8667e014-33c6-406b-9184-6ef3fa6af644 · Utenos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-5173-913/2022 Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00707-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.2.3.;3.4.5.2;3.2.3.8. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 7 d. Anykščiai Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų teisėja Jolanta Gasparavičienė, sekretoriaujant JÅ«ratei KauÅ¡ylienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. Å ., suinteresuotam asmeniui G. Å ., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui, V. G. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, V. G., G. Å . dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas R. Å . kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus: - kad po A. Å ., M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė V. Å ., J., gim. (duomenys neskelbtini), A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), R. Å ., gim. (duomenys neskelbtini). - kad po V. Å ., J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Å ., gim. (duomenys neskelbtini). - kad po A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė R. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

2. PareiÅ¡kėjas R. Å . pareiÅ¡kime nurodė, kad jo tėvas yra A. Å ., M., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), motina V. Å ., J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Tėvai susilaukė trijų vaikų, t. y. manęs R. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), sesers V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir brolio A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). Pirmasis (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. Å ., gyvenęs santuokoje su mano motina V. Å .. Po tėvo mirties nei motina, nei jos tuo metu nepilnamečiai vaikai, į notarų biurÄ nesikreipė.

Å eima liko gyventi tėvų santuokoje įgytuose namuose ir naudojosi likusiais tėvui A. Å . priklausiusiais daiktais: žemės dirbimo padargais, namų apyvokos daiktais. (duomenys neskelbtini)mirė motina V. Å .. Po motinos mirties nei vienas iÅ¡ vaikų į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo nesikreipė. PareiÅ¡kėjas R. Å . kartu su broliu A. Å . tiesiogiai valdė ir prižiÅ«rėjo po motinos mirties likusiÄ sodybÄ . Brolis A. Å . mirė (duomenys neskelbtini), iÅ¡tuokoje, iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

Po brolio A. Å . mirties jo dukra G. Å ., pareiÅ¡kėjas ir jo sesuo į notarų biurÄ nesikreipė. Paveldėjimo teisės liudijimai į A. Å . turtÄ iÅ¡duoti nebuvo. Po A. Å . mirties liko sodyba, t. y. gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas ir pirtis, esantys (duomenys neskelbtini). Å is turtas nėra įregistruotas VÄ® Registrų centre, tačiau jis yra apskaitytas kolÅ«kio Å«kinėse knygose, todėl jis gali bÅ«ti teisiÅ¡kai įregistruotas buvusio valdytojo ir savininko vardu. Gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas ir pirtis, esantys (duomenys neskelbtini), stovi žemės sklype, kuris neįregistruotas vieÅ¡ajame registre palikėjų vardu ir nėra įteisintas.

Palikėjas A. Å . buvo pradėjęs 6,22 ha žemės grÄ Å¾inimo procedÅ«rÄ , kuriÄ valdė ir turėjo asmeninėje nuosavybėje senelė A. Å . kartu su seneliu M. Å ., tačiau jos nėra baigęs. Po brolio A. Å . mirties pareiÅ¡kėjas priėmė jam priklausiusius asmeninius daiktus, prižiÅ«rėjo likusį gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ ir pirtį kaip savo, paremontavo, naudojosi žeme. PareiÅ¡kėjas savo iniciatyva, naujai suformavo gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir pirties, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje nėra duomenų apie turto savininkÄ .

Gyvenamojo namo kadastro duomenų suformavimu, savininko įregistravimu, sodybos priežiūra pareiškėjas rūpinasi nuo pat brolio mirties.

3. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas R. Å . pareiÅ¡kimÄ palaikė. Papildomai paaiÅ¡kino, kad mirus jo tėvams jis kreipėsi į įvairias institucijas dėl dokumentų sutvarkymo. Tvarkėsi dokumentus dėl namų ir žemės įteisinimo. Padarė gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir pirties kadastrinių matavimų bylÄ , tačiau nekilnojamasis turtas nėra registruotas VÄ® Registrų centre. Gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas ir pirtis buvo registruota tik kolÅ«kinėse knygose. Minėtuose namuose gimė ir augo jo tėvas, gimė ir augo pareiÅ¡kėjas. (duomenys neskelbtini) m. mirė tėvas, po jo mirties liko motina ir trys vaikai.

Po tėvo mirties motina ir vaikai liko gyventi tuose pačiuose namuose. (duomenys neskelbtini) m. mirė mama, po jos mirties liko gyventi pareiÅ¡kėjas ir jo brolis A. Å .. Sesuo jau gyveno Panevėžyje. 1983-1985 m. tarnavo armijoje, po jos grįžo į tuos pačius tėvų namus. 1987 m. persikėlė gyventi į Utenos miestÄ , tačiau į tėvų namus grįždavo savaitgaliais. Tvarkydavosi sodyboje, savaitgaliais naudodavosi pirtimi. Be sodybos nebuvo jokio kito turto, kurį priėmė paveldėjimo bÅ«du. (duomenys neskelbtini) m. mirė brolis A.

Å .. Kai brolis pirmÄ kartÄ pateko į kalėjimÄ , tuomet iÅ¡situokė. Iki mirties brolis buvo pradėjęs tvarkytis dokumentus dėl nuosavybės teisių į senelių žemę atkÅ«rimo, tačiau jis vėl pateko į kalėjimÄ . Brolis jokio kito turto neturėjo. PareiÅ¡kėjas prižiÅ«ri kapus.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatomi pareiÅ¡kėjo praÅ¡omi nustatyti juridiniai faktai, tačiau informavo, kad nuosavybės teisės į A. Å . ar A. Å . valdytÄ 6,22 ha žemę, (duomenys neskelbtini), nebus atkuriamos, nes praleisti teisės aktuose nustatyti terminai dėl dokumentų pateikimo. Informavo, kad A. Å ., A. 1991 m. kreipėsi į Anykščių rajono Svėdasų apylinkės agrarinę reformos tarnybÄ ir pateikė praÅ¡ymÄ dėl A.

Å . vardu (duomenys neskelbtini), valdytos žemės, tačiau nepateikė giminystės dokumentų. Dėl nuosavybės teisių į A. Å ., M. valdytÄ Å¾emę A. Å ., A. nesikreipė. M. Å . miręs iki 1940 metų ir po jo mirties 6,22 ha žemė nuosavybės teise priklausė Å . A., Å . K. ir Å . A.. Piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003-12-31.

Piliečiai, praleidę nustatytÄ jį Å¡ių dokumentų pateikimo terminÄ , netenka teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal šį įstatymÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.

5. Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Apie teismo posėdžio datÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo G. Å . atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.

7. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. Å . pareiÅ¡kimui neprieÅ¡taravo. PaaiÅ¡kino, kad ji yra mirusiojo A. Å . dukra. Tėvas yra miręs, ji keletÄ kartų per metus aplanko jo kapÄ . Paties tėvo nepamena, kaip ir kitų aplinkybių, kadangi buvo maža. Tėvai iÅ¡siskyrė ir bendravimas su gimine nutrÅ«ko. Kai tėvas mirė jai buvo Å¡eÅ¡eri metai. Mama paveldėjimo dokumentų netvarkė. Turto nebuvo. Manė, kad giminės tėvų namų dokumentus susitvarkė ir yra viskÄ pardavę. Mama pasakojo, kad dabar ten viskas yra apleista, užaugę, negyvenama ir neįmanoma gyventi. PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies.

8. Ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, CPK 445 straipsnis).

9. RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo R. Å . tėvai – A. Å ., M., gim. (duomenys neskelbtini), motina V. Å ., J., gim. (duomenys neskelbtini). A. Å . ir V. Å . buvo sutuoktiniai, santuokoje susilaukė trijų vaikų: V. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Anykščių rajono Svėdasų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniuose fonduose saugomų (duomenys neskelbtini) kaimo 1980-1982 m. Å«kinių knygų nustatyta, kad V. Å ., J., Å¡eimos narių sÄ raÅ¡as - V. Å ., A. Å ., V. Å . (dabartinė pavardė – G.), R. Å . ir A. Å ., kurie gyveno (duomenys neskelbtini). IÅ¡ mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens V. G. tėvas A. Å ., M.. Po A. Å ., M. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.

10. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

11. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

12. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

13. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimo objektu gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

14. CK 5.14 straipsnyje įtvirtinta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymÄ , nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006).

15. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir liudytojo paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinės medžiagos nustatyta, kad po A. Å ., M. mirties liko 1980-1982 metų Å«kinėse knygose apskaitytas 1918 metų statybos gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), viena karvė, viena telyčaitė iki 6 mėn., bei 0,61 ha asmeninio naudojimo žemės. IÅ¡ Svėdasų apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1980-1982 metų Å«kinės knygos nustatyta, kad po A. Å ., M. mirties žmona V. Å . ir nepilnamečiai vaikai liko gyventi tuose pačiuose namuose. Duomenų, kad po A. Å ., M. mirties (duomenys neskelbtini) įpėdiniai bÅ«tų kreipęsi į notarų biurÄ , nėra (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra duomenų, kad A. Å ., M. bÅ«tų sudaręs testamentÄ (CPK 178 straipsnis).

16. Ä®rodymai pagal savo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę gali bÅ«ti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Å ios kategorijos bylose tai gali bÅ«ti faktai, kad asmuo paėmė turtÄ ir jį tvarkė, naudojo, juo disponavo ar atliko kitokius veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis elgėsi kaip turto savininkas. TokiÄ informacijÄ turintys įrodymai, teismo vertinami pakankamumo prasme, turi didžiausiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Netiesioginiai įrodymai patvirtina su įrodinėjamu palikimo priėmimo faktu susijusius reikÅ¡mingus duomenis, bet juose nėra tiesioginės informacijos apie įpėdinio kaip savininko veiksmus su palikimÄ sudarančiu turtu (įpėdinio lankymasis palikimÄ sudarančio turto buvimo vietoje, domėjimasis turtu, jo bÅ«kle, tvarkymu ar likimu). Netiesioginiai įrodymai yra mažesnės įrodomosios vertės, tačiau ir jie gali patvirtinti atskiras palikimÄ sudarančio turto faktinio valdymo aplinkybes. Jos atskirais atvejais pagal konkrečias bylos aplinkybes gali bÅ«ti pakankamos nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ .

17. Nagrinėjamu atveju nenustatyta paneigiančių aplinkybių, kad po A. Å ., M. mirties per įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ (1964 m. Civilinis kodeksas, galiojęs iki 2001 m.) jo sutuoktinė V. Å . kartu su nepilnamečiais vaikais: 16 m. R. Å ., 14 m. A. Å . faktiÅ¡kai atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi karve ir telyčaite, dirbo 0,61 ha asmeninio naudojimo žemę ir tokiu bÅ«du perėmė sutuoktinio/tėvo turtÄ ir pradėjo jį valdyti, perimtÄ turtÄ valdė kaip savo ir laikė save to turto savininkais.

18. Suinteresuotas asmuo V. G. neteikė pareiškėjo parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu.

19. Teismas, atsižvelgdamas į aptartus įrodymus, į veiksmų faktÄ ir veiksmų pobÅ«dį daro motyvuotÄ prielaidÄ , kad po A. Å ., M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiniu valdymu priėmė V. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), R. Å ., gim. (duomenys neskelbtini).

20. Iš mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. G. motina V. Š.. Po V. Š. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.

21. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir liudytojo paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinės medžiagos nustatyta, kad po V. Å . mirties liko 1986-1990 metų Svėdasų apylinkės, (duomenys neskelbtini) kaimo Å«kinėse knygose apskaitytas 1956 metų statybos gyvenamasis namas ir priklausiniai: 1964 m. statybos pirtis, 1970 m. statybos tvartas, 1970 m. statybos daržinė, 1974 m. statybos garažas, esantys (duomenys neskelbtini), viena karvė bei 0,61 ha asmeninio naudojimo žemės. IÅ¡ Svėdasų apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo asmeninės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 1986-01-01 Å¡eimos narių sÄ raÅ¡as – V. Å ., R. Å . ir A. Å .. Po V. Å . mirties tuose pačiuose namuose faktiÅ¡kai liko gyventi R. Å . ir A. Å .. Duomenų, kad po V. Å . mirties (duomenys neskelbtini) įpėdiniai bÅ«tų kreipęsi į notarų biurÄ , nėra (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra duomenų, kad V. Å . bÅ«tų sudariusi testamentÄ (CPK 178 straipsnis).

22. Nagrinėjamu atveju nenustatyta paneigiančių aplinkybių, kad po V. Å . mirties per įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ (1964 m. Civilinis kodeksas, galiojęs iki 2001 m.) jos vaikai R. Å ., A. Å . faktiÅ¡kai atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. liko gyventi gyvenamajame name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi karve, dirbo 0,61 ha asmeninio naudojimo žemę ir tokiu bÅ«du perėmė motinos turtÄ ir pradėjo jį valdyti, perimtÄ turtÄ valdė kaip savo ir laikė save to turto savininkais.

23. Suinteresuotas asmuo V. G. dėl šio fakto neteikė pareiškėjo parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu.

24. Teismas, atsižvelgdamas į aptartus įrodymus, į veiksmų faktÄ ir veiksmų pobÅ«dį daro motyvuotÄ prielaidÄ , kad po V. Å . mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiniu valdymu priėmė A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), R. Å ., gim. (duomenys neskelbtini).

25. IÅ¡ mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo R. Å . ir suinteresuoto asmens V. G. brolis, suinteresuoto asmens G. Å . tėvas A. Å .. IÅ¡ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. Å . mirė iÅ¡tuokoje, turėjo dukrÄ G. Å ., gim. (duomenys neskelbtini). Po A. Å . mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.

26. Po A. Å . mirties liko 1986-1990 metais Svėdasų apylinkės, (duomenys neskelbtini) kaimo Å«kinėse knygose apskaitytas 1956 metų statybos gyvenamasis namas ir priklausiniai: 1964 m. statybos pirtis, 1970 m. statybos tvartas, 1970 m. statybos daržinė, 1974 m. statybos garažas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos faktiniu valdymu po tėvų mirties priėmė kartu su broliu R. Å .. Minėtas turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje neįregistruotas. IÅ¡ liudytojos parodymų nustatyta, kad taip pat liko A. Å . priklausiusios bitės. IÅ¡ Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro raÅ¡to nustatyta, kad po A. Å . mirties (duomenys neskelbtini) įpėdiniai į notarų biurÄ nesikreipė. Anykščių rajono 2-ajame notaro biure paveldėjimo byla po A. Å . mirties neužvesta.

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirÅ«pino palikimu, jo netvarkė, neprižiÅ«rėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirÅ«pino juo ir pan.) ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali bÅ«ti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

28. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikė save dalies gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), faktiniu savininku po tėvo A. Å ., M. mirties (duomenys neskelbtini), kai dar buvo nepilnametis vaikas. Taip pat kitos dalies turto faktiniu savininku po motinos V. Å . mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), bei visos sodybos faktiniu savininku po brolio A. Å . (duomenys neskelbtini) mirties, tačiau nepateikė jokių įrodymų, įrodančių jo aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ .

PareiÅ¡kėjui seniai yra žinomos aplinkybės, kad gyvenamasis namas su priklausiniais yra apskaitytas tik kolÅ«kinėse apskaitose knygose, tačiau pareiÅ¡kėjas, kaip faktinis daikto savininkas nesiėmė jokių veiksmų, siekiant įregistruoti daiktines teises į Nekilnojamojo turto registrÄ . Tik po 24 metų po brolio A. Å . mirties pareiÅ¡kėjas savo iniciatyva kreipėsi į Registrų centrÄ dėl Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos suformavimo, tačiau nepateikė duomenų, ar VÄ® Registrų centre yra įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį (CPK 178 straipsnis).

PareiÅ¡kėjas taip pat po brolio mirties nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant atkurti nuosavybes teises į A. Å . priklausiusį 6,22 ha žemės sklypÄ , pagal pareiÅ¡kėjo brolio A. Å . (duomenys neskelbtini) kreipimÄ si į Anykščių rajono Svėdasų apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ dėl A. Å ., Antano nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Å ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui taip pat buvo žinomos. Posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad visur kreipėsi dėl žemės dokumentų sutvarkymo, tačiau Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

29. Pareiškėjas nurodė, kad jokio kito turto, be tėvų sodybos, po A. Š. mirties nebuvo ir jis faktiniu valdymu nepriėmė. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, suinteresuoto asmens G. Š. paaiškinimų, liudytojos D. Š. paaiškinimų nustatyta, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), yra apleistas, neprižiūrėtas, išvogtas, suniokotas, išdraskytas ir tai yra ne vienerių metų nepriežiūros rezultatas.

30. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro motyvuotÄ prielaidÄ , kad pareiÅ¡kėjas R. Å . po brolio A. Å . mirties per įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ (1964 m. Civilinis kodeksas, galiojęs iki 2001 m.) faktiÅ¡kai neatliko aktyvių palikimo priėmimo veiksmų. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ neįgyvendino teisių į turtÄ , t. y. turto neprižiÅ«rėjo, nesaugojo, nesirÅ«pino, nesinaudojo, nemokėjo mokesčių ir pan. Savo teises pradėjo įgyvendinti tik po 24 metų po brolio A.

Å . mirties, kai pradėjo tvarkytis sodybos dokumentus ir manyti, kad tokiu bÅ«du taip pat atkurs nuosavybės teisę į senelių žemę. Kadangi praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad pareiÅ¡kėjas R. Å . po brolio A. Å . mirties per 6 mėnesių terminÄ faktiniu valdymu priėmė palikimÄ nepatvirtina įrodymai, o pareiÅ¡kėjo duoti paaiÅ¡kinimai dėl Å¡io fakto nedetalÅ«s, nenuoseklÅ«s ir laikytini nepatikimais, atmestinas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl Å¡io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

31. Nagrinėjamoje byloje susidarė 27 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. Å .. Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 8 dalimi, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. Å ., M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdami valdyti paveldimÄ turtÄ V.

Å ., J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), R. Å ., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. Å ., J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdami valdyti paveldimÄ turtÄ A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), R. Å ., gim. (duomenys neskelbtini). Faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui iÅ¡duoti.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ R. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvideÅ¡imt septynis eurus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. (Ä®mokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mus. Teisėja Jolanta Gasparavičienė