2018-08-21 Nr. AB-14431-3-61-3-01855-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2018-08-21 Nr. AB-14431-3-61-3-01855-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (teisme gautas 2018 m. gegužės 31 d.), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 42-373 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 2S-1616; 2) tenkinti prašymus, nurodytus kiekviename skundo punkte ir papunktyje.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-574-629/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01855-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (teisme gautas 2018 m. gegužės 31 d.), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 42-373 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 2S-1616; 2) tenkinti prašymus, nurodytus kiekviename skundo punkte ir papunktyje.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: 1) tinkamai (konkrečiai) suformuluoti antrąjį skundo reikalavimą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje nustatytas sprendimų rūšis; 2) pateikti įrodymus dėl sunkios finansinės padėties (pažyma); 3) nurodyti tinkamas proceso šalis.
Pareiškėjas S. V. 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (teisme gautas 2018 m. birželio 14 d.), kuriuo jis šalino 2018 m. birželio 4 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjo S. V. skundo, teisme gauto 2018 m. gegužės 31 d., dalį dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus pataisos namų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 42-373 ir Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 2S-1616; pareiškėjo skundo, teisme gauto 2018 m. gegužės 31 d., dalį dėl reikalavimo tenkinti jo prašymus, nurodytus kiekviename skundo punkte ir papunktyje, ir skundą, teisme gautą 2018 m. birželio 14 d. laikė nepaduotu.
Teismas įvertino pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. Teismui pateiktos Vilniaus pataisos namų 2018 m. vasario 13 d. ir 2018 m. vasario 21 d. pažymos patvirtino, kad pareiškėjas pajamų negauna, todėl teismas darė išvadą, kad jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėją atleido nuo šio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 37 str.).
Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog pareiškėjas, tikslindamas antrąjį skundo reikalavimo, nesukonkretino jo ir neatsižvelgė į teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartyje nurodytus reikalavimus, t. y. formuluodamas antrąjį skundo reikalavimą, neįvertino, kokius sprendimus gali priimti teismas pagal ABTĮ 88 straipsnį. Kadangi pareiškėjas skunde, gautame teisme 2018 m. birželio 4 d., nesuformulavo tinkamai antrojo skundo reikalavimo, teismas laikė, kad jis 2018 m. birželio 4 d. nutartyje nustatytu terminu trūkumų dėl šio skundo reikalavimo nepašalino. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo S. V. skundas dalyje dėl reikalavimo tenkinti jo prašymus, nurodytus kiekviename skundo punkte ir papunktyje buvo laikomas nepaduotu.
Pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus pataisos namų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 42-373 ir Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 2S-1616 atitiko ABTĮ reikalavimus ir buvo priimtas.
Teismas nutarė atsakovu byloje laikyti Vilniaus pataisos namus, pašalinant iš atsakovų Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus pataisos namų (ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis).
III. Pareiškėjas S. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundo dalis laikoma nepaduota, ir priimti skundą.
Pareiškėjas teigia, kad jo pirminiame skunde buvo gana aiškiai nurodyti reikalavimai, pagrindai ir ribos. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 88 straipsnio 3 punktu ir teigia, kad jo skunde buvo įvardinti daromi pažeidimai ir prašoma įpareigoti Vilniaus pataisos namus ir Kalėjimų departamento administraciją užtikrinti pareiškėjo teises ir laisves. Nors šie skundo reikalavimai pradiniame skunde buvo išdėstyti ne skundo rezoliucinėje dalyje, pareiškėjo manymu, tai nebuvo esminis pažeidimas.
Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį nepakeistą.
Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 33 straipsnio nuostatas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Kalėjimų departamentas teigia, kad pareiškėjas skunde, teisme gautame 2018 m. birželio 4 d., tinkamai nesuformulavo antrojo skundo reikalavimo, todėl jis teismo nustatytu terminu trūkumų dėl šio skundo reikalavimo nepašalino.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis, kuria teismas pareiškėjo S. V. skundo (teisme gauto 2018 m. gegužės 31 d.) dalį dėl reikalavimo tenkinti jo prašymus, nurodytus kiekviename skundo punkte ir papunktyje, ir skundą (teisme gautą 2018 m. birželio 14) d. laikė nepaduotais.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pradiniame skunde buvo suformulavęs reikalavimą tenkinti prašymus, nurodytus kiekviename skundo punkte ir papunktyje, o 2018 m. birželio 11 d. skunde (teisme gautame 2018 m. birželio 14 d.), kuriuo šalino pradinio skundo trūkumus, nurodė reikalavimus įpareigoti Vilniaus pataisos namus ir Kalėjimų departamentą užtikrinti pagrindines žmogaus teises bei laisves (užtikrinti orias kalinimo sąlygas, pareiškėjo teises į privatumą, religines apeigas, saviraiškos laisvę, mokslą, nuosavybės apsaugą, gynybą, teismą), įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1786-473/2018, Kalėjimų departamentui nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas buvo kalinamas kalėjimo rėžimo sąlygomis.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 24 bei 25 straipsniuose. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad be skundo reikalavimo ir kitų duomenų pareiškėjas skunde turi nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą bei aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Tai reiškia, kad skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, skundo dalykas turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012; 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-425/2012). Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).
ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, jog skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Šalia reikalavimo pateikti skundžiamą aktą, pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, ne kartą yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 str.) bei jų vykdymo tvarką (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).
ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas be kita ko numato, jog teismas gali panaikinti skundžiamą teisės aktą arba įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006).
Pažymėtina kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).
Taigi šiuo atveju atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo tenkinti jo prašymus bei skundo dėl trūkumų šalinimo turinį, darytina išvada, jog šios skundo dalies nei dalykas, nei pagrindas neatitinka minėtų ABTĮ reikalavimų. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas, 2018 m. birželio 12 d. teikdamas skundą dėl trūkumų šalinimo, nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų. Atitinkamai, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo tenkinti jo prašymus pagrįstai buvo laikoma nepaduota.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Dėl įvardytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Milda Vainienė