867374ed-cb23-4ece-92ee-fb920b3e9c6c · Vilniaus apygardos teismas

Pranešejas P Skundas Nr. 1S-349-312-2011 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2011 m. birželio 9 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite,sekretoriaujant Jurgitai Neliubšienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaiciui,skunda padavusiam asmeniui P. R.,viešame teismo posedyje išnagrinejus P. R. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. gegužes 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškejo skunda del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro (toliau - prokuroro) 2011 m. kovo 31 d. nutarimo panaikinimo, n u s t a t e:

Lietuvos Respublikos generalineje prokuraturoje 2011 m. sausio 10 d. buvo gautas P. R. pareiškimas su prašymu pradeti ikiteismini tyrima del S. Š. galimai neteisetu veiksmu pagal požymius nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 182 str., 228 str. Pareiškime buvo nurodoma, kad laikraštyje „Karštas – komentaras“ Nr. 24(138) straipsnyje „Nepakaltinamumo prezumpcija“ buvo išdestyta informacija, jog Seimo narys S. Š. 2007 - 2008 metais, neturedamas teises, nes tuo metu dirbo advokatu, užeme dekano pareigas Vytauto Didžiojo universiteto Teises institute.

Per mokslo metus, iš viso net nebudamas darbo vietoje Vytauto Didžiojo universitete, S. Š. galejo gauti apie 50 000 litu, o tai, pareiškejo manymu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 190 str. turto vertes išaiškinimu, atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Taip pat, remiantis straipsniu internetiniame portale „Karštas komentaras“ „Nepakaltinamumo prezumpcija: tesinys“ (2010 m. gruodžio 15 d.), matyti, jog šitoks S. Š. neveikimas, kai fakultete iš viso nebuvo dekano, o buvo tik neteisetai užimamos pareigos be faktinio tu pareigu atlikimo, dare žalos studentams.

Pareiškejo teigimu, S. Š., remiantis Lietuvos Respublikos advokaturos istatymo nuostatomis, neturejo teises užimti šiu pareigu, nes advokatai negali gauti jokio kito atlygio, išskyrus už pedagogine ir kurybine veikla.Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras 2011 m. kovo 31 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, konstatuodamas, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas 2011 m. gegužes 3 d. nutartimi atmete pareiškejo skunda del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2011 m. kovo 31 d. nutarimo panaikinimo.

Toki sprendima teisejas motyvavo tuo, kad pareiškejo nurodyti duomenys neleidžia daryti išvados, jog galimai buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika. Be to, pareiškejo keliamos versijos nera pagristos jokiais objektyviais duomenimis.Skundu pareiškejas P. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. gegužes 3 d. nutarti bei ipareigoti Lietuvos Respublikos generaline prokuratura atnaujinti tyrima del S. Š. galimai padarytu nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 182 str., 228 str.Pareiškejas teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisejas klaidingai nustate, jog S. Š. istatymo nustatyta tvarka buvo idarbintas Vytauto Didžiojo universiteto (toliau - VDU) Teises instituto direktoriumi.

Toki teigini pareiškejas grindžia tuo, kad remiantis Lietuvos Respublikos advokaturos istatymo nuostatomis, advokatai negali gauti jokio kito atlygio išskyrus už pedagogine ir kurybine veikla. Taigi, S. Š. neturejo teises dirbti VDU Teises instituto direktoriumi.             P. R. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu turi buti išsiaiškinta, kokio dydžio atlyginimas buvo išmoketas S. Š. už administracini VDU Teises instituto direktoriaus darba, priežastini ryši tarp VDU Teises instituto direktoriaus ir VDU docento atlygio.

Šios aplinkybes yra reikšmingos nusikalstamos veikos vertinimui bei kvalifikavimui.             Skunde tvirtinama, kad butina išsiaiškinti ar del darbo VDU S. Š. galejo atlikti advokato funkcijas. Pažymima, jog aplinkybe, kad del S. Š. neatlikto ar netinkamai atlikto darbo VDU rektorius pretenziju ir priekaištu nereiške, i teisesaugos institucijas nesikreipe, nera reikšminga S. Š. veiksmu vertinimui. Pareiškejas tvirtina, kad del neteiseto darbo buvo užkirstas kelias kitiems asmenims užimti konkrecias pareigas universitete.             Teismo posedžio metu pareiškejas praše skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.             Pareiškejo P. R. skundas atmestinas.             Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, o reikiamais atvejais – ir ju patikslinima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes.

Prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisejas pagristai konstatavo, jog pareiškejas savo pareiškime bei skunde nepateike jokiu duomenu, kurie leistu daryti bent prielaida, kad buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Iš teismui patiektos medžiagos matyti, jog pareiškejas mano, kad S. Š. galimai padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., t. y. apgaules budu igijo dideles vertes svetima turta – pinigines lešas. Visgi, toks pareiškejo manymas visiškai nera pagristas kokiais nors objektyviais duomenimis.Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitu naudai igijo dideles vertes svetima turta ar turtine teise arba dideles mokslines, istorines ar kulturines reikšmes turincias vertybes arba išvenge dideles vertes turtines prievoles, arba ja panaikino, arba sukciavo dalyvaudamas organizuotoje grupeje.

Vienas iš esminiu sukciavimo požymiu yra apgaules panaudojimas igyjant svetima turta. Apgaule – tai samoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo butina pranešti. Nagrinejamu atveju, pareiškejas nenurode jokiu duomenu, kurie leistu daryti bent prielaida, kad S. Š. savo ar kitu asmenu naudai igijo svetima turta ar turtine teise, išvenge turtines prievoles arba ja panaikino. Tiek prokuroro nutarime, tiek ikiteisminio tyrimo teisejo nutartyje yra detaliai aptartos S. Š. paskyrimo i atitinkamas pareigas chronologija bei aplinkybes, skunda nagrinejantis teismas ju nekartodamas konstatuoja, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisejas padare pagristas išvadas, jog šios aplinkybes neleidžia daryti išvados, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ar 228 str.Pažymetina, kad nustacius, jog nagrinejamu atveju, yra akivaizdu, kad S. Š. veiksmuose nebuvo jokios apgaules, visiškai nereikšmingu tampa pareiškejo prašymas nustatyti, kokia pinigu suma S. Š. buvo išmoketa už atliktus darbus.

Piktnaudžiavimas tarnybine padetimi – tai pasinaudojimas savo tarnybine padetimi priešingais tarnybai tikslais, t. y. asmuo išoriškai atlieka jam paskirtas pareigas, igyvendina jam suteiktas teises ir pareigas, taciau iš tikruju savo veikimu ar neveikimu pažeidžia tarnybos principus ir tikslus. Pareiškejas nenurode, jokiu duomenu, kurie leistu teigti, jog S. Š. einant VDU Teises instituto direktoriaus pareigas, jis atliko kokius nors veiksmus ar susilaike nuo veiksmu ir taip pažeide tarnybos tikslus ar principus.

Vien tai, kad užimdamas VDU Teises instituto direktoriaus pareigas S. Š. vertesi ir advokato praktika, nera pagrindas tvirtinti, jog jis piktnaudžiavo tarnyba. Skunda nagrinejancio teismo isitikinimu, P. R. teiginiai, kad galimai buvo piktnaudžiaujama tarnyba, vertintini kaip bendro pobudžio, subjektyvus pamastymai, kurie nera pagrindas kito asmens atžvilgiu pradeti ikiteismini tyrima.Pareiškejui jau 2011 m. kovo 31 d. prokuroro nutarime buvo išaiškinta, kad galimas Lietuvos Respublikos advokaturos istatymo nuostatu pažeidimas, nera pagrindas tvirtinti, jog buvo padaryta kokia nors Lietuvos Respublikos BK numatyta nusikalstama veika.

Prokuroras pagristai nurode, kad toks pažeidimas galetu buti vertinamas tik kaip advokatu profesines veiklos pažeidimas. Atkreiptinas demesys i tai, kad pareiškejas tvirtina, jog prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisejas privalejo išsireikalauti dokumentus, patvirtinancius tam tikras aplinkybes, taciau to nepadare. Toks skundo teiginys yra visiškai nepagristas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog prokuroras išsireikalavo visus dokumentus, kurie yra reikšmingi teisingo sprendimo priemimui.Esant tokioms aplinkybems, P. R. skundas atmestinas ir paliktina galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. gegužes 3 d. nutartis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,      n u t a r i a : pareiškejo P. R. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. gegužes 3 d. nutarti.Nutartis galutine ir neskundžiama. Teiseja                                                                                             Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite