2024-11-20 Nr. AB-17046-3-61-3-02257-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-690-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02257-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KL18“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KL18“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KL18“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) nedelsiant išnagrinėti pareiškėjo UAB „KL18“ 2024 m. gegužės 7 d. prašymą Nr. E658-195/24(2.15.2.59E-ARC) (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo skundas buvo priimtas Regionų administracinio teismo teisėjos 2024 m. gegužės 17 d. rezoliucija.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2024 m. kovo 6 d. Administracijoje buvo gautas pareiškėjo (statytojo) atstovo prašymas tvirtinti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį (toliau – ir PPRU). Išnagrinėjęs kartu su prašymu pateiktą medžiagą, atsakovas nustatė, kad teritorijai, į kurią patenka nagrinėjamas žemės sklypas, galiojančio Vilniaus miesto tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 188 patvirtinto teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (TPDR reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir DP) sprendiniais nėra nustatytas vienas iš pagrindinių reglamentų – užstatymo intensyvumas. Atsižvelgęs į tai, atsakovas telefonu pareiškėją informavo apie būtinybę atlikti DP koregavimo procedūrą. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ši aplinkybė neprieštarauja PPRU tvirtinimui, tačiau į PPRU bus įtrauktas reikalavimas atlikti DP koregavimą. Atsakovas pažymėjo, jog buvo gautas žodinis pareiškėjo prašymas atidėti PPRU tvirtinimą, siekiant aptarti susiklosčiusią situaciją su teisininkais.

Atsakovas taip pat nurodė, kad 2024 m. balandžio 11 d. buvo gautas pareiškėjo išaiškinimas dėl užstatymo intensyvumo nustatymo, neatliekant DP koregavimo procedūros. Administracija 2024 m. balandžio 24 d. pareiškėjui išsiuntė atsakymą Nr. A51-60927/24(3.3.2.26E-ARC), kuriame buvo argumentuotai paaiškinta, kad užstatymo intensyvumo rodiklio nustatymas galimas tik atliekant DP koregavimą, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu užstatymo reglamentai gali būti nustatomi tik tuomet, kai nėra parengti detalieji planai. Tą pačią dieną pareiškėjui buvo išsiųsta patvirtinta PPRU Nr. A659-123/24(2.15.2.59E-ARC), į kurią buvo įtrauktas toks reikalavimas: „Iki prašymo pritarti projektiniams pasiūlymams atlikti teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (TPDR reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinių koregavimą, žemės sklypui turi būti nustatytas leistino užstatymo intensyvumo reglamentas“.

Atsakovas nurodė, kad 2024 m. gegužės 7 d. pareiškėjas pateikė Prašymą Administracijai, kuriuo prašė tvirtinti PPRU, į kurią nebūtų įtrauktas reikalavimas atlikti DP koregavimo procedūros. Kartu su Prašymu buvo pateiktas raštas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomone (Nr. D8(E)-2296). Taip pat pareiškėjas 2024 m. gegužės 9 d. papildomai el. paštu pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuomonę (raštas Nr. 2D-9780). Atsižvelgęs į tai, atsakovas nusprendė šį klausimą nagrinėti 2024 m. gegužės 15 d. pasitarimo su vicemeru metu, todėl pareiškėjui buvo išsiųsta informacija apie ilgiau užtruksiantį prašymo nagrinėjimą. Pareiškėjui į Prašymą buvo atsakyta 2024 m. gegužės 23 d. raštu Nr. A51-78539/24(3.3.2.26E-ARC) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Atsakymas), kuriuo pranešta, kad Administracija įžvelgia reikiamybę ateityje svarstyti numatyti atskirą tvarką, kurioje būtų detaliau apibrėžiami atvejai trūkstamų privalomųjų žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamentų nustatymui, tačiau šiuo metu nemato galimybės tvirtinti PPRU papildomai, nustatant trūkstamus privalomuosius žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamentus (neatliekant DP koregavimo).

Pareiškėjas Regionų administracinio teismo teisėjos 2024 m. birželio 11 d. rezoliucija buvo įpareigotas iki 2024 m. birželio 17 d. pateikti nuomonę dėl atsiliepime išdėstytų aplinkybių bei ginčo aktualumo.

Regionų administraciniame teisme 2024 m. rugsėjo 4 d. gautas pareiškėjo pareiškimas dėl skundo atsisakymo ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, jog pradėjus bylą buvo gautas atsakovo Atsakymas dėl Prašymo išnagrinėjimo. Kadangi atsakovas patenkino pareiškėjo skundą, pareiškėjas atsisakė nuo skundo, prašė administracinę bylą nutraukti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracijos Atsakymas buvo parengtas ir pateiktas po bylos iškėlimo ir Administracija šios aplinkybės neginčijo, priešingai, patvirtino ją savo atsiliepime, todėl pareiškėjas įgijo teisę į jo patirtų 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „KL18“ skundo atsakovui Administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakymą ir nutraukė administracinę bylą. Teismas išaiškino šalims, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu ir konstatavo, kad pareiškėjo skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas, o administracinė byla nutrauktina. Šalims teismas išaiškino, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1–2, 4 dalimis ir sprendė, kad pareiškėjo procesinis elgesys byloje nelaikytinas tinkamu. Pareiškėjas kreipėsi į teismą jau kitą dieną, pasibaigus specialiame teisės akte nustatytam penkių darbo dienų terminui, tačiau skunde nurodė, kad paskutinę termino dieną, t. y. 2024 m. gegužės 15 d. iš atsakovo gavo pranešimą elektroniniu paštu, kad Prašymo nagrinėjimas užtruko ilgiau negu įprastai ir Administracija stengsis kuo greičiau pateikti atsakymą. Teismas šiuo aspektu vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir nurodė, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos; kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Teismas nustatė, kad Administracija Atsakymą pareiškėjui pateikė dar 2024 m. gegužės 23 d. (praėjus šešioms darbo dienoms po pranešimo apie užsitęsusi Prašymo nagrinėjimą). Skundas, atsiliepimas į skundą ir prie šių procesinių dokumentų pridėti įrodymai patvirtina, kad atsakovas jau buvo pateikęs atsakymą į pareiškėjo 2024 m. kovo 6 d. prašymą tvirtinti PPRU, tačiau pareiškėjo tas atsakymas netenkino, dėl ko 2024 m. gegužės 7 d. buvo pateiktas Prašymas. Kadangi pareiškėjas nei gavęs atsakovo Atsakymą, nei per teismo nustatytą terminą pateikti nuomonę į atsakovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl skundo atsisakymo ir tą padarė tik praėjus beveik keturiems mėnesiams po skundo priėmimo, teismas tokio pareiškėjo elgesio nelaikė nei tinkamu, nei sąžiningu, todėl, atsižvelgęs į visas nurodytas bylos faktines aplinkybes ir pareiškėjo elgesį, atmetė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 4 d.).

III. Pareiškėjas UAB „KL18“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetimo ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjui iš atsakovo 507 Eur (484 Eur už skundo parengimą ir 23 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant atskirąjį skundą.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Administracijos Atsakymas buvo parengtas ir pateiktas po bylos iškėlimo, Administracijai praleidus statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR) 13 priedo 14 punkte numatytą 5 darbo dienų terminą. Nors pareiškėjas gavo Administracijos el. laišką dėl užtrukusio Prašymo nagrinėjimo, tačiau STR nesuteikia teisės pratęsti PPRU projekto nagrinėjimo terminą, STR šiuo atveju taikytina kaip specialioji teisės norma, taip pat nebuvo priimtas VAĮ 10 straipsnio 4 dalies nuostatas atitinkantis sprendimas dėl termino Prašymui išnagrinėti pratęsimo. Teismas taip pat patvirtino, kad Administracija Atsakymą pateikė pažeidusi STR numatytą terminą dvigubai;

2. Aplinkybė, jog pareiškėjas buvo pateikęs ankstesnį 2024 m. kovo 6 d. prašymą tvirtinti PPRU, į kuri pareiškėjui buvo atsakyta 2024 m. balandžio 24 d., neturi šiai bylai jokios teisinės reikšmės. Šiuo aspektu pareiškėjas dėl išaiškinimo kreipėsi į Aplinkos ministeriją, o vadovaudamasis oficialia Aplinkos ministerijos nuomone, pateikė Administracijai Prašymą, kurį pagal STR Administracija turėjo išnagrinėti per 5 darbo dienas;

3. Aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo praėjus keliems mėnesiams po Administracijos atsiliepimo į skundą pateikimo, taip pat neturi reikšmės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimui, nes per tą laikotarpį nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, teismas nebuvo paskyręs posėdžio datos. Pareiškėjas prašo atlyginti tik skundo parengimo išlaidas ir žyminį mokestį;

4. Teismo sprendimas atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, motyvuojant netinkamu pareiškėjo elgesiu byloje yra visiškai nepagrįstas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracini teismo praktika (žr., pvz., 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-421-502/2020; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021) pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. jos yra protingos, pagrįstos ir ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir sutinka su teismo išvada dėl netinkamo pareiškėjo procesinio elgesio šioje byloje. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis aspektu, akcentuoja, jog pareiškėjas pranešimu visgi buvo informuotas apie užsitęsusį Prašymo nagrinėjimą. Teismas, atsakovo nuomone, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, juolab, kad ši administracinė byla nėra sudėtinga: byloje nėra susiklosčiusi jokia išskirtinė teisinė situacija, nėra keliami jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai. Būtent dėl šios priežasties skundas itin nedidelės apimties, kurio teisiniai argumentai apsiribojo iš esmės vos keliais sakiniais, cituojant ABTĮ ir VAĮ nuostatas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalies, kuria nepriteistas pareiškėjui UAB „KL18“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo skundo atsakovui Administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakymą ir nutraukęs administracinę bylą, nelaikė pareiškėjo procesinio elgesio byloje tinkamu, todėl atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo elgesio vertinimu.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai – pareiškėjas atsisakė skundo, atsakovui reikalavimą patenkinus geruoju. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017; kt.). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Administracijai pateikė 2024 m. gegužės 7 d. prašymą Nr. E658-195/24(2.15.2.59E-ARC). Administracijos 2024 m. gegužės 23 d. rašto Nr. A51-78539/24 (3.3.2.26E-ARC) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo (duomenys neskelbtini)” turinys patvirtina, kad juo buvo atsakyta į pareiškėjo Prašymą. Bylos duomenimis atsakovas Atsakymą parengė ir išsiuntė pareiškėjui po to, kai pirmosios instancijos teisme buvo priimtas pareiškėjo skundas.

Kadangi byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą jau kitą dieną pasibaigus specialiame teisės akte nustatytam 5 darbo dienų terminui (STR 13 priedo 14 p.), darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus. Administraciniame procese pareiškėjas sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Pareiškėjo reikalavimas, kuris nurodomas skunde (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.) ir išsprendžiamas teismo sprendimu bylą išnagrinėjus iš esmės (ABTĮ 86 str. 3 d., 87 str. 5 d. 1 p.), yra pareiškėjo pasirinktas materialaus teisinio pobūdžio teisių ir teisėtų interesų gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-525/2020). Šiuo atveju pareiškėjas pasirinko savo teises ginti teisme, tokia jo teisė negali būti apribota ar paneigta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netinkamu pareiškėjo elgesiu pripažino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais, gavus jo netenkinantį atsakovo atsakymą į 2024 m. kovo 6 d. prašymą bei atsakovo pranešimą dėl užtrukusio Prašymo nagrinėjimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, gali tik konstatavęs, kad proceso šalies procesinis elgesys buvo netinkamas, t. y. jeigu ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-523-968/2021; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1691-525/2021; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2469-968/2023; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-579-968/2024). Pažymėtina, jog ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Todėl pareiškėjo pasirinkimas atsisakyti skundo, kuris teisme gautas baigus pasiruošimą bylos nagrinėjimui, taip pat nepripažintinas netinkamu ir nesąžiningu elgesiu. Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą piktnaudžiavo teisminės gynybos teise, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas pagrįstai, nepiktnaudžiaudamas teise kreiptis į teismą, padavė skundą, kuriam surašyti pasitelkė profesionalų teisininką – advokatą (2024 m. gegužės 16 d. Išrašas iš atstovavimo sutarties). Kaip jau buvo minėta, byla baigėsi pareiškėjo naudai, todėl jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, jog, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-832-629/2018). Nors bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

Pagal byloje pateiktą teisinių paslaugų ataskaitą matyti, kad pareiškėjo prašoma priteisti 484 Eur suma buvo sumokėta už skundo teismui parengimą (truko 2,5 val.). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo turinį, atsižvelgusi į atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą šiuo aspektu išdėstytus argumentus bei į tai, jog pats pareiškėjas pareiškime dėl atsisakymo nuo skundo ir prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas pripažino, kad skundas buvo nedidelės apimties ir jame nebuvo dėstomi sudėtingi teisės klausimai, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą mažintina perpus, t. y. iki 240 Eur. Taip pat pareiškėjui iš atsakovo priteistinas jo teismui sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui atsisakius skundo, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keičiama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 263 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant atskirąjį skundą, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KL18“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį pakeisti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „KL18“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 263 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė