2025-06-04 Nr. AB-9818-4-16-3-00259-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2090-624/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00259-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusiai užsienietei S. A. A. H. S., jos atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams I. N., A. A. F.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. A. A. H. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) prisistačiusiai užsienietei S. A. A. H. S.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pritaikyti (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusiai užsienietei S. A. A. H. S. (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietė neturi asmens tapatybę arba kitų jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė neteisėtai vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu į kitas Europos Sąjungos valstybes, nesikreipė dėl savo teisinės padėties įteisinimo, prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė tik po to, kai buvo apgyvendinta laikino apgyvendinimo vietoje, ir buvo sprendžiamas klausimas dėl jos perdavimo (duomenys neskelbtini). Užsienietės prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dar nėra išnagrinėtas, tam, kad jis būtų tinkamai išnagrinėtas, būtina užtikrinti Užsienietės buvimą Lietuvos Respublikoje, nes nepritaikius Užsienietei judėjimo laisvės apribojimų, tikėtina, kad ji gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, tokiais savo veiksmais pažeisdama Lietuvos ir kitų valstybių įstatymus bei trukdydama priimti bei įvykdyti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje.

3. Centras akcentavo, kad nors Užsienietė yra pripažinta pažeidžiamu asmeniu, tačiau jai pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nepažeidžia jos teisių ir nevaržo pernelyg jos judėjimo laisvės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apribota Užsienietės judėjimo laisvė turėtų neigiamą įtaką jos sveikatai. Priešingai, laikino apgyvendinimo vietoje užtikrintos visos Užsienietei būtiniausios sąlygos, reikalingos jos, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiams tenkinti. Ji taip pat gali teikti laikino apgyvendinimo vietos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui prašymus išvykti iš laikinos apgyvendinimo vietos, todėl teikimu prašoma pritaikyti alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo arba jo įgalioto asmens leidimo – proporcinga siekiamiems tikslams.

4. Užsienietė ir jos atstovė prašė paskirti Užsienietei švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietė paaiškino, jog ji nori laisvai judėti ir dirbti, kad galėtų padėti savo šeimos nariams, jai taip pat reikalinga medicinos pagalba.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir paskyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Valstybės sienos apsaugos (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnai 2025 m. balandžio 20 d., apie 00:00 val., (duomenys neskelbtini), patikrino (duomenys neskelbtini) piliečio vairuojamą automobilį „Peugeot“, kuris vyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) pasienio ženklo 117 ribose. Patikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonės vairuotojas vežė (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusią S. A. A. H. S. Užsienietė neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento arba kitų dokumentų, suteikiančių jai teisę atvykti ir būti (duomenys neskelbtini), todėl, VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos 2025 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 25S96927 Užsienietė buvo sulaikyta 48 valandoms.

6.2. Centras 2025 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 15K-1303 nusprendė apgyvendinti Užsienietę Priėmimo ir integracijos agentūroje, nesuteikdamas jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus priimtas sprendimas dėl jos teisinės padėties, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. gegužės 21 d.

6.3. 2025 m. gegužės 2 d. buvo atliktas Užsienietės specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimas, ji buvo įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

6.4. Užsienietė 2025 m. gegužės 5 d. pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 15K-1540 nusprendė nagrinėti iš esmės.

7. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatavo, jog egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2-4 punktuose.

8. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad Užsienietės asmens tapatybė nėra nustatyta, ji Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi čia gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, dėl jos pateikto prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas galutinis sprendimas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui, nusprendė tenkinti Centro teikimą ir paskirti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuri teismo vertinimu, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė.

III. 9. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir paskirti Užsienietei kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (nuo 2025 m. sausio 1 d. – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų).

10. Užsienietė apeliaciniame skunde pakartodama ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindų ir kriterijų, pažeidžiamų asmenų, laikosi pozicijos, jog jai pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti, kadangi ji yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, jos judėjimo laisvė yra ribojama daugiau nei vieną mėnesį (nuo 2025 m. balandžio 21 d.) bei byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Užsienietės vertinimu, nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga paskirti jai kitą, mažiau jos judėjimo laisvę ribojančią, alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. Centras, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, laikosi pozicijos, jog Užsienietei paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga, proporcinga ir būtina priemonė, nepaisant to, kad ji priskirta pažeidžiamų asmenų grupei. Centras, atsižvelgęs į ankstesnį Užsienietės elgesį, vertino, jog tikėtina, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, ji vėl bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, pažeisdama Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus bei trukdydama priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje. Centras, be kita ko, akcentuoja, jog nėra nustatyta Užsienietės tapatybė, Užsienietė atvyko neteisėtai į Lietuvos Respubliką, pateikė prieglobsčio prašymą tik po to, kai buvo sulaikyta ir buvo sprendžiamas klausimas dėl jos perdavimo (duomenys neskelbtini).

13. Centras patikino, jog Užsienietei užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jos teisėms ir poreikiams užtikrinti, be to, jai nėra taikoma griežčiausia priemonė – sulaikymas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtų pernelyg ribojamos Užsienietės teisės. Užsienietė teikė prašymą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos ir toks Užsienietės prašymas buvo tenkintas, sudarytos sąlygos išvykti. Todėl Centro vertinimu, prieglobsčio prašymo motyvams nustatyti, prašymui išnagrinėti ir sprendimui priimti bei įvykdyti būtina užtikrinti Užsienietės buvimą Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjimo dalykas – Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino Centro teikimą ir paskyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2-4 punktuose (siekis išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus; pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; Užsienietė neturi gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje) įtvirtinti sulaikymo pagrindai sprendimu tenkino Centro teikimą ir paskyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, kuri teismo vertinimu, yra objektyvi ir proporcinga.

16. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti jai kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, motyvuodama tuo, jog ji yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, jos judėjimo laisvė yra varžoma daugiau nei vieną mėnesį, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji nebendradarbiautų su kompetentingų institucijų darbuotojais arba keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina kontrolės priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 ir 2 d.), pirmiausiai pažymi, jog Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja (Įstatymo 2 str. 20 d.) (Migracijos departamento 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 25S107531 priimtas nagrinėti Užsienietės prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje) ir iš esmės neginčija esant pagrindui riboti jos judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.), tačiau teigia, jog pritaikyta priemonė yra per griežta.

18. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1-14 punktuose išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017 ir kt.).

20. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti paskirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

21. Teisėjų kolegija, vertindama Užsienietės apeliacinio skundo argumentus dėl jos pažeidžiamumo, pažymi, jog Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

22. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva), 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025 ir kt.).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija vertindama Užsienietei pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, nustatė, kad: (i) Užsienietė nuo 2025 m. gegužės 2 d. yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, kaip specialiųjų poreikių turintis asmuo dėl patirto sunkios formos psichologinio, fizinio ar seksualinio pobūdžio smurto; (ii) Užsienietė Centro 2025 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 15K-1303 „Dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo“ būdama laikinai apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje laikėsi laikinos apgyvendinimo vietos nustatytos tvarkos (nepasišalino iš apgyvendinimo vietos ir neišvyko į kitas Europos Sąjungos šalis); (iii) byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais arba Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

25. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta Užsienietei, kuri yra pažeidžiamas asmuo, alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Įstatyme nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant Užsienietei jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-789/2025, 2025 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-822/2025, 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025 ir kt.).

26. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti Užsienietės apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsienietei skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugpjūčio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) pilietės S. A. A. H. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietei S. A. A. H. S. paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir paskirti (duomenys neskelbtini) pilietei S. A. A. H. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugpjūčio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė