2018-04-11 Nr. AB-7626-3-61-3-04327-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1510-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04327-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkės),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K, atsakovas) 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 96-3098, 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 96-3177, 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 96-3244 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 2S-5699 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. Lukiškių TI-K pateikė skundą dėl neteisėtai surašyto tarnybinio pranešimo Nr. 118-548 dėl neva sugadinto valstybei priklausančio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK). Paaiškino, jog iš jo kameros paimtas BVK priklausė ne valstybei ar Lukiškių TI-K, o asmeniškai Lukiškių TI-K III korpuso socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui E. C.. Teigė, jog BVK jis negadino ir neplėšė. Pažymėjo, kad 2016 m. liepos 18 d. pareigūnų surašytas tarnybinis pranešimas yra neteisėtas, o jį surašydami pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ir neteisėtai pareiškėjui paskyrė nuobaudą – papeikimą, ką patvirtina ir Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojo nutarimas, kuriuo paskirta nuobauda buvo panaikinta. Pareiškėjas manė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai siekia jam pakenkti, rašo nepagrįstus tarnybinius pranešimus, skiria neteisėtas nuobaudas, kas gali trukdyti ankščiau laiko išeiti į laisvę. Dėl šio įvykio labai išgyveno, patyrė depresiją, nepatogumų, emocinį sukrėtimą, naktimis nemiega. 2016 m. liepos 25 d. dėl šio įvykio kreipėsi psichologo pagalbos.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. skundu jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir SAM). Skunde nurodė, kad iš Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – ir SPT) jis nesulaukė medicininės pagalbos ir negavo reikiamų medikamentų. Paaiškino, jog 2016 m. rugpjūčio 4 d. Lukiškių TI-K SPT pareiškėjas kreipėsi su prašymu nuvesti jį pas gydytoją, nes jau ilgą laiką jam skaudėjo nugarą, stuburą, skausmas buvo nepakenčiamas, jis negalėjo normaliai vaikščioti, naktį prabusdavo nuo skausmo. Teigė, jog pas gydytoją pareiškėjo niekas nenuvedė. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas prašymu vėl kreipėsi į Lukiškių TI-K SPT dėl vaistų nuo gerklės skausmo ir slogos paskyrimo. Pažymėjo, kad pas gydytoją jis buvo nuvestas 2016 m. rugpjūčio 17 d., kur jam buvo išduotos tik 6 tabletės nuo gerklės skausmo. Teigė, jog apsilankymo SPT metu, pareiškėjas slaugytojai nurodė, kad jam skauda ir nugarą, stuburą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad gydytojos šiuo metu nėra ir dėl kitų nusiskundimų jis bus apžiūrėtas vėliau, tačiau vėliau pareiškėjas iškviestas nebuvo. Pasibaigus paskirtiems vaistams nuo gerklės, buvo nuvestas į SPT, jį apžiūrėjo ta pati slaugytoja, paskyrė keletą tablečių nuo gerklės, lašų nuo slogos negavo. Temperatūros ir kraujospūdžio nematavo. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K SPT neregistruoja jo prašymų, jam nesuteikiama tinkama medicininė pagalba ir neskiriami reikiami vaistai, kas prilyginama kankinimui, žaloja sveikatą ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.

4. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) dėl teisės aktų išaiškinimo. Atsakyme į pareiškėjo prašymą nurodyta, jog pareiškėjo sąskaita areštuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 688 straipsnio pagrindu, vykdant antstolės S. K. 2016 m. kovo 10 d. patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0015/15/02244 ir Nr. 0015/15/02245. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2016, teigė, kad Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyrius pagal antstolio S. O. G. 2014 m. lapkričio 16 d. patvarkymą Nr. R2-2491 iš jo sąskaitos neteisėtai išskaičiavo 127,62 EUR sumą, kad nuo 2014 m. lapkričio 26 d. jis negali naudotis savo sąskaita. Pažymėjo, kad antstoliai patvarkymuose neprašė Lukiškių TI-K išieškant lėšas iš pareiškėjo sąskaitos vadovautis CPK 662 straipsniu. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyrius ignoruoja CPK 668 straipsnį, pažeidžia teisę gyventi oriai, riboja pareiškėjo teises bendrauti su šeimos nariais telefonu ir susirašinėti laiškais. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, kuriems neribojama galimybė naudotis sąskaitoje esančiais pinigais. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyrius iš jo sąskaitos galėtų išskaičiuoti tik lėšas, kurios viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA).

5. Paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. į Lukiškių TI-K direktorių kreipėsi nurodydamas, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d., apie 15.10 val., pareiškėjui naudojantis tualetu, į jo kamerą įėjo Lukiškių TI-K pareigūnas su ūkio darbuotoju, dalinančiu išskalbtą patalynę. Nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnas, prieš atidarydamas kameros duris, neįsitikimo, jog tuo metu pareiškėjas nesinaudojo tualetu, kas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą. Pažymėjo, kad tualetas įrengtas prie pat durų ir neatskirtas nuo bendros kameros erdvės.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas skundus išnagrinėjo neobjektyviai, neišsamiai ir šališkai. Lukiškių TI-K pažeidė Konvencijos 1, 3, 8 straipsnius. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį skausmą, emocinę depresiją, buvo pažemintas jo orumas ir sužalota sveikata.

7. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime paaiškino, kad 2016 m. liepos 18 d. kameroje Nr. 95, kurioje yra laikomas pareiškėjas, buvo atlikta krata, kurios metu kameroje buvo rastas ir paimtas BVK su išplėšytais lapais, priklausantis Lukiškių TI-K. 2016 m. rugsėjo 5 d. Lukiškių TI-K raštu Nr. 96-3098 „Dėl kratos kameroje“ apie šią aplinkybę buvo pranešta pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad dėl minėto įvykio jo atžvilgiu jokio tarnybinio tyrimo atlikta nebuvo ir nuobauda jam neskiriama.

9. Atsakovo teigimu, Lukiškių TI-K SPT savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr.025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus.

10. Pažymėjo, kad atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 22 d. skundą, Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 96-3177 pareiškėją informavo, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu ambulatorinio priėmimo registracijos pas gydytojus žurnale prašymų raštu neregistruota. 2016 m. rugpjūčio 19 d. registruotas prašymas Nr. 2025 ir tą pačią dieną pareiškėjas buvo iškviestas bendruomenės slaugytojos apžiūrai, kurios metu jis skundų dėl nugaros skausmų nepareiškė, pasiskundė, kad peršti gerklę. Bendruomenės slaugytoja išmatavo temperatūrą (t-36,2) ir kraujo spaudimą (120/80). Po apžiūros, davė keletą tablečių chlorchinaldino nuo gerklės peršėjimo ir paaiškino, kaip šiuos medikamentus vartoti, bei rekomendavo, pablogėjus sveikatai, raštu kreiptis dėl šeimos arba vidaus ligų gydytojo konsultacijos. Pažymėjo, kad dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjas į SPT nesikreipė, prašymų dėl skausmų nugaros srityje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. įregistruotų nėra.

11. Paaiškino, kad budinčiųjų pamainų prižiūrėtojai nepertraukiamai atlieka suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų kamerose, stebėjimą. Tarnybos metu kamerų durys atidaromos tik įsitikinus, kad tai padaryti yra saugu bei kameroje esantys asmenys tuo metu nesinaudoja tualetu.

12. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai susiję su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Teigė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra noras nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita.

13. Atsakovo atstovas taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 1,44 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad išnagrinėjęs pareiškėjo skundus Kalėjimų departamentas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti skundžiamų Lukiškių TI-K sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu.

15. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog dėl 2016 m. liepos 18 d. kratos metu paimto sugadinto BVK, priklausančio Lukiškių TI-K bibliotekai, jam buvo skirta nuobauda – papeikimas, neatitinka tikrovės. Nurodė, kad išnagrinėjus 2016 m. liepos 17 d. tarnybinį pranešimą Nr. 118-548, įstaigos vadovui pateikta pažyma su siūlymu neskirti pareiškėjui nuobaudos, o papildomai išaiškinti pareiškėjui jo teisinę padėtį, elgesio taisykles ir režimo reikalavimus.

16. Pabrėžė, kad susipažinęs ir išanalizavęs įrašus Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu ambulatoriniame registracijos žurnale Kalėjimų departamentas nustatė, kad medicininės paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos tinkamai. Bendrosios praktikos slaugytoja atliko jos kompetencijai priskirtas pareigas.

17. Paaiškino, kad gyvenamųjų kamerų duryse įrengti stebėjimo langeliai skirti stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį. Prieš atidarant gyvenamosios kameros duris kiekvienam privalu pažiūrėti per gyvenamosios kameros duryse įrengtą stebėjimo langelį, siekiant įsitikinti ar tai padaryti saugu. Jeigu atidarant gyvenamosios kameros duris, pareigūnas nepastebėjo, kad pareiškėjas tuo metu atlikinėja gamtinius reikalus, pareiškėjas galėjo pareigūną apie tai perspėti žodžiu.

18. Kalėjimų departamento teigimu, Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Lukiškių TI-K sprendimai, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo skundus, parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista 2016 m. rugpjūčio 31 d. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų dėl 2016 m. liepos 18 d. tarnybinio pranešimo ir jam neteisėtai paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo dėl sugadinto BVK skyrimo pagrįstumą, pirmiausia vertino byloje nustatytas 2016 m. liepos 18 d. tarnybinio pranešimo pareiškėjo atžvilgiu surašymo aplinkybes, jo turinį, taip pat atsižvelgė į Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 96-3098, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2016 m. rugpjūčio 8 d. skundą dėl jo atžvilgiu neteisėtai pradėto tarnybinio patikrinimo ir į Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 2S-5699, kuriuo Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

21. Teismas taip pat atsižvelgė į Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 148, 149 ir 162 punktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratų bei apžiūrų atlikimo tvarką ir jų rezultatų įforminimą.

22. Teismas pažymėjo, kad nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad kratos atlikime dalyvavę pareigūnai privalo surašyti tarnybinius pranešimus apie atliktos kratos rezultatus ir juos pateikti Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui, ką nagrinėjimu atveju ir atliko Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas. 2016 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime aprašyti pareiškėjo kameroje atliktos kratos rezultatai ir pateikti duomenys apie rastą sugadintą BVK, darant prielaidą, kad pareiškėjas galimai sugadino Lukiškių TI-K priklausantį turtą, tuo padarydamas drausmės režimo pažeidimą. Tarnybiniame pranešime siūlymų skirti ar neskirti pareiškėjui nuobaudą nėra. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, pareigūnas, surašydamas tarnybinį parnešimą apie atliktos kratos rezultatus neviršijo savo įgaliojimų, o vykdė jam teisės aktų nustatytas pareigas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo atveju buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl to būtų surašyta tarnybinio patikrinimo išvada. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad būrio vadas, susipažinęs su tarnybiniu pranešimu ir kita medžiaga, parengė pažymą siūlydamas nuobaudos pareiškėjui neskirti ir šiam jo siūlymui buvo pritarta. Nors pareiškėjas teigia, kad pareigūnų paskirta nuobauda buvo panaikinta Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojo nutarimu, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti byloje teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų. Teismas byloje taip pat nenustatė aplinkybių, kad Lukiškių TI-K pareigūnai siektų pakenkti ar skirti nepagrįstas nuobaudas. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo argumentus dėl galimai nepagrįsto tarnybinio pranešimo surašymo ir/ar tarnybinio tyrimo iniciavimo atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamai organizuojamomis ir teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis Lukiškių TI-K, teismas atkreipė dėmesį į BVK 174 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl asmens sveikatos priežiūros pataisos įstaigose bei areštinėse organizavimo ir atlikimo bei į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-238 išdėstytų nauja redakcija Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, reglamentuojančių nuteistųjų sveikatos priežiūros ypatumus, 252 punktą, 41 ir 42 priedą.

24. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 22 d. skundu dėl neteikiamos medicininės pagalbos kreipėsi į SAM, prašydamas išaiškinti dėl kokių priežasčių Lukiškių TI-K negauna reikiamų vaistų ir gydytojų pagalbos dėl nugaros ir stuburo skausmų. Pareiškėjo skundas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Lukiškių TI-K, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. 96-3177 nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. nėra įregistruotų rašytinių pareiškėjo prašymų nuvesti jį pas gydytoją dėl skausmų nugaros srityje, o kitos medicininės paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir nedelsiant. Kalėjimų departamentas, privaloma neteismine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, neteisėtų laisvės atėmimo vietos veiksmų teikiant/organizuojant pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas taip pat nenustatė.

25. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas dėl skausmo juosmens srityje gydytojo buvo apžiūrėtas 2016 m. rugsėjo 19 d., jo 2016 m. rugsėjo 15 d. rašytinio prašymo pagrindu. Medicininės apžiūros metu pareiškėjui paskirti medikamentai. Pakartotinai dėl skausmo nugaros srityje pareiškėjas buvo apžiūrėtas 2016 m. spalio 31 d. ir tyrimams išsiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl gerklės skausmo buvo apžiūrėtas 2016 m. rugpjūčio 16 d., jam buvo pamatuota kūno temperatūra, išduoti vaistai. Pakartotinai dėl gerklės skausmo pareiškėjas buvo apžiūrėtas 2016 m. rugpjūčio 19 d. – pamatuota kūno temperatūrą, kuri buvo 36,2o C ir išduoti medikamentai nuo gerklės perštėjimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog 2016 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjas būtų raštu kreipęsis dėl kitų sveikatos sutrikimų ar apžiūrų metu būtų skundęsis skausmu nugaros srityje. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjui pateikus rašytinius prašymus medicininės paslaugos buvo suteiktos nedelsiant. Jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu būtų kreipęsis į SPT dėl skausmų nugaros srityje byloje nėra. Teismas sprendė, kad net ir padarius prielaidą, jog pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 4 d. teikė prašymą priėmimui pas gydytoją, tačiau dėl kokių nors priežasčių jo Lukiškių TI-K pareigūnai ir/ar darbuotojai neužregistravo, pareiškėjas jausdamas stiprius skausmas nugaros srityje, trukdančius jam judėti ir miegoti, nesulaukęs skubios medicininės pagalbos, turėjo ir/ar galėjo nedelsdamas teikti pakartotinį prašymą ir/ar skundą Lukiškių TI-K, reikalaudamas skubiai suteikti medicinines paslaugas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K SPT neteisėtų veiksmų ar neveikimo, tiekiant pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas.

26. Spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Lukiškių TI-K nepagrįstai apribojo pareiškėjo disponavimą piniginėmis lėšomis, o Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyrius netinkamai vykdo antstolių patvarkymus dėl piniginių lėšų išieškojimo, taip ignoruodamas CPK 668 straipsnį, pažeisdamas pareiškėjo teisę gyventi oriai, ribodamas jo teises bendrauti su šeimos nariais telefonu ir susirašinėti laiškais, pagrįstumo, teismas pirmiausia įvertino byloje esančius duomenis. Nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl teisės aktų, susijusių su piniginių lėšų išieškojimo (išskaičiavimu) iš nuteistojo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išaiškinimo. Minėtas paklausimas nagrinėti buvo persiųstas Lukiškių TI-K, kuris 2016 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. 96-3143 pareiškėjui nurodė, kokius antstolių patvarkymus dėl skolininkui priklausančių piniginių lėšų išieškojimo vykdo ir išaiškino antstolio veiksmų apskundimo tvarką.

27. Teismas taip pat nustatė, kad vykdymo procese antstoliai S. K. ir S. O. G. areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamoje sąskaitoje, todėl Lukiškių TI-K antstolių patvarkymus neabejotinai privalo vykdyti. Nurodė, kad pareiškėjas manydamas, jog antstolių patvarkymai dėl piniginių lėšų, esančių pataisos įstaigos sąskaitoje, neteisėti ar nesutikdamas su kitais antstolių veiksmais, CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais turi teisę teikti skundus dėl antstolių veiksmų ar neveikimo. Kaip skunde nurodė pats pareiškėjas, jis laisvės atėmimo įstaigoje nedirba ir pajamų, susijusių su darbo santykiais, negauna. Byloje esantis pareiškėjo sąskaitos išrašas patvirtina, jog vienintelės pareiškėjo gaunamos pajamos yra 11,40 Eur pašalpa, ir šia suma pareiškėjas nevaržomai disponuoja (perka prekes laisvės atėmimo vietos parduotuvėje, moka už elektros energiją, dokumentų kopijas). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog Lukiškių TI-K buhalterijos apskaitos skyrius netinkamai vykdo antstolių patvarkymus ar neteisėtai riboja pareiškėjo teisę disponuoti jo gaunamomis pajamomis.

28. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo pažeista jo teisė į privatumą, jam besinaudojant tualetu, į kamerą tuo metu užėjus pareigūnui ir Ūkio skyriaus darbuotojui, kai tualetas nėra visiškai atskirtas nuo kameros, teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K tiek skunduose, tiek atsiliepime nurodė, kad prieš įeinant į kamerą, pareigūnai įsitikina, jog joje esantys nuteistieji nesinaudoja tualetu. Nors nagrinėjimu atveju byloje nėra duomenų galinčių neabejotinai paneigti ar patvirtinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tačiau įvertinęs tai, kad pareiškėjo kameroje tualetas yra tik dalinai atskirtas, teismas sprendė, kad situacija, jog pareiškėjui naudojantis tualetu į kamerą gali įeiti prižiūrėtojai, pareigūnai ar kiti Lukiškių TI-K darbuotojai, galima. Atsižvelgęs į tai konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu 2016 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo tinkamai užtikrinta.

29. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, teismas konstatavo, kad tiek skundžiami Lukiškių TI-K, tiek Kalėjimų departamento sprendimai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jie yra aiškūs ir motyvuoti, priimti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, kas paneigia pareiškėjo argumentus, jog jo skundai buvo netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas konstatuotas kitu apsektu, nei pareiškėjas buvo nurodęs Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo 1 d. pateiktame skunde, ir pareiškėjo teisės apgintos kitu būdu, todėl Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 96-3244 naikinti nėra pagrindo. Be to, teismas sprendė, kad minėto sprendimo panaikinimas pareiškėjui iš esmės jokių teisinių pasekmių nesukels. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 96-3098, 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 96-3177, 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 96-3244, taip pat Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 2S-5699 iš esmės tinkamai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjo skundus, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

30. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisės į privatumą, naudojantis tualetu, pažeidimas jam galėjo sukelti nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, tačiau įvertinęs tai, kad pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką ir pagrindą pažeidimas siejamas tik su viena konkrečia diena, pripažino, jog vienos dienos neigiami išgyvenimai nebuvo tokie intensyvūs, kad galėtų būti įvertinti pinigais. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes konstatavo, kad teisės į privatumą pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

31. Atsakovo atstovo prašymo priteisti iš pareiškėjo 1,44 Eur dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų, teismas netenkino, konstatavęs, kad atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas.

III. 32. Pareiškėjas J. S. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, be to, nebuvo pakankamai aktyvus ir neišreikalavo reikalingų bylai teisingai išspręsti įrodymų (2016 m. rugpjūčio 4 d. Lukiškių TI-K 5 posto vaizdo kamerų medžiagos), todėl priimtas sprendimas yra neteisingas, teisiškai nepagrįstas ir šališkas.

34. Pasak pareiškėjo, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – nepagrįstų tarnybinių pranešimų – jis negaudavo tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų ir medikamentų, buvo ribojama jo teisė naudotis asmeninėje sąskaitoje turimomis lėšomis, buvo ribojama jo teisė į privatumą.

35. Teigia, jog dėl paminėtų neteisėtų pareigūnų veiksmų, jis patyrė kankinimus, išgyvenimus, žeminantį ir nežmonišką orumo pažeminimą, negalėjo bendrauti su šeimos nariais, įsigyti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų, negalėjo miegoti naktimis, patyrė depresiją, emocinius bei dvasinius išgyvenimus, dėl ko 2016 m. liepos 25 d. kreipėsi į psichologą.

36. Atkreipia dėmesį į BVK 7 straipsnio, Konvencijos 3 straipsnio nuostatas ir į EŽTT jurisprudenciją Konvencijos 3 straipsnio taikymo klausimais.

37. Atsiliepime į pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, o jos dydis taip pat nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

39. Pažymi, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

40. Teigia, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

41. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningu mokesčių mokėtojų) sąskaita.

42. Atsiliepime į pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

43. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Pažymi, kad teismas laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje išvardytų įrodymų vertinimo taisyklių. Toliau atsiliepime Kalėjimų departamentas dėsto iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 96-3098, 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 96-3177, 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 96-3244 ir Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 2S-5699 teisėtumo bei neturtinės žalos, atsiradusios, pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, neteisėtai surašant tarnybinį pranešimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą – papeikimą, nesuteikiant medicininių paslaugų ir medikamentų, varžant pareiškėjo teisę disponuoti piniginėmis lėšomis ir pažeidžiant jo teisę į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu.

46. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Pirmosios instancijos teismas, detaliai išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juose tinkamai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjo nusiskundimus, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuodamas, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui naudojantis tualetu, buvo pažeista jo teisė į privatumą ir šio pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

48. Pažymėtina, kad viešajai atsakomybei nustatyti pagal CK 6.271 straipsnį būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

49. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad visos būtinosios sąlygos, kurioms esant pareiškėjui galėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nustatytos tik konstatuojant pareiškėjo teisės į privatumą, naudojantis tualetu, pažeidimą. Pareiškėjas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neginčija, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.

50. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti kitus pareiškėjo skundo reikalavimus, pareiškėjo paduotas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, aktyviai nedalyvavo tiriant ir renkant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, tačiau apeliaciniame skunde nenurodomos jokios teisiškai svarbios aplinkybės, kurių nenustatė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas apsiriboja deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais. Apeliaciniame skunde nurodoma tik tai, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo 2016 m. rugpjūčio 4 d. Lukiškių TI-K 5 posto vaizdo kamerų medžiagos, iš kurios matosi, jog jis 2016 m. rugpjūčio 4 d., eidamas į pasivaikščiojimą, įdėjo prašymą į Lukiškių TI-K SPT prašymų dėžutę.

51. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 56 str. 4 d., 71 str.).

Administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 56 str. 4 d., 80 str.), tačiau aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Kita vertus, administracinio teismo aktyvus vaidmuo byloje (ABTĮ 10, 80 str.) nereiškia, jog teismas turi tenkinti visus pareiškėjo ar kitų bylos proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo bei išreikalavimo. Pateikiant ir renkant įrodymus turi būti paisoma liečiamumo, leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo konkrečioje byloje dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-146/2017).

52. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo, taigi nepagrįstu pripažintinas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje privalėjo išreikalauti Lukiškių TI-K vaizdo kamerų filmuotą medžiagą.

Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių byloje pateiktus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Tuo tarpu, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Šiame kontekste kartu akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

53. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl medicinos paslaugų pareiškėjui teikimo/organizavimo, teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar jų nesuteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme Šio įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nurodyta atsakomybės taikymo rūšis, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013), kas reiškia ir tai, jog tokios tvarkos turi būti laikomasi ir tada, kai asmeniui sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos įkalinimo įstaigoje.

54. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, nustatė visas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė