia prieglobsčio prašymo atmetimą ir neversti tokių dokumentų, kurie patvirtina prieglobsčio prašymo pagrįstumą. Pareiškėjo vertinimu, tokia situacija neteisėta ir neleistina, o jo prieglobsčio byloje turėjo būti išversti visi pateikti papildomi dokumentai ir rašytiniai įrodymai.

49. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. spalio 23 d. prieglobsčio prašymą viršijo prašymo nagrinėjimo terminus (Sprendimas priimtas 2019 m. lapkričio 28 d.), tačiau vis tiek tinkamai neišnagrinėjo visos pareiškėjo prieglobsčio prašymo bylos medžiagos. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, dėl kurių pareiškėjui Lietuvos Respublikoje nėra suteiktas nei pabėgėlio statusas, nei papildoma apsauga.

50. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

51. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) jam paskirtos bausmės neatliko, todėl tyrimo metu buvo nustatyta, jog tikėtina, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę jis bus sulaikytas, todėl, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškėjui skirta bausmė gali būti pakeista. Tačiau, su šios sankcijos taikymu potencialiai susijusių aplinkybių, kurios turėtų įtakos prieglobsčio suteikimo pareiškėjui nenustatyta, o (duomenys neskelbtini) BK nuostatų taikymas, susijęs su pareiškėjo bausmės neatlikimu, nelaikytinas persekiojimu. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus suformuota kažkokia byla, pareiškėjo argumentacija remiasi išimtinai pareiškėjo samprotavimais apie hipotetinio pobūdžio veiksmus, todėl buvo konstatuota, jog pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę nelaikytina visiškai pagrįsta.

52. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje yra grėsmė, kad pareiškėjui bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio dalies 2 punkte. Remiantis Migracijos departamento turima informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Įvertinus pareiškėjui gresiančių veiksmų (sulaikymas, apklausos, 50 dienų priverstinių darbų ar laisvės atėmimo) formą, pobūdį bei pasekmes, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas įvykdė jam inkriminuojamą veiką, kompetentingas teismas pripažino jį kaltu bei skyrė jam proporcingą bausmę, buvo konstatuota, kad tokie veiksmai nelaikomi kankinimais ir nežmonišku elgesiu pagal tarptautinius teisės aktus.

53. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, dėl kurių jis buvo kreipęsis į Migracijos departamentą su raštais. Tais pačiais klausimais atsakymus Migracijos departamentas jau yra pateikęs pareiškėjui raštu, o šie atsakymai nėra skundžiami šioje byloje. Todėl pareiškėjo argumentai dėl galimybės pasinaudoti vertėjo ir teisininko paslaugomis, dėl galimybės pasinaudoti banko paslaugomis, dėl medicininio aptarnavimo, dėl pareiškėjo teisės į darbą realizavimo bei dėl galimybės pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje yra nesusiję su pareiškėjo prieglobsčio prašymu ir juo labiau nagrinėjama administracine byla.

54. Atsakovas teigia, kad pareiškėjui teisinės paslaugos buvo suteiktos kokybiškai ir kvalifikuotai įskaitant ir tai, kad pareiškėjui turėjo būti išaiškinta ir tolimesnė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjas Migracijos departamentui nėra pateikęs jokių pretenzijų dėl netinkamai surašyto skundo ar suteiktų paslaugų.

55. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis (duomenys neskelbtini) yra ieškomas pagal nenurodytą ir neidentifikuotą (duomenys neskelbtini) BK straipsnį nepagrįsti jokiais įrodymais, nuosekliais paaiškinimais, yra hipotetiniai. Migracijos departamentas gali vertinti, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens baudžiamojo persekiojimo ir „konvencinių“ priežasčių, t. y., kad jam kilmės valstybėje gresia neproporcingas ar diskriminuojančio pobūdžio persekiojimas, kuris kiltų dėl asmens priklausymo tam tikrai rasei, religijai, tautybei, socialinei grupei ar jo politinių įsitikinimų. Pareiškėjas nei viena iš Konvencijoje nurodytų priežasčių savo baudžiamojo persekiojimo negrindė, tačiau Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti visas pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimui svarbias aplinkybes, įvertino pareiškėjo baudžiamąjį persekiojimą patvirtinančius dokumentus pabėgėlių teisės kontekste, t. y. vertino, ar persekiojimas yra proporcingas ir nediskriminacinis. Įvertinus nurodytuose (duomenys neskelbtini) BK straipsniuose įtvirtintas sankcijas ir palyginus jas su LR BK nuostatomis, reguliuojančiomis atitinkamas veikas ir sankcijas už jas (detalus sankcijų palyginimas aprašytas ginčijame sprendime), pareiškėjui skirtos bausmės neproporcingumo elemento ar diskriminacijos nenustatyta.

56. Kadangi pareiškėjui paskirta bausmė nėra neproporcinga ir diskriminacinė, kitos aplinkybės, susijusios su baudžiamuoju procesu, nelaikytinos persekiojimu, pareiškėjo teiginiai apie galimybę jo grįžimo metu patirti analogiškus veiksmus yra hipotetinio pobūdžio bei sąlygojami paties pareiškėjo veiksmų bei subjektyvaus vertinimo. Išvadoje, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, atliktas nuodugnus pareiškėjo nurodytos informacijos tyrimas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių yra nepagrįsti. Nei pareiškėjo praeities įvykiai, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo.

57. Pareiškėjas su Migracijos departamento Sprendimu dėl prieglobsčio nesuteikimo buvo supažindintas pareiškėjui suprantama (duomenys neskelbtini) kalba, tai patvirtino parašu. Teismo sprendimo neišvertimas nesutrukdė jam pasinaudoti teise į apeliaciją. Visi pareiškėjo į prieglobsčio bylą pateikti dokumentai buvo įvertinti ir ištirti, atsižvelgiant į tai buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Atsakovo darbuotojai, nagrinėję pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir priėmę Sprendimą, (duomenys neskelbtini) kalbą supranta ir dokumentus įvertino. Dėl didelės bylos apimties išversti ne visi dokumentai, tačiau pareiškėjas nenurodo, kurių konkrečių dokumentų neišvertimas nulėmė galbūt nepagrįstas išvadas. Prašymo nagrinėjimas užtruko dėl to, kad pats pareiškėjas nuolat teikė papildomą informaciją, paaiškinimus, raštus (prašymo suteikti prieglobstį dokumentai sudaro net 7 tomus, po 200–250 lapų), todėl atsakovo darbuotojai turėjo išnagrinėti ir įvertinti itin didelį kiekį dokumentų bei informacijos. Atsakovas Sprendimą priėmė be nepagrįsto delsimo. Apie tai, kad prašymas suteikti prieglobstį bus nagrinėjamas ilgiau, nei numatyta Įstatyme, pareiškėjas buvo informuotas žodžiu, tai įtakos Sprendimo pagrįstumui neturėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 58. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (15/6-10)-12PR-160 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

60. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu V. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino prieglobsčio suteikimo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, ir nenustatęs, kad pareiškėjo persekiojimas būtų neproporcingas arba diskriminuojantis dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, taip pat nenustatęs pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

61. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą. Teigia, jog nei Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nei pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neįsigilino, neištyrė ir neįvertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo, jo pateiktų gausybės rašytinių įrodymų, dėl ko priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, kurių pasėkoje jam Lietuvos Respublikoje nėra suteiktas nei pabėgėlio statusas, nei papildoma apsauga.

62. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

63. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

64. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014 ir kt.).

65. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

66. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindžia individualaus persekiojimo baime kilmės valstybėje: policija ir prokuratūra sufabrikavo prieš pareiškėją baudžiamąją bylą, ko pasėkoje pareiškėjas buvo nuteistas paskiriant jam 400 val. privalomųjų darbų bausmę (1); (duomenys neskelbtini) policija, fabrikuodama V. V. baudžiamąją bylą, buvo du kartus jį pagrobusi, sumušusi, grasino nužudyti, o (duomenys neskelbtini) prokuratūra ir (duomenys neskelbtini) tyrimų komitetas atsisakė juos patraukti atsakomybėn grasindami pareiškėjui naujomis baudžiamosiomis bylomis ryšium su jo teikiamais skundais (2); jam iškeltos baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu taip pat atlikta daugybė kitų grubių/nusikalstamų pažeidimų (3); grįžus į kilmės valstybę jam gali grėsti sulaikymas, įkalinimas (4); dėl jo profesinės ir mokslinės veiklos, straipsnių, susijusių su (duomenys neskelbtini) energetiniu saugumu, juo domisi policija, (duomenys neskelbtini) (5).

67. Byloje nustatyta, kad V. V. 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 27 d., buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 119 straipsnio 1 dalį ir 116 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 400 valandų privalomųjų darbų. Pritartina, atsakovo pozicijai, jog teismo ((duomenys neskelbtini)) konstatuota pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, o Migracijos departamentas neturi jokio pagrindo naujai vertinti V. V. kaltės klausimą minėtoje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, jog pats asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas ir jo nubaudimas negali būti prilygintas jo persekiojimui kilmės valstybėje. Be to, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlio komisaro išleisto „Pabėgėlių statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove“ nurodyta, kad siekiant nustatyti, ar baudžiamasis persekiojimas prilygsta persekiojimui Konvencijos prasme, būtina atsižvelgti į konkrečios šalies įstatymus, nes kuris nors įstatymas gali neatitikti pripažintų žmogaus teisių normų. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualias (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso straipsniuose įtvirtintas sankcijas ir palyginęs jas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis atitinkamas veikas ir sankcijas už jas, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui skirtos bausmės neproporcingumo ar diskriminacinio elemento nėra.

68. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sumušimą, pagrobimą ir grasinimą nužudyti (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis tik nustatyta (pareiškėjo apklausos metu pateikta informacija), kad pareiškėjas jo nurodomus veiksmus (pagrobimą, sumušimą) patyrė pareiškėjo sulaikymo ar atvesdinimo baudžiamosios bylos nagrinėjimui užtikrinti metu bei pripažino, jog jis priešinosi policijos pareigūnams, todėl tikėtina, kad jis galėjo, atsižvelgiant į savo veiksmų pobūdį, patirtį policijos pareigūnų netinkamą elgesį. Nors pareiškėjas nuosekliai 2018 m. spalio 3 d. pateikto prieglobsčio prašymo tęsiniuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 detalizavo prieš jį panaudotas prievartos priemones ir atliktus kitus veiksmus, tačiau jie niekaip nepagrindžia persekiojimo jo kilmės valstybėje. Teismo vertinimu tokie įgaliotų valstybės valdžios institucijų veiksmai (prievartos priemonių panaudojimas) vykdant baudžiamąjį persekiojimą, nelaikytini persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme.

69. V. V. 2018 m. spalio 3 d. pateiktame prašyme dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo tokie argumentai kaip galimas persekiojimas dėl jo profesinės ir mokslinės veiklos, straipsnių, susijusių su (duomenys neskelbtini) energetiniu saugumu, visiškai nepaminėti. Ši aplinkybė taip pat nenurodyta ir 2018 m. spalio 3 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole. Šio fakto nurodymas vėliau vertintinas kaip siekis nepagrįstai išplėsti persekiojimo priežasčių sąrašą. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas šiuo bylos aspektu teisingai pažymėjo, jog V. V. paaiškinimai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo tokią grėsmę pripažinti realia. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio subjektyvios pareiškėjo daromos prielaidos absoliučiai nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, todėl neturi įrodomosios galios ir dėl šios priežasties negali būti įrodymais vertinant jo baimės pagrįstumą.

70. Pareiškėjas anksčiau minėtu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra atlikęs. Dėl šios priežasties V. V. jam grįžus į (duomenys neskelbtini) gali būti sulaikytas (uždarytas į izoliatorių), apklaustas, galimai jam būtų pakeista bausmė arba jis būtų atleistas nuo bausmės. Vertintina, jog toks sulaikymas, kuris susijęs su teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymu, taip pat nelaikytinas persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme.

71. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad V. V. persekiojimo (duomenys neskelbtini) nesieja su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, todėl jau vien dėl šios priežasties jis neatitinka pabėgėlio statuso įgijimo kriterijų. Iš esmės persekiojimas siejamas su pareiškėjui iškelta baudžiamąja byla bei jos tyrimo ir nagrinėjimo metu padarytais procesinio pobūdžio pažeidimais. Vertintina, jog pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo pačio subjektyviu situacijos suvokimu bei prielaidomis, kurios visiškai nepagrįstos objektyviais veiksniais ar realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis, jo baimė patirti persekiojimą dėl to, kad grįžus į kilmės valstybę jis gali būti sulaikytas/įkalintas, nelaikytina visiškai pagrįsta ir "visiškai pagrįstos baimės" pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

72. Įstatymo 87 straipsnis numato, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatyme vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti prieglobstį ne tik ir ne tiek dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, su prašytoju tiesiogiai susijusių aplinkybių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas. Į bylą nepateikti duomenys, galintys būti pagrįstos baimės įrodymais dėl jam kilmės valstybėje gresiančių veiksmų (nenustatyta, jog kaip nors galėtų būti pažeidžiamos V. V. teisės bei laisvės), taip pat nenustatyta tikimybė galimos prievartos grėsmės jį grąžinus į kilmės valstybę (būtų įvykdyta mirties bausmė, jis būtų kankinamas, patirtų žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir pan.), nevyksta jokie kariniai konfliktai, todėl nėra pagrindo taikyti ir Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį.

73. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

74. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl galimybės pasinaudoti vertėjo ir teisininko paslaugomis, dėl galimybės pasinaudoti banko paslaugomis, dėl medicininio aptarnavimo, dėl pareiškėjo teisės į darbą realizavimo bei dėl galimybės pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, neužtikrinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu šie V. V. apeliacinio skundo motyvai nėra susiję su nagrinėjama administracine byla, t. y. prieglobsčio prašymu, todėl dėl šių aplinkybių teismas plačiau nepasisako.

75. V. V. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino jam jo procesinių teisių. Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėjui įteiktame šaukime yra nurodytos pagrindinės procesinės teisės ir pareigos nagrinėjant bylą teisme, taigi pareiškėjas nieko netrukdomas galėjo su jomis susipažinti, tuo labiau, kad pareiškėjas kalba ir supranta lietuvių kalbą. Iš teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad teisėja domėjosi apie procesinių teisių išaiškinimą pareiškėjui, V. V. nepareiškė, jog jam procesinės teisės yra neišaiškintos ar nesuprantamos. Be to, pareiškėjas turėjo ir atstovą, t. y. advokatą (profesionalų teisininką).

76. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra gavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo vertimo į jam suprantamą (duomenys neskelbtini) kalbą. Kaip matyti iš posėdžių garso įrašų V. V. pakankamai laisvai bendrauja lietuvių kalba (teikė paaiškinimus teismo posėdžio metu, bendravo su teisėjų kolegija), o į sprendimo paskelbimą 2020 m. birželio 12 d. 13.00 val. nei pareiškėjas, nei jo atstovas neatvyko. Be to, V. V. apeliacinės instancijos teismui nustatytais terminais pateikė apeliacinį skundą, kuris yra išsamiai argumentuotas ir didelės apimties (net 33 puslapiai). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises, o kurios sprendimo vietos jam buvo neaiškios ir/ar nesuprantamos pareiškėjas nenurodo. Kita vertus, nei šioje byloje, nei prieglobsčio byloje nėra jokių duomenų, kad V. V. būtų reikalavęs, jog būtų atlikti reikšmingų dokumentų ir sprendimo vertimai į pareiškėjo gimtąją ar kitą suprantamą kalbą.

77. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu ir dėl to neteisingai nustatytomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis, primena, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

78. Nagrinėjamu atveju, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis (įrodymus) ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Atsakovas, įvertinęs bylos įrodymus, taip pat pagrįstai sprendė, jog nei surinkta informacija apie kilmės valstybę, nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai nepagrindė jo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo (ypatingai išsami šiuo aspektu Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. išvada Nr. (15/6-10)-13PR-160RN).

79. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė