2021-05-19 Nr. AB-10759-3-62-3-02905-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1174-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02905-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“ (toliau – ir RUAB „Saurida“, įmonė, pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą skirti baudą Nr. 64-7-186 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad, būdamas reklamos veiklos subjektu, 2018 m. kovo 20 d. Savivaldybės administracijai elektroninio ryšio priemonėmis pateikė prašymą dėl leidimo įrengti išorinę reklamą (toliau – ir leidimas) išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo, kuriuo prašė išduoti leidimą įrengti dviejų tipų išorinę reklamą, t. y. iškabą ir komercinį stendą (duomenys neskelbtini), kartu pateikdamas ir išorinės reklamos projektą. Minėti dokumentai buvo pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiajai specialistei J. B. el. paštu (duomenys neskelbtini). Tačiau Savivaldybės administracija dėl įmonei nesuprantamų priežasčių iki Nutarimo skirti baudą ir / ar skundo pateikimo teismui dienos nepateikė atsakymo pareiškėjui dėl jo pateikto prašymo tenkinimo ir / ar atmetimo, o taip pat nepateikė informacijos dėl RUAB „Saurida“ išorinės reklamos projekto suderinimo arba atsisakymo jį suderinti, todėl, pareiškėjo tvirtinimu, Savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo pradėti RUAB „Saurida“ reklamos pažeidimo nagrinėjimo procedūros, ją vykdyti, o taip pat skundžiamu nutarimu įmonei skirti 1 700 Eur baudą bei įpareigojimą išardyti ir / ar nukabinti išorinę reklamą, iki Savivaldybės administracijoje bus įvykdyta ir / ar užbaigta pagal Savivaldybės direktoriaus 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-655 patvirtintame Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta išorinės reklamos leidimo išdavimo procedūra.

3. Pareiškėjas nurodė, jog Aprašo 15 punktas numato, jog, jeigu per Aprašo 14 punkte nurodytą terminą (20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos) neišduodamas leidimas ir nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas. Savivaldybės administracija nepriėmė jokio sprendimo ir nepateikė motyvuoto atsakymo įmonei dėl jos pateikto 2018 m. kovo 19 d. prašymo įrengti išorinę reklamą ir suderinti jos projektą, dėl to laikytina, kad įmonei šis leidimas yra išduotas, todėl Nutarimas kaip nepagrįstas ir neteisėtas turi būti panaikintas.

4. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko bei nurodė, kad RUAB „Saurida“ skleidė išorinę reklamą neteisėtai, neturėdama galiojančio leidimo nuo 2015 m. kovo 25 d. Pareiškėjas, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, neišardė specialiosios išorinės reklamos pateikimo priemonės ir nenukabino reklamos, nepaisė Savivaldybės administracijos reikalavimo iki 2018 m. spalio 12 d. nutraukti ginčo išorinės reklamos įrenginių naudojimą ir juos likviduoti, todėl pagrįstai ir teisėtai Nutarimu buvo skirta sankcija, kurios panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

5. Atsakovas tvirtino, jog tarp RUAB „Saurida“ atstovų ir Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės J. B. bei kitų Savivaldybės administracijos specialistų dėl išorinės reklamos įrengimo derinimo vyko susirašinėjimas 2018 m. vasario–kovo mėnesiais, tačiau visi susirašinėjimai vyko elektroniniu paštu ir negali sukelti teisinių pasekmių, kadangi tai yra tik informacinio pobūdžio pranešimai. Atsakovas pažymėjo, jog J. B. tik konsultavo pareiškėją dėl projekto atitikties teisės ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimams, pareiškėjo atstovams išaiškindama prašymo dėl leidimo išdavimo tvarką, numatytą Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo 5 punkte, pagal kurį tokio pobūdžio prašymas turi būti pateikiamas Savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyriui per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar tiesiogiai. Savivaldybės administracijoje nustatyta tvarka RUAB „Saurida“ prašymo dėl leidimo išdavimo nebuvo gauta, todėl pareiškėjo argumentai dėl Savivaldybės administracijos netinkamų veiksmų yra nepagrįsti, nesudarantys pagrindo Nutarimo panaikinimui.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo skirti baudą Nr. 64-7-186 pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nurodė, kad Nutarimu nutarta pareiškėjui už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 15 dalyje numatytą pažeidimą skirti 1 700 Eur baudą ir nurodyta išardyti dvipusę specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę (dvipusis pilonas su išorinės reklamos turiniu „Simbolis „Saurida“ (su nurodytomis elektroninėmis kuro ir teikiamų paslaugų kainomis). Kviečiame užsukti „Wellkome“. Kainos nurodytos mokant grynais, papildomos nuolaidos netaikomos“, prie pastato adresu (duomenys neskelbtini)), nukabinti išorinę reklamą (ant statinio (stoginės) adresu (duomenys neskelbtini), išorinė reklama su turiniu „Simbolis „Saurida“ (tūrinės raidės)) ir sutvarkyti aplinką per 30 dienų nuo Nutarimo gavimo dienos.

9. Teismas pažymėjo, kad reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (ginčui aktuali redakcija galiojo nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.).

10. Teismas administracinės bylos duomenimis nustatė, jog Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. rugsėjo 11 d. pranešimu dėl administracinio nusižengimo Nr. 64-4-6894 buvo užfiksuota, kad ant pareiškėjo valdomo statinio, esančio V(duomenys neskelbtini) pareiškėjas skleidė išorinę reklamą „simbolis „Saurida“ (tūrinės raidės), neturėdamas Savivaldybės administracijos išduoto galiojančio leidimo. 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 64-2-8036 Skyrius informavo pareiškėją apie pradėtą administracinę procedūrą dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo ir pasiūlė iki 2018 m. spalio 12 d. išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę – piloną, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, tačiau pareiškėjas to neatliko, dėl to skundžiamu nutarimu buvo skirta 1 700 Eur bauda ir nurodyta išardyti dvipusę specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę.

11. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina ir pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, jog jam 2014 m. kovo 26 d. buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. 29-24- 978, kuris galiojo iki 2015 m. kovo 24 d., todėl pažeidimo užfiksavimo metu leidimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Pareiškėjas teigia, kad Nutarimas dėl sankcijos taikymo už išorinės reklamos skleidimą negalėjo būti priimtas, kol nebuvo išspręstas pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. elektroninio ryšio priemonėmis savivaldybės administracijai pateiktas prašymas dėl leidimo įrengti ginčo objekto išorinę reklamą išdavimo, o kartu su prašymu pateikta ir projektinė dokumentacija.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalies nuostatas, leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (toliau – leidimą išduodanti institucija), vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis.

13. Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, atsisakymo juos išduoti tvarką nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių V skyriaus 21 punkte įtvirtinta, jog paraišką gauti leidimą ir kitus minėtame punkte nurodytus dokumentus (tarp jų ir projektinę dokumentaciją) pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai pateikia tiesiogiai, per atstumą arba per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras).

14. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, Taisyklėmis, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 „Dėl Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Leidimų aprašas), kurio II skyriuje nurodyta dokumentų leidimui gauti pateikimo tvarka. Leidimų aprašo 5 punkte įtvirtinta, jog Reklaminės veiklos subjektas (ar jo įgaliotas asmuo), norintis gauti leidimą, Savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyriui pateikia dokumentus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar tiesiogiai. Konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog minėtos dokumentų pateikimo tvarkos pareiškėjas nesilaikė. Iš teisinio reglamentavimo matyti, jog tokio pobūdžio prašymas su reikalingais dokumentais turėjo būti pateiktas būtent per Savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį Leidimų apraše nurodytais būdais (tiek per atstumą elektroninėmis priemonėmis, tiek įteikiant tiesiogiai).

15. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog tarp RUAB „Saurida“ atstovų ir Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės J. B. 2018 m. vasario–kovo mėnesiais dėl ginčo reklamos įrengimo vyko susirašinėjimas, konsultacijos elektroniniu paštu (el. p. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. kovo 20 d. 3.48 val. į minėtą paštą buvo gautas RUAB „Saurida“ atstovės atsiųstas prašymas dėl išorinės reklamos leidimo pratęsimo (duomenys neskelbtini), esančiai degalinei. Jame nurodyta, kad siunčiamas ir išorinės reklamos projektas, teiraujamasi, ar reikalinga pateikti nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Į minėtą prašymą J. B. pateikė 2018 m. kovo 29 d. 8.18 val. atsakymą, kuriame nurodė, jog prašymą reikia teikti arba atvežus į vietą, arba per elektroninius valdžios vartus. Teismas nurodė, kad šias aplinkybes J. B. patvirtino apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu, nurodė, jog pareiškėjos atstovams buvo išaiškinta prašymo išduoti leidimą ginčo išorinei reklamai įrengti ir papildomų dokumentų pateikimo tvarka, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo. Pareiškėjas į bylą jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė.

16. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka prašymo išduoti leidimą ginčo išorinei reklamai įrengti nepateikė. Teismas sprendė, kad prašymo pateikimas kito Savivaldybės administracijos skyriaus (Miesto planavimo ir architektūros skyriaus) specialistei neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl pagrįstai nebuvo nagrinėjamas ir nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, jog konkrečiu atveju turėjo būti taikomos Leidimų aprašo 14 punkte įtvirtintos pasekmės (jeigu per Leidimų aprašo 13 punkte nurodytą terminą neišduodamas leidimas ir nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas).

17. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) reglamentuotų gero administravimo principų pažeidimo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, nes pareiškėjui iš Miesto planavimo ir architektūros skyriaus specialistės buvo suteikta pakankama ir aiški informacija dėl prašymo ir dokumentų pateikimo leidimui gauti tvarkos, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog įmonei Nutarimu ekonominė sankcija skirta neteisėtai, neišsprendus leidimo išdavimo procedūrų, pripažįstami nepagrįstais, nesudarančiais pagrindo skundžiamo nutarimo panaikinimui.

18. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nekelia ginčo dėl pažeidimo užfiksavimo, sankcijos skyrimo procedūrų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, numatytiems Reklamos įstatymo 25 straipsnyje, neprašo sušvelninti sankcijos, prašydamas panaikinti Nutarimą tik dėl skunde nurodytų argumentų, kurie nėra pagrįsti, todėl teismui nėra pagrindo peržengti skundo ribas (ABTĮ 80 str. 2d.) ir nėra pagrindo skundo tenkinimui.

19. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog tiek pažeidimo fiksavimo metu, tiek Nutarimo priėmimo metu pareiškėjas skleidė išorinę reklamą pasibaigus leidimo galiojimo terminui, taip pažeisdamas Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 15 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai, pagal kompetenciją ir teisės aktų nustatyta tvarka pagal juose numatytas procedūras buvo paskirta Nutarime nurodyta ekonominė sankcija, kurios panaikinimui ar pakeitimui skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

20. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl jo prašymo išduoti leidimą ir dokumentų neišnagrinėjimo, tinkamos informacijos nesuteikimo nėra tiesiogiai susiję su ginču šioje byloje, nagrinėjant Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl juos atmetė kaip nesusijusius su byla. Netenkinus pareiškėjo skundo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III. 21. Pareiškėjas RUAB „Saurida“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti RUAB „Saurida“ skundą; prijungti prie bylos teikiamus papildomus dokumentus; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal dokumentus, kurie bus pateikti į bylą.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė pareiškėjo teises į teisingą teismą, kadangi byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, neužtikrinant šalių vienodų galimybių procese ir tinkamai neįgyvendinus rungimosi principo. Pareiškėjas nurodo, kad pagal ABTĮ 78 straipsnio 2 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Pareiškėjų teigimu, nors ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, tačiau taikant šią proceso normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz., teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.). Pareiškėjo teigimu, tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses. Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

22.2. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjo atstovui, teismui pripažinus neatvykimo priežastį, nurodytą prašyme atidėti posėdį, nesvarbia ir prioritetą suteikus proceso operatyvumo principui, o ne tam, kad byla būtų visapusiškai ir tinkamai išnagrinėta.

22.3. Pareiškėjas nurodo, kad teismo posėdžiai kelis kartus buvo atidėti dėl skirtingų objektyvių priežasčių, įskaitant kolegijos nario ligą, tačiau nė karto teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl pareiškėjo kaltės, jo nesąžiningų veiksmų ar piktnaudžiavimo procesu, ir tai leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama užvilkinti procesą. Pareiškėjas nurodo į pirmus du posėdžius teikęs prašymus išnagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kas įgalino teismą bylą nagrinėti, trečiajame, pareiškėjo dalyvavimui esant būtinu, dalyvavo pareiškėjo atstovas, tačiau posėdis buvo atidėtas, be kita ko, manant, kad šalys gali pasiekti byloje susitarimą, ketvirtasis atidėtas dėl teisėjos ligos. Penktajame teismo posėdyje 2020 m. sausio 23 d. pareiškėją turėjo atstovauti advokatė, kuri iki posėdžio operatyviai bendradarbiavo su teismu dėl posėdžio datų derinimo, kliento vardu atsakovui teikė siūlymus dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, teismo posėdžio išvakarėse pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

22.4. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo atstovei 2020 m. sausio 23 d. vykstant į teismo posėdį iš Šiaulių į Kauną, autostradoje sprogo automobilio padanga. Įvertinus galimybę laiku atvykti į teismo posėdį, buvo nuspręsta, jog kitas advokatų profesinės bendrijos advokatas, kaip pareiškėjo atstovas, pateiks prašymą dėl posėdžio atidėjimo (kartu su prašymu buvo pateiktos ir situacijos nuotraukos). Pareiškėjas nurodo, kad buvo ieškoma ir kitų situacijos sprendimo būdų: susisiekta draudimo bendrove, kurioje apdraustas automobilis, siekiant išsiaiškinti galimybes gauti techninę pagalbą kelyje, ieškota pavežėjo, bet laiku atvykti į teismo posėdį nepavyko.

22.5. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs situaciją, nusprendė neatidėti bylos nagrinėjimo ir bylą nagrinėti iš esmės, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo atstovė nepateikė įrodymų apie svarbias priežastis, iškilusios kliūtys galėjo būti nesunkiai pašalintos, atstovė turėjo būti atidi, rūpestinga, numatyti galimus techninių kliūčių sprendimus, bet esą pati pasirinko nevažiuoti į bylą, nors tą galėjo padaryti visuomeniniu transportui ar dar kokiu nors kitu būdu.

22.6. Pareiškėjas iš teismo posėdžio garso įrašo sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismui buvo svarbu greitai išsinagrinėti ilgai užsitęsusią bylą, bei pažymi, kad byla labiausiai užsitęsė ne dėl kokių nors netinkamų pareiškėjo veiksmų, o dėl paties teismo kaltės. Siekdamas kuo greičiau užbaigti ilgai besitęsiančią bylą, teismas priėmė sprendimą nagrinėti bylą, remdamasis abstrakčiais pasvarstymais apie galėjimą pasikeisti padangą, atvykti taksi, viešuoju transportu ir pan., be to, visiškai nepasisakydamas dėl ankstesnio savo sprendimo pareiškėjo dalyvavimą byloje laikyti būtinu.

22.7. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjo atstovė negalėjo numanyti tokios įvykių eigos ir neatvykdama į procesą pirmosios instancijos teisme nesiekė elgtis nesąžiningai, vilkinti greitą bylos išnagrinėjimą, atvirkščiai, buvo pasirengusi bylai ir tikėjosi, kad ją pavyks išnagrinėti iki galo. Pareiškėjo įsitikinimu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo atstovės neatvykimo į pirmosios instancijos teismo posėdį priežastys buvo svarbios bei pateisinamos. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo bylos nagrinėjimą atidėti, o nusprendęs nagrinėti bylą pareiškėjo atstovei nedalyvaujant, pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą (audiatur et altera pars), bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 52 str. 1, 2 d.), taip pat, nesuteikiant teisės teismo proceso metu pareiškėjo skundo motyvus ir argumentus pagrįsti atstovaujančiam advokatui, užduoti klausimus atsakovui, liudytojui, buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisingą procesą, kadangi nebuvo atskleista bylos esmė, neišsiaiškinti situacijai svarbūs aspektai, mat teismas orientavosi tik į atsakovo poziciją, liudytojai tikslingai uždavė klausimus, atsakymai į kuriuos būtų naudingi tik skundo atmetimui. Pareiškėjo teigimu, vien dėl šių kertinių pareiškėjo procesinių teisių pažeidimo procesas pirmosios instancijos teisme laikytinas netinkamu, neteisėtu, todėl jo išdavoje priimtas skundžiamas sprendimas naikintinas.

22.8. Pareiškėjas teigia, kad teismui nesuteikus pareiškėjo atstovui galimybės dalyvauti procese, pareiškėjas negalėjo patikslinti, detaliau paaiškinti kai kurių savo pozicijos niuansų, pateikti teismų praktikos pavyzdžių, jam nebuvo suteikta galimybė paklausti klausimų atsakovo bei liudytojos. Dėl to teismo sprendime iš esmės apsiribota tik vienu siauru bylos aspektu, teismas nemanė esant reikalinga atlikti byloje esančių dokumentų analizės, nors įstatymas jam tokią pareigą numato, ir ką jam neabejotinai būtų tekę daryti, jei pareiškėjo atstovas būtų dalyvavęs posėdyje.

22.9. Pareiškėjas nurodo, kad iš bylos dokumentų matyti, kad pirmasis pranešimas RUAB „Saurida“ dėl išorinės reklamos buvo siųstas 2018 m. vasario 17 d. elektroniniu paštu, kuriame savivaldybės vyr. specialistas A. P. informavo apie situaciją ir pasiūlė nutraukti reklamos naudojimą, taip pat nurodė, kad norint įteisinti naudojamą išorine reklamą reikia kreiptis į savivaldybę leidimui gauti. Specialistas pateikė nuorodą į prašymo formą, kitus pateiktinus dokumentus, taip pat nurodė, kad tas klausimas derintinas su specialiste J. B.. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į minėtą laišką buvo parengtas 2018 m. kovo 19 d. prašymas dėl leidimo reklamai išdavimo, kuris buvo pateiktas nurodytai specialistei J. B., dirbančiai Miesto planavimo ir architektūros skyriuje, t. y. skyriuje, kuris tikrina paraiškų ir su ja pateiktų dokumentų teisingumą ir, nustatęs trūkumus, informuoja apie juos bei nustato terminą trūkumams pašalinti (Leidimų aprašo 11 p.), el. paštu (duomenys neskelbtini).

22.10. Pasak teismo, pareiškėjas paraišką pateikė ne tokia tvarka, kaip numato Leidimų aprašo 5 punktas, ir nepaisė J. B. rekomendacijų paraišką pateikti kitu būdu, todėl konstatavo, kad paraiška buvo pateikta netinkamai ir pagrįstai nebuvo nagrinėta. Kadangi teismas nesudarė galimybės pareiškėjui būti išklausytam, nebuvo išsiaiškinta, ar atsakovas turi įrodymų, jog specialistės siųstas laiškas pasiekė gavėją. Taip pat teismas nevertino to, kad nors, formaliai žiūrint, paraiška elektroninėmis priemonėmis turėjo būti pateikta kitam Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriui, tačiau pagal vieną pagrindinių viešojo administravimo principų – vieno langelio principą, asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Šiuo atveju pareiškėjas dėl leidimo derinimo klausimų buvo nukreiptas konkrečiai pas specialistę J. B., todėl jai ir pateikė paraišką. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis VAĮ 3 straipsnio 8 punkto nuostatomis, paraišką gavusi specialistė turėjo pareigą persiųsti gautą pareiškėjo paraišką reikiamam skyriui registruoti (jei tas yra būtina), po ko turėjo būti pradėta administracinė procedūra pagal aprašą. Vis dėlto, atsakovo darbuotojai tokių veiksmų nesiėmus, laikytina, jog buvo pažeistas teisėtas pareiškėjo lūkestis, grįstas minėtu vieno langelio principu.

22.11. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Leidimų aprašo 11 punktą, Miesto planavimo ir architektūros skyrius, t. y. būtent tas, kuriam paraiška buvo pateikta, nustatęs, kokius nors paraiškos trūkumus, turėjo pareigą priimti individualų administracinį aktą pareiškėją tinkamai informuojant apie tai ir nustatant aiškų terminą trūkumams pašalinti. Toks atsakymas turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nurodyta akto apskundimo tvarka ir kt. (VAĮ 8 str. 1 ir 2 d.), tačiau toks dokumentas pareiškėjui taip pat nebuvo pateiktas. Pareiškėjui leidimas nebuvo išduotas, bet negautas ir motyvuotas atsakymas dėl leidimo išdavimo procedūros nutraukimo (Leidimų aprašo 11.2 p.). Tai reiškia, kad Leidimų aprašo 14 punkto pagrindu leidimas turėtų būti laikomas išduotu. Pareiškėjo vertinimu, priešinga teismo padaryta išvada buvo grindžiama tik tuo, kad pagal aprašą paraiška turėjo būti pateikta kitam savivaldybės skyriui, ir kad liudytoja nurodė apie tai parašiusi elektroninį laišką RUAB „Saurida“ darbuotojai. Nei teisės principų, nei kitų teisės normų, kuriais atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas turi vadovautis, teismas netyrė ir nevertino, todėl jo priimtas sprendimas negali būti laikomas visapusišku ir pagrįstu (ABTĮ 86 str. 1, 2 d.).

22.12. Pareiškėjas nurodo, kad jo atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu ketino atkreipti teismo dėmesį ir į kitus pažeidimus, padarytus priimant skundžiamą sprendimą, taip pat bylai aktualią teismų praktiką panašiose bylose. Atitinkamai, teismas sprendė, kad skunde nekeliamas ginčas dėl pažeidimo užfiksavimo, sankcijos skyrimo procedūrų netinkamumo, neprašoma sušvelninti sankcijos ar kt., todėl teismas esą neturi pagrindo peržengti skundo ribų ir skundą tenkinti. Pareiškėjas nesutinka su tokia teismo pozicija, nes administracinių teismų praktikoje nurodoma, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžiamos pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus.

Šiuo atveju byloje formuluotas reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 64-7-186. Pareiškėjas, nesinaudodamas atstovo paslaugomis, pateikė teismui argumentus, kurių pagrindu, jo vertinimu, nutarimas turėtų būti panaikintas, nurodė teisės normas, pateikė bylos nagrinėjimui, situacijos teisiniam vertinimui reikšmingus dokumentus. Pareiškėjas nurodo, kad teisę geriausiai žino teismas, kuris turi išanalizuoti visą bylos medžiagą ir vertinti situaciją ne tik pagal pareiškėjo nurodytas teisės normas, bet ir pagal kitas tam teisiniam santykiui taikomas normas, teisės principus, remtis atitinkama teismų praktika (ABTĮ 56 str. 6 d.), bei peržengti skundo ribas, jei mato, kad priešingu atveju būtu reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymu saugomi interesai, administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės, gali ginčus spręsti alternatyviai, turi tam plačią diskrecijos teise, pavyzdžiui, žiūrint per šios bylos prizmę, skundžiamo nutarimo nenaikinti, bet mažinti baudą ar panaikinti įpareigojimą pašalinti reklamą ar pan.

Pareiškėjo manymu, teismas galėjo ir turėjo situaciją vertinti ne tik pagal pareiškėjo nurodytas teisės normas, bet ir plačiau, taip, kad būtų užtikrinta pagrindinė teismo funkcija – vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str.), pareiškėjo teigimu, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz., Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2865-554/2016. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje teismas, kaip numato Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, turėjo elgtis analogiškai ir ex officio (savo iniciatyva) visapusiškai nagrinėjamas bylą, joje esančius įrodymus, įvertinti skųsto nutarimo (ne)teisėtumą pagal minėtus įstatymus.

22.13. Pareiškėjas nurodo, kad pagal VAĮ nuostatas, viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo atveju aktualaus Reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 dalies 5, 6 punktai imperatyviai įpareigoja nutarime nurodyti Reklamos įstatymo pažeidimų faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Iš Nutarimo matyti, kad pažeidimo faktą esą patvirtina 2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. spalio 15 d pranešimai/aktai. Vis dėlto, iš šių dokumentų turinio akivaizdu, kad juose kalbama apie „galimą“ administracinį nusižengimą, aprašomas „galimas“ nusižengimas, nurodoma, kad pareiškėjo atliekami veiklai „gali turėti“ įstatymo reikalavimų pažeidimo „požymių“, todėl „siūloma“ išardyti piloną ir nukabinti iškabą. Tokie pranešimai apie „galimus“ pažeidimus teismų praktikoje nelaikomi pakankamais Reklamos įstatymo pažeidimui konstatuoti.

22.14. Pareiškėjas pabrėžia, kad Nutarimas grindžiamas ir vyr. specialistės D. V. pranešimu „Dėl UAB „Saurida“ reklaminio įrenginio ploto ir vietinės rinkliavos dydžio paskaičiavimo“, iš kurio, kaip galima numanyti, nutarime buvo nurodyta, kad pareiškėjas nemokėjo vietinės rinkliavos, kuri sudarytų 1 991 Eur (Nutarimo 4 lapas). Pagal byloje esančius dokumentus matyti, jog pastaroji informacija buvo užfiksuota 2018 m. lapkričio 16 d. D. V. siųstame el. laiške E. M. (I t. 59 b. l.), nors Nutarimas priimtas 2018 m. lapkričio 15 d., ir tai kelia pagrįstas abejones dėl Nutarimo objektyvumo, teisėtumo.

22.15. Pareiškėjas nurodo, kad Reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 dalies 7 punktas taip pat reikalauja, kad nutarime būtų pateikti motyvai, pagrindžiantys baudos skyrimą ir baudos dydį. Teisės aktai numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Pareiškėjo teigimu, baudos vidurkis šiuo atveju yra 1 592,50 Eur, o pareiškėjui buvo skirta 1 700 Eur bauda, kurios dydis, pareiškėjo manymu, nėra motyvuotas.

22.16. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje taip pat imperatyviai nurodyta, jog už 24 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, 2, 3, 4 dalyse nurodytus pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Pareiškėjas pažymi, kad Nutarime nėra minima, kad priimant Nutarimą remiamasi duomenimis apie pareiškėjo veiklos pajamas už praėjusius finansinius metu, duomenys apie tai pateikti tik į nagrinėjamą bylą (byloje patvirtinta kopija datuojama 2018 m. gruodžio 13 d. ir pateikta su atsiliepimu), bei mano, kad skiriant baudą faktiškai nebuvo atliktas įstatyme numatytas vertinimas, taip pažeidžiant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalies reikalavimus.

22.17. Pareiškėjo teigimu, įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, kad ginčijamas nutarimas nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalies, 25 straipsnio 17 dalies 5 punkto, 7 punkto 11 punkto nuostatų, ir tuo pagrindu Nutarimą taip pat panaikinti.

22.18. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad net manydamas, kad Nutarimas priimtas pagrįstai, yra teisėtas, teismas galėjo ir turėjo pasinaudoti ir kita jam Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje numatyta teise atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatyta minimali piniginė bauda. Ši norma, pareiškėjo manymu, rodo jau minėtą plačią administracinio teismo diskreciją nagrinėjant ginčą, kuria teismas, ignoruodamas pareigą vykdyti teisingumą, nagrinėjamoje byloje visiškai nepasinaudojo. Pareiškėjo teigimu, teismas, net manydamas, kad Nutarimo nėra pagrindo naikinti, galėjo atsižvelgti į tai, kad, paaiškėjus, jog yra pasibaigę leidimai reklamai, RUAB „Saurida“ parengė naują prašymą įrengti išorinę reklamą, taip pat projektą ir pateikė visus dokumentus savivaldybės administracijai, taigi siekė bendradarbiauti su atsakovu, rasti greitą ir visiems priimtiną situacijos išsprendimo būdą, kad dėl pareiškėjo skleistos reklamos nėra kreipęsi jokie nukentėję asmenys, kad pareiškėjas tokia reklama nepadarė tiesioginės žalos tretiesiems asmenims, kad pareiškėjas yra restruktūrizuojama įmonė, kuri jau ne vienerius metus siekia atkurti savo mokumą, likti rinkoje, išsaugoti daugybę darbo vietų ir pan., t. y. į eilę aplinkybių, kurias atsakovas ignoravo, bei spręsti, jog Nutarimu paskirta bauda nebuvo tinkamai individualizuota, ir skirtą baudą sumažinti iki baudos minimumo ar dar labiau, arba įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 19 d. paraišką, ar dar kitaip išspręsti kilusį ginčą. Pareiškėjo nuomone, teismui nerealizavus įstatymo jam numatytų teisių, byla buvo išnagrinėta formaliai, neatskleidžiant jos esmės, nepritaikius byloje aktualių teisės normų, todėl teismo sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu (ABTĮ 86 str. 1, 2 d.).

23. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

23.1. Atsakovas pažymi, kad ginčas šioje byloje kilo dėl to, kad RUAB „Saurida“ skleidė išorinę reklamą neturėdama galiojančio leidimo nuo 2015 m. kovo 25 d. Pareiškėjas, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, neišardė specialiosios išorinės reklamos pateikimo priemonės ir nenukabino reklamos, nepaisė Savivaldybės administracijos reikalavimo iki 2018 m. spalio 12 d. nutraukti ginčo išorinės reklamos įrenginių naudojimą ir juos likviduoti, ko nepadarius RUAB „Saurida“ buvo skirta sankcija.

23.2. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog prieš teismo posėdį, vykusį 2020 m. sausio 23 d., pareiškėjo atstovė pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kurio netenkindamas teismas pažeidė RUAB „Saurida“ teisę būti išklausytam, nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiamas būtinumas laikytis procedūrų, turinčių užtikrinti suinteresuotiems asmenims konstitucinio teisės į gynybą principo laikymąsi, tarp jų – ir teisės būti išklausytam. Atsakovo vertinimu, teise į gynybą pareiškėjas pasinaudojo – pateikė skundą teismui, kuriame detaliai nurodė savo nesutikimo su paskirta nuobauda motyvus, todėl atsakovo nuomone, teigti, kad pareiškėjo argumentai ir paaiškinimai į 2020 m. sausio 23 d. vykusį posėdį atėjus pareiškėjo atstovei būtų išsamesni, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir žodiniuose paaiškinimuose, nėra pagrindo.

23.3. Atsakovo manymu, pareiškėjas nenurodė jokių rimtų aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog teismas negalėjo visapusiškai ir objektyviai ištirti bylą, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas ir / ar jo atstovas dalyvavo teismo posėdyje. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių naujų argumentų ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė naujų įrodymų, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui kartu su skundu, arba kuriuos ketino pateikti teismo posėdyje, kuriame teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant pareiškėjui ir / ar jo atstovei.

23.4. Atsakovo manymu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo atstovei vykstant į teismo posėdį buvo nuleista automobilio padanga ir toliau kelionės į Kauną ji tęsti negalėjo, nesudaro pagrindo tekti, jog ši aplinkybė yra svarbi. Atsakovas sutinka, kad pareiškėjo atstovė nepateikė svarbių priežasčių, dėl ko negalėjo atvykti į teismo posėdį, kadangi pareiškėjo atstovė, kaip atsakinga ir tinkamai savo pareigas vykdanti teisininkė turėjo nusimatyti visas galimas kliūtis pasirinkdama viena keliauti į bylą septynviečiu automobiliu, nepatikrinusi ar yra atsarginė automobilio padanga ir neįvertinusi ar nuleistos automobilio padangos atveju ji galės tęsti kelionę į teismo posėdį, kurio data buvo paskirta dar 2019 m. lapkričio mėnesį.

23.5. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, bylos šalių ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus tokį prašymą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai. Atsakovas pabrėžia, kad priešingai nei teigia RUAB „Saurida“ apeliaciniame skunde, būtent dėl pareiškėjo neveikimo ir proceso vilkinimo užsitęsė šios bylos nagrinėjimas, kadangi 2019 m. birželio 4 d. vykusiame teismo posėdyje atvykęs pareiškėjo vadovas, nepaisydamas to, kad tai jau buvo trečias paskirtas posėdis, pareiškė, kad jam reikalinga kvalifikuoto teisininko pagalba vesti šią bylą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turi prisiimti atsakomybę dėl advokato neatvykimo į teismo posėdį iš Šiaulių į Kauną, o advokatė turėjo įvertinti kelionės būdą, maršrutą, išvykimo laiką ir kt.

23.6. Atsakomo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo traktuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytu ir visiškai pagrįstai nagrinėjo bylą nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovei.

23.7. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, teismas tinkamai įvertino RUAB „Saurida“ atstovų ir Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės J. B. bei kitų specialistų susirašinėjimą dėl išorinės reklamos įrengimo derinimo bei pagrįstai nustatė, kad J. B. tik konsultavo pareiškėją dėl projekto atitikties teisės ir poįstatyminiu teisės aktų reikalavimams, pareiškėjo atstovams išaiškindama prašymo dėl leidimo išdavimo tvarką, numatytą Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo 5 punkte. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nesilaikė Leidimų aprašo 5 punkte nustatytos tvarkos, jog reklaminės veiklos subjektas (ar jo įgaliotas asmuo), norintis gauti leidimą, Savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyriui pateikia dokumentus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar tiesiogiai.

23.8. Atsakovas pažymi, kad Savivaldybės administracijoje nustatyta tvarka RUAB „Saurida“ prašymo dėl leidimo išdavimo nebuvo gauta, todėl pareiškėjo argumentai dėl Savivaldybės administracijos netinkamų veiksmų yra tiesiog gynybinė pozicija, nesudaranti pagrindo Nutarimo, kuriuo RUAB „Saurida“ buvo paskirta nuobauda, panaikinimui, kadangi prašymo pateikimas kito Savivaldybės administracijos skyriaus (Miesto planavimo ir architektūros skyriaus) specialistei neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, jog turėjo būti taikomos Leidimų aprašo 14 punkte įtvirtintos pasekmės, kad per Leidimų aprašo 13 punkte nurodytą terminą neišduodavus leidimo ir nepateikus motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas.

23.9. Atsakovas pažymi, kad net jei ir būtų pagrindas laikyti, jog RUAB „Saurida“ prašymas buvo paduotas tinkamai vertinant prašyme ir jį lydinčiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad leidimas negalėjo būti išduotas, kadangi reklaminio įrenginio projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

23.10. Atsakovo vertinimu, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nekelia ginčo dėl pažeidimo užfiksavimo, sankcijos skyrimo procedūrų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, numatytiems Reklamos įstatymo 25 straipsnyje, neprašo sušvelninti sankcijos, prašydamas panaikinti Nutarimą tik dėl skunde nurodytų argumentų, kurie nėra pagrįsti, todėl teismas pagrįstai laikė, kad nėra pagrindo peržengti skundo ribų švelninant paskirtą sankciją ir nėra pagrindo skundo tenkinimui, ir tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių RUAB „Saurida“ atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl savo nuožiūra švelninti paskirtą sankciją teismas neturėjo pagrindo.

23.11. Atsakovo manymu, pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog tiek pažeidimo fiksavimo metu, tiek Nutarimo priėmimo metu pareiškėjas skleidė išorinę reklamą pasibaigus leidimo galiojimo terminui, taip pažeisdamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 15 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta Nutarime nurodyta ekonominė sankcija, kurios panaikinimui ar pakeitimui skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo skirti baudą Nr. 64-7-186, kuriuo pareiškėjui skirta 1 700 Eur ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamu sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą.

26. Nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neatidėjęs bylos nagrinėjimo teismo posėdyje ir neužtikrinęs pareiškėjo dalyvavimo bylos nagrinėjime, pažeidė procesines teisės normas, taip pat neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pareiškėjas apeliacinio skundo teiginius dėl teisės būti išklausytam ir proceso šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo grindžia aplinkybe, kad byla 2020 m. sausio 23 d. teismo posėdyje išnagrinėta pareiškėjo atstovui, kuris prašymą atidėti teismo posėdį grindė objektyviomis priežastimis (automobilio gedimu), nedalyvaujant. Procesinių teisės normų pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą: pareiškėjo teigimu, jam netekus galimybės pasisakyti dėl bylos esmės, nebuvo tinkamai ištirtos bylos aplinkybės ir t.t.

29. Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars, liet. tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr. K. prieš Prancūziją, Nr. 39594/98, p. 72). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr. EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d sprendimą Š. prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 25 p.). Be to, siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalis tinkamai informuoti apie procesą ir suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr. EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d sprendimą Š. prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 28 p.).

30. Kita vertus, šiuo aspektu pažymėtina, jog administracinės bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Teismas turi teisę, bet ne pareigą, pripažinti pareiškėjo dalyvavimą byloje būtinu, o atsisakymas tai padaryti neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-210/2010).

31. Ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl teisės būti išklausytam ir proceso šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo yra deklaratyvūs: byla buvo skirta nagrinėti penkiuose teismo posėdžiuose: 2019 m. vasario 14 d. 14.30 val., 2019 m. balandžio 11 d., 9.00 val., 2019 m. birželio 4 d. 10.30 val., 2019 m. rugsėjo 17 d. 10.30 val. (posėdis neįvyko), ir 2020 m. sausio 23 d. 10.30 val., apie visų posėdžių datą ir laiką pareiškėjui buvo pranešta tinkamai. Pareiškėjas teismui pateikė prašymus bylą 2019 m. vasario 14 d. posėdyje ir 2019 m. balandžio 11 d. posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant. 2019 m. balandžio 11 d.

įvykusio posėdžio metu pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje pripažinus būtinu, pareiškėjo vadovas atvyko į 2019 m. birželio 4 d. vykusį teismo posėdį, bet prašė jį dar kartą atidėti tam, kad galėtų surasti advokatą. 2019 m. birželio 4 d. protokoline pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą iki 2019 m. rugsėjo 17 d., siekiant užtikrinti pareiškėjui galimybę turėti kvalifikuotą teisinę pagalbą bei galimybę sudaryti taikos sutartį. Teismas įspėjo šalis, jog dėl tų pačių priežasčių daugiau bylos nagrinėjimas nebus atidėtas. 2019 m. rugsėjo 12 d. teismui buvo pateikta pareiškėjo su advokate sudaryta atstovavimo sutartis. 2019 m. rugsėjo 17 d. turėjęs vykti teismo posėdis buvo atidėtas dėl teisėjų kolegijos teisėjos ligos, bylos nagrinėjimas paskirtas 2020 m. sausio 23 d. 10.30 val.

Administracinė byla buvo išnagrinėta 2020 m. sausio 23 d. 10.30 val. įvykusiame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovo atstovui ir liudytojai. Pareiškėjo atstovas nedalyvavo, posėdžio dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis teismui buvo pateiktas pareiškėją atstovaujančios advokatų kontoros prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi į teismo posėdį vykstanti pareiškėjo atstovė – advokatė – kelyje patyrė techninių problemų (nuleido automobilio ratą), dėl ko ji neturi galimybės laiku atvykti į posėdį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo atstovo nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra svarbios, bylą išnagrinėjo pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 23 d. 10.30 val. vykusiame teismo posėdyje neturėjo pagrindo spręsti esant svarbioms priežastims, sudarančioms pagrindą atidėti teismo posėdį, o pareiškėjas jokių pagristų argumentų, kad jo atstovo nedalyvavimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, iš esmės nenurodė: nors pareiškėjas teigia, jog nedalyvaudamas byloje, pareiškėjas (jo atstovas) negalėjo patikslinti, detaliau paaiškinti kai kurių savo pozicijos niuansų, pateikti teismų praktikos pavyzdžių, jam nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus atsakovo atstovui bei liudytojui, jokių šiuos teiginius pagrindžiančių argumentų iš esmės nenurodė.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nebuvo išsiaiškintas klausimas, ar Savivaldybės administracijos darbuotojos J. B. 2018 m. kovo 29 d. 8.18 val. RUAB „Saurida“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyta, jog prašymą dėl Leidimo išdavimo reikia teikti arba atvežus į vietą, arba per elektroninius valdžios vartus, pasiekė pareiškėją, t. y. ar pareiškėjas žinojo apie prašymo išduoti Leidimą pateikimo tvarką, pažymėtina, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kad šis laiškas nebuvo gautas (pvz., kad minėta darbuotoja RUAB „Saurida“ nedirba, kad dėl techninių kliūčių elektroniniai laiškai nebuvo gaunami, ir pan.), nepateikė; visus kitus argumentus pareiškėjas turėjo galimybę nurodyti procesiniuose dokumentuose, adresuotuose abiejų instancijų teismams.

32. Pareiškėjas skunde iš esmės neginčija Nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, tik pažymi, kad jis 2018 m. kovo 20 d. pateikė prašymą atsakovui dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo, todėl atsakovui neišdavus leidimo ir nepateikus pareiškėjui motyvuoto atsisakymo išduoti leidimą, vadovaudamasis Leidimų aprašo 15 punktu pareiškėjas sprendė, kad leidimas įmonei buvo išduotas, todėl Nutarimas skirti sankciją negalėjo būti priimtas.

33. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.) numatė, kad išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, o šio straipsnio 6 dalis nustatė, kad savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, vadovaudamasi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą.

34. Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.), 11 punktas numatė, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą, turi gauti leidimą, o 13 punktas nustatė, kad leidimus, vadovaudamasi Reklamos įstatymu ir Taisyklėmis, išduoda, sustabdo jų galiojimą, leidimų galiojimo sustabdymą ir leidimų galiojimą panaikina leidimą išduodanti institucija. Taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad leidimą išduodanti institucija tvirtina leidimų išdavimo tvarkos aprašą, o 15 punkte – kad pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar tiesiogiai turi pateikti paraišką gauti leidimą, išorinės reklamos įrengimo projektą ir kitus dokumentus.

35. Ginčo laikotarpiu išorinės reklamos leidimų išdavimo tvarką Kauno miesto savivaldybės teritorijoje reglamentavo Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 18 d.). Leidimų aprašo 5 punkte buvo nustatyta, kad reklaminės veiklos subjektas (ar jo įgaliotas asmuo), norintis gauti leidimą, Savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyriui per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar tiesiogiai turi pateikti paraišką, išorinės reklamos įrengimo projektą, ir kitus reikiamus dokumentus. Asmenų aptarnavimo poskyris, gavęs paraišką išduoti leidimą, kliento pageidavimu išsiunčia patvirtinimą, kad paraiška gauta; užregistruotą paraišką ir kitus dokumentus tą pačią dieną perduoda nagrinėti Dokumentų skyriui, jeigu projekte (išorinės reklamos spalviniame ar grafiniame vaizde) pateikti užrašai nesuderinti su šiuo skyriumi, išskyrus reklaminių įrenginių, skirtų trumpalaikei reklamai skleisti, projektus; Miesto planavimo ir architektūros skyriui, jeigu baigėsi suderinto projekto galiojimas; Klientų aptarnavimo skyriaus Licencijų ir leidimų poskyriui (Leidimų aprašo 9 p.).

36. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad 2018 m. kovo 20 d. Savivaldybės administracijai elektroninio ryšio priemonėmis pateikė prašymą dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo, kuriuo prašė išduoti leidimą įrengti dviejų tipų išorinę reklamą, t. y. iškabą ir komercinį stendą (duomenys neskelbtini), kartu pateikdamas ir išorinės reklamos projektą. Minėti dokumentai buvo pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiajai specialistei J. B. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad prašymų išduoti leidimus pateikimo tvarka yra aiškiai reglamentuota Taisyklėse ir detalizuota Leidimų apraše, be to, pagrįsta prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo procedūromis, todėl prašymo išduoti leidimą pateikimas nesilaikant Leidimų aprašo nuostatų (t. y. pateikimas kito Savivaldybės administracijos skyriaus ar poskyrio darbuotojams) šiuo atveju nėra laikytinas tinkamu prašymo pateikimu.

37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintu vieno langelio principu, t. y., Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė J. B., gavusi RUAB „Saurida“ darbuotojos elektroniniu paštu atsiųstą prašymą dėl leidimo išdavimo, turėjo jį persiųsti registruoti Asmenų aptarnavimo poskyriui.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė J. B. 2018 m. kovo 29 d. 8.18 val. elektroniniu laišku RUAB „Saurida“ darbuotojai A. L., atsakydama į jos 2018 m. kovo 20 d. išsiųstą elektroninį laišką, nurodė pateikto išorinės reklamos projekto trūkumus (stendas nepatrauktas į šoną), pažymėjo, kad projektą reikia iš naujo derinti su Kelių policija, bei nurodė, kad prašymą dėl leidimo išdavimo reikia teikti arba atvežus į vietą, arba per elektroninius valdžios vartus (I t., b. l. 88).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog 2018 m. vasario ir kovo mėnesiais elektroniniu paštu ir telefonu RUAB „Saurida“ darbuotojai konsultavosi su Savivaldybės administracijos darbuotojais dėl išorinės reklamos priemonių, naudojamų neturint galiojančio leidimo, pašalinimo arba įteisinimo, dėl išorinės reklamos projekto atitikimo teisės aktams, jo suderinimo, ir kt. (I t., b. l. 88–94). Pareiškėjo darbuotojai elektroniniu paštu pateikus prašymą dėl leidimo išdavimo ir išorinės reklamos projektą, Savivaldybės administracijos darbuotoja J. B. pagrįstai vertino, jog įmonė tęsia konsultacijas dėl susidariusios situacijos išsprendimo, todėl elektroniniu paštu pateikė pastabas dėl pateikto reklamos projekto, nurodė, su kuo jis turi būti derinamas, bei nurodė prašymo gauti leidimą pateikimo tvarką.

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog minėtas J. B. siųstas 2018 m. kovo 29 d. elektroninis laiškas nepasiekė gavėjo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo atstovams buvo išaiškinta prašymo išduoti leidimą ginčo išorinei reklamai įrengti ir papildomų dokumentų pateikimo tvarka, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo, todėl byloje pagrįstai buvo nustatyta, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka prašymo išduoti leidimą ginčo išorinei reklamai įrengti nepateikė. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme reglamentuotų gero administravimo principų pažeidimo, kadangi konsultavimasis telefonu ir elektroniniu paštu nelaikytini oficialiu kreipimusi į instituciją, be to, į pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. elektroninį laišką buvo atsakyta.

41. Atsižvelgiant į tai, jog RUAB „Saurida“ teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateikusi prašymo dėl Leidimo išdavimo, pareiškėjo argumentai, jog šiuo atveju turėjo būti taikomos Leidimų aprašo 14 punkte įtvirtintos pasekmės (jeigu per Leidimų aprašo 13 punkte nurodytą terminą neišduodamas leidimas ir nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas), yra vertintini kaip nepagrįsti.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad RUAB „Saurida“ atstovas M. B. 2018 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniame laiške, siųstame Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vedėjui R. V., informavo, kad (duomenys neskelbtini)esančiam RUAB „Saurida“ pilonui nesuteikiamas išorinės reklamos leidimas dėl bloginamo matomumo eismo dalyviams, todėl suderinus naują pilono vietą su Kelių policijos atstovu, jis bus perkeltas (I t., b. l. 79). Teisėjų kolegijos nuomone, šis elektroninis laiškas patvirtina, jog įmonė 2018 m. rugpjūčio mėnesį tebevykdė reklamos projekto derinimą, bei patvirtina, jog leidimas įmonei minėtu laiku dar nebuvo suteiktas ir įmonė tai žinojo.

43. Reklamos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.), 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad savivaldybės administracija pagal yra priskiriama reklamos priežiūros institucijoms, kurioms pavesta atlikti įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo. Šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad reklaminės veiklos subjektai, išskyrus fizinius asmenis, pažeidę šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka. Reklamos įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio išorinės reklamos įrengimo reikalavimus ir reklamos veiklos subjektų atsakomybę, 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, to paties straipsnio 15 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog Leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, – per leidimą išduodančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip vienos darbo dienos, tačiau ne ilgesnį kaip 40 darbo dienų nuo leidimo galiojimo termino pabaigos ar leidimo galiojimo panaikinimo dienos terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą.

44. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui 2014 m. kovo 26 d. buvo išduotas Leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. 29-24-978, kuris galiojo iki 2015 m. kovo 24 d. 2018 m. rugsėjo 11 d. pranešime dėl administracinio nusižengimo Nr. 64-4-6894 buvo užfiksuota, kad ant pareiškėjo valdomo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjas skleidė išorinę reklamą „simbolis „Saurida“ (tūrinės raidės), neturėdama Savivaldybės administracijos išduoto galiojančio leidimo. 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 64-2-8036 atsakovas informavo pareiškėją apie pradėtą administracinę procedūrą dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo ir pasiūlė iki 2018 m. spalio 12 d. išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę – piloną, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, tačiau pareiškėjas to neatliko, dėl to skundžiamu Nutarimu pareiškėjui buvo skirta 1 700 Eur bauda ir nurodyta išardyti dvipusę specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę.

45. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, taip pat nepateikia jokių papildomų dokumentų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūras, neįvertinus lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar skyrus baudą, kuri viršijo Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį. Pareiškėjas byloje vadovaujasi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2865-554/2016, bei 2018 m. birželio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2530-554/2018, tačiau pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), todėl pareiškėjo nurodyti teismo sprendimai nėra teisiškai reikšmingi šios nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje egzistuoja ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą peržengti pareikšto skundo ribas, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas neišėjo iš skundo nagrinėjimo ribų.

46. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, net manydamas, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimą, turėjo spręsti klausimą dėl Nutarimu skirtos ekonominės sankcijos sumažinimo, atsižvelgdamas į tai, jog RUAB „Saurida“ siekė bendradarbiauti su atsakovu, rasti greitą ir visiems priimtiną situacijos išsprendimo būdą ir pan., teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsti, kadangi tiek ginčo priešistorė (2014 m. kovo 26 d. išduotas Leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. 29-24-978 galiojo iki 2015 m. kovo 24 d.), tiek pareiškėjo elgesys 2018 m. vasario – rugsėjo mėnesį nepatvirtina jį veikus sąžiningai, geranoriškai; jokie įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjui skirta sankcija nėra tinkamai individualizuota ar yra neproporcinga, nėra nei nurodyti, nei pateikti.

47. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

48. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė