8656a3c6-18e7-463b-839b-ed0defcbf41a · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedir Ä. S. dÄl žalos atlyginimo. TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinÄ bendrovÄ (toliau â RUAB) âSravaâ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. D. ir Ä. S. ieÅ¡kovÄs naudai 257 071,19 Eur žalos atlyginimÄ ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad atsakovai veikdami bendrininkų grupÄje, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2011 m. lapkriÄio 23 d. buhalterinÄje apskaitoje neužfiksavo prekių bei paslaugų suteikimo PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų 257 071,19 Eur sumai.
Legislator headnote
AI generated8656a3c6-18e7-463b-839b-ed0defcbf41a · Lietuvos apeliacinis teismas: Remdamasis nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dÄl paties ieÅ¡kovÄs neveikimo žalos suma, kuriÄ ji reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovų, buvo konfiskuota valstybÄs naudai, kaip nusikalstamais veiksmais įgytos lÄÅ¡os ir nuosprendis Å¡ioje dalyje yra vykdomas. Pirmosios instancijos teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad pakartotinai iÅ¡ieÅ¡koti tÄ paÄiÄ sumÄ iÅ¡ atsakovų pritaikant jiems civilinÄ atsakomybÄ ir priteisiant ieÅ¡kinio sumÄ ieÅ¡kovei nÄra pagrindo, nes jų atžvilgiu jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybÄ, tÄ paÄiÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant valstybÄs naudai.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-652-798/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01734-2016-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Dalios KaÄinskienÄs ir Egidijaus Žirono, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinÄs bendrovÄs âSravaâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. e2-2360-232/2017, pagal ieÅ¡kovÄs restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinÄs bendrovÄs âSravaâ ieÅ¡kinį atsakovams R.
D. ir Ä. S. dÄl žalos atlyginimo. TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinÄ bendrovÄ (toliau â RUAB) âSravaâ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. D. ir Ä. S. ieÅ¡kovÄs naudai 257 071,19 Eur žalos atlyginimÄ ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad atsakovai veikdami bendrininkų grupÄje, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2011 m. lapkriÄio 23 d. buhalterinÄje apskaitoje neužfiksavo prekių bei paslaugų suteikimo PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų 257 071,19 Eur sumai.
NurodÄ, jog Å¡iÄ pinigų sumÄ atsakovai pasisavino iÅ¡ ieÅ¡kovÄs. Nusikalstama veika, ieÅ¡kovÄs nurodymu, įvykdyta, kuomet laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2011 m. lapkriÄio 23 d. atsakovas Ä. S., bÅ«damas uždarosios akcinÄs bendrovÄs (toliau â UAB) âGovindaâ direktoriumi, iÅ¡raÅ¡Ä fiktyvias PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras ieÅ¡kovei už neva suteiktas reklamos paslaugas. Atsakovas R. D., bÅ«damas ieÅ¡kovÄs direktoriumi, Å¡ias PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras priÄmÄ ir apmokÄjo, taÄiau neįtraukÄ Ä¯ įmonÄs apskaitÄ .
Atsakovai buvo pripažinti kaltais baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-387/2015 dÄl BK 222 straipsnio 1 dalies (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 182 straipsnio 2 dalies (sukÄiavimas), 300 straipsnio 3 dalies (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), BK 24 straipsnio 6 dalies, 183 straipsnio 2 dalies (turto pasisavinimas) nustatytų nusikalstamų veikų įvykdymo. Teismas pažymÄjo, kad žalÄ dÄl atsakovų nusikalstamų veiksmų patyrÄ ieÅ¡kovas.
2. Atsakovas Ä. S. praÅ¡Ä atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir paskirti ieÅ¡kovei 5 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs nebuvo pripažinta nukentÄjusiuoju baudžiamojoje byloje. Teismai tik nustatÄ, kad nusikalstamų veikų metu buvo pasisavintos ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡os. NurodÄ, kad bÅ«tų nesÄ Å¾ininga taikyti solidariÄ jÄ atsakomybÄ atsakovų atžvilgiu, nes nusikalstama veika inicijuota ir vykdyta ieÅ¡kovÄs akcininko ir direktoriaus R. D. iniciatyva, o atsakovas Ä. S. buvo tik padÄjÄjas ir jų pasisavinto turto dalys yra aiÅ¡kiai nustatytos.
3. Atsakovas R. D. praÅ¡Ä atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . NurodÄ, kad asmuo už tÄ patį nusikaltimÄ negali bÅ«ti baudžiamas du kartus, todÄl ieÅ¡kinys pažeidžia nurodytÄ principÄ . Baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-387/2015 iÅ¡ atsakovo R. D. jau yra konfiskuota tariama nusikalstama veika padaryta žala, todÄl jeigu teismas tenkintų ieÅ¡kinį, atsakovas R. D. bÅ«tų nubaustas antrÄ kartÄ už tÄ paÄiÄ neva padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Vilniaus apygardos teismas dÄl ieÅ¡kovei padarytos žalos jau yra konfiskavÄs 257 071,19 Eur sumÄ iÅ¡ atsakovų proporcijomis 85 proc. ir 15 proc.
NurodÄ, kad eidamas UAB âSravaâ direktoriaus pareigas sudarÄ reklamos paslaugų sutartį su atsakovu Ä. S., kuris ir yra atsakingas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . PažymÄjo, kad su atsakovu Ä. S. buvo sudaryta reklamos paslaugų sutartis, pagal kuriÄ atsakovo Ä. S. vadovaujama UAB âGovindaâ teikÄ UAB âSravaâ reklamos paslaugas, taÄiau buvo teikta ir kitų paslaugų. TeigÄ, kad ieÅ¡kovÄ patyrÄ Å¾alÄ iÅ¡imtinai dÄl atsakovo Ä. S. kaltÄs. Atsakovas R.
D. nÄra atlikÄs neteisÄtų veiksmų ieÅ¡kovÄs atžvilgiu.
4. IeÅ¡kovÄ dubliku palaikÄ savo reikalavimus. NurodÄ, kad tenkinus ieÅ¡kinį atsakovai nebus nubausti antrÄ kartÄ . Baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dÄl ieÅ¡kovei padarytos žalos atlyginimo. Atsakovų kaltÄ nustatyta ir įrodyta, įsiteisÄjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai bendrai (veikdami bendrininkų grupÄje) padarÄ Å¾alos ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovÄ turi teisÄ iÅ¡ abiejų atsakovų reikalauti atlyginti jų padarytÄ Å¾alÄ solidariai. IeÅ¡kovÄ neteko 257 071,19 Eur dÄl iÅ¡ vien veikusių atsakovų suderintų veiksmų.
5. Atsakovas R. D. pateikÄ triplikÄ , kuriame praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . NurodÄ, kad yra nubaustas ir baudžiamÄ ja ir civiline tvarka (žala VMI). PažymÄjo, kad reikalaujama priteisti žala jau yra konfiskuota, todÄl tenkinus ieÅ¡kinį padarytas nusikaltimas kainuos du kartus daugiau, ko neleidžia Non bis in idem principas. Nesutiko, kad ieÅ¡kovÄ neturi įrodinÄti atsakovų kaltÄs.
6. Atsakovas Ä. S. pateikÄ triplikÄ , kuriame praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . RÄmÄsi iÅ¡ esmÄs tapaÄiais atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ; atmetÄ praÅ¡ymÄ skirti baudÄ dÄl piktnaudžiavimo procesu, iÅ¡ RUAB âSravaâ atsakovo Ä. S. naudai priteisÄ 700 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-387/2015 pradÄtas 2013 m. balandžio 17 d., remiantis juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas R. D. ieÅ¡kovÄs RUAB âSravaâ direktoriumi buvo nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 25 d., kai buvo atÅ¡auktas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu. Nuo 2013 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovÄs direktoriumi buvo kitas asmuo, Å . V., kuris 2014 m. gegužÄs 5 d. ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju, o nuo 2014 m. gegužÄs 21 d. buvo paskirtas restruktÅ«rizuojamo juridinio asmens administratorius, kuris taip pat žinojo apie baudžiamÄ jÄ bylÄ ir ieÅ¡kinio nereiÅ¡kÄ.
Nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovÄs vadovų ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nepareiÅ¡kÄ, nors iÅ¡ teismo žinioje esanÄios baudžiamosios bylos Nr. 1-161-387/2015 raÅ¡ytinių duomenų, tyrÄjų susiraÅ¡inÄjimo su ieÅ¡kove dÄl pirminių buhalterinių dokumentų iÅ¡reikalavimo matyti, kad ieÅ¡kovei apie vykstantį ikiteisminį tyrimÄ buvo žinoma nuo 2013 m. vasaros. Pirmosios instancijos teismas darÄ iÅ¡vadÄ , jog Atsakovo Ä. S. nurodyta aplinkybÄ, kad atsakovas R. D. ir jo buvusi sutuoktinÄ yra RUAB âSravaâ akcininkai Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mÄs, nes pareigÄ ginti įmonÄs bei jos kreditorių teises galiojantis teisinis reguliavimas numato įmonÄs vadovui, o įmonÄs restruktÅ«rizavimo metu jos administratoriui.
9. Remdamasis nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dÄl paties ieÅ¡kovÄs neveikimo žalos suma, kuriÄ ji reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovų, buvo konfiskuota valstybÄs naudai, kaip nusikalstamais veiksmais įgytos lÄÅ¡os ir nuosprendis Å¡ioje dalyje yra vykdomas. Pirmosios instancijos teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad pakartotinai iÅ¡ieÅ¡koti tÄ paÄiÄ sumÄ iÅ¡ atsakovų pritaikant jiems civilinÄ atsakomybÄ ir priteisiant ieÅ¡kinio sumÄ ieÅ¡kovei nÄra pagrindo, nes jų atžvilgiu jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybÄ, tÄ paÄiÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant valstybÄs naudai.
Å iais argumentais pirmosios instancijos teismas motyvavo ieÅ¡kinio atmetimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 10. IeÅ¡kovÄ RUAB âSravaâ (toliau â apeliantÄ) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti ieÅ¡kovÄs naudai bylinÄjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Vilniaus apygardos teismas padarÄ procesinÄs ir materialinÄs teisÄs normų pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todÄl priÄmÄ nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ bei nemotyvuotÄ sprendimÄ .
Tai sudaro pagrindÄ jį panaikinti; 10.2. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje iÅ¡ esmÄs tik atkartojami baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjusių teismų priimtų procesinių dokumentų motyvai. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nÄra savarankiÅ¡kų argumentų, motyvai deklaratyvaus pobÅ«džio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatskleidÄ, kokiÄ reikÅ¡mÄ turi aplinkybÄ, kad netaikytina civilinÄ atsakomybÄ atsakovams, kadangi jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybÄ, turi civilinÄs bylos dÄl žalos atlyginimo kontekste, tai pat nepasisakÄ, kokios teisÄs normos ir kasacinio teismo praktika draudžia nusikalstama veika padarytos žalos priteisimÄ civilinio proceso tvarka po to, kai nusikalstamÄ veikÄ padarÄ asmenys yra nuteisiami ir konfiskuojama nusikalstama veika gauta nauda baudžiamojo proceso tvarka; 10.3.
Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nepaaiÅ¡kinta, kokiu teisiniu pagrindu nesivadovaujama Baudžiamojo proceso kodekso taisykle, jog nukentÄjusysis, nepareiÅ¡kÄs civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje, turi teisÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka; 10.4. Vilniaus apygardos teismas tik abstrakÄiai samprotavo, nesiaiÅ¡kino žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo teisinio santykio, nesistengÄ Ä¯veikti teisÄs normų kolizijos. Skundžiamame sprendime ieÅ¡kovei nÄra paaiÅ¡kinama, kokiu pagrindu yra paneigiama Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje įtvirtinta teisÄ Ä¯ visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ .
Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas priÄmÄ nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ sprendimÄ ; 10.5. Tokiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu yra paneigiama nukentÄjusiojo teisÄ Ä¯ visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ ir teisÄ pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka; 10.6. Egzistuoja visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos.
11. Atsakovai atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikÄ. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. TeisÄjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliuÄių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nÄra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas. DÄl ginÄo esmÄs 14. Byloje ginÄas kilo dÄl žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo restruktÅ«rizuojamai bendrovei.
15. ApeliantÄ nurodo, jog ginÄo atveju egzistuoja visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje numatytas civilinÄs atsakomybÄs apibrÄžimas â tai turtinÄ prievolÄ, kurios viena Å¡alis turi teisÄ reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių sÄ lygų visuma: neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltÄ (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis).
Nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, civilinÄ atsakomybÄ negali bÅ«ti taikoma. Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄios medžiagos, iÅ¡ esmÄs yra visos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti (baudžiamojoje byloje atsakovai pripažinti kaltais dÄl padarytų atitinkamų nusikalstamų veikų), apeliacinÄs instancijos teismas jų papildomai nenustatinÄja Å¡ioje byloje, todÄl sutiktina su apeliantÄs argumentu dÄl to, jog egzistuoja visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos.
TaÄiau kartu pažymÄtina ir tai, jog vien Å¡ios aplinkybÄs nepakanka konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisÄtumui ir nepagrįstumui, nes Å¡ioje byloje susiklostÄ iÅ¡skirtinÄ, specifinÄ teisinÄ situacija.
16. IÅ¡ byloje esanÄių Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-161-387/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-658-150/2015 ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-303/2016, kuria aukÅ¡Äiau minÄtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 21 d. nuosprendis paliktas galioti nepakeistas, patvirtinama aplinkybÄ, kad atsakovai yra nuteisti įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu, kuriame nustatyta, kad R. D. bÅ«damas UAB âSravaâ direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu, bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikÄtÄ ir jo žinioje buvusį UAB âSravaâ, padedant Ä. S., su kuriuo veikÄ bendrininkų grupÄje pasisavino didelÄs vertÄs UAB âSravaâ turtÄ â 887 615, 40 Lt.
17. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjÅ«Äio 21 d. nuosprendžiu nustatÄ, kad R. D. padedant Ä. S. ir veikdami bendrininkų grupÄje pasisavino 887 615,40 Lt padarydami UAB âSravaâ tokio pat dydžio žalÄ . PažymÄtina, kad ieÅ¡kovÄ UAB âSravaâ civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nepareiÅ¡kÄ nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinÄjimo metu, todÄl teismas nusprendÄ konfiskuoti neteisÄtai pasisavintas pinigines lÄÅ¡as iÅ¡ abiejų nuteistųjų, remdamasis BK 72 straipsniu.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esanÄio pas kaltininkÄ , jo bendrininkus ar kitus asmenis, paÄmimas valstybÄs nuosavybÄn, o BK 72 straipsnio 2 dalies nuostata, numato galimybÄ konfiskuoti turtÄ , kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonÄ ar nusikalstamos veikos rezultatas. Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje taip pat rÄmÄsi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad nusikalstamu bÅ«du gauti pinigai ir (ar) kitÄ materialÄ vertÄ turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisÄtai praturtÄjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nÄra duomenų, jog neteisÄtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentÄjusiajam (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011 ir kt.).
Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija, įvertinusi Å¡ioje byloje teismų jau pritaikytas teisines poveikio priemones, konstatuoja, kad turto konfiskavimas buvo pritaikytas pagal įstatymo leidÄjo įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ .
18. TaÄiau kartu pažymÄtina, jog įsigaliojus naujam 2000 m. Baudžiamajam kodeksui, turto konfiskavimas neteko bausmÄs savybių, o savo esme priartÄjo prie civilinio poveikio priemonių. Turto konfiskavimas skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad, konfiskuojant turtÄ , jis atitenka valstybei, o taikant civilinÄs atsakomybÄs priemones â civiliniam ieÅ¡kovui. Baudžiamosiose bylose susiformavo teismų praktika, kad tais atvejais, kai patenkinami nukentÄjusiųjų (civilinių ieÅ¡kovų) civiliniai ieÅ¡kiniai ir iÅ¡ nuteistųjų priteisiamos pinigų sumos padarytos turtinÄs žalos atlyginimui, BK 72 straipsnio nuostatos paprastai netaikomos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužÄs 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2011).
19. TaÄiau Å¡ioje byloje ikiteisminis tyrimas minÄtoje baudžiamojoje byloje pradÄtas 2013 m. balandžio 17 d. Atsakovas R. D. ieÅ¡kovo UAB âSravaâ direktoriumi remiantis juridinių asmenų registro duomenimis buvo nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 25 d., kai buvo atÅ¡auktas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu. Nuo 2013 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovo direktoriumi buvo kitas asmuo, Å . V., kuris 2014 m. gegužÄs 5 d. ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju, o nuo 2014 m. gegužÄs 21 d. buvo paskirtas restruktÅ«rizuojamo juridinio asmens administratorius, kuris taip pat žinojo apie baudžiamÄ jÄ bylÄ , taÄiau ieÅ¡kinio nereiÅ¡kÄ.
Nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo vadovų ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nepareiÅ¡kÄ, nors iÅ¡ teismo žinioje esanÄios baudžiamosios bylos Nr.1-161-387/2015 raÅ¡ytinių duomenų, tyrÄjų susiraÅ¡inÄjimo su ieÅ¡kovu dÄl pirminių buhalterinių dokumentų iÅ¡reikalavimo matyti, kad ieÅ¡kovui apie vykstantį ikiteisminį tyrimÄ buvo žinoma nuo 2013 m. vasaros. Taigi, ieÅ¡kovÄ RUAB âSravaâ žinojo ir turÄjo galimybÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taÄiau nepasinaudojo jai suteikta teisÄ, t. y. veikÄ pasyviai.
20. Kasacinio teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2012 m. lapkriÄio 15 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-379/2012 akcentavo, jog konstituciniai teisingumo, teisinÄs valstybÄs principai suponuoja tai, kad už teisÄs pažeidimus valstybÄs nustatomos poveikio priemonÄs turi bÅ«ti proporcingos (adekvaÄios) teisÄs pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisÄtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsÄjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Taip pat teisinis reglamentavimas negali bÅ«ti taikomas taip, kad jo rezultatas sudarytų pagrindÄ nesÄ Å¾iningumui, t. y. vienai iÅ¡ Å¡alių praturtÄti.
PažymÄtina, kad turto konfiskavimas, netekÄs bausmÄs savybių, savo esme priartÄjo prie civilinio poveikio priemonių, nes paimama tik tai, kas neteisÄtai gauta. Kita vertus, turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonÄ skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuojant turtÄ jis atitenka valstybei, o taikant civilinÄs atsakomybÄs priemones â nukentÄjusiajam (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270/2004). Atsižvelgiant į tai, turi bÅ«ti derinamos taikytos baudžiamojo ir civilinio poveikio priemonÄs, siekiant iÅ¡laikyti jų proporcingumÄ .
21. Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ ir bylos faktines aplinkybes, padarÄ pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog pakartotinai iÅ¡ieÅ¡koti tÄ paÄiÄ sumÄ iÅ¡ atsakovų pritaikant jiems civilinÄ atsakomybÄ ir priteisiant dar kartÄ ieÅ¡kinio sumÄ ieÅ¡kovei nÄra teisinio pagrindo. Atsakovų atžvilgiu jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybÄ, tÄ paÄiÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant valstybÄs naudai, taÄiau už teisÄs pažeidimus valstybÄs nustatomos poveikio priemonÄs turi bÅ«ti proporcingos (adekvaÄios) teisÄs pažeidimui ir nÄra teisinio pagrindo dar kartÄ tÄ patį iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakingų asmenų civilinio proceso tvarka, nes tai neatitiks teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
ApeliacinÄs instancijos teismas, sutikdamas su apygardos teismo iÅ¡vada, papildomai pažymi, jog nÄra pagrindo apeliantÄs argumentus dÄl motyvų trÅ«kumo, dÄl nepakankamo iÅ¡aiÅ¡kinimo pirmosios instancijos teismo sprendime laikyti pakankamais tam, jog bÅ«tų pagrindas šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pripažinti neteisÄtu ir nepagrįstu. PažymÄtina jog, nepaisant to, kad sprendime nebuvo ginÄo klausimu cituojama konkreti teismų praktika, nebuvo pateiktas apeliantei aiÅ¡kesnis ir platesnis iÅ¡aiÅ¡kinimas jos apeliaciniame skunde keliamais klausimais, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs teisingai sprendÄ, jog apeliantÄs reikalavimo tenkinimui nÄra pagrindo.
22. Vadovaudamasi iÅ¡dÄstytais motyvais, Konstitucinio teismo nutarimais ir AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojama praktika, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog tokio ieÅ¡kinio tenkinimas ir civilinÄs atsakomybÄs taikymas neproporcingai pablogintų atsakingų asmenų (atsakovų) padÄtį, kadangi bÅ«tų papildomai iÅ¡ jų iÅ¡ieÅ¡koma tai, kas jau realiai konfiskuota valstybÄs žinion. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog vien formalių pagrindų trÅ«kumas ar motyvų netikslumas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iÅ¡ esmÄs pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . DÄl procesinÄs bylos baigties 23. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmÄs teisÄtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todÄl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v.
Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). TeisÄjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojanÄiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinÄjamam ginÄui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dÄstytais motyvais teismas atsakÄ Ä¯ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
25. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui, apeliacinÄs instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dÄl jų plaÄiau nepasisako. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 26. ApeliantÄ kartu su praÅ¡ymu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ yra pateikusi ir praÅ¡ymÄ priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, jog netenkinus apeliacinio skundo nÄra pagrindo priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų apeliantÄs naudai, todÄl Å¡is apeliantÄs praÅ¡ymas netenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Dalia KaÄinskienÄ Antanas Rudzinskas Egidijus Žironas