Legislator Case Law & Legislation
86755c2d-82a7-4eaf-8f56-874be8a80b51 AI generated

86755c2d-82a7-4eaf-8f56-874be8a80b51 · Kauno apygardos teismas

Case Number 86755c2d-82a7-4eaf-8f56-874be8a80b51
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei I. B. dėl patirtų iÅ¡laidų Å¡alinant daikto trÅ«kumus atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. B. ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės I. B. 871 Eur iÅ¡laidas už automobilio Peugeot 207, v/n (duomenys neskelbtini), remonto darbus, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

86755c2d-82a7-4eaf-8f56-874be8a80b51 · Kauno apygardos teismas: Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies normÄ , kadangi niekam nebuvo žinoma, jog po automobilio pardavimo po kelių savaičių atsiras gedimai. Sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, automobilį pirkėjas detaliai apžiÅ«rėjo ir nepastebėjo jokių automobilio defektų. Atsakovei taip pat nebuvo žinomi jokie automobilio defektai ir ji jų nematė bei negalėjo matyti.Ta aplinkybė, kad 2017 m. vasario 21 d. automobiliui buvo keisti tepalai, kuro ir tepalų filtrai, negali bÅ«ti įrodymu, grindžiančiu atsakovės, kaip pardavėjos, kaltę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-620-230/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01342-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

B. ieÅ¡kinį atsakovei I. B. dėl patirtų iÅ¡laidų Å¡alinant daikto trÅ«kumus atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. B. ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės I. B. 871 Eur iÅ¡laidas už automobilio Peugeot 207, v/n (duomenys neskelbtini), remonto darbus, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2017 m. kovo 1 d. Å¡alys sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė perleido automobilio nuosavybės teisę ieÅ¡kovei. Internetiniame portale www.autobilis.lt atsakovės patalpintame skelbime apie parduodamÄ automobilį buvo nurodyta, jog parduodamas automobilis yra be defektų. Jokie automobilio defektai nėra nurodyti ir pirkimo–pardavimo sutartyje. Praėjus kelioms savaitėms po sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė pastebėjo, jog iÅ¡ automobilio variklio skverbiasi variklio alyva, todėl kreipėsi į autoservisÄ UAB „Detalita“ dėl automobilio patikros ir defektų nustatymo.

Atlikus automobilio patikrÄ buvo nustatyta, jog yra bÅ«tina atlikti variklio remonto darbus - nuimti variklio cilindrų galvutę, jÄ nuÅ¡lifuoti ir vėl uždėti, be to, yra bÅ«tina pakeisti paskirstymo dirÅ¾Ä . 2017 m. kovo 31 d. UAB „Detalita“ defektiniame akte nurodyta, jog esant įprastoms transporto priemonės realizacijos sÄ lygoms, nustatytas tepalo pralaidumo Å¡altinio atsiradimas kelių savaičių eigoje nėra galimas. Taigi defektiniame akte yra konstatuota, jog minėtas automobilio defektas atsirado iki sutarties sudarymo ir iki automobilio nuosavybės perleidimo ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę ir siÅ«lė situacijos sprendimo bÅ«dus, tačiau atsakovė atsisakė prisiimti atsakomybę už paslėptus parduoto daikto trÅ«kumus ir spręsti ginÄÄ taikiai. IeÅ¡kovės lėšomis buvo atlikti automobilio remonto darbai už 871 Eur sumÄ .Atsakovė I. B. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ji siÅ«lė ieÅ¡kovei vykti į autoservisÄ ir patikrinti, ar nėra defektų, tačiau ieÅ¡kovė nesutiko.

Beveik po mėnesio laiko iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo informacijÄ , kad iÅ¡ variklio bloko skverbiasi alyva. Atsakovė nesutiko su UAB „Detalita“ serviso defektiniame akte nurodyta iÅ¡vada, kad per kelias savaites po automobilio pardavimo negalėjo atsirasti tepalo pralaidumas, kadangi toks gedimas galėjo atsirasti ir dėl netinkamos automobilio eksploatacijos jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to, daikto trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidos abejotinos, nes detalių ir atliktų darbų kainos kelis kartus virÅ¡ija realias tokių darbų ir detalių kainas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovei R. B. iÅ¡ atsakovės I. B. 871 Eur iÅ¡laidas už automobilio remonto darbus, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 871 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-05-26) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 720 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad atsakovė tinklalapyje www.autobilis.lt patalpino skelbimÄ apie parduodamÄ automobilį Peugeot 207, v/n (duomenys neskelbtini), skelbime nurodė, kad automobilis yra be defektų, kaina 2500 Eur.

Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis defektų neturi. Nors atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atsisakė vykti patikrinti automobilio į servisÄ , tokio ieÅ¡kovės atsisakymo, teismo vertinimu, negalima laikyti nepakankamu atidumu ir rÅ«pestingumu. Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nesutiko važiuoti automobilio patikrinti servise, nesuponuoja iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė pirkimo metu, neįsitikinusi perkamos transporto priemonės kokybe, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai, veikė savo rizika, todėl neturi teisės pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata.Vertindamas laikotarpį, per kurį ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę paaiÅ¡kėjus automobilio trÅ«kumams, teismas atsižvelgė į tai, kad automobilio trÅ«kumas buvo pastebėtas ne iÅ¡kart po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė su sÅ«numi pagrįstai manė, kad remonto darbai bus smulkÅ«s ir nereikės praÅ¡yti kompensacijos iÅ¡ atsakovės, prieÅ¡ pradedant remonto darbus servise savaitę laiko reikėjo laukti eilėje.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad 15 dienų laikotarpis nuo defekto pastebėjimo iki pranešimo apie jį atsakovei yra protingas laiko tarpas, per kurį ieškovė kreipėsi į atsakovę, siekdama apginti savo pažeistas teises. Liudytoju byloje apklaustas UAB „Detalita“ serviso darbuotojas nurodė, kad defektiniame akte nustatytas tepalo pralaidumas nebuvo galimas kelių savaičių eigoje, o gedimas buvo senesnis, todėl nėra įmanoma, kad gedimas būtų atsiradęs jau ieškovei eksploatuojant automobilį po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Taip pat nurodė, kad prieÅ¡ parduodant automobilį tas defektas turėjo bÅ«ti matomas atsakovei. Pažymėjo, kad įsėdus į automobilį tokio defekto neįmanoma pamatyti, reikėtų važiuoti į automobilių servisÄ , pakelti automobilį ir apžiÅ«rėti iÅ¡ apačios. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė ar jos sÅ«nus, nebÅ«dami automobilių specialistais, neturėjo galimybės pastebėti iÅ¡ variklio besisunkiančios alyvos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė apie Å¡iÄ automobilio problemÄ (trÅ«kumÄ ) ieÅ¡kovei pranešė.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė savo įrodinėjimo pareigÄ Ä¯gyvendino – įrodė, jog transporto priemonė turėjo (turi) paslėptų trÅ«kumų ir kad defektiniame akte iÅ¡vardinti automobilio trÅ«kumai atsirado iki automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad nustatyti defektai atsirado po automobilio pardavimo. Vien atsakovės teiginys, kad ji iki pirkimo­â€“pardavimo sutarties sudarymo eksploatuodama automobilį byloje minimo defekto nepastebėjo, yra nepakankamas daryti iÅ¡vadai, jog minėtas defektas atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad nustatyti defektai atsirado dėl ieÅ¡kovės kaltės (netinkamo naudojimo ir pan.). Taigi už nustatytus trÅ«kumus, atsiradusius iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nesvarbu, kada jie paaiÅ¡kėjo, jeigu apie juos pirkėjai (ieÅ¡kovei) nebuvo žinoma, yra atsakinga pardavėja (atsakovė). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. praÅ¡o panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies normÄ , kadangi niekam nebuvo žinoma, jog po automobilio pardavimo po kelių savaičių atsiras gedimai. Sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, automobilį pirkėjas detaliai apžiÅ«rėjo ir nepastebėjo jokių automobilio defektų. Atsakovei taip pat nebuvo žinomi jokie automobilio defektai ir ji jų nematė bei negalėjo matyti.Ta aplinkybė, kad 2017 m. vasario 21 d. automobiliui buvo keisti tepalai, kuro ir tepalų filtrai, negali bÅ«ti įrodymu, grindžiančiu atsakovės, kaip pardavėjos, kaltę.

Servise keičiant tepalus, oro ir tepalų filtrus, nebuvo pastebėta, kad iš automobilio variklio išteka tepalai. Tepalai, oro ir tepalų filtrai buvo keičiami ne tikslu nuslėpti kokius nors defektus, bet dėl to, kad juos reikėjo keisti. Ieškovės iškviesto liudytojo parodymai, kad nereikėjo keisti tepalų ir filtrų, neparemti jokiais įrodymais.Automobilio defektinis aktas autoservise buvo surašytas tik 2017 m. kovo 31 d. Taigi lieka nepaneigta tai, kad automobilio gedimai galėjo atsirasti pirkėjai netinkamai eksploatuojant automobilį.

IeÅ¡kovė ir pati pripažino, kad defektÄ pastebėjo praėjus kelioms savaitėms po automobilio pirkimo ir dėl Å¡ios priežasties nedelsdama kreipėsi į autoservisÄ UAB „Detalita“.Automobilis yra daugiau kaip 10 metų senumo. Jis buvo parduotas už kainÄ , atitinkančiÄ automobilio amžių, jo techninę bÅ«klę. Automobilis parduotas be jokių garantijų. Sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio pirkėja nebuvo apgauta, nuo jos nebuvo nuslėpti nei variklio, nei kitų agregatų gedimai, kadangi tuo metu jokių gedimų nebuvo.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė, sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, jÄ apgavo. Atsakovė buvo sÄ Å¾ininga automobilio pardavėja.IeÅ¡kovė R. B. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad nežinojimas apie daikto trÅ«kumus neatleidžia pardavėjo nuo pareigos atsakyti už parduoto daikto trÅ«kumus pagal sutartį ir CK, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog ji nematė automobilio defektų negali sudaryti pagrindo panaikinti teismo sprendimÄ .

Atsakovės nurodoma aplinkybė dėl tepalų, oro ir tepalų filtrų pakeitimo leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ji žinojo apie automobilio trÅ«kumus, nors teismas, priimdamas sprendimÄ , Å¡ia aplinkybe nesirėmė. IeÅ¡kovės vertinimu, 15 dienų terminas, per kurį apie automobilio trÅ«kumus buvo praneÅ¡ta atsakovei, yra visiÅ¡kai pagrįstas ir protingas, todėl ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma praradusia teisę remtis daiktų kokybės neatitikimu. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Ginčas byloje kilo dėl parduoto daikto (automobilio) trÅ«kumų ir iÅ¡laidų jiems paÅ¡alinti atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2017 m. kovo 1 d. sudarė transporto priemonės, t. y. automobilio Peugeot 207, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė perleido automobilio nuosavybės teisę ieÅ¡kovei. Tiek atsakovės patalpintame skelbime apie parduodamÄ automobilį, tiek pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nebuvo nurodyti jokie automobilio defektai. Praėjus kelioms savaitėms po sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė pastebėjo, jog iÅ¡ automobilio variklio skverbiasi variklio alyva, todėl kreipėsi į autoservisÄ UAB „Detalita“ dėl automobilio patikros ir defektų nustatymo.

Atlikus automobilio patikrÄ buvo nustatyta, jog yra bÅ«tina atlikti variklio remonto darbus - nuimti variklio cilindrų galvutę, jÄ nuÅ¡lifuoti ir vėl uždėti, be to, yra bÅ«tina pakeisti paskirstymo dirÅ¾Ä . 2017 m. kovo 31 d. UAB „Detalita“ defektiniame akte nurodyta, jog esant įprastoms transporto priemonės realizacijos sÄ lygoms, nustatytas tepalo pralaidumo Å¡altinio atsiradimas kelių savaičių eigoje nėra galimas. IeÅ¡kovės lėšomis buvo atlikti automobilio remonto darbai už 871 Eur sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ pardavėjos (atsakovės).Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, kadangi, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus byloje įrodymus, nustatė, kad automobilis turėjo paslėptų trÅ«kumų ir tie trÅ«kumai atsirado iki automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog nustatyti defektai atsirado po automobilio pardavimo ir atsirado dėl ieÅ¡kovės kaltės (netinkamo eksploatavimo).

 Su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismo sprendimas pagrįstas tik prielaidomis, o nustatytos aplinkybės neatitinka faktinės padėties. Nurodo, kad sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo žinomi automobilio defektai, be to, automobilis buvo eksploatuojamas kelias savaites ir tik tuomet pareikÅ¡tos pretenzijos, neatkreiptas dėmesys į tai, kad automobilis buvo daugiau kaip 10 metų senumo, o tai, kad prieÅ¡ sandorio sudarymÄ buvo pakeisti tepalai, oro ir tepalų filtrai, neįrodo pardavėjos kaltės. Dėl automobilio trÅ«kumų ir pardavėjos atsakomybės už juos Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija teismo nustatytÄ aplinkybę, kad automobilis ieÅ¡kovei buvo parduotas su trÅ«kumais ir kad dėl to kyla pardavėjos (atsakovės) atsakomybė, remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti apginti savo teises Å¡ios normos 1-4 punkte numatytais bÅ«dais, nagrinėjamu atveju – kad pardavėjas atlygintų pirkėjo iÅ¡laidas jiems iÅ¡taisyti, jei trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti (6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktÄ turinys apima ir įsipareigojimÄ perduoti tinkamÄ daiktÄ , pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymÄ (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigÄ perduoti daiktÄ , turi patvirtinti ir daikto kokybę. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

Pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu neįrodo, kad Å¡ie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiÅ¡kėja vėliau.

Tai reiÅ¡kia, kad pagal Å¡iÄ nuostatÄ už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trÅ«kumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Taigi parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas.

Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcijos, todėl pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties Å¡alių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro iÅ¡vadÄ , ar parduotų daiktų trÅ«kumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad įrodymai patvirtina, jog atsakovės parduota transporto priemonė turėjo trÅ«kumų ir tie trÅ«kumai atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Šias aplinkybes patvirtina 2017-03-31 UAB „Detalita“ servise surašytame defektinis akte nurodyti būtini atlikti remonto darbai, medžiagų ir darbų įkainiai, defektiniame akte taip pat konstatuota, jog minėtas automobilio defektas atsirado iki sutarties sudarymo ir iki automobilio nuosavybės perleidimo ieškovei. Minėto serviso darbuotojas R. S., duodamas parodymus, nurodė, kad defektiniame akte nustatytas tepalo pralaidumas nebuvo galimas kelių savaičių eigoje, o gedimas buvo senesnis, todėl nėra įmanoma, kad gedimas būtų atsiradęs jau ieškovei eksploatuojant automobilį po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Taip pat nurodė, kad prieÅ¡ parduodant automobilį tas defektas turėjo bÅ«ti matomas atsakovei. Atsakovė gi skelbime apie parduodamÄ automobilį buvo nurodžiusi, kad automobilis yra be defektų. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija automobilio defektų fakto bei jų apimties, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį jai nebuvo žinomi jokie automobilio defektai, o pirkėjas apžiÅ«rėjęs automobilį taip pat jų nepastebėjo, t. y. faktiÅ¡kai teigia, kad trÅ«kumai galimai atsirado bÅ«tent jau ieÅ¡kovei eksploatuojant automobilį.

Tačiau, kaip jau nurodyta, ieÅ¡kovė įrodė, kad transporto priemonė turėjo trÅ«kumų ir tie trÅ«kumai atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o atsakovė tai paneigiančių įrodymų, vykdydama įrodinėjimo pareigÄ (CPK 178 straipsnis), nepateikė ir neįrodė, kad nustatyti defektai atsirado po automobilio perdavimo pirkėjai. Esant ieÅ¡kovės pateiktiems įrodymams, vien atsakovės paaiÅ¡kinimų, kad ji parduodama automobilį nežinojo apie nustatytus defektus, nepakanka, kad pripažinti teismo padarytas iÅ¡vadas nepagrįstomis.

Esant įstatyme įtvirtintai pardavėjo pareigai garantuoti parduodamų daiktų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1-2 dalys) neturi reikÅ¡mės aplinkybė, ar pardavėjas žinojo apie kokius nors parduodamo daikto trÅ«kumus ar ne, nes CK 6.327 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako ir už bet kokius daikto kokybės neatitikimus, net jeigu tie neatitikimai paaiÅ¡kėja vėliau. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog tai, kad 2017-02-21 (t. y. iki sandorio sudarymo) buvo pakeisti automobilio tepalai, oro ir tepalų filtrai, nepatvirtina pardavėjos kaltės, nes Å¡ie darbai buvo atlikti ne siekiant nuslėpti automobilio defektus, o dėl to, kad, jos manymu, tai reikėjo atlikti, neturi jokios tiesioginės reikÅ¡mės, vertinant sprendimo pagrįstumÄ ir jo teisėtumÄ .

Pirmiausia todėl, kad teismas savo iÅ¡vadų Å¡ia aplinkybe negrindė. Antra, pažymėtina, jog prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, jos nurodoma aplinkybė dėl tepalų, oro bei tepalų filtrų pakeitimo, vertinant įrodymų visumÄ , leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė vis tik galimai žinojo apie automobilio trÅ«kumus. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir liudytojo R. S. parodymai apie tai, kad vien įsėdus į automobilį tokio tepalų pralaidumo neįmanoma pamatyti, tam reikia pasikelti automobilį ir jį apžiÅ«rėti iÅ¡ apačios, o keičiant automobilio tepalus autoserviso darbuotojai turėjo akivaizdžiai matyti, kad variklio cilindro galvutė praleidžia tepalus.Atsakovės nuomone, jos pozicijÄ , jog automobilio gedimai galėjo atsirasti pirkėjai netinkamai eksploatuojant automobilį, patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, kad defektai buvo pastebėti praėjus kelioms savaitėms po automobilio įsigijimo.

Byloje nustatyta, kad sutartis buvo sudaryta 2017-03-01, o ieÅ¡kovė raÅ¡tu (SMS žinute) apie pastebėtus automobilio trÅ«kumus atsakovei pranešė 2017-03-20. Pagal CK 6. 327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingÄ laikÄ po to, kai neatitikimÄ pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, Å¡alių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikotarpį per kurį ieÅ¡kovė, paaiÅ¡kėjus automobilio trÅ«kumams, kreipėsi į atsakovę, kadangi ieÅ¡kovė su sÅ«numi pradžioje turėjo pagrindÄ manyti, kad remonto darbai bus smulkÅ«s ir nereikės praÅ¡yti kompensacijos iÅ¡ atsakovės, be to, prieÅ¡ pradedant remonto darbus autoservise reikėjo laukti savaitę laiko eilėje.

Å iuo atveju svarbu ir tai, kad nustatytas defektas automobilio eksploatacijos pradžioje nebuvo tiesiogiai matomas ir tai galėjo bÅ«ti nustatytas tik atlikus automobilio apžiÅ«rÄ iÅ¡ apačios, jį pakėlus. Atsižvelgiant į visas, tiek ieÅ¡kovės, tiek teismo nurodytas aplinkybės, pakankamai neilgas terminas, per kurį apie paaiÅ¡kėjusius trÅ«kumus buvo praneÅ¡ta atsakovei, yra visiÅ¡kai pagrįstas ir protingas, todėl ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma praradusia teisę remtis daiktų kokybės neatitikimu CK 6.327 straipsnio 5 dalies pagrindu.Apeliacinis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė nėra atsakinga už automobilio defektus, kadangi ieÅ¡kovei buvo parduotas 10 metų senumo automobilis ir jo kaina atitiko tokio amžiaus automobilio techninę bÅ«klę.

Pirmiausia, pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį bÅ«tų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį. Atsakovė skelbime deklaravo, kad automobilis yra be defektų, o rida sÄ lyginai nedidelė, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi įsigyti ganėtinai mažai naudotÄ automobilį be paslėptų trÅ«kumų, tačiau praėjus vos kelioms savaitėms po automobilio įsigijimo paaiÅ¡kėjo, kad automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, kadangi yra bÅ«tina atlikti variklio bloko remonto darbus.

Tokie automobilio trÅ«kumai, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, negali bÅ«ti laikomi jo natÅ«raliu nusidėvėjimu, o automobilio pardavimo kaina, dėl kurios Å¡alys susitarė, negali bÅ«ti traktuojama kaip apimanti ir paaiÅ¡kėjusių trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas.Kadangi apeliacinio skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nes pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pirkėjo ir pardavėjo teises ir pareigas, pardavus netinkamos kokybės daiktÄ , taip pat tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliacinio skundo netenkinus ir sprendimÄ palikus nepakeistÄ , tenkintinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, kurias patvirtinta ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, ir tai sudaro 544,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1-3 dalys). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :                  Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                     Nijolia Indreikienė                                                     Â