Legislator Case Law & Legislation
865a6c50-2a8a-42e1-9fcd-0dd37fb147f4 AI generated

865a6c50-2a8a-42e1-9fcd-0dd37fb147f4 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 865a6c50-2a8a-42e1-9fcd-0dd37fb147f4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V., jos atstovui adv. A. P., atsakovui S. V., jo atstovei adv. L. K., VTAS atstovei L. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. V. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. V. ieÅ¡kinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendro turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija - Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Legislator headnote

AI generated

865a6c50-2a8a-42e1-9fcd-0dd37fb147f4 · Vilniaus apygardos teismas: grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei ir atsakovui iÅ¡ Trakų rajono apylinkės teismo specialiosios  sÄ skaitos po 150 Lt kiekvienam permokėtÄ užstatÄ už kompleksinį psichiatrinį-psichologinį Å¡alių ir jų vaiko įvertinimÄ . Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė ieÅ¡kovės santuokinės neiÅ¡tikimybės fakto. Liudytojos I. V., atsakovo motinos, teiginius teismas vertino kaip nepakankamus ieÅ¡kovės santuokinei neiÅ¡tikimybei konstatuoti, nes Å¡i liudytoja yra suinteresuota palankia bylos baigtimi sÅ«naus (atsakovo) naudai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1733-464/2013 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01965-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.8.; 77.4.2.; 78.2.1.   (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gegužės 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei, dalyvaujant ieškovei I.

V., jos atstovui adv. A. P., atsakovui S. V., jo atstovei adv. L. K., VTAS atstovei L. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. V. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. V. ieÅ¡kinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendro turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija - Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė I. V. 2010-07-21 su ieÅ¡kiniu (t. 1, b.l. 1-5, 36-41) kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismÄ ir prašė:

1) santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti V. pavardę;

3) nustatyti Å¡alių nepilnamečio vaiko L. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės;

6) padalinti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovei priteisti iÅ¡ atsakovo 2710 Lt kompensacijÄ už atsakovo be ieÅ¡kovės sutikimo parduotÄ (perraÅ¡ytÄ ar dovanotÄ ) bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę – automobilį Peugeot 406, kurio vidutinė rinkos vertė 5420 Lt, o atsakovui priteisti automobilius Opel Vectra ir Honda Civic, nepriteisiant ieÅ¡kovei kompensacijos;

7) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus L., nuo 2010 m. vasario mėnesio Å¡alys kartu negyvena.  IeÅ¡kovė iÅ¡naudojo visas galimybes iÅ¡saugoti ir iÅ¡gelbėti santuokÄ , tačiau dėl atsakovo kaltės to padaryti nepavyko. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove, kadangi pas jÄ geresnės gyvenimo sÄ lygos. IÅ¡ atsakovo priteistinas vaiko iÅ¡laikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Atsakovas dirba, gauna pajamas, o sūnui L. jau yra 12 metų, jo poreikiai nuolat auga. Gyvendami santuokoje su atsakovu, nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau santuokoje šalių bendrai buvo įgyti trys automobiliai. Už automobilį Peugeot 406, kurio vidutinė rinkos vertė 5420 Lt, ir kuris buvo įgytas 2008 metais šalių santuokos metu, t.y. iš bendrų šeimos lėšų, tačiau atsakovo parduotas be ieškovės sutikimo, iš atsakovo priteistina 2710 Lt kompensacija. Atsakovas S. V. 2010-12-13 atsiliepimu ir paaiškinimais teisme (t. 1, b.l. 60-62,188-193) su ieškiniu sutiko iš dalies.

Nesutiko, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dėl jo kaltės, nes pati ieÅ¡kovė buvo neiÅ¡tikima, nevykdė sutuoktinės pareigų, dažnai provokuodavo niekuo nepagrįstus barnius. Nesutiko ir su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodęs, kad L. gyvena su juo ir jo tėvais Å¡iame name nuo mažens, jį kurį laikÄ augino jo motina, kol ieÅ¡kovė mokėsi, L. turi savo kambarį, jam nupirkti nauji baldai, atsakovo aplinkoje vaikas jaučiasi saugiai, sutaria su  tėvo nauja gyvenimo drauge, turi brolį.

L. nori gyventi su juo ir toliau. Nesutiko vaiko iÅ¡laikymui, jeigu jo gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, mokėti po 500 Lt iÅ¡laikymÄ kas mėnesį. Nurodė, kad galėtų mokėti po 400 Lt, kadangi turi dar vienÄ sÅ«nų, kuriam taip pat reikia iÅ¡laikymo. Sutiko su tuo, kad automobiliai Honda Civic ir Opel Vectra bÅ«tų jam priteisti nesumokant ieÅ¡kovei kompensacijos. Automobilis Honda Civic po įvykusio eismo įvykio jau yra priduotas į metalo lauÅ¾Ä ir iÅ¡registruotas. Nesutiko mokėti kompensacijos už automobilį Peugeot 406, nes vienas už jį iÅ¡mokėjo paskolÄ bankui, o pardavė kaimynui, nes trÅ«ko lėšų sÅ«nui iÅ¡laikyti – ieÅ¡kovė, palikusi Å¡eimÄ , sÅ«numi iÅ¡laikymo neteikė. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2012-10-23 sprendimu (t. 2, b.l. 20-32) ieškinį patenkino iš dalies:

1) nutraukė santuokÄ dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo I. V. paliko jos santuokinę pavardę – V., S. V. – pavardę V.;

3) nustatė nepilnamečio vaiko L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo motina I. V.;

4) priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo 2012-10-23 dienos iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2018-01-22, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

5) pavedė ieÅ¡kovei nepilnamečiam vaikui priteistÄ iÅ¡laikymÄ tvarkyti uzufrukto teise;

6) santuokoje įgytÄ 1560 Lt vertės turtÄ Å¡alims padalino lygiomis dalimis;

7) priteisė ieškovui natūra automobilį Opel Vectra 1560 Lt vertės;

8) priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2710 Lt piniginę kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ ;

9) priteisė iš atsakovo 2973 bylinėjimosi išlaidų ieškovei;

9) priteisė iš ieškovės 22,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei;

10) priteisė iš atsakovo 184,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei;

11) sprendimÄ dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai;

12) grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei ir atsakovui iÅ¡ Trakų rajono apylinkės teismo specialiosios  sÄ skaitos po 150 Lt kiekvienam permokėtÄ užstatÄ už kompleksinį psichiatrinį-psichologinį Å¡alių ir jų vaiko įvertinimÄ . Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė ieÅ¡kovės santuokinės neiÅ¡tikimybės fakto. Liudytojos I. V., atsakovo motinos, teiginius teismas vertino kaip nepakankamus ieÅ¡kovės santuokinei neiÅ¡tikimybei konstatuoti, nes Å¡i liudytoja yra suinteresuota palankia bylos baigtimi sÅ«naus (atsakovo) naudai.

Tai, kad atsakovas santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu, patvirtina Trakų rajono apylinkės teismo nutarimai administracinėse bylose. Tai, kad atsakovas santuokos metu ne tik piktnaudžiavo alkoholiu, bet ir naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, įrodo 2010-06-04 pažyma apie asmens nuobaudas. Minėtos pažymos, taip pat 2010-11-21 tarnybinio praneÅ¡imo turinys liudija, kad atsakovas Å¡eimyninio konflikto metu naudojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę necenzÅ«rinius žodžius, fizinį smurtÄ jų mažamečio sÅ«naus akivaizdoje.

Atsakovo nestabiliÄ psichologinę bÅ«senÄ Ä¯rodo ir VšĮ „Trakų ligoninė“ medicinos iÅ¡raÅ¡o – epikrizės (duomenys neskelbtini) kopija, pagal kuriÄ atsakovas nuo 2006-05-24 iki 2006-05-25 gydytas dėl Å«maus apsinuodijimo alkoholiu su medikamentais, jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės – piktnaudžiavimo alkoholiu santuokos metu, fizinio ir psichologinio smurto naudojimo prieÅ¡ ieÅ¡kovę, taip jam iÅ¡ esmės pažeidžiant savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Spręsdamas klausimÄ dėl Å¡alių nepilnamečio vaiko L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog L. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieÅ¡kove) labiau atitiktų Å¡alių vaiko interesus. Vertinant teismo posėdyje vaiko iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę, jo nurodytas priežastis, dėl kurių jis nori gyventi su tėvu ir nenori gyventi su mama, akivaizdu, kad vaikas negalėjo objektyviai suformuluoti savo nuomonės ir atsakyti, kodėl jis nenori gyventi su mama, bet nori gyventi su tėvu.

Teismo nuomone, vaikas visiÅ¡kai nelogiÅ¡kai paaiÅ¡kino savo  norÄ ir sprendimÄ gyventi su tėvu. Atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis, berniuko mokymo įstaigos pateiktÄ charakteristikÄ bei kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo rezultatus, teismas sprendė, kad tikslinga L. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ sieti su jo mamos gyvenamÄ ja vieta. IeÅ¡kovė yra sudariusi geras gyvenimo sÄ lygos sÅ«nui gyventi su ja, ji Å¡iuo metu gyvena trijų kambarių bute, vaikui skirtas atskiras kambarys.

Tuo tarpu pas atsakovÄ vaikui nėra sudarytos pakankamai geros sÄ lygos. Vaikas gyvena pereinamajame kambaryje, atsakovo tėvų namuose nėra nei vonios, nei tualeto, su vaiku dažniausiai bÅ«na ne tėvas, o vaiko seneliai, kadangi atsakovo darbo laikas yra nenormuotas. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, o tai nėra teigiamas pavyzdys Å¡alių nepilnamečiam vaikui. Atsakovas neužtikrina nei vaiko gero mokymosi, nei jo turiningo laisvalaikio. Teismas konstatavo, kad Å¡alys neturi turto ar santaupų, kurie galėtų turėti įtakos nustatant priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydį.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog atsakovas augina dar vienÄ vaikÄ , kurį reikia iÅ¡laikyti, nėra pagrindas teikti mažesnio dydžio iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnamečiam vaikui, juo labiau, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra beveik du kartus didesnis už ieÅ¡kovės gaunamÄ darbo užmokestį. Pažymėjo, jog nė viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė įrodymų apie jų sugyventinių turtinę padėtį, t.y. jų visų rūšių gaunamas pajamas, turimÄ nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , transporto priemones, turimas lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir pan.

Todėl pirmosios instancijos teismas Å¡alių turtinę padėtį vertintino Å¡alių nepilnamečio vaiko nauda ir sprendė, jog 900 Lt iÅ¡laikymas vaikui, teikiamas abiejų Å¡alių, yra proporcingas Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų (Å¡alių) turtinei padėčiai, tokio dydžio iÅ¡laikymas užtikrins bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, tai yra bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Pasisakydamas dėl turto padalinimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau įgijo kilnojamojo turto – automobilius Honda Civic, Opel Vectra ir Peugeot 406. Teismas atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, teisme apklaustos liudytojos I. V., atsakovo motinos, parodymus, VÄ® „Regitra“ duomenis, sprendė, kad Å¡alių santuokos metu iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų įgytÄ ir abiem Å¡alims lygiomis dalimis priklausantį automobilį Peugeot 406, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas be ieÅ¡kovės sutikimo 2010-03-06 perleido trečiajam asmeniui. Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei už santuokos metu įgyto turto, t.y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, sumažėjimÄ priteisė piniginę kompensacijÄ , lygiÄ pusei Å¡io turto vertės, t.y. 2710 Lt. Teismas nustatė ir tai, kad Å¡alių santuokos metu taip pat yra įgytas automobilis Mercedes Benz C200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį atsakovas įsigijo 2011-10-08, t.y. po bylos dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimo 2010-10-18, Å¡alims jau gyvenant skyrium.

IeÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo dėl Å¡io automobilio padalijimo, prieÅ¡ingai, prašė jo nedalyti, nurodžiusi, kad šį automobilį pirko atsakovas už savo lėšas, kÄ patvirtino ir atsakovas, ginčo dėl Å¡io automobilio tarp Å¡alių nėra, todėl teismas Å¡io automobilio nedalino. Å alims praÅ¡ant teismas automobilį Opel Vectra, 1560 Lt vertės, natÅ«ra priteisė atsakovui, nepriteisiant ieÅ¡kovei kompensacijos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas S. V. 2012-11-23 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 37-45) praÅ¡o pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ :

1) pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti nepilnamečio sÅ«naus L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ vietÄ su atsakovu;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui L. po 400 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, iÅ¡laikymo uzufrukto teise tvarkytojÄ paskiriant atsakovÄ ;

4) santuokoje įgytÄ transporto priemonę, 1560 Lt vertės, priteisti atsakovui asmeninė nuosavybės teise;

5) atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2710 Lt piniginę kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ ;

6) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovas savo elgesiu per visÄ savo santuokinį laikotarpį gerbė ieÅ¡kovę, buvo jai lojalus, prisidėjo prie bendrų Å¡eimos bei ieÅ¡kovės poreikių tenkinimo, neatsisakė savo, kaip sutuoktinio, pareigų, rÅ«pinosi ir iÅ¡laikė Å¡eimÄ . IeÅ¡kovė pati nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, dažnai provokuodavo nepagrįstus barnius. IeÅ¡kovės gyvenime atsirado kitas vyras ir ieÅ¡kovė išėjo gyventi kitur, palikdama Å¡eimÄ ir mažametį vaikÄ . BÅ«tent ieÅ¡kovė sistemingai vedė amoralų gyvenimo bÅ«dÄ , ilgÄ laikÄ niekur nedirbo, Å¡eimoje gimusį sÅ«nų L. nuolatos prižiÅ«rėjo atsakovo tėvai.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad sutuoktinė jam buvo neiÅ¡tikima, o atsakovo mamos teismo posėdyje nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas ieÅ¡kovės santuokinei neiÅ¡tikimybei bei jos kaltei dėl santuokos nutraukimo konstatuoti. BÅ«tent ieÅ¡kovė 2010 vasario mėn. paliko atsakovÄ su mažamečiu vaiku, išėjo iÅ¡ namų ir pradėjo gyventi su vedusiu vyriÅ¡kiu, kuris buvo palikęs Å¡eimÄ su trimis vaikais. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė nesigilinusi, kodėl naujas draugas paliko Å¡eimÄ .

Toks ieÅ¡kovės požiÅ«ris į Å¡eimos vertybes nekelia abejonės dėl ieÅ¡kovės moralės bei kaltės nutraukiant santuokÄ . Taigi teismas, priimdamas sprendimÄ , neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Teismas, nustatydamas L. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, nevertino atsakovo argumentų, liudytojų parodymų, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to vaiko noro, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Be to, teismas padarė eilę materialinės bei procesinės teisės pažeidimų. 2012-09-14 į teismo posėdį atvykus nepilnamečiui L., teismas be jokių argumentų atsisakė apklausti vaikÄ . Tačiau likus kelioms dienoms iki 2012-10-04 teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos, telefonu Å¡alys informuotos, kad tikslinga apklausti vaikÄ bei nurodyta atvežti jį į teismo posėdį.

Nepateikus nutarties Å¡alims bei neiÅ¡siaiÅ¡kinus byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės buvo atnaujintas bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡ esmės apklausiamas vaikÄ , pažeidžiant vaiko apklausos nuostatas. Vaiko apklausa prasidėjusi 16 val., užtruko kelias valandas, teismo salėje vaikas apklausiamas nepaisant to, kad jis susijaudino ir pradėjo verkti. Vaikas, nesuprasdamas vykstančio proceso ir jausdamas nerimÄ , buvo apklausinėjamas ne tik teismo, bet ir ieÅ¡kovės advokato, vaiko teisių specialistų.

Teismas vienaÅ¡aliÅ¡kai nurodydamas ieÅ¡kovės gebėjimus rÅ«pintis vaiku, nenurodė ir neanalizavo, kad vaiko motina, gyvendama su sugyventiniu nuomotame bute, visÄ darbo dienÄ palieka vaikÄ vienÄ , svetimoje jam aplinkoje. Nuomotame bute vaikas praleidžia vienas didžiÄ jÄ dienos dalį, kur jam nėra artimų žmonių, draugų, juo niekas nesirÅ«pina. Vaikas net nežino mamos sugyventinio vardo, kadangi bijo paklausti. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, tėčio naujÄ Å¡eimÄ L. puikiai pažįsta.

Kaip vaikas posėdyje paaiÅ¡kino, kad jam svarbi ramybė ir saugumas, bendravimas su vyresniu broliu A., bei kÄ tik gimusiu M., tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas neapklausė Å¡alių sugyventinių, kaip liudytojų, ir neiÅ¡siaiÅ¡kino, koks vaiko santykis su Å¡iais asmenimis.  Sprendime nėra argumentų, kodėl atsakovo gyvenamoji vieta yra netinkama vaikui augti. BÅ«tent Å¡ioje aplinkoje ieÅ¡kovė paliko mažametį vaikÄ su atsakovu ir išėjo gyventi atskirai.  Atsakovas gyvena kartu su savo tėvais, Å¡ioje aplinkoje daugiau nei penkerius metus augo L.

V.. Vaikas, apsuptas tėvo ir senelių dėmesiu, užaugo ir subrendo, Å¡ioje aplinkoje vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ likti gyventi su tėčiu. Jo gyvenimo sÄ lygos yra normalios, vaikui supirkti nauji baldai, vaikas turi savo kambarį, nuosavÄ kiemÄ , žaislus, gali pritaikyti iÅ¡moktus mokykloje meistravimo įgÅ«džius, stato su tėčiu namelį, gamina jame baldus. Vaiko ryÅ¡ys su tėčiu glaudesnis. Kompleksinio psichiatrinio-psichologinio vertinimo iÅ¡vados taip pat neleidžia daryti prielaidos, kad vaikas nenori gyventi su tėčiu.

Specialistų išvadose nurodyta, kad berniukas neišreiškė tiesioginės savo nuomonės su kuo norėtų gyventi.

3. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo priteisimo po 450 Lt periodinėms iÅ¡mokomis, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį bei Å¡iuo metu gimusį atsakovui antrÄ vaikÄ ir niekur nedirbančiÄ jo sugyventinę E. K.. Atsakovas pateikė teismui įrodymus dėl savo ir E. K. turtinės padėties ir nurodė, kad jo dabartinė turtinė padėtis sÄ lygoja vaikui mokėti iÅ¡laikymÄ tik po 400 Lt. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus ir įrodymus, apie jo turtinę padėtį, iÅ¡laikomÄ papildomai sugyventinę, mažametį L. brolį A. ir Å¡iuo metu kÄ tik gimusį sÅ«nų M.. Nepagrįstai nurodė, kad nėra pateikta papildomai įrodymų apie Å¡alių sugyventinių turtinę padėtį. Be to, tokio pobÅ«džio bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus ir objektyvus, pats rinkti įrodymus, nustatant teisinius faktus, kadangi Å¡iose bylose yra vieÅ¡as interesas- užtikrinti vaiko teises ir interesus.

4. Pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ieÅ¡kinio reikalavimo ribas, neteisėtai padalino santuokoje įgytÄ turtÄ Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1560 Lt vertės, lygiomis dalimis. IeÅ¡kovė Å¡iÄ transporto priemonę prašė priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise nereikalaujant už jį kompensacijos. Dėl antrojo automobilio nurodo, kad  ieÅ¡kovei pradėjus gyventi skyrium, atsakovas 2010-03-06 pardavė automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau teismas nevertino, kad atsakovas parduotai transporto priemonei Peugeot 406, 1996 m.

įsigyti buvo paėmęs 8000 Lt kreditÄ iÅ¡ banko, paskolÄ jis mokėjo vienas, atsakovas dirbo ir iÅ¡laikė Å¡eimÄ , kai tuo tarpu ieÅ¡kovė niekur nedirbo. Atsakovas pateikė visus teismui įrodymus, kad dėl sulaužytos rankos traumos negalėjo iÅ¡gyventi ir patenkinti savo bei vaiko minimalių poreikių, dėl to buvo priverstas parduoti automobilį. Tuo metu ieÅ¡kovė jau buvo palikusi atsakovÄ vienÄ su vaiku ir išėjusi pas sugyventinį. Neteikdama vaikui iÅ¡laikymo, nesirÅ«pindama paliktu segančiu vyru, ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja kompensacijos už parduotÄ transporto priemonę.

Todėl reikalavimas priteisti piniginę 2710 Lt kompensacijÄ už neegzistuojantį turtÄ yra nepagrįstas. IeÅ¡kovė I. V. 2012-12-31 atsiliepimu (t. 2, b.l. 62-65) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės kaltę. Atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovė išėjo gyventi pas vedusį vyriÅ¡kį, neatitinka tikrovės. Teismas pagrįstai kritiÅ¡kai įvertino atsakovo motinos parodymus, nes ji neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai vertino savo sÅ«naus ir ieÅ¡kovės tarpusavio santykius.

Atsakovas nebuvo lojalus, nenustojo vartoti alkoholio, nesileido į kompromisÄ , nesiekė supratimo ir nesistengė iÅ¡saugoti Å¡eimos. Atsakovas, piktnaudžiaudamas alkoholiu, negali bÅ«ti pavyzdžiu Å¡alių sÅ«nui ir negali užtikrinti vaikui tinkamas sÄ lygas bÅ«tinas jo fiziniam, protiniam bei dvasiniam vystymuisi. Atsakovas jau gana ilgÄ laikÄ neleidžia nepilnamečiam sÅ«nui L. matytis ieÅ¡kove. Atsakovui gimė dar vienas vaikas - sÅ«nus M., todėl akivaizdu kad gyvenimo sÄ lygos jo tėvų name dar daugiau pablogėjo.

Namas yra nedidelis ir be patogumų, o jame gyvena atsakovo motina, tėvas, jis pats su sugyventine, du jų vaikai bei Å¡iuo metu  šalių sÅ«nus L.. Vaikui gyvenant tik su atsakovu, ženkliai pablogėjo jo sveikata bei pasiekimai mokykloje. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų ar aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai priėmė sprendimÄ , visÄ Ä¯gytÄ santuokoje turtÄ padalinti tarp Å¡alių lygiomis dalimis t.y. po 1/2 santuokoje įgyto turto.

Be to, teismas teisingai nusprendė, kad automobilis Peugeot 406 iki jo perleidimo trečiam asmeniui buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir šį turtÄ atsakovas perleido be ieÅ¡kovės sutikimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais. Apeliaciniame skunde yra keliami klausimai dėl santuokos iÅ¡irimo priežasties vertinimo, dėl turto dalių ir kompensacijos antrajam sutuoktiniui už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ priteisimo, dėl Å¡alių sÅ«naus L. gyvenamosios vietos nustatymo ir jo iÅ¡laikymo pareigos, dėl to teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl santuokos iÅ¡irimo priežasties ir sutuoktinių kaltės  Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta jo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, ir tvirtina, jog sutuoktinio pareigas Å¡eimoje yra pažeidusios abi Å¡alys - ieÅ¡kovė jas pažeidė palikdama Å¡eimÄ ir palaikydama artimus santykius su kitu asmeniu. Å eimos santykiai yra grindžiami abipusiu Å¡eimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rÅ«pinimusi vienas kitu. Byloje, be paties apelianto samprotavimų apie ieÅ¡kovės kaltę bei jo naudai liudijusios motinos I.

V. paaiÅ¡kinimų (t.1, b.l. 193-196), nesama jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ji iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, kad buvo nelojali Å¡eimai ar gyvendama kartu su apeliantu bendravo dar ir su kitais asmenimis. Tik tokių aplinkybių nustatymas leistų jos elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių Å¡eimyninių santykių ir dėl Å¡eimos iÅ¡irimo. TokiÄ apelianto pareigÄ leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, suponuoja Å¡alių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Ir prieÅ¡ingai, byloje yra ir kitų įrodymų, nei ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, kad pats apeliantas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines pareigas, nustatytas CK 3.26 str. -3.28 str., t.y. sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam.

Lojalumas - tai sutuoktinių veikimas tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų kito sutuoktinio bei Å¡eimos interesais, savo interesų nesuprieÅ¡inimas su kito sutuoktinio interesais, protinga tolerancija ir pakantumas, be kurių Å¡eimos gyvenimas neįmanomas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktÄ profesijÄ ar užsiėmimÄ , jo pomėgius, rÅ«pintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine bÅ«kle. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, nevartoti vienas prieÅ¡ kitÄ ir kitus Å¡eimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo.

Tokių ieÅ¡kovės sutuoktinės pareigų pažeidimo byloje esantys įrodymai konstatuoti neleidžia. PrieÅ¡ingai, raÅ¡ytiniai įrodymai, susiję su apelianto nevienkartiniu nubaudimu administracine tvarka ar jo gydymu nuo ligos, kuriÄ sÄ lygojo alkoholio vartojimas (b.l. 99), patvirtina bÅ«tent ieÅ¡kovės įvardintÄ santuokos iÅ¡irimo priežastį, taip pat smurto naudojimÄ prieÅ¡ jÄ . Å ie duomenys, atsižvelgiant į jų užfiksavimo laikotarpį, taip pat paneigia liudytojos I. V. teiginius teismo posėdyje (t.1, b.l. 195), kad Å¡ioje situacijoje abu sutuoktiniai yra kalti dėl tokios santuokos baigties, o sÅ«nus pradėjęs piktnaudžiauti alkoholiu jau marčiai susiradus kitÄ draugÄ .

Toks apelianto elgesys negali bÅ«ti pateisinamas, tokiu atveju ieÅ¡kovės apsigyvenimas skyrium nuo sutuoktinio buvo pasekmė, o ne priežastis santuokai iÅ¡irti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylÄ nagrinėjęs teismas kaltės klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai. Dėl turto padalijimo ir reikalavimo ribų peržengimo IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ padalinti Å¡alims vienintelį užgyventÄ kartu turtÄ - transporto priemones, jas priteisiant natÅ«ra apeliantui. Už automobilius Opel Vectra ir Honda Civic sau kompensacijos priteisti neprašė.

Kadangi viena transporto priemonė buvo parduota be jos sutikimo, ieÅ¡kovė taip pat prašė priteisti jai pusę automobilio Peugeot 406 vertės piniginę kompensacijÄ . Vadinasi, reikalavimas padalinti santuokoje įgyta turtÄ lygiomis dalimis, nepaisant kompensacijos už pirmuosius du automobilius atsisakymo, buvo byloje pareikÅ¡tas – ieÅ¡kovė reikalavo nustatyti lygias turto dalis, tačiau jai kompensuoti tik vienos iÅ¡ trijų transporto priemonių pusę vertės (CPK 13 str.). Nekilus ginčui dėl bÅ«tent tokių sutuoktinių turto idealiųjų dalių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog dalina turtÄ pusiau (t.y. lygiomis dalimis), o iÅ¡likusį turtÄ natÅ«ra priteisia tik vienam apeliantui asmeninėn nuosavybėn be kompensacijos ieÅ¡kovei už jį priteisimo (CK 3.127 str.).

Pripažintina, kad dispozytivumo principo teismas nepažeidė. Tačiau sprendimo rezoliucinė dalis, siekiant iÅ¡vengti sprendimo vykdymo neaiÅ¡kumo, patikslintina, iÅ¡ sakino „Santuokoje įgytÄ 1560 Lt vertės turtÄ Å¡alims padalinti lygiomis dalimis“ paÅ¡alinant teismo nurodytÄ konkrečiÄ tik vienam apeliantui asmeninėn nuosavybėn priteisiamo turto vertę, t. y. žodžius „1560 Lt vertės“. Skundas dalyje dėl kompensacijos ieÅ¡kovei priteisimo už apelianto be ieÅ¡kovės sutikimo parduotÄ automobilį Peugeot 406, atmestinas.

CK 3.98 str. 3 d. ir 4 d. nustato, kad sutuoktinis turi pareigÄ bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės pabaigoje  kompensuoti bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . Automobilio pardavimo fakto apeliantas neneigia, o jo procesiniuose dokumentuose įvardintos aplinkybės, sÄ lygojusios  pardavimÄ , t.y. lėšų pragyvenimui, sutuoktiniams apsigyvenus skyrium, nepakankamumas ar tai, kad paskolÄ už santuokos metu įgytÄ automobilį bankui iÅ¡mokėjo tik jis vienas, kitokios kolegijos iÅ¡vados, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja. Argumentas, kad tarp sutuoktinių gali bÅ«ti dalijamas tik realiai egzistuojantis turtas, teisiÅ¡kai ydingas ir prieÅ¡tarauja jau minėtai įstatymo normai, nustatančiai sutuoktinio teisę į kompensacijÄ .

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir jo iÅ¡laikymo Å alys turi nepilnametį sÅ«nų L. V., gim. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 10), kurio gyvenamÄ jÄ vietÄ , nutraukiant Å¡alių santuokÄ , teismas nustatė su ieÅ¡kove. Galiojantis įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kuriais remiantis bÅ«tų nustatoma vaikų gyvenamoji vieta su kuriuo tai iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų. Pagal CK 3.174 str., tokiu atveju vadovaujamasi vaiko interesais ir atsižvelgiama į vaiko norÄ , jeigu Å¡is dėl savo amžiaus gali savo norus suformuluoti.

Taigi vienintelis objektyvus įstatymo nustatytas kriterijus yra vaiko noras, į kurį neatsižvelgiama tik tuomet, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sÄ lygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybe, todėl įvertintina, ar aplinkoje, kurioje gyvena kiekvienas iÅ¡ tėvų, kartu atsižvelgiant į tėvų asmenines savybes, gyvenimo bÅ«dÄ ir kita, objektyviai galimas tokių sÄ lygų sudarymas. IÅ¡ Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sutrinktų duomenų  (t.1, b.l. 49, 50, 101-102), psichologo konsultacijos (t.1, b.l. 114), vaiko paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teisme (t.2, b.l. 14-16) matyti, kad L. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėčiu.

TokiÄ savo pakankamai kategoriÅ¡kÄ pozicijÄ jis pakartojo ir apeliacinės instancijos teisme, nurodęs, kad nepaisant priimto sprendimo gyventi su mama, vis tiek grįžtų pas tėtį.  Pažymėtina, kad pakartotinai apklausus vaikÄ apeliacinės instancijos teisme, apelianto skundo argumentai, susiję su tokios apklausos procedÅ«riniais pažeidimais pirmosios instancijos teisme, tampa teisiÅ¡kai neaktualÅ«s, taigi kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Taigi, nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje Å¡iame vaiko tėvų ginče (t.1, b.l. 101-102, t. 2, b.l. 16-17) bei kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo iÅ¡vadoje (t. 1, b.l. 135-138) nurodoma, kad tikslingiau bÅ«tų vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jo motina, nes tai labiau atitiktų vaiko interesus, visiÅ¡kai nepaisyti vaiko nuomonės, kuris pagal savo amžių ir brandÄ jau gali suformuluoti savo valiÄ , bÅ«tų galima tik nustačius, kad toks vaiko noras akivaizdžiai prieÅ¡tarauja jo interesams, t.y. pas apeliantÄ jam nebÅ«tų sudarytos tinkamos sÄ lygos augti ir vystytis, pasiruoÅ¡ti savarankiÅ¡kam gyvenimui, arba kad tėvo elgesys ir jo asmeninės savybės neigiamai įtakos L. asmenybės formavimÄ si.

Tokių aplinkybių nagrinėjamojoje byloje nenustatyta. PrieÅ¡ingai, apelianto gyvenamojoje vietoje jam yra sudarytos normalios buitinės sÄ lygos gyventi ir mokytis, visapusiÅ¡kai vystytis (t.1, b.l. 49, 101), apeliantas savo, kaip tėvo, pareigas vykdo tinkamai, tarp jo ir sÅ«naus, kaip spręstina iÅ¡ byloje surinktų duomenų, egzistuoja glaudus asmeninis ryÅ¡ys. Teismo sprendimo argumentai, kad L. negalėjo logiÅ¡kai pagrįsti savo noro gyventi su tėvu, nesudaro prielaidų neatsižvelgti į jo nuomonę.

Pastebėtina, kad iš L. apklausų teisme ar pas specialistus –psichologus matyti tokio jo apsisprendimo priežastys, t.y. kad  su mama jam sunkiau sutarti,  nei su tėvu, nes ši yra reiklesnė, griežtesnė ir kategoriškesnė, be to, ne itin komfortiškai jis jaučiasi ir mamos naujoje gyvenamojoje vietoje, kurioje ši gyvena su sugyventiniu.  Darytina išvada, kad aplinkybių, kurios leistų nepaisyti vaiko nuomonės ir noro arba aiškiai prieštarautų jo interesams, byloje nenustatyta.

Kaip kolegija nurodė, nėra duomenų ir apie tai, kad tėvas, kuris turi vienodas teises ir pareigas savo vaikui, kaip ir motina (CK 3.156 str.), tėvo valdžiÄ naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų. Apeliantas dirba, gauna reguliarias pajamas, rÅ«pinasi kasdienių vaiko poreikių užtikrinimu, jo poilsiu, užtikrina jam bÅ«stÄ , galiausiai dar iki Å¡io ginčo inicijavimo teisme bei per visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį faktinė L. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo pas tėvÄ , sÅ«nus yra vien tėvo iÅ¡laikomas jau daugiau nei dvejus metus ir tokia aplinkybė taip pat nebuvo byloje paneigta.

Todėl geresnė vaiko motinos buitis ar pasikeitęs vaiko požiÅ«ris į mokslÄ , taip pat toks sprendimo argumentas, kad tėvas savo elgesiu nėra sektinas pavyzdys vaikui, kitokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo esmingiau neįtakoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, susijusias su vaiko nuomonės pareiÅ¡kimu bet kuriame su juo susijusiame ginče (CK 3.177 str., CPK 280 str. ). Tokiu atveju sprendimas Å¡ioje dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas:

L. V. gyvenamoji vieta pakeistina ir nustatytina su tėvu, apeliantu S. V. (CK 3.169 str. 3 d., CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pasikeitus faktinėms aplinkybėms ar vaiko nuomonei tuo klausimu, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo. Pasisakant dėl vaiko išlaikymo pareigų, pažymėtina, kad nors L. realiai su tėvu gyvena nuo 2010 metų (tikslesnis laikotarpis byloje nebuvo nustatinėjamas), ir šiuo laikotarpiu, pasak apelianto, jį išlaikė tik jis vienas, ieškovė sūnaus poreikiais ir pragyvenimu nesidomėjo, apeliantas byloje savarankiškų reikalavimų (priešieškinio forma) nepareiškė ir nesuformulavo jokių prašymų, susijusių su išlaikymo pareigų už ankstesnį laikotarpį tėvams padalijimu.

Atitinkamai tokios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teisme ir nebuvo tiriamos (CPK 12 str., 13 str.). Tėvo, kuris vykdė pareigas už abu vaiko tėvus, turinčius pareigÄ jį iÅ¡laikyti, iÅ¡laidų kompensavimo klausimas galėtų bÅ«ti sprendžiamas ginče su antruoju vaiko tėvu per nuostolių atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo ar lėšų sutaupymo bei kitus teisės institutus, priklausomai nuo faktinės situacijos. Savo apeliaciniame skunde apeliantas suformulavo tik praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui iÅ¡ ieÅ¡kovės po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, jeigu bÅ«tų tenkinamas kitas jo praÅ¡ymas dėl vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo, neįvardijęs, nuo kada toks iÅ¡laikymas turi bÅ«ti priteisiamas.

Kadangi  apeliantui buvo nustatyta pareiga teikti iÅ¡laikymÄ L. po 450 Lt kasmėnesine iÅ¡moka, panaÅ¡aus dydžio iÅ¡laikymÄ L. turėtų teikti ir ieÅ¡kovė. Todėl apeliacinį skundÄ dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su apeliantu patenkinus, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamas iÅ¡laikymas sÅ«nui L. po 400 Lt. kas mėnesį mokama periodine iÅ¡moka nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties, pakeičiančios pirmosios instancijos teismo nustatytÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , priėmimo.

Vaiko turtÄ uzufrukto teise tvarko tas tėvas, su kuriuo vaikas gyvena (CK 3.190 str., 3.196 str.). Vaiko tėvams nesutarus dėl teisės į iÅ¡laikymÄ momento bei gera valia neiÅ¡sprendus klausimo dėl iÅ¡laikymo kompensacijos už buvusį laikotarpį, jeigu toks klausimas apskritai bÅ«tų jiems aktualus (CK 3.200 str.), tokio pobÅ«džio ginčas, kaip minėta, galėtų bÅ«ti atskirai sprendžiamas teisme.  Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tokiÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovės iniciatyva pateikus skubiam vykdymui pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (t.2, b.l. 53-55), nors vaikas faktiÅ¡kai tebegyveno su apeliantu, galimai iÅ¡ apelianto buvo iÅ¡ieÅ¡kotos vaikui iÅ¡laikyti priteistos sumos.

Tokiu atveju lėšų grÄ Å¾inimo klausimas, jeigu jos nebuvo realiai panaudotos vaiko iÅ¡laikymui, taip pat gali bÅ«ti  iÅ¡keltas pirmosios instancijos teisme - per sprendimo įvykdymo atgręžimo institutÄ (CPK 760 str.-762 str.).  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kai apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 5 d.). Tokios iÅ¡laidos Å¡alims paskirstomos priklausomai nuo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykio (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

IeÅ¡kinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove yra iÅ¡spręstas ne jos naudai, todėl apelianto turėtų pirmosios instancijos teisme 600 Lt iÅ¡laidų (likusi dalis teismo sprendimu grÄ Å¾inta) už kompleksinį psichiatrinį-psichologinį įvertinimÄ (t.1, b.l. 125) priteistina apeliantui iÅ¡ ieÅ¡kovės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės naudai iÅ¡spręsta 90 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl atitinkamÄ dalį (2160 Lt) jos turėtų 2400 Lt su atstovavimu susijusių iÅ¡laidų (t.1, b.l. 33, t.2, b.l.

8) priteisė iš apelianto. Apeliacinės instancijos teisme patenkintų reikalavimų proporcija sumažėjo vienu ieškinio reikalavimu, o tai, kolegijos vertinimu, sudaro 20 proc. nuo visų reikalavimų vertės, taigi ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 1680 Lt sumos (2400 Lt x 70 proc.). Iš viso jos naudai, priimant domėn ir 213 Lt žyminio mokesčio išlaidas (t.1, b.l. 6), iš apelianto priteistina 1893 Lt (1680 Lt + 213 Lt) su šios bylos procesu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų.

Sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ (CPK 96 str.), priimtina domėn tai, kad iÅ¡laikymas vaikui priteisiamas ne iÅ¡ apelianto, o iÅ¡ ieÅ¡kovės. Tokiu atveju iÅ¡ jam apskaičiuotos teismo sprendimu valstybės naudai priteistinos iÅ¡ viso 184,60 Lt sumos, kuriÄ sudaro 22,60 Lt paÅ¡to ir 162 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidos, atimtina pastaroji suma (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), sumažinant iÅ¡ apelianto valstybės naudai priteisiamÄ sumÄ iki 22,60 Lt. Žyminis mokestis už priteistÄ iÅ¡laikymÄ Å¡iuo atveju priteisiamas iÅ¡ įpareigoto tokį iÅ¡laikymÄ teikti asmens, t.y. pačios ieÅ¡kovės. Jo suma apskaičiuojama pagal CPK 80  str. 1 d. 1 p. ir 85 str. 1 d. 3 p. nustatytas taisykles, ir yra lygi 144 Lt ([400 Lt x 12 mėn.] x 3 proc.).

Kadangi teismas pagrįstai nustatė abiems Å¡alims vienodÄ pareigÄ apmokėti paÅ¡to iÅ¡laidas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. , 96 str.), ieÅ¡kovei tenkanti jų dalis -  22,60 Lt - pridėtina prie žyminio mokesčio iÅ¡laidų, iÅ¡ viso priteisiant iÅ¡ jos valstybės naudai 166,60 Lt.         Taip pat Å¡alys pateikė įrodymus apie jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas turėjo 360 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų (t.2. b.l. 46,59).

Apeliacinės instancijos teisme pagrįstu pripažintinas vienintelis apeliacinio skundo  reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl už jį sumokėta 144 Lt žyminio mokesčio suma (t.2, b.l.

56) jam kompensuotina, priteisiant jÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 str. 3 d.), o kitos žyminio mokesčio iÅ¡laidos neatlyginamos. Už advokatų paslaugas apeliacinės instancijos teisme Å¡alys sumokėjo panaÅ¡iai – apeliantas 800 Lt, o ieÅ¡kovė iÅ¡ viso 850 Lt (t.2, b.l. 72, taip pat į šį posėdį abiejų Å¡alių pateikti įrodymai), o ginčas Å¡ios instancijos teisme, kolegijos vertinimu, taip pat iÅ¡spręstas panaÅ¡iomis proporcijomis (vienas apelianto reikalavimas iÅ¡ trijų patenkintas), taigi tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos kiekvienai iÅ¡ Å¡alių nekompensuotinos.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ (t.2, b.l. 79), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos taip pat iÅ¡ Å¡alių nepriteisiamos.                                                               Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija n u t a r ė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimÄ pakeisti. Pakeisti Å¡iuo sprendimu nustatytÄ L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu S. V.. Priteisti iÅ¡ I. V. materialinį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui L. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nuo 2013-05-20 iki L. pilnametystės (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskiriant S. V..

PaÅ¡alinti iÅ¡ sakino „Santuokoje įgytÄ 1560 Lt vertės turtÄ Â Å¡alims padalinti lygiomis dalimis“ žodžius „1560 Lt vertės“. Priteisti iÅ¡ S. V. 1893 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų I. V. naudai. Priteisti iÅ¡ I. V. 600 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme (ekspertizės) iÅ¡laidų S. V. naudai.  Priteisti iš I. V. 166,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Priteisti iš S. V. 22,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai.

Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ I. V. 144 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų S. V. naudai. Teisėjai                                                                                   Romualda Janovičienė                                                                                                Dalia Kačinskienė Dainius Rinkevičius