86643da0-8f0a-4224-9a09-bb8aadcfd58e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-3926-208/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01849-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1.3 (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2017 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Mefodijos Povilaitienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. B. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja N. B., atstovaujama J. V. B., elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017 m. balandžio 27 d. sprendimÄ Nr. 1SS-1144-(7.5) (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti TarnybÄ pareiÅ¡kėjos 2017 m. kovo 10 d. skundÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ â€“ tenkinti 2017 m. kovo 10 d. skunde nurodytus reikalavimus. Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu atsakovė atsisakė iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ , kuriuo ji prašė apginti jos pažeistas teises dėl nuosavybės teisių atstatymo. PareiÅ¡kėja, kreipdamasi į atsakovę, prašė atkurti jai nuosavybės teises į tėvo K. D. – 1,12 ha žemės ir senelio V. D. – 2,18 ha žemės valdos dalį.

Savo 2017 m. kovo 10 d. prašymu pareiškėja siekė, kad būtų peržiūrėtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į jos tėvui ir seneliui priklausiusios žemės nuosavybės atstatymo, nes, jos manymu, sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 13.6-1762 ir 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 13.6-4560, kuriais nuosavybės teisė buvo atkurta pareiškėjos seseriai A. J., buvo priimti nepagrįstai, t. y. remiantis neteisėtais Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybos sprendimais ir pažymomis.

Teigia, kad dėl nuosavybės į žemę atstatymo tvarkos buvo suklaidinta Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojo J. K., tačiau atsakovė Å¡io fakto netyrė, nors bÅ«tent ji, panaikinus apskričių virÅ¡ininkų administracijas, perėmė jų vykdytas funkcijas. Tarnyba, neiÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo iÅ¡ esmės, pažeidė teisę į objektyvų, neÅ¡aliÅ¡kÄ , iÅ¡samų skundo iÅ¡nagrinėjimÄ , o tuo pačiu ir – teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ .

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja 1994 m. balandžio 25 d. tuometės Raseinių rajono Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo savo sesers A. J. naudai atsisakė teisės atkurti nuosavybės teises į jai tenkančiÄ Ä¯ K. D. ir V. D. žemės dalį. Pagal sudarytÄ susitarimÄ ir 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymÄ nuosavybės teisės į K. D. ir V. D. žemes buvo atkurtos A.

J.. PareiÅ¡kėja 2005 m. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymÄ nuo tėvo ir senelio žemės dalies A. J. naudai, taip pat atidalyti iÅ¡ A. J. sugrÄ Å¾intos žemės pareiÅ¡kėjai priklausančiÄ dalį, pripažįstant jai nuosavybės teisę, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas nepripažino negaliojančiu pareiÅ¡kėjos 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymÄ nuo tėvo ir senelio žemės dalies A.

J. naudai. Kadangi pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra į žemės savininkų K. D. ir V. D. turėtÄ Å¾emę yra baigta, todėl atsakovė negali iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti pareiÅ¡kėjos 2017 m. kovo 10 d. skundo. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 1991 m. spalio 2 d. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į K. D. ir V. D. iki nacionalizacijos (1940 m.) Kėdainių apskrities (duomenys neskelbtini) kaimuose (Å¡iuo metu – Raseinių rajono, (duomenys neskelbtini) ) turėtÄ Å¾emę.

PareiÅ¡kėja N. B., J. D., A. J. ir J. R. 1994 m. kovo 25 d. pasirašė susitarimÄ (notarinio registro Nr. AÅ R-772) (toliau – Susitarimas), pagal kurį pareiÅ¡kėjai tenka 2,18 ha pirmiau paminėtų žemės savininkų valdytos žemės dalis. PareiÅ¡kėja 1994 m. balandžio 25 d. tuometės Raseinių rajono, Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė pareiÅ¡kimÄ (patvirtintas virÅ¡aičio pavaduotojos D. L. (reg. Nr. 141)), kuriuo savo sesers A. J. naudai atsisakė teisės atkurti nuosavybės teises į jai tenkančiÄ Ä¯ K.

D. ir V. D. žemės dalį (toliau – 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymas). A. J. nuosavybės teisės į pagal SusitarimÄ ir 1994 m. balandžio 25 atsisakymu atsisakytÄ Å¾emę atkurtos Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 2703 „Dėl nuosavybės teisės į žemę (miÅ¡kÄ ) atstatymo“ ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 13.6-4560 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės (miÅ¡ko) sklypus, Klaipėdos rajone“.

PareiÅ¡kėja Tarnybai pateikė 2017 m. kovo 10 d. skundÄ , kuriame ji prašė pripažinti kaip niekinį pareiÅ¡kėjos tuometės Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateiktÄ 1994 m. balandžio 25 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisakė nuo savo tėvo ir senelio žemės dalies A. J. naudai, taip pat panaikinti Å¡io 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymo pagrindu parengtus dokumentus ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo A. J.. Skundžiamu Sprendimu atsakovė konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos keliamas klausimas dėl 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymo pripažinimo negaliojančiu jau iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl pakartotinis Å¡io klausimo kėlimas yra negalimas.

Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 1SS-1144-(7.5), kuriuo atsakovė atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2017 m. kovo 10 d. skundÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiÅ«rėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Å ioje byloje nustatyta, kad N. B. 2005 m. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymÄ nuo tėvo ir senelio žemės dalies A. J. naudai, taip pat atidalyti iÅ¡ A. J. sugrÄ Å¾intos žemės pareiÅ¡kėjai priklausančiÄ dalį, į jÄ pripažįstant nuosavybės teisę.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 20 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinį atmetė, konstatuodamas, kad pareiÅ¡kėja neįrodė pagrindų, kurie leistų pripažinti ginčijamÄ sandorį – 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymÄ negaliojančiu, t. y. nebuvo įrodyta, kad sandoris sudarytas dėl A. J. apgaulės ar kitokių neteisėtų veiksmų. Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 20 d. sprendimo, 2008 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-228-125/2008 pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė ir paliko galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 20 d. sprendimÄ .

PareiÅ¡kėja taip pat kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ Nr. 2703 ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymÄ Nr. 13.6-4560 dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo A. J. bei įpareigoti Tarnybos Raseinių skyrių patenkinti Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pareiÅ¡kėjos 1991 m. spalio 2 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusių savininkų K.

D. ir V. D. turėtÄ Å¾emę. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Å iaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-121-362/2016 atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ , kadangi praleistas skundo padavimo terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-137-552/2016 atmetė pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ ir paliko nepakeistÄ Å iaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-89-261/2016 taip pat atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ administracinėje byloje Nr. I-121-362/2016. Taigi nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakove, kad teismams (tiek Klaipėdos rajono apylinkės teismui, tiek Klaipėdos apygardos teismui) nepripažinus negaliojančiu pareiÅ¡kėjos 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymo nuo tėvo ir senelio žemės dalies A.

J. naudai, Tarnyba neturi teisinio pagrindo jį pripažinti negaliojančiu, ko siekia pareiÅ¡kėja, pateikdama 2017 m. kovo 3 d. skundÄ Tarybai. Paminėtina, kad pareiÅ¡kėja 2017 m. kovo 3 d. pateiktame skunde iÅ¡ esmės kelia iÅ¡ naujo klausimÄ , kuris jau ne kartÄ nagrinėtas ne tik pačios Tarnybos (kaip atsakovė nurodo 2017 m. vasario 20 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-429-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“), bet Å¡iuo klausimu jau priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos siektas inicijuoti iÅ¡ naujo ginčas iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės ir siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismų sprendimas nepažeidė įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, galimas tik taikant proceso atnaujinimo institutÄ .

PareiÅ¡kėja siekė atnaujinti procesÄ administracinėje byloje Nr. I-121-362/2016, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (administracinė byla Nr. P-89-261/2016) atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ . Analizuojant skundžiamÄ Tarnybos SprendimÄ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi bÅ«ti motyvuotas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra pažymėjęs, kad vieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, tikslÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimÄ (sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008 ir Nr. A756-422/2009). Tarnybos skundžiamame Sprendime nurodytos konkrečios teisės normos bei faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia savo atsisakymÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjos pateiktÄ 2017 m. kovo 10 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ , teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jo panaikinti jokio pagrindo nėra. Kiti pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad dėl nuosavybės į žemę atstatymo tvarkos buvo suklaidinta vieno iÅ¡ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojo, tačiau Tarnyba Å¡io fakto net netyrė, taip pažeisdama teisę į objektyvų, neÅ¡aliÅ¡kÄ , iÅ¡samų skundo iÅ¡nagrinėjimÄ , o tuo pačiu ir – teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ , teismo nuomone, niekaip nekeičia skundžiamame Sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jie Å¡iame sprendime detaliau nenagrinėjami.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius teismui pateikė 2017 m. spalio 25 d. pažymÄ Nr. NTP-7-10235 pagal advokatės L.

T. praÅ¡ymÄ , kad advokatė patyrė 94,06 Eur iÅ¡laidų, teikiant valstybės garantuojama antinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai, kurias praÅ¡o priteisti valstybės naudai. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, o Å¡iuo atveju – sprendimas nėra priimamas pareiÅ¡kėjos naudai, todėl nėra jokio pagrindo valstybei priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos N. B. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Mefodija Povilaitienė Liudmila Zaborovska Donatas Vansevičius