8677e00a-8f25-4448-b9ee-ad4bb760241a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-2179-815/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01117-2009-4Procesinio sprendimo kategorija 28; 59; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjos – UAB „Litesko“ atstovėms – L.

Č. bei advokatei Dovilei Greblikienei, atsakovės – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovėms – Å¡ios institucijos Teisės skyriaus vedėjai Vilmai AdamavičiÅ«tei bei Å ilumos skyriaus vyriausiajai specialistei Vilmai Skinderytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos – UAB „Litesko“ skundÄ atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – TelÅ¡ių rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėja – UAB „Litesko“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu (t. 1, b. l. 3-17) ir patikslintu skundu (t. 2, b. l. 12-45) (toliau Å¡iame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sÄ voka) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:1.1. panaikinti atsakovės – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, ir atsakovė) 2009 m. birželio 18 d. protokolinį sprendimÄ Nr. O2-22 (toliau – ir sprendimas Nr. O2-22);1.2.

įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo apsvarstyti UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ (toliau – ir Filialas) perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projektÄ ir jos pagrindimÄ bei priimti sprendimÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus; 1.3. priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog Komisija sprendime Nr. O2-22, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymu (toliau – ir Ä®statymas) bei Å ilumos kainų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), konstatavo, kad: pirma, UAB „Litesko“ 2008 m. balandžio 30 d. raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 „Dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ pateiktas filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – neteisingai nustatytas infliacijos koregavimo koeficientas (Metodikos 114.5 punktas), neteisingai apskaičiuotas Å¡ilumos kainos padidėjimas dėl kuro kainų pokyčio (Metodikos 114.2 punktas) ir neteisingai nustatytos faktiÅ¡kai patirtos, bet nepadengtos kuro sÄ naudos (Metodikos 114.3 punktas); antra, TelÅ¡ių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. T1-179 „Dėl Å¡ilumos kainų nustatymo“ Å¡ilumos kainos nustatytos su pažeidimais: savivaldybė pažeidė Ä®statymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatė Å¡ilumos kainas, nepagrįstas tiekėjo bÅ«tinomis sÄ naudomis; trečia, Komisija įpareigoja UAB „Litesko“ filialÄ â€žTelÅ¡ių Å¡iluma“ ir TelÅ¡ių rajono savivaldybę paÅ¡alinti nurodytus Å¡ilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus, vadovaudamasi Ä®statymo 32 straipsnio 7 dalimi, savivaldybei per 30 kalendorinių dienų nepaÅ¡alinus nurodytų pažeidimų, Komisija įgyja teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas Å¡ilumos kainas, tačiau pareiÅ¡kėja su sprendimu Nr. O2-22 nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, be to, Komisija, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , peržengė jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orines ribas, buvo pažeistos procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo Nr. O2-22 pagrįstumÄ .

PareiÅ¡kėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.2.1. Dėl faktinių aplinkybių2.1.1. PareiÅ¡kėja 2009 m. kovo 30 d. raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 „Dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ (toliau – ir raÅ¡tas Nr. 03-074-2009) pateikė Komisijai Filialo Å¡ilumos kainų perskaičiavimo projektÄ ir dokumentus, reikalingus perskaičiuotų kainų skaičiavimams pagrįsti; pareiÅ¡kėjos perskaičiuota suminė vienanarė nediferencijuota Å¡ilumos kaina – 25,52 ct/kWh.

Savivaldybė 2009 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. T1-179 „Dėl Å¡ilumos kainų nustatymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. T1-179) nustatė 24,84 ct/kWh Å¡ilumos kainÄ , t. y. 0,68 ct/kWh mažesnę negu UAB „Litesko“ skaičiavimais; Å¡io sprendimo Savivaldybė pareiÅ¡kėjai nepateikė. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kinimus Komisijai dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo bei nustatymo ir atitinkamų teisės aktų reikalavimų taikymo teikė 2009 m. vasario 24 d. raÅ¡te Nr. 01-102-2009, 2009 m. gegužės 28 d. raÅ¡te Nr. 03-129-2009, 2009 m. gegužės 29 d. raÅ¡te Nr. 01-136-2009, taip pat 2009 m. gegužės 28 d.

Komisijos posėdyje bei 2009 m. birželio 2 d. Bendrovės ir Komisijos atstovų susitikime. Komisija 2009 m. birželio 12 d. paskelbė Komisijos Å ilumos skyriaus pažymÄ Nr. O5-122 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ (toliau – ir pažyma Nr. O5-122), kurioje nurodyta, kad raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 pateiktas Filialo Å¡ilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais: neteisingai nustatytas infliacijos koregavimo koeficientas (Metodikos 114.5 punktas), neteisingai apskaičiuotas Å¡ilumos kainos padidėjimas dėl kuro kainų pokyčio (Metodikos 114.2 punktas), neteisingai nustatytos faktiÅ¡kai patirtos, bet nepadengtos kuro sÄ naudos (Metodikos 114.3 punktas), taip pat nurodyta, kad Savivaldybės sprendimas priimtas atsižvelgus į nepriklausomo energetikos reguliavimo eksperto – Vyginto Sidzikausko Filialo tiekiamos Å¡ilumos perskaičiuotų kainų 2009–2010 metams pagrįstumo ekspertizės iÅ¡vadas (Savivaldybė nepateikė pareiÅ¡kėjai Å¡ių iÅ¡vadų, kuriomis grindė ir motyvavo savo sprendimÄ ).

PareiÅ¡kėja savo pozicijÄ dėl pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstumo ir teisės aktų pažeidimų, perskaičiuojant UAB „Litesko“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainas, iÅ¡dėstė 2009 m. birželio 12 d. raÅ¡te Nr. 01-150-2009 „Dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ (toliau – ir raÅ¡tas Nr. 01-150-2009) bei 2009 m. birželio 18 d. posėdyje.2.1.2. PareiÅ¡kėja, padavusi skundÄ teismui, gavo Komisijos 2009 m. liepos 16 d. raÅ¡tÄ Nr. R2-1142 „Dėl informacijos pateikimo“, su kuriuo Komisija, atsakydama į pareiÅ¡kėjos 2009 m. birželio 16 d. raÅ¡te Nr. 01-151B-2009 iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ pateikė Savivaldybės 2009 m. balandžio 24 d. raÅ¡to Nr. M7-I46 „Dėl Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“, Savivaldybės 2009 m. balandžio 28 d. raÅ¡to Nr. M7-147 „Dėl klaidos atitaisymo“ bei pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas. 2009 m. liepos 24 d. pareiÅ¡kėja gavo iÅ¡ Savivaldybės 2009 m. liepos 21 d. raÅ¡tÄ Nr. M7-248 „Dėl dokumentų nuorašų“, su kuriuo Savivaldybė pateikė sprendimÄ Nr. T1-179 bei visuomeninės organizacijos „Antimonopolinis Lietuvos piliečių sÄ jÅ«dis“ UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ tiekiamos Å¡ilumos perskaičiuotų kainų 2009–2010 metams pagrįstumo ekspertizės ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) kopijÄ .

Komisija pareiÅ¡kėjai 2009 m. liepos 27 d. pateikė Komisijos 2009 m. liepos 27 d. raÅ¡to Nr. R2-1196 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ perskaičiuotų Å¡ilumos kainų“ (toliau – ir raÅ¡tas Nr. R2-1196) kopijÄ , tačiau Å¡iame raÅ¡te Komisija pateikė savo nuomonę tik dėl kai kurių pareiÅ¡kėjos raÅ¡te Nr. 01-150-2009 iÅ¡dėstytų paaiÅ¡kinimų.2.1.3. Savivaldybė per nurodytÄ terminÄ neiÅ¡taisė pažeidimų. Komisija priėmė 2009 m. liepos 30 d. protokolinį sprendimÄ Nr. O2-28 ir 2009 m. liepos 31 d. nutarimÄ Nr. O3-112 „Dėl Å¡ilumos kainų vienaÅ¡aliÅ¡ko nustatymo UAB „Litesko“ filialui „TelÅ¡ių Å¡iluma“ (toliau – ir nutarimas Nr. O3-112), kuriais Filialui vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainÄ . 2.2.

Esminiai Komisijos padaryti pažeidimai yra susiję su Metodikoje nustatytų šilumos kainos perskaičiavimo taisyklių pažeidimu bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimu, nepagrindžiant Komisijos atliktų veiksmų ir priimto sprendimo objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Komisijos sprendimas – vienkartinis teisės taikymo aktas, priimtas realizuojant Įstatymo nuostatas, todėl turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus individualiam teisės aktui, tačiau skundžiamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes prieštarauja tiek bendriesiems energetikos sektorių reguliuojantiems, tiek specialiesiems šilumos ūkio sektorių reguliuojantiems teisės aktams (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo, Nacionalinės energetikos strategijos nuostatoms), be to, kaip minėta, priimtas pažeidžiant Komisijai suteiktos diskrecijos išorines ribas.2.3 Komisija padarė akivaizdžius pažeidimus dėl kuro kainų, taikomų šilumos kainų perskaičiavime, apskaičiavimo (Metodikos 77.1.4.2 ir 77.1.6 punktų prasme):

Komisija šiurkščiai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kadangi Metodikos 77.1.4.2 ir 77.1.6. punktų prasme lygindama faktines UAB „Litesko“ kito kuro (biokuro (medienos)) kainas su rinkos kainomis, nenurodė jokių teisės aktų, metodikų, ar principų ir niekaip nepagrindė, kaip apskaičiavo šias rinkos kainas, naudotinas kainų perskaičiavimo procese; Komisija, pažeisdama minėtų Metodikos punktų reikalavimus, koregavo UAB „Litesko“ kito kuro (biokuro (medienos)) kainas, neįvertinusi objektyvių kainų skirtumo priežasčių, nors Metodika įsakmiai reikalauja tai atlikti.

Komisija taip pat padarė akivaizdžius pažeidimus, apskaičiuodama kompensacijÄ dėl ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtų sÄ naudų kurui Metodikos 114.3 punkto prasme, t. y. pažeisdama Metodikos 114.3 punktÄ , su Å¡iuo metu galiojančiose Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygino ne faktines kito kuro kainas, bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas, nors Metodika numato kitokį kuro kainų palyginimÄ . Komisija niekaip nepagrindė, Å¡io kompensacijos skaičiavimo tikslais atlikto palyginimo. 2.4.

Pasak Komisijos, jos protokolinis sprendimas nėra ir negali būti teisminio nagrinėjimo objektas. Aptariamu Komisijos sprendimu buvo patvirtinti principiniai sprendiniai dėl šilumos kainodaroje aktualių teisės normų taikymo: buvo konstatuoti tariami UAB „Litesko“ padaryti šilumos kainos perskaičiavimo pažeidimai, nurodant Metodikos punktus, kuriais vadovaujasi Komisija, buvo konstatuoti Savivaldybės padaryti šilumos kainos perskaičiavimo pažeidimai, Savivaldybė ir UAB „Litesko“ buvo įpareigojamos ištaisyti pažeidimus.

Pažymėtina, kad protokoliniu spendimu priimti procedÅ«riniai sprendiniai bÅ«tent užtikrina teisinį pagrindÄ konkrečių teisės taikymo aktų priėmimui.Komisija, priimdama skundžiamÄ protokolinį sprendimÄ , jame aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl UAB „Litesko“ atlikto Å¡ilumos kainų apskaičiavimo. Viso kainų perskaičiavimo metu pareiÅ¡kėja pateikė tikslius skaičiavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus bei iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl teisės normų taikymo kainodaros procese, tačiau Komisija, neatsižvelgdama į pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, nepateikdama nurodymų dėl jų nepakankamumo ar netikslumo, priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ dėl tariamo kainų perskaičiavimo pažeidimo, tuo pažeisdama pareiÅ¡kėjos teisėtus lÅ«kesčius dėl teisingo ir pagrįsto Å¡ilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo.

Protokolinio sprendimo priėmimas nėra tik procedūrinis Komisijos aktas: būtent protokolinio sprendimo priėmimas yra teisinis pagrindas kitam šilumos kainos perskaičiavimo etapui – galutiniam vienašališko šilumos kainų nustatymo įforminimui (kas buvo padaryta 2009 m. liepos 30 d.). Tai, kad protokolinis sprendimas yra šilumos kainodaros proceso dalis, kylanti iš Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatų, atsiliepime patvirtina ir Komisija. Remiantis teismų praktika, Komisijos protokolinis sprendimas gali būti nagrinėjimo dalyku Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4331-473/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-910/2008), Komisijos protokoliniai sprendimai, priimti perskaičiuojant šilumos kainas, gali būti skundžiami administracine tvarka. 2.5.

Dėl sprendimo Nr. O2-22 prieÅ¡taravimo Metodikai2.5.1. Remiantis Metodikos 53 punktu, bazinė Å¡ilumos kaina antrais bei kitais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant Å¡ilumos kainas, atsižvelgiant į Metodikoje numatytus infliacijos, realizuotos Å¡ilumos kiekio, kuro ir perkamos Å¡ilumos kainų, nusidėvėjimo (amortizacijos) ir kitų, nuo tiekėjo veiklos nepriklausančių, veiksnių sÄ lygojamo sÄ naudų pokyčio koregavimo koeficientus. Dėl dalies Å¡ių koregavimo koeficientų apskaičiavimo tvarkos Komisijos veiksmai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys pačiai Metodikai, nukrypstantys nuo Komisijos bei teismų praktikos.2.5.2.

Komisijos Å ilumos skyriaus nuomone, perskaičiuotoji Å¡ilumos kaina turėtų bÅ«ti 0,63 ct/kWh mažesnė negu pagal pareiÅ¡kėjos skaičiavimus dėl to, kad: Å¡ilumos kainos pokytis dėl infliacijos suskaičiuotas nesivadovaujant Metodikos 114.5 punktu (neteisingai nustatytas infliacijos koregavimo koeficientas); kuro kainos, taikomos Å¡ilumos kainų perskaičiavime, apskaičiuotos nesivadovaujant Metodikos 114.2 punktu (neteisingai apskaičiuotas Å¡ilumos kainos padidėjimas dėl kuro kainų pokyčio); ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtos sÄ naudos kurui suskaičiuotos nesivadovaujant Metodikos 114.3 punktu (neteisingai nustatytos faktiÅ¡kai patirtos, bet nepadengtos kuro sÄ naudos). 2.5.3.

Remiantis Metodikos 77.1.4.2 punktu, kitų (nei dujos) kuro rÅ«Å¡ių kainos nustatomos pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieÅ¡ bazinės Å¡ilumos kainos projekto ar perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projekto rengimÄ , faktines kuro pirkimo kainas. Metodikos 77.1.6 punkte numatyta, kad kai Å¡ilumos tiekėjo pateikta faktinė kuro kaina virÅ¡ija to paties laikotarpio atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies rinkos kainÄ , Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisę koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies rinkos kainos.

Ketvirtinės kuro rinkos kainos skelbiamos Komisijos interneto tinklalapyje. Toks reglamentavimas įtvirtina Komisijos pareigÄ , visų pirma, taikyti faktines kuro pirkimo kainas, o tik tuo atveju, jeigu Komisija mato tam tikrų nepagrįstų kainų skirtumo priežasčių, įvertinusi objektyvias priežastis, ji turi teisę kainas koreguoti. Pagal Metodikos 114.2 punktÄ , perskaičiuojant Å¡ilumos kainÄ , kuro sÄ naudos skaičiuojamos nekeičiant Å¡ilumos bazinės kainos skaičiavimuose nustatytos kuro struktÅ«ros.

Kito kuro (medienos) kaina nustatoma pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieÅ¡ perskaičiuotos kainos projektÄ , t. y. pagal 2008 m. IV ketvirčio, faktines kuro pirkimo kainas. UAB „Litesko“ faktinė 2008 m. IV ketvirčio medienos pirkimo kaina yra 760,3 Lt/tne, tuo tarpu savo skaičiavimuose Å ilumos skyrius taiko vidutines 2008 m. IV ketvirčio medienos rinkos kainas (704 Lt/tne). Taigi, pažymoje Nr. O5-122 tik nurodoma, kad Å ilumos skyrius taiko ne faktines, bet vidutines medienos rinkos kainas. Tačiau tokie Komisijos veiksmai yra nepagrįsti bei Å¡iurkščiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. 2.5.4.

Komisija nenurodė ir nepagrindė, kaip apskaičiuoja kuro rinkos kainas, su kuriomis lygino UAB „Litesko“ faktines kuro kainas, nors pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnį privalėjo aiÅ¡kiai nurodyti objektyvius duomenis, faktus bei teisės normas, kuriais grindė ir rėmėsi apskaičiuodama rinkos kainas. Komisija taip pat nenurodė ir nepagrindė, kaip yra apskaičiuotos Komisijos naudojamos kito kuro (biokuro, t. y. medienos) rinkos kainos. Komisija jokiame atskirame savo akte, nei pažymoje Nr. O5-122 nenurodo, taip pat savo interneto tinklalapyje nėra paskelbusi jokių principų, formulių, metodikų ar taisyklių, pagal kuriuos Komisija skaičiuoja menamÄ rinkos kainÄ , t. y. kokie duomenys, kokie kuro rÅ«Å¡ių porÅ«Å¡iai, kokie matavimo vienetai, kokios paties kuro (biokuro atveju, pavyzdžiui, drėgnumas, peleningumas ir kt.) bei jo tiekimo charakteristikos, kokios atitinkamos kainos, yra naudojami, skaičiuojant rinkos kainos vidurkį, ar skaičiuojant šį vidurkį įvertinami skirtingi transportavimo (geležinkelis, autotransportas ir kt.), reikalingų kuro perkrovimų kiekis (priklausomai nuo objektyvių geografinių aplinkybių), kuro iÅ¡krovimo, kuro aikÅ¡telių sutvarkymo ir iÅ¡valymo sÄ naudos, ar ne. 2.5.5.

Komisija 2009 m. birželio 18 d. posėdyje iÅ¡ esmės atsisakė UAB „Litesko“ atstovams paaiÅ¡kinti, kaip apskaičiuoja jos naudojamus kito kuro rÅ«Å¡ių „rinkos kainų vidurkius“. Metodika taip pat nereglamentuoja rinkos kainos apskaičiavimo tvarkos. Komisijos nariai 2009 m. birželio 18 d. posėdyje pripažino, kad bÅ«tent UAB „Litesko“ yra viena iÅ¡ tik kelių Å¡ilumos tiekėjų, įdiegusių tiksliÄ biokuro svėrimo, Å¡io kuro kokybinių charakteristikų matavimo laboratorinę įrangÄ , taip pat Komisija pažymėjo, kad jos „vidutinių rinkos kainų“ skaičiavimuose sudedant į vienÄ tiek tiksliÄ apskaitÄ turinčių įmonių rodiklius, tiek ir rodiklius likusios didžiosios daugumos Å¡ilumos tiekėjų, tokios apskaitos iÅ¡ viso neturinčių ar perkančių biokurÄ ne sausa mase, tačiau kitais mato vienetais (kietmetriais, megavatvalandėmis ir pan.), gali neiÅ¡vengiamai bÅ«ti apie 20 proc. dydžio paklaida, dėl ko sÄ Å¾iningos įmonės gali nepagrįstai nukentėti ir patirti žalÄ ; be to, posėdyje Komisija pasisakė, kad Å¡ie Å¡ilumos tiekėjo priekaiÅ¡tai yra rimti, reikėtų lyginti tik objektyviai palyginamus dalykus, t.y.

įmones, kurios kitÄ kurÄ apskaito tiksliai, lyginti tarpusavyje, o ne su tomis, kurios atitinkamos matavimo įrangos iÅ¡ viso neturi ar kurÄ perkÄ pagal visai kitus kriterijus. Ä®vertinus tokius Komisijos pasisakymus, akivaizdu, kad Komisijos atliktas rinkos kainų apskaičiavimas yra nepakankamai pagrįstas, todėl prieÅ¡taraujantis teisės aktams ir neobjektyvus. 2.5.6. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 4-383 patvirtintos Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklės (toliau – ir Kuro apskaitos taisyklės) numato kuro apskaitos reikalavimus įmonėms.

Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje yra vos keletas Å¡ilumos tiekėjų, kurie atitinka Å¡ių taisyklių reikalavimus, akivaizdu, kad Komisija, skaičiuodama vidutinę rinkos kainÄ , neatsižvelgė į Å¡ias taisykles ir į vidutinę rinkos kainÄ Ä¯skaičiavo tų Å¡ilumos tiekėjų įsigyto kuro kainas, kurie neatitinka taisyklių reikalavimų, o todėl toks vidutinės kito kuro rinkos kainos skaičiavimas, prieÅ¡taraujantis teisės aktams, laikytinas neteisėtu bei nepagrįstu. PozicijÄ dėl bÅ«tinybės Å¡ilumos tiekėjams laikytis Kuro apskaitos taisyklių Komisija patvirtino 2009 m. liepos 2 d. raÅ¡te Nr. R2-1068 „Dėl kuro ir perkamos Å¡ilumos apskaitos“ (toliau – ir raÅ¡tas Nr. R2-1068), tačiau, pareiÅ¡kėjos nuomone, raÅ¡te paminėtas Komisijos siekis nesveriančioms / nematuojančioms įmonėms legalizuoti tam tikrus konvertavimo principus „pereinamuoju laikotarpiu“, yra visiÅ¡kai neteisėtas. 2.5.7.

Komisija 2009 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. O3-104 pakeitė Energetikos įmonių informacijos teikimo taisykles (toliau – ir Informacijos teikimo taisyklės), Å¡io teisės akto priėmimo ir derinimo metu Komisija atsižvelgė į pareiÅ¡kėjos teiktas pastabas minėtų taisyklių projektui 2009 m. birželio 19 d. raÅ¡tu Nr. 05-153-2009 bei 2009 m. birželio 30 d. raÅ¡te Nr. 05-160A-2009. UAB „Litesko“ dėl objektyvaus biokuro kainos nustatymo / palyginimo siÅ«lė visoms įmonėms taikyti vienodus skaičiavimų principus, t. y. sÄ lyginio kuro kiekiui apskaičiuoti visas kuras turi bÅ«ti sveriamas ir laboratorijose nustatomos Å¡io kuro charakteristikos.

Komisija, sutikdama su Å¡iais objektyviai pagrįstais pasiÅ«lymais, priimdama Informacijos teikimo taisykles, jų 12 priedo PK-2 lentelės „Pirkto biokuro suvestinė“ 1 ir 2 pastabose įtvirtino, kad „1. Biokuro masė (t) nustatoma sveriant <...> 2. Å iluminė vertė ir drėgnis nustatomas atliekant laboratorinius tyrimus“. 2.5.8. Pasak pareiÅ¡kėjos, Komisijos teiginys, kad skaičiuojant vidutinę biokuro rinkos kainÄ , kai yra įdiegta tiksli biokuro apskaita, arba jos nebÅ«tų, pareiÅ¡kėjos faktinė 2008 m.

IV ketvirčio biokuro pirkimo kaina bÅ«tų didesnė negu Komisijos skelbiama to paties laikotarpio rinkos kaina, yra nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja Komisijos 2009 m. birželio 18 d. posėdyje vieÅ¡ai pripažintiems faktams, jog „vidutinių rinkos kainų“ skaičiavimuose, sudedant į vienÄ tiek tiksliÄ apskaitÄ turinčių įmonių rodiklius, tiek ir rodiklius likusios didžiosios daugumos Å¡ilumos tiekėjų, tokios apskaitos iÅ¡ viso neturinčių ar perkančių biokurÄ ne sausa mase, tačiau kitais mato vienetais (kietmetriais, megavatvalandėmis ir pan.), gali neiÅ¡vengiamai bÅ«ti apie 20 proc. dydžio paklaida, dėl ko sÄ Å¾iningos įmonės gali nepagristai nukentėti ir patirti žalÄ . 2.5.9.

Palyginimas, kaip kistų Komisijos skelbiama atitinkamo laikotarpio „vidutinė biokuro rinkos kaina“ vienaip ar kitaip nepagrįstai panaudojant tik pačiai Komisijai suprantamas prielaidas, atsietai naudojant vienÄ iÅ¡ kelių biokurÄ apibÅ«dinančių rodiklių, t. y. teorinį, jokiomis priemonėmis nepamatuotÄ drėgnumÄ ), savaime yra prieÅ¡taraujantis Kuro apskaitos taisyklėms, Informacijos teikimo taisyklėms, jų 12 priedo PK-2 lentelei, Komisijos 2009 m. liepos 2 d. raÅ¡tui Nr. R2-1068 „Dėl kuro ir perkamos Å¡ilumos apskaitos“, Komisijos patvirtintiems, taip pat ir Komisijos posėdžiuose jos narių bei Å ilumos skyriaus specialistų pripažintiems faktams.2.5.10.

Pagal teisės aktus biokuras privalo bÅ«ti sveriamas (t. y. perkamas sausa mase, o ne iÅ¡vestiniais (pavyzdžiui, kietmetriais) ar kitokiais vienetais (pagamintos Å¡ilumos kiekis, MWh)). PareiÅ¡kėja biokurÄ perka sausa mase, sverdama kiekvienÄ gaunamo biokuro partijÄ bei laboratorijoje matuodama visas tris kokybines jo charakteristikas: Å¡iluminę vertę (kaloringumÄ ), peleningumÄ ir drėgnumÄ ; tuo tarpu įmonių, atsiskaitančių už patiektÄ biokuro kiekį kitais principais ar mato vienetais, Komisijai pateikiamų duomenų lyginti su pareiÅ¡kėjos duomenimis objektyviai nėra galimybės.2.5.10.1.

Lygindama kietmetrius (mato vienetas, atspindintis tÅ«rį su pritaikytu teoriniu glaudumo koeficientu) su tonomis (mato vienetas, atspindintis svorį), Komisija Å¡iems tÅ«riniams vienetams perskaičiuoti į masės vienetus naudoja nustatyto dydžio koeficientÄ (kg/ktm), kuris koreguojamas pagal kuro drėgmę (jÄ iÅ¡skaičiuojant iÅ¡ pateikto biokuro Å¡iluminės vertės), tačiau visiÅ¡kai neaiÅ¡ki tokio perskaičiavimo metodika, jos objektyvumas ir pagrindimas, be to, skiriasi skirtingoms įmonėms tiekiamo biokuro (medienos) rÅ«Å¡ys bei, atitinkamai, faktinis koeficientas (kg/ktm).

Apvalios medienos matavimo taisyklėse nurodomi medienos tūrių svoriai ir jų svyravimai pagal skirtingas medienos rūšis; 12 proc.–15 proc. paklaidos drėgnumo mediena yra išskirstyta pagal medžių rūšis, tačiau joks biokuro tiekėjas netiekia, pavyzdžiui, vien eglių ar vien drebulių, dažniausiai tiekiamas kintantis biokuro mišinys, įvairių rūšių medienos liekanos, taip pat galimai skiedros, pjuvenos ir kita, todėl jokio pastovaus dydžio (jeigu pati įmonė biokuro kiekybinių ir kokybinių rodiklių nematuoja) taikyti apskritai negalima.

Be to, minėtose taisyklėse pagal konkrečias medžio rÅ«Å¡is yra nurodyti intervalai, kiek gali sverti atitinkamo drėgnumo medienos kubinis metras, kuris skiriasi beveik 2 kartus (pavyzdžiui, Ä Å¾uolo kubinis metras gali sverti nuo 540 kg iki 1 050 kg), t. y. leistini svyravimai siekia net 50 proc. Todėl, priklausomai nuo faktiÅ¡kai patiektos medienos rÅ«Å¡ies, kuro parametrų nematuojančių įmonių pagal Komisijos nepagrįstai naudojamus konvertavimo koeficientus perskaičiuoto sÄ lyginio kuro kaina gali skirtis apie 50 proc.

Tokiomis aplinkybėmis, net ir nežinant Komisijos faktiÅ¡kai taikomų koeficientų, galima objektyviai teigti, jog toks skaičiavimas dirbtinai „padidina“ pareiÅ¡kėjos perkamo biokuro kainÄ , lyginant su įmonėmis, kurios atsiskaito pagal patiektÄ biokuro tÅ«rį.2.5.10.2. Komisija skelbia jos rekomenduotinÄ perskaičiavimo (glaudumo) koeficientÄ iÅ¡ erdmetrių į kietmetrius, todėl darytina prielaida, jog yra įmonių, kurios atsiskaito už patiektus erdmetrius (mato vienetas, atspindintis tÅ«rį be pritaikyto teorinio glaudumo koeficiento).

Lyginant erdmetrius su tonomis, atitinkamos įmonės turi laisvę pasirinkti norimÄ glaudumo koeficientÄ . Pažymėtina, kad Å¡is koeficientas yra rekomendacinio pobÅ«džio, todėl biokuro nesveriančios ir jo charakteristikų teisės aktų nustatyta tvarka nematuojančios įmonės, taikydamos skirtingÄ glaudumo koeficientÄ , gali manipuliuoti iÅ¡vestiniais Komisijai teikiamo biokuro rodikliais bei, atitinkamai, įtakoti biokuro svorius ir sÄ lyginio kuro kainÄ . Komisijai tokių duomenų pagrindu sudarant „rinkos kainų vidurkius“ nepagristai nukenčia įmonės, tiksliai apskaitančios (sveriančios) perkamÄ biokurÄ (Å¡iuo atveju – UAB „Litesko“).2.5.10.3.

Pagamintos Å¡ilumos kiekio (MWh) lyginimas su tonomis yra neteisingas ir neobjektyvus, kadangi atsiskaitančioms pagal skirtingas tiekimo sÄ lygas įmonėms Komisija taiko skirtingus sÄ lyginio kuro skaičiavimus. Atsiskaitančios už pagamintÄ Å¡ilumos kiekį įmonės negali bÅ«ti lyginamos su įmonėmis, atsiskaitančiomis už biokuro kiekį, kadangi atsiskaitant už MWh, sÄ lyginio kuro kainos neįtakoja kintanti kuro kokybė ir kintantis katilų efektyvumas. 2.5.10.4. Ä®monės, laboratorijose netiriančios faktinio kuro kaloringumo, gali įvesti laisvai pasirinktÄ (didesnį) negu faktinis kaloringumas ir, Komisijos vertinimu, gauti mažesnę sÄ lyginio kuro kainÄ .

Kadangi yra tiekiamas kuro miÅ¡inys iÅ¡ skirtingos rÅ«Å¡ies medienos (skiriasi ir degimo savybėmis), pagal galiojančius teisės aktus tiksliai matuojančios kuro charakteristikas įmonės (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėja) nukenčia, lyginant su tomis, kurios, teikdamos Komisijai informacijÄ , įveda laisvai pasirinktas, pačios Komisijos rekomenduojamas, reikÅ¡mes. Dėl biokuro tiekimo specifikos (biokuras ruoÅ¡iamas žiemos gamtinėmis sÄ lygomis atviroje miÅ¡ko erdvėje) jo sudėtyje gali bÅ«ti reikÅ¡mingas priemaišų kiekis (pavyzdžiui, žemės gruntas), kuris patenka į kurÄ , priemaiÅ¡as pakraunant nuo žemės kartu su biokuru, priemaiÅ¡os didina biokuro peleningumÄ ir yra nedegi biokuro masė, kuri Komisijos neturi bÅ«ti vertinama kaip energetinę vertę turintis biokuras.

Taigi, analogiÅ¡kos negatyvios pasekmės atsiranda ir Komisijai lyginant biokuro faktinį drėgnumÄ bei peleningumÄ matuojančių įmonių (Å¡iuo atveju – UAB „Litesko“) duomenis su to neatliekančių įmonių duomenimis. 2.5.11. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip Komisija perskaičiuoja (metodika, principai, koeficientai) degaus kuro kiekį į darbinį (su peleningumu bei drėgnumu), kokias konkrečiai perskaičiavimo prielaidas (drėgnumas, Å¡iluminė vertė) naudoja, skaičiuodama sÄ lyginio kuro kiekį.

Akivaizdu, kad nežinant ar nesant objektyvių perskaičiavimo principų, Komisijai pačiai pasirenkant konkrečiu atveju „tinkančias“ kintamųjų biokuro charakteristikų prielaidas (nežinant ir nematuojant faktinių charakteristikų), galima gauti bet kokius tikslingai siekiamus rezultatus ir jais įrodinėti bet kokias Komisijos pageidaujamas, tačiau objektyviai, jokiais faktiniais dydžiais, nepagrįstas aplinkybes. Taip pat iÅ¡ Komisijos pateikto atsiliepimo nėra aiÅ¡kios ir kitos aplinkybės: kurie biokuro drėgnumo duomenys buvo naudojami, kiek tai atitiko realius įvairioms įmonėms (nematuojančioms kuro drėgnumo charakteristikos) tiekiamo biokuro drėgnumo rodiklius ataskaitiniu periodu; kaip Komisijos „pavyzdyje“ UAB „Litesko“ pateikta biokuro kaina yra perskaičiuojama iki 856,1 Lt/tne (kokios objektyvios prielaidos panaudotos perskaičiuojant degiÄ kuro masę į darbinę); kaip tariamai „perskaičiuotai“ sÄ lyginio kuro kainai „pagal drėgno kuro kiekius“ padidėjus 12 proc., tai Komisijos skelbiamÄ vidutinę biokuro rinkos kainÄ padidina tik 2,3 proc. (iÅ¡ tiesų 2,6 proc., 722.3:704 = 1,02599).

Akivaizdu, kad Komisijos visi svertiniam vidurkiui apskaičiuoti naudojami rodikliai nėra objektyvÅ«s; Komisija nepagrindžia, kokia skaičiavimo metodika naudota, kokios prielaidos darytos, kiek tai pagrįsta galiojančiais teisės aktais bei objektyvia logika. 2.5.12. Komisijos teigimu, pagal pareiÅ¡kėjos pateiktus duomenis perskaičiavus Komisijos skelbiamÄ 2008 m. IV ketvirčio vidutinę rinkos kainÄ ji padidėtų tik 2,3 proc. – nuo 704 Lt/tne iki 722 Lt/tne. Todėl, net jeigu teismas laikytų, kad Komisija turėjo teisę mažinti pareiÅ¡kėjos faktinę kito kuro kainÄ iki Komisijos paskelbtos vidutinės rinkos kainos, yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl Komisija pareiÅ¡kėjos faktinę kainÄ sumažino iki 704,0 Lt/tne o ne iki 722 Lt/tne.

Vien jau tuo remiantis akivaizdu, kad Komisijos atliktas mažinimas yra nepagrįstas.2.5.13. PareiÅ¡kėjos nuomone, Komisija, įtvirtindama atitinkamÄ reglamentavimÄ , privalo pati jo laikytis, apibendrindama iÅ¡ visų Å¡ilumos tiekėjų gaunamus duomenis, vertindama jų tikslumÄ bei skaičiuodama vidutines kito kuro (biokuro) „rinkos“ kainas. Akivaizdu, kad Komisijos atliktas ir Filialo atžvilgiu neobjektyviai pritaikytas biokuro vidutinių rinkos kainų apskaičiavimas yra netikslus, nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis teisės aktų, tame tarpe Metodikos, reikalavimams.

Pasak Komisijos, rinkos kainų skaičiavimas nėra pakankamai reglamentuotas teisės aktuose; tačiau teisės aktai, nurodantys pagrindinius kuro apskaitos principus, yra priimti bei galioja ne vienerius metus, be to, net jeigu reglamentavimas nėra iÅ¡samus, tai neatleidžia Komisijos nuo pareigos priimamus sprendimus pagrįsti tiek faktiniais duomenimis, tiek teisiniais motyvais, dar daugiau, jeigu teisinis reglamentavimas neiÅ¡samus, Komisijos iÅ¡samiai pagrįsti sprendimai yra ypač svarbÅ«s.2.5.14. Komisija pirmiausiai privalo taikyti faktinę kito kuro (medienos) kainÄ , o jei Å¡i virÅ¡ija rinkos kainÄ , Komisija privalo iÅ¡analizuoti objektyvias kainų skirtumo priežastis.

Komisijos veiksmai prieÅ¡tarauja Metodikos 77.1.4.2 bei 77.1.6 punktams, kuriais remiantis, Komisija pirmiausia privalo vadovautis faktinėmis kuro pirkimo kainomis, o jeigu Komisija mano esant bÅ«tina taikyti rinkos kainas, ji privalo įvertinti ir iÅ¡analizuoti objektyvias kainų skirtumo priežastis. Nei pažymoje Nr. O5-122, nei skundžiamame sprendime, kuriame konstatuojamos neteisingai UAB „Litesko“ apskaičiuotos kainos, nėra net nuorodos į Metodikos 77.1.6 punktÄ , taip pat nenurodyta jokių objektyvių / neobjektyvių kainų skirtumo priežasčių, nėra jokių Komisijos Å ilumos skyriaus vertintų pagrįstų / nepagrįstų aplinkybių, lėmusių siÅ«lomÄ Komisijai sprendimÄ realizuoti savo teisę (bet ne pareigÄ ) koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies rinkos kainos; taip pat tokios aplinkybės nepaaiÅ¡kintos nei Komisijos naujai pateiktuose raÅ¡tuose, nei atsiliepime. 2.5.15.

PareiÅ¡kėja dar 2006 m. atkreipė Komisijos dėmesį, kad vidutinės kito kuro (iÅ¡skyrus gamtines dujas) rinkos kainos su atvežimo sÄ naudomis yra apibendrintos pakankamai didelio diapazono faktinių rinkos kainų pagrindu; toks kito kuro (pavyzdžiui, biokuro medienos) kainų iÅ¡sibarstymas didžiÄ ja dalimi sÄ lygotas objektyvių, nuo pareiÅ¡kėjos nepriklausančių priežasčių, pavyzdžiui, dėl normine tvarka nesuvienodintų (neunifikuotų) tokio kuro tiekimo sÄ lygų. Biokuro pirkimo kainos priklauso nuo eilės faktorių: pristatymo sÄ lygų (pristatymo vietos), reguliaraus tiekimo pagal faktinį poreikį užtikrinimo (logistika) – kas ypatingai aktualu Å¡ildymo sezono metu – nėra galimybių sukaupti didesnius kiekius biokuro katilinės teritorijoje, kuro rezervo sandėliavimo (bÅ«dinga biokuro tiekimo atveju), skirtingų kuro charakteristikų, naudojant tÄ pačiÄ kuro rūšį, skirtingų įsigijimo periodų – Å¡ių bei kitų sÄ lygų įtaka gali bÅ«ti apskaitoma skirtingai, Å¡ilumos tiekėjų apskaitoje priskiriant Å¡ias sÄ naudas biokuro įsigijimo iÅ¡laidoms.

PalyginamÄ sias biokuro kainas nustatyti sudėtinga, nesant Å¡io kuro kainos biržoje ar kitoje analogiÅ¡koje prekybinėje institucijoje, kur bÅ«tų suvienodintos (unifikuotos) įsigijimo bei pristatymo sÄ lygos. Be to, Komisijos naudojamos kito kuro vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos atitinkamų metų ketvirčiams, kas staigios kuro kainų kitimo dinamikos atveju papildomai sudaro prielaidas kritiÅ¡kai vertinti tokių apibendrintų rodiklių objektyvumÄ . 2.5.16. Komisija nukrypo nuo savo suformuotos praktikos.

Komisija UAB „Litesko“ filialų atžvilgiu ne kartÄ pažymėjo (pavyzdžiui, Komisijos Å ilumos skyriaus 2008 m. liepos 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), kad pagal Metodikos 77.1.6 punktÄ , kai Å¡ilumos tiekėjo pateikta faktinė kuro kaina virÅ¡ija to paties laikotarpio atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies rinkos kainÄ , Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisę koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies rinkos kainos. Komisijos Å ilumos skyriaus 2008 m. liepos 2 d. pažymoje nurodyta, kad pagal UAB „Litesko“ filialo ,,Druskininkų Å¡iluma“ 2008 m.

I ketvirčio faktines medienos pirkimo kainas vidutinė medienos kaina – 705,67 Lt/tne, ji yra 2,3 proc. didesnė negu vidutinė Komisijos skelbiama 2008 m. I ketvirčio rinkos medienos kaina – 690 Lt/tne, kad įmonės medienos kaina virÅ¡ija vidutines kainas, nes pagal biokuro tiekimo sutarties sÄ lygas į medienos kainÄ papildomai įskaičiuotos iÅ¡krovimo aikÅ¡telės iÅ¡valymo ir sutvarkymo po kiekvieno autotransporto priemonės iÅ¡krovimo sÄ naudos, kai kitose įmonėse Å¡ios sÄ naudos yra Å¡ilumos tiekimo veiklos sÄ naudų dalis, kad, atsižvelgdamas į tai, Å ilumos skyrius skaičiavimuose naudoja 705,67 Lt/tne medienos kainÄ .

Komisija 2009 m. liepos 27 d. rašte Nr. R2-1196 nurodo, kad šiuo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ atveju faktinė medienos kaina, lyginant su rinkos kaina, buvo tik 2 proc. didesnė ir įtakos galutinei šilumos kainai dėl nedidelės medienos dalies kuro balanse neturėjo. Tačiau toks Komisijos teiginys neatitinka tikrovės bei yra nepagrįstas iš esmės; nepriklausomai nuo to, kokio dydžio skirtumas tarp faktinės medienos kainos ir rinkos kainos susidaro, bei nepriklausomai nuo fakto, ar šis skirtumas turi ar neturi įtakos šilumos kainai, Komisija privalėjo vadovautis savo suformuota praktika.2.5.17.

Jokios 2008 m. Komisijos pripažintos UAB „Litesko“ biokuro įsigijimo sutarčių sÄ lygos 2009 metais dėl papildomų paslaugų (kitose įmonėse esančių Å¡ilumos veiklos sÄ naudų dalimi) vertės įtraukimo į medienos kainÄ 2008–2009 metais keičiamos nebuvo, todėl nesuprantama, kodėl Komisija tas pačias sÄ lygas skirtingais metais vertina visiÅ¡kai skirtingai. Komisijos raÅ¡te Nr. R2-1196 teigiama, kad Å¡io perskaičiavimo metu nebuvo atsižvelgta ir į faktÄ , kad į pareiÅ¡kėjos biokuro pirkimo kainÄ Ä¯skaičiuojamos papildomos sÄ naudos, kurios kitiems Å¡ilumos tiekėjams yra įskaičiuojamos į Å¡ilumos savikainÄ , nes pagal pareiÅ¡kėjos susitarimÄ su biokuro tiekėju, biokuro kaina 2009 metams (nuo 2009 m. balandžio 1 d.), lyginant su prieÅ¡ tai galiojusia, mažinama beveik 15 proc.

Tačiau tokia Komisijos pozicija nepagrįsta ir nesuprantama. Metodikos 77.1.4.2 punkte aiÅ¡kiai numatyta, kad kitų (negu dujos) kuro rÅ«Å¡ių kainos nustatomos pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieÅ¡ bazinės Å¡ilumos kainos projekto ar perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projekto rengimÄ , faktines kuro pirkimo kainas, t. y. nėra jokio teisinio pagrindo vertinti kitu laikotarpiu ar apskritai pačios Komisijos prognozuojamas bÅ«simu laikotarpiu kito kuro (ne dujų) kainas. Tuo tarpu tai, kad biokuro kaina, kurioje įtrauktos papildomos sÄ naudos (kurios kitiems Å¡ilumos tiekėjams įskaičiuojamos į Å¡ilumos kainÄ ), mažėjo dėl rinkoje susidariusios situacijos, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad papildomos sÄ naudos pagal sutartį apskritai nebepatiriamos ar patiriamos nepagrįstai.

Biokuro kainos mažėjimas nekeičia susitarimo esmės ar struktÅ«ros. Todėl skirtingas tų pačių biokuro pirkimo sutarčių vertinimas 2008 m. ir 2009 m. yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Be to, motyvuodama savo skirtingÄ pozicijÄ tų pačių sutarčių ir tų pačių sÄ naudų atžvilgiu, Komisija raÅ¡te Nr. R2-1196 nurodo, kad UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ atveju (perskaičiuojant Å¡ilumos kainas 2008 metais) faktinė medienos kaina, lyginant su rinkos kaina, buvo tik 2 proc. (2,3 proc.) didesnė ir įtakos galutinei Å¡ilumos kainai dėl nedidelės medienos dalies kuro balanse neturėjo.

Toks Komisijos teiginys yra nepagrįstas ir neteisingas. Nepriklausomai nuo to, ar biokuro (medienos) dalis konkretaus filialo kuro balanse yra didelė ar ne, 2008 m., perskaičiuojant visų atitinkamų UAB „Litesko“ filialų, o taip pat ir kitų Å¡ilumos tiekėjų, kainas, Komisija atitinkamas sÄ naudas (iÅ¡krovimo aikÅ¡telės iÅ¡valymo ir sutvarkymo po kiekvienos autotransporto priemonės iÅ¡krovimo) pripažino pagrįstomis ir įtraukė į galutinę Å¡ilumos kainÄ â€“ arba kaip kuro pirkimo sÄ naudų, arba kaip Å¡ilumos tiekimo veiklos sÄ naudų dalį.

Pasak pareiškėjos, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio skirtumas tarp faktinės medienos kainos ir Komisijos skaičiuojamos „rinkos“ kainos susidaro, bei nepriklausomai nuo fakto, ar šis skirtumas turi ar neturi įtakos šilumos kainai, Komisija privalėjo vadovautis Metodika ir jos pačios suformuota praktika. Komisija, nagrinėjamu atveju neanalizuodama kito kuro kainų skirtumo priežasčių bei nepateikdama jokio pagrindimo, nepaaiškindama, kodėl tas pačias kuro tiekimo sutartis ėmė vertinti visiškai priešingai negu praėjusiais metais, nesuteikė šilumos tiekėjui teisinio tikrumo šilumos tiekimo veikloje.2.5.18.

Dėl ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtų sÄ naudų kurui2.5.18.1. Kainų palyginimo, kurį atliko Komisija, skaičiuodama kompensacijÄ , Metodikos 114.3 punktas nenumato; Metodikos 114.3 punkte numatyta, kad jeigu Å¡ilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio faktinės kuro <...> kainos skiriasi nuo Å¡ilumos kainose įvertintų kuro <...> kainų, tai dėl kuro <...> kainų skirtumo susidariusios sÄ naudos pridedamos, o gautos pajamos iÅ¡skaičiuojamos, perskaičiuojant Å¡ilumos gamybos kainas ateinantiems metams, paskirstant jas baziniam Å¡ilumos realizacijos kiekiui.

Pažymoje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „Litesko“ projekte 2008 m. balandžio mėn.–2009 m. vasario mėn. apskaičiuotos nepadengtos kuro sÄ naudos sudaro 1.554,0 tÅ«kst. Lt, tuo tarpu Komisijos Å ilumos skyriaus skaičiavimais minėtu laikotarpiu nepadengtos kuro sÄ naudos sudaro tik 1.413,5 tÅ«kst. Lt. Skaičiavimų skirtumas susidarė dėl to, kad Å ilumos skyrius, skaičiuodamas nepadengtas kuro sÄ naudas, taikė kuro kainas, ne didesnes už vidutines rinkos kainas. Taigi, Komisijos Å ilumos skyrius nevertino nepadengtų sÄ naudų kurui, susidariusių dėl didesnių faktinių kuro kainų, lyginant galiojančiose Å¡ilumos kainose Komisijos įvertintomis kuro kainomis, t. y.

Komisija ne pagal Metodikos 114.3. punktÄ su galiojančiose Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygino ne faktines kito kuro kainas (t. y. faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos patirtas ir pirkimo dokumentais patvirtintas sÄ naudas), bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas. Tokie Komisijos skaičiavimai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja Metodikai. 2.5.18.2. Pagal MetodikÄ jos 77.1.6 punkto nuostatos taikomos iÅ¡imtinai skaičiuojant kuro kainas, pagal Metodikos 77.1 punktÄ taikomas Å¡ilumos kainų perskaičiavime, tačiau niekaip ne skaičiuojant (pagal Metodikos 114.3 punktÄ ) faktiÅ¡kai patirtas, tačiau ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtas kuro sÄ naudas.

Tai, kad kuro kainų palyginimo, kokį atliko Komisija, skaičiuodama kompensacijÄ , Metodikos 114.3 punktas nenumato, patvirtina ir naujos Metodikos redakcijos 118.4 punktas, nustatantis, kad įmonės ataskaitinio laikotarpio suvartoto kuro pirkimo kainos ribojamos vidutinėmis atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies (iÅ¡skyrus gamtines dujas) kuro įsigijimo laikotarpio rinkos kainomis (netgi numatytas leistinas 5 proc. nuokrypis). Tuo tarpu akivaizdu, kad Metodikoje toks reguliavimas nebuvo nustatytas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį taikyti. 2.5.18.3.

Palyginimo, kokį pritaikė Komisija (lygino ne faktines kito kuro kainas, bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas) Metodika nenumato; Metodika labai aiÅ¡kiai įpareigoja KomisijÄ lyginti faktines kuro kainas su galiojančiose Å¡ilumos kainose Komisijos įvertintomis kuro kainomis, bet koks kitoks palyginimas pažeidžia Metodikos 114.3 punktÄ . Toks reglamentavimas nustatytas dėl labai objektyvių priežasčių. Ä®statymo 32 straipsnio 2 dalis ir Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis aiÅ¡kiai užtikrina bÅ«tinųjų Å¡ilumos gamybos sÄ naudų kompensavimÄ , siekiant garantuoti Å¡ilumos tiekimo veiklos saugumÄ ir patikimumÄ , normine tvarka privalomų kito kuro (ne gamtinių dujų) rezervų sukaupimÄ , reikalingų investicijų vykdymÄ ir kt.

AnalogiÅ¡kÄ pozicijÄ Komisija ne kartÄ iÅ¡dėstė Å ilumos skyriaus pažymose, taip pat teismuose. 2.5.18.4. Jeigu vis dėlto Komisija lygintų kito kuro įsigijimo kainas su tuo metu rinkoje buvusiu kainos vidurkiu kompensacijos (Metodikos 114.3 punktas) skaičiavimo tikslais, ji privalėtų objektyviai įvertinti kainų skirtumo priežastis. Net jeigu Komisija mano, kad Metodikos 114.3 punkto prasme ji turi teisę lyginti galiojančiose Å¡ilumos kainose įvertintas kuro kainas su atitinkamo laikotarpio vidutinėmis kito kuro rinkos kainomis, tokiu atveju Komisija turėtų laikytis ir Metodikos 77.1.6 punkte nustatytų principų, t. y. sprendimÄ realizuoti tokiÄ savo teisę Komisija privalėtų pagrįsti iÅ¡samia objektyvių kainų skirtumo priežasčių analize. 2.5.18.5.

Pasak pareiÅ¡kėjos, Komisijos teiginys, jog toks reglamentavimas, kai lyginamos faktinės suvartoto kuro kainos su kuro kainomis, įskaičiuotomis į Å¡ilumos kainÄ , visiÅ¡kai atitinka Ä®statymo 32 straipsnio 2 punktÄ , jog Metodikoje, kuri sukonkretina kainodarÄ , nustatyta, kad Å¡ilumos tiekėjų veiklos efektyvumas bei sÄ naudų pagrįstumas vertinamas atliekant lyginamÄ jÄ analizę (59 punktas), yra nepagrįstas. Be to, nors Komisija nurodo, kad ji, kaip institucija, priėmusi teisės aktÄ , gali jį aiÅ¡kinti, atskleisdama teisės normos prasmę ir tikrÄ jÄ jos esmę, tačiau Komisija privalo teisės normas aiÅ¡kinti nuosekliai ir laikytis savo suformuotos praktikos.

Taip pat pažymėtina, jog, pasak Komisijos, UAB „Litesko“ turi 10 filialų, kuriems kasmet perskaičiuojamos Å¡ilumos kainos, todėl pareiÅ¡kėja turėtų žinoti principus, kuriais vadovaujasi Komisija, skaičiuodama minėtas sÄ naudas, tačiau pareiÅ¡kėja bÅ«tent ir įrodo, kad Komisija nukrypo nuo savo suformuotos praktikos ir anksčiau tokių Metodikos nuostatų interpretacijos Å¡ilumos kainų perskaičiavime netaikė. 2.6. Dėl sprendimo Nr. O2-22 prieÅ¡taravimo Å ilumos Å«kio įstatymui ir Energetikos įstatymui2.6.1.

Komisija neįvertino ir tinkamai neapskaičiavo visų Å¡ilumos tiekėjo patirtų sÄ naudų, tame tarpe Å¡ilumos gamybai naudojamo kuro kainų ir ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtų sÄ naudų kurui, dėl Å¡ios priežasties Komisijos atlikti apskaičiavimai bei duoti nurodymai UAB „Litesko“ suponuoja žymiai mažesnę kainÄ , negu pagrįsta UAB „Litesko“ skaičiavimais, ir pati kaina Komisijos buvo skaičiuojama nesilaikant Ä®statyme Energetikos įstatyme ir Metodikoje įvirtintų Å¡ilumos kainodaros reikalavimų. 2.6.2.

Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas energetikos sektoriaus bendrasis kainodaros principas, jog nustatant valstybės reguliuojamas kainas turi bÅ«ti numatytos bÅ«tinos iÅ¡laidos energijos iÅ¡teklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių vartojimas, vieÅ¡uosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno norma. Ä®statymų leidėjas iÅ¡skiria tris esminius energetikos sektoriaus kainodaros kriterijus: bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas (t. y. energetikos bendrovės patirtas sÄ naudas), valstybės remiamas sektoriaus sritis (t. y. sektoriaus plėtra, vietinių ir atsinaujinančių Å¡altinių vartojimas bei vieÅ¡ieji interesai energetikos sektoriuje) ir energetikos bendrovių pelno normÄ .

Ä® centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainÄ Ä¯skaičiuojamų Å¡ilumos tiekėjų patirtų sÄ naudų apimtį detalizuoja Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, jog „šilumos <...> kainos grindžiamos tiekėjo bÅ«tinomis <...> šilumos <...> ruoÅ¡imo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų Å¡ilumos <...> apskaitos prietaisų įrengimo, priežiÅ«ros ir patikros, sÄ skaitų (mokėjimo praneÅ¡imų) už Å¡ilumÄ <...> parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sÄ naudomis.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Metodikos 58 punkte. Taigi, Komisija, įgyvendindama Ä®statyme pavestus centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainos perskaičiavimo ir nustatymo įgalinimus, visų pirma privalo objektyviai, teisės norminiuose aktuose nustatyta tvarka įvertinti Å¡ilumos tiekėjo patirtas sÄ naudas Å¡ilumos tiekimo veiklai vykdyti, sistemai palaikyti ir plėtoti bei Å¡ilumos tiekimo saugumui ir patikimumui užtikrinti. Metodika nustato aiÅ¡kius į Å¡ilumos kainÄ Ä¯traukiamų Å¡ilumos tiekėjų patiriamų sÄ naudų nustatymo ir apskaičiavimo reikalavimus.

Tik visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertintomis sÄ naudomis grindžiama Å¡ilumos kaina gali bÅ«ti laikoma perskaičiuota ir nustatyta teisėtai bei pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad ne visos Å¡ilumos tiekėjo patirtos sÄ naudos skundžiamame Komisijos sprendime buvo įvertintos Ä®statyme ir Metodikoje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog Komisijos veiksmai prieÅ¡tarauja Energetikos ir Å ilumos Å«kio įstatymuose įtvirtintam sÄ naudų padengimo kainodaros principui. 2.6.3. Objektyviai Å¡ilumos tiekėjo patirtomis ir teisės norminiuose aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotomis sÄ naudomis nepagrįstas Å¡ilumos kainos skaičiavimas prieÅ¡tarauja bendriesiems Å¡ilumos sektoriaus reguliavimo tikslams, nustatytiems Ä®statymo 1 straipsnio 2 dalyje ir Metodikos 3 punkte.2.6.3.1.

Siekis „mažiausiomis sÄ naudomis užtikrinti ilgalaikį, patikimÄ bei kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimÄ vartotojams“ (Metodikos 3.2 punktas) suponuoja, jog nustatant Å¡ilumos kainÄ turi bÅ«ti įvertintos objektyviai reikalingos sÄ naudos Å¡ilumos tiekėjo veiklai tinkamai vykdyti, užtikrinti Å¡ilumos tiekimo vartotojams saugumÄ ir patikimumÄ . BÅ«tent valstybinio kainų reguliavimo priemonėmis, t. y. teisės norminiuose aktuose įtvirtinant aiÅ¡kius kainų perskaičiavimo reikalavimus, užtikrinamas objektyvus ir skaidrus tokių sÄ naudų įvertinimas.

Ginčijamu atveju ne visos Filialo sÄ naudos buvo tinkamai įvertintos, tokiu bÅ«du nepagrįstai sumažinant Å¡ilumos kainÄ ir atitinkamai mažinant finansinį Å¡ilumos tiekėjo pajėgumÄ užtikrinti tinkamÄ investicijų į Å¡ilumos tiekimo sistemÄ lygį, bÅ«tinÄ garantuoti Å¡ilumos tiekimo saugumÄ ir patikimumÄ . 2.6.3.2. Tikslas „užtikrinti pagrįstÄ Å¡ilumos tiekėjų rentabilumÄ â€œ (Metodikos 3.4 punktas) tiesiogiai susijęs tiek su Å¡ilumos tiekėjo patiriamų sÄ naudų padengimu, tiek su nustatytos pelno normos gavimu.

Ginčijamu atveju, kai į perskaičiuotÄ Å¡ilumos kainÄ Ä¯traukiamos ne visos Å¡ilumos tiekėjo pagrįstai patirtos sÄ naudos, Å¡ilumos tiekėjo teisė užsitikrinti pagrįstÄ rentabilumÄ yra neteisėtai mažinama. Pelno normos gavimÄ bÅ«tų galima garantuoti mažinant Å¡ilumos tiekėjo veiklos sÄ naudas, tačiau tokiu atveju kiltų pagrįsta rizika tinkamai neįvykdyti įstatymų leidėjo nustatytų viešųjų interesų Å¡ilumos tiekimo srityje reikalavimų, be kita ko, garantuojant efektyvų, patikimÄ ir saugų Å¡ilumos tiekimÄ . 2.6.3.3.

Siekis „skatinti Å¡ilumos tiekėjus diegti pažangias technologijas, naudoti vietinio kuro iÅ¡teklius“ (Metodikos 3.6 punktas) neatsiejamai susijęs su Å¡ilumos tiekėjo investicinėmis galimybėmis. Komisija skundžiamu sprendimu ženkliai apriboja vietinių kuro iÅ¡teklių naudojimo galimybes, vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesilaikydama teisės norminių aktų reikalavimų nustatydama mažiau palankias tokio kuro kainos įvertinimo galutinėje Å¡ilumos kainoje sÄ lygas, lyginant su gamtinių dujų kainomis. 2.6.3.4.

Komisija raÅ¡te Nr. R2-1196 nurodo, kad Å¡ilumos tiekėjo cituojama Ä®statymo 32 straipsnio 2 dalies nuostata numato ir tai, kad bÅ«tinosios sÄ naudos turi bÅ«ti valstybės normuojamos. Å ilumos kainodaroje nustatytas normuojamų sÄ naudų ir sÄ naudų palyginimas tarp tos pačios grupės įmonių principas, kad Å¡ilumos įmonės iÅ¡ vartotojų neatgautų sÄ naudų, kurias patiria neefektyviai vykdydamos veiklÄ . Komisija, vykdydama tokį palyginimÄ , visiÅ¡kai nepagrįstai lygina nepalyginamus ir skirtingus duomenis, t. y.

Komisija biokuro kainas Å¡ilumos tiekėjo, kuris pagal teisės aktų reikalavimus atlieka bÅ«tinus tikslius kuro svėrimus ir laboratorinius tyrimus, jo nenaudai nepagrįstai lygina su kitais, neefektyviai veiklÄ vykdančiais Å¡ilumos tiekėjais, kurie biokurÄ Ä¯sigyja pažeisdami teisės aktų nustatytus svėrimo ir tyrimų reikalavimus. Akivaizdu, kad toks palyginimas negali bÅ«ti pagrindas normuojamoms sÄ naudoms nustatyti. Taigi, Komisijos veiksmai ne tik pažeidžia Energetikos ir Å ilumos Å«kio įstatymuose įvirtintÄ sÄ naudų padengimo principÄ , bet, į tiekiamos Å¡ilumos kainÄ neįskaičiavus objektyviai pagrįstų Å¡ilumos tiekėjo sÄ naudų, sudaromos prielaidos investicijų į sektoriaus plėtrÄ , Å¡ilumos tiekimo efektyvumÄ ir kitas vieÅ¡ojo intereso sritis mažinimui bei teisėtais tiekėjo lÅ«kesčiais pagrįstos pelno normos mažėjimui, kartu sÄ lygojant tolesnę Å¡ilumos tiekėjų nuostolingÄ veiklÄ .2.7.

Dėl sprendimo Nr. O2-22 prieÅ¡taravimo Nacionalinei energetikos strategijai2.7.1. Komisijos sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtintai Nacionalinei energetikos strategijai (toliau – ir Strategija), kurioje, nustatant centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sektoriaus strategines plėtros kryptis, be kita ko, iÅ¡skirti siekiai skatinti Å¡ilumos gamybÄ iÅ¡ vietinių ir atsinaujinančių iÅ¡teklių, užtikrinti teisės aktuose nustatytų rezervinių kuro atsargų kaupimÄ , spartinti apsirÅ«pinimo energijos iÅ¡tekliais diversifikavimÄ .

Strategijoje kaip viena iÅ¡ Lietuvos energetikos sektoriaus galimybių nurodyta vietinių ir atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių panaudojimo plėtrÄ , galinti įneÅ¡ti vis didesnį indėlį į Lietuvos pirminės energijos balansÄ , sumažinti priklausomybę nuo kuro importo ir suÅ¡velninti neigiamus organinio kuro kainų augimo padarinius. Komisijos sprendime Nr. O2-22 pradėta Filialo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainos perskaičiavimo ir nustatymo praktika yra visiÅ¡kai prieÅ¡inga Strategijoje įtvirtintiems strateginiams energetikos sektoriaus tikslams. 2.7.2.

Å ilumos kainos nustatymo praktika, kai kuro faktinė įsigijimo kaina nebus įskaičiuota į galutinę Å¡ilumos kainÄ ir dėl to atsiras Å¡ilumos tiekėjų nuostoliai, skatins dujų vartojimÄ Å¡ilumos gamybai, kitu kuru užtikrinant tik privalomus rezervo palaikymo reikalavimus. Tokiu atveju mažės vietinio ir alternatyvaus kuro (pirmiausia, biokuro, kuris net 30-40 proc. pigesnis už gamtines dujas, be to, yra mažiau tarÅ¡us) naudojimas, mažės kuro Å¡altinių diversifikavimas ir didės strategiÅ¡kai Lietuvos energetikos sektoriui nepageidaujamas priklausomumas nuo vienintelio Å¡iuo metu Lietuvos rinkai prieinamo dujų tiekėjo – Rusijos.Taigi, Komisijos sprendime Nr. O2-22 formuojama nauja praktika ne tik prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms ir įstatymų leidėjo formuojamoms strateginėms kryptims, tačiau gali sukelti neigiamų padarinių Lietuvos energetikos sektoriaus darniam vystymuisi, Å¡ilumos tiekėjų finansiniam pajėgumui vykdyti Å¡ilumos tiekimo saugumo bei patikimumo reikalavimus ir sÄ lygoti Å¡ilumos, pagrįstos importuojamu iÅ¡kastiniu kuru (gamtinėmis dujomis), kainos augimÄ . 2.8.

Komisija, priimdama sprendimÄ Nr. O2-22, savo veiksmais pažeidė jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orines ribas2.8.1. Atitinkami įgalinimai Komisijai buvo suteikti, turint tikslÄ Ä¯vertinti nustatomos Å¡ilumos kainos pagrįstumÄ pagal Metodikos 77.1.4.2, 77.1.6 bei 114.3 punktuose įtvirtintas taisykles ir formules, tačiau Komisija, priimdama sprendimÄ Nr. O2-22 pagal kitokias taisykles negu buvo įpareigota, Å¡ių tikslų nesiekė, todėl pažeidė jai suteiktos diskrecijos ribas. Komisija sprendimus priima veikdama pagal teisės aktuose jai suteiktÄ diskrecijÄ , tačiau privalo nepažeisti suteiktos diskrecijos iÅ¡orinių ribų bei įvertinti visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.

Komisija sprendimu Nr. O2-22 jai suteiktÄ diskrecija pažeidė dviem aspektais: pirma, Komisija, vertindama kuro kainas, taikomas apskaičiuojant Å¡ilumos kainas, nei sprendime Nr. O2-22, nei pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nevertino ir neanalizavo Metodikos 77.1.6. punkte nurodytų objektyvių kainų skirtumo priežasčių, nepagrindė atsisakymo taikyti faktines kuro kainas pagal Metodikos 77.1.6. punktÄ , taip pat nepagrindė svariais iÅ¡samaus ir kruopÅ¡taus tyrimo metu surinktais argumentais bei neįvertino visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių; antra, Komisija, vertindama ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtas sÄ naudas kurui, visiÅ¡kai nukrypo nuo Metodikos 114.3 punkto reikalavimų ir, apskaičiuodama ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtas sÄ naudas kurui, į esamÄ Å¡ilumos kainÄ Ä¯trauktÄ kuro kainÄ lygino ne su Metodikos 114.3 punkte reikalaujamu faktinės kuro kainos elementu, tačiau su pačios Komisijos nepagrįstai apskaičiuota kuro „rinkos“ kaina, buvusia kuro sunaudojimo metu.

Atsižvelgiant į tai, sprendimas Nr. O2-22 laikytinas neteisėtu, o Komisija – pažeidusia jai suteiktos diskrecijos ribas. Administracinė diskrecija gali bÅ«ti suprantama kaip vieÅ¡ojo valdymo subjekto galimybė pasirinkti elgesio variantÄ tais atvejais, kai, įgyvendinant jo turimus įgaliojimus, turi bÅ«ti priimtas administracinis sprendimas, kuris paprastai bÅ«na įforminamas norminiu ar individualaus pobÅ«džio teisės aktu. 2.8.2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-2203-06, tai, kad atsakovas turi didelę diskrecijÄ atitinkamos rinkos apibrėžimo srityje, nereiÅ¡kia, jog jis bet kuriuo atveju neturi pagrįsti savo iÅ¡vadų svariais iÅ¡samaus ir kruopÅ¡taus tyrimo metu surinktais argumentais, ar kad nereikalaujama pateikti iÅ¡samių sprendimo priėmimo priežasčių, atskleidžiančių konkrečius loginių apmÄ stymų, grindžiančių jo sprendimÄ Å¾ingsnius; atsakovas privalo atidžiai iÅ¡tirti atitinkamÄ rinkÄ , paremti savo vertinimÄ argumentais, kurie nėra aiÅ¡kiai nereikÅ¡mingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas iÅ¡vadas, kurie atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iÅ¡ tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius.

Tai, kad teismas pripažįsta, jog atsakovas turi ekonominių klausimų vertinimo laisvę, nereiÅ¡kia, jog teismas turi susilaikyti nuo atsakovo atliekamos teisinės ekonominių duomenų kvalifikacijos kontrolės. Administracinio teismo kompetencija apima tikrinimÄ , ar vieÅ¡ojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orinių ribų. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijoje Nr. (80) 2 „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ pabrėžiama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo veikti jam suteiktos kompetencijos ribose, įgyvendinant diskrecijÄ turi bÅ«ti užtikrintas diskrecinių sprendimų teisėtumas, motyvuotumas, neÅ¡aliÅ¡kumas ir objektyvumas, užtikrinama asmenų kuriuos Å¡ie sprendimai liečia, lygybė prieÅ¡ įstatymus, priimamų sprendimų proporcingumas jais siekiamam tikslui, protingo termino reikalavimas administracinės diskrecijos įgyvendinimo procese, kitų tinkamo administracinės diskrecijos įgyvendinimo proceso principų gerbimas.

Tokios apimties teismo kontrolė ne apriboja diskrecijos teisę, o tik nubrėžia normines jos ribas, be to, tik atliekant tokiÄ teisminę kontrolę pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti suteikta visapusiÅ¡ka teisinė apsauga, kuri priklauso jam ir administracinių aktų, priimamų srityse, kuriose vieÅ¡ojo administravimo institucija turi diskrecijos teisę, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos nuomone, teisinė ekonominių rodiklių apskaičiavimo tvarkos interpretacijos kontrolė Å¡iuo atveju yra bÅ«tina. 2.8.3.

Pažymėtina, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. Komisija, pažeisdama savo diskrecijos ribas, pažeidė ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Ä¯statymo virÅ¡enybės principÄ . 2.8.4. Pasak pareiÅ¡kėjos, bÅ«tinybė nustatyti, ar Komisija, skaičiuodama Å¡ilumos kainas, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, pirmiausia sukelia pareigÄ pačiai Komisijai pasitikrinti ir, esant bÅ«tinybei, tokias vertinimo klaidas iÅ¡taisyti;

Komisijai atsisakius tai padaryti, teismas turėtų tinkamai įgyvendinti Å¡ios institucijos diskrecijos teisės – apskaičiuoti ir patikrinti Å¡ilumos kainas – ribose atliktų ekonominių vertinimų teisminę kontrolę.2.9. Komisijos sprendimas Nr. O2-22 yra neteisėtas ir dėl to, kad jį priimant pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Komisija nepagrindė savo sprendimo pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Remiantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, bet koks individualus valstybės institucijų priimamas administracinis sprendimas privalo bÅ«ti pagrįstas nustatytais faktais bei teisės normomis, Å¡i teisės norma sudaro pagrindÄ teigti, kad priimant administracinio pobÅ«džio sprendimÄ motyvų iÅ¡dėstymas privalo bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. BÅ«tinybė motyvuoti administracinius sprendimus yra vienas iÅ¡ esminių administracinės teisės principų, kurio nesilaikymas sÄ lygoja ir bendrųjų proporcingumo, teisėtų lÅ«kesčių bei teisinio tikrumo principų pažeidimus.

Reikalavimas iÅ¡dėstyti sprendimo motyvus suponuoja pareiÅ¡kėjos teisę žinoti, kodėl priimtas bÅ«tent tokio turinio sprendimas Nr. O2-22, t. y. Å¡ilumos tiekėjui pagal Metodikos 77.1.4.2 punktÄ pateikus Komisijai faktinius duomenis apie kito kuro kainas bei jos pagrindimÄ , Komisija, neįvertinusi objektyvių kainų skirtumo priežasčių, kuro kainas pakoregavo taip, kad ji nevirÅ¡ytų Komisijos neaiÅ¡kiais kriterijais apskaičiuojamos atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies rinkos kainos, t. y. pasinaudojo Metodikos 77.1.6 punkte numatyta teise be jokio pagrindimo ir motyvų, nors Metodika privalomai reikalauja įvertinti objektyvias kainų skirtumo priežastis.

Komisija atsiliepime įrodinėja, kad pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡dėstyti visi bÅ«tini faktiniai duomenys, kuriais remdamasi Komisija priėmė sprendimÄ Nr. O2-22, tačiau iÅ¡ pažymos Nr. O5-122 akivaizdu, kad Komisija joje nenurodė, taip pat ir 2009 m. birželio 18 d. posėdyje nepateikė atsakymo, kokias kainų skirtumo priežastis Komisija vertino, kokias kainų skirtumo priežastis pripažino / nepripažino objektyviomis, kuo konkrečiai remdamasi nusprendė jas pakoreguoti, kokiais duomenimis remdamasi apskaičiuoja jos naudojamus įvairių kito kuro rÅ«Å¡ių (ne gamtinių dujų) rinkos kainų vidurkius.

Komisija taip pat nenurodė jokių motyvų, kodėl nukrypo nuo Metodikos 114.3 punkto reikalavimų ir su į Å¡ilumos kainÄ Ä¯skaičiuotomis kito kuro kainomis lygino ne faktines anksčiau įsigyto kito kuro kainas per ataskaitinį laikotarpį, bet Å¡iuo metu rinkoje esančias kito kuro kainas. Pareiga nurodyti sprendimų motyvus įtvirtinta ir Europos Tarybos Rezoliucijos (77) 31 „Dėl asmens apsaugos nuo administracinių institucijų aktų“ 4 principe. Motyvų nurodymas ypač aktualus asmens teisei skųsti administracinį aktÄ , bÅ«tent iÅ¡ motyvų suinteresuotas asmuo turi nuspręsti, ar ginčyti administracinį aktÄ ar sprendimÄ teisme, jeigu ginčyti – kokiais pagrindais.

Taigi, Å¡i teisė neatsiejama nuo teisės į teisminę gynybÄ , kadangi, nesant sprendimo motyvų, tampa neaiÅ¡ku nei kÄ Å«kio subjektas gali ginčyti, nei kokiu pagrindu. 2.10. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas, prieÅ¡ingu atveju suvaržoma asmens teisė paduoti dėl priimamo sprendimo motyvuotÄ skundÄ ; vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendime nesant iÅ¡samių motyvų ir argumentų, apsunkinama asmens teisė ginčyti sprendimÄ , pateikti konkrečius argumentus ir savo įrodymus; jeigu procedÅ«ra, kurios metu priimtas sprendimas, neužtikrina objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei pagrįstumo, tai yra pagrindas aktÄ / sprendimÄ naikinti.

Be to, motyvai negali bÅ«ti tik deklaratyvaus pobÅ«džio, jie turi bÅ«ti pagrįsti nustatytais faktais. Pažymėtina, jog pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kokias aplinkybes įvertinusi Komisija nusprendė pakoreguoti faktines kito kuro kainas iki pačios Komisijos neaiÅ¡kiais kriterijais nustatytų rinkos kainų, taip pat nenurodyta, kaip buvo apskaičiuotos rinkos kainos, todėl pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) negali bÅ«ti laikoma tinkamu sprendimo Nr. O2-22 faktiniu bei teisiniu pagrindimu, juolab, kad sprendime Nr. O5-122 nėra jokios nuorodos į pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-277/2007, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų nesilaikymas laikytinas individualaus administracinio akto trÅ«kumais, galinčiais lemti Å¡io akto panaikinimÄ .2.11. Komisija Metodikos nuostatas, reglamentuojančias kuro kainų, taikomų Å¡ilumos kainų perskaičiavime, apskaičiavimÄ bei ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtų sÄ naudų kurui apskaičiavimÄ taiko visiÅ¡kai skirtingai įvairių Å¡ilumos tiekėjų atžvilgiu ir tokiais veiksmais diskriminuoja pareiÅ¡kėjÄ .

Atskirais atvejais, kai Komisijos Å ilumos skyrius (po kainų skirtumo priežasčių įvertinimo) vis dėlto nuspręsdavo koreguoti faktinę kuro pirkimo kainÄ , ji kitiems Å¡ilumos tiekėjams nebÅ«davo visu skirtumo dydžiu mažinama iki atitinkamo laikotarpio rinkos kainų (žr., pavyzdžiui, Å ilumos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 22 d. pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Fortum Å venčionių energija“ Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kainų perskaičiavimo“ (t. 2, b. l. 143-152)).

Be to, nuo pat Metodikos patvirtinimo 2008 m. kovo 15 d., daugelyje Komisijos Å ilumos skyriaus suraÅ¡ytų pažymų ir Komisijos kitų Å¡ilumos tiekėjų atžvilgiu priimtuose sprendimuose nesivadovaujama tokiomis Metodikos 114.3 punkto interpretacijomis, kaip pareiÅ¡kėjos atžvilgiu suraÅ¡ytoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini). Skaičiuodama nepadengtas sÄ naudas kurui, susidariusias dėl didesnių faktinių kuro kainų, Komisija su Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygindavo ir dabar kitų Å¡ilumos tiekėjų atžvilgiu lygina, faktines kito kuro kainas (faktines Å¡ilumos įmonių patirtas sÄ naudas), bet ne pačios Komisijos neaiÅ¡kiais kriterijais apskaičiuotas atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas. 2.12.

Pažymėtina ir tai, jog Komisija, skirtingai taikydama tas pačias Metodikos nuostatas įvairių Å¡ilumos tiekėjų atžvilgiu, pažeidė tiek Metodikos, tiek Komisijos darbo reglamento nuostatas: remiantis Metodikos 3 punktu, Å¡ilumos kainos grindžiamos nediskriminavimo, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo, stabilumo, kryžminio subsidijavimo draudimo principais; remiantis Komisijos darbo reglamento 3 punktu, Komisijos veikla grindžiama įstatymo virÅ¡enybės, teisėtumo, lygiateisiÅ¡kumo, kolegialaus klausimų svarstymo, politinio neutralumo, skaidrumo, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais VieÅ¡ojo administravimo įstatyme nustatytais principais. 2.13.

Sprendimas Nr. O2-22 pažeidžia vartotojų interesus bei energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo tikslusÄ®statymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kaip vienas iÅ¡ Å¡ilumos sektoriaus reguliavimo tikslų, nurodytas siekis mažiausiomis sÄ naudomis užtikrinti patikimÄ ir kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimÄ Å¡ilumos vartotojams, analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Metodikos 3.2 punkte. Objektyviais kriterijais nepagrįsta Komisijos vykdoma Å¡ilumos kainodaros politika (nemotyvuotai, neanalizavus ir nevertinus jokių kuro kainų skirtumų priežasčių atsisakant pripažinti faktines patirtas kito kuro (ne gamtinių dujų) sÄ naudas) skatins dujų, kaip iÅ¡ karto suvartojamo kuro, naudojimÄ Å¡ilumos gamybai, tokiu atveju Å¡ilumos tiekėjai užsitikrins, kad bent dalis jų faktiÅ¡kai patiriamų kuro įsigijimo sÄ naudų bus įskaičiuotos į Å¡ilumos kainÄ ir padengs įstatymo leidėjo imperatyviai nurodytas kompensuoti veiklos sÄ naudas.

IÅ¡augęs dujų vartojimas, galimai prieÅ¡ingai Å¡ilumos sektoriaus reguliavimo tikslams, sÄ lygos galutinės vartotojo mokamos Å¡ilumos kainos augimÄ ateityje. IÅ¡kastinio kuro rezervai pasaulyje sparčiai senka, dabartinis kainų kritimas yra laikinas ir sietinas labiau su pasaulinės ekonomikos recesijos padariniais negu su ilgalaike energijos iÅ¡teklių kainų perspektyva. Augant dujų kainoms, tiesiog proporcingai didėtų ir Å¡ilumos kaina, be to, net ir mažėjant gamtinių dujų kainoms, biokuras yra nuolatos 30-40 proc. pigesnis už gamtines dujas.

Vietinių ir alternatyvių iÅ¡teklių vartojimo mažinimas, be kitų neigiamų padarinių, sustiprintų vienintelio dujų tiekėjo – OAO „Gazprom“ pozicijas rinkoje, kas savaime sÄ lygotų mažesnę Å¡ilumos tiekėjų galimybę daryti įtakÄ kuro kainoms, taip bÅ«tų ribojama prekybos energetikos iÅ¡tekliais konkurencija, mažinamas vietinių ir alternatyvių energijos iÅ¡teklių tiekėjų ekonominis potencialas. Be to, biokuro ir kitų atsinaujinančių energijos Å¡altinių deginimo metu susidaręs CO2 dalyvauja natÅ«raliame anglies apytakos cikle – sugeriamas žaliųjų augalų, todėl nesikaupia atmosferoje ir nesukelia Å¡iltnamio efekto; iÅ¡ biokurÄ ir kitus atsinaujinančius energijos Å¡altinius naudojančių kurÄ deginančių įrenginių iÅ¡siskyrusios CO2 emisijos prilyginamos nuliui.

Deginant biokurÄ susidaro tokie patys terÅ¡alai, kaip ir deginant gamtines dujas, tik biokuro terÅ¡alai prilyginami biomasės yrimo miÅ¡kuose metu iÅ¡siskiriantiems terÅ¡alams, kurie natÅ«raliai sugeriami žaliųjų augalų ir dėl to nesikaupia. Atsinaujinančius tarÅ¡os Å¡altinius naudojantys Å«kio subjektai, skirtingai nuo iÅ¡kastinio kuro vartotojų, atleidžiami nuo mokesčių už tarÅ¡Ä , visÄ tai biokurÄ daro pigiu ir ekologiÅ¡ku kuru, kas taip pat sudarytų sÄ lygas Å¡ilumos tiekėjui mažinti Å¡ilumos kainas. 2.14.

Dėl pagrįstos taikytinos Å¡ilumos kainosPagal pareiÅ¡kėjos Komisijai ir Savivaldybei pateiktÄ Filialo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo projektÄ ir jo pagrindimÄ perskaičiuota vienanarė nediferencijuota Å¡ilumos kaina – 25,52 ct/kWh. UAB „Litesko“ apskaičiuotos Å¡ilumos kainos skirtumÄ , kurio Å¡ilumos tiekėjas neginčija, sÄ lygojo: 2.14.1. Gamtinių dujų kainų prognozės skirtumas (0,10 ct/kWh). Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Å ilumos skyriaus apskaičiuota gamtinių dujų kaina – 945,6 Lt/tÅ«kst. m3, skiriasi nuo UAB „Litesko“ skaičiavimuose naudotos kainos – 934,8 Lt/tÅ«kst. m3.

Skirtumas susidaro todėl, kad įmonei neteisingai nustačius naujos šilumos kainos galiojimo laikotarpį buvo blogai apskaičiuota prognozinė gamtinių dujų kaina pagal sutartyse su tiekėjais nustatytas formules. Pareiškėja iš esmės neprieštarauja Šilumos skyriaus pozicijai šiuo klausimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prognozuojama metinė gamtinių dujų kaina 2009 m. kovo 30 d. perskaičiavimo projekto pateikimo metu skaičiuota vadovaujantis oficialiame Komisijos tinklalapyje tuo metu buvusia paskelbta prognoze už trumpesnį laikotarpį. 2.14.2.

Paskutiniame Å¡ilumos kainos perskaičiavime nustatytos, bet nesugrÄ Å¾intos (nepadengtos) kuro sÄ naudos (-0,22 ct/kWh). Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad UAB „Litesko“ skaičiavimais nesusigrÄ Å¾intos praeitame perskaičiavime nustatytos nepadengtos kuro sÄ naudos sudaro 815,2 tÅ«kst. Lt, tuo tarpu Å ilumos skyriaus skaičiavimais – 655,6 tÅ«kst. Lt; skaičiavimų skirtumas susidarė todėl, kad pareiÅ¡kėja neįvertino nepadengtų kuro sÄ naudų, kurias susigrÄ Å¾ins iki Å¡ios perskaičiuotos kainos įsigaliojimo pradžios (2009 m. kovo–birželio mėn.).

PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja Å ilumos skyriaus pozicijai Å¡iuo klausimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis Metodika ir Å¡ilumos kainų perskaičiavimo praktika, įmonė neturi pareigos ir neprisiima atsakomybės apskaičiuoti prognozinę kompensacijÄ 2009 m. kovo mėn.–birželio mėn. Kadangi kompensacija apskaičiuojama baziniam Å¡ilumos realizacijos kiekiui, o faktinis realizacijos kiekis nebÅ«tinai sutampa su baziniu, faktiÅ¡kai susigrÄ Å¾inta kompensacija visada bus didesnė ar mažesnė už Komisijos patvirtintÄ .

Å iuo atveju, bÅ«tent Komisija prisiėmė atsakomybę apskaičiuoti 2009 m. kovo–birželio mėn. susigrÄ Å¾intinÄ prognozinę kompensacijos sumÄ .2.14.3. Efektyvumo koeficiento korekcija (-0,07 ct/kWh). Kaip nurodyta pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl Å¡ilumos kainos pokyčio dėl infliacijos, Å ilumos skyriaus skaičiavimais, vadovaujantis Metodikos 114.5 punktu, dėl infliacijos įtakos Å¡ilumos kaina padidėjo iÅ¡ viso 1,40 ct/kWh, tuo tarpu pareiÅ¡kėjos skaičiavimais dėl infliacijos įtakos Å¡ilumos kaina didėjo 1,47 ct/kWh, t. y. 0,07 ct/kWh daugiau negu Å ilumos skyriaus skaičiavimais.

Kainų skirtumas susidarė dėl to, kad UAB „Litesko“ Komisijos nustatytÄ efektyvumo didinimo koeficientÄ daugina iÅ¡ 3, o Å ilumos skyrius – iÅ¡ 4 Å¡ilumos kainos perskaičiavimo karto.IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjos apskaičiuotos Å¡ilumos kainos skirtumas, kurio Å¡ilumos tiekėjas neginčija, sudaro -0,19 ct/kWh. Taigi, įvertinus Å¡ilumos kainos skirtumÄ , kurio pareiÅ¡kėja neginčija, pagrįsta Filialo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kaina yra 25,33 ct/kWh (25,52 ct/kWh – 0,19 ct/kWh).II Atsakovė – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos skundÄ (t. 1, b. l. 56-67; t. 3, b. l. 7-14) nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1.

Komisija bazinės centralizuotai tiekiamos šilumos kainas Filialui nustatė 2005 m. birželio 16 d. nutarime Nr. O3-33 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Telšių šiluma“ (toliau – ir nutarimas Nr. O3-33), šilumos bazinės kainos nustatytos iki 2010 m. birželio 30 d., iš jų vienanarė – 13,11 ct/kWh. Pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams UAB „Litesko“ generalinio direktoriaus 2006 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr. 2006-01/35 nustatytos Å¡ilumos kainos, atitinkančios bazines Å¡ilumos kainas, UAB „Litesko“ generalinio direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 2006-01 P/96 antriesiems Å¡ilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatytos perskaičiuotos Å¡ilumos kainos, iÅ¡ jų vienanarė – 16,85 ct/kWh, tretiems bazinės kainos galiojimo metams 2007 m. rugsėjo 7 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2007-01P/85 buvo nustatyta vienanarė 19,21 ct/kWh Å¡ilumos kaina. Komisija 2008 m. spalio 17 d. nutarime vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė 27,02 ct/kWh Å¡ilumos kainÄ , kuri įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 1 d.

PareiÅ¡kėja 2009 m. kovo 30 d. raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 pateikė Komisijai Filialo perskaičiuotų Å¡ilumos kainų projektÄ ir dokumentus, reikalingus skaičiavimams pagrįsti, pareiÅ¡kėjos perskaičiuota Å¡ilumos kaina – 25,52 ct/kWh. Perskaičiuotų kainų projektas buvo pateiktas ir Savivaldybei, kuri 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu nustatė 24,84 ct/kWh Å¡ilumos kainÄ . Komisijos Å ilumos skyriaus skaičiavimais, perskaičiuota Å¡ilumos kaina sudaro 24,89 ct/kWh.

2. Vadovaudamasi Ä®statymu ir Metodika, Komisija skundžiamu sprendimu konstatavo, jog: pirma, UAB „Litesko“ 2008 m. balandžio 30 d. raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 „Dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ pateiktas Filialo Å¡ilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – neteisingai nustatytas infliacijos koregavimo koeficientas (Metodikos 114.5 punktas), neteisingai apskaičiuotas Å¡ilumos kainos padidėjimas dėl kuro kainų pokyčio (Metodikos 114.2 punktas) ir neteisingai nustatytos faktiÅ¡kai patirtos, bet nepadengtos kuro sÄ naudos (Metodikos 114.3 punktas); antra, Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-179 Å¡ilumos kainos nustatytos su pažeidimais, Savivaldybė pažeidė Ä®statymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatė Å¡ilumos kainas, nepagrįstas tiekėjo bÅ«tinomis sÄ naudomis.

Komisija skundžiamu sprendimu Nr. O2-22 įpareigojo FilialÄ ir Savivaldybę paÅ¡alinti nurodytus Å¡ilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus. Pagal Ä®statymo 32 straipsnio 7 dalį, jeigu savivaldybė per 30 kalendorinių dienų nepaÅ¡alins nurodytų pažeidimų, Komisija įgis teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas Å¡ilumos kainas.

3. Dėl protokolinio sprendimo, kaip teisminio nagrinėjimo objekto3.1. Protokolinis sprendimas nėra ir negali bÅ«ti teisminio nagrinėjimo objektas. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 punktu, individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibÅ«dintų subjektų grupei; vienas iÅ¡ Å¡ios nuostatos požymių yra tai, kad aktai gali bÅ«ti laikomi individualiais teisės aktais tik kai jie sprendžia teisės taikymo klausimÄ , t. y. nustato teisinį imperatyvÄ konkrečiai administracinių-teisinių santykių dalyvių grupei.

Skundžiamu sprendimu Å¡ilumos kainos nebuvo nustatomos, nespręstas jų apimties ar taikymo klausimas, skundžiamas sprendimas yra Komisijos procedÅ«rinis dokumentas, priimtas įgyvendinant Ä®statymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatÄ , kurioje numatyta, kad Komisija nurodo savivaldybei esamus Å¡ilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus, o savivaldybė privalo juos paÅ¡alinti.Lingvistinė termino ,,nurodyti“ analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Komisijos įpareigojimas (nurodymas) paÅ¡alinti kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus apskritai nėra vieÅ¡ojo administravimo aktas.

Be to, skundžiamas sprendimas negali būti vertinamas atsietai nuo Įstatymo 32 straipsnyje. įtvirtintos šilumos kainų nustatymo procedūros. Komisija skundžiamu sprendimu nesprendžia teisės taikymo klausimo bei nenustato teisinio imperatyvo šilumos ūkio subjektams. Taigi, skundžiamas sprendimas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, nes jis nesukuria teisinio imperatyvo, atspindi procedūrinius kainodaros proceso dalyvių santykius ir negali būti vertinamas atsietai nuo galutinio šilumos kainos nustatymo akto.

Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, individualiu teisės aktu nelaikytinas dokumentas negali bÅ«ti skundžiamas administraciniam teismui. 3.2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tuo tarpu skundžiamas protokolinis sprendimas, įvertinant jo priėmimo teisinius pagrindus, jokių teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjai nesukelia.

BÅ«tina sÄ lyga pripažinti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) pagrįstu yra pareiÅ¡kėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, todėl jeigu administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir iÅ¡tyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisių ar teisėtų interesų pareiÅ¡kėjo skundžiamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiÅ¡kėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), priimamas sprendimas atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 3 d. konsultacija Nr. 93). 3.3.

Skundžiamu sprendimu Nr. O2-22 Komisija įpareigojo Savivaldybę paÅ¡alinti nurodytus Å¡ilumos kainos perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus, t. y. nustatyti UAB „Litesko“ „TelÅ¡ių filialo“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainÄ Ä®statyme ir Metodikoje nustatyta tvarka, įvertinus tai, kad tokia teisinio poveikio priemonė yra tiesiogiai nustatyta Ä®statymo 32 straipsnio 7 dalyje. Komisijos sprendimai dėl kainų nustatymo savo esme yra skirti konkrečiai apibrėžtiems atvejams ir laikytini individualaus pobÅ«džio teisės aktais.

Nagrinėjamu atveju sprendimu Nr. O2-22 nebuvo nustatomos konkrečios kainos. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės ginčija perskaičiuotų Å¡ilumos kainų atitikimÄ Ä®statymui, Metodikai bei kitiems teisės aktams, tačiau Å¡ilumos kainos nebuvo ir nėra taikomos pagal sprendimÄ Nr. O2-22, pareiÅ¡kėjai jokios teisės ir pareigos skundžiamu sprendimu nėra sukuriamos. Vadovaujantis Ä®statymo 32 straipsnio 7 dalimi, pareiga paÅ¡alinti Komisijos nustatytus kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus numatyta Savivaldybei.

Taigi, sprendimu Nr. O2-22 nėra nustatytos Å¡ilumos kainos, nėra įtakojamos pareiÅ¡kėjos teisės ir teisėti interesai, jis nėra savarankiÅ¡kas, o sietinas su Komisijos sprendimais, kuriais yra priimami sprendiniai, turintys savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę (pavyzdžiui, nustatomos Å¡ilumos kainos), todėl sprendimas Nr. O2-22 nėra skundžiamas teismui, todėl administracinė byla pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ nutrauktina.4. Dėl Komisijos diskrecijos teisės Å¡ilumos sektoriuje realizavimo Komisija, bÅ«dama centrinis valstybinio administravimo subjektas, vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymu, Energetikos įstatymo 17 straipsniu bei Å ilumos Å«kio įstatymu, vykdo įstatymų priskirtas funkcijas ir pagal savo kompetencijÄ atlieka atitinkamus veiksmus centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos sektoriuje.

Pažymėtina, jog pagal Europos SÄ jungos teismų praktikÄ , tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija) įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politikÄ tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias, institucijos laikėsi nustatytų procedÅ«rų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiÅ¡kiai nevirÅ¡ijo joms suteiktų galių.PareiÅ¡kėja skunde nurodo argumentus dėl sprendimo Nr. O2-22 ekonominio pagrįstumo (dėl rinkos kainų skaičiavimo, kuro kainų, taikomų Å¡ilumos kainų perskaičiavime, ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtų sÄ naudų kurui).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ administracinių aktų ekonominio ir politinio tikslingumo vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, o administracinių teismų kompetencija tokiu atveju apsiriboja tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskrecijÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų. Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrÄ veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iÅ¡ keleto teisiÅ¡kai galimų elgesio variantų pasirinkti tÄ , kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias.

Tuo tarpu administracinio teismo kompetencija apima tikrinimÄ , ar vieÅ¡ojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orinių ribų; teismas Å¡iuo atveju tikrina ne tai, ar atsakovo iÅ¡skirti kriterijai yra ekonomiÅ¡kai pagrįsti ir racionalÅ«s, o tai, ar atsakovo surinktų ekonominių duomenų kiekybine ir kokybine prasme pakanka, kad jų pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo iÅ¡skirti ekonominiai kriterijai įvykdyti arba neįvykdyti. Komisija surinko visus Å¡ilumos kainų perskaičiavimui bÅ«tinus duomenis, juos įvertino ir, vadovaudamasi Å¡iais duomenimis, teisės aktuose nustatyta tvarka padarė iÅ¡vadas, kurios užfiksuotos skundžiamame sprendime Nr. O2-22.4.2.

Dėl kuro kainų, taikomų Å¡ilumos kainų perskaičiavime 4.2.1. Komisijos Å ilumos skyrius, nustatydamas biokuro (medienos) kainÄ , naudotinÄ perskaičiuojant Å¡ilumos kainÄ , vadovavosi Metodikos 77.1.4.2 punkto nuostatomis, kad kuro kaina nustatoma pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieÅ¡ perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projekto rengimÄ (2008 m. IV ketvirčio), faktines kuro pirkimo kainas. PareiÅ¡kėjos perskaičiavimo projekte naudota medienos kaina – 760,3 Lt/tne, yra 8 proc. didesnė negu to paties laikotarpio vidutinė rinkos kaina, todėl Å ilumos skyrius, vadovaudamasis Metodikos 77.1.6 punktu, numatančiu, kad kai Å¡ilumos tiekėjo pateikta faktinė kuro kaina virÅ¡ija to paties laikotarpio atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies rinkos kainÄ , Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisę koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies rinkos kainos, skaičiavimuose naudojo medienos rinkos kainÄ â€“ 704,0 Lt/tne.

Ketvirtinės kuro rinkos kainos skelbiamos Komisijos interneto tinklalapyje. Komisijos Å ilumos skyrius, vertindamas medienos kainÄ , taikomÄ perskaičiuojant Å¡ilumos kainÄ ir iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos su kuro tiekėjais pasiraÅ¡ytas sutartis bei kitų Å¡ilumos tiekėjų atitinkamų kuro rÅ«Å¡ių faktines pirkimo kainas už tÄ patį laikotarpį, objektyvių priežasčių kainų skirtumui tarp faktinės ir vidutinės rinkos kainų pagrįsti nerado. PareiÅ¡kėja objektyvių argumentų, kodėl jos faktinė kuro pirkimo kaina yra didesnė nei rinkos faktinė kaina, nepateikė.

Å io Å¡ilumos kainų perskaičiavimo metu nebuvo atsižvelgta ir į faktÄ , kad į UAB „Litesko“ biokuro pirkimo kainÄ Ä¯skaičiuojamos papildomos sÄ naudos, kurios kitiems Å¡ilumos tiekėjams yra įskaičiuojamos į Å¡ilumos savikainÄ , nes pagal UAB „Litesko“ 2009 m. kovo 16 d. papildomÄ susitarimÄ su biokuro tiekėju dėl sutarčių galiojimo pratęsimo, pateiktÄ Komisijai 2009 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu Nr. 01-102-2009, biokuro kaina 2009 metams, lyginant su prieÅ¡ tai galiojusia, mažinama beveik 15 proc.

Jeigu Komisija bÅ«tų nevertinusi Å¡io fakto, UAB „Litesko“ iÅ¡ vartotojų surinktų daugiau pajamų negu patiria sÄ naudų, o tai prieÅ¡tarautų Ä®statymo bei Metodikos tikslams – mažiausiomis sÄ naudomis užtikrinti patikimÄ ir kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimÄ . 4.2.2. Pasak pareiÅ¡kėjos, Komisija nenurodė ir nepagrindė, kaip yra skaičiuojamos jos naudojamos kito kuro (biokuro, t. y. mediena) rinkos kainos. Pažymėtina, kad rinkos kainų skaičiavimas nėra pakankamai reglamentuotas teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai privalo atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ jiems patikėtose srityse nepaisydami to, kad teisinis reguliavimas, reikalingas jų funkcijoms įgyvendinti, nėra iÅ¡samus. Atsižvelgdama į tai, Komisija rinkos kainas suskaičiavo vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais bei jai suteikta diskrecijos teise. Komisijos suskaičiuotos rinkos kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje ir vieÅ¡ai prieinamos. Be to, pareiÅ¡kėjos atstovai dalyvauja Komisijos posėdžiuose, ne kartÄ organizuoti susitikimai, todėl preziumuotina, kad pareiÅ¡kėja žino ir supranta, kaip skaičiuojamos rinkos kainos. 4.2.3.

PareiÅ¡kėjos teigimu, ji yra viena iÅ¡ kelių Å¡ilumos tiekėjų, kurie yra įdiegę tiksliÄ biokuro svėrimo, Å¡io kuro kokybinių charakteristikų matavimo (drėgnumas, peleningumas ir kt.) laboratorinę įrangÄ ; 2008 m. IV ketvirtį, jeigu nebÅ«tų įdiegta tiksli kuro apskaita, faktinė biokuro kaina bÅ«tų mažesnė ir visos ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtos biokuro sÄ naudos bÅ«tų susigrÄ Å¾intos. Pagal pareiÅ¡kėjos Komisijai pateiktus 2008 m. IV ketvirčio pirkto biokuro (sausos masės) kiekius ir sÄ naudas sÄ lyginio kuro kaina yra 764,9 Lt/tne.

Perskaičiavus Å¡iÄ kainÄ pagal drėgno kuro kiekius, sÄ lyginio kuro kaina bÅ«tų 856,1 Lt/tne, t. y. padidėtų 12 proc. Pagal Å¡iuos duomenis perskaičiavus Komisijos skelbiamÄ 2008 m. IV ketvirčio vidutinę rinkos kainÄ , ji padidėtų tik 2,3 proc. – nuo 704,0 Lt/tne iki 722,3 Lt/tne. Taigi, abiem atvejais, t. y. skaičiuojant vidutinę biokuro rinkos kainÄ , kai yra įdiegta tiksli biokuro apskaita, arba jeigu jos nebÅ«tų, pareiÅ¡kėjos faktinė 2008 m. IV ketvirčio biokuro pirkimo kaina bÅ«tų didesnė negu Komisijos skelbiama to paties laikotarpio rinkos kaina; todėl perskaičiuojant Å¡ilumos kainÄ , bÅ«tų vertinama vidutinė biokuro rinkos kaina. 4.2.4.

PareiÅ¡kėja klaidingai interpretuoja ankstesnes Komisijos Å ilumos skyriaus pažymas, susijusias su kitų įmonių ar pareiÅ¡kėjos filialų kainų perskaičiavimu. Nors, Komisijos nuomone, pareiÅ¡kėjos nurodomų pažymų analizavimas nėra Å¡ios bylos dalykas (skiriasi ratio decidendi; jokiame teisės akte nenumatyta, kad Komisija formuoja precedentus; Komisija, kiekvienu atveju skaičiuodama Å¡ilumos kainas, vadovaujasi Metodika ir Komisijai suteikta diskrecijos teise Å¡ilumos sektoriuje), tačiau 2008 m. perskaičiuojant UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ Å¡ilumos kainas (Å ilumos skyriaus 2008 m. liepos 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ cituoja pareiÅ¡kėja) kuro kainos, kaip ir UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ 2009 metų kainų perskaičiavimo pažymoje, buvo nustatytos, vadovaujantis Metodikos 77.1.4-77.1.6 punktų reikalavimais, t. y. taikomi tie patys principai (iÅ¡skyrus gamtinių dujų kainos apskaičiavimÄ ).

Paminėtoje pažymoje (UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimas) Komisijos Å ilumos skyrius nurodė, kad UAB „Litesko“ medienos kaina virÅ¡ija vidutines kainas dėl to, kad pagal biokuro tiekimo sutarties sÄ lygas į medienos kainÄ yra papildomai įskaičiuotos iÅ¡krovimo aikÅ¡telės iÅ¡valymo ir sutvarkymo po kiekvieno autotransporto priemonės iÅ¡krovimo sÄ naudos, kai kitose įmonėse Å¡ios sÄ naudos yra Å¡ilumos tiekimo veiklos sÄ naudų dalis.

Taigi, yra aiÅ¡ki objektyvi priežastis, kodėl faktinės kainos yra didesnės negu vidutinės rinkos. Be to, faktinė medienos kaina, lyginant su rinkos kaina, buvo tik 2 proc. didesnė ir įtakos galutinei Å¡ilumos kainai dėl nedidelės medienos dalies kuro balanse neturėjo, t. y. taikant tiek įmonės faktinę medienos pirkimo kainÄ , tiek Komisijos skelbiamÄ rinkos kainÄ , galutinė Å¡ilumos kaina yra ta pati. 4.2.5. PareiÅ¡kėja, neteisingai interpretuodama Komisijos Å ilumos skyriaus Å¡ilumos kainų perskaičiavimo pažymas dėl kitų Å¡ilumos tiekėjų (UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės Å¡iluma“ Kazlų RÅ«doje, AB „Panevėžio energija“, UAB „Kretingos Å¡ilumos tinklai“, UAB „Fortum Å venčionių energija“ ir kt.), daro klaidingÄ iÅ¡vadÄ , neva UAB „Litesko“ yra diskriminuojama.

Å ilumos tiekėjas UAB „Fortum Å venčionių energija“ su biokuro tiekėju atsiskaito ne už biokuro kiekį, o už patiektos į tinklÄ Å¡ilumos kiekį, todėl, perskaičiuojant Å¡ilumos kainÄ , taikyta ne vidutinė medienos rinkos kaina, apskaičiuota litais už tonÄ naftos ekvivalentu (Lt/tne), o litais už megavatvalandę (Lt/MWh), kuriÄ perskaičiavus į kainÄ Lt/tne, ji gavosi didesnė negu Komisijos paskelbta vidutinė rinkos kaina Lt/tne. Perskaičiuojant UAB „Kretingos Å¡ilumos tinklai“ kainas 2008 metais, skaičiavimuose buvo naudojama akmens anglies kaina, nustatyta pagal su Å¡io kuro tiekėju pasiraÅ¡ytÄ pirkimo–pardavimo sutartį; didesnė negu rinkos akmens anglies kaina skaičiavimuose buvo naudota atsižvelgus į rinkos tendencijas.

Tai, kad Komisija netaiko dvigubų standartų, įrodo ir 2008 metų Komisijos šilumos kainos perskaičiavimo pažymos (2008 m. rugpjūčio 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (Prienai), 2008 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (Trakai), 2008 m. rugsėjo 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (Pakruojis), 2008 m. spalio 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (Plungė), 2009 m. vasario 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (Jonava), 2009 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (Mažeikiai), 2009 m. gegužės 7 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (Kretinga)), kuriose aiškiai nurodoma, jog, kadangi įmonių projektuose kai kurių kuro rūšių kainos buvo didesnė, skaičiavimuose Komisija, vadovaudamasi Metodikos 77.1.6 punktu, taikė rinkos kainas.

Pažymėtina, kad dauguma įmonių kainų perskaičiavimo projektuose iÅ¡ karto įvertina faktÄ , kad faktinės kuro kainos yra didesnės už atitinkamo laikotarpio rinkos kainas ir jas sumažina iki rinkos kainų; todėl Å ilumos skyriaus pažymose nėra fiksuojamas pažeidimas, o tik konstatuojama, kad kuro kainos, skaičiuojant nepadengtas kuro sÄ naudas, nevirÅ¡ija rinkos kainų. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja klaidingai interpretuoja paminėtas pažymas, todėl pareiÅ¡kėjos teiginys dėl diskriminacijos ar dvigubų standartų yra klaidinantis nepagrįstas.5.

Dėl ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtų sÄ naudų kurui 5.1. Komisija, nustatydama konkrečias kuro kainas, taikomas Å¡ilumos kiekio perskaičiavime, kontroliuoja, kad jos nevirÅ¡ytų vidutinių rinkos kainų, taigi, skaičiuojant ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtas kuro sÄ naudas, turi bÅ«ti laikomasi to paties principo, prieÅ¡ingu atveju Å¡is apribojimas netektų prasmės, Å¡ilumos tiekėjai per nepadengtas kuro sÄ naudas susigrÄ Å¾intų visÄ skirtumÄ dėl didesnių faktinių kuro kainų, kurios nebuvo pripažintos, skaičiuojant Å¡ilumos kainas.

Dėl Å¡ios priežasties atitinkamo ketvirčio suvartoto kuro (pagal atskiras kuro rÅ«Å¡is) kainos yra lyginamos su atitinkamo ketvirčio vidutinėmis pirkto kuro rinkos kainomis. Skaičiuojant nepadengtas kuro sÄ naudas Filialui, faktinė ataskaitinio laikotarpio (2008 m. liepos mėn.–2009 m. vasario mėn.) medienos kaina (775,8 Lt/tne) buvo 9 proc. didesnė negu atitinkamų ketvirčių medienos rinkos kaina (vidutinė – 712,6 Lt/tne). Å ilumos skyrius, vadovaudamasis Metodikos 77.1.6 punktu, faktinę medienos kainÄ sumažino iki rinkos kainos, t. y. pareiÅ¡kėjos apskaičiuotas nepadengtas kuro sÄ naudas sumažino 140,5 tÅ«kst.

Lt (0,20 ct/kWh arba 0,7 proc. UAB „Litesko“ perskaičiuotos Å¡ilumos kainos). 5.2. Pasak pareiÅ¡kėjos, Komisijos Å ilumos skyrius nevertino nepadengtų sÄ naudų kurui, susidariusių dėl didesnių faktinių kuro kainų, lyginant galiojančiose Å¡ilumos kainose Komisijos įvertintomis kuro kainomis, t. y. Komisija ne pagal Metodikos 114.3 punktÄ su Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygino ne faktines kito kuro sÄ naudas (t. y. faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos patirtas ir pirkimo dokumentais patvirtintas sÄ naudas), bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas.

Å iame Metodikos punkte nustatyta, jog lyginamos „ataskaitinio laikotarpio faktinės kainos“. Komisija, lygindama faktines suvartoto kuro kainas su kuro kainomis, įskaičiuotomis į Å¡ilumos kainÄ , nepažeidė minėtos nuostatos. Pabrėžtina, kad Komisija, kaip institucija, priėmusi teisės aktÄ , gali jį aiÅ¡kinti, atskleisdama teisės normos (Metodikos) prasmę ir tikrÄ jÄ jos esmę. Komisija oficialiai, kaip teisės aktÄ iÅ¡leidęs subjektas, aiÅ¡kina MetodikÄ , laikydamasi visų teisės normų aiÅ¡kinimo bÅ«dų ir taisyklių.5.3.

Reglamentavimas, kai lyginamos faktinės suvartoto kuro kainos su kuro kainomis, įskaičiuotomis į Å¡ilumos kainÄ , visiÅ¡kai atitinka Ä®statymo 32 straipsnio 2 punktÄ , kuriame numatyta, kad Å¡ilumos kainos turi bÅ«ti grindžiamos tiekėjo bÅ«tinomis (valstybės normuojamos), o ne faktinėmis sÄ naudomis. Metodikoje, kuri sukonkretina kainodarÄ , nustatyta, kad Å¡ilumos tiekėjų veiklos efektyvumas bei sÄ naudų pagrįstumas vertinamas atliekant lyginamÄ jÄ analizę <...> (59 punktas). Å ilumos skyrius, skaičiavimuose taikydamas kuro kainas, ne didesnes už vidutines rinkos kainas, siekia paskatinti įmones Å¡ilumos gamybai naudoti pigesnį kurÄ , taip užtikrinant vartotojų teisę gauti pigesnę Å¡ilumos energijÄ ir pasiekti Ä®statyme numatytÄ tikslÄ â€“ mažiausiomis sÄ naudomis tiekti Å¡ilumÄ vartotojams. 5.4.

Pasak pareiÅ¡kėjos, ataskaitinio laikotarpio faktinės kuro kainos su to paties laikotarpio kuro rinkos kainomis objektyviai negali bÅ«ti lyginamos, nes įvairiu metu įsigytas kitas kuras yra deginamas ne jo įsigijimo momentu, bet vėliau, todėl, nustatant per ataskaitinį laikotarpį nepadengtas kuro sÄ naudas, į Å¡ilumos kainas įskaičiuotų kuro kainų lyginimas su atitinkamo laikotarpio faktinėmis suvartojimo (ne įsigijimo) kuro kainomis neatitinka nei įstatymuose numatytų principų, nei Metodikos, nei objektyvios ekonominės logikos.Pažymėtina, kad suvartoto kuro kaina niekada nesutaps su pirkimo kaina, nes kuro Å¡iluminė vertė jį sandėliuojant keičiasi, o tai įtakoja sÄ lyginio kuro kainÄ .

Todėl optimaliausias yra Komisijos taikomas variantas, kai galutiniame rezultate lyginama faktinė suvartoto (ar faktinė pakoreguota pagal rinkos vidurkį) sÄ lyginio kuro kaina su tuo metu Å¡ilumos tarife įvertinta sÄ lyginio kuro kaina. 5.5. PareiÅ¡kėjos teigimu, vadovaujantis Metodika, skaičiuojant per ataskaitinį laikotarpį nepadengtas sÄ naudas kurui, gali ir turi bÅ«ti vertinamos tik konkrečios faktinės, pirkimo dokumentais pagrįstos ir Å¡ilumos tiekėjo patirtos sÄ naudos, o ne kažkokie iÅ¡vestiniai, nefaktiniai duomenys, analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Komisija ne kartÄ iÅ¡dėstė tiek administraciniuose teismuose, tiek ir Å ilumos skyriaus pažymose, pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 23 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini).Siekdama įrodyti klaidingÄ Å ilumos skyriaus nepadengtų kuro sÄ naudų skaičiavimÄ pareiÅ¡kėja klaidingai interpretuoja minėtoje pažymoje dėstomus argumentus, kurioje teigiama, kad UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės Å¡iluma“ Kazlų RÅ«dos mieste 2007 m. birželio mėn.–2008 m. liepos mėn. suvartoto kuro faktinės kainos nevirÅ¡ijo atitinkamų laikotarpių vidutinių kuro rinkos kainų, jos nebuvo mažinamos, kai tuo tarpu nepriklausomas energetikos ekspertas savo skaičiavimuose jas sumažino pagal įmonės pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų duomenis, kurie nebuvo susiję su ataskaitiniu laikotarpiu suvartotais kuro kiekiais.

Dėl to pažymoje Å ilumos skyrius nurodė, kad nupirktas kuras gali bÅ«ti sunaudojamas ne iÅ¡ karto, t y. pirkimo dokumentai parodo nupirktus, o ne suvartotus kiekius. Tiek UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės Å¡iluma“ Kazlų RÅ«dos mieste, tiek UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ nepadengtos sÄ naudos kurui skaičiuotos vadovaujantis tais pačiais principais. 5.6. UAB „Litesko“ turi 10 filialų, kuriems kasmet yra perskaičiuojamos Å¡ilumos kainos. Nors Metodika detaliai nereglamentuoja, kaip skaičiuojamos nepadengtos kuro sÄ naudos, pareiÅ¡kėja žino principus, kuriais vadovaujasi Komisija, skaičiuodama minėtas sÄ naudas. 2008 metais, augant Å¡ilumos kainoms, tiek Komisija, tiek pareiÅ¡kėja vadovavosi lygiai tokiais pačiais principais, kokie taikomi ir 2009 metų kainų perskaičiavime.

Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Ä®statymo tikslai gali bÅ«ti pasiekti įvairiais teisinio reguliavimo bÅ«dais, konkretaus bÅ«do pasirinkimas priskiriamas teisės aktÄ priimančio vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijai.6. Dėl pareiÅ¡kėjos teiginio, kad sprendimas Nr. O2-22 prieÅ¡tarauja Energetikos įstatymui, Å ilumos Å«kio įstatymui, Strategijai, pažeidžia vartotojų interesus bei energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo tikslus 6.1. PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad sprendimas Nr. O2-22 prieÅ¡tarauja Energetikos įstatymui, Å ilumos Å«kio įstatymui, nes objektyviai Å¡ilumos tiekėjo patirtomis ir teisės norminiuose aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotomis sÄ naudomis nepagrįstas Å¡ilumos kainos skaičiavimas prieÅ¡tarauja bendriesiems Å¡ilumos sektoriaus tikslams, įtvirtintiems Ä®statymo 1 straipsnio 2 dalyje bei Metodikos 2 punkte.

Remiantis Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi bÅ«ti numatytos bÅ«tinos iÅ¡laidos energijos iÅ¡teklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių vartojimas, vieÅ¡uosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno norma; Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis sukonkretina minėtÄ normÄ ir nustato, kad Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens kainos grindžiamos tiekėjo bÅ«tinomis (valstybės normuojamomis) Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiÅ«ros ir patikros, sÄ skaitų (mokėjimo praneÅ¡imų) už Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sÄ naudomis. 6.2.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja, o ne Komisija, suskaičiavo Å¡ilumos kainas ne pagal Metodikos reikalavimus: neteisingai nustatydama infliacijos koregavimo koeficientÄ pareiÅ¡kėja pažeidė Metodikos 114.5 punktÄ , neteisingai apskaičiuodama Å¡ilumos kainos padidėjimÄ dėl kuro kainų pokyčio – Metodikos 114.2 punktÄ , neteisingai nustatydama faktiÅ¡kai patirtas, bet nepadengtas kuro sÄ naudas – Metodikos 114.3 punktÄ . Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja, į Å¡ilumos kainÄ Ä¯traukdama sÄ naudas, kurios negali bÅ«ti pripažintinos pagrįstomis ir bÅ«tinomis, pažeidė Energetikos įstatymo, Å ilumos Å«kio įstatymo, Metodikos nuostatas, be to, toks skaičiavimas neatitinka ir kainų reguliavimo tikslų, numatytų Å¡iuose teisės aktuose.

Metodikos 59 punkte numatytas normuojamų sÄ naudų ir sÄ naudų palyginimo tarp tos pačios grupės įmonių principas, siekiant, kad vartotojai Å¡ilumos įmonėms neturėtų mokėti už įmonės sÄ naudas, kurias įmonės patiria neefektyviai vykdydamos veiklÄ ; Å¡is principas visiÅ¡kai atitinka Ä®statymo 32 straipsnio 2 punkto nuostatÄ , kad sÄ naudos yra bÅ«tinosios (valstybės normuojamos). 6.3. Esamas valstybinio kainų reguliavimo Å¡ilumos sektoriuje modelis nustato, jog į kainÄ Ä¯traukiamos sÄ naudos turi bÅ«ti pagrįstos mažiausių sÄ naudų principu (mažiausiomis sÄ naudomis užtikrinti patikimÄ ir kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimÄ Å¡ilumos vartotojams), tuo pačiu Komisijai suteikiant įgalinimus vertinti sÄ naudų objektyvumÄ ir pagrįstumÄ bei tinkamÄ kainų ir tarifų taikymÄ , sukuriamas pakankamas adekvatus ir proporcingas teisinio reguliavimo mechanizmas teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

Komisijos suskaičiuotos Å¡ilumos kainos visiÅ¡kai atitinka Ä®statyme įtvirtintus centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo įgaliojimus bei tikslus, dėl kurių Komisija buvo įsteigta. Komisija skundžiamÄ sprendimÄ priėmė pagal savo diskrecijÄ bei vadovaudamasi galiojančiomis Ä®statymo ir Metodikos nuostatomis, atsižvelgdama į minėtuose teisės aktuose įtvirtintus tikslus. PareiÅ¡kėja, skaičiuodama Å¡ilumos kainas, vadovavosi kriterijais, kurie nėra įtvirtinti galiojančiuose teisės aktuose, todėl toks skaičiavimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu.

Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Ä®statymo tikslai gali bÅ«ti pasiekti įvairiais teisinio reguliavimo bÅ«dais, konkretaus bÅ«do pasirinkimas priskiriamas teisės aktÄ priimančio vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijai; teismas, vertindamas Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių nuostatų atitikimÄ Ä®statymui, konstatavo, kad administraciniai teismai neturi kompetencijos duoti nurodymus teisės akto leidėjui, koks kriterijus turi bÅ«ti pasirinktas reguliuojant dujų ir dujų paskirstymo (perdavimo) kainas, jeigu nustatytieji kriterijai nepažeidžia bendrųjų vieÅ¡ojo administravimo principų ir vieÅ¡ojo administravimo subjektui suteiktų diskrecijos ribų.

Komisijos nuomone, analogiškos nuostatos taikytinos ir šilumos ūkio sektoriuje.6.4. Komisijos nuomone, pareiškėjos teiginys, kad protokolinis sprendimas – Komisijos nurodymas Savivaldybei pašalinti kainų nustatymo pažeidimus – prieštarauja Strategijai, gali sukelti neigiamų padarinių Lietuvos energetikos sektoriaus vystymuisi ir pan., yra visiškai nepagrįstas ir neargumentuotas, laikytinas subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnį abstraktūs ir subjektyvūs samprotavimai negali būti laikomi pakankami įrodymų prasme. 6.5.

Energetikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai įtvirtinta, jog Strategija nustato energetikos plėtros kryptis dvideÅ¡imčiai metų; taigi, Strategija – tai planai, siektini tikslai, keliamos užduotys. Pagal Energetikos įstatymo 9 straipsnio 5 dalį Vyriausybė tvirtina 5 metų Strategijos įgyvendinimo planÄ ir programas. Vyriausybė Strategijos įgyvendinimo planÄ 2008–2012 metams patvirtino 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442; plane numatyta, kaip turi bÅ«ti įgyvendinama Strategija per numatytus 5 metus, jame numatytos siektinos ir per 2008–2012 metus planuojamos įgyvendinti priemonės (teisės aktų keitimas, naujų pajėgumų plėtra ir pan.), jų vykdytojai, terminai, lėšų poreikis ir t.t.

Pažymėtina, jog Komisija sprendimus priima pagal galiojančius teisės aktus, o ne pagal numatomas įgyvendinti priemones ar numatomus pakeisti teisės aktus. Skundžiamas sprendimas Nr. O2-22 buvo priimtas įgyvendinant Ä®statymo nuostatas bei vadovaujantis Metodika, kuri yra teisėtas ir galiojantis teisės aktas, priimtas Komisijai įgyvendinant jai įstatymais suteiktus įgalinimus. 6.6. Sprendimas Nr. O2-22 nepažeidžia vartotojų interesų bei energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo tikslų: pirma, Komisijos protokolinis sprendimas apskritai nesukuria jokių teisių ar pareigų vartotojams – kainos pagal sprendimÄ Nr. O2-22 nėra ir nebuvo taikomos; antra, įstatymuose nurodytų imperatyvių normų vykdymas (Komisijos nurodymas Savivaldybei paÅ¡alinti Komisijos nustatytus kainų pažeidimus) negali bÅ«ti laikomas interesų pažeidimu; trečia, prieÅ¡ingai negu teigia pareiÅ¡kėja, Komisija užtikrina vartotojų galimų interesų apsaugÄ , t. y. siekia, kad vartotojams, kai bus nustatytos Å¡ilumos kainos, netektų apmokėti už didesnes negu bÅ«tinosios sÄ naudas arba už sÄ naudas, kurias įmonės patiria galimai neefektyviai vykdydamos veiklÄ .

Būtinybė nustatyti tinkamas, adekvačias ir teisiškai pagrįstas šilumos kainas yra neatsiejama tiek nuo Įstatyme įtvirtintų šilumos energetikos sektoriaus teisinio reguliavimo tikslų, tiek ir nuo Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų.7. Dėl pareiškėjos teiginio, kad Komisija nepagrindė sprendimo Nr. O2-22 bei kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus7.1.

Šis pareiškėjos teiginys yra klaidingas ir nepagrįstas. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, tačiau sprendimas Nr. O2-22 dėl atsakovės nurodytų motyvų apskritai nelaikytinas individualiu teisės aktu ir teisminio nagrinėjimo objektu. 7.2. Remiantis Komisijos darbo reglamentu, Komisijos posėdžiui teikiami klausimai turi būti visapusiškai išnagrinėti, tiksliai ir aiškiai suformuluoti, turi būti pateikiami siūlomi nutarimų projektai ir pažymos dėl jų (61 punktas);

Bendrųjų reikalų skyrius posėdžių darbotvarkę (jeigu reikia – ir medžiagÄ ) iÅ¡siunčia ir pateikia informacijÄ apie vieÅ¡ai paskelbtÄ svarstomo klausimo nutarimo projektÄ ir pažymÄ dėl jo taip, kad jÄ adresatas gautų ne vėliau kaip prieÅ¡ 4 darbo dienas iki posėdžio, taip pat ne vėliau kaip prieÅ¡ 4 darbo dienas iki posėdžio Komisijos tinklalapyje skelbia Komisijos posėdžio darbotvarkę, nutarimų projektus ir pažymas dėl jų (66 punktas). Taigi, Komisijos posėdžiams teikiamos svarstyti atitinkamų skyrių pažymos yra neatsiejama Komisijos nutarimų dalis, kadangi jose Komisijos nariams pateikiama skyrių apibendrinta ir susisteminta informacija, kurios pagrindu vėliau priimami atitinkami Komisijos sprendimai. 7.3.

Skundžiamas sprendimas – Komisijos nurodymas iÅ¡taisyti kainų skaičiavimo nustatymo ir skaičiavimo pažeidimus – yra pagrįstas teisės normomis ir motyvuotas. PareiÅ¡kėjai yra žinoma, kad medžiagÄ Komisijos posėdžiams rengia Komisijos Å ilumos skyrius – prieÅ¡ posėdį parengiama pažyma, kurioje iÅ¡dėstomi visi faktai ir motyvai, pagrįsti teisės normomis; Å¡i informacija, jeigu joje nėra konfidencialių duomenų, vieÅ¡ai skelbiama Komisijos tinklalapyje. Paminėta praktika pareiÅ¡kėjai yra gerai žinoma.

Komisijos Å ilumos skyrius 2009 m. birželio 11 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ iÅ¡dėstė tiek teisės normas, kuriomis vadovaudamasi Komisija priėmė sprendimÄ , tiek faktines aplinkybes bei motyvus; pareiÅ¡kėja su pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) susipažino ir teikė Komisijai savo pastabas. Taigi, faktai ir motyvai iÅ¡dėstyti ne tik skundžiamame sprendime, bet ir pažymoje Nr.(duomenys neskelbtini), taip pat posėdžio metu.

Pažymėtina, jog pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡dėstyti faktai buvo iÅ¡samiai diskutuojami vieÅ¡ame Komisijos posėdyje, įvykusiame 2009 m. birželio 18 d., pareiÅ¡kėja dalyvavo Å¡iose diskusijose, aktyviai dėstė savo nuomonę ir kritikÄ dėl ketinamo priimti sprendimo, todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja buvo susipažinusi su sprendimo Nr. O2-22 motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis. 7.4. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebÅ«tinai privalo bÅ«ti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iÅ¡ kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų.

Individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, individualus administracinis aktas paprastai turėtų bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas, tačiau praktikoje, formuojamoje remiantis atitinkamų teisės aktų reikalavimais, neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kad individualus administracinis aktas bÅ«na atitinkamo prieÅ¡ tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių-teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius; toks dokumentas jau įgyja teisinę galiÄ ir gali bÅ«ti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, iÅ¡vadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tai tik iÅ¡taka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti; pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebÅ«tinai turėtų bÅ«ti perkėlinėjami į administracinį aktÄ ; tų pačių duomenų dubliavimas keliose vietose bÅ«tų perteklinis, prieÅ¡taraujantis gero administravimo principui (2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-633/2008). 7.5.

Komisija, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , galėjo ir turėjo atsižvelgti į pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis, detalius skaičiavimus, pagrindžiančius Å¡ilumos kainų perskaičiavimÄ . PareiÅ¡kėjos atstovai dalyvavo Komisijos posėdyje, kai buvo svarstomas klausimas dėl Filialo kainų nustatymo ir galėjo pareikÅ¡ti pastabas bei pateikti savo nuomonę. PareiÅ¡kėja žinojo, kokios kainų apskaičiavimo klaidos yra taisytinos. Taigi, nors pačiame sprendime Nr. O2-22 nėra pateikta detalių skaičiavimų, pareiÅ¡kėjos padarytų klaidų analizės, tai nesudaro pagrindo šį sprendimÄ naikinti, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas faktiniais duomenimis bei teisės normomis.

Be to, administracinio sprendimo formos trÅ«kumai ar kiti formalÅ«s jo priėmimo procedÅ«ros pažeidimai nėra pakankamas pagrindas tokiam sprendimui panaikinti, jeigu iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių nekyla pagrįstų abejonių, kad dėl Å¡ių pažeidimų galėjo bÅ«ti priimtas iÅ¡ esmės neteisingas administracinis sprendimas. Taigi, Komisija laikėsi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. sprendimas Nr. O2-22 yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o pareiÅ¡kėja žinojo Å¡iÄ informacijÄ ir laisvai ja disponavo.

Komisija sprendimÄ Nr. O2-22 priėmė pagal savo diskrecijÄ , vadovaudamasi galiojančiomis Ä®statymo ir Metodikos nuostatomis.7.6. PareiÅ¡kėja, skaičiuodama Å¡ilumos kainas, vadovavosi galiojančiuose teisės aktuose neįtvirtintais kriterijais, todėl toks skaičiavimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu, o teismui pateiktas skundas – pagrįstu. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, derinamos kainos nepagrįstumas turi bÅ«ti įrodomas Å¡alies, kuri ginčija tokius apskaičiavimus, tai turi bÅ«ti įrodinėjama arba pateikiant teisinius akivaizdžiai neteisėto skaičiavimo argumentus, pavyzdžiui, pritaikyta įstatyme neleidžiama skaičiavimo metodika, jeigu tokia yra, arba tam įgaliotų specialistų iÅ¡vadų pagrindu.

Pažymėtina, kad PareiÅ¡kėja nepateikė svarių teisinių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima paneigti Komisijos derintų kainų apskaičiavimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . III 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. I-2252-602/2009 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01117-2009-4) pagal pareiÅ¡kėjos – UAB „Litesko“ skundÄ atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – TelÅ¡ių rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2009 m. lapkričio 11 d. nutartyje (t. 3, b. l. 86-94, 106-110) nutarė:1.1 BylÄ dalyje dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-22 dalyje dėl UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ perskaičiuotos Å¡ilumos kainos panaikinimo nutraukti.1.2.

PareiÅ¡kėjos – UAB „Litesko“ reikalavimÄ Ä¯pareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo apsvarstyti UAB „Lietesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projektÄ ir jos pagrindimÄ , pateiktus kartu su UAB „Litesko“ 2009 m. kovo 30 d. raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 „Dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“, ir priimti sprendimÄ , atitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, palikti nenagrinėtÄ .2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs UAB „Litesko“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos – UAB „Litesko“ skundÄ atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – TelÅ¡ių rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, 2009 m. gruodžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS442-765/2009 (t. 3, b. l. 126-128) nutarė atskirÄ jį skundÄ tenkinti:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas inter alia konstatavo:2.1. Atsakovės protokoliniame sprendime Nr. O2-22 nurodyti Å¡ilumos kainos nustatymo pažeidimai, toks Å¡ilumos kainos nustatymo pažeidimų nurodymas, vadovaujantis Ä®statymo 32 straipsnio 7 dalimi, tiesiogiai suponuoja savivaldybės pareigÄ nurodytus pažeidimus paÅ¡alinti, todėl atsakovės protokolinis sprendimas turi privalomÄ jį pobÅ«dį; protokolinis sprendimas Nr. O2-22 sukelia aiÅ¡kias teisines pasekmes, nes juo užkertamas kelias pareiÅ¡kėjos pageidaujamam Å¡ilumos kainų patvirtinimui ir sudaromos prielaidos atsakovei tuo atveju, jeigu protokoliniame sprendime Nr. O2-22 nurodyti pažeidimai nebus iÅ¡taisyti, vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas kainas, be to, protokoliniame sprendime Nr. O2-22 aiÅ¡kiai nurodytas įpareigojimas Filialui bei Savivaldybei.

Ginčijamas protokolinis sprendimas Nr. O2-22 yra administracinis aktas, kuris gali bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl protokolinio sprendimo Nr. O2-22 panaikinimo.2.2. PareiÅ¡kėjos antrasis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Komisijai iÅ¡ naujo apsvarstyti Filialo Å¡ilumos kainos perskaičiavimo projektÄ ir kainos pagrindimÄ bei priimti sprendimÄ siejamas su Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjos ginčijamu protokoliniu sprendimu Nr. O2-22.

Pirmosios instancijos teismo nurodytoje kitoje administracinėje byloje analogiškai suformuluotas pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo Komisijai yra siejamas su kitu atsakovės aktu, todėl atitinkami pareiškėjos reikalavimai, nors ir yra analogiškai suformuluoti, negali būti laikomi tapačiais Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punkto prasme. Be to, šioje byloje pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo Komisijai pareikštas anksčiau negu analogiškai suformuluotas reikalavimas kitoje administracinėje byloje.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimÄ dėl įpareigojimo Komisijai paliko nenagrinėtÄ .3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. I-783-624/2010 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01117-2009-4) pagal pareiÅ¡kėjos – UAB „Litesko“ skundÄ atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – TelÅ¡ių rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2010 m. vasario 19 d. sprendime (t. 3, b. l. 173-197) nusprendė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .4.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos – UAB „Litesko“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos – UAB „Litesko“ skundÄ atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – TelÅ¡ių rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2011 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-259/2011 (t. 4, b. l. 72-85) nutarė pareiÅ¡kėjos – UAB „Litesko“ apeliacinį skundÄ tenkinti:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas inter alia konstatavo:4.1. Asmuo į administracinį teismÄ turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje, taigi, konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinami ginčijamo akto priėmimo teisiniai pagrindai bei pasekmės, sukeliamos pareiÅ¡kėjui, ir, atsižvelgiant į tai, sprendžiama, ar toks aktas yra individualus teisės aktas, skųstinas administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Komisijos protokolinio sprendimo forma priimti aktai, įvertinus jų turinį, gali bÅ«ti traktuojami kaip teisės aktai.4.2. Komisija, remiantis inter alia Energetikos įstatymo 17 straipsniu, Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsniu, de jure ir de facto užtikrina Å¡ilumos tiekėjų taikomų kainų atitikties teisės aktų reikalavimams, įskaitant ir jų atitiktį orientacijos į sÄ naudas principui, kontrolę. Komisijos pritarimas perskaičiuotai Å¡ilumos kainai yra bÅ«tina sÄ lyga norint taikyti tokiÄ kainÄ . 4.3.

Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 7 dalį Komisijos nurodymas savivaldybės tarybai yra privalomas, taigi, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Komisijai nurodžius trÅ«kumus ir įpareigojus savivaldybę juos iÅ¡taisyti, savivaldybė gali motyvuotai iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai nesutikti su Komisijos sprendimo argumentais; toks teiginys pagrįstas tik tiek, kiek savivaldybė, nesutikdama su Komisijos pavedimu savivaldybei, gali ginčyti tokio pavedimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ teisės aktų nustatyta tvarka.4.4.

Vertinant Å¡ios bylos faktines aplinkybes pažymėtina, kad priimdama protokolinį sprendimÄ Komisija iÅ¡reiÅ¡kė savo galutinę pozicijÄ , t. y. UAB „Litesko“ ir Savivaldybės tarybos pateiktus faktinius duomenis įvertino jų atitikties teisės aktų, įskaitant Ä®statymÄ , reikalavimams požiÅ«riu. Nors, pasak Komisijos, toks sprendimas nėra galutinis, t. y. juo vienaÅ¡aliÅ¡kai nėra nustatoma Å¡ilumos kaina, be to, Savivaldybei Å¡alinant Komisijos nurodytus pažeidimus gali paaiÅ¡kėti naujų faktinių aplinkybių, kurios nulemtų kitokiÄ Å¡ilumos kainÄ , toks argumentas atmestinas;

Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad Savivaldybei neiÅ¡taisius klaidų Komisijos vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatoma kaina bÅ«tų paremta protokoliniame sprendime Nr. O2-22 iÅ¡dėstytais argumentais, t. y. Komisija tų pačių faktinių duomenų pagrindu neturėtų teisės kitaip skaičiuoti tvirtinamÄ Å¡ilumos kainÄ , taigi, jos galutinė pozicija dėl Å¡ilumos tiekėjo pateikto perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projekto įtvirtinta bÅ«tent ginčijamame protokoliniame sprendime Nr. O2-22. Tuo tarpu, jeigu vėliau paaiÅ¡kėtų naujų faktinių aplinkybių, kurios nulemtų kitokį Å¡ilumos kainų skaičiavimÄ , toks sprendimas turėtų bÅ«ti traktuotinas kaip naujas sprendimas, nes jis bÅ«tų priimtas kitų faktinių aplinkybių pagrindu.

Taigi, ginčijamas protokolinis sprendimas sukelia teisines pasekmes, o todėl yra individualus teisės aktas, kuris gali bÅ«ti ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka.4.5. Teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo ir Komisijos pozicijai, kad ginčijamas protokolinis sprendimas Nr. O2-22 teisines pasekmes sukelia tik Savivaldybei, nes bÅ«tent ji įpareigota iÅ¡taisyti Komisijos nustatytus pažeidimus. Remiantis Ä®statymo inter alia jo 32 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, valstybės reguliuojamos Å¡ilumos kainos grindžiamos, be kita ko, orientacijos į sÄ naudas principu, taigi, Å¡ilumos tiekėjas, tiekdamas Å¡ilumÄ vartotojams, yra tiesiogiai suinteresuotas, kad jo taikoma Å¡ilumos kaina (kaina, kurios atitiktį minėtam principui patvirtino kompetentinga institucija) užtikrintų jo patiriamų bÅ«tinųjų sÄ naudų padengimÄ .

PareiÅ¡kėja, laikydamasi teisės aktuose nustatytos tvarkos, pateikė perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projektÄ , kuris, jos nuomone, atitinka orientacijos į sÄ naudas principÄ , tačiau Komisija protokoliniame sprendime Nr. O2-22 nusprendė prieÅ¡ingai: konstatavo, kad aptariama Å¡ilumos kaina neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vadinasi, bÅ«tent Komisijos priimtas ginčijamas protokolinis sprendimas yra vienintelė priežastis, dėl kurios pareiÅ¡kėja negali taikyti, jos nuomone, sÄ naudomis pagrįstos Å¡ilumos kainos.

Taigi, protokolinis sprendimas Nr. O2-22 sukelia teisines pasekmes ne tik Savivaldybei, bet ir pareiÅ¡kėjai, o todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja Å¡ioje byloje neturi materialinio reikalavimo teisės; pirmosios instancijos teismas, nevertinęs protokolinio sprendimo Nr. O2-22 turinio, negalėjo pagrįstai konstatuoti, jog juo nėra pažeidžiamos pareiÅ¡kėjos teisės ar teisėti interesai. IV 1. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos – UAB „Litesko“ atstovė – advokatė Dovilė Greblikienė (2010 m. kovo 5 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ atstovavimo sutarties (t. 4, b. l. 38-39)), remdamasi pareiÅ¡kėjos skunde pateiktais argumentais, prašė skundÄ tenkinti, papildomai nurodė, jog: nėra jokio Komisijos paaiÅ¡kinimo bei tuo metu Metodikoje nebuvo nustatyta, kaip Komisija nustatė kuro rinkos kainÄ ir jÄ pritaikė; pareiÅ¡kėjos atstovės nuomone, Komisija sudėjo visų Å¡ilumos tiekėjų perkamo biokuro rinkos kainas ir iÅ¡vedė vidurkį, o dėl to ir kilo esminiai pažeidimai; esminis pažeidimas yra tas, kad Komisija įmones, kurios laikosi teisės aktų, Kuro apskaitos taisyklių, kurÄ apskaito tiksliai (tiek svorį, tiek kokybinius rodiklius), palygino su įmonėmis, kurios tokios apskaitos neveda ir nesilaiko Kuro paskaitos taisyklių; pastarųjų įmonių biokuro kaina yra visai kitokia, akivaizdu, kad taip lyginant įmones, gaunamas kainų skirtumas, ir visada apskaitÄ vedančių įmonių kaina bus didesnė;

Komisija, nesilaikydama Kuro apskaitos taisyklių, toleruoja kitų įmonių pažeidimus; Komisija, pritaikydama rinkos kainÄ , akivaizdžiai nesilaikė Metodikos reikalavimų, Komisijos atliktas skaičiavimas neobjektyvus ir nepagrįstas, tai pagrindžia ir liudytojo A. B. teismo posėdyje pateikti paaiÅ¡kinimai; kuro rinkos kainos skelbiamos internete ir kiekvienas paskelbimas pats savaime nedaro įtakos UAB „Litesko“ teisėms ir pareigoms, tačiau įtakÄ daro tai, kuriam ketvirčiui Komisija tÄ kainÄ panaudojo.2.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos – UAB „Litesko“ atstovė – Liudmila Čiukanova (2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 123)) pritarė advokatės D. Greblikienės pozicijai ir prašė skundÄ tenkinti.3. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė – Å¡ios institucijos Teisės skyriaus vedėja Vilma AdamavičiÅ«tė (Komisijos 2011 m. sausio 7 d. įgaliojimas Nr. P8-5 (t. 4, b. l. 63, 95)), remdamasi atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos skundÄ pateiktais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , papildomai nurodė, jog:

Komisija, priimdama protokolinį sprendimÄ 2009 metais, nematė objektyvių priežasčių, kodėl UAB „Litesko“ TelÅ¡ių filiale kaina yra daug didesnė negu kitose Å¡ilumos tiekimo įmonėse; Komisija kuro kainos vidurkį skaičiuoja sudėdama visų įmonių rodiklius ir iÅ¡vesdama jų vidurkį, toks skaičiavimas yra teisingas ir pagrįstas. Atsakovės atstovė pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjos argumentai ir liudytojo paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai.

4. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė – Å¡ios institucijos Å ilumos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Skinderytė (Komisijos 2011 m. sausio 7 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 62, 96)), remdamasi atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos skundÄ pateiktais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , papildomai nurodė, jog: Komisija rinkos kainÄ skaičiuoja ne natÅ«riniais mato vienetais, bet sÄ lyginiais; ne tik pareiÅ¡kėja kuro apskaitÄ veda taip tiksliai, kiti Å¡ilumos tiekėjai taip pat atlieka laboratorinius tyrimus, nustato tiek kuro drėgnumÄ , tiek kaloringumÄ ;

Komisija kitų įmonių pažeidimų netoleruoja, tačiau negali įmonių įpareigoti laikytis Kuro apskaitos taisyklių – Å¡ias taisykles rengia Energetikos ministerija, kuri ir turėtų kontroliuoti, kaip vykdomos taisyklės; Komisija, skaičiuodama kuro rinkos kainÄ , Kuro apskaitos taisyklėmis nesivadovauja, Å¡iomis taisyklėmis turi vadovautis įmonės, teikdamos duomenis Komisijai. Atsakovės atstovė taip pat nurodė, jog Komisija ne kartÄ pareiÅ¡kėjai pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad, skaičiuojant nepadengtas kuro sÄ naudas, yra lyginama sunaudoto kuro kaina.5.

Teismo posėdyje liudytojas ArÅ«nas Barauskas, UAB „COWI Lietuva“ projektų vadovas, paaiÅ¡kino: yra trys pagrindinės įmonių apskaitos grupės: pirmoji įmonių grupė sveria gaunamo kuro kiekį ir vertina visus kuro parametrus, antroji matuoja gaunamÄ kurÄ kubiniais metrais, trečioji yra grupė įmonių, kurios moka už biokurÄ pagal tai, kiek pagaminama Å¡ilumos iÅ¡ gauto kuro kiekio; tiksliausiai visÄ kurÄ apskaito pirmoji grupė, nes matuojas tiek svoris, tiek visi parametrai, tiek su kuru ateinanti energetinė vertė; kitos įmonių grupės, kurios gauna kurÄ ir jį apskaito gautais kubiniais metrais, paskui naudoja matematinius veiksmus ir iÅ¡ tų gautų kubinių metrų iÅ¡skaičiuoja kietmetrius, Å¡iuose skaičiavimuose naudojami koeficientai, nurodytos reikÅ¡mės, tačiau dėl kuro susispaudimo transportavimo metu, dėl kuro drėgnumo galimas reikÅ¡mių „iÅ¡sibarstymas“, perskaičiuojant į masę, taip pat dėl kuro drėgnumo atsiranda skirtumas dėl energetinės vertės;

įmonės, tiksliai apskaitančios pagal Kuro apskaitos taisykles, naudoja apskaitos prietaisus, kurių paklaida yra ± 1 proc., o įmonių, kurios atsivežto kuro kiekį apskaito pagal kubinius metrus, paklaida atsiranda dėl piltinių kubinių metrų perskaičiavimo į vientisos masės medienos kubinius metrus; glaustumo koeficientai skiriasi priklausomai nuo to, iÅ¡ ko padarytas biokuras, ir paklaida yra apie 17 proc.; kai perkamas biokuro miÅ¡inys, skiriasi glaustumo koeficientų reikÅ¡mės, o miÅ¡inio sudedamųjų dalių niekas neiÅ¡skiria; kitas faktorius – medienos drėgnumas: medienos Å¡iluminė vertė gali skirtis beveik iki 30 proc., kuo mediena sausesnė, tuo Å¡ilumingumas didesnis; kitas faktorius – esantys priedai atsivežtame kure: jeigu kure yra nedegios dalys (smėlis, akmenys ir kt.), prie apskaitos prisideda netikslumai; trečioji įmonių grupė eina „atbuliniu“ perskaičiavimo keliu: iÅ¡ energijos įvertina katilo efektyvumÄ ir apskaičiuoja, kiek yra sudeginta biokuro, šį skaičiavimÄ Ä¯takoja įrenginio efektyvumas; skaičiuojant pagal pagamintÄ energijos kiekį, paklaidos gali bÅ«ti mažesnės, nes vertinama mažiau faktorių; praktikoje pasitaiko, kad katilo efektyvumas svyruoja nuo 70 iki 80 proc., tai priklauso nuo pakrovimo ir nuo katilo tipo; trečioje grupėje netikslumas galėtų bÅ«ti iki 10 proc.; liudytojo nuomone, kainų palyginimas negalėtų bÅ«ti objektyvus, nes bÅ«tų lyginama tiksli apskaita su galimai netikslia apskaita.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. Komisija, vadovaudamasi Ä®statymu, iÅ¡nagrinėjusi UAB „Litesko“ 2005 m. gegužės 20 d. raÅ¡tu Nr. 01-67-2005 pateiktus centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos bazinių kainų skaičiavimus, 2005 m. birželio 16 d. nutarime Nr. O3-33 „Dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos bazinių kainų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „TelÅ¡ių Å¡iluma“ nustatė uždUAB „Litesko“ filialui „TelÅ¡ių Å¡iluma“ iki 2010 m. birželio 30 d. bazines centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainas be pridėtinės vertės mokesčio:1.1. centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos iÅ¡ nuosavų Å¡altinių gamybos kainas: vienanarę – 7,40 ct už kWh; dvinarę: pastovioji dalis (už patiektÄ Ä¯ tinklÄ Å¡ilumos srauto galiÄ ) – 23,47 Lt už kW per mėnesį; kintamoji dalis (už patiektÄ Ä¯ tinklÄ Å¡ilumos kiekį) – 4,19 ct už kWh;1.2. centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos perdavimo kainÄ už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį – 5,59 ct už kWh arba už vidutinę vartojimo galiÄ â€“ 40,83 Lt už kW per mėnesį;1.3.

Å¡ilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų Å¡ilumos įvadų (punktų), kainas: vienanarę – 12,99 ct už kWh; dvinarę (pirmasis variantas): pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galiÄ ) – 40,83 Lt už kW per mėnesį;. kintamoji dalis (už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį) – 7,40 ct už kWh; arba dvinarę (antrasis variantas): pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galiÄ ) – 64,30 Lt už kW per mėnesį; kintamoji dalis (už patiektÄ Ä¯ tinklÄ Å¡ilumos kiekį) – 4,19 ct už kWh;1.4.

Å¡ilumos pardavimo vartotojams kainÄ â€“ 0,84 Lt per mėnesį vienam vartotojui arba daugiabučių namų gyventojams pasirinktinai 0,84 Lt per mėnesį arba 0,12 ct už kWh.2. UAB „Litesko“ generalinis direktorius 2006 m. kovo 31 d. įsakyme Nr. 2006-01/35 pirmiesiems Å¡ilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatė Å¡ilumos kainas, atitinkančias bazines kainas, 2006 m. rugpjūčio 22 d. įsakyme Nr. 2006-01P/96 antriesiems Å¡ilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatė perskaičiuotas Å¡ilumos kainas, iÅ¡ jų vienanarę – 16,85 ct/kWh. 2007 m. rugsėjo 7 d.

įsakyme Nr. 2007-01P/85 tretiesiems Å¡ilumos kainos galiojimo metams nustatė vienanarę – 19,21 ct/kWh Å¡ilumos kainÄ (pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36-42, 191-197; t. 2, b. l. 60-66; t. 3, b. l. 15-21)).3. Komisija, vadovaudamasi Ä®statymo 32 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad Savivaldybės taryba pažeidė Ä®statymo 32 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 113 punkto nuostatas, 2008 m. spalio 17 d. nutarime Nr. O3-148 „Dėl Å¡ilumos kainų vienaÅ¡aliÅ¡ko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „TelÅ¡ių Å¡iluma“ nutarė UAB „Litesko“ filialui „TelÅ¡ių Å¡iluma“ nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki Komisijos nurodytų pažeidimų paÅ¡alinimo vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas Å¡ilumos kainas:3.1.

Å¡ilumos iÅ¡ nuosavų Å¡altinių gamybos kainas (be PVM): vienanarę – 16,66 ct/kWh; dvinarę: pastovioji dalis (už patiektÄ Ä¯ tinklÄ Å¡ilumos srauto galiÄ ) – 34,96 Lt/kW per mėnesį; kintamoji dalis (už patiektÄ Ä¯ tinklÄ Å¡ilumos kiekį) – 11,87 ct/kWh;3.2. Å¡ilumos perdavimo kainÄ už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį – 7,65 ct/kWh (be PVM) arba už vidutinę vartojimo galiÄ â€“ 55, 82 Lt/kW per mėnesį (be PVM);3.3. Å¡ilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų Å¡ilumos įvadų (punktų), kainas (be PVM): vienanarę – 26,86 ct/kWh; dvinarę (pirmas variantas): pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galiÄ ) – 55,82 Lt/kW per mėnesį; kintamoji dalis (už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį) – 19,21 ct/kWh; dvinarę (antrasis variantas): pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galiÄ ) – 90,78 Lt/kW per mėnesį; kintamoji dalis (už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį) – 14,42 ct/kWh;3.4.

Å¡ilumos pardavimo vartotojams kainÄ (be PVM) – 1,12 Lt per mėnesį vienam vartotojui arba daugiabučių namų gyventojams pasirinktinai 1,12 Lt per mėnesį vienam vartotojui arba 0,16 ct/kWh;3.5. vienanarę Å¡ilumos kainÄ , taikomÄ daugiabučių namų gyventojams – 28,37 ct/kWh (su 5 proc. PVM );3.6. Å¡ilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų Å¡ilumos įvadų (punktų), kainÄ , taikomÄ kitiems vartotojams – 31,69 ct/kWh (su 18 proc. PVM) (pagal 2009 m. vasario 2 redakcijÄ â€“ 31,96 ct/kWh (su 19 proc.

PVM)), Å¡ilumos pardavimo kainÄ â€“ 1,32 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 18 proc. PVM) (pagal 2009 m. vasario 2 redakcijÄ â€“ 1,33 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 19 proc. PVM))4. UAB „Litesko“ su 2009 m. kovo 30 d. raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 „Dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ (t. 1, b. l. 43-44, 68-69) pateikė Komisijai ir Savivaldybei UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimo projektÄ ir dokumentus, reikalingus perskaičiuotų kainų skaičiavimams pagrįsti (t. 1, b. l. 70-175);

5. Visuomeninė organizacija „Antimonopolinis Lietuvos piliečių sÄ jÅ«dis“ (ALPIS) 2009 m. balandžio mėn. UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ tiekiamos Å¡ilumos perskaičiuotų kainų 2009–2010 metams pagrįstumo ekspertizės ataskaitoje (t. 1, b. l. 179-189; t. 2, b. l. 69-79), be kita ko, nurodyta:5.1. Savivaldybės administracija ekspertizės atlikimui pateikė UAB „Litesko“ su 2009 m. kovo 30 d. raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 Savivaldybei ir merui dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo pateiktus kainų perskaičiavimus pagrindžiančius dokumentus.

Susipažinusi su UAB „Litesko“ pateiktais dokumentais ALPIS konstatavo, kad nėra faktinių duomenų dėl sudeginto kuro nomenklatÅ«ros ir kiekių, pagamintos Å¡ilumos kiekių ir realizuotos Å¡ilumos kiekių per ataskaitinį laikotarpį pagrindimo, todėl parengė papildomÄ klausimynÄ pagal Energetikos įstatymo 23 straipsnio nuostatas dėt energijos apskaitos, kuriame pasiÅ«lė UAB „Litesko“ pateikti apskaitos prietaisų rodmenų mėnesines ataskaitas už ataskaitinį laikotarpį pagal katilines: gamtinių dujų ir kito kuro kiekių sudeginimo, pateiktos į tinklÄ Å¡ilumos kiekio bei realizuotos Å¡ilumos kiekio vartotojams, tačiau į Savivaldybės praÅ¡ymus dėl duomenų pateikimo UAB „Litesko“ neatsakė ir jokių papildomų duomenų nepateikė.5.2.

Ekspertizės atlikimui ALPIS naudojo UAB „Litesko“ su raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 pateiktus duomenis, Komisijos 2005 m. birželio 16 d. nutarime Nr. O3-33 Filialui nustatytus rodiklius, Komisijos tinklalapyje paskelbtÄ informacijÄ apie kuro rinkos kainas, MetodikÄ bei 2008 m. rugpjūčio 18 d. pažymos TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybai dėl Filialo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos bazinių kainų TelÅ¡ių rajone 2008–2009 metams perskaičiavimo ir nustatymo duomenis.5.3. Dėl sÄ lyginio kuro normos: atlikus skaičiavimus nustatyta, kad UAB „Litesko“ taikoma sÄ lyginio kuro norma ataskaitiniam laikotarpiui neprieÅ¡tarauja Komisijos nustatytiems bazinės kainos atitinkamiems rodikliams. 5.4.

Dėl realizuojamo Å¡ilumos kiekio pagrįstumo: UAB „Litesko“ nepagrįstai padidina norminius Å¡ilumos nuostolius; kainų perskaičiavimuose turėtų bÅ«ti taikomas 60,98 tÅ«kst. MWh realizuotos Å¡ilumos kiekis vietoje UAB „Litesko“ deklaruojamo 60,64 tÅ«kst. MWh Å¡ilumos kiekio.5.5. Dėl kuro sÄ naudų pagrįstumo: UAB „Litesko“ deklaruojama 760,32 Lt/tne medienos kaina negali bÅ«ti pripažįstama pagrįsta, nes pagal Komisijos paskelbtus kuro kainų lyginamuosius rodiklius 2008 m.

IV ketvirtį Lietuvoje medienos kaina sudarė 684 Lt/tne ir jos didėjimas 2009 m. nenumatomas; remiantis Komisijos paskalbtais duomenimis, medienos kainos 2008 m. tolydžia krito, todėl UAB „Litesko“ deklaruojama 784,27 Lt/tne medienos kaina (atskaitiniu laikotarpiu 20008 m. mediena tokia kaina pirkta iÅ¡ UAB „Bionovus“) yra visiÅ¡kai nepagrįsta realios rinkos atžvilgiais; atlikus skaičiavimus, sumažintos ataskaitinio laikotarpio kuro sÄ naudos 315 tÅ«kst. Lt, o perskaičiuojamoms kainoms – 227,1 tÅ«kst.

Lt, atitinkamai sumažinant sÄ lyginio kuro kainas nuo 1237,34 iki 1193,8 Lt/tne ir nuo 1061,82 iki 988,58 Lt/tne.5.6. Dėl infliacijos įtakos pagrįstumo: UAB „Litesko“ nepagrįstai taiko 3 proc. efektyvumo didinimo koeficientÄ , taikytÄ ankstesnio kainų perskaičiavimo laikotarpiui; remiantis Metodika, aktualus kainų perskaičiavimas – ketvirtas, todėl pagal bazinių kainų nustatytÄ metinį 1 proc. efektyvumo rodiklį ketvirtų metų efektyvumo didinimo koeficientas turi bÅ«ti lygis 4 proc.5.7.

PasiÅ«lymai Komisijai dėl Filialo Å¡ilumos kainų perskaičiavimo 2009–2010 metams: Savivaldybė nepritaria vienanarei perskaičiuotai Å¡ilumos kainai – 25,52 ct/kWh ir siÅ«lo nustatyti 24,84 ct/kWh kainÄ dėl Å¡ių argumentų: prima, tiekėjas nepagrįstai sumažina Å¡ilumos realizacijÄ 340 MWh, skaičiuodamas suminius technologinius nuostolius 15,32 tÅ«kst. MWh, kai Komisija bazinėse kainose yra nustačiusi 14,98 tÅ«kst. MWh technologinių nuostolių ribÄ ; antra, tiekėjas nepagrįstai taiko 3 proc. efektyvumo didinimo koeficientÄ , kai pagal Komisijos bazinių kainų rodiklių toks koeficientas turi bÅ«ti 4 proc.; trečia, tiekėjas nepagrįstai planuoja 760,32 Lt/tne medienos kainÄ , kai pagal Komisijos duomenis Å¡i kaina Lietuvoje vidutiniÅ¡kai sudaro 684 Lt/tne, taip pat tiekėjas nepagrįstai padidino ataskaitinio laikotarpio medienos prikimo kainÄ iki 784,27 Lt/tne, kai pagal Komisijos duomenis atitinkama vidutinė rinkos kaina 2008 m. sudarė 689,9 Lt/tne.6.

TelÅ¡ių rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 32 straipsnio 6, 7 dalimis bei nepriklausomo energetikos reguliavimo eksperto dr. Vyginto Sidzikausko iÅ¡vadomis, 2009 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. T1-179 „Dėl Å¡ilumos kainų nustatymo“ (t. 1, b. l. 178, ; t. 2, b. l. 48, 68) nusprendė:6.1. nepritarti UAB „Litesko“ pateiktai centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainai – 25,52 ct/kWh be PVM;6.2. nustatyti UAB „Litesko“ filialui „TelÅ¡ių Å¡iluma“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainÄ â€“ 24,84 ct/kWh be PVM.7.

Komisijos Å ilumos skyrius 2009 m. birželio 11 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ (t. 1, b. l. 36-42, 191-197; t. 2, b. l. 60-66; t. 3, b. l. 15-21) pateikė tokias iÅ¡vadas:7.1. UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainos perskaičiavimas atliktas ne pagal Metodikos reikalavimus: neteisingai nustatytas infliacijos koregavimo koeficientas (Metodikos 114.5 punktas); neteisingai apskaičiuotas Å¡ilumos kainos padidėjimas dėl kuro kainų pokyčio (Metodikos 114.2 punktas); neteisingai nustatytos faktiÅ¡kai patirtos, bet nepadengtos kuro sÄ naudos (Metodikos 114.3 punktas).7.2.

UAB „Litesko“ projekte perskaičiuota Å¡ilumos kaina – 25,52 ct/kWh, Å ilumos skyriaus skaičiavimais – 24,89 ct/kWh, t. y. 0,63 ct/kWh mažesnė. Perskaičiuota 24,89 ct/kWh Å¡ilumos kaina, lyginant su bazine Å¡ilumos kaina (13,11 ct/kWh), didėja 11,78 ct/kWh arba 89,9 proc., lyginant su dabar galiojančia kaina (27,02 ct/kWh) mažėja 2,13 ct/kWh arba 7,9 proc. 7.3. Veiksniai, sÄ lygoję Å¡ilumos kainos mažėjimÄ (lyginant su dabar galiojančia Å¡ilumos kaina):7.3.1. kuro kainų pokytis Å¡ilumos kainÄ mažina 2,38 ct/kWh arba 8,8 procentinių punktų: dėl kuro kainų pasikeitimo mažėja 2,78 ct/kWh arba 10,3 procentinių punktų; dėl faktiÅ¡kai patirtų, bet nepadengtų sÄ naudų kurui (pagal Metodikos 114.3 punktÄ ) didėja 0,40 ct/kWh arba 1,5 procentinio punkto;7.3.2. infliacija Å¡ilumos kainÄ didina 0,08 ct/kWh arba 0,3 procentinio punkto;7.3.3. realizuotos Å¡ilumos kiekio pokytis Å¡ilumos kainÄ didina 0,17 ct/kWh arba 0,6 procentinio punkto.7.4.

TelÅ¡ių rajono savivaldybės taryba 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. T1-179 nustatė vienanarę 24,84 ct/kWh Å¡ilumos kainÄ , kuri yra 0,05 ct/kWh mažesnė nei perskaičiuota Å ilumos skyriaus.7.5. Å ilumos skyrius siÅ«lo Komisijai priimti tokį protokolinį sprendimÄ :„Vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymu (Žin., 2007, Nr.130-5259) ir Å ilumos kainų nustatymo metodika (Žin., 2008, Nr. 35-1270; toliau vadinama – Metodika) konstatuoti, kad:1. UAB „Litesko“ 2008 m. balandžio 30 d. raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 „Dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ pateiktas filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – neteisingai nustatytas infliacijos koregavimo koeficientas (Metodikos 114.5 punktas), neteisingai apskaičiuotas Å¡ilumos kainos padidėjimas dėl kuro kainų pokyčio (Metodikos 114.2 punktas) ir neteisingai nustatytos faktiÅ¡kai patirtos, bet nepadengtos kuro sÄ naudos (Metodikos 114.3 punktas).2.

TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr.T1-179 „Dėl Å¡ilumos kainų nustatymo“ Å¡ilumos kainos nustatytos su pažeidimais. Savivaldybė pažeidė Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatė Å¡ilumos kainas, nepagrįstas tiekėjo bÅ«tinomis sÄ naudomis.Komisija įpareigoja UAB „Litesko“ filialÄ â€žTelÅ¡ių Å¡iluma“ ir TelÅ¡ių rajono savivaldybę paÅ¡alinti nurodytus Å¡ilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus.

Vadovaudamasi Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi, savivaldybei per 30 kalendorinių dienų nepaÅ¡alinus nurodytų pažeidimų, Komisija įgyja teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas Å¡ilumos kainas.“8. PareiÅ¡kėja 2009 m. birželio 12 d. raÅ¡te Nr. 01-150-2009 „Dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ (t. 1, b. l. 28-35) pateikė Komisijai paaiÅ¡kinimus bei nuomonę dėl pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pažymos Nr. O5-122 esminių trÅ«kumų bei jos neatitikimo Energetikos ir Å ilumos Å«kio įstatymams, Metodikai ir jos taikymo praktikai, taip pat objektyviai ekonominei logikai bei prašė persvarstyti ir atitinkamai pakeisti pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) arba 2009 m. birželio 18 d.

Komisijos posėdyje nepritarti pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytiems siÅ«lymams atitinkamoje dalyje ir konstatuoti, kad UAB „Litesko“ su 2009 m. kovo 30 d. raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 pateiktas Filialo Å¡ilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais dalyje tik dalyje dėl Å¡ilumos kainos pokyčio dėl infliacijos, papildomai įvertinant Komisijos Å ilumos skyriaus siÅ«lymus dėl: skaičiavimų prognozuojamai gamtinių dujų kainai nustatant Å¡ilumos kainos galiojimo laikotarpį (+10,8 Lt/tÅ«kst. m3 skaičiavimuose taikomai gamtinių dujų kainai); nesusigrÄ Å¾intų praeitame perskaičiavime nustatytų nepadengtų kuro sÄ naudų skaičiavimų, papildomai įtraukiant nepadengtas kuro sÄ naudas, kurias Komisijos skaičiavimais prognozuojama susigrÄ Å¾inti iki Å¡ios perskaičiuotos kainos įsigaliojimo pradžios (2009 m. kovo–birželio mėn.).9.

Remiantis Komisijos 2009 m. birželio 18 d. vieÅ¡ojo posėdžio protokolu Nr. O2-22 (t. 1, b. l. 18-23; t. 3, b. l. 22-27) Komisija 2009 m. birželio 18 d. vieÅ¡ame posėdyje, dalyvaujant, be kita ko, UAB „Litesko“ atstovams – D. Ž. (teisės direktorius), S. J. (komercijos direktorius), T. J. (eksploatacijos direktorius) (žr. dalyvių sÄ raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 200-201; t. 3, b. l. 28-29)) svarstė UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimÄ bei nutarė (Komisijos nariai balsavo vienbalsiai), vadovaudamasi Ä®statymu ir Metodika, konstatuoti, kad: 9.1.

UAB „Litesko“ raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 pateiktas filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – neteisingai nustatytas infliacijos koregavimo koeficientas (Metodikos 114.5 punktas), neteisingai apskaičiuotas Å¡ilumos kainos padidėjimas dėl kuro kainų pokyčio (Metodikos 114.2 punktas) ir neteisingai nustatytos faktiÅ¡kai patirtos, bet nepadengtos kuro sÄ naudos (Metodikos 114.3 punktas). 9.2. TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. T1-179 Å¡ilumos kainos nustatytos su pažeidimais;

Savivaldybė pažeidė Ä®statymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatė Å¡ilumos kainas, nepagrįstas tiekėjo bÅ«tinomis sÄ naudomis.9.3. Komisija įpareigoja FilialÄ ir Savivaldybę paÅ¡alinti nurodytus Å¡ilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus; vadovaudamasi Ä®statymo 32 straipsnio 7 dalimi, savivaldybei per 30 kalendorinių dienų nepaÅ¡alinus nurodytų pažeidimų, Komisija įgyja teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas Å¡ilumos kainas.10. Komisijos Å ilumos skyrius 2009 m. liepos 24 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų“ (toliau – ir pažyma Nr. O5-164) (t. 2, b. l. 82; t. 3, b. l.

32) nurodė, kad per Komisijos nurodytÄ laikotarpį nei pareiÅ¡kėja, nei Savivaldybė nepaÅ¡alino nurodytų Å¡ilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimų, todėl, vadovaudamasis Ä®statymo 32 straipsnio 7 dalimi, Å ilumos skyrius siÅ«lo Komisijai vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas Å¡ilumos kainas UAB „Litesko“ filialui „TelÅ¡ių Å¡iluma“ nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki Komisijos nurodytų pažeidimų paÅ¡alinimo. Å ilumos skyrius su pažyma Nr. O5-164 teikė Komisijos posėdžiui ir nutarimo „Dėl Å¡ilumos kainų vienaÅ¡aliÅ¡ko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialui „TelÅ¡ių Å¡iluma“ projektÄ (t. 3, b. l. 33), kuriame numatyta UAB „Litesko” filialui „TelÅ¡ių Å¡iluma“ nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki Komisijos nurodytų pažeidimų paÅ¡alinimo vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas Å¡ilumos kainas:10.1.

Å¡ilumos gamybos savo Å¡altinyje kainas (be PVM): vienanarę – 14,28 ct/kWh; dvinarę: pastovioji dalis (už patiektÄ Ä¯ tinklÄ Å¡ilumos srauto galiÄ ) – 45,19 Lt/kW per mėnesį; kintamoji dalis (už patiektÄ Ä¯ tinklÄ Å¡ilumos kiekį) – 8,09 ct/kWh;10.2. Å¡ilumos perdavimo kainÄ už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį – 7,50 ct/kWh (be PVM) arba už vidutinę vartojimo galiÄ â€“ 54,72 Lt/kW per mėnesį (be PVM);10.

3. Å¡ilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų Å¡ilumos įvadų (punktų), kainas (be PVM): vienanarę – 24,73 ct/kWh; dvinarę: pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galiÄ ) – 54,72 Lt/kW per mėnesį; kintamoji dalis (už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį) – 17,23 ct/kWh;10.

4. Å¡ilumos pardavimo kainÄ (be PVM) vartotojams pasirinktinai – 1,17 Lt per mėnesį vienam vartotojui (butui) arba 0,16 ct/kWh;10.5. Å¡ilumos kainas, taikomas vartotojams: vienanarę Å¡ilumos kainÄ â€“ 27,13 ct/kWh (su 9 proc. PVM) ir 30,12 (su 21 proc. PVM); Å¡ilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų Å¡ilumos įvadų (punktų), kainÄ â€“ 26,96 ct/kWh (su 9 proc. PVM) ir 29,92 ct/kWh (su 21 proc. PVM), Å¡ilumos pardavimo kainÄ pasirinktinai – 1,28 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 9 proc.

PVM) ir 1,42 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 21 proc. PVM) arba 0,17 ct/kWh (su 9 proc. PVM) ir 0,19 ct/kWh (su 21 proc. PVM).11. PareiÅ¡kėja 2009 m. liepos 28 d. raÅ¡te Nr. 05-172-2009 „Dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ (t. 2, b. l. 83-96) pakartotinai prašė persvarstyti ir atitinkamai pakeisti pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimÄ Nr. O2-22 (8 punktÄ ) arba 2009 m. liepos 30 d. Komisijos posėdyje (darbotvarkės klausimas Nr.

2) nepritarti minėtose pažymose nurodytiems siÅ«lymams atitinkamoje dalyje ir konstatuoti, kad UAB „Litesko“ su 2009 m. kovo 30 d. raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 pateiktas Filialo Å¡ilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais dalyje tik dalyje dėl Å¡ilumos kainos pokyčio dėl infliacijos, papildomai įvertinant Komisijos Å ilumos skyriaus siÅ«lymus dėl: skaičiavimų prognozuojamai gamtinių dujų kainai nustatant Å¡ilumos kainos galiojimo laikotarpį; nesusigrÄ Å¾intų praeitame perskaičiavime nustatytų nepadengtų kuro sÄ naudų skaičiavimų, papildomai įtraukiant nepadengtas kuro sÄ naudas, kurias Komisijos skaičiavimais prognozuojama susigrÄ Å¾inti iki Å¡ios perskaičiuotos kainos įsigaliojimo pradžios.12.

Remiantis Komisijos 2009 m. liepos 30 d. vieÅ¡ojo posėdžio protokolu Nr. O2-28 (t. 2, b. l. 97-99; t. 3, b. l. 34-36) Komisija 2009 m. liepos 30 d. vieÅ¡ame posėdyje, dalyvaujant, be kita ko, UAB „Litesko“ atstovui D. Ž., svarstė UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainas (UAB „Litesko“ atstovas nepritarė nutarimo projektui) bei nutarė (Komisijos nariai balsavo vienbalsiai) pritarti Å ilumos skyriaus pateiktam nutarimo projektui „Dėl Å¡ilumos kainų vienaÅ¡aliÅ¡ko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialui „TelÅ¡ių Å¡iluma“, papildomai įraÅ¡ant punktÄ :

„7. nutarimo punktai, kuriais nustatytas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatyme nurodytos įsigaliojimo dienos. Nutarimo punktai, kuriais nustatytas standartinis PVM tarifas, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 1251 straipsnių pakeitimo įstatyme nurodytos įsigaliojimo dienos.“13. Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad Savivaldybės taryba pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2009 m. liepos 31 d. nutarime Nr. O3-112 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialui „Telšių šiluma“ (t. 2, b. l. 100; t. 3, b. l.

37) nutarė UAB „Litesko” filialui „TelÅ¡ių Å¡iluma“ nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki Komisijos nurodytų pažeidimų paÅ¡alinimo vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas Å¡ilumos kainas:13.1 Å¡ilumos gamybos savo Å¡altinyje kainas (be PVM): vienanarę – 14,28 ct/kWh; dvinarę: pastovioji dalis (už patiektÄ Ä¯ tinklÄ Å¡ilumos srauto galiÄ ) – 45,19 Lt/kW per mėnesį; kintamoji dalis (už patiektÄ Ä¯ tinklÄ Å¡ilumos kiekį) – 8,09 ct/kWh;13.2. Å¡ilumos perdavimo kainÄ už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį – 7,50 ct/kWh (be PVM) arba už vidutinę vartojimo galiÄ â€“ 54,72 Lt/kW per mėnesį (be PVM);13.3.

Å¡ilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų Å¡ilumos įvadų (punktų), kainas (be PVM): vienanarę – 24,73 ct/kWh; dvinarę: pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galiÄ ) – 54,72 Lt/kW per mėnesį; kintamoji dalis (už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį) – 17,23 ct/kWh;13.4. Å¡ilumos pardavimo kainÄ (be PVM) vartotojams pasirinktinai – 1,17 Lt per mėnesį vienam vartotojui (butui) arba 0,16 ct/kWh;13.5. vienanarę Å¡ilumos kainÄ , taikomÄ daugiabučių namų gyventojams – 27,13 ct/kWh (su 9 proc.

PVM);13.6. Å¡ilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų Å¡ilumos įvadų (punktų), kainÄ , taikomÄ kitiems vartotojams – 29,92 ct/kWh (su 21 proc. PVM), Å¡ilumos pardavimo kainÄ â€“ 1,42 Lt per mėnesį vienam vartotojui (su 21 proc. PVM);13.7. nutarimo punktai, kuriais nustatytas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, įsigalioja nuo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatyme nurodytos įsigaliojimo dienos; nutarimo punktai, kuriais nustatytas standartinis PVM tarifas, įsigalioja nuo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58, 91 ir 1251 straipsnių pakeitimo įstatyme nurodytos įsigaliojimo dienos.

II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinis sprendimas Nr. O2-22 (t. 1, b. l. 18-23; t. 3, b. l. 22-27) yra teisėtas bei pagrįstas. Sprendime Nr. O2-22, kaip minėta, be kita ko, nustatyta, jog UAB „Litesko“ raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 pateiktas filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – neteisingai nustatytas infliacijos koregavimo koeficientas (Metodikos 114.5 punktas), neteisingai apskaičiuotas Å¡ilumos kainos padidėjimas dėl kuro kainų pokyčio (Metodikos 114.2 punktas) ir neteisingai nustatytos faktiÅ¡kai patirtos, bet nepadengtos kuro sÄ naudos (Metodikos 114.3 punktas).

2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Å ilumos kainų nustatymo metodikos“ patvirtino Å ilumos kainų nustatymo metodikÄ , kurios 114.2 punkte (2008 m. liepos 11 d. redakcija) buvo nustatyta:„Kuro ir perkamos Å¡ilumos sÄ naudų pokyčio koregavimo koeficientas taikomas atsižvelgus į atitinkamų kuro rÅ«Å¡ių kainos ir perkamos Å¡ilumos sÄ naudų, numatytų Å¡ilumos bazinės kainos skaičiavimuose, pasikeitimÄ ir skaičiuojamas pagal priklausomybę:

                                                                                                              (29) čia:Lkuro – bazinės Å¡ilumos kainos skaičiavimuose kuro ir perkamos Å¡ilumos sÄ naudų dalis visose gamybos sÄ naudose;Tkuro b – kuro ir perkamos Å¡ilumos sÄ naudos nustatytos Å¡ilumos gamybos bazinės kainos skaičiavimuose, tÅ«kst.

Lt;Tkuro t – perkamos Å¡ilumos sÄ naudos ir kuro sÄ naudos, suskaičiuotos pagal 77.1.4 punkto reikalavimus, nekeičiant Å¡ilumos bazinės kainos skaičiavimuose nustatytos kuro struktÅ«ros, tÅ«kst. Lt.Pasikeitus patiektos į tinklÄ Å¡ilumos kainai, Å¡ilumos perdavimo kaina perskaičiuojama koreguojant bazinių technologinių nuostolių sÄ naudas, nekeičiant technologinių nuostolių bazinės normos.“Metodikos 114.3 punkte (2008 m. liepos 11 d. redakcija) buvo nustatyta:„Jeigu Å¡ilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio faktinės kuro ir (ar) pirktos Å¡ilumos kainos skiriasi nuo Å¡ilumos kainose įvertintų kuro ir (ar) perkamos Å¡ilumos kainų, tai dėl kuro ir (ar) pirktos Å¡ilumos kainų skirtumo susidariusios sÄ naudos pridedamos, o gautos pajamos iÅ¡skaičiuojamos, perskaičiuojant Å¡ilumos gamybos kainas ateinantiems metams, paskirstant jas baziniam Å¡ilumos realizacijos kiekiui.

Paskutinių bazinės Å¡ilumos kainos galiojimo laikotarpio metų dėl kuro ir (ar) pirktos Å¡ilumos kainų skirtumo susidariusios sÄ naudos ar gautos pajamos įvertinamos nustatant naujo bazinių kainų laikotarpio bazinę Å¡ilumos gamybos kainÄ .“Metodikos 114.5 punkte buvo nustatyta:„Infliacijos koregavimo koeficientas skaičiuojamas pagal priklausomybę:                                                                                                                           (30) čia:Lsj – bazinės Å¡ilumos kainos skaičiavimuose numatyta sÄ naudų dalis be kuro, pirktos Å¡ilumos sÄ naudų, numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) ir technologinių perdavimo nuostolių, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka;Iv – Lietuvos statistikos departamento paskelbtas Å¡ilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio prieÅ¡ perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projekto rengimÄ vartotojų kainų indeksas, suskaičiuotas įvertinus jų pasikeitimÄ nuo bazinės kainos įsigaliojimo mėnesio iki atitinkamo Å¡ilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, %;e – Komisijos nustatytas efektyvumo didinimo koeficientas, lygus pusei Å¡ilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis kaip 3 proc.

Antrais ir kitais Å¡ilumos kainos perskaičiavimo kartais praėjusių ataskaitinių laikotarpių efektyvumo didinimo koeficientai sumuojasi.“Pasak pareiÅ¡kėjos, Komisija, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , be kita ko, pažeidė Metodikos 77.1.4.2 punktÄ , kuriame nustatyta, kad kitų kuro rÅ«Å¡ių kainos nustatomos pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieÅ¡ bazinės Å¡ilumos kainos projekto ar perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projekto rengimÄ , faktines kuro pirkimo kainas, ir 77.1.6 punktÄ , kuriame nustatyta, jog, kai Å¡ilumos tiekėjo pateikta faktinė kuro kaina virÅ¡ija to paties laikotarpio atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies rinkos kainÄ , Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisę koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies rinkos kainos; ketvirtinės kuro rinkos kainos skelbiamos Komisijos interneto tinklalapyje.3.

Pabrėžtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje ginčo nebėra dėl to, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinis sprendimas Nr. O2-22 yra administracinis aktas, kuris galėtų bÅ«ti skundžiamas teisme ir kuris sukelia pasekmes pareiÅ¡kėjai. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-259/2011 (t. 4, b. l. 72-85), be kita ko, konstatavo, kad: 3.1. Vertinant Å¡ios bylos faktines aplinkybes pažymėtina, kad priimdama protokolinį sprendimÄ Komisija iÅ¡reiÅ¡kė savo galutinę pozicijÄ , t. y.

UAB „Litesko“ ir Savivaldybės tarybos pateiktus faktinius duomenis įvertino jų atitikties teisės aktų, įskaitant Ä®statymÄ , reikalavimams požiÅ«riu. Nors, pasak Komisijos, toks sprendimas nėra galutinis, t. y. juo vienaÅ¡aliÅ¡kai nėra nustatoma Å¡ilumos kaina, be to, Savivaldybei Å¡alinant Komisijos nurodytus pažeidimus gali paaiÅ¡kėti naujų faktinių aplinkybių, kurios nulemtų kitokiÄ Å¡ilumos kainÄ , toks argumentas atmestinas; Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad Savivaldybei neiÅ¡taisius klaidų Komisijos vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatoma kaina bÅ«tų paremta protokoliniame sprendime Nr. O2-22 iÅ¡dėstytais argumentais, t. y.

Komisija tų pačių faktinių duomenų pagrindu neturėtų teisės kitaip skaičiuoti tvirtinamÄ Å¡ilumos kainÄ , taigi, jos galutinė pozicija dėl Å¡ilumos tiekėjo pateikto perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projekto įtvirtinta bÅ«tent ginčijamame protokoliniame sprendime Nr. O2-22. Tuo tarpu, jeigu vėliau paaiÅ¡kėtų naujų faktinių aplinkybių, kurios nulemtų kitokį Å¡ilumos kainų skaičiavimÄ , toks sprendimas turėtų bÅ«ti traktuotinas kaip naujas sprendimas, nes jis bÅ«tų priimtas kitų faktinių aplinkybių pagrindu.

Taigi, ginčijamas protokolinis sprendimas sukelia teisines pasekmes, o todėl yra individualus teisės aktas, kuris gali bÅ«ti ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka.3.2. Teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo ir Komisijos pozicijai, kad ginčijamas protokolinis sprendimas Nr. O2-22 teisines pasekmes sukelia tik Savivaldybei, nes bÅ«tent ji įpareigota iÅ¡taisyti Komisijos nustatytus pažeidimus. Remiantis Ä®statymo inter alia jo 32 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, valstybės reguliuojamos Å¡ilumos kainos grindžiamos, be kita ko, orientacijos į sÄ naudas principu, taigi, Å¡ilumos tiekėjas, tiekdamas Å¡ilumÄ vartotojams, yra tiesiogiai suinteresuotas, kad jo taikoma Å¡ilumos kaina (kaina, kurios atitiktį minėtam principui patvirtino kompetentinga institucija) užtikrintų jo patiriamų bÅ«tinųjų sÄ naudų padengimÄ .

PareiÅ¡kėja, laikydamasi teisės aktuose nustatytos tvarkos, pateikė perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projektÄ , kuris, jos nuomone, atitinka orientacijos į sÄ naudas principÄ , tačiau Komisija protokoliniame sprendime Nr. O2-22 nusprendė prieÅ¡ingai: konstatavo, kad aptariama Å¡ilumos kaina neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vadinasi, bÅ«tent Komisijos priimtas ginčijamas protokolinis sprendimas yra vienintelė priežastis, dėl kurios pareiÅ¡kėja negali taikyti, jos nuomone, sÄ naudomis pagrįstos Å¡ilumos kainos.

Taigi, protokolinis sprendimas Nr. O2-22 sukelia teisines pasekmes ne tik Savivaldybei, bet ir pareiškėjai, o todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja šioje byloje neturi materialinio reikalavimo teisės; pirmosios instancijos teismas, nevertinęs protokolinio sprendimo Nr. O2-22 turinio, negalėjo pagrįstai konstatuoti, jog juo nėra pažeidžiamos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai.

4. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjos teiginius, esÄ , Komisija, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , be kita ko, pažeidė Metodikos 77.1.4.2 punktÄ , kuriame nustatyta, jog kitų kuro rÅ«Å¡ių kainos nustatomos pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieÅ¡ bazinės Å¡ilumos kainos projekto ar perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projekto rengimÄ , faktines kuro pirkimo kainas, ir 77.1.6 punktÄ , kuriame nustatyta, jog, kai Å¡ilumos tiekėjo pateikta faktinė kuro kaina virÅ¡ija to paties laikotarpio atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies rinkos kainÄ , Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisę koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies rinkos kainos; ketvirtinės kuro rinkos kainos skelbiamos Komisijos interneto tinklalapyje, konstatuoja, kad jie nėra pagrįsti.

PareiÅ¡kėjos perskaičiavimo projekte naudota medienos kaina – 760,3 Lt/tne, yra 8 proc. didesnė negu to paties laikotarpio vidutinė rinkos kaina, todėl Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turėjo teisę koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rÅ«Å¡ies rinkos kainos, skaičiavimuose pagrįstai naudojo medienos rinkos kainÄ â€“ 704,0 Lt/tne. Nors pareiÅ¡kėja ir įrodinėjo, kad jos biokuro kaina didesnė negu vidutinė kaina dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl skaičiavimo metodų, kuriuos teismo posėdyje pateikė liudytojas A.

B., taip pat pabrėžė, kad Komisija, vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatydama Å¡ilumos kainas, vertindama biokuro (medienos) kainas, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 4-383 patvirtintomis Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklėmis, tačiau teismas nesutinka su Å¡ia pareiÅ¡kėjos pozicija. Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklės neįpareigoja Komisijos, nes minėtos taisyklės reglamentuoja kuro kokybės ir kiekio nustatymÄ bei nustatymui reikalaujamÄ tikslumÄ , kuro periodinį inventorizavimÄ ir su kuru atliekamų operacijų registravimÄ dokumentuose.

Kitaip tariant, Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklės nereguliuoja santykių, susijusių su kuro kainos nustatymu.PareiÅ¡kėja objektyvių argumentų, kodėl jos faktinė kuro pirkimo kaina yra didesnė negu rinkos faktinė kaina, nepateikė. Å io Å¡ilumos kainų perskaičiavimo metu nebuvo atsižvelgta ir į faktÄ , kad į UAB „Litesko“ biokuro pirkimo kainÄ Ä¯skaičiuojamos papildomos sÄ naudos, kurios kitiems Å¡ilumos tiekėjams yra įskaičiuojamos į Å¡ilumos savikainÄ , nes pagal UAB „Litesko“ 2009 m. kovo 16 d. papildomÄ susitarimÄ su biokuro tiekėju dėl sutarčių galiojimo pratęsimo, pateiktÄ Komisijai 2009 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu Nr. 01-102-2009, biokuro kaina 2009 metams, lyginant su prieÅ¡ tai galiojusia, mažinama beveik 15 proc.Dar daugiau, pareiÅ¡kėja iÅ¡sakė abejones dėl kuro vidutinės rinkos kainos nustatymo, taip pat rėmėsi liudytojo parodymais.

Tačiau teismas pabrėžia, kad tiek Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklės, tiek liudytojo pateikti parodymai yra susiję su kuro kiekio ir kokybės nustatymu, o nėra susiję su kaina: kuro kainos santykių nustatymo nereguliuoja teisės aktai. Komisija Å¡ilumos kainas apskaičiavo vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais bei jai suteikta diskrecijos teise, taip pat Metodikos 77.1.4.2, 77.1.6, 114.2, 114.3 bei 114.5 punktais, nepažeisdama Å¡ilumos vartotojų teisėtų lÅ«kesčių, vertindama vidutines galimas Å¡ilumos kainas, iÅ¡gaunant Å¡ilumÄ panaudojus įvairias kuro rÅ«Å¡is, o ne tik pareiÅ¡kėjos panaudotÄ biokurÄ .Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinis sprendimas Nr. O2-22 nurodytu aspektu yra teisėtas bei pagrįstas.5.

PareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-22 teisėtumo bei pagrįstumo tuo aspektu, kad jis, esÄ , prieÅ¡tarauja Å ilumos Å«kio įstatymui ir Energetikos įstatymui, Nacionalinei energetikos strategijai, pažeidžia vartotojų interesus bei energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo tikslus.Teismas pabrėžia, kad Metodika yra tas specialusis teisės aktas, kuriuo remiantis yra skaičiuojamos Å¡ilumos kainos, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas: nesant Metodikos prieÅ¡taros Å ilumos Å«kio įstatymui ir Energetikos įstatymui, pareiÅ¡kėjos argumentai dėl protokolinio sprendimo Nr. O2-22 prieÅ¡taros Å ilumos Å«kio įstatymui ir Energetikos įstatymui tėra pasvarstymų lygio ir negali bÅ«ti traktuojami kaip pagrįsti.PareiÅ¡kėjos teiginys, kad protokolinis sprendimas Nr. O2-22 prieÅ¡tarauja Strategijai, gali sukelti neigiamų padarinių Lietuvos energetikos sektoriaus vystymuisi ir pan., yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neargumentuotas, laikytinas subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimais, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnį abstraktÅ«s ir subjektyvÅ«s samprotavimai negali bÅ«ti laikomi pakankami įrodymų prasme.Protokolinis sprendimas Nr. O2-22 nepažeidžia vartotojų interesų bei energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo tikslų:

Komisijos protokolinis sprendimas apskritai nesukuria jokių teisių ar pareigų vartotojams – kainos pagal sprendimÄ Nr. O2-22 nėra ir nebuvo taikomos.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinis sprendimas Nr. O2-22 nurodytu aspektu yra teisėtas bei pagrįstas.6. Dėl pareiÅ¡kėjos teiginio, kad Komisija nepagrindė sprendimo Nr. O2-22 bei kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimusTeismo vertinimu, skundžiamas sprendimas Nr. O2-22 yra pagrįstas teisės normomis ir motyvuotas.

Komisijos Å ilumos skyrius 2009 m. birželio 11 d. pažymoje Nr. O5-122 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ iÅ¡dėstė tiek teisės normas, kuriomis vadovaudamasi Komisija priėmė sprendimÄ , tiek faktines aplinkybes bei motyvus; be to, pareiÅ¡kėja su pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) susipažino ir teikė Komisijai savo pastabas. Taigi, faktai ir motyvai iÅ¡dėstyti ne tik skundžiamame sprendime, bet ir pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Komisijos posėdžio metu.

Pažymėtina, jog dėl pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡dėstytų faktų iÅ¡samiai diskutuota vieÅ¡ame Komisijos 2009 m. birželio 18 d. posėdyje, pareiÅ¡kėja dalyvavo Å¡iose diskusijose, aktyviai dėstė savo nuomonę bei kritikÄ dėl ketinamo priimti sprendimo, todėl konstatuotina, jog pareiÅ¡kėja buvo susipažinusi su sprendimo Nr. O2-22 motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinis sprendimas Nr. O2-22 nurodytu aspektu yra teisėtas bei pagrįstas.7.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo apsvarstyti UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projektÄ ir jos pagrindimÄ bei priimti sprendimÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Å is reikalavimas yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio: Å¡iame sprendime konstatavus, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-22 nėra pagrindo naikinti, dėl tų pačių argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo apsvarstyti UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projektÄ ir jos pagrindimÄ bei priimti sprendimÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.8.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjos – UAB „Litesko“ skundas Å¡ioje administracinėje byloje netenkinamas, jos praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas taip pat negali bÅ«ti tenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos – UAB „Litesko“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                        Bronius Januška                                                                                                                     Ernestas Spruogis                                                                                                                    Donatas Vansevičius