Legislator Case Law & Legislation
865a45d0-7bca-4eb5-8499-bf0f125d6437 AI generated

865a45d0-7bca-4eb5-8499-bf0f125d6437 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 865a45d0-7bca-4eb5-8499-bf0f125d6437
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė: Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja 2018-07-20 rezoliucija priėmė pareiÅ¡kėjo A. J. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriame pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė jo sÅ«nus A. J., faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti jo turtÄ .Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2018-08-03 pateiktame atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, neprieÅ¡taraus dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimo.Suinteresuotasis asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.Apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims 2018-08-13 praneÅ¡ta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).PareiÅ¡kimas tenkintinas.Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusiais ir galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Legislator headnote

AI generated

865a45d0-7bca-4eb5-8499-bf0f125d6437 · Kauno apylinkės teismas: Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Keywords

AI generated
right to know one's parentage transmission to requesting state proof of statelessness credible evidence of persecution parental maintenance duty procedural defect
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2YT-18373-527/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01162-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 2.5.5; 3.2.6.5 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 10 d.Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Jolita Cirulienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Kauno apskrities VMI).

Teismas n u s t a t ė: Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja 2018-07-20 rezoliucija priėmė pareiÅ¡kėjo A. J. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriame pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė jo sÅ«nus A. J., faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti jo turtÄ .Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2018-08-03 pateiktame atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, neprieÅ¡taraus dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimo.Suinteresuotasis asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.Apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims 2018-08-13 praneÅ¡ta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).PareiÅ¡kimas tenkintinas.Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusiais ir galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 str. 2 d.). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ mirusiojo valiÄ ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų iÅ¡imčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ gali priimti palikimÄ .

Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., LAT 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Vadovaujantis pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas A. J. yra V. J. ir N. J. sÅ«nus (b. l. 8). V. J. ir N. J. 1998-07-10 iÅ¡situokė. Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog V. J., savo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki mirties deklaravęs (duomenys neskelbtini)., daugiau vaikų neturėjo (b. l. 6). Nustatyta, jog V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). PareiÅ¡kėjas vienintelis V. J. vaikas ir pirmos eilės paveldėtojas (b. l. 6).

Iš Jonavos rajono 3-ojo notarų biuro notaro Z. B. 2018-06-04 rašto dėl palikimo nepriėmimo (b. l.

5) matyti, jog po V. J. mirties (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla nepradėta, pareiÅ¡kimų apie palikimo priėmimÄ negauta.PareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas pareiÅ¡kime ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad V. J. iki mirties gyveno pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini)., kurį kartu su 0,2300 ha žemės sklypu 2006 metais buvo padovanojęs pareiÅ¡kėjui – vieninteliam sÅ«nui, kuris iÅ¡ karto po tėvo mirties pradėjo naudotis (tęsė naudojimÄ si) tame jam priklausiusiame name ir žemės sklype likusiais mirusio tėvo namų apyvokos daiktais, baldais ir žemės Å«kio padargais.

Be to, nustatyta, jog V. J. vardu įregistruotas 0,3 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame sklype pareiÅ¡kėjas, jo teigimu, kuriuo teismas neturi jokio pagrindo netikėti, šį pavasarį pasodino daržoves ir pasėjo grÅ«dines kultÅ«ras, faktiÅ¡kai rÅ«pinasi ir naudojasi minėtu žemės sklypu.Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti.

Apie tokių veiksmų atlikimÄ teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (LAT 200712-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas A. J. po savo tėvo mirties bÅ«tų atsisakęs palikimo, nėra.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad A. J., bÅ«damas vieninteliu palikėjo įstatyminiu įpėdiniu, iÅ¡ karto po tėvo mirties, t. y. nepraleistas įstatyme įtvirtinti trijų mėnesių termini palikimui priimti, atvirai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯gyti mirusio tėvo palikimÄ , faktiÅ¡kai valdydamas paveldimÄ turtÄ . Teismo nuomone, Å¡ios bylos įrodymų visuma duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog A. J., po tėvo mirties naudodamasis tėvui V.

J. priklausiusiais kilnojamaisiais daiktais ir rÅ«pindamasis tėvui priklausiusiu žemės sklypu, iÅ¡ karto po palikėjo mirties, toliau aktyviais veiksmais tęsdamas valdymÄ ir naudojimÄ si palikėjui priklausiusiu turtu, tokiu bÅ«du mirusio tėvo palikimÄ priėmė pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, teismo nuomone, yra įrodytas aptartais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl patikslintas pareiÅ¡kimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡iančios 3 Eur, valstybės naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V.

J. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė jo sÅ«nus A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas mirusiojo turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus apeliaciniu skundu. Teisėja                                                                   Jolita Cirulienė