2020-10-21 Nr. AB-19732-3-62-3-03009-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1986-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03009-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 24 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas gyvenamasis plotas, kurį dar labiau mažino patalpoje esantys baldai ir kiti daiktai. Pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeistos ir dėl to, kad Pravieniškių PN-AK pastato stogo dangoje buvo asbesto, įstaigoje nebuvo poilsio kambario, specialių drabužių džiovyklos patalpų, avarinių išėjimų ir pareigūnų iškvietimo mygtukų.

2.2. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, ir kitus nepatogumus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 24 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 3 ir 4 brigadose. Pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 31 d. buvo paskirtas į 1-o būrio 3-ą brigadą, kurioje įrengta 21 miegamoji vieta, patalpos plotas – 66,35 kv. m, todėl vienam asmeniui teko 3,16 kv. m ploto; nuo 2017 m. liepos 20 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 1-o būrio 4-ą brigadą, kurioje įrengtos 8 miegamosios vietos, patalpos plotas – 26,29 kv. m, todėl vienam asmeniui teko 3,29 kv. m ploto.

3.2. Gyvenamųjų pastatų, kuriose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant ar ardant, kai aplinkoje pasklinda smulkios dalelės. Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių.

3.3. Pravieniškių PN-AK 13-o būrio nuteistieji turėjo drabužių džiovyklą, taip pat buvo sudaryta galimybė rūbus džiovinti lauke. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Pravieniškių PN-AK yra aprūpinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos pažymėtos specialiais lipdukais. Teisės aktai nenumato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose.

3.4. Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 1-ame būryje poilsio kambarys neįrengtas, tačiau laisvu laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, lokaliniuose sektoriuose prie įrengtų suoliukų.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo gyvenamosios patalpos ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma yra 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, t. y. nuo 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 1-o būrio 3-ą brigadą (miegamų vietų skaičius – 21, patalpos plotas – 66,35 kv. m), kurioje vienam asmeniui teko 3,16 kv. m ploto; nuo 2017 m. liepos 20 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 brigadą (miegamų vietų skaičius – 8, patalpos plotas – 26,29 kv. m), kurioje vienam asmeniui teko 3,29 kv. m ploto. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, jog į ploto patalpoje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas ir kiti baldai.

6. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su asbesto buvimu pastato konstrukcijoje, teismas nurodė, jog atsakovo atstovas pripažino, kad Pravieniškių PN-AK pastato konstrukcijoje buvo asbesto, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tada, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto. Be to, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei.

7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl jam padarytos žalos neįrengiant avarinių išėjimų ir pareigūnų iškvietimo mygtukų. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad pareiškėjas nekonkretizavo atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios jam būtų reikėję pasinaudoti signalizacijos mygtuką ar evakuaciniu išėjimu. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl signalizacijos mygtukų ir evakuacinių išėjimų nebuvimo Pravieniškių PN-AK jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. neturtinė žala.

8. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su neįrengtu poilsio kambariu ir specialiomis džiovyklos patalpomis, teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nurodė, jog atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu neįvykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8 punkte nustatyto reikalavimo įrengti laisvalaikio kambarį. Iš Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 16 d. pažymos matyti, jog 3-ame sektoriuje buvo džiovykla, kurioje nuteistiesiems sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius drabužius, džiovyklos taip pat įrengtos ir būrio kieme.

9. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo (dydžio) teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtus nepatogumus dėl neįrengto poilsio kambario, sisteminį pažeidimo pobūdį, teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), į tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, sprendė, jog pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati yra 200 Eur suma.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. rašto Nr. S-94 kopiją; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2019 m. sausio 25 d. rašto Nr. (4-12 4.80) 2-3482 kopiją; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 5 d. rašto Nr. SD-129-5534 (identifikavimo žymuo ADOC-V1.0) kopiją; valstybės įmonės „Registro centras“ 2019 m. vasario 26 d. duomenų banko išrašo Nr. 20/222056 kopiją; Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 26 d. žemėlapio duomenis).

11. Apeliaciniame skunde nurodoma:

11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas ir šališkas, teismas nebuvo aktyvus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neišreikalavo papildomų duomenų dėl gyvenamojo ploto, neanalizavo su tuo susijusių skundo aplinkybių, nepagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenis, kurie kelia abejonių. Teismas šališkai atsisakė konstatuoti aplinkybes, lėmusias per mažą gyvenamąjį plotą, per didelį nuteistųjų skaičių, netinkamai įrengtą sanitarinį mazgą ir nesaugią bei pavojingą gyvenamąją aplinką, taip sukeldamas pareiškėjui nepataisomą psichologinę žalą, stresą, emocinį šoką, nepilnavertiškumo jausmą, žalą sveikatai.

11.2. Teismas nepagrįstai nenustatė gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Teismas nesprendė ir nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų skirtingų ploto apskaičiavimo būdų (pagal miegamąją vietą, erdvės ir grindų plotą).

11.3. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl asbesto Pravieniškių PN-AK pastato konstrukcijoje. Atsakovo atstovas visą laiką žinojo, kad Pravieniškių PN-AK stogo danga yra asbestcementis ir nesiėmė jokių apsaugos priemonių, neatliko reikiamų tyrimų gyvenamojoje aplinkoje, tokiu būdu sąmoningai sukėlė didelį pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas atliko bausmę šalia rekonstruojamo Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus pastatų (rekonstrukcijos darbai buvo atliekami 2016–2018 m.). Rekonstrukcijos metu be jokių papildomų apsaugos priemonių buvo šalinama asbesto stogo danga, į darbus įtraukiant pačius nuteistuosius ir pažeidžiant saugumo taisykles.

11.4. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl laisvalaikio, batų ir drabužių džiovyklos patalpų neįrengimo. Pareiškėjas neturėjo tinkamos vietos laisvalaikiui leisti, džiovinami drabužiai miegamojoje patalpoje ne tik mažino gyvenamąjį plotą, bet žemino pareiškėjo orumą, nes visa patalpa buvo iškabinėta kitų nuteistųjų apatiniais drabužiais. Atsakovo atstovo nurodomos aplinkybės, jog buvo įrengta drabužių džiovinimo vieta, neatitinka tikrovės ir teisės aktų reikalavimų. Atsakovo atstovas neįrengė drabužių džiovinimo patalpų, todėl pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, gyvenamojo ploto sumažėjimą, antisanitarines sąlygas ir orumo pažeminimą.

11.5. Teismas priteisė nepakankamo dydžio neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo patirtai žalai kompensuoti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas dėl sveikatos problemų patenka į rizikos grupę (serga onkologine liga).

12. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

12.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, kitas institucijas, todėl nesant tokių duomenų atsakovo atstovo atsakomybė šiuo aspektu negalima.

12.2. Pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN-AK, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas. Savo esme kalinimas pataisos namuose skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo tuo, jog pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Nuteistieji pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose). Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami.

12.3. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, kuriame ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą jo patirtiems nepatogumams kompensuoti.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti jam iš atsakovo 24 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, šališkas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nepripažinus pažeidimų dėl asbesto Pravieniškių PN-AK pastato konstrukcijoje, dėl per mažo gyvenamojo ploto, batų ir drabužių džiovyklos patalpų neįrengimo. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skunde pateikė naujus įrodymus.

16. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė ne tik atmesti apeliacinį skundą, bet ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant. Teisėjų kolegija detaliau atsakovo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų argumentų nenagrinėja, nes atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savarankiškai apeliacinio skundo neteikė.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

19. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (žr. nutarties 10 p.), tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.

20. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

21. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

22. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišreikalavo papildomų duomenų apie kalinimo sąlygas, neanalizavo su tuo susijusių skundo aplinkybių, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.). Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje, koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; kt.).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.).

24. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki.

25. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas šios nutarties 22 punkte nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle tokio pobūdžio bylose, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažo jam tekusio gyvenamojo ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktuose reglamentuojamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrįstai vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalindamas iš kameros miegamųjų vietų skaičiaus (žr. nutarties 5 p.). Pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyti teiginiai apie skirtingas gyvenamojo ploto skaičiavimo metodikas nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto skaičiavimo ir padarytų išvadų teisėtumo.

26. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, taip pat pripažino pareikėjo teisių pažeidimą dėl 2-ame sektoriuje neįrengto laisvalaikio kambario, tačiau atmetė pareiškėjo argumentus dėl neįrengtos specialios džiovyklos patalpos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui). Taigi minėta teisės norma reglamentuoja drabužių ir avalynės džiovyklos įrengimą būryje, o ne specialios džiovyklos patalpos įrengimą, kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodo pareiškėjas. Iš Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 16 d. pažymos matyti, kad 3-ame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (b. l. 78). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėjo naudotis minėta patalpa. Be to, iš minėtos pažymos taip pat matyti, jog džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Įvertinusi nustatytus duomenis, teisėjų kolegija mano, jog galimybė džiovinti drabužius pareiškėjui buvo užtikrinta.

27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl asbesto buvimo 2-ojo sektoriaus pastato konstrukcijoje. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dėl pareiškėjo keliamo pobūdžio pretenzijų turi būti vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai, ar bent buvo kilusi reali tokios žalos rizika, tačiau pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas savaime nelaikytinas nuteistojo / suimtojo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018; kt.). Asbesto gaminiai pavojų asmens sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; kt.).

28. Vadovaujantis nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, vien asbesto buvimo faktas ginčo statinių stogo dangoje nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikatai buvo kilusi reali grėsmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia didelio asbesto pavojaus jo sveikatai ir gyvybei mastą, tačiau pareiškėjo nusiskundimai yra hipotetinio pobūdžio. Byloje nenustatyta Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo) ir kilusios žalos pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teismo proceso metu.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.).

31. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo aspektu skundas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo teiginių dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo.

32. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

34. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 1-ame būryje neįrengto laisvalaikio kambario pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą, kurią teismas įvertino 200 Eur suma.

35. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

36. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

37. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodytas pažeidimas (laisvalaikio kambario neįrengimas) sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo onkologinius susirgimus, kuriuos jis nurodė apeliaciniame skunde, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamų kalinimo sąlygų, ar kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Tačiau vadovaujantis non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu, nesant byloje pateiktam atsakovo apeliaciniam skundui, pareiškėjo padėtis negali būti bloginama.

38. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normas, tačiau parinko netinkamą neturtinės žalos kompensavimo būdą. Įvertinusi faktą, kad apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik pareiškėjas, atsakovas apeliacinio skundo teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė, vadovaudamasi non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principu, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius