Legislator Case Law & Legislation
8656a3c6-18e7-463b-839b-ed0defcbf41a AI generated

8656a3c6-18e7-463b-839b-ed0defcbf41a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8656a3c6-18e7-463b-839b-ed0defcbf41a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir Ą. S. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Srava“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. D. ir Ą. S. ieÅ¡kovės naudai 257 071,19 Eur žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovai veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d. buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo prekių bei paslaugų suteikimo PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų 257 071,19 Eur sumai.

Legislator headnote

AI generated

8656a3c6-18e7-463b-839b-ed0defcbf41a · Lietuvos apeliacinis teismas: Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl paties ieÅ¡kovės neveikimo žalos suma, kuriÄ ji reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovų, buvo konfiskuota valstybės naudai, kaip nusikalstamais veiksmais įgytos lėšos ir nuosprendis Å¡ioje dalyje yra vykdomas. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pakartotinai iÅ¡ieÅ¡koti tÄ pačiÄ sumÄ iÅ¡ atsakovų pritaikant jiems civilinę atsakomybę ir priteisiant ieÅ¡kinio sumÄ ieÅ¡kovei nėra pagrindo, nes jų atžvilgiu jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, tÄ pačiÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant valstybės naudai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-652-798/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01734-2016-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2360-232/2017, pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

D. ir Ą. S. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Srava“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. D. ir Ą. S. ieÅ¡kovės naudai 257 071,19 Eur žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovai veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d. buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo prekių bei paslaugų suteikimo PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų 257 071,19 Eur sumai.

Nurodė, jog Å¡iÄ pinigų sumÄ atsakovai pasisavino iÅ¡ ieÅ¡kovės. Nusikalstama veika, ieÅ¡kovės nurodymu, įvykdyta, kuomet laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d. atsakovas Ą. S., bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Govinda“ direktoriumi, iÅ¡rašė fiktyvias PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras ieÅ¡kovei už neva suteiktas reklamos paslaugas. Atsakovas R. D., bÅ«damas ieÅ¡kovės direktoriumi, Å¡ias PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras priėmė ir apmokėjo, tačiau neįtraukė į įmonės apskaitÄ .

Atsakovai buvo pripažinti kaltais baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-387/2015 dėl BK 222 straipsnio 1 dalies (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 182 straipsnio 2 dalies (sukčiavimas), 300 straipsnio 3 dalies (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), BK 24 straipsnio 6 dalies, 183 straipsnio 2 dalies (turto pasisavinimas) nustatytų nusikalstamų veikų įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad žalÄ dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų patyrė ieÅ¡kovas.

2. Atsakovas Ą. S. prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir paskirti ieÅ¡kovei 5 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieÅ¡kovės nebuvo pripažinta nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje. Teismai tik nustatė, kad nusikalstamų veikų metu buvo pasisavintos ieÅ¡kovės lėšos. Nurodė, kad bÅ«tų nesÄ Å¾ininga taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę atsakovų atžvilgiu, nes nusikalstama veika inicijuota ir vykdyta ieÅ¡kovės akcininko ir direktoriaus R. D. iniciatyva, o atsakovas Ą. S. buvo tik padėjėjas ir jų pasisavinto turto dalys yra aiÅ¡kiai nustatytos.

3. Atsakovas R. D. prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad asmuo už tÄ patį nusikaltimÄ negali bÅ«ti baudžiamas du kartus, todėl ieÅ¡kinys pažeidžia nurodytÄ principÄ . Baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-387/2015 iÅ¡ atsakovo R. D. jau yra konfiskuota tariama nusikalstama veika padaryta žala, todėl jeigu teismas tenkintų ieÅ¡kinį, atsakovas R. D. bÅ«tų nubaustas antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ neva padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Vilniaus apygardos teismas dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos jau yra konfiskavęs 257 071,19 Eur sumÄ iÅ¡ atsakovų proporcijomis 85 proc. ir 15 proc.

Nurodė, kad eidamas UAB „Srava“ direktoriaus pareigas sudarė reklamos paslaugų sutartį su atsakovu Ą. S., kuris ir yra atsakingas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėjo, kad su atsakovu Ą. S. buvo sudaryta reklamos paslaugų sutartis, pagal kuriÄ atsakovo Ą. S. vadovaujama UAB „Govinda“ teikė UAB „Srava“ reklamos paslaugas, tačiau buvo teikta ir kitų paslaugų. Teigė, kad ieÅ¡kovė patyrė žalÄ iÅ¡imtinai dėl atsakovo Ą. S. kaltės. Atsakovas R.

D. nėra atlikęs neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu.

4. IeÅ¡kovė dubliku palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad tenkinus ieÅ¡kinį atsakovai nebus nubausti antrÄ kartÄ . Baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos atlyginimo. Atsakovų kaltė nustatyta ir įrodyta, įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai bendrai (veikdami bendrininkų grupėje) padarė žalos ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė turi teisę iÅ¡ abiejų atsakovų reikalauti atlyginti jų padarytÄ Å¾alÄ solidariai. IeÅ¡kovė neteko 257 071,19 Eur dėl iÅ¡ vien veikusių atsakovų suderintų veiksmų.

5. Atsakovas R. D. pateikė triplikÄ , kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad yra nubaustas ir baudžiamÄ ja ir civiline tvarka (žala VMI). Pažymėjo, kad reikalaujama priteisti žala jau yra konfiskuota, todėl tenkinus ieÅ¡kinį padarytas nusikaltimas kainuos du kartus daugiau, ko neleidžia Non bis in idem principas. Nesutiko, kad ieÅ¡kovė neturi įrodinėti atsakovų kaltės.

6. Atsakovas Ą. S. pateikė triplikÄ , kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Rėmėsi iÅ¡ esmės tapačiais atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; atmetė praÅ¡ymÄ skirti baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesu, iÅ¡ RUAB „Srava“ atsakovo Ą. S. naudai priteisė 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-387/2015 pradėtas 2013 m. balandžio 17 d., remiantis juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas R. D. ieÅ¡kovės RUAB „Srava“ direktoriumi buvo nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 25 d., kai buvo atÅ¡auktas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu. Nuo 2013 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovės direktoriumi buvo kitas asmuo, Å . V., kuris 2014 m. gegužės 5 d. ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju, o nuo 2014 m. gegužės 21 d. buvo paskirtas restruktÅ«rizuojamo juridinio asmens administratorius, kuris taip pat žinojo apie baudžiamÄ jÄ bylÄ ir ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė.

Nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovų ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nepareiÅ¡kė, nors iÅ¡ teismo žinioje esančios baudžiamosios bylos Nr. 1-161-387/2015 raÅ¡ytinių duomenų, tyrėjų susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kove dėl pirminių buhalterinių dokumentų iÅ¡reikalavimo matyti, kad ieÅ¡kovei apie vykstantį ikiteisminį tyrimÄ buvo žinoma nuo 2013 m. vasaros. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Atsakovo Ą. S. nurodyta aplinkybė, kad atsakovas R. D. ir jo buvusi sutuoktinė yra RUAB „Srava“ akcininkai Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, nes pareigÄ ginti įmonės bei jos kreditorių teises galiojantis teisinis reguliavimas numato įmonės vadovui, o įmonės restruktÅ«rizavimo metu jos administratoriui.

9. Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl paties ieÅ¡kovės neveikimo žalos suma, kuriÄ ji reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovų, buvo konfiskuota valstybės naudai, kaip nusikalstamais veiksmais įgytos lėšos ir nuosprendis Å¡ioje dalyje yra vykdomas. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pakartotinai iÅ¡ieÅ¡koti tÄ pačiÄ sumÄ iÅ¡ atsakovų pritaikant jiems civilinę atsakomybę ir priteisiant ieÅ¡kinio sumÄ ieÅ¡kovei nėra pagrindo, nes jų atžvilgiu jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, tÄ pačiÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant valstybės naudai.

Å iais argumentais pirmosios instancijos teismas motyvavo ieÅ¡kinio atmetimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 10. IeÅ¡kovė RUAB „Srava“ (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Vilniaus apygardos teismas padarė procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ bei nemotyvuotÄ sprendimÄ .

Tai sudaro pagrindÄ jį panaikinti; 10.2. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje iÅ¡ esmės tik atkartojami baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusių teismų priimtų procesinių dokumentų motyvai. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra savarankiÅ¡kų argumentų, motyvai deklaratyvaus pobÅ«džio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatskleidė, kokiÄ reikÅ¡mę turi aplinkybė, kad netaikytina civilinė atsakomybė atsakovams, kadangi jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, turi civilinės bylos dėl žalos atlyginimo kontekste, tai pat nepasisakė, kokios teisės normos ir kasacinio teismo praktika draudžia nusikalstama veika padarytos žalos priteisimÄ civilinio proceso tvarka po to, kai nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys yra nuteisiami ir konfiskuojama nusikalstama veika gauta nauda baudžiamojo proceso tvarka; 10.3.

Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nepaaiÅ¡kinta, kokiu teisiniu pagrindu nesivadovaujama Baudžiamojo proceso kodekso taisykle, jog nukentėjusysis, nepareiÅ¡kęs civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka; 10.4. Vilniaus apygardos teismas tik abstrakčiai samprotavo, nesiaiÅ¡kino žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo teisinio santykio, nesistengė įveikti teisės normų kolizijos. Skundžiamame sprendime ieÅ¡kovei nėra paaiÅ¡kinama, kokiu pagrindu yra paneigiama Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje įtvirtinta teisė į visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ .

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ ; 10.5. Tokiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu yra paneigiama nukentėjusiojo teisė į visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ ir teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka; 10.6. Egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

11. Atsakovai atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas. Dėl ginčo esmės 14. Byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo restruktÅ«rizuojamai bendrovei.

15. Apeliantė nurodo, jog ginčo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje numatytas civilinės atsakomybės apibrėžimas – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių sÄ lygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis).

Nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, iÅ¡ esmės yra visos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti (baudžiamojoje byloje atsakovai pripažinti kaltais dėl padarytų atitinkamų nusikalstamų veikų), apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nenustatinėja Å¡ioje byloje, todėl sutiktina su apeliantės argumentu dėl to, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog vien šios aplinkybės nepakanka konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui, nes šioje byloje susiklostė išskirtinė, specifinė teisinė situacija.

16. IÅ¡ byloje esančių Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-161-387/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-658-150/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-303/2016, kuria aukščiau minėtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis paliktas galioti nepakeistas, patvirtinama aplinkybė, kad atsakovai yra nuteisti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriame nustatyta, kad R. D. bÅ«damas UAB „Srava“ direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu, bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB „Srava“, padedant Ą. S., su kuriuo veikė bendrininkų grupėje pasisavino didelės vertės UAB „Srava“ turtÄ â€“ 887 615, 40 Lt.

17. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu nustatė, kad R. D. padedant Ą. S. ir veikdami bendrininkų grupėje pasisavino 887 615,40 Lt padarydami UAB „Srava“ tokio pat dydžio žalÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė UAB „Srava“ civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nepareiÅ¡kė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas nusprendė konfiskuoti neteisėtai pasisavintas pinigines lėšas iÅ¡ abiejų nuteistųjų, remdamasis BK 72 straipsniu.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ , jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o BK 72 straipsnio 2 dalies nuostata, numato galimybę konfiskuoti turtÄ , kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje taip pat rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad nusikalstamu bÅ«du gauti pinigai ir (ar) kitÄ materialÄ vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ioje byloje teismų jau pritaikytas teisines poveikio priemones, konstatuoja, kad turto konfiskavimas buvo pritaikytas pagal įstatymo leidėjo įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ .

18. Tačiau kartu pažymėtina, jog įsigaliojus naujam 2000 m. Baudžiamajam kodeksui, turto konfiskavimas neteko bausmės savybių, o savo esme priartėjo prie civilinio poveikio priemonių. Turto konfiskavimas skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad, konfiskuojant turtÄ , jis atitenka valstybei, o taikant civilinės atsakomybės priemones – civiliniam ieÅ¡kovui. Baudžiamosiose bylose susiformavo teismų praktika, kad tais atvejais, kai patenkinami nukentėjusiųjų (civilinių ieÅ¡kovų) civiliniai ieÅ¡kiniai ir iÅ¡ nuteistųjų priteisiamos pinigų sumos padarytos turtinės žalos atlyginimui, BK 72 straipsnio nuostatos paprastai netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2011).

19. Tačiau Å¡ioje byloje ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje pradėtas 2013 m. balandžio 17 d. Atsakovas R. D. ieÅ¡kovo UAB „Srava“ direktoriumi remiantis juridinių asmenų registro duomenimis buvo nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 25 d., kai buvo atÅ¡auktas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu. Nuo 2013 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovo direktoriumi buvo kitas asmuo, Å . V., kuris 2014 m. gegužės 5 d. ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju, o nuo 2014 m. gegužės 21 d. buvo paskirtas restruktÅ«rizuojamo juridinio asmens administratorius, kuris taip pat žinojo apie baudžiamÄ jÄ bylÄ , tačiau ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė.

Nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo vadovų ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nepareiÅ¡kė, nors iÅ¡ teismo žinioje esančios baudžiamosios bylos Nr.1-161-387/2015 raÅ¡ytinių duomenų, tyrėjų susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovu dėl pirminių buhalterinių dokumentų iÅ¡reikalavimo matyti, kad ieÅ¡kovui apie vykstantį ikiteisminį tyrimÄ buvo žinoma nuo 2013 m. vasaros. Taigi, ieÅ¡kovė RUAB „Srava“ žinojo ir turėjo galimybę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tačiau nepasinaudojo jai suteikta teisė, t. y. veikė pasyviai.

20. Kasacinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-379/2012 akcentavo, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Taip pat teisinis reglamentavimas negali bÅ«ti taikomas taip, kad jo rezultatas sudarytų pagrindÄ nesÄ Å¾iningumui, t. y. vienai iÅ¡ Å¡alių praturtėti.

Pažymėtina, kad turto konfiskavimas, netekęs bausmės savybių, savo esme priartėjo prie civilinio poveikio priemonių, nes paimama tik tai, kas neteisėtai gauta. Kita vertus, turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuojant turtÄ jis atitenka valstybei, o taikant civilinės atsakomybės priemones – nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270/2004). Atsižvelgiant į tai, turi bÅ«ti derinamos taikytos baudžiamojo ir civilinio poveikio priemonės, siekiant iÅ¡laikyti jų proporcingumÄ .

21. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir bylos faktines aplinkybes, padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog pakartotinai iÅ¡ieÅ¡koti tÄ pačiÄ sumÄ iÅ¡ atsakovų pritaikant jiems civilinę atsakomybę ir priteisiant dar kartÄ ieÅ¡kinio sumÄ ieÅ¡kovei nėra teisinio pagrindo. Atsakovų atžvilgiu jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, tÄ pačiÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant valstybės naudai, tačiau už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir nėra teisinio pagrindo dar kartÄ tÄ patį iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakingų asmenų civilinio proceso tvarka, nes tai neatitiks teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apygardos teismo iÅ¡vada, papildomai pažymi, jog nėra pagrindo apeliantės argumentus dėl motyvų trÅ«kumo, dėl nepakankamo iÅ¡aiÅ¡kinimo pirmosios instancijos teismo sprendime laikyti pakankamais tam, jog bÅ«tų pagrindas šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Pažymėtina jog, nepaisant to, kad sprendime nebuvo ginčo klausimu cituojama konkreti teismų praktika, nebuvo pateiktas apeliantei aiÅ¡kesnis ir platesnis iÅ¡aiÅ¡kinimas jos apeliaciniame skunde keliamais klausimais, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai sprendė, jog apeliantės reikalavimo tenkinimui nėra pagrindo.

22. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais motyvais, Konstitucinio teismo nutarimais ir Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokio ieÅ¡kinio tenkinimas ir civilinės atsakomybės taikymas neproporcingai pablogintų atsakingų asmenų (atsakovų) padėtį, kadangi bÅ«tų papildomai iÅ¡ jų iÅ¡ieÅ¡koma tai, kas jau realiai konfiskuota valstybės žinion. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog vien formalių pagrindų trÅ«kumas ar motyvų netikslumas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iÅ¡ esmės pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Dėl procesinės bylos baigties 23. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v.

Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

25. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 26. Apeliantė kartu su praÅ¡ymu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ yra pateikusi ir praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, jog netenkinus apeliacinio skundo nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų apeliantės naudai, todėl Å¡is apeliantės praÅ¡ymas netenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalia Kačinskienė Antanas Rudzinskas Egidijus Žironas