Legislator Case Law & Legislation
8658a003-8e72-484e-9a6c-dbe34da71fb6 AI generated

8658a003-8e72-484e-9a6c-dbe34da71fb6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 8658a003-8e72-484e-9a6c-dbe34da71fb6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas G.

Legislator headnote

AI generated

8658a003-8e72-484e-9a6c-dbe34da71fb6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: 2014-03-31atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir jame su pertraukomis (pareiÅ¡kėjas nuo 2014-04-07 iki 2014-04-14 ir nuo 2014-06-09 iki 2014-06-16 buvo iÅ¡vykęs į Ukmergės areÅ¡tinę) buvo laikomas iki 2014-07-02 Å¡iose kamerose: 2014-03-31 kameroje Nr. 112 (plotas – 7,38 m2); 2014-04-01 iki 2014-04-07 Nr. 167 (plotas - 7,94 m2); 2014-04-14 kameroje Nr. 117 (plotas – 7,31 m2); nuo 2014-04-15 iki 2014-06-03 kameroje Nr. 151 (plotas - 7,48 m2 ); nuo 2014-06-04 iki 2014-06-09 kameroje Nr. 178 ( 7,94 m2); 2014-06-16 kameroje Nr. 120 (plotas - 7,38 m2); nuo 2014-06-17 iki 2014-07-02 kameroje Nr. 256 (plotas – 23,32 m2) (7-8, 14-17 b. l.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas G.

M. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė priteisti jo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 2400 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1-3 b. l.). Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-03-24 iki 2014-07-03 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurių plotas apie 7,38 m2. Kamerose dažniausiai bÅ«davo po 4 asmenis, todėl vienam asmeniui tekdavo maždaug nuo 1,3 iki 1,5 m2 ploto, o tai neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo karÅ¡to vandens, tualetas be unitazo, vanduo paprastai nenusileisdavo arba blogai nusileisdavo. Kadangi miegojo apie 1 m atstumu nuo tualeto, nesant įrengtos ventiliacijos, nuolat jautė blogÄ kvapÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta, drėgna, nedžiÅ«davo iÅ¡skalbti drabužiai. Kadangi kameros vėdinamos pro langÄ , Å¡altuoju metų laiku dėl uždaryto lango trÅ«ko oro. Kamerose stalas buvo pritvirtintas prie grindų, tarp lovų, nebuvo kėdžių, todėl valgydavo stovėdamas.

Kamerų sienos supelijusios, tinkas nuo lubų byrėdavo tiesiog ant galvų ir į maistÄ . Grindų danga grubi, sunkiai valoma ir dezinfekuojama. Kamerų naktinis apÅ¡vietimas, pareiÅ¡kėjo teigimu, nesiekė 5 lx, o dieninis – 150 lx. Anot pareiÅ¡kėjo, trumpalaikio sulaikymo patalpose sienos supelijusios, degdavo viena 10 W lemputė. Karantino patalpose veikė tik naktinis apÅ¡vietimas, stalo bei suolų nebuvo, todėl valgydavo stovėdamas.PareiÅ¡kėjo teigimu, nežmoniÅ¡kos, jo orumÄ Å¾eminančios gyvenimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sužalojo sveikatÄ .

PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad G. M. į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2014-03-31 ir su pertraukomis atitinkamose kamerose buvo laikomas iki 2014-07-02. Skirstydama atvykusius asmenis į kameras, LukiÅ¡kių TI-K administracija laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų.

Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, nes privalo vykdyti teismų nutartis bei sprendimus. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Pripažįsta, kad tam tikrais atvejais kameros galėjo būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekė teisės aktuose nustatytos ribos.

PareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose 2014-03-31, 2014-05-19, 2014-05-21, 2014-06-16–2014-07-01 laikotarpiais pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Laikotarpiais 2014-04-07– 2014-04-14, 2014-06-09–2014-06-16 pareiÅ¡kėjas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K buvo laikinai iÅ¡vykęs, o 2014-07-02 jis iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K buvo perkeltas į PravieniÅ¡kių pataisos namus - atvirÄ jÄ kolonijÄ . Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, atsiradus galimybei suimtieji (nuteistieji) perkeliami į laisvesnes kameras.

Taip pat nurodė, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Siekdama palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su atitinkamomis bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir tusimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Lukiškių TI-K teigimu, kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodytų tardymo izoliatorių kamerų įrengimo reikalavimų. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti.

Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Sanitarinis mazgas įrengtas ir Å¡altas vanduo kamerose tiekiamas laikantis Lietuvos higienos normos HN 76“2010 21 punkto reikalavimų. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad tam tikri jo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo jo asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Mano, kad G. M. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Nesant nustatytos bÅ«tinos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos (CK 6.271 str.)., pareiÅ¡kėjo reikalavimas turi bÅ«ti atmestas (7-12 b. l.).Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad G.

M. 2014-03-31atvyko į Lukiškių TI-K ir jame su pertraukomis (pareiškėjas nuo 2014-04-07 iki 2014-04-14 ir nuo 2014-06-09 iki 2014-06-16 buvo išvykęs į Ukmergės areštinę) buvo laikomas iki 2014-07-02 šiose kamerose: 2014-03-31 kameroje Nr. 112 (plotas – 7,38 m2); 2014-04-01 iki 2014-04-07 Nr. 167 (plotas - 7,94 m2); 2014-04-14 kameroje Nr. 117 (plotas – 7,31 m2); nuo 2014-04-15 iki 2014-06-03 kameroje Nr. 151 (plotas - 7,48 m2 ); nuo 2014-06-04 iki 2014-06-09 kameroje Nr. 178 ( 7,94 m2); 2014-06-16 kameroje Nr. 120 (plotas - 7,38 m2); nuo 2014-06-17 iki 2014-07-02 kameroje Nr. 256 (plotas – 23,32 m2) (7-8, 14-17 b. l.).

Kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 6 asmenų.PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimų atitinkančių laikymo sÄ lygų (vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje normos), ir iÅ¡ to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų- atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek m2 turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ). Taip pat EŽTT nustatė, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualiÄ miego vietÄ ; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m.; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimÄ Olszewskiego prieÅ¡ LenkijÄ ).Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 (toliau ir Ä®sakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. PareiÅ¡kėjas skunde atkreipė dėmesį į kameros plotÄ , kuris yra užstatytas baldais, tačiau pažymėtina, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ .

Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ detalizuotais pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais, nurodytais kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas plotais ir asmenų, buvusių kameroje kartu su pareiÅ¡kėju skaičiumi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014-03-31 iki 2014-07-02 su pertraukomis LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas iÅ¡ viso 79 dienas. Laikotarpiais nuo 2014-04-07 iki 2014-04-13 ir nuo 2014-06-09 iki 2014-06-15 jis buvo iÅ¡vykęs į Ukmergės areÅ¡tinę.

Laikotarpiais nuo 2014-04-01 iki 2014-04-06, nuo 2014-04-14 iki 2014-05-18, 2014-05-20 ir nuo 2014-05-22 iki 2014-06-08 (iÅ¡ viso 60 dienų) pareiÅ¡kėjui teko apytiksliai nuo 1,83 iki 2,65 m2 kameros ploto. Taigi, 60 dienų iÅ¡ 79 pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m2 kameros ploto, buvo pažeista. Tai reiÅ¡kia, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, nėra reikÅ¡minga sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltės nebuvimas valstybės atsakomybės neÅ¡alina ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Atsakovo atsakomybei kilti taip pat neturi įtakos tai, kad pareiÅ¡kėjas neteikė skundų dėl laikymo sÄ lygų, nes teisės į saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl judėjimo galimybių sumažėjimo, neturėjimo vietos pavalgyti, oro trÅ«kumo, netinkamos sanitarinio mazgo ventiliacijos yra glaudžiai susiję su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (žr., pvz., 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-424-575/2015), Å¡iuos nusiskundimus vertina kaip Å¡io pažeidimo dalį ir dėl jų atskirai nepasisako.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl netinkamo apÅ¡vietimo, patalpų drėgnumo lygio, sienų ir grindų bÅ«klės yra abstraktaus pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. Kaip atsiliepime nurodė LukiÅ¡kių TI-K, Å¡i įkalinimo įstaiga pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka kamerų remontÄ , kamerų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas. Abejoti atsakovės atstovo atsiliepime pateiktais paaiÅ¡kinimais dėl laikymo sÄ lygų teismas neturi pagrindo.

Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nuolat tikrina LukiÅ¡kių TI-K (18-73 b. l.), o pastarasis pagal turimas galimybes siekia gerinti laikymo sÄ lygas, Å¡alina aptiktus neatitikimus higienos normoms. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų taip pat matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“, kuri, kaip matyti iÅ¡ sutarties sÄ lygų, įsipareigojusi du kartus per kalendorinį mėnesį teikti kenkėjų kontrolės paslaugas, bei su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri įsipareigojusi lankyti objektÄ keturi kartus per mėnesį ir profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ (74-76, 78-80 b. l.).

Vertintina ir tai, kad kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymais ar skundais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į pataisos įstaigos administracijÄ nesikreipė (13 b. l.). Duomenų, kad dėl galimai netinkamų kamerų temperatÅ«ros, drėgmės lygio, apÅ¡vietimo trÅ«kumo jam sutriko sveikata, byloje nėra. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad Å¡iuo atveju nėra nustatytas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas neužtikrinant Higienos normos HN 76:2010 22, 26, 28 ir 54 punktų reikalavimų (per žema patalpos oro temperatÅ«ra, per aukÅ¡ta santykinė oro drėgmė, netinkamas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, pelėsis ant sienų, grindų danga sunkiai valoma) laikymosi, todėl Å¡ioje dalyje jai civilinė atsakomybė nekyla.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ ir trukmę (60 dienų su pertraukomis pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas), atsižvelgdamas į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Byloje nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Jau minėta, kad byloje pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai bÅ«tent dėl kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nenustatyti ir nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti suma yra 250 Eur, kuri priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės.             PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pažymėtina, kad teikdama praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis privalo pateikti patirtų iÅ¡laidų apskaičiavimÄ ir pagrindimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokias iÅ¡laidas patyrė ir jų nepagrindė, todėl nėra pagrindo tenkinti jo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė :             PareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti G. M. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) Eur neturtinės žalos atlyginimo.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .PraÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų netenkinti.            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Ina Kirkutienė