8657f097-00a3-4ca5-b2fb-729461cf2ddd · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-454-962/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11430-2018-0 Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.5; 3.2.6.1; 2.6.16.1; 2.6.16.4.; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė sekretoriaujant Renatai Krasinskienei, dalyvaujant ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei V. Š., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nakeda“ atstovui direktoriui A.

N., jo atstovui advokatui Vytautui Dargiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Å irvintų rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nakeda“ dėl nuomos mokesčio ir palÅ«kanų priteisimo, įpareigojimo vykdyti prievolę atlikti einamÄ jį remontÄ , trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nakeda“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Å irvintų rajono savivaldybės administracijai dėl nuomos mokesčio sumažinimo ir įpareigojimo vykdyti prievolę atlikti kapitalinį remontÄ , trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė Å irvintų rajono savivaldybės administracija, tikslindama reikalavimus, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nakeda“ Lietuvos Respublikos naudai 28672,38 Eur nesumokėto nuomos mokesčio; 4300,86 Eur 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; įpareigoti atsakovę UAB „Nakeda“ savo rizika ir lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti einamÄ jį remontÄ užtvankos (užtvankos pylimo, pylimo sutvirtinimo plokščių, gelžbetonio konstrukcijų, metalo konstrukcijų, g/b vamzdžio, drenažo), vadinamo (duomenys neskelbtini) kompleksu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Hidrokompleksas), vykdant Å¡iuos darbus: atlikti hidrotechnikos komplekso gelžbetonio Å¡achtos sienų einamÄ jį remontÄ , įskaitant Å¡achtos skylių užtaisymo darbus; uždengti hidrotechnikos komplekso uždorio pakėlimo mechanizmo ir Å¡andorų angas ir atlikti liepto remonto darbus; atlikti remonto darbus hidrotechnikos komplekso įsiurbimo žemutiniame bjefe, įskaitant laiptų sutvarkymÄ ir iÅ¡trupėjimų betonavimo darbus.

IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje (2 t., b. l. 90-94, 143-144) bei atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 181-187) nurodė ir atstovė V. Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Å irvintų rajono savivaldybė (toliau – ir savivaldybė) patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ užtvankÄ (užtvankos pylimÄ , pylimo sutvirtinimo plokÅ¡tes, gelžbetonio konstrukcijas, metalo konstrukcijas, g/b vamzdį, drenaÅ¾Ä ), vadinamÄ (duomenys neskelbtini) kompleksu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Å is hidrotechnikos kompleksas 2001 m. vasario 8 d. sutartimi Nr. 2, pasiraÅ¡yta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko, atstovaujamo Å irvintų rajono melioracijos skyriaus vedėjo Z. K. ir atsakovės, atstovaujamos direktoriaus A. N., buvo iÅ¡nuomotas atsakovei 50 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos. Sutarties 7 punktas numato, kad nuomos mokestis už hidrotechnikos komplekso nuomÄ yra 20000,00 Litų, t.y. 5792,40 Eurų. Pagal Sutarties 8 punktÄ nuomos mokestis pradedamas mokėti ketvirtaisiais elektrinės eksploatavimo metais ir mokamas į Lietuvos Respublikos biudžetÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.

Aukciono užstatas - 10000,00 Litų įskaitomas į pirmųjų mokėjimo metų nuomos kainÄ . Pagal Sutarties 3 punktÄ iÅ¡nuomojamo hidrotechnikos komplekso pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir Å«kinės veiklos bÅ«das: mažosios hidroelektrinės statyba ir eksploatacija. Pagal 4 punktÄ nuomininkas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos perima visas hidrotechnikos komplekso priežiÅ«ros funkcijas ir už jų vykdymÄ atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Hidroelektrinė buvo pradėta eksploatuoti 2006 m. balandžio 3 d., Å¡is faktas konstatuotas įsiteisėjusiu 2014 m. gegužės 27 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014. Iki 2010 m. balandžio 4 d. turėjo bÅ«ti sumokėtas nuomos mokestis už pirmuosius nuomos mokėjimo metus, įskaičius aukciono užstato sumÄ , ir mokamas kiekvienais metais už paskesnius kalendorinius metus iki atitinkamų einamųjų metų balandžio 4 d. Atsakovė vengė vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir mokėti nuomos mokestį už hidrotechnikos komplekso nuomÄ , todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir 2014 m. gegužės 27 d.

Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014 priimtu sprendimu priteisė ieÅ¡kovės naudai nesumokėtÄ nuomos mokestį už laikotarpį iki 2012 m. balandžio 3 d. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį ir nemokėjo nuomos mokesčio. Priteista suma iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Atsakovė įsipareigojimo mokėti 5792,40 Eur nuomos mokestį per metus ir toliau nevykdo, neatsižvelgdama į tai, kad jos veiksmus teismas jau buvo įvertinęs kaip netinkamÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ .

Yra susidariusi 28672,38 Eur skola už nesumokėtÄ hidrotechnikos komplekso nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. Kadangi konkretus netesybų dydis nebuvo nustatytas, skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos. Be to, atsakovė hidrotechnikos kompleksu naudojasi nuo 2001 metų, tačiau nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir reguliariai neatlieka hidrotechnikos komplekso einamojo remonto ar kitų priežiÅ«ros darbų, dėl ko hidrotechnikos komplekso bÅ«klė nuolatos blogėja.

Atsakovės pareigÄ atlikti hidrotechnikos komplekso remonto darbus patvirtina Taisyklės, pagal kurias atsakovė įsipareigojo eksploatuodama hidrotechnikos statinius užtikrinti tinkamÄ , patikimÄ , saugų ir efektyvų jų naudojimÄ , nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų. Atsakovė yra atsakinga už remonto darbų atlikimÄ , kadangi eksploatuodama statinius, privalo reguliariai stebėti objekto bÅ«klę (statinių nusėdimus, deformacijas, kitus reiÅ¡kinius), o pastebėjus trÅ«kumus, nedelsiant atlikti remonto darbus, visi defektai turi bÅ«ti paÅ¡alinti.

Atsakovė ne tik kad visÄ sutarties laikotarpį vengia mokėti nuomos mokestį, bet ir siekia iÅ¡vengti papildomų iÅ¡laidų, tinkamai nevykdydama hidrotechnikos komplekso priežiÅ«ros, tai yra neatlieka bÅ«tinųjų einamojo remonto darbų, dėl ko hidrotechnikos komplekso bÅ«klė nuolatos tik blogėja. IeÅ¡kovė reguliariai atlieka hidrotechnikos komplekso apžiÅ«rÄ , kurios metu yra įvertinama hidrotechnikos komplekso bÅ«klė. Tiek specializuotos, tiek kasmetinių apžiÅ«rų aktų iÅ¡vadose nurodoma atlikti einamojo remonto darbus, už kurių atlikimÄ yra atsakinga atsakovė.

IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę dėl prievolių pagal sutartį vykdymo, primindama pareigÄ vykdyti hidrotechnikos komplekso einamojo remonto ir priežiÅ«ros darbus ir reikalaudama atlikti atitinkamus darbus, tačiau remonto darbai nėra atlikti. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovė prašė atmesti, kadangi ginčas yra kilęs iÅ¡ valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, kuris patikėjimo teise perduotas ieÅ¡kovei, nuomos teisinių santykių, todėl sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis nuomos teisinius santykius, sutarties sÄ lygų modifikavimÄ ar sutarties nutraukimÄ , tačiau Å¡ios nuostatos turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į vieÅ¡osios teisės normas, reglamentuojančias valstybės turto valdymÄ .

Atsakovės pretenzijos, kad gauna dvigubai mažiau pajamų, negu tikėjosi sudarydama sutartį, nepagrįstos, kadangi atsakovė veikė savo rizika ir prieÅ¡ iÅ¡sinuomodama hidrotechnikos kompleksÄ , turėjo ir galėjo jį apžiÅ«rėti ir įvertinti. Atsakovės praÅ¡ymas įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti kapitalinį hidrotechnikos komplekso remontÄ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Sudarant sutartį atsakovei buvo žinoma tuometinė hidrotechnikos komplekso bÅ«klė, tačiau nepaisant to, atsakovė vis tiek jÄ sudarė ir pagal sutarties 4 punktÄ perėmė hidrotechnikos kompleksÄ bei visas jo priežiÅ«ros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias pareigas.

Atsakovė UAB „Nakeda“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o sumažinti pagal 2001-02-08 hidrotechnikos nuomos sutartį Nr. 2 nuo 2012-05-07 atsakovo mokėtino nuomos mokesčio dydį iki 3076,92 Eur; įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontÄ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje (2 t., b. l. 153-158) bei atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 174-180) atsakovė nurodė ir atsakovės atstovas direktorius A.

N. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2001-02-08 Sutarties pagrindu atsakovė 50 metų laikotarpiui iÅ¡sinuomojo (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir Å«kinės veiklos pobÅ«dis – mažųjų hidroelektrinių statyba ir eksploatacija. Sutartis sudaryta vieÅ¡o nuomos konkurso pagrindu. Vykstant vieÅ¡am nuomos konkursui (aukcionui) kaip informacija apie aukciono bÅ«du siÅ«lomÄ iÅ¡nuomoti HidrokompleksÄ buvo pateikti Hidrokomplekso projektiniai pasiÅ«lymai, kuriuos 1999 m. aukcionui parengė AB „Hidroprojektas“.

Buvo nurodyta diena, kada gali atvykti ir pavartyti pasiÅ«lymus. Rizika galėjo bÅ«ti apie 20 procentų. PasiÅ«lymuose be kita ko buvo nurodytas energijos iÅ¡dirbis vidutinio vandeningumo (50 proc.) metais – 962150 kWh. Tačiau rodmenys iÅ¡kelti dirbtinai. Energijos iÅ¡dirbis vidutinio vandeningumo (50 proc.) metais yra pagrindinis rodiklis skaičiuojant hidroelektrinės ekonominį potencialÄ , t.y. kiek hidroelektrinė gali pagaminti elektros energijos. Kitokios informacijos apie HidrokompleksÄ aukciono dalyviams nebuvo pateikta.

Atsakovė kaip ir kito aukciono dalyviai siÅ«lė Hidrokomplekso nuomos kainÄ , remdamasi iÅ¡imtinai Hidrokomplekso projektiniuose pasiÅ«lymuose deklaruotais energijos iÅ¡dirbio vidutinio vandeningumo metais, duomenimis, kadangi pagal juos paskaičiavo potencialiai gautinas pajamas (per visÄ nuomos laikotarpį tikėtinai pagamintÄ elektros energijÄ ir už tai gautinas sumas) ir iÅ¡ jų atėmęs paskaičiuotas sÄ naudas (hidroelektrinės projektavimas, statyba ir eksploatavimas) įvertino, kokio dydžio nuomos mokestį gali mokėti, kad hidroelektrinė bÅ«tų pelninga.

Tokiu bÅ«du atsakovė prisiėmė rizikÄ , kuriÄ galėjo protingai numatyti teikdama pasiÅ«lymÄ aukcione. Sudarius sutartį paaiÅ¡kėjo, jog Hidrokomplekso projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodytas energijos iÅ¡dirbis vidutinio vandeningumo (50 proc.) metais neatitinka realybės, nesutarimai dėl iÅ¡dirbio prasidėjo nuo pat pradžių po sutarties sudarymo. Parengus Hidrokomplekso techninį projektÄ paaiÅ¡kėjo, kad skaičiuojamasis energijos iÅ¡dirbis labai sausais metais – 252960 kWh, o skaičiuojamasis energijos iÅ¡dirbis labai Å¡lapiais metais – 704856 kWh.

Abiejų dydžių vidurkis – 478908 kWh. Parengus Hidrokomplekso techninio projekto ekspertizės aktÄ paaiÅ¡kėjo, kad elektros energijos iÅ¡dirbis per metus gali bÅ«ti nuo 0,25 mln. kWh iki 0,7 mln. kWh (atitinka techninį projektÄ ). Be to, nurodė, kad Hidrokomplekso eksploatacijos pradžios (2007 m.) stebimas elektros energijos iÅ¡dirbis per metus svyruoja nuo 316042 kWh iki 649095 kWh, o Å¡io laikotarpio vidutinis elektros energijos iÅ¡dirbis per metus – 451025 kWh. Akivaizdu, jog Hidrokomplekso realus vidutinis elektros energijos iÅ¡dirbis per metus yra du kartus mažesnis už nurodytÄ Hidrokomplekso projektiniuose pasiÅ«lymuose.

Tai reiÅ¡kia, kad Hidrokompleksas neturi tų savybių, kurias nuomotojas deklaravo aukciono metu ir kurių vadovaujantis LR CK 1.5 str., galėjo protingai tikėtis aukciono dalyviai. Vykstant vieÅ¡am nuomos konkursui (aukcionui) kaip informacija apie aukciono bÅ«du siÅ«lomÄ iÅ¡nuomoti HidrokompleksÄ nebuvo pateiktas 2000 m. spalio mėn. Hidrokomplekso remonto darbo projektas. Å is dokumentas atskleidžia, kad Hidrokompleksas prieÅ¡ jį iÅ¡nuomojant jau neatitiko tokiems statiniams keliamų saugumo ir eksploatacijos reikalavimų, dėl ko jam buvo reikalingas remontas.

Taigi, nuomotojas žinojo apie Hidrokomplekso trÅ«kumus, bet jų neatskleidė aukciono dalyviams. Tai civilinės teisės principų prasme vertintina kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. Atsakovė apie 2000 m. spalio mėn. Hidrokomplekso remonto darbo projektÄ sužinojo po Sutarties sudarymo. Nuomotojas atsakovę patikino, kad yra skirtos biudžeto lėšos Å irvintų rajono Melioracijos skyriui 2000 m. spalio mėn. Hidrokomplekso remonto darbo projekte numatytiems remonto darbams ir kad Å¡ie remonto darbai bus atlikti.

Atsakovė vykdo Hidrokomplekso priežiÅ«rÄ , tačiau Å¡iai dienai vien priežiÅ«ros darbų neužtenka Hidrokompleksui keliamų reikalavimų užtikrinimui. Hidrokompleksui dar prieÅ¡ sudarant Sutartį buvo reikalingas remontas, o Å¡iai dienai Hidrokomplekso bÅ«klė yra dar blogesnė. Keli hidrotechnikos statinio elementai įvertinti daugiau nei 7 balais, o pagal STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 81 punktÄ , daugiau nei 6,1 balo įvertinami defektai, kurie žymiai sumažina elemento stiprumÄ , patikimumÄ , o daugiau nei 8,1 balo įvertinami defektai, dėl kurių negalima tolesnė eksploatacija, galima viso statinio griÅ«tis (labai bloga bÅ«klė).

Akivaizdu, kad Hidrokompleksui reikalingas remontas. Atsakovė nesutiko pasiraÅ¡yti 2018-05-11 specializuotos apžiÅ«ros aktÄ Nr. 01-SA, o 2018-09-25 kasmetinės apžiÅ«ros aktÄ Nr. 9 pasirašė su pastabomis, kadangi, atsakovės nuomone, juose nepagrįstai neįvertinti esminiai Hidrokomplekso defektai. 2018-09-25 kasmetinės apžiÅ«ros akte Nr. 9 atsakovės direktorius padarė pastabÄ , kad reikalingas skubus kapitalinis remontas. Be to, prie Hidrokomplekso patekti įmanoma tik iÅ¡ vienos pusės, tačiau Å¡is vienintelis kelias yra labai blogos bÅ«klės, o lietingu metu prie hidrokomplekso patekti transporto priemonėms ar specialiai technikai faktiÅ¡kai neįmanoma.

Atsakovės atstovas advokatas Vytautas Dargis palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad valstybės ar savivaldybės institucijos veikdamos kaip civilinių teisinių santykių dalyvės turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai. Už tai, prieÅ¡ jas gali bÅ«ti panaudoti visi LR CK numatyti pažeistų teisių gynybos bÅ«dai. LR CK 6.487 str. 1 d. normoje nustatyta nuomininkui teisė reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip ir dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, iÅ¡ esmės pablogėja sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sÄ lygos arba daikto bÅ«klė.

Taigi, teisę sumažinti nuomos mokestį, kai tai sutartyje ar įstatyme neaptarta, nuomininkas turi tik tuo atveju, kai iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumas (naudojimosi sÄ lygos ar bÅ«klės pablogėjimas) lemia visiÅ¡kÄ ar dalinį negalėjimÄ naudotis Å¡iuo daiktu. Po Sutarties sudarymo Hidrokomplekso naudojimosi sÄ lygos pablogėjo, kadangi faktinis vidutinis elektros energijos iÅ¡dirbis per metus yra du kartus mažesnis už nuomotojo nurodytÄ sudarant sutartį. Pablogėjimas laikytinas esminiu, nes elektros energijos iÅ¡dirbis tiesiogiai proporcingas pagamintos elektros energijos kiekiui, nuo kurio priklauso atsakovės pajamos.

Atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl galima teigti, kad jis negavo iÅ¡ sutarties to, ko galėjo protingai tikėtis jÄ sudarydamas. Be to, atsakovė neatsako nei už Hidrokomplekso projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodytÄ energijos iÅ¡dirbį vidutinio vandeningumo (50 proc.) metais, nei vieÅ¡am nuomos konkursui (aukcionui) pateiktos informacijos teisingumÄ . Dėl to nuomos mokestis mažintinas proporcingai deklaruoto ir faktinio elektros energijos iÅ¡dirbio santykiui, t.y. 46,88 proc. Sutartyje nėra nustatyta, kuriai iÅ¡ Å¡alių tenka pareiga atlikti Hidrokomplekso remonto darbus.

Sutarties sudarymo metu dar nebuvo įsigaliojęs LR CK, todėl pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. atsižvelgtina į 1964 m. CK reglamentavimÄ . AnalogiÅ¡kai LR CK 6.492 str. ir 6.493 str. senojo 1964 m. CK 306 str. ir 307 str. numato nuomotojo pareigÄ atlikti kapitalinį remontÄ , o nuomininko pareigÄ atlikti einamÄ jį remontÄ . Å iuo atveju Hidrokompleksui reikalingas kapitalinis remontas, kurį atlikti privalo ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė netinkamai vykdo nuomotojo pareigas, kadangi atsakovei perduotas nuomojamas daiktas yra su trÅ«kumais, trukdančiais atsakovei naudoti daiktÄ pagal paskirtį, todėl atsakovė gindamasi nevykdo savo prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės – nemoka nuomos mokesčio.

Pagal LR CK 6.485 str. 1 d. nuomotojas atsako už iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumus, kurie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis iÅ¡nuomojamas, visÄ nuomos terminÄ . Hidrokompleksas prieÅ¡ jį iÅ¡nuomojant jau neatitiko tokiems statiniams keliamų saugumo ir eksploatacijos reikalavimų, dėl ko jam buvo reikalingas kapitalinis remontas.

IeÅ¡kovė jau 2000 m. buvo užsakiusi Hidrokomplekso ekspertizę ir numačiusi atlikti Hidrokomplekso kapitalinį remontÄ , tačiau jo taip ir neatliko ir savo pareigas nepagrįstai siekia perkelti atsakovei. Dėl deklaruoto ir realaus energijos iÅ¡dirbio disproporcijos atsakovė kiekvienais metais vidutiniÅ¡kai negauna 37458,47 Eur pajamų (jas atsakovė bÅ«tų tikėtinai gavusi, jeigu nuomotojo pateikta informacija apie energijos iÅ¡dirbį bÅ«tų teisinga). Tai yra ženklus pajamų netekimas, todėl jis laikytinas iÅ¡kreipiančiu Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai (3 t., b. l. 193-194), byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui. Teismas k o n s t a t u o j a: patikslintas ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis atmetamas. Nustatyta, kad Å irvintų rajono savivaldybė (toliau – ir savivaldybė) patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ užtvankÄ (užtvankos pylimÄ , pylimo sutvirtinimo plokÅ¡tes, gelžbetonio konstrukcijas, metalo konstrukcijas, g/b vamzdį, drenaÅ¾Ä ), vadinamÄ (duomenys neskelbtini) kompleksu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5-6).

Å is hidrotechnikos kompleksas 2001 m. vasario 8 d. sutartimi Nr. 2, pasiraÅ¡yta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko, atstovaujamo Å irvintų rajono melioracijos skyriaus vedėjo Z. K., ir atsakovo, atstovaujamo direktoriaus A. N., buvo iÅ¡nuomotas atsakovei 50 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Sutarties sudarymo dienos (1 t., b. l. 7-8). Sutarties 7 punktu Å¡alys susitarė, kad nuomos mokestis už hidrotechnikos komplekso nuomÄ yra 20000,00 Litų, t.y. 5792,40 Eur. Byloje pateikti 1999 m. AB „Hidroprojektas“ projektiniai pasiÅ«lymai (1 t., b. l. 48-64). 2001 metais atsakovės UAB „Nakeda“ užsakymu J.

K. įmonė parengė (duomenys neskelbtini) techninį projektÄ (1 t., b. l. 119-164). 2002-07-30 atsakovės vadovui suraÅ¡ytas Privalomasis nurodymas Nr. 19-02, kuriame nurodyta, kad vykdomi hidroelektrinės statybos darbai, tačiau UAB „Nakeda“ neturi nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandens lygiui pažeminti (2 t., b. l. 152). Byloje pateiktos 1997-08-29 (duomenys neskelbtini) tvenkinio priežiÅ«ros taisyklės (3 t., b. l. 54-64). Atsakovė, įrodinėdama buvusiÄ hidrotechnikos komplekso bÅ«klę ir jos pokyčius, pateikė 2001-11-08 Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Å irvintų rajono agentÅ«ros aktÄ (3 t., b. l. 65-66). 2014 m. gegužės 27 d.

Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014 priimtu sprendimu patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir priteisė jos naudai iÅ¡ atsakovės laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. nesumokėtÄ nuomos mokestį (14481,00 Eur) už hidrotechnikos komplekso nuomÄ , taip pat 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų sumÄ (1303,29 Eur) (1 t., b. l. 9-18, 19-20). Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį ir nemokėjo nuomos mokesčio pagal Sutartį.

Priteistos skolos iÅ¡ atsakovės buvo iÅ¡ieÅ¡kotos priverstinai (1 t., b. l. 21-22). Civilinės bylos Nr. 2-2120-435/2014 nagrinėjimo metu buvo atlikta ekspertizė, ieÅ¡kovė pateikė (duomenys neskelbtini) tvenkinio potvynio pralaidos remonto darbų apraÅ¡Ä (2 t., b. l. 188) bei UAB „Skena“ (duomenys neskelbtini) tvenkinio potvynio pralaidos statybinės – finansinės ekspertizės pagal Kauno apylinkės teismo pateiktus klausimus ataskaitÄ Nr. 13-11/05 (2 t., b. l. 189-194), iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovė 2002-2011 m. atliko einamojo hidrotechnikos komplekso remonto darbus, vadovaudamasis 2000 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) tvenkinio potvynio pralaidos remonto darbų projektu. 2018-02-14 RaÅ¡tu Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė ieÅ¡kovei duomenis apie UAB „Nakeda“ į VMI sÄ skaitas sumokėtas ir iÅ¡ieÅ¡kotas sumas (1 t., b. l. 21-22). 2018-04-04 RaÅ¡tu atsakovė ieÅ¡kovei pranešė, kad stabdo prievolę mokėti nuomos mokestį, kol ieÅ¡kovė nepaÅ¡alins raÅ¡te nurodytų trÅ«kumų (1 t., b. l. 45-47). 2018-04-17 RaÅ¡tu ieÅ¡kovė informavo atsakovę, kad nesutinka su atsakovės prievolių, kylančių iÅ¡ 2001-02-08 sutarties Nr. 2 „Dėl hidrotechnikos komplekso nuomos“, sustabdymu, nurodė nesutikimo motyvus (1 t., b. l. 42-44).

IeÅ¡kovė pateikė nuomos mokesčio ir palÅ«kanų skaičiavimo lentelę (2 t., b. l. 111). 2018 m. gegužės 11 d. buvo atlikta specializuota Hidrotechnikos komplekso apžiÅ«ra, 2018 m. rugsėjo 25 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. – kasmetinės hidrotechnikos komplekso apžiÅ«ros. Tiek specializuotos, tiek kasmetinių apžiÅ«rų aktų iÅ¡vadose nurodoma atlikti einamojo remonto darbus (1 t., b. l. 190-191, 192-193, 2 t., b. l. 95-97, 98-102). IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę dėl prievolių pagal Sutartį vykdymo 2018 m. birželio 5 d. raÅ¡tu Nr. (6.11)-13-1782 (1 t., b. l. 184-185), 2018 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡tu Nr. (6.20)-13-2356 (1 t., b. l. 187-189), 2018 m. spalio 3 d. raÅ¡tu Nr. (6.11)- 13-2873 (2 t., b. l. 108-110), primindama atsakovės pareigÄ vykdyti hidrotechnikos komplekso einamojo remonto ir priežiÅ«ros darbus ir reikalaudama atlikti atitinkamus darbus ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 1 d., apie atliktus darbus informuojant ieÅ¡kovę raÅ¡tu ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 9 d. 2018-07-23 raÅ¡tu UAB „Nakeda“ kreipėsi į ieÅ¡kovę Dėl prievolių pagal nuomos sutartį vykdymo, kuriame be kita ko nurodė, kad 2000 m.

Spalio mėnesį buvo parengtas (duomenys neskelbtini) hidrotechnikos mazgo remonto projektas, kuris iki Å¡iol neatliktas, nors buvo numatytos ir lėšos (1 t., b. l. 186). Atsakovė pateikė 2000 m. spalio mėn. firmos „Kumponas“ Hidrokomplekso remonto darbo projektÄ , kuris, atsakovės teigimu, vykstant vieÅ¡am nuomos konkursui (aukcionui) kaip informacija apie aukciono bÅ«du siÅ«lomÄ iÅ¡nuomoti HidrokompleksÄ nebuvo pateiktas (2 t., b. l. 44-69). Atsakovė parengė ir pateikė teismui (duomenys neskelbtini) HE elektros energijos iÅ¡dirbio ataskaitÄ (2 t., b. l. 70).

IeÅ¡kovė pateikė privažiavimo prie hidrotechnikos komplekso kelių atkarpų nuotraukas, darytas 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. liepos 30 d., 2018 m. rugpjūčio 8 d. ir 2018 m. rugsėjo 28 d. (2 t., b. l. 4-22). Atsakovė teigė, jog privažiavimo prie hidrokomplekso kelio bÅ«klė drėgnuoju metų laikotarpiu yra ypatingai prasta – kelyje kaupiasi vandens balos, kelio danga pasidaro klampi, pateikė antstolės V. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 186/19/001 (3 t., b. l. 3-14), kur antstolė konstatavo, jog iÅ¡kritus krituliams privažiavimas prie hidrokomplekso lengvuoju transportu tampa sudėtingas.

Be to, atsakovė įrodinėdama, kad kelias iÅ¡ vienos pusės teisiÅ¡kai neegzistuoja ir kad toje vietoje vyksta teritorijų planavimo darbai, pateikė OrtonuotraukÄ iÅ¡ Regia žemėlapių duomenų bazės (3 t., b. l. 53). 2019-04-12 nutartimi byloje paskirta statybos ekspertizė (3 t., b. l. 75-77), gauta (duomenys neskelbtini) hidromazgo ant (duomenys neskelbtini) Å¡achtinės perteklinio vandens pralaidos Betono natÅ«rinių ir laboratorinių tyrimų ataskaita (3 t., b. l. 116-175). Atsakovė teigė, kad Hidrokompleksas realiai pajėgus generuoti dvigubai mažiau elektros energijos, nei nurodė nuomotojas prieÅ¡ sudarant nuomos sutartį ir Å¡iems teiginiams įrodyti pateikė (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės elektros energijos gamybos vertinimo ataskaitÄ (4 t., b. l. 28-39).

Dėl nuomos mokesčio sumažinimo Pagal Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , valstybės turtas turi bÅ«ti valdomas ir naudojamas teisėtai. Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, reiÅ¡kia ir tai, jog įstatymais turi bÅ«ti saugomi visų savininkų nuosavybės teisės, tarp jų ir valstybės nuosavybės teisė. Å iame nutarime akcentuotas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, kaip vieÅ¡ojo intereso sudėtinės dalies, imperatyvas – pagal KonstitucijÄ valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi bÅ«ti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui.

Valstybės turtas yra viena iÅ¡ priemonių užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , socialinę darnÄ . Valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, pačios nėra Å¡io turto savininkės – jis priklauso visai valstybei. Todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų.

Pagal KonstitucijÄ , valstybės turtas negali bÅ«ti valdomas, naudojamas, juo negali bÅ«ti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka vieÅ¡ojo intereso, visuomenės poreikių. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nustatyta valstybės ilgalaikio materialaus turto – statinių, kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektų, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka.

Å io įstatymo 9 straipsnyje nustatyti principai, kuriais vadovaujantis valdomas naudojamas ir disponuojamas valstybės ir savivaldybės turtas; minimo straipsnio 2 punkte nustatytas efektyvumo principas reiÅ¡kia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybės turto valdymu, naudojimo ir disponavimu juo, turi bÅ«ti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3 punkte nustatytas racionalumo principas – kad valstybės ir savivaldybės turtas turi bÅ«ti tausojamas, neÅ¡vaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4 punkte nustatytas vieÅ¡osios teisės principas – kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir ar savivaldybės turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais.

Valstybės turtas yra vieÅ¡osios nuosavybės objektas, todėl tokiu reglamentavimu yra iÅ¡reikÅ¡ta įstatymo leidėjo valia valstybės turtu disponuoti tik taip, kaip nustatyta teisės aktuose – visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, privalo laikytis Å¡io turto valdymo nuostatų. Å alys, sudarydamos sutartį dėl valstybės turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose Å¡iuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurių privalo laikytis.

Taigi sutarties laisvės principas šiuo atveju turi būti derinamas su viešosios teisės principu ir teisės aktais, kuriuose reglamentuojama tokio turto nuoma. Pažymėtina, kad valstybės turto patikėtiniams teisė disponuoti turtu suteikta tik laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pažymėtina, jog Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas reglamentuoja ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti pagrindiniai tokio turto nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis.

Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu ,,Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ patvirtintos Valstybės materialiojo turto vieÅ¡o nuomos konkurso organizavimo taisyklės, kuriomis yra reglamentuoti valstybės turto nuomos, kai turtas iÅ¡nuomojamas vieÅ¡o konkurso bÅ«du, teisiniai santykiai. Å ios Taisyklės reglamentuoja, kad konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, pasiÅ«lęs didžiausiÄ valstybės turto nuompinigių dydį. Taigi, esminis kriterijus, atrenkant valstybės turto nuomininkÄ , yra didžiausia pasiÅ«lyta kaina.

Atsakovė prašo sumažinti pagal 2001-02-08 hidrotechnikos nuomos sutartį Nr. 2 nuo 2012-05-07 atsakovo mokėtino nuomos mokesčio dydį iki 3076,92 Eur. Valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – jis priklauso visai valstybei. Todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų.

Pagal KonstitucijÄ valstybės turtas negali bÅ«ti valdomas, naudojamas, juo negali bÅ«ti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka vieÅ¡ojo intereso, visuomenės poreikių. Bylos duomenys patvirtina, kad sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta vieÅ¡o aukciono bÅ«du dėl valstybės turto nuomos, todėl atsakovės ir ieÅ¡kovės tarpusavio santykiams taikytinos pirmiau vieÅ¡osios teisės normos, reglamentuojančios valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos teisinius santykius.

Tokios pozicijos yra laikomasi ir ja vadovaujamasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-20 nutartis byloje Nr. 3K- 3-299/2012; Kauno apygardos teismo 2013-12-20 nutartis byloje Nr. 2A-2228-260/2013). VieÅ¡o nuomos konkurso pagrindu sudaromoms sutartims bÅ«dinga tai, kad Å¡ios sutartys nėra laikomos įprastinėmis civilinėmis sutartimis. Sutarties Å¡alies laisvės principas tokiais atvejais yra ribojamas vieÅ¡osios teisės normų, dėl ko vieÅ¡o konkurso bÅ«du nustatyta valstybės turto nuomos kaina negali bÅ«ti keičiama Å¡alių susitarimu per visÄ sutarties galiojimo laikotarpį.

Esminės sutarties sÄ lygos – kainos, nustatytos vieÅ¡o konkurso bÅ«du, keitimas teisminiu bÅ«du, kai jos keitimo galimybė nenumatyta Å¡iuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, neatitiktų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų imperatyvių valstybės turto valdymo principų, vieÅ¡ojo nuomos konkurso organizavimo nuostatų, pažeistų kitų nuomos konkurse dalyvavusių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Turto nuomos kainos, nustatytos vieÅ¡o konkurso bÅ«du, sumažinimas pažeistų vieÅ¡o nuomos konkurso tikslus ir iÅ¡imtinai patenkintų tik nuomininko interesÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovės argumentai dėl nuomos mokesčio už hidrotechnikos komplekso nuomÄ pagal Sutartį sumažinimo iki 3076,92 Eur nuo 2012 m. gegužės 7 d. yra nepagrįsti. Atsakovė laisva valia prisiėmė teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ vieÅ¡o aukciono pagrindu sudarytos Sutarties, pati pasiÅ«lė aukščiausiÄ nuomos kainÄ .

Teismui, vadovaujantis CK 6.204 straipsnio nuostatomis, nėra suteikta galimybė pakeisti vieÅ¡o aukciono tvarka nustatytÄ valstybinio turto nuomos kainÄ . Kasacinės instancijos teismas 2012-06-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors valstybės turto valdytojas veikia kaip bet kuris kitas sutartinių santykių subjektas, sutarties Å¡alių laisvės principas Å¡iuo atveju yra ribojamas vieÅ¡osios teisės normų, todėl vieÅ¡o konkurso bÅ«du nustatyta valstybės turto nuomos kaina negali bÅ«ti keičiama Å¡alių susitarimu per visÄ sutarties galiojimo laikotarpį, nes pagal teisinį reguliavimÄ konkurso pagrindu pasiraÅ¡ytos sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti keičiamos Å¡alių susitarimu.

Teismas konstatavo, kad valstybės įmonės, kaip nuomotojo su nuomininku – privačiu juridiniu asmeniu sudarytu susitarimu dėl mokėtino nuomos mokesčio sumažinimo, pažeidžiamas vieÅ¡osios teisės imperatyvas ir vieÅ¡o nuomos konkurso tikslai, nustatyti Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, lydimuosiuose aktuose, ir patenkina iÅ¡imtinai tik nuomininko interesus. Nagrinėjamoje situacijoje Å¡alių pasiraÅ¡yta turto nuomos sutartis dėl Hidrotechnikos komplekso nuomos buvo sudaryta su UAB „Nakeda“ sudarytos nuomos sutarties pagrindu, o Å¡ioji įmonė tapo laimėtoja vieÅ¡o konkurso bÅ«du, taigi pagrindinės Å¡io turto nuomos sÄ lygos nustatytos ne turto valdytojo diskrecija, o vykdant vieÅ¡Ä konkursÄ .

Kadangi vieÅ¡Ä konkursÄ laimėjusio dalyvio UAB „Nakeda“ pasiÅ«lyta Hidrotechnikos komplekso nuomos kaina ir mokėjimo terminai buvo privaloma tokios sutarties sÄ lyga, tai į Å¡alių – ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos nuomos sutartį, kuriÄ prisiimdama visas teises ir pareigas sutiko pasiraÅ¡yti atsakovė, buvo įraÅ¡yta konkursÄ laimėjusios asmens pasiÅ«lyta didžiausia turto nuomos kaina – mokestis per metus – dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų (Sutarties 7 punktas). Pažymėtina, kad esminės sutarties sÄ lygos (kainos), nustatytos vieÅ¡o konkurso bÅ«du, keitimas teisminiu bÅ«du, kai jos keitimo galimybė nenustatyta Å¡iuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose neatitiktų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nustatytų imperatyviųjų valstybės turto valdymo principų, vieÅ¡ojo nuomos konkurso organizavimo nuostatų, pažeistų kitų nuomos konkurse dalyvavusių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Kadangi tokia sutartis sudaroma vieÅ¡o konkurso bÅ«du, tai ir konkurso pagrindu pasiraÅ¡ytos sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti keičiamos teismine tvarka. Todėl atsakovės nurodytas argumentas dėl nuompinigių dydžio mažinimo, nes hidroelektrinės iÅ¡dirbis yra dvigubai mažesnis už projektinį – neatitinka vieÅ¡o nuomos konkurso organizavimo tikslų ir principinių nuostatų, taip pat imperatyviųjų valstybės turto valdymo nuostatų. Minėta, kad valstybės turto nuomos kainos nustatymas nepriskirtas teismo diskrecijai, o nustatytas vykdant vieÅ¡Ä konkursÄ , todėl kainos sumažinimas pažeistų vieÅ¡osios teisės imperatyvÄ ir vieÅ¡o nuomos konkurso tikslus, nustatytus Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, lydimuosiuose aktuose, ir patenkintų iÅ¡imtinai tik nuomininko interesÄ .

Pažymėtina, kad valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigÄ nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimÄ . CK 6.487 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta nuomininkui reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai:

1) įstatyme ar sutartyje teisė nenustatyta kitaip;

2) dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, iÅ¡ esmės pablogėja sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sÄ lygos arba daikto bÅ«klė. Taigi teisę sumažinti nuomos mokestį, kai tai sutartyje ar įstatyme neaptarta, nuomininkas turi tik tuo atveju, kai iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumas (naudojimosi sÄ lygos ar bÅ«klės pablogėjimas) lemia visiÅ¡kÄ ar dalinį negalėjimÄ naudotis Å¡iuo daiktu. Nagrinėjamoje situacijoje duomenų, kad atsakovė dėl mažesnio hidroelektrinės iÅ¡dirbio negali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu, nėra.

Atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys dėl elektros energijos iÅ¡dirbio mažėjimo negali bÅ«ti pripažintos kaip lemiančios visiÅ¡kÄ ar dalinį negalėjimÄ naudotis hidrotechnikos kompleksu, kaip tai numatyta CK 6.487 str. 1 d. Atsakovės įvardijamos aplinkybės, t. y. ekonominės naudos sumažėjimas, dėl to, kad faktinis hidroelektrinės elektros energijos iÅ¡dirbis yra vidutiniÅ¡kai 46,88 proc. mažesnis už projektinį, galėtų atitikti CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, kurie leistų pripažinti sutarties vykdymo suvaržymÄ , darantį jos vykdymÄ labai sudėtingu, ir dėl to leidžiantį koreguoti sutarties vykdymÄ .

Tačiau nagrinėjamu atveju CK 6.204 straipsnio norma negali bÅ«ti taikoma – ji taikytina tik tuo atveju, kai sutartis sudaryta Å¡alių susitarimu. Å iuo atveju Hidrotechnikos komplekso nuomos sutartis laikytina sudaryta vieÅ¡o konkurso bÅ«du nustatytomis sÄ lygomis, o su Å¡iomis sutinkant atsakovei, galimybė keisti nuomos mokestį yra ribojama tiek vieÅ¡osios teisės principo normų, tiek vieÅ¡ojo konkurso tikslų. Pažymėtina, kad sutartyje nėra nustatyta, kad Å¡alys gali pakeisti ar papildyti sutartį.

Taigi, teismas taip pat neturi pagrindo keisti esminę valstybės turto nuomos sutarties sÄ lygÄ â€“ kainÄ . Teismui mažinant nuomos kainÄ , kai kitas asmuo galėtų pasiÅ«lyti jÄ didesnę, nei kad praÅ¡o nustatyti atsakovė, nesuteikiant galimybės vieÅ¡o konkurso bÅ«du iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ių aplinkybių, nepagrįstai pažeistų valstybės interesus gauti kuo didesnę sumÄ už jai nuosavybės teise priklausančio hidrotechnikos komplekso naudojimÄ . Kartu bÅ«tų pažeistos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos, nustatančios vieÅ¡ojo administravimo subjektų pareigÄ užtikrinti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę.

Be to, sutiktina su ieÅ¡kove, kad atsakovė galėjo ir turėjo protingai numatyti, kad per 50 metų laikotarpį, kuriam sudarė sutartį, 1999 m. galioję ekonominiai ir techniniai rodikliai galėtų, labiau tikėtina – turėtų pasikeisti, dėl ko sumažėtų ar padidėtų energijos iÅ¡dirbis vidutinio vandeningumo (50 %) metais. Atsakovė veikia savo rizika ir turi prisiimti atsakomybę už neigiamų padarinių atsiradimo rizikÄ , kuriÄ protingas ir atidus verslininkas gali ir turi numatyti.

IeÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma atsakinga už ekonominių ir/ar techninių rodiklių kaitÄ , taip pat klimatines sÄ lygas, tokias kaip kritulių kiekis, vandens lygis, įtakojančias elektros energijos iÅ¡dirbio kiekį. J. K. įmonės 2001 m. parengto (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės techninio projekto, kurio užsakovu buvo atsakovė, 6-8 puslapyje užfiksuotas elektros energijos iÅ¡dirbis vidutiniais, labai sausais ir Å¡lapiais metais (duomenys neskelbtini) HE, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė žinojo apie galimÄ rizikÄ , apie iÅ¡dirbio priklausomumÄ nuo tam tikrų sÄ lygų.

Teisės aktų nuostatos bei teismų praktika patvirtina, kad nei Sutarties šalys, nei Teismas, vadovaudamasis CK 6.204 ir CK 6.487 straipsnių nuostatomis, neturi galimybės modifikuoti turto nuomos kainos, nustatytos viešo aukciono metu. Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, valstybės turto nuomos sutartis, sudaryta viešo konkurso būdu, kurio pagrindu buvo nustatyta nuomos kaina, negali būti pakeista, todėl priešieškinio reikalavimas sumažinti pagal 2001-02-08 hidrotechnikos nuomos sutartį Nr. 2 nuo 2012-05-07 atsakovo mokėtino nuomos mokesčio dydį iki 3076,92 Eur, atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl nuomos mokesčio ir palÅ«kanų Pagal CK 1.2 straipsnį, Å¡alys privalo vykdyti prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str.). Nuomos mokestis yra mokamas ne turto patikėtinei savivaldybei, bet turto savininkei Lietuvos Respublikai ir Å¡is mokestis yra mokamas ne į savivaldybės, bet į valstybės biudžetÄ . Tokį reikalavimÄ nustato teisės aktai: 2001 m. gruodžio 14 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1524 Dėl valstybės materialiojo turto nuomos (Žin., 2001, Nr. 106-3814) nustato, kad nuompinigiai, gauti pagal valstybės materialiojo turto nuomos sutartis už valstybės materialųjį turtÄ , kurį patikėjimo teise valdo ir iÅ¡nuomojo (nuomoja) savivaldybės, pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ (Å¡io nutarimo 2.4 p.); 2002 m. gegužės 9 d.

LR Vyriausybės nutarimas Nr. 651 Dėl žemės Å«kio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidroenergetikai (Žin., 2002, Nr. 48-1850) nustato, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio hidrotechnikos komplekso nuomos mokestis mokamas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ (Å¡io nutarimo 1.4 p.). 2014 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014 priimtu sprendimu patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir priteisė jos naudai iÅ¡ atsakovės laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. nesumokėtÄ nuomos mokestį (14481,00 Eur) už hidrotechnikos komplekso nuomÄ , taip pat 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų sumÄ (1303,29 Eur) (1 t., b. l. 9-18, 19-20).

Å i suma iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai (1 t., b. l. 21-22). Sutarties 7 punktu Å¡alys susitarė, kad nuomos mokestis už hidrotechnikos komplekso nuomÄ yra 20000,00 Litų, t.y. 5792,40 Eurų. Byloje nėra ginčo, kad tokiÄ kainÄ pasiÅ«lė pati atsakovė. Remiantis tarp Å¡alių sudarytos sutarties 8 punktu, nuomos mokestis pradedamas mokėti ketvirtaisiais elektrinės eksploatavimo metais ir mokamas į Lietuvos Respublikos biudžetÄ . Bylos duomenimis, atsakovė nuomos mokesčio nemoka, ginčui aktualiu laikotarpiu yra sumokėjusi 1000 Litų (289,62 Eur), kurie buvo sumokėti 2014 m. gruodžio 5 d. (jau vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ) ir 2017 m. lapkričio 16 d.

VMI sprendimu įskaityti kaip nuomos mokestis už valstybės turtÄ (1 t., b. l. 21-22), vėliau – 2018-01-17 yra sumokėjusi 1000 Eur nuomos mokesčio ir 2018-02-02 yra sumokėjusi 1000 Eur nuomos mokesčio (1 t., b. l. 21-22). IeÅ¡kovė pateikė nuomos mokesčio ir palÅ«kanų skaičiuotę, iÅ¡ kurios matyti, kad nuomos mokesčio skola laikotarpiu 2012-04-04 – 2017-04-03 sudaro 28672,38 Eur ir 4300,86 Eur delspinigių už minėtÄ laikotarpį. Atsakovės 2018 m. apmokėta suma, viso 2000 Eur, Å¡ioje skaičiuotėje nėra įvertinta.

Taigi, akivaizdu, jog bendrovė nevykdė savo įsipareigojimo pagal Sutartį mokėti nuomos mokestį. Å is faktas, kad už valstybinį objektÄ nėra mokamas nuomos mokestis, prieÅ¡tarauja ne tik minėtoms teisės normoms, bet ir vieÅ¡ajam interesui. Nustačius aplinkybę, kad atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio, reikalavimas jį priteisti laikytinas pagrįstu. CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepareiÅ¡kia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokÄ ir nėra kitokio Å¡alių susitarimo, tai laikoma, kad grÄ Å¾inta skola, kurios grÄ Å¾inimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grÄ Å¾inimo terminai suėję, ir nė viena iÅ¡ jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grÄ Å¾inta seniausia skola.

Atsižvelgiant į nurodytÄ reglamentavimÄ , jog dengiama seniausia skola, ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma mažinama 2000 Eurų, kuriuos atsakovė yra sumokėjusi 2018-01-17 bei 2018-02-02 ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 26672,38 Eur. Piniginės prievolės įvykdymo terminÄ praleidęs skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Laikoma, kad skolininkas praleido terminÄ , jeigu jis prievolės neįvykdo per nustatytÄ terminÄ (CK 6.260 straipsnio 1 dalis).

TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi praleistas prievolės įvykdymo terminas ir konkretus netesybų dydis sutartyje nenustatytas, vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d., nuo skolos sumos skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, kurios laikomos minimaliais nuostoliais ir kurios už ginčo laikotarpį (2012-04-04 – 2017-04-03) sudaro 4300,86 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad dalį skolos, kuri teismo įskaitoma į reikalaujamÄ priteisti skolÄ , atsakovė sumokėjo 2018 metais, priteistinos palÅ«kanos už laikotarpį nuo 2012-04-04 iki 2017-04-03 nemažintinos, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 4300,86 Eur palÅ«kanų bei 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl Hidrokomplekso einamojo/kapitalinio remonto IeÅ¡kovė praÅ¡o įpareigoti atsakovę atlikti Hidrokomplekso einamÄ jį remontÄ .

Atsakovė praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti Hidrokomplekso kapitalinį remontÄ . Pagal Sutarties 4 punktÄ atsakovė nuo Sutarties įsigaliojimo dienos perėmė hidrotechnikos kompleksÄ bei visas jo priežiÅ«ros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias pareigas iÅ¡ kompleksÄ eksploatuojančios institucijos. Atitinkama nuostata buvo įtvirtinta Sutarties sudarymo metu galiojusio Valstybei priklausančių žemės Å«kio paskirties hidrotechnikos kompleksų, kurių tvenkiniai priskirti valstybinės reikÅ¡mės vandens telkiniams arba yra potencialiai pavojingi, nuomos hidroenergetikai tvarkos ir sÄ lygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1006, 12 punkte, ir yra įtvirtinta Valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės Å«kio paskirties hidrotechnikos kompleksų nuomos hidroenergetikai taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 651, 9 punkte, kuriame nurodoma, kad hidrotechnikos komplekso nuomininkas nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos perima iÅ¡ institucijos, eksploatuojančios hidrotechnikos kompleksÄ , visas Å¡io komplekso priežiÅ«ros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsako už jų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .

Pažymėtina, jog Statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 Hidrotechnikos statinių techninės priežiÅ«ros taisyklių 11 ir 17 punktai nustato, jog bÅ«tent faktinis hidrotechnikos statinių naudotojas yra atsakingas už pastebėtų hidrotechnikos statinių defektų, deformacijų Å¡alinimÄ , remonto (paprastojo arba kapitalinio) ar rekonstravimo darbų organizavimÄ ir vykdymÄ . Atsakovo pareigÄ atlikti hidrotechnikos komplekso remonto darbus patvirtina ir (duomenys neskelbtini) tvenkinio ant (duomenys neskelbtini) upės naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklės. Taigi, teisiniuose santykiuose dėl valstybės turto nuomos pareiga atlikti remontÄ â€“ tiek einamÄ jį, tiek kapitalinį – tenka bÅ«tent nuomininkui, Å¡iuo atveju atsakovei ir darbai turi bÅ«ti atliekami privačiomis lėšomis.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovė, sutartyje yra numatyta, kam tenka pareiga atlikti statinio remontÄ â€“ pagal sutarties 4 punktÄ atsakovas nuo sutarties įsigaliojimo dienos perėmė hidrotechnikos kompleksÄ bei visas jo priežiÅ«ros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias pareigas iÅ¡ kompleksÄ eksploatuojančios institucijos. Atitinkama nuostata buvo ir yra įtvirtinta minėtuose Vyriausybės nutarimuose ir STR. Hidrotechnikos komplekso nuomininkas nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos perima iÅ¡ institucijos, eksploatuojančios hidrotechnikos kompleksÄ , visas Å¡io komplekso priežiÅ«ros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsako už jų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .

BÅ«tent faktinis hidrotechnikos statinių naudotojas yra atsakingas už pastebėtų hidrotechnikos statinių defektų, deformacijų Å¡alinimÄ , remonto (paprastojo arba kapitalinio) ar rekonstravimo darbų organizavimÄ ir vykdymÄ . Å ios nuostatos laikytinos specialiomis CK nuostatų, reglamentuojančių nuomÄ , atžvilgiu. Sutarčių dėl valstybės turto nuomos vykdymas turi bÅ«ti derinamas su LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintais vieÅ¡ojo turto valdymo principais – visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais.

Tokių sutarčių Å¡alys yra varžomos sÄ lygų, nustatytų vieÅ¡osios teisės aktais, kurios yra joms privalomos. Be to, ieÅ¡kovė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo – savivaldybė, privalomai planuojanti savo biudžetÄ , o įpareigojus atlikti Hidrokomplekso kapitalinį remontÄ , galimai bÅ«tų pažeisti savivaldybės gyventojų interesai, nes teismo įpareigojimu lėšos turėtų bÅ«ti skirstomos ne pagal biudžeto asignavimus, o vieno privataus juridinio asmens verslo poreikiams. Viešųjų lėšų investavimas į privačiam vienos bendrovės verslui naudojamÄ objektÄ neatitiktų vieÅ¡ojo intereso.

Kaip 2013-12-20 nutartyje Nr. 2A-2228-260/2013 konstatavo Kauno apygardos teismas, valstybė negali įsipareigoti 50 metų laikotarpyje nuolat gerinti iÅ¡nuomotÄ turtÄ nuomininko – privačios įmonės Å«kinei veiklai gerinti, kadangi toks įsipareigojimas prieÅ¡tarautų elementariems verslo praktikos, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų formuojama ydinga, teisės aktų reikalavimams prieÅ¡taraujanti praktika ir pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas. Atsakovė nurodo, kad 2000 m. spalio mėn. Hidrokomplekso remonto darbo projektas atskleidžia, kad Hidrokompleksas prieÅ¡ jį iÅ¡nuomojant jau neatitiko tokiems statiniams keliamų saugumo ir eksploatacijos reikalavimų, dėl ko jam buvo reikalingas remontas ir ieÅ¡kovė jau 2000 m. buvo užsakiusi Hidrokomplekso ekspertizę ir numačiusi atlikti hidrokomplekso kapitalinį remontÄ .

Nurodo, kad nuomotojas žinojo apie Hidrokomplekso trÅ«kumus, bet jų neatskleidė aukciono dalyviams ir darbai iki Å¡iol neatlikti, nors atsakovė buvo patikinta, kad remonto darbai bus atlikti ir tam yra skirtos lėšos. Visgi, nors bylos duomenimis, projektas neįgyvendintas, atsakovės teiginiai nepagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais duomenimis. Atsakovės atstovas, kaip juridinio asmens vadovas bei savo srities specialistas, vystydamas Å«kinę – komercinę veiklÄ bei sudarydamas Sutartį net penkiasdeÅ¡imčiai metų su valstybe, galėjo ir privalėjo žinoti (susižinoti) bei įsitikinti iÅ¡sinuomojamo hidrotechnikos komplekso bÅ«kle, privalumais ir trÅ«kumais bei atitinkamai siÅ«lyti nuomos kainÄ arba nesudaryti sutarties.

Todėl atsakovė, žinodama (turėdama žinoti) apie iÅ¡sinuomojamo hidrotechnikos komplekso trÅ«kumus, apie tai, kad turi pareigÄ atlikti remonto darbus, prisiėmė neigiamų padarinių dėl remonto darbų atlikimo atsiradimo rizikÄ . Pažymėtina, kad ekspertizės ataskaitoje konstatuota, kad per nuomos sutarties galiojimo laikotarpį (19 metų) hidromazgo hidrotechnikos statinių bÅ«klė pablogėjo neženkliai – nuo vidutinės bÅ«klės pakito iki patenkinamos (3 t., b. l. 152). Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės reikalavimas dėl ieÅ¡kovės įpareigojimo atlikti Hidrokomplekso kapitalinį remontÄ .

Sprendžiant ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovės įpareigojimo atlikti Hidrokomplekso einamÄ jį remontÄ , teismas atsižvelgia į byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadas. Ekspertizės ataskaitoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) hidromazgo Å¡achtinės pralaidos uždoriui ir pakėlimo mechanizmams reikalingas kapitalinis remontas, o kitoms pagrindinėms vandens (ir grunto) slėgį laikančioms konstrukcijoms – Å¡achtinei perteklinio vandens pralaidai ir užslenksčio ramtams (atraminėms sienoms) bÅ«tina atlikti kapitalinį remontÄ arba rekonstravimÄ .

Projektavimo metu, atlikus hidraulinius ir konstrukcinius skaičiavimus, projektuotojas numatys, ar būtinas minėtų konstrukcijų kapitalinis remontas, ar rekonstravimas (3 t., b. l. 154). Ekspertai konstatavo, kad išnuomotas statinys turėjo defektų ir pažaidų, perteklinio vandens pralaidos (PVP) būklė buvo bloga (3 t., b. l. 138), o atlikus (duomenys neskelbtini) tvenkinio šachtinės perteklinio vandens pralaidos betono natūrinius ir laboratorinius tyrimus nustatyta, kad pažaidų, susijusių su statinio gelžbetoninių konstrukcijų irimu, išgraužų susidarymu, pagrindinė priežastis ypač prasta statybos metu panaudoto betono kokybė (3 t., b. l. 141-142), taip pat statybininkų darbo brokas (nekokybiško betono sutankinimas), nepakankamas statybos darbų priežiūros vykdymas (3 t., b. l. 163).

Ä®vertinus ekspertizės ataskaitÄ , teismas sprendžia, jog dėl esamos Hidrokomplekso bÅ«klės, einamasis remontas galimai netikslingas, todėl atmeta ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovės įpareigojimo atlikti Hidrokomplekso einamÄ jį remontÄ . Be to, kaip jau ir minėta, atsakovė sutarties 4-uoju punktu perėmė hidrotechnikos kompleksÄ bei visas jo priežiÅ«ros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias pareigas iÅ¡ kompleksÄ eksploatuojančios institucijos, todėl atsakovė yra atsakinga už Hidrokomplekso priežiÅ«rÄ bei remontÄ pagal Sutartį.

Pareigų pagal Nuomos sutartį nevykdymas sudaro pagrindÄ spręsti dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad esant tokiai situacijai, jei sutarties vykdymas vienai Å¡aliai tampa sudėtingesnis, sutartis gali bÅ«ti nutraukiama ir skelbiamas naujas konkursas Å¡iam hidrotechnikos kompleksui iÅ¡nuomoti. Bylos duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«muose yra iÅ¡kelta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės Å irvintų rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį dėl 2001-02-08 hidrotechnikos nuomos sutarties Nr.2 nutraukimo.

Kiti Å¡alių argumentai esminės įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galima bÅ«tų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės. Ä®vertinus patenkintų – atmestų reikalavimų apimtį, ieÅ¡kovės reikalavimai tenkinti 73 proc. (93 proc. dėl skolos; 100 proc. dėl palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2012-04-04 iki 2017-04-03; 100 proc. dėl 5 proc. palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ ; 0 proc.

įpareigojimas atlikti remontÄ ). Atsakovės reikalavimai atmesti. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 500 Eur ekspertizės iÅ¡laidos (3 t., b. l. 88-89, 90). IeÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kuris Å¡ioje byloje sudaro 794 Eur (719+75). IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 365 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina 579 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 225 Eur žyminis mokestis, 1000 Eur ekspertizės iÅ¡laidos bei 2916,10 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos (4 t., b. l. 41, 42, 43-47, 48-49, 50-54), viso 4141,10.

Atkreiptinas dėmesys, jog bylinėjimosi išlaidomis yra laikomos išlaidos, kurios yra realiai patirtos, t.y. apmokėtos. Priešieškinį atmetus visiškai, ieškinį tenkinus 73 proc., iš ieškovės atsakovei priteistina 559 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš ieškovės atsakovei priteisia 194 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (559 Eur – 365 Eur).

Teismas šioje byloje patyrė 18,64 Eur pašto išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, priešieškinį atmetus, ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš atsakovės valstybei priteistina 16,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti iš dalies.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Nakeda“, įmonės kodas 135687886, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, 26672,38 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus 38 ct) nesumokėto nuomos mokesčio, 4300,86 Eur (keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus eurų 86 ct) palÅ«kanų ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (30973,24 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018-07-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Å irvintų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188722373, atsakovei UAB „Nakeda“, įmonės kodas 135687886, 194 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Nakeda“, įmonės kodas 135687886, 579 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 16,12 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 12 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Ši suma (595,12 Eur) turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Indrė Petrokienė