Legislator Case Law & Legislation
2023-02-15 Nr. AB-3686-3-61-3-10564-2022-5 AI generated

2023-02-15 Nr. AB-3686-3-61-3-10564-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-02-15 Nr. AB-3686-3-61-3-10564-2022-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. C. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2023-02-15 Nr. AB-3686-3-61-3-10564-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja I. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. S-53197 (1.4 E) „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-145-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10564-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. C. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. S-53197 (1.4 E) „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti VĮ Registrų centrui atlikti veiksmus dėl viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Gudijos studija“ likvidavimo procedūros inicijavimo iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas ta pačia nutartimi priėmė pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, jog pareiškėjos teiginiai apie galimą žalą yra paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad ji iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises.

Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties dalį ir priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui VĮ Registrų centrui atlikti veiksmus dėl VšĮ „Gudijos studija“ likvidavimo procedūros inicijavimo iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Taip pat prašoma priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą tik žalos aspektu, visiškai nevertino būtinumo laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Šiuo atveju pareiškėja skundu prašo teismo panaikinti atsakovo Sprendimą dėl to, kad atsakovas neinicijuotų likvidavimo procedūros įstaigai. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsakovas atliks veiksmus, kurių neatlikimo siekia pareiškėja. Net jei šioje byloje pareiškėjai bus priimtas palankus teismo sprendimas ir Sprendimas būtų panaikintas, toks sprendimas absoliučiai niekaip negintų pareiškėjos pažeistų teisių ir neturėtų jos interesams jokios įtakos, kadangi šioje administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas negalėtų atšaukti atsakovo inicijuotos įstaigos likvidavimo procedūros. Tokiu atveju inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas galėtų būti atšauktas tik teismo sprendimu inicijavus savarankišką bylą kreipiantis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka per 1 metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra esminė sąlyga, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas būtų tikslingas ir realiai galėtų būti apgintos atsakovo Sprendimu pažeistos pareiškėjos teisės ir interesai.

Kreiptis į teismą dėl likvidavimo procedūros atšaukimo numatytas 1 metų senaties terminas. Jeigu V. D. nepersigalvos ir negrąžins pareiškėjai nuosavybės teisių į įstaigos dalis, pareiškėjai teks laukti baudžiamosios bylos nagrinėjimo pabaigos bei nuosprendžio įsiteisėjimo. Žinant baudžiamųjų bylų nagrinėjimo terminus, akivaizdu, kad tai truks ilgiau nei 1 metus ir tokiu atveju pareiškėja praleis senaties terminą kreiptis į teismą civiline tvarka dėl likvidavimo procedūros atšaukimo, nes per 1 metus nespės atgauti nuosavybės teisių į dalis, pateikti atsakovui reikalaujamus dokumentus bei paskirti įstaigos vadovą. Dėl to įstaiga bus tiesiog išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR). Išregistravus VšĮ „Gudijos studija iš JAR, neabejotinai, bus padaryta didžiulė, neatitaisoma, negrįžtama žala tiek pareiškėjai, tiek ir pačiam juridiniam asmeniui bei valstybei. Pareiškėja neteks turto – pareiškėjai de facto (faktiškai) priklausančių ir V. D. nusikalstamu būdu pasisavintų įstaigos dalių. Pareiškėja neteks galimybės plėtoti ankstesnės veiklos. Įstaigos likvidavimo atveju, bus prarasta galimybė baudžiamojoje byloje iš V. D. prisiteisti ne mažesnę nei (duomenys neskelbtini) EUR sumą, kuri priklausė įstaigai, o tuo pačiu, netiesiogiai, ir jos dalininkei – pareiškėjai, kurią, veikdama nusikalstamai, V. D. iššvaistė / pasisavino. Likvidavus VšĮ „Gudijos studija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos negalės iš įstaigos atgauti (duomenys neskelbtini) EUR dydžio skolos. Į bylą pateiktų įrodymų visuma rodo, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, įstaiga artimiausiu metu bus likviduota ir dėl to bus padaryta didelė žala ne tik pareiškėjai, bet ir pačiai įstaigai bei valstybei. Be to, teismas nesilaikė teismų suformuotos praktikos.

Atsakovo interesas likviduoti įstaigą dėl nevykdančių jokios veiklos juridinių asmenų, negali būti laikomas svarbesniu nei pareiškėjos interesas – išsaugoti de facto (faktiškai) nuosavybės teise valdomą įstaigą, toliau plėtoti veiklą, atgauti iš V. D. nusavintus pinigus bei padengti skolą valstybei.

Tuo atveju, jeigu teismas atmestų pareiškėjos skundą, numatytas likvidavimo procesas galės būti tęsiamas toliau. Atsakovo interesas šiuo aspektu nebus pažeistas, kadangi laikinas likvidavimo procedūros sustabdymas iš esmės jokios neigiamos įtakos nei atsakovui, nei valstybei – neturės. Nagrinėjamu atveju prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir nepažeis proporcingumo bei proceso šalių interesų pusiausvyros principų, viešojo intereso.

Teismas nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti savo priimamą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik išvadų darymu, jų visiškai nemotyvuojant, nesiejant su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nepasisakant nei dėl vienos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, remiantis kuria pareiškėja prašė byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Nutarties dalis yra nepagrįsta ir dėl to, kad teismas aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui esminės reikšmės turinčias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant.

Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį toje dalyje, kurioje teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepateistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodoma, jog šioje administracinėje byloje ginčo dalykas yra informacinio pobūdžio VĮ Registrų centro Sprendimas, kuriuo pareiškėjai išaiškinta, kad JAR tvarkytojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų JAR nuostatų 188-194 punktais, nustatęs, kad atsirado bent viena CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, privalės vykdyti jam teisės aktais priskirtas funkcijas, t. y. inicijuoti juridinio asmens VšĮ „Gudijos studija“ likvidavimą. Pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų pritaikyta į ateitį, t. y. kad nebūtų priimtas sprendimas inicijuoti juridinio asmens VšĮ „Gudijos studija“ likvidavimą (kuris dar nėra priimtas).

Pažymi, jog pareiškėjos prašymas nėra susijęs su ginčo dalyku – informacinio pobūdžio VĮ Registrų centro Sprendimu. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė siejama su galimo tolimesnio VĮ Registrų centro sprendimo (inicijuoti juridinio asmens likvidavimo procedūrą) priėmimu. Teismas pagrįstai nurodė, kad iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad ji iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turinį, pagrįstai vertino, kad pareiškėjos teiginiai apie galimą žalą yra paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumas.

Pareiškėja skunde prašė pirmosios instancijos teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti VĮ Registrų centrui atlikti veiksmus dėl VšĮ „Gudijos studija“ likvidavimo procedūros inicijavimo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog pareiškėjos teiginiai apie galimą žalą yra paremti tik bendro pobūdžio svarstymais. Pareiškėja siekia ne teismo sprendimo šioje byloje vykdymo užtikrinimo, tačiau, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, jog pareiškėja 2022 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu neinicijuoti VšĮ „Gudijos studija“ likvidavimo procedūros CK 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka. VĮ Registrų centras 2022 m. gruodžio 2 d. parengė Sprendimą. Sprendime nurodoma, jog JAR tvarkytojas nustatė, kad VšĮ „Gudijos studija“ nuo jos įsteigimo ir įregistravimo JAR neteikia CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų, t. y. metinių finansinių ataskaitų rinkinio, metinio pranešimo ar veiklos ataskaitos, nuo 2022 m. vasario 22 d. išregistruoti juridinio asmens vadovo duomenys ir iki šiol nesuformuoti valdymo organai, dėl ko yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo. Apie numatomą juridinio asmens likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva juridinis asmuo JAR nurodytu buveinės adresu informuotas 2022 m. spalio 18 d. pranešimu Nr. S-45153 (1.4 E). JAR tvarkytojui juridiniam asmeniui pranešus ir informaciją apie numatomą juridinio asmens likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva įrašius JAR, juridinio asmens dokumentų ir duomenų teikėjas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo ar viešo paskelbimo turi pateikti dokumentus, kuriais paneigiamos CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. JAR tvarkytojas, negavęs minėtų dokumentų, priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir įregistruoja teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir Lietuvos Respublikoje 2014 m. liepos 23 d. įsteigė VšĮ „Gudijos studija“. Remiantis JAR 2022 m. spalio 23 d. išplėstiniu išrašu su istorija teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja 2021 m. balandžio 20 d. savo sprendimu VšĮ „Gudijos studija“ direktore paskyrė V. D. Pareiškėja yra pridėjusi elektroninį laišką, kuriame teigiama, kad V. D. neteikia pareiškėjai informacijos apie VšĮ „Gudijos studija“. Nurodoma, jog pareiškėja neturėjo jokios galimybės susisiekti su V. D. dėl jos netinkamų veiksmų (blokavimo, informacijos nepateikimo).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėja 2021 m. liepos 29 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, siekdama pakeisti VšĮ „Gudijos studija“ direktorių ir VĮ Registrų centras nurodė, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenimis VšĮ „Gudijos studija“ dalininke nuo 2021 m. liepos 1 d. yra V. D. Pareiškėja, siekdama apginti savo teises, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Remiantis bylos duomenimis 2022 m. rugsėjo 15 d. 9 val. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamoji byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1336-656/2022 VšĮ „Gudijos studija“ iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-777-934/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį panaikino ir atmetė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškelti bankroto bylą VšĮ „Gudijos studija“.

Nagrinėjamos bylos dokumentai patvirtina, kad VĮ Registrų centras vykdė juridinio asmens – VšĮ „Gudijos studija“ likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva, kaip tai yra įtvirtinta CK 2.70 straipsnyje.

Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu dėl VšĮ „Gudijos studija“ likvidavimo procedūros neinicijavimo, pareiškėja apskundė teismui VĮ Registrų centro atsakymą (pažymėtina, kad jis nėra pateiktas su skundu).

Nagrinėjamos bylos dokumentai patvirtina, kad VĮ Registrų centras yra priėmęs sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. CK 2.70 straipsnyje yra sureguliuota procedūra, kuri įtvirtina registro tvarkytojo, juridinio asmens, juridinio asmens dalyvio ar valdymo organo nario, juridinio asmens kreditorių teises ir pareigas šioje procedūroje, jų galimus teisių įgyvendinimo ir gynimo būdus, įskaitant teisę kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka, nustato konkrečius terminus minėtoms teisėms įgyvendinti (CK 2.70 straipsnio 3, 5, 6 dalis).

Pareiškėja, prašydama nagrinėjamoje byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, prašo uždrausti VĮ Registrų centrui atlikti veiksmus dėl VšĮ „Gudijos studija“ likvidavimo procedūros inicijavimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ įtvirtina teismo kompetenciją taikant reikalavimo užtikrinimo priemones laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tačiau ši kompetencija negali būti suprantama kaip administracinio teismo galimybė laikinai sureguliuoti padėtį ir uždrausti atlikti viešojo administravimo institucijai veiksmus, kurie būtų nesuderinami su ginčytiniems teisiniams santykiams taikytinu teisiniu reguliavimu, jeigu toks yra nustatytas. Pareiškėjos prašymas uždrausti VĮ Registrų centrui atlikti veiksmus dėl juridinio asmens likvidavimo procedūros inicijavimo yra nesuderinamas su minėtu CK 2.70 straipsnyje įtvirtintu konkrečiu reguliavimu, nustatančiu juridinio asmens likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva. Todėl pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Dėl nurodytų motyvų, nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje vadovautis pareiškėjos nurodyta teismų praktika, kurioje buvo tenkinami prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau buvo pasisakoma dėl įstaigų reorganizavimo.

Pažymėtina, kad pareiškėja, kaip ir kiti asmenys gali įgyvendinti savo teises, kaip tai yra įtvirtinta CK 2.70 straipsnyje. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjos argumentai dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones dėl to, kad pareiškėjai gali kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, byloje nenustatyta viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtinų nustatyti sąlygų – nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir kita reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti sąlyga – proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą. Motyvuojant šios sąlygos buvimą, skunde klaidingai nurodoma, kad šiuo atveju nėra akivaizdžių pareiškėjos skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. ABTĮ įtvirtinta proceso dalyvio pareiga tikėtinai pagrįsti, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą, suprantama kaip pareiga nurodyti aplinkybes ir/ar pateikti įrodymus dėl akivaizdaus skundžiamo administracinio akto neteisėtumo. Administraciniai sprendimai paprastai vykdomi nedelsiant, teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones gali stabdyti sprendimo vykdymą (arba taikyti kitokias reikalavimo užtikrinimo priemones), jeigu yra preliminariai nustatoma, kad administracinis sprendimas neteisėtas, todėl siekiant apsaugoti į administracinį teismą besikreipiančio asmens teises, laikinai sustabdomas galimai neteisėto administracinio sprendimo vykdymas.

Pareiškėjos tvirtinimas, kad skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjos reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teikiamais rašytiniais įrodymais, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu, nelaikytinas tinkamu pareigos tikėtinai pagrįsti, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą, taigi preliminariai pagrįsti skundžiamo administracinio akto neteisėtumą.

Pažymėtina taip pat tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra skundžiamas VĮ Registrų centro sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, skundžiamas VĮ Registrų centro atsakymas pareiškėjai dėl jos prašymo neinicijuoti VšĮ „Gudijos studija“ likvidavimo procedūros. Todėl pareiškėjos prašymas nagrinėjamoje byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę uždraudžiant VĮ Registrų centrui atlikti veiksmus dėl VšĮ „Gudijos studija“ likvidavimo procedūros nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl prašymas taip pat negali būti tenkinamas.

Taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. su skundžiamu administraciniu aktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-227-822/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Pareiškėja atskirajame skunde reiškia prašymą priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog byla nėra išnagrinėta iš esmės, o spręstas tik atskirojo skundo klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan