8658ccff-9e60-4f52-bb9c-dfdbfc133431 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja B

Pranešėja

D. Burbulienė                                                     Kopija

Teisėja  A.

Petkevičienė                                                    Civilinė

byla Nr. 2A-217-267/2010

                                                                                         Â

Procesinio sprendimo kategorija 121.21.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N DI M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 22 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Burbulienės, kolegijos teisėjų: Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovui J. K., jo atstovui advokatui Mariui Endzinui,

atsakovės J. A. atstovui advokatui Muradui Bakanui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. K. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. K. ieÅ¡kinį atsakovei J. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas J. K. kreipėsi į Raseinių rajono

apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 321,20 Lt turtinę žalÄ , 12000 Lt

neturtinę žalÄ bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nuo 2000 m. turi sodybÄ (duomenys neskelbtini). Netoli jo sodybos, maždaug už 250 m, yra įsikÅ«rusi kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini), priklausanti atsakovei J. A.. IeÅ¡kovo teigimu, nuo 2005 m. atsakovei pradėjus intensyviai vystyti veiklÄ , tarp Å¡alių kyla konfliktai dėl kaimo turizmo sodyboje (duomenys

neskelbtini) vykdomos veiklos. Nurodė, kad minėtoje sodyboje vasaros metu kiekvienÄ savaitgalį ir darbo dienomis

vyksta įvairÅ«s renginiai, kuriuos organizuodama sodybos savininkė nuolat pažeidžia Lietuvos higienos normÄ ,

reglamentuojančiÄ leistinÄ triukÅ¡mo lygį. Pažymėjo, kad dėl dideliu garsu leidžiamos muzikos jo sodyboje

neįmanoma ilsėtis. Ieškovas bandė gražiuoju tartis su sodybos savininke, bet

nesėkmingai. Siekdamas iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį konfliktÄ , ieÅ¡kovas nuo 2005 m. nuolat kreipėsi į

įvairias valstybės institucijas. Nurodė, kad 2007-10-05

įvyko pasitarimas su įvairių institucijų atstovais dėl kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) savininkų ir jo konflikto priežasčių, kuriame buvo pasiūlyta A. vengti

triukšmingų renginių, bei suderinti renginių ir ramaus poilsio datas. Tačiau, ieškovo teigimu, susitarti su kaimo turizmo

sodybos savininkais nepavyko, jie ir toliau organizuoja renginius nepasitarę su juo, ir vis tiek garsiai leidžia

muzikÄ . IeÅ¡kovo iniciatyva 2008-07-15

ir 2008-08-04 buvo atlikti garso matavimai jo gyvenamajame name ir gyvenamojoje teritorijoje, kurių metu  nustatyta, kad viršyti triukšmo ribiniai

dydžiai. Minėti tyrimai ieškovui kainavo 321,20 Lt, kuriuos jis prašė priteisti iš atsakovės. Ieškovas pažymėjo, kad jis su savo šeima gyvena Kaune, o

savaitgaliais ir atostogų metu atvažiuoja į sodybÄ pailsėti. Tačiau sodyboje dar labiau nuvargsta nuo triukÅ¡mo. Po

savaitgalių ieškovas būna nervingas, irzlus, jam pakyla kraujospūdis, dėl (duomenys neskelbtini) sodybos

savininkų kaltės jis nuolat patiria emocinius bei dvasinius nepatogumus ir išgyvenimus, fizinį nuovargį dėl bemiegių naktų. Todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė

iš ieškovo J. K. 2400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei J. A. ir 19,10 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė,

jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, nes

jokiu įsiteisėjusiu teisės aktu nebuvo konstatuota, kad bÅ«tent ji sodyboje bÅ«tų kėlusi triukÅ¡mÄ . Pažymėjo, kad,

ieškovo teigimu, netoli jo sodybos triukšmavo UAB „Danspin“ darbuotojai. Todėl, teismo vertinimu, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, jos kaltės, negali

būti priteista turtinė žala. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė ir jokių jam padarytos neturtinės

žalos įrodymų. Konstatavęs, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tiek turtinės, tiek neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį, teismas atmetė ieÅ¡kinį. Atmetęs ieÅ¡kinį, teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei bei valstybei.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. K. praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį apeliacinio skundo apimtyje patenkinti: priteisti iÅ¡ atsakovės 321,20 Lt turtinės žalos ir

1 Lt neturtinės žalos. Tuo pačiu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. IeÅ¡kovas neturėjo galimybės pirmos instancijos teismui pateikti įrodymų dėl su neteisėtais atsakovės veiksmais susijusių sveikatos sutrikimų, kadangi ieÅ¡kinio padavimo ir jo nagrinėjimo teisme laikotarpiu keitėsi ieÅ¡kovo sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, ieÅ¡kovo asmens sveikatos istorija buvo perdavinėjama iÅ¡ vienos sveikatos priežiÅ«ros įstaigos į kitÄ nepateikiant jos ieÅ¡kovui, ir Å¡i aplinkybė nuo ieÅ¡kovo nepriklausė. Pateiktame sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡e matyti, kad ieÅ¡kovas patirdavo ne tik emocinius ir dvasinius, bet ir įvairius sveikatos sutrikimus bÅ«tent tuo metu, kada aukščiau nurodytomis datomis atsakovės sodyboje buvo organizuojami renginiai, skleidžiamas triukÅ¡mas ir dėl to tekdavo kreiptis į policijÄ ir kitas valstybines institucijas. IeÅ¡kovo manymu, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 1 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Teismas nevertino, kad atsakovės pažeidimo esmė buvo bÅ«tent bendro pobÅ«džio pareigos – elgtis tinkamai ir rÅ«pestingai – pažeidimas ir nevykdymas. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad atsakovės sodyboje pastoviai bÅ«davo triukÅ¡maujama, tokiu bÅ«du trikdant vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir pažeidžiant kitus teisės aktus. Atsakovė pati neginčija, kad jos sodybos svečiai patys atsiveždavo įvairiÄ garso aparatÅ«rÄ ir „kartais muzika grodavo per garsiai“, tačiau savo argumentus grindžia tuo, kad nėra nei vieno teisės akto, kuriuo bÅ«tu konstatuota, kad bÅ«tent ji sodyboje keldavo triukÅ¡mÄ .

IeÅ¡kovo manymu, netiesioginė civilinė atsakomybė kyla atsakovei, nekontroliavusiai savo sodyboje vieÅ¡inčių svečių, dėl ko kentėdavo aplinkinių sodybų gyventojai, o ypač – vos už 250 metrų gyvenantis ieÅ¡kovas. Atsakovės užimta gynybinė pozicija, jog sutartyse su sodybos nuomininkais pastarieji bÅ«davo įpareigojami laikytis higienos normų ir nevirÅ¡yti leistino garso, nepaÅ¡alina jos, kaip sodybos savininkės, vykdančios komercinę veiklÄ ir gaunančios iÅ¡ to pajamas, atsakomybės. Atsakovė buvo ne kartÄ Ä¯spėta dėl jos sodyboje keliamo triukÅ¡mo, tačiau, kaip sodybos Å¡eimininkė ir verslininkė, nesiėmė jokių priemonių, kad tokie pažeidimai ateityje nepasikartotų.

Atsakovės nerÅ«pestingumÄ ir prieÅ¡iÅ¡kÄ požiÅ«rį į susidariusiÄ problemÄ Ä¯rodo tai, kad net ir įpareigota derinti renginių ir poilsio datas su ieÅ¡kovu, to nedarė ir ignoruodavo visus ieÅ¡kovo praÅ¡ymus. Atsižvelgiant į tai, teismas turėtų vertinti įrodymų visumÄ , o ne vien tik faktÄ , kad vienintelė administracinė nuobauda atsakovei buvo panaikinta dėl to, kad triukÅ¡mÄ kėlė ne ji pati, o jos sodybos svečiai. Kadangi atsakovė yra kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl ji privalo atlyginti dėl savo nuomininkų veiksmų – itin garsiai skleidžiamų muziko garsų – atsiradusiÄ Å¾alÄ .

CK numatyta regreso teise vėliau ji gali pasinaudoti siekdama, kad ieškovui atlyginta žala jai būtų priteista iš tiesioginių ATPK pažeidėjų – atsakovės sodybos svečių. Priešingu atveju teisė neužtikrintų teisėtų ieškovo interesų apsaugos – ieškovas, siekdamas savo sodyboje ramaus poilsio, negali būti įpareigotas savo iniciatyva ieškoti svetimame – atsakovės – sklype kiekvienu atskiru atveju triukšmaujančių atskirų asmenų (toks yra faktinis pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatas).

Be to, ieÅ¡kovo manymu, atsakovė savo atliekamais veiksmais pažeidė ne tik bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis protingai, sÄ Å¾iningai ir apdairiai, bet ir teisės aktus, o bÅ«tent – Lietuvos higienos normÄ HN 33-1:2003 „Akustinis triukÅ¡mas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“.

           Atsiliepimu į ieÅ¡kovo J. K. apeliacinį skundÄ atsakovė J.

A. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Tuo pačiu atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Byloje nėra įrodymų dėl atsakovės padarytų neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryÅ¡io. Pažymėtina, kad jokiu įsiteisėjusiu teisės aktu nėra konstatuota, jog bÅ«tent atsakovė sodyboje kėlė triukÅ¡mÄ , kuris bÅ«tų virÅ¡ijęs garso leistinas normas. Byloje nesant įrodymų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negalimas ir nuostolių (turtinės ar neturtinės žalos) atsiradimas. Garso lygio matavimus gali ir turi atlikti policijos pareigÅ«nai ir administracinę nuobaudÄ dėl Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukÅ¡mas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ pažeidimo gali bÅ«ti skiriama policijos pareigÅ«nų. ATPK nenumato ieÅ¡kovui pačiam teisės ir galimybės rinkti kokius nors įrodymus dėl galimo ATPK pažeidimo. Taigi, tik policija galėjo rinkti įrodymus, t.y. kviesti kompetentingus specialistus, kad bÅ«tų konstatuotas minėtos higienos normos pažeidimas. Todėl nors ieÅ¡kovas savo iniciatyva ir atliko akustinius triukÅ¡mo bandymus dėl to patirdamas iÅ¡laidas, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos.

2. Atsakovė su sodybos nuomininkais sudarydavo sutartis, kuriomis būtent pastarieji, o ne atsakovė, būdavo įpareigojami laikytis higienos normų ir neviršyti leistino garso, todėl atsakovė nėra atsakinga už kaimo turizmo sodybos nuomininkų veiksmus. Tai patvirtina Šiaulių apygardos administracinio teismo

2008-09-22 nutarimas, administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame teigiama, jog ATPK 183 straipsnio

struktÅ«ra suponuoja, kad bÅ«tina ne tik nustatyti garso lygio virÅ¡ijimÄ bet ir konkretų šį pažeidimÄ padariusį asmenį ar atsakingÄ pareigÅ«nÄ .

3. Apeliantas apeliaciniame skunde netinkamai aiÅ¡kina ir interpretuoja TriukÅ¡mo valdymo įstatymo sÄ vokas. Pažymėtina, jog atsakovės valdoma kaimo turizmo sodyba, pati kaip objektas, nekelia triukÅ¡mo, todėl nepažeidžia minėto įstatymo nuostatų. TriukÅ¡mo Å¡altiniu galėtų bÅ«ti pripažinta sodyboje naudojama garso

aparatÅ«ra, tačiau atsižvelgiant į minėto įstatymo sÄ vokas  garsinės aparatÅ«ros valdytojais atitinkamai

bÅ«tų sodybos nuomininkai, o ne atsakovė J. A.. Nuomos sutartis yra pagrindas sodybos nuomininkams teisėtai valdyti triukÅ¡mo Å¡altinį – sodyboje naudojamÄ garso aparatÅ«rÄ , nes nuomos sutartis apima visÄ sodybÄ su joje esančiu turtu.

4. Apelianto teiginys, kad neturėjo galimybės laiku pateikti įrodymo (asmens sveikatos istorijos) pirmosios instancijos teismui yra nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas, neatitinkantis faktinių aplinkybių. CPK 314 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apelianto prie apeliacinio skundo pridedami dokumentai, neva patvirtinantys jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl atsakovės veiksmų, neturėtų bÅ«ti priimti.

5. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. IeÅ¡kovas nenurodė jokio įstatyme numatyto atvejo, kaip pagrindo neturtinei žalai priteisti. Jokia nusikalstama veika atsakovės veiksmuose niekada nebuvo konstatuota ir ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje to taip pat nenurodė. Atsakovės manymu, ieÅ¡kovo pateiktas sveikatos iÅ¡raÅ¡as, kuriame matyti jog ieÅ¡kovas patirdavo ne tik emocinius ir dvasinius, bet ir įvairius sveikatos sutrikimus bÅ«tent tuo metu, kai sodyboje buvo keliamas triukÅ¡mas, automatiÅ¡kai nesuponuoja iÅ¡vados, jog minėti sveikatos sutrikimai yra nulemti bÅ«tent atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. keliamo triukÅ¡mo. Be to, byloje nėra apskritai jokių įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų atlikusi apskritai kokius neteisėtus veiksmus. Byloje nėra ir jokių priežastinio ryÅ¡io tarp neturtinės žalos (dėl sveikatos sutrikimų) ir neteisėtų atsakovės veiksmų įrodymų. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti apelianto skunde iÅ¡dėstytÄ reikalavimÄ ir dėl neturtinės žalos priteisimo.

           Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovas ir jo atstovas palaikė apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais pagrindais, o atsakovės atstovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 330 str.).

           Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

           Ginčo Å¡alys yra gretimų sodybų (duomenys neskelbtini) savininkai. Atsakovei J. A. priklausančioje kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) teikiamos kaimo turizmo paslaugos, organizuojami masiniai renginiai, garsiai leidžiama muzika. Sklindantis triukÅ¡mas virÅ¡ija Lietuvos higienos normÄ HN 33:2007 „Akustinis triukÅ¡mas. TriukÅ¡mo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Å ios faktines bylos aplinkybes grindžiamos pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (b.

l. 6 – 34, 46, 85 – 100, tomas 1), prijungtos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ir šalių

pripažintais faktais (CPK 177 str., 182 str.). IeÅ¡kovas J. K., gindamas savo teisę į ramiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , iÅ¡kėlė bylÄ teisme. IeÅ¡kiniu, kuris grindžiamas CK 6.246 str. 1 d., 6.249 str., 6. 250 str. ir 6.263 str. nuostatomis, ieÅ¡kovas praÅ¡o apginti jo pažeistas teises, priteisiant žalos atlyginimÄ už neteisėtais atsakovės J. A. veiksmais 2005 – 2008 metais jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .Â

Įrodymų vertinimas ir teisiniai argumentai:

J. K. teisė į ramų naudojimÄ si sodyba ir joje esančiu bÅ«stu yra saugoma įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str., 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d., CK 1.137 str., 4. 37 str., 4.93 str., 2004-10-26 Lietuvos Respublikos TriukÅ¡mo valdymo įstatymas Nr. IX-2499, Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymas Nr. IX-886 ir kt.).

 Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 24 str. garantuojamos teisės į bÅ«sto neliečiamumÄ turinį, atsižvelgdamas į EŽTT jurisprudencijÄ , aiÅ¡kinant Konvencijos 8 str. 1 d. įtvirtintos teisės į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ , formuoja teisminę praktikÄ , jog turi bÅ«ti gerbiama ne tik individo teisė į fiziÅ¡kai apibrėžtÄ plotÄ , bet ir ramų naudojimÄ si tuo plotu; teisės į bÅ«sto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien su konkrečia fizine neteisėta veika, pavyzdžiui neteisėtu patekimu į asmens bÅ«stÄ , bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziÅ¡kai

išreikšti, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr.

3K-3-33/2009). Â Â Â Â

  Byloje pateikti įrodymai leidžia teismui spręsti, kad 2005 – 2008 metais atsakovės sodyboje buvo organizuojami masiniai renginiai, kurių metu ne vienÄ kartÄ buvo virÅ¡ytas norminių aktų nustatytas triukÅ¡mo lygis, dėl ko ieÅ¡kovas, gindamas savo teises, kreipėsi pagalbos į įvairias institucijas, praÅ¡ydamas įpareigoti kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) savininkę, atsakovę J. A., nepažeidinėti kitų sodybų savininkų teisių į normalų poilsį (b. l. 6 – 34, 85 – 100, tomas 1). 2008-07-15 ir 2008-08-04 ieÅ¡kovo lėšomis buvo atlikti garso matavimai, kurių metu buvo nustatyta, kad buvo virÅ¡yti triukÅ¡mo ribiniai dydžiai (b. l. 22, 25, 27, tomas 1). Prijungtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta, kad 2008-07-12 apie 23 val. (duomenys neskelbtini) kaime kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) keliamas triukÅ¡mas virÅ¡ijo 2007-07-02 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytas garso slėgio lygio normas (prijungta administracinė byla Nr. II-565-355/2008). Todėl, kolegijos

vertinimu, visiškai teisus yra ieškovas, teigdamas, kad atsakovės sodyboje (duomenys neskelbtini) keliamas triukšmas pažeidžia

jo, sodybos savininko, teises į ramiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ .

 Atsakovė savo atsikirtimus ir pirmosios instancijos teismas sprendimÄ grindė CK 6.246 str. 1 d. ir CK 250 str. 1 d. nuostatomis, nurodydami, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir nepateikė jokių jam padarytos neturtinės žalos įrodymų. Â

Su tokiu įstatymo aiÅ¡kinimu negalima sutikti, nes atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad, vykdydama Å«kinę komercinę veiklÄ â€“ teikdama kaimo turizmo paslaugas, ji buvo nepakankamai rÅ«pestinga, visiÅ¡kai nekontroliavo sodyboje vieÅ¡inčių svečių,

kurie trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį. Savo teise – vykdyti Å«kinę – komercinę veiklÄ , J. A. ilgÄ laikÄ naudojosi pažeisdama įstatymus ir varžydama ieÅ¡kovo

konstitucinę teisę į ramų naudojimÄ si bÅ«stu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos

24 str., 28 str., CK 1.137 str. 2, 3 dalys). Byloje yra pateiktas 2007-10-05 Dubysos regioninio parko direkcijoje vykusio pasitarimo dėl pil. J. ir E.

A. ir pil. J. K. konflikto priežasčių bei problemos galimų sprendimo bÅ«dų protokolas. Å iame pasitarime, dalyvaujant ginčo Å¡alims ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistams, buvo nutarta A. sodybos detaliajame plane numatyti garsÄ

sugeriančių želdinių įveisimo vietas ir pasiūlyta kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) savininkei vengti

itin triukÅ¡mingų renginių organizavimo (b. l. 18 – 19, tomas 1). Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad iki bylos iÅ¡kėlimo buvo siekiama sumažinti neigiamÄ plėtojamo turizmo verslo poveikį ieÅ¡kovo J. K. gyvenamajai aplinkai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovė neįvykdė jau minėto 2007-10-05 pasitarimo nutarimų, ne tik neįveisė jokių naujų garsÄ sugeriančių želdynų, bet ir iÅ¡retino buvusius ginčo Å¡alių sodybas skiriančius želdynus (b. l. 29 – 32, tomas 2).

Nuosavybės teisė suprantama kaip savininko teisė savo nuožiÅ«ra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisų ir interesų, valdyti, naudoti daiktÄ bei juo disponuoti (CK 4. 37 str.). Savininko teises turtÄ valdyti, naudotis juo ir disponuoti atitinka visų kitų asmenų pasyvi pareiga susilaikyti nuo veiksmų, kliudančių savininkui Å¡ias teises įgyvendinti (CK 4.93 str.).  Bylos

medžiaga leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) savininkės,

atsakovės J. A., elgesys neatitinka Å¡ių reikalavimų, o taip pat ir CK 1.137 str. 2 d. reikalavimų, įpareigojančių asmenis, įgyvendinant savo teises, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Todėl atsakovės gynybos taktikÄ , susijusiÄ su atsakomybės už jai priklausančioje sodyboje nustatytus triukÅ¡mo valdymo įstatymo pažeidimus perkėlimu tretiesiems asmenims (sodybos svečiams), teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 1.137 str. 3 d., vertina kaip piktnaudžiavimÄ teise. Å ioje teisės normoje įtvirtinta nuostata, kad žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, o tuo pačiu ir kaltė, kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.426 str., 6.248 str.).

Žala teisės moksle apibūdinama kaip teisės saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas ar pakenkimas neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška (CK 6.249 str., 6.250 str.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 321,20 Lt išlaidas už 2008-07-15 ir 2008-08-04 atliktus garso matavimus. Šias išlaidas pagrindžia teismui pateikti rašytiniai įrodymai, t. y.

pinigų priėmimo kvitas ir bandymų protokolai 2008-07-15 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-08-04 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21 – 22, 27,

tomas 1). Atsakovės atsikirtimai Å¡ioje reikalavimo dalyje atmestini kaip nepagrįsti ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 321,20 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, nes padaryta žala, kolegijos vertinimu, yra atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriais buvo pažeidžiamos J. K. Å¡eimos teisės į ramiÄ namų aplinkÄ , rezultatas. Be to Å¡ie įrodymai pateikti ne administracinėje, kaip teigia atsakovė, o civilinėje byloje (CK 6.247 str., 6.264 str., 6.281 str.). Â

           Dėl neturtinės žalos atlyginimo.        Â

Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas teisių gynimo bÅ«das, kuris egzistuoja, nepriklausomai nuo to ar neteisėtų veiksmų pasekmėje atsirado turtinė žala. IeÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma priteisti 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ už dvasinius ir emocinius nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, fizinį nuovargį dėl nuolatinio triukÅ¡mo, sklindančio iÅ¡ kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini). Apeliaciniu skundu Å¡ioje dalyje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovas sumažino iki minimumo, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 1 Lt neturtinės žalos ir nurodė, kad triukÅ¡mas pakenkė jo sveikatai.   Â

CK 6.250 str. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, gero vardo praradimas ir panašiai, teismo įvertinti pinigais. Įstatymu reglamentuota, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.).

           Neteisėtais atsakovės J. A. veiksmais ieÅ¡kovui J. K. buvo padaryta neturtinė žala, kadangi kalbama apie visiems žinomÄ neigiamÄ triukÅ¡mo poveikį žmogaus gyvenimo kokybei ir sveikatai. Ä®statymai garantuoja žmogaus apsaugÄ nuo triukÅ¡mo (LR TriukÅ¡mo valdymo įstatymas, Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas ir kt.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, pateikęs teismui įrodymus dėl leistinų triukÅ¡mo normų virÅ¡ijimo jo gyvenamoje aplinkoje, neturi įrodinėti visiems žinomų pasekmių, susijusių su triukÅ¡mo sukeltais nepatogumais, neigiamais iÅ¡gyvenimais ir žala sveikatai (CPK 182 str.

1 p.). Be to, teismui pateiktoje asmens sveikatos istorijoje yra duomenys, kad nuo 2005 metų J. K. skundėsi medikams maudimu Å¡irdies plote, greitu nuovargiu, nerimu ir negalima paneigti, jog dėl nustatytų neteisėtų atsakovės veiksmų ieÅ¡kovas patyrė negatyvius vidinius iÅ¡gyvenimus ir jo liga paaÅ¡trėjo.Â

Todėl teismas, nustatęs visas tris bÅ«tinÄ sias sÄ lygas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti Å¡ioje reikalavimo dalyje (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡is) laiko pagrįstu ir tenkintinu ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti jam neturtinę žalÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 K. R. v. Lietuvos Respublika pažymėjo, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas plačiau neanalizuojamas, nes ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu sumažino pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ir prašė priteisti tik simbolinį žalos atlyginimÄ â€“ 1 Lt. Tai ieÅ¡kovo pasirinkimas, kuris neprieÅ¡tarauja įstatymui. Todėl likusioje neturtinės žalos priteisimo dalyje civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.)

Kadangi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ir Å¡alių pateiktus argumentus, daro prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tai apskųstasis teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).    Â

Teisėjų kolegija, tenkindama apeliacinį skundÄ , panaikindama skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimdama naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisia iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 6651,16 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 130 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., b. l. 2, 124, tomas 1, b. l. 22 – 27, tomas 2). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina 304,64 Lt dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.). Be to, priėmus naujÄ sprendimÄ , valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina 25,05 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu abiejų instancijų teismuose (CPK 88 str. 1 d. 3 p., b. l. 1, 157, tomas 1). Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

           Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .

           Ieškinį tenkinti iš dalies.

           Priteisti ieÅ¡kovui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 321,20 Lt turtinės ir 1 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

           BylÄ likusioje neturtinės žalos priteisimo dalyje nutraukti.

Priteisti ieškovui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv.

J. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 130 Lt (vienÄ Å¡itÄ trisdeÅ¡imt litų) žyminio mokesčio ir 6651,16 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 16 centų) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini))  2009-08-04 mokėjimo nurodymu Nr. 166 sumokėtÄ 304,64 Lt (trijų Å¡imtų keturių litų 64 centų) dydžio žyminio mokesčio permokÄ .

SprendimÄ Å¾yminio mokesčio permokos grÄ Å¾inimo dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

           Priteisti valstybei iš atsakovės J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 25,05 Lt (dvidešimt penkis litus 5 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

           Â

Kolegijos

pirmininkė                                                                          Danutė Burbulienė

                  Â

Teisėjai                                                                                   Birutė Simonaitienė

                                                                                            Vytautas Kursevičius

Â

Kopija tikra

Teisėja

Danutė Burbulienė