2022-12-23 Nr. AB-31511-3-61-3-01866-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2022-12-23 Nr. AB-31511-3-61-3-01866-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas B. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. P-502 „Dėl drausminės nuobaudos mjr. B. Ž. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą ir priteisti iš atsakovo atlyginimą už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-4008-415/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01866-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas B. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. P-502 „Dėl drausminės nuobaudos mjr. B. Ž. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą ir priteisti iš atsakovo atlyginimą už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.
2. Pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. Iki atleidimo iš tarnybos buvo Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) karininkas. Profesinę karo tarnybą pradėjo 2003 m. rugpjūčio 5 d., nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. dalyvavo tarptautinėje operacijoje Afganistano Islamo Respublikoje, vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas.
2.2. Lietuvos kariuomenėje 2020 m. gruodžio 9 d. gautas Tarptautinio Hamido Karzajaus oro uosto (toliau – HKIA) Tarptautinės karo policijos (toliau – ir TKP) raportas Nr. 520/20 (toliau – ir Raportas) apie pareiškėjo ir toje pačioje tarptautinėje operacijoje (duomenys neskelbtini) pareigas vykdžiusios vyriausios seržantės D. Š. galbūt padarytus drausmės pažeidimus. Patikrinimą atlikęs Gynybos štabo karininkas 2021 m. vasario 23 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl 2020 m. gruodžio 9 d. gautame tarptautinio Hamido Karzajaus oro uosto tarptautinės karo policijos raporte Nr. G-4286 nurodytų aplinkybių ištyrimo“ Nr. GT-3 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val. tarnybos metu buvo neblaivus (0,79 promilės), padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Drausmės statutas) 67 straipsnyje, sunkinančiomis aplinkybėmis, rekomendavo už šį pažeidimą skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.
2.3. Išvadoje, remiantis Raportu, nurodyta, kad TKP patruliai kai kuriuose kambariuose, įskaitant pareiškėjo kambarį G27, rado tuščių alkoholio butelių, tačiau šis Išvados teiginys neatitinka tikrovės ir duomenų, nurodytų Raporte bei konfiskavimo formoje, nes šiuose dokumentuose nurodyta, kad iš kambario G27 01.24 val. paimtas vandens butelis (Raporte jis pavadintas plastikiniu buteliu), kuriame yra nežinomo skysčio, skleidžiančio alkoholio kvapą. TKP patruliai iš kambario G27 paimtą butelį apibūdino netiksliai – tai buvo plastikinis butelis su mineralinio vandens etikete, kuriame pareiškėjas iš tarnybos patalpų į gyvenamąsias patalpas buvo parsinešęs rankų dezinfekcijai skirto skysčio.
2.4. 2020 m. gruodžio 4 d. apklausiamas TKP atstovų, pareiškėjas paaiškino, kad išeiginę dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 27 d., su D. Š. Lietuvos kariuomenės dienos proga išgėrė alaus, apie 23.00–23.15 val. išgėręs migdomųjų vaistų, nuėjo miegoti. Tarnybinį patikrinimą atlikusiam Lietuvos kariuomenės karininkui pareiškėjas pateikė 2021 m. sausio 18 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2020 m. lapkričio 27 d., laisvą nuo tarnybos dieną, savo kambaryje paminėdamas Lietuvos kariuomenės dieną su D. Š. išgėrė ukrainiečių palikto alaus, pažiūrėjo filmą, apie 23 val. D. Š. išėjo į savo kambarį, pareiškėjas, išgėręs migdomųjų tablečių, atsigulė miegoti, apie 23.30 val. išgirdo beldimą į duris, atidaręs pamatė TKP patrulius, šie paaiškino atvykę pagal pranešimą dėl triukšmo, klausė, ar pareiškėjas vartojo alkoholio, alkoholio matuoklis parodė 0,00 promilių, patruliai leido pareiškėjui ilsėtis. Po kurio laiko jis vėl išgirdo beldimąsi, atidaręs duris vėl pamatė TKP patrulius, jie ieškojo raktų, kad galėtų įeiti į D. Š. kambarį. Patruliai alkoholio matuokliu 00.53 val. pakartotinai patikrino pareiškėjo blaivumą, nes kambaryje jautė alkoholio kvapą, matuoklis parodė 0,00 promilių. Po trečio patikrinimo alkoholio matuokliui parodžius 0,76 promilės, pareiškėjas suabejojo matavimo prietaiso patikimumu, nesutiko su patikros rezultatais, paprašė atlikti kraujo tyrimą, tačiau TKP patruliai to neleido. Pareiškėjas paaiškinime taip pat pažymėjo, kad TKP patruliai iš jo kambario paėmė mineralinio vandens butelį, į kurį buvo įpilta rankų dezinfekcinio skysčio.
2.5. Tarptautinėje operacijoje pareiškėjas tiesiogiai priklausė ir buvo pavaldus Lietuvos kariuomenės Gynybos štabui, t. y. nebuvo pavaldus ir atskaitingas atitinkamam tarptautiniam junginiui ar štabui. Pareiškėjas, kaip Lietuvos kariuomenės karys, dalyvaudamas tarptautinėje operacijoje, turėjo vadovautis Drausmės statutu, taip pat turėjo laikytis Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – ir NATO) vadovaujamos tarptautinės operacijos Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ taisyklių. TKP turi įgaliojimus tikrinti tarptautinės operacijos dalyvių drausmę. Drausmės pažeidimo atveju, TKP medžiagą išsiunčia valstybei, atsiuntusiai karį į tarptautinę operaciją. Pareiškėjas drausminėn atsakomybėn už tarptautinėje operacijoje padarytą drausmės pažeidimą galėjo būti traukiamas tik tuo atveju, jei laikantis atitinkamų procedūrų ir taisyklių būtų buvęs neabejotinai nustatytas konkretaus drausmės pažeidimo, kvalifikuojamo pagal Drausmės statuto atitinkamą straipsnį, įvykis, o nustačius tokį įvykį (faktą), nuodugniai, išsamiai ir objektyviai atlikto tarnybinio patikrinimo metu būtų surinkti neabejotini ir patikimi įrodymai, kad atitinkamoje pareiškėjo veikoje yra nustatyto drausmės pažeidimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju drausmės pažeidimas nebuvo nustatytas objektyviais ir patikimais tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, todėl nuobauda negalėjo būti paskirta.
2.6. Pareiškėjas patikrinimo metu neneigė 2020 m. lapkričio 27 d. vartojęs alkoholio – alaus, tačiau jo išgėrė saikingai, nejuto jokio poveikio, etilo alkoholio koncentracija negalėjo viršyti Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje nurodytos leistinos ribos (0,2 promilės). Tai patvirtina pirmojo ir antrojo patikrinimo rezultatai. Alaus pareiškėjas gėrė iki pirmojo TKP patrulių patikrinimo. TKP patruliai pareiškėjo blaivumą alkoholio matuokliu pirmą kartą tikrino praėjus maždaug valandai po alaus išgėrimo. Abiem atvejais matuoklis parodė, kad pareiškėjas blaivus. 2020 m. lapkričio 27 d. alaus vartojimo faktas pareiškėjo tarnyboje buvo pavienis atvejis, nes jis alkoholio tarnyboje nevartoja.
2.7. Pareiškėjo blaivumo patikros procedūra atlikta netinkamu ir nepatikimu alkoholio matuokliu. Pagal SOP 108 (t. y. HKIA tarptautinių pajėgų vado įsakymą) reikalavimas naudoti kalibruotus alkoholio kiekio matuoklius nėra nustatytas. Tai patvirtina, kad matuoklis „Lion Alcometer S-300“, naudotas pareiškėjo blaivumui matuoti, nebuvo kalibruotas, ši matavimo priemonė neturėjo galiojančio metrologinės patikros sertifikato. Pareiškėjas šioje situacijoje turėjo teisę atsisakyti tikrinimo, tačiau geranoriškai bendradarbiavo su patruliais, nes buvo įsitikinęs, kad yra blaivus. TKP patrulis nė karto neparodė pareiškėjui matuoklio rodmenų, pareiškėjui paklausus, pasakydavo rezultatą. Po trečiojo patikrinimo patruliui pasakius matavimo rezultatą (0,76 promilės), pareiškėjas prašė leisti pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą, tačiau patrulis neleido. Be to, pareiškėjui matant, alkoholio matuoklio antgalis prieš matavimą nebuvo keičiamas. TKP medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo blaivumo patikrinimas buvo atliktas pagal alkoholio matuoklio „Lion Alcometer S-300“ naudojimo instrukciją. Tarnybinio patikrinimo metu šis klausimas nebuvo nagrinėjamas.
2.8. Išvadą surašęs karininkas apsiribojo Raporto dalies išvertimu iš anglų kalbos ir atitinkamų teisės normų citavimu. Išvadoje kai kurie Raporto ir jo priedų duomenys nurodyti neteisingai, iškreipiant TKP patrulių nustatytas aplinkybes pareiškėją kaltinančia linkme. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas nekreipė dėmesio nei į pareiškėjo 2021 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodytas tariamo neblaivumo patikrinimo aplinkybes, nei į 2021 m. sausio mėnesį iš TKP gautą informaciją, patvirtinančią pareiškėjo įtarimus, kad jo blaivumas buvo tikrinamas nepatikima (nekalibruota) matavimo priemone. Teisės aktai nustato tvarką, kurios turi būti laikomasi tikrinant krašto apsaugos sistemoje dirbančių asmenų neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Ministerija pažymėjo, jog TKP tyrėjai 2020 m. lapkričio 27 d. 23.57 val. pasibeldė į kambario G27 duris, jas atidarė pareiškėjas. Tyrėjų teigimu, iš kambario sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl, remdamiesi HKIA tarptautinių pajėgų vado įsakymu (SOP 108, 8 punktas „dėl alkoholio laikymo ir vartojimo HKIA“), TKP tyrėjai paklausė, ar pareiškėjas gėrė alkoholio ir ar pas jį buvo svečių. 00.01 val. TKP paprašė pareiškėjo papūsti į alkoholio matuoklį „Lion Alco meter S-300“, serijos numeris #022764D, užfiksuoti rodmenys – 0,00 promilių. 00.04 val. TKP koridoriuje pamatė iš kambario G24 išeinančią moterį, kuri jiems pasirodė sunkiai besiorientuojanti aplinkoje; pamačiusi TKP patrulį, moteris pasislėpė kambaryje G24. TKP 00.05 val. nutarė pasitelkti pareiškėją, kad jis padėtų atidaryti kambario G24 duris, tačiau pareiškėjas savo kambario durų nebeatidarė. TKP toliau beldė į kambarių G27 ir G24 duris. Pareiškėjas 00.41 val. atidarė kambario G27 duris, pasakė, kad miegojo. Kambaryje vis dar jautėsi alkoholio kvapas, todėl TKP dar kartą paprašė pareiškėjo papūsti į alkoholio matuoklį, užfiksuota 0,00 promilių. Išvadoje nustatyta, kad tą pačią naktį 01.11 val. atvyko papildomas TKP patrulis, buvo pradėta kambarių patikra. Kambariuose G24, G27, G28 buvo rasta tuščių alkoholio butelių. TKP 01.34 val. pastebėjus, kad yra dingęs plastikinis butelis su galbūt alkoholiniu gėrimu, o 01.38 val. minėtą butelį radus tuščią paslėptą vandens talpoje už pastato, įtariant, kad alkoholinis gėrimas buvo išgertas, 01.47 val. trečią kartą pareiškėjui buvo atliktas blaivumo testas, alkoholio matuoklis parodė 0,76 promilės. TKP 01.50 val. iš pareiškėjo ir D. Š. kambarių paėmė pistoletus, 01.58 val. pakartotinai alkoholio matuokliu patikrino pareiškėjo neblaivumą ir nustatė 0,83 promilės girtumą. TKP nuomone, pareiškėjas ir D. Š. būdami apsvaigę pažeidė HKIA vado patvirtintų SOP 108 (8 punkto a papunkčio) reikalavimus.
5. Atsakovas pabrėžė, kad TKP pateikti duomenys yra pakankamas pagrindas konstatuoti karių neblaivumo faktą. Pats pareiškėjas nurodė, kad su D. Š. šventė Lietuvos kariuomenės dieną ir vartojo alkoholinius gėrimus. TKP pareigūnai nurodė, kad iš pareiškėjo kambario sklido stiprus alkoholio kvapas, pareiškėjas ilgai neatidarė kambario durų, jo kambaryje buvo rastas butelis su skysčiu, skleidžiančiu alkoholio kvapą, jį pareiškėjas jau tuščią išmetė. Šios aplinkybės taip pat patvirtina alkoholio vartojimą nagrinėjamo įvykio metu. Išvadoje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val., tarnybos metu būdamas neblaivus (nustatytas 0,76 promilės neblaivumas), padarė šiurkštų drausmės pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Lietuvos kariuomenė pažymėjo, jog pats pareiškėjas nurodė, kad neturėjo leidimo 2020 m. lapkričio 27–28 d. švęsti Lietuvos kariuomenės dieną. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 27–28 d. dalyvavo tarptautinėje operacijoje, buvo karo tarnyboje nuo išvykimo iš nuolatinės dislokacijos vietos Lietuvoje iki grįžimo į ją, jam visą laikotarpį buvo draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, jis visada turėjo būti pasiruošęs vykdyti netikėtai iškilusiais užduotis. Drausmės pažeidimo tyrimą atlikęs karininkas vertino kario drausminę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių egzistavimą.
Sistemiškai įvertinus Išvadą bei kartu pridėtą surinktą medžiagą matyti, kad atliktas patikrinimas atitinka Drausmės statute nustatytus drausmės pažeidimų tyrimų principus, todėl tyrimas, konstatavus drausmės pažeidimą, turėtų būti užbaigiamas taikant Drausmės statute už tokio pobūdžio pažeidimą nustatytą sankciją. Alkoholio matuoklių, naudojamų tarptautinėje operacijoje Tarptautinio Hamido Karzajaus oro uosto bazėje, patikra atliekama vadovaujantis SOP dokumentu, t. y. vykdoma alkoholio matuoklį atsivežančios šalies.
Pareiškėjo neblaivumo patikrą atliko karo policininkai, vadovaujami Danijos Karalystės atstovo. Danijos Karalystės karių naudojami alkoholio matuokliai kalibruojami mažiausiai 2 kartus per metus po kiekvienos rotacijos. Tarnybinio tyrimo metu nenustatyta priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti gautais kompetentingų teisėsaugos įstaigų dokumentais. Lietuvos kariuomenėje nenustatyta, kad pareiškėjas, manydamas, jog tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas yra šališkas ir neobjektyvus, būtų kreipęsis dėl tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko nušalinimo.
Kraujo mėginius ima bazės tarptautinė karo policija, tačiau tik tada, jeigu tiriamasis atsisako atlikti patikrą su alkoholio matuokliu. Pareiškėjo neblaivumo faktą tarnybos metu įrodo ne tik objektyvūs rašytiniai įrodymai, bet ir jo paties kartu su alkoholį vartojusios D. Š. (jai taip pat karo policija nustatė neblaivumą) 2021 m. sausio 20 d. ir 2021 m. vasario 17 d. paaiškinimai, parodymai dėl alkoholio vartojimo. Lietuvos kariuomenė taip pat atkreipė dėmesį, kad karinėje bazėje tarptautinės operacijos tikslo vietoje galioja ne atskirų valstybių nacionaliniai teisės aktai, o SOP, reglamentuojantis bazės vidaus tvarkos taisykles ir jų užtikrinimo tvarką.
Pareiškėjui turėjo būti taikyta griežčiausia drausminė atsakomybė, tik drausminės nuobaudos skyrimas – atleidimas iš tarnybos – laikytinas proporcingu padarytam pažeidimui.
II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo B. Ž. skundą.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
9.1. Įsakymu pareiškėjas pripažintas padaręs šiurkštų karių drausmės pažeidimą, jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Įsakymu atleido pareiškėją iš Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigų (nutraukta profesinės karo tarnybos, kario savanorio sutartis, nes karys tarnybos metu buvo neblaivus).
9.2. Pareiškėjas Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko 2020 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-326 „Dėl mjr. B. Ž. siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ (su pakeitimu – Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-562) nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. išsiųstas į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ eiti Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas.
9.3. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe 2020 m. gruodžio 9 d. gautas Tarptautinio Hamido Karzajaus oro uosto bazės Tarptautinės karo policijos raportas Nr. G-4286. Vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-557 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Raporte nurodytų aplinkybių ištyrimo.
9.4. Gynybos štabo viršininko 2021 m. kovo 1 d. patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-3 nustatyta, kad TKP Raporte konstatavo, jog Afganistano Islamo Respublikoje, Hamido Karzajaus tarptautiniame oro uoste, 2020 m. lapkričio 27 d. 23.45 val. TKP gavo pranešimą, kad iš pastato 405 kambario G27 sklinda triukšmas ir girdisi dainavimas. Į įvykio vietą atvykę TKP tyrėjai 23.57 val. pasibeldė į kambario G27 duris, jas atidarė pareiškėjas. Iš kambario sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl remdamiesi HKIA tarptautinių pajėgų vado įsakymu (SOP 108, punktas 8) TKP tyrėjai paklausė, ar pareiškėjas gėrė alkoholio ir ar pas jį buvo svečių. 00.01 val.
TPK paprašė pareiškėjo papūsti į alkoholio matuoklį „Lion Alco meter S-300“ (serijos numeris #022764D), užfiksuota 0,00 promilių. 00.04 val. TKP koridoriuje pamatė iš kambario G24 išeinančią moterį, ji jiems pasirodė sunkiai besiorientuojanti aplinkoje. Moteris, pamačiusi TKP patrulį, pasislėpė kambaryje G24. TKP beldė į duris, prašė atidaryti. 00.05 val. TKP nutarė pasitelkti pareiškėją, kad padėtų atidaryti kambario G24 duris, tačiau pareiškėjas savo kambario durų nebeatidarė. TKP toliau beldė į kambarių G27 ir G24 duris. 00.41 val. pareiškėjas atidarė G27 kambario duris, pasakė, kad miegojo.
Kambaryje vis dar jautėsi alkoholio kvapas, todėl TKP dar kartą paprašė pareiškėjo papūsti į alkoholio matuoklį, jis rodė 0,00 promilių. Tą pačią naktį 01.11 val. atvyko papildomas TKP patrulis ir, remiantis HKIA vado patvirtinta SOP 335, A sekcija, A pastraipa, draudžiančia laikyti, parduoti ar kitaip disponuoti alkoholiniais gėrimais, buvo pradėta kambarių patikra. Kambariuose G24, G27, G28 rasta tuščių alkoholio butelių. 01.34 val. TKP pastebėjus, kad yra dingęs plastikinis butelis su galbūt alkoholiniu gėrimu, o 01.38 val. minėtą butelį radus tuščią paslėptą vandens talpoje už pastato 405 ir įtariant, kad alkoholinis gėrimas buvo išgertas, 01.47 val. trečią kartą pareiškėjui buvo atliktas blaivumo testas, alkoholio matuoklis parodė 0,76 promilės. 01.50 val.
TKP iš pareiškėjo ir D. Š. kambarių paėmė pistoletus. 01.58 val. TKP pakartotinai alkoholio matuokliu patikrino pareiškėjo neblaivumą ir nustatė 0,83 promiles. 02.23 val. TKP baigė kambarių patikrą, paėmė tuščius alkoholio butelius ir asmeninius pistoletus GLOCK. 02.33 val. TKP pradėjo biurų, priklausančių Lietuvos kontingentui, patikrą ir perėmė laikinai saugoti pareiškėjui ir D. Š. priklausančius šautuvus G-36. Be minėtų pažeidimų, TKP nuomone, pareiškėjas ir D. Š. būdami apsvaigę pažeidė HKIA vado patvirtintų SOP 108 (8 punkto a papunkčio) reikalavimus.
9.5. Pareiškėjas, jį apklausiant TKP atstovams, 2020 m. gruodžio 4 d. nurodė, kad su D. Š. lapkričio 27 d., penktadienį, per išeiginę dieną nusprendė paminėti Lietuvos kariuomenės dieną (kuri yra lapkričio 23 d.). Baigė švęsti apie 23 val., išsiskirstė po kambarius. Prieš miegą pareiškėjas išgėrė jam medikų priskirtus migdomuosius vaistus ir nuėjo miegoti. Analogiškas aplinkybes pareiškėjas patvirtino duodamas paaiškinimus tarnybinio patikrinimo metu Lietuvoje 2021 m. sausio 18 d., t. y. kad išgėrė su D. Š. keletą skardinių alaus, pažiūrėjo filmą, o apie 23 val. D. Š., paprašiusi pareiškėjo migdomųjų tablečių, išėjo į savo kambarį. Paaiškinime pareiškėjas pripažino savo kaltę, kad po kiekvienos karių rotacijos neliepdavo steriliai išvalyti kambarių, todėl neneigė buvus susikaupusių butelių nuo alkoholio, likusių po kitų karių apsigyvenimo. Pareiškėjas taip pat teigė, kad TKP rado į mineralinio vandens buteliuką supiltą rankų dezinfekcinį skystį. TKP atnešė tą butelį į koridorių, bet pareiškėjas jį išmetė į šiukšlių konteinerį; kodėl taip padarė, negalėjo paaiškinti. Po to, pareiškėjas lauke parūkė, o grįžus, TKP liepė iš karto pūsti į alkoholio matuoklį, kuris parodė 0,76 promilės. Su alkoholio matuoklio rodmenimis pareiškėjas nesutiko, suabejojo prietaiso kalibravimu. Kraujo duoti dėl alkoholio koncentracijos organizme TKP neleido. TKP vėl liepė pūsti į alkoholio matuoklį ir užfiksavo 0,83 promilės, po to TKP atėmė pareiškėjui priskirtus ginklus GLOCK ir G-36. Pareiškėjas 2021 m. vasario 17 d. papildomai pateiktame paaiškinime nurodė, kad neturėjo leidimo švęsti Lietuvos kariuomenės dienos.
10. Remdamasis Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 21 straipsnio 4 dalimi, 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto (toliau – ir Tarnybos statutas) 43.1–43.7 punktais, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininko 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-98 „Dėl alkoholinių gėrimų gabenimo, vartojimo ir laikymo tarptautinėse operacijose“ patvirtintos tvarkos aprašo 8 punktu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir kartu tapatintina su Drausmės statute vartojama sąvoka „tarnybos metu“, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis gėrė ne tarnybos metu. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad tarptautinės operacijos metu alkoholinius gėrimus leidžiama vartoti tik reprezentacinių renginių metu, nepažeidžiant reikalavimų. Atsižvelgęs į 2021 m. vasario 17 d. paaiškinimą, kuriame pareiškėjas pripažino, kad leidimo švęsti Lietuvos kariuomenės dieną neturėjo, taip pat į tai, kad Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23 d., o pareiškėjas alkoholį vartojo lapkričio 27 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas profesinės karo tarnybos metu, neturėdamas vado leidimo, buvo apsvaigęs (neblaivus), todėl konstatavo, jog Išvadoje buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Drausmės statuto 67 straipsnį.
11. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjo neblaivumas buvo patvirtintas du kartus, t. y. 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val. ir 01.58 val. (0,76 promilės ir 0,83 promilės) alkoholio matuokliu „Lion Alco meter S-300“. Pareiškėjas nesikreipė į medicinos personalą dėl neblaivumo fakto paneigimo, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ketino (bandė) kreiptis į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo (kad jis turėjo siuntimą vykti į medicininę apžiūrą dėl neblaivumo (girtumo) nustatymo ar pan.). Pareiškėjo teiginius, kad jo blaivumas buvo tikrinamas nepatikima (nekalibruota) matavimo priemone, paneigė pareigūnų paaiškinimai tarnybinio patikrinimo metu – bazės Afganistane tarptautinės karo policijos vadas patvirtino, kad alkoholio matuoklių patikra (kalibravimas) vykdoma kiekvienais metais, o išsivežti po misijos alkoholio matuokliai pateikiami civilei kompanijai pakartotinei patikrai (kalibruoti). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Danijos Karalystės karių naudojami alkoholio matuokliai kalibruojami mažiausiai 2 kartus per metus po kiekvienos rotacijos. Teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė, nepatvirtino, kad nustačius 0,76 ir 0,83 promilės alkoholio, jis būtų nesutikęs su tokiais parodymais ir ėmęsis priemonių dėl galimybės nustatyti alkoholio koncentraciją kraujyje kreipdamasis į medikus.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo blaivumo patikrinimas atliktas karinėje bazėje Afganistano Islamo Respublikoje, jo tarptautinės operacijos tikslo vietoje, kurioje galiojo SOP 108 (angl. Basic Discipline, General Policies and Rules) nuostatos. Pareiškėjo blaivumą nustatė atitinkami karo policininkai, vadovaujami Danijos Karalystės atstovo, nėra teisinio pagrindo teigti, kad minėti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 patvirtinto Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, o ne SOP 108 nuostatomis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti atlikto tyrimo rezultatų teisingumu, pareiškėjas neneigė vartojęs alkoholio, matė jam rodomus alkotesterio duomenis. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad remiantis TKP Raportu bei pareiškėjo, D. Š. paaiškinimais dėl tarnybinio patikrinimo, pagrįstai surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo Išvada, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val. tarnybos metu būdamas neblaivus (0,76 promilės) padarė šiurkštų drausmės pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas tarptautinės operacijos metu buvo neblaivus, viešbutyje elgėsi netinkamai, rodė netinkamą pavyzdį su juo misijoje buvusiai D. Š. bei kitiems kariams, slėpė ir naikino įkalčius, tokiais savo veiksmais padarė kario vardą žeminančius pažeidimus.
13. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, teisėtai jį atleido pagal Drausmės statuto 67 straipsnį ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį.
III. 14. Pareiškėjas B. Ž. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 1 210 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, apsiribojo pavienių įrodymų tyrimu, netyrė jų visumos, nukrypo nuo Išvadoje konstatuotų aplinkybių, nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, procesinį sprendimą grindė prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d. 01.47 val. buvo neblaivus, taip pat kad pagal Įsakyme nurodytas teisės normas drausminė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai.
Pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodė konkrečias aplinkybes, dėl kurių jam kilo pagrįstų abejonių dėl alkoholio matuoklio patikimumo ir kad jis nesutiko su trečiojo bei ketvirtojo patikrinimo rezultatais ir prašė TKP patrulių leisti pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą, tačiau patruliai to neleido. Pirmosios instancijos teismas nevertino skundo argumentų, jog šios pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriamos (apsiribota paaiškinimų perrašymu į Išvadą).
Išvadoje nėra duomenų, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo aiškintasi ir nustatyta, kaip (kokiu dokumentu) turėjo būti įforminta (ne)blaivumo patikros alkoholio matuokliu procedūra ir jos rezultatai, kokias teises ir galimybes pareiškėjas turėjo dėl blaivumo pasitikrinimo, nesutikdamas su trečiojo ir ketvirtojo patikrinimo alkoholio matuokliu duomenimis pagal Raporte ir Išvadoje nurodytų HKIA vado patvirtintų Pastovių operatyvinių procedūrų (SOP) nuostatas, bei ar šiomis savo teisėmis turėjo galimybę realiai pasinaudoti.
Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nepateikė įrodymų, ar pareiškėjo blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatai buvo užfiksuoti kokiame nors pirminiame dokumente, kuriame pareiškėjas galėjo išreikšti savo (ne)sutikimą ar kitą prašymą. Prie Raporto nepridėti jokie priedai, kuriuose būtų kokiu nors būdu užfiksuoti pareiškėjo blaivumo patikrinimo atitinkamu alkoholio matuokliu rezultatai. Lietuvos kariuomenei tarnybinio patikrinimo metu nenustačius, kokia tvarka pagal SOP nuostatas turėjo būti atliktas pareiškėjo blaivumo patikrinimas ir kokiu būdu turėjo būti užfiksuoti patikros alkoholio matuokliu rezultatai, o teisme neįrodžius, kad tų procedūrų buvo laikytasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo, jog atsakovas neįrodė minėtų aplinkybių, be to, nepagrįstai blaivumo patikrinimo procedūros atitikties teisės aktų reikalavimams ir rezultatų patikimumo įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui.
15.2. Pareiškėjas skunde teismui buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas el. paštu susirašinėjo su TKP ir prašė pateikti informaciją, ar Raporte nurodytu atveju naudoti alkoholio matuokliai buvo kalibruoti, tačiau tokį faktą patvirtinančios informacijos negavo ir apie tai Išvadoje nepasisakė. Be to, skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas akcentavo, jog Išvadoje neteisingai nurodyta, kad kambaryje G27 patruliai rado alkoholio butelį – Raporte (tekste ir fotonuotraukose) nurodyta, kad alkoholio buteliai buvo rasti kambariuose G23, G24, G28, o kambaryje G27 TKP patruliai rado mineralinio vandens butelį, kuriame buvo skysčio, kurio kvapas priminė alkoholį, ir pareiškėjas paaiškino, kad tame butelyje buvo rankų dezinfekavimo skystis. Tarnybinis patikrinimas, kurio metu netiriami drausmės pažeidimu įtariamo asmens paaiškinimai, o Išvadoje nutylimos aplinkybės, kurios gali būti palankios įtariamam drausmės pažeidimu asmeniui, negali būti laikomas objektyviu, visapusišku ir išsamiu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra duomenų, kad teismas patikrino tarnybinio patikrinimo procedūros ir Išvados turinio atitiktį Drausmės statuto 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 26 straipsnio reikalavimams.
15.3. Atsakovas neįrodė, jog tarnybinio patikrinimo metu Lietuvos kariuomenė išsiaiškino ir nustatė, kad pareiškėjo blaivumo testui buvo naudotas metrologiškai patikrintas alkoholio matuoklis. Raporte nenurodyta, kokiu būtent matuokliu (tuo pačiu, ar kitu) buvo atliekama kiekviena pareiškėjo blaivumo patikra, nepridėti patikros rezultatų užfiksavimo pirminiai dokumentai. TKP medžiagoje nebuvo duomenų ne tik apie pareiškėjo blaivumo patikrai naudoto alkoholio matuoklį, bet ir matavimo priemonę identifikuojančių duomenų. Elektroniniu susirašinėjimu tarnybinį patikrinimą atlikęs Lietuvos kariuomenės atstovas iš esmės pripažino, jog pagal nacionalinę teisę sprendžiant dėl pareiškėjo drausminės atsakomybės, be kita ko, tarnybinio patikrinimo metu yra privalu išsiaiškinti, ar pareiškėjo blaivumo testas buvo atliktas identifikuotu (konkrečiu) alkoholio matuokliu, kuris 2020 m. lapkričio 28 d. turėjo galiojančią metrologinę patikrą. Lietuvos kariuomenės atstovas tokių duomenų tarnybinio patikrinimo metu negavo ir Išvadą surašė apie tai nutylėdamas. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Danijos Karalystės karių naudojami alkoholio matuokliai kalibruojami mažiausiai 2 kartus per metus, yra pagrįstas bazės Afganistane atstovo nuomone apie tvarką, kurios galbūt yra laikomasi (ar turi būti laikomasi) Danijos Karalystėje metrologiškai tikrinant šios valstybės karių misijose naudojamus alkoholio matuoklius. Tačiau byloje aktualus pareiškėjo blaivumo 2020 m. lapkričio 28 d. patikrai naudotas konkretus alkoholio matuoklis, o Lietuvos kariuomenė tarnybinio patikrinimo metu nesurinko duomenų ir nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo blaivumo patikrai naudotas alkoholio matuoklis tą dieną turėjo galiojantį metrologinės patikros patvirtinimą.
15.4. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nekilo klausimų, kodėl pareiškėjas alkotesteriu buvo tikrinamas mažiausiai 4 kartus, nors po pirmų dviejų blaivumo patikrų užfiksuota, kad pareiškėjas buvo blaivus (0,00 promilių). Nei atsakovas, nei Lietuvos kariuomenė, nei teismas nenurodė, kokiame teisės akte nurodyta, kaip turėjo būti atliekama pareiškėjo blaivumo patikra, t. y. kiek kartų ir kokiais intervalais turėjo būti atliktas patikrinimas alkotesteriu, kur ir kaip turėjo būti protokoluojami alkotesterio parodymai, ar tarp patikrinimų turėjo būti keičiami alkotesterio plastikiniai antgaliai ir t. t. Pastoviose operatyvinėse procedūrose (SOP) reglamentuoti tik patrulių įgaliojimai atlikti karių blaivumo patikrą, bet nėra detalizuota pati blaivumo patikrinimo procedūra. Nesant nurodyto teisės akto, kuriame būtų reglamentuota blaivumo patikrinimo procedūra, neįmanoma patikrinti Raportą surašiusių patrulių veiksmų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad skyrėsi alkoholio matuoklio rezultatai (nuo blaivumo (0,00) iki neblaivumo (0,83), nors nei Raporte, nei Išvadoje nėra duomenų, kad per 2 val. 45 min. laiko tarpą (tarp pirmojo ir ketvirtojo patikrinimo alkoholio matuokliu) pareiškėjas būtų vartojęs ar įtariamas vartojęs alkoholį. Toks alkoholio matuoklio parodymų prieštaringumas galbūt rodo matuoklio trūkumus ir privalėjo būti detaliai ištirtas.
15.5. Kareivių kambariuose rasti tušti alkoholio buteliai, alkoholio kvapas patalpose, asmens prisipažinimas išgėrus skardinę alaus, lauke rasti tušti buteliai ir kt. yra ne pareiškėjo neblaivumo įrodymas, o tik požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad karys yra neblaivus. Panašiose tarnybinių ginčų bylose, kuriose buvo nagrinėjami ginčai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo už neblaivumą tarptautinėse operacijose dalyvaujančiam Lietuvos kariuomenės kontingentui, teismai, be kita ko, visais atvejais tikrino, ar tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog matavimo priemonė turėjo galiojančią metrologinę patikrą, kokiame dokumente buvo užfiksuoti (ne)blaivumo matavimo rezultatai, ar karys pagal atitinkamos tarptautinės operacijos taisykles turėjo teisę ir galimybę pasitikrinti blaivumą kraujo tyrimu (pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1343/2013; 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011).
15.6. Lietuvos kariuomenės kariams, nepriklausomai nuo to, ar jie drausmės pažeidimą padarė tarnaudami Lietuvoje, ar tarptautinėje operacijoje, drausminė atsakomybė yra taikoma pagal Lietuvos Respublikos teisę (Drausmės statutą, KASOKTĮ ir kt.). Tai reiškia, kad patikimu neblaivumo įrodymu teisme gali būti pripažintas tik toks patikros alkoholio matuokliu rezultatas, kuris yra gautas leistina (matavimo dieną turinčia galiojančią metrologinę patikrą) matavimo priemone ir nepažeidžiant patikros pagrindinių procedūrų bei taisyklių (SOP nustatytos tvarkos).
15.7. Pirmųjų dviejų blaivumo patikrų duomenys patvirtina, kad išgerdamas nedidelį alaus kiekį, pareiškėjas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o už alaus išgėrimą ar kokius nors kitus veiksmus, susijusius su pirmuoju ir antruoju blaivumo patikrinimu, pareiškėjas nebuvo nubaustas. Todėl su pirmąją ir antrąja blaivumo patikra susijusių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti kaip pareiškėjo netinkamo elgesio pavyzdžio kitiems kariams. Be to, Raporte nėra duomenų ir tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad patrulių vandens talpoje rastas tuščias mineralinio vandens butelis yra tas pats, kurį TKP patruliai paėmė iš pareiškėjo kambario. Pareiškėjas niekada nepripažino gėręs kokio nors alkoholio po pirmojo ir antrojo patikrinimų, įtarimas, jog pareiškėjas gėrė alkoholio, TKP patruliams kilo vien dėl to, kad jie pastebėjo butelio dingimą iš koridoriaus ir vandens talpykloje rado tuščią mineralinio vandens butelį. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino, kad nesutampa Raporte nurodyta butelio radimo vieta (vandens talpykla) su vieta, kurioje pareiškėjas išmetė butelį (šiukšlių konteineris), o atsakovas tarnybinio patikrinimo metu nenustatė bei teisme neįrodė, jog TKP patrulių vandens talpykloje rastas tuščias mineralinio vandens butelis yra kaip nors susijęs su pareiškėju.
15.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė principą, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami asmens, kuriam inkriminuoti atitinkami teisės normų pažeidimai, naudai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Lietuvos kariuomenės atstovas paaiškino, kad tarnybinį patikrinimą vykdžiusiam kariui kilo klausimų dėl Raportą surašiusių patrulių veiksmų pagrįstumo, todėl buvo bandoma juos apklausti, siekiant patikslinti tyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau nesugebėjus nustatyti tikslios Danijos Karalystės karių buvimo vietos ir atlikti jų apklausos, šios minties atsisakyta. Taigi Raporte nustatytos aplinkybės, neatlikus jokių papildomų veiksmų, buvo pripažintos patikrintomis ir teisingomis.
15.9. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjas buvo neblaivus ir viešbutyje elgėsi netinkamai. Tačiau pareiškėjas gyveno Hamido Karzajaus tarptautinio oro uosto teritorijos pastate 405, todėl nesuprantama, kokį viešbutį sprendime nurodė teismas. Viešbutis ir karių gyvenimui skirtas pastatas 405 yra skirtingi objektai. Be to, teismo sprendime teigiama, kad pareiškėjas tariamai rodė neigiamą pavyzdį kariams, slėpė ir naikino įkalčius, tačiau tokios faktinės aplinkybės nėra nurodytos nei Raporte, nei Išvadoje. Minėtuose dokumentuose užfiksuotos priešingos teismo išvadoms aplinkybės, kad patruliai patvirtino, jog pareiškėjas vykdė visus jų nurodymus, geranoriškai bendradarbiavo, sutiko tikrintis blaivumą 4 kartus ir netgi padėjo patruliams pateikti į užrakintas patalpas.
15.10. Nustatęs atitinkamas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos perkvalifikavimo į švelnesnę. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad tarptautinėse misijose tarnaujantiems kariams tarnybos metu taikoma ne 0, bet 0,2 promilės alkoholio koncentracijos riba. Pats alkoholio vartojimo faktas (pvz., skardinės alaus išgėrimas, alkoholio kvapas patalpose) ir kario neblaivumas, neviršijantis 0,2 promilės, nelaikytinas nei blogu pavyzdžiu kitiems asmenims, nei priimtų elgesio normų pažeidimu, nei budrumo sumažėjimu. Alkoholio vartojimo faktas neprieštarauja Drausmės statuto reikalavimams, todėl nelaikytinas šiurkščiu. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl nuobaudos neproporcingumo ir neteisingumo.
16. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė argumentus, iš esmės analogiškus nurodytiems pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, pažymėjo, jog šis teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą prašė atmesti.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė argumentus, iš esmės analogiškus nurodytiems pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, pabrėžė, kad pats pareiškėjas savo elgesį pripažino sietinu su plastikinio butelio, kaip ir skysčio likučių buvusių jame, dingimu, apeliacinį skundą prašė atmesti.
IV. 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1175-629/2022 atmetė pareiškėjo B. Ž. apeliacinį skundą.
19. Nustatęs, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 27 d. vartojo alkoholį neturėdamas tam vyriausiojo nacionalinio atstovo ir / ar HKIA vado leidimo, o tarptautinės operacijos vadovybė nebuvo nustačiusi kitokios alkoholio vartojimo tvarkos, nei įtvirtinta Tvarkos apraše, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo 8 punkto nuostatas, nes vartojo alkoholį, atlikdamas karo tarnybą tarptautinės operacijos metu; tai, kad alkoholio vartojimas sukelia apsvaigimą ir neblaivumo būseną, yra visuotinai žinoma aplinkybė, ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti Drausmės statuto 67 straipsnyje įtvirtinto šiurkštaus pažeidimo padarymą, todėl skundžiamu Įsakymu nuobauda už šį pažeidimą pareiškėjui skirta pagrįstai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, nors Išvada stokoja duomenų apie pareiškėjo blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatų užfiksavimo protokolą, kuriame būtų užfiksuoti matavimo priemonę identifikuojantys duomenys, nes prie Raporto jie nebuvo pridėti, todėl joje nurodytu pareiškėjui nustatytu neblaivumo laipsniu nesiremiama, tačiau esminis nuobaudai už Drausmės statuto 67 straipsnyje įtvirtintą pažeidimą skirti faktas – alkoholio vartojimas – byloje nustatytas neginčijamai. Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi jomis konkretizuojama minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinanti aplinkybė, o ne drausmės pažeidimo požymis.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad neblaivumas tarnybos metu, juolab tarptautinės operacijos metu, profesinės karo tarnybos kario, šiuo atveju pareiškėjo – vyresniojo karininko, kuriam buvo išduotas kovinis ginklas, laikomas jo kambaryje, bet kada kovinėms užduotims vykdyti, priskirtinas vienų pavojingiausių veikų visuomenei ir tokia veika padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijų vardui. Tokiu būdu yra griaunamas pasitikėjimas šiomis institucijomis ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka.
21. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, teisėtai jį atleido pagal Drausmės statuto 67 straipsnį ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį.
V. 22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. eA-1175-629/2022 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punktuose nurodytais pagrindais.
23. Įvertinęs Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje ir 67 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad Drausmės statute yra įtvirtintas konkretus kriterijus, kai asmuo vertinamas kaip neblaivus; nors 2022 m. vasario 23 d. nutartyje nurodyta, jog tai, kad alkoholio vartojimas sukelia apsvaigimą ir neblaivumo būseną, yra visuotinai žinoma aplinkybė, taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad tai priklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio, todėl yra būtina nustatyti neblaivumo lygį, o ne alkoholio vartojimo faktą. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo netinkamai pritaikyta Drausmės statuto 67 straipsnio nuostata, šis pažeidimas yra akivaizdus, esminis ir yra pagrindas atnaujinti procesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2022 m. vasario 23 d. nutartyje nukrypta nuo suformuotos ir vieningos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje panašaus pobūdžio bylose vertinant, ar asmuo yra neblaivus, vertinami būtent atitinkamo prietaiso (alkotesterio) duomenys, o ne pats alkoholio vartojimo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011; 2013 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1343/2013).
24. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjui buvo inkriminuoti pažeidimai, kurie nebuvo nurodyti nei Išvadoje, nei Įsakyme (Tvarkos aprašo nuostatos, KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p.) taip išplečiant tarnybinio nusižengimo tyrimo ribas, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo; teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei siekdamas priimti objektyvų sprendimą gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes; ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-56-552/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-461-492/2018; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4210-789/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3061-629/2021, Administracinė jurisprudencija. 2021, 42, p. 334–371).
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VI. 25. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. P-502 „Dėl drausminės nuobaudos mjr. B. Ž. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjo įsitikinimu, tarnybinė nuobauda skundžiamu Įsakymu jam buvo paskirta nepagrįstai, atsakovui nenustačius aplinkybės, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus, todėl jis negalėjo būti atleistas iš profesinės karo tarnybos, turi būti į ją grąžintas, priteisiant iš atsakovo atlyginimą už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1175-629/2022 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą. Ši byla nagrinėjama iš naujo, joje atnaujinus procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį; taip pat pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. ABTĮ 164 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundžiami teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka. ABTĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, vadovaudamasis šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, teismas atnaujintą bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1611-662/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3771-520/2016; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017). Atnaujinus procesą byloje, teismas bylą iš naujo nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-993/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).
28. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties (administracinės bylos Nr. eP-76-821/2022), procesas šioje byloje iš esmės buvo atnaujintas visa apimtimi. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. spalio 26 d. nutartyje konstatavus, kad byloje buvo netinkamai pritaikyta Drausmės statuto 67 straipsnio, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos, nuostata ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta, jog minėtame straipsnyje įtvirtintam pažeidimui konstatuoti pakanka alkoholio vartojimo fakto nustatymo, taip pat nustačius, kad byloje nebuvo vadovautasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panašaus pobūdžio bylose suformuota praktika dėl alkotesterio duomenų vertinimo, kai yra sprendžiama, ar asmuo buvo neblaivus, bei negalimumo plėsti tarnybinio nusižengimo tyrimo ribų ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje, išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje tikrindama pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą aptariamu aspektu, privalo įvertinti visas su šios nuobaudos taikymu susijusias bylos faktines aplinkybes. Paisant paminėtų bylos ribas apibrėžiančių proceso atnaujinimo pagrindų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, nagrinėjamu atveju iš esmės kyla klausimas dėl būtinųjų sąlygų atsakomybei – kario atleidimui iš profesinės karo tarnybos už buvimą neblaiviu tarnybos metu – pagal Drausmės statuto 67 straipsnį ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą taikyti nustatymo ir vertinimo, taip pat dėl pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo teisme ribų.
29. Teisėjų kolegija nurodytų proceso atnaujinimo šioje byloje pagrindų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pasisako dėl aktualaus teisinio reguliavimo ir jo taikymo specifikos kariams, atliekantiems tarnybą tarptautinėse operacijose, kaip yra šiuo atveju.
29.1. Vadovaujantis Tarnybos statuto 43 punktu, karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į: kasdienę tarnybą; budėjimą; kareivinių režimo tarnybą; tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose; tarnybą, atliekamą kitose ne KAS valstybės institucijose, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ir gynybos institucijose; tarnybą, atliekamą karių stažuotės, mokymosi ir komandiruotės laikotarpiu; tarnybą, atliekamą įvedus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį.
29.2. Ginčo teisinėje situacijoje pareiškėjo tarnyba atitiko tarnybos tarptautinėse operacijose (Danijos karinių pajėgų kontingento Afganistano Islamo Respublikoje sudėtyje) teisinę padėtį (Tarnybos statuto 43.4 p.).
29.3. Tarnybos statuto 119 punkte nustatyta, kad siunčiami į tarptautinę operaciją kariai visą dalyvavimo tarptautinėje operacijoje laiką nuo išvykimo į tarptautinę operaciją iki grįžimo iš jos, išskyrus atostogų laikotarpį, atlieka tarnybą ir turi būti nuolatos pasirengę vykdyti netikėtai iškilusias užduotis, tačiau karinių vienetų vadai privalo užtikrinti tinkamą tarnybos užduočių ir poilsio laiko balansą, leidžiantį kariui būti tinkamai pasirengusiam vykdyti užduotis.
29.4. Vadovaujantis Tarnybos statuto 44 punktu, detalią karo tarnybos organizavimo tvarką ir sąlygas, kiek jos nereglamentuotos šio statuto ir kitų teisės aktų, kiekviename pagrindiniame kariniame vienete ar tarptautinių operacijų kariniame vienete nustato tų karinių vienetų vadai (viršininkai) karinio vieneto standartinėje veiklos procedūroje (toliau – ir SVP). Ten pat 46 punkte nustatyta, kad kariams, kurie atlieka šio statuto 43.4, 43.5, 43.6 punktuose nurodytą tarnybą, šio statuto nuostatos taikomos tiek, kiek atitinkamų tarnybos santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, susitarimai bei SVP ir kiti teisės aktai.
29.5. Tarnybos statuto 46 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978, nuostatos ginčo teisinėje situacijoje netaikomos, nes pareiškėjo tarnybos tarptautinėje operacijoje vietoje galiojo SVP, Tarptautinės karo policijos raporte vadinamos SOP (žr. I t., b. l. 99–101).
29.6. Vadovaujantis Tarptautinės karo policijos raporte nurodytu SVP (SOP) 108 punktu, pareiškėjo tarnybos vietoje įprastomis sąlygomis buvo taikoma nulinė alkoholio tolerancija. Išplėstinė teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl išimčių taikymo, kadangi byloje nustatyta, kad jos netaikytos.
29.7. Tarptautinės karo policijos įgaliojimai atlikti patikrinimus, užtikrinant drausmę (SOP 108 p.), įtvirtinti SVP (SOP) 335 punkte. TKP Raporte konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė SOP 108 punktą: Pagrindinės disciplinos 8 skyrių, a poskyrį, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
29.8. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl girtumo nustatymo procedūrų taikymo jo tarnybos vietoje, pažymėtina, kad, kaip jau minėta šios Nutarties 29.5 punkte, nacionalinė alkoholio vartojimo ir neblaivumo (girtumo) nustatymo patikros procedūra ginčo teisinėje situacijoje netaikoma. Tokią teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, be kita ko, jau yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose bylose (žr., pvz., 2013 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1343/2013; 2019 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3812-629/2019).
29.9. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti TKP pareigūnų atliktų pareiškėjo patikrų dėl girtumo tarnybos vietoje teisėtumo. Tokiose teisinėse situacijose, kaip ši, atsižvelgiant į karo tarnybos pobūdį, kuris tarptautinių operacijų atveju drausmės užtikrinimo kontekste, inter alia (be kita ko), grindžiamas pasitikėjimo, bendradarbiavimo bei tarpusavio pripažinimo principais, faktams dėl specialiųjų drausmę palaikančių tarptautinių pajėgų (TKP) veiksmų įrodinėti turi būti taikoma teisėtumo prezumpcija.
Kitaip aiškinant įrodinėjimui tokiose situacijose taikytinas taisykles, akivaizdu, nebūtų realios galimybės užtikrinti teisingumo kriterijaus, vertinant įrodymus, imperatyvų (ABTĮ 56 str. 7 d.), nes daugianacionalinis elementas, kaip buvo šiuo atveju, suponuoja ir iš esmės skirtingas nacionalinio lygmens girtumo patikros bei nustatymo procedūras, taip pat dėl to kylančius teisinius padarinius nacionaliniame lygmenyje. Gi unifikuotų taisyklių, nustatytų tarptautinių operacijų vietoje, vadovaujantis SOP, taikymas užtikrina vienodo požiūrio ir tuo pačiu teisinio tikrumo principų įgyvendinimą, todėl TKP veiksmams, juos vertinant nacionaliniu lygmeniu, taikytina teisėtumo prezumpcija.
Šioje byloje konstatuotina, kad ši TKP veiksmų, atliekant pareiškėjo patikrą dėl alkoholio vartojimo ir girtumo laipsnio nustatymo, teisėtumo prezumpcija nepaneigta, todėl daroma išvada, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus – jam nustatytas 0,76 promilės neblaivumas. Dėl patikrai naudoto alkotesterio, pažymėtina, kad bazės Afganistano Islamo Respublikoje TKP vadas, atsakydamas į Lietuvos karo policijos atstovo paklausimą dėl alkotesterių patikros atlikimo (žr. Išvados medžiagos 59 p.) nurodė, jog alkotesterių, naudojamų tarptautinėje operacijoje HKIA bazėje, patikra atliekama vadovaujantis RS HQ SOP dokumentu, t. y. vykdoma alkotesterį atsivežančios šalies.
Šiuo atveju pareiškėjo neblaivumo patikrą atliko TKP pareigūnai, vadovaujami Danijos Karalystės atstovo. Bazės Afganistano Islamo Respublikoje TKP vadas (taip pat danas – Stynas Brevadtas (Steen Brevadt) (angl. Royal Danish MP) (žr. Išvados medžiagos 62 p.) nurodė (žr. Išvados medžiagos 59 p.), kad alkotesterių patikra (kalibravimas) vykdoma kiekvienais metais (kaip ir kiekvienais metais keičiasi karių rotacijos, kai rotacijos periodas paprastai trunka 6 mėn.), o išsivežti po misijos alkotesteriai pateikiami civilinei kompanijai pakartotinai patikrai (kalibruoti).
TKP atstovas elektroniniame laiške Lietuvos kariuomenės atstovui pranešė šio prietaiso modelį, serijos numerį ir nurodė, kad prietaisas kalibruotas prieš atsiunčiant jį į pareiškėjo tarnybos vietą, todėl kalibravimo sertifikato pateikti nėra galimybių (žr. Išvados medžiagos 64 p.). Abejonių, kad pareiškėjo patikrai naudotas kitas ar nekalibruotas alkotesteris, byloje nekyla, todėl yra teisinis pagrindas prieiti prie išvados, jog prietaisas TKP pareigūnų naudotas teisėtai. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, jog byloje surinkti įrodymai pagrindžia pareiškėjo argumentus, kad jam tarnybos vietoje nebuvo leista kreiptis į gydytojus, kad būtų atliktas kraujo tyrimas girtumo faktui nustatyti / paneigti, todėl šie jo argumentai atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 56 str. 7 d.).
29.10. Vadovaujantis Drausmės statuto 4 straipsniu, visi Lietuvos Respublikos kariai už drausmės pažeidimus, padarytus Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienyje, atsako pagal šį statutą, jeigu tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip. Byloje nenustatyta, kad tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip, todėl atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų bei skiriant jam drausminę nuobaudą teisėtai taikytos Drausmės statuto nuostatos.
29.11. Drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiurkštus drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą.
29.12. Drausmės statuto 38 straipsnyje nustatyta, kad atleidimas iš tarnybos yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą (1 d.); atleidžiant iš tarnybos, nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis (2 d.).
29.13. Vadovaujantis Drausmės statuto 67 straipsniu, jeigu profesinės karo tarnybos karys tarnybos metu yra neblaivus, už tokią veiką jis atleidžiamas iš tarnybos. Toks pažeidimas yra šiurkštus (Drausmės statuto II dalies I skyrius).
29.14. Remiantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, profesinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus.
29.15. Remiantis Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalimi, karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,2 promilės. Visais kitais šioje dalyje nenustatytais atvejais karių biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,4 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais.
29.16. Byloje įrodyta (ABTĮ 56 str. 7 d.), kad pareiškėjui tarnybos metu buvo nustatytas 0,76 promilės neblaivumas, o tai, vadovaujantis Drausmės statuto 67 straipsniu, yra šiurkštus drausmės pažeidimas, už kurį, remiantis Drausmės statuto 38 straipsniu, 67 straipsniu ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pareiškėjas pagrįstai bei teisėtai atleistas iš tarnybos, nutraukiant su juo sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį.
29.17. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui būtų pagrindas taikyti švelnesnę drausminę nuobaudą.
30. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl išplėstinė teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
31. Išplėstinė teisėjų kolegija, po proceso atnaujinimo išnagrinėjusi bylą, naujai išdėsto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1175-629/2022, kuria atmestas pareiškėjo B. Ž. apeliacinis skundas, motyvuojamąją dalį ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta remdamasi šios Nutarties 29 punkte nurodytais motyvais (faktiniais bei teisiniais argumentais), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas, iš esmės palieka nepakeistą (ABTĮ 165 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 165 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo B. Ž. apeliacinis skundas, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Dainius Raižys
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė