864f2e04-b5ca-4adf-b229-2feecee9e705 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                            Administracinė byla Nr.II-22-402/2012Teismo proceso Nr. 4-62-3-00780-2009-1                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 73; (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. gruodžio 10 d.

Kaunas           Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Neringai Musinienei,          dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. N. ,           institucijos Kauno rajono policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos skyriaus, kurios pareigÅ«nas surašė administracinį teisės pažeidimo protokolÄ ir priėmė nutarimÄ atstovui Aidui Stravinskui,          nukentėjusiajam S. T. , vertėjai V.

B. ,          ekspertui Vytautui Å akėnui,          vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal L. N. skundÄ dėl Kauno rajono policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos skyriaus nutarimo, kuriuo jam skirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir nustatė:Kauno apskrities vyriausiojo komisariato Kauno rajono policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos skyriaus pareigÅ«no 2009 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. E723000 L. N. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt bauda.L.

N. bauda paskirta už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 21 d. 8 val. 40 min. Karmėlavoje, Vilniaus g., ties 5-uoju namu, vairuodamas automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, keisdamas važiavimo kryptį, nepraleido gretima (antra) eismo juosta važiavusio vilkiko ir su juo susidÅ«rė, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. L. N. praÅ¡o skundÄ tenkinti ir nutarimÄ panaikinti. PaaiÅ¡kino, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jį priimant nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos visos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, todėl veika kvalifikuota netinkamai.

Patvirtino, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. važiavo Karmėlavos gyvenviete pirmÄ ja eismo juosta kolonoje paskui sunkiasvorį automobilį ir staiga pajuto smÅ«gį į savo vairuojamo automobilio „Hyundai Santa FE“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) galinę kairiÄ jÄ dalį. PareiÅ¡kėjas mano, kad autoįvykį sÄ lygojo vilkiko „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, pastarajam manevruojant iÅ¡ antros juostos į pirmÄ jÄ , neįsitikinus, kad tai saugu daryti. IÅ¡ autoįvykio schemos aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡oninio ratų slydimo pėdsakai prasideda pirmojoje eismo juostoje, ir tai įrodo, kad kontakto pradžia buvo pirmoje eismo juostoje, vilkikui užkabinus automobilį ir iÅ¡tempiant jį į antrÄ jÄ eismo juostÄ .

Tai patvirtina kartu važiavusi jo žmona M. N. . Dėl autoįvykio mechanizmo praÅ¡o vadovautis 2009 m. gruodžio 3 d. specialisto iÅ¡vada, kuriÄ pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė O. L.. PareiÅ¡kėjas mano, kad 2009 m. lapkričio 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas neobjektyvus. Taip pat ir 2012-08-31 ekspertizės aktas Nr. 11-1418 nėra objektyvus, nes Å¡iame paskutiniame akte neįvertinta automobilių susidÅ«rimo vieta, Å¡oninio slydimo pėdsako susiformavimo vieta iÅ¡ilginių kelio matmenų atžvilgiu, automobilių greičių skirtumai, ta aplinkybė, kad buvo du smÅ«giniai kontaktai, tai, kad suskersuotas pareiÅ¡kėjo automobilis negalėjo bÅ«ti stumiamas tokį ilgÄ atstumÄ priekine vilkiko plokÅ¡tuma, nepaliekant žymesnių kontakto pėdsakų, kontakto metu susidariusių kampų.

Ekspertizės akte nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių objektyvių aplinkybių, nes jo vairuojamas automobilis „Hyundai Santa FE“ nekeitė važiavimo krypties ir nebuvo įvažiavęs į antrÄ eismo juostÄ pirmojo kontakto metu. Å ių aplinkybių nepaneigė ir jam iÅ¡samiai nepaaiÅ¡kino teismo posėdžio metu apklaustas ekspetras.            Institucijos, suraÅ¡iusios administracinį teisės pažeidimo protokolÄ ir priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ atstovas su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo kalti veiksmai objektyviai įrodyti surinkta bylos medžiaga, nutarimas pagrįstas ir teisėtas.           Nukentėjusysis S. T. praÅ¡o skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, jog 2009 m. rugpjūčio 21 d., vairuodamas Å imonio individualiai įmonei priklausantį vilkikÄ â€žVolvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo tiesiai antrÄ ja eismo juosta, važiavimo krypties nekeitė. KontaktÄ su kitu automobiliu jis pajuto, tačiau manė, kad sprogo padanga, todėl iÅ¡ lėto stabdė.

Mano, jog „Hyundai Santa FE“ vairuotojas nubaustas pagrįstai, nes keisdamas važiavimo kryptį į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neleistinai įvažiavo į antrÄ jÄ eismo juostÄ . Skundas netenkintinas. Teismas, sutinkamai su ATPK 284 straipsnio 1 dalimi nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ administracinę bylÄ visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir juos įvertino.

Administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (ATPK medžiaga, b.l. 5), tarnybiniu praneÅ¡imu (ATPK medžiaga, b.l. 13), 2009-11-18 ekspertizės aktu Nr. 11-2414(09) (ATPK medžiaga, b. l. 8-10) autoįvykio schema (ATPK medžiaga, b.l. 12), 2012-08-31 ekspertizės aktu Nr. 11-1418(12) (b.l. 18-24, t.2), liudytojų T. V. (b.l. 49, t.1) J. Ž. (b.l. 49-50, 107-108 t.1) parodymais, eksperto parodymais (b.l. 153-154, t.1), eksperto Vytauto Å akėno parodymais teismo posėdžio metu, kurie sutinkamai su ATPK 256 str. pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymÄ ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltei nustatyti.

Å iais įrodymais teismas neturi pagrindo abejoti, jie pripažįstami patikimais, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir patikrinus priimto nutarimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , (ATPK 297 str. 1 d.) laikytina, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog L. N. 2009 m. rugpjūčio 21 d. 8 val. 40 min. Karmėlavoje, Vilniaus g., ties 5-uoju namu, vairuodamas automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, keisdamas važiavimo kryptį, nepraleido gretima (antra) eismo juosta važiavusio vilkiko ir su juo susidÅ«rė, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tuo pažeidė KET 106 p. reikalavimus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.              Administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas ir administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta tam įgaliotų pareigÅ«nų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymÄ nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose.       Autoįvykio dalyviai, L.

N. ir S. T. skirtingai aiÅ¡kina autoįvykį įtakojusias reikÅ¡mingas aplinkybes, prieÅ¡taringai nurodo jo mechanizmÄ , kilimo priežastis. Pažymėtina tai, kad abu Å¡ie asmenys, taip pat ir liudytoja M. N. (pareiÅ¡kėjo sutuoktinė) dėl atsiradusių žalingų pasekmių yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl sprendžiant Å¡iÄ bylÄ Â administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens ir nukentėjusio paaiÅ¡kinimai vertintini kitų byloje surinktų objektyvių bei patikimais pripažintų įrodymų, kurių tikrumas teismui nekelia abejonių, kontekste. Nustatant vieno iÅ¡ eismo dalyvių kaltus veiksmus, vertinant autoįvykio mechanizmÄ , nustatinėtina esminė su eismo dalyvių vairuojamų transporto priemonių manevravimu (persirikiavimu) kelyje susijusi aplinkybė: ar į antrÄ jÄ eismo juostÄ iÅ¡ pirmosios įvažiavo lengvojo automobilio vairuotojas L.

N. , ar iÅ¡ antrosios eismo juostos į pirmÄ jÄ Ä¯važiavo vilkiko vairuotojas S. T. . Tik nustačius Å¡iÄ aplinkybę galima spręsti apie pagrindinę autoįvykio kilimo priežastį ir konstatuoti administraciniame teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodytÄ Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimų pažeidimÄ . Byloje minėtai aplinkybei taip pat eismo įvykio kilimo mechanizmui nustatyti, taip pat eismo dalyvių veiksmams bei padarytiems KET pažeidimams įvertinti pagal institucijos, kurios pareigÅ«nas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , užduotį Lietuvos teismo ekspertizės centre buvo padaryta ekspertizė.

Taip pat pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu buvo atliktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistės tyrimas. Vykdant LVAT nutartį buvo atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centre papildoma ekspertizė. Byloje pateiktų ekspertizių iÅ¡vados, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo pateiktai specialistės iÅ¡vadai. Siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus ir nustatyti objektyviÄ tiesÄ , o tam reikalingos specialiosios žinios, buvo atlikta dar viena ekspertizė autoavarijos mechanizmui nustatyti. JÄ pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui ir pateikta visa bylos medžiaga.

Teismui pateiktas 2012-08-30 ekspertizės aktas Nr. 11-1418(12) (b.l. 18-25, t.2), kuriuo nustatyta, kad techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad lengvojo automobilio vairuotojas L. N. , važiuodamas kelio Kaunas-Jonava pirma eismo juosta ir keisdamas judėjimo kryptį, sudarė kliÅ«tį antra eismo juosta iÅ¡ paskos artėjusiam vilkikui, kurį vairavo S. T. . PrieÅ¡ eismo įvykį lengvojo automobilio vairuotojas L. N. buvo dalinai įvažiavęs į kelio Kaunas –Jonava važiuojamosios dalies antrÄ eismo juostÄ ir kelio važiuojamosios dalies viduriu buvo vilkiko stumiamas apie 48 metrus, kol nuo jo neatsiskyrė.

Susidariusioje kelio eismo situacijoje, lengvojo automobilio vairuotojas L. N. prieÅ¡ keisdamas judėjimo kryptį, duodamas keliÄ antra eismo juosta vilkiku važiavusiam S. T. , turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti Å¡io eismo įvykio. Ekspertizės tiriamojoje dalyje ir iÅ¡vadoje smulkiai apraÅ¡oma Å¡io įvykio eiga. Ekspertas Vytautas Å akėnas teismo posėdžio metu patvirtino ir smulkiau paaiÅ¡kino ekspertizės iÅ¡vadÄ . PaaiÅ¡kino, kad automobilių ilgalaikį sÄ lytį sÄ lygojo tai, kad lengvasis automobilis Honda judėjo iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, ratai buvo pasukti į kairę, bÅ«tent tai ir sÄ lygojo ilgalaikį stÅ«mimo procesÄ .

Vilkikas judėjo tiesiai, jis negalėjo veikti kito kÅ«no kita kryptimi.Eismo įvykio vietos schemoje sudarytoje įvykio dienÄ , pažymėti du lengvojo automobilio „Hyundai Santa Fe“ ratų slydimo pėdsakai. Pirmasis pėdsakas prasideda pirmojoje eismo juostoje, 0.3 m. atstumu nuo aÅ¡inės linijos kairiojo kraÅ¡to ir tęsiasi 48 metrus, antrasis prasideda pirmojoje eismo juostoje ir tęsiasi 46 metrus. Tokios Å¡oninio automobilio ratų slydimo žymės matosi ir eismo įvykio vietoje darytose fotonuotraukose.

Ekspertizės aktuose, ir specialistės akte nurodoma, kad abu pėdsakai palikti lengvojo automobilio priekinio varančiojo dešiniojo rato - tai ilgesnis kairėje antrojoje eismo juostoje esantis, žiūrint važiavimo kryptimi, schemoje pažymėtas 48 m. ilgio pėdsakas ir galinio dešiniojo rato - schemoje pažymėtas 46 m. ilgio pėdsakas. Byloje nėra ginčo, kokiomis automobilių dalimis jie tarpusavyje kontaktavo, t. y. pripažįstama, jog pirminis kontaktas įvyko vilkiko priekinio bamperio dešiniuoju kraštu kontaktuojant su lengvojo automobilio užpakalinio bamperio kairiuoju kraštu.

PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad vilkiko vairuotojo kaltę įrodo Å¡oninio ratų slydimo pėdsakai autoįvykio schemoje, kurie prasideda pirmojoje eismo juostoje, o tai patvirtina, kad kontakto pradžia buvo pirmoje eismo juostoje, vilkikui užkabinus automobilį ir iÅ¡tempiant jį į antrÄ jÄ eismo juostÄ . Tokia pareiÅ¡kėjo pozicija nepagrįsta, kadangi automobilio „Hyundai Santa Fe“ Å¡oninio slydimo deÅ¡inės pusės priekinio rato pėdsakas prasideda tik 0.3 m. atstumu nuo aÅ¡inės linijos kairiojo kraÅ¡to, sutinkant su ekspertų iÅ¡dėstyta pozicija, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is automobilis judėdamas smailiu kampu iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, rikiavosi iÅ¡ pirmosios eismo juostos į antrÄ jÄ ir pirminio slystamojo kontakto į jo užpakalinio bamperio kairįjį kraÅ¡tÄ metu jau buvo pilnai kirtęs aÅ¡inę linijÄ bei įvažiavęs į antrÄ jÄ eismo juostÄ , kur tuo metu tiesia trajektorija antrÄ ja eismo juosta važiavo vilkikas „Volvo FH12“.

Teismo nuomone, specialistės iÅ¡dėstyta pozicija dėl vilkiko judėjimo dar prieÅ¡ susidÅ«rimÄ smailiu kampu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, kryptimi link pirmos eismo juostos, paneigti transporto priemonėms padarytų apgadinimų lokalizacija bei pobÅ«džiu. Tokiu bÅ«du, įvertinus dviejų byloje atliktų ekspertizių ir specialistės iÅ¡vadas, sprendžiant iÅ¡ įvykio vietoje likusių transporto priemonių pėdsakų vietos bei pobÅ«džio, darytina iÅ¡vada, kad ne vilkikas manevravo iÅ¡ kairės į deÅ¡inę kampu, bet automobilis „Hyundai Santa Fe“ judėjo smailiu kampu iÅ¡ deÅ¡inės į kairę.

Vertinant byloje esančias prieÅ¡taringas eismo įvykio tyrimo iÅ¡vadas pažymėtina tai, kad pirmos atliktos ekspertizės iÅ¡vada, ir ekspertės teismo posėdžio metu paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s, pagrįsti byloje nustatytomis objektyviomis aplinkybėmis, jos iÅ¡vadÄ patvirtina ir papildomai atlikta ekspertizė, todėl nėra pagrindo abejoti ar netikėti ekspertės pateiktu ekspertizės aktu ir byloje duotais paaiÅ¡kinimais. Specialistės iÅ¡vadoje ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai nėra nuoseklÅ«s, vertinimai prieÅ¡taringi.

PaaiÅ¡kindama iÅ¡vadÄ specialistė, prieÅ¡ingai nei raÅ¡tu pateiktoje iÅ¡vadoje, dvejojo, jog Å¡oninio slydimo žymes, kurios prasideda pirmojoje eismo juostoje galėjo palikti ir kairės pusės lengvojo automobilio ratai, tai iÅ¡ esmės keistų jos nurodytÄ eismo įvykio mechanizmÄ . Teismas pažymi, kad savo iÅ¡vadas specialistė argumentavo prielaidomis, subjektyviais samprotavimais, kurie nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis, o bÅ«tent, kad vilkikas manevravo į deÅ¡inę dėl priekyje susidariusio kamščio, kad toks veiksmas buvo daromas į tariamÄ tarpÄ tarp dviejų sunkiasvorių automobilių, kur važiavo L.

N. vairuojamas lengvasis automobilis, kad į pirmÄ jÄ eismo juostÄ vilkikas buvo įvažiavęs apie 80 cm., kad buvo automobilių greičių skirtumai, tokių duomenų byloje nėra, vadovautis prielaidomis suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ nėra jokio teisinio pagrindo, tai daro iÅ¡vadÄ nepagrįsta. Specialistė padarė prielaidÄ , kad autoįvykio metu buvo du smÅ«giniai kontaktai, tačiau pareiÅ¡kėjas pirminiame paaiÅ¡kinime (ATP bylos medžiaga, b.l.

14) nurodė, jog po smÅ«gio automobilis prilipo prie vilkiko „Volvo“ ir jį tempė apie 30 metrų. Visos iÅ¡vardintos aplinkybės duoda pagrindo abejoti specialistės iÅ¡vados patikimumu bei objektyvumu, todėl vadovautis iÅ¡vada, kuri pagrįsta prielaidomis ir abejonėmis, priimant procesinį sprendimÄ byloje nėra įstatyminio pagrindo. Duomenų, patvirtinančių ekspertizę atlikusios Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės Å¡aliÅ¡kumÄ , neobjektyvumÄ , nepateikta ir nenustatyta, be to Å¡i ekspertizė visiÅ¡kai patvirtinta papildomai atlikta ekspertize ir jÄ atlikusio eksperto Vytauto Å akėno parodymais teisme, todėl abejoti ekspertizės patikimumu bei objektyvumu teismas neturi pagrindo ( ABTÄ® 57 str.).KET 106 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. IÅ¡analizavus bei įvertinus bylos įrodymus (ATPK 257str.) darytina iÅ¡vada, kad lengvojo automobilio vairuotojas L.

N. pažeidė KET 106 punkto reikalavimus ir dėl autoavarijos kaltu pripažintas pagrįstai. Liudytojų T. V. ir J. Ž. pateikti vertinimai dėl eismo įvykio mechanizmo paremti jų subjektyviais samprotavimais, todėl įrodomosios galios neturi (ABTÄ® 57 str.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., teisėjan u t a r i a : Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigÅ«no 2009-12-16 nutarimÄ , kuriuo L.

N. paskirta administracinė nuobauda - 150 litų bauda palikti nepakeistÄ ir skundo nepatenkinti.            Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                       Natalja Zelionkienė