2021-03-24 Nr. AB-6131-3-61-3-03405-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-301-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03405-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. B. (D. A. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. A. B. (D. A. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (juridinio asmens Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) teisių perėmėjo), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. kovo 20 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas arba dar su vienu asmeniu, jam turintis tekti plotas buvo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose. Didžiąją dalį kameros ploto užėmė baldai (nereikalinga lova užėmė beveik 2 kv. m), todėl atskaičiavus baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui likdavo ne daugiau kaip 1,5 kv. m laisvo ploto. Sanitarinio mazgo plotas taip pat neturi būti skaičiuojamas į bendrą patalpos plotą. Nepaisant to, kad baldai užėmė didžiąją dalį kameros ploto, pareiškėjui trūko baldų maistui susidėti, nes kameroje buvo tik 2 pakabinamos lentynėlės, kuriose buvo galima susidėti tik indus ir higienos reikmenis.

3. Sanitariniai mazgai kamerose nuo likusio kameros ploto buvo atitverti tik neaukšta sienele, todėl atliekant gamtinius reikalus nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, nes jis galėjo būti stebimas pareigūnų ir kitų kameroje esančių asmenų.

4. Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimas buvo vykdomas be jokio grafiko, jei pareiškėjo nebūdavo tuo metu kameroje, pareigūnai vertino, kad jis atsisako pasivaikščioti. Esant nepalankiom oro sąlygom atsisakius pasivaikščioti, pareigūnai kitos galimybės nesuteikdavo. Pasivaikščiojimo grafikas buvo sudarytas tik 2018 m. vasario 23 d. ir iki to laiko pareiškėjas nebuvo įspėtas, kokiu laiku ir kada bus vedamas pasivaikščioti, todėl jis negalėjo suplanuoti savo dienotvarkės. Didelė dalis pasivaikščiojimo kiemelių buvo avarinės būklės, jų konstrukcijose buvo šiferio, kuriame yra asbesto, be to, pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo valomi. Pareiškėjas kartą buvo paslydęs ir susižalojęs, nes nebuvo išvalytas sniegas.

5. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo maitinamas prastos kokybės ir netinkamo svorio maistu, todėl ne kartą budinčio pareigūno žodžiu prašė atnešti svarstykles, tačiau jo prašymo buvo nepaisoma, o dėl sugedusio maisto pareiškėjas buvo apsinuodijęs (kreipėsi į medicinos punktą).

6. Pareiškėjo teigimu, dušo patalpos nebuvo dezinfekuojamos, be to, jis tik vieną kartą per savaitę galėjo nusiprausti po dušu.

7. Pareiškėjo teigimu, daugumoje kamerų nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl esant reikalui negalėjo išsikviesti budinčio pareigūno ir turėjo daužyti į duris, o tose kamerose, kuriose buvo įrengti signalizacijos mygtukai, jie buvo išjungti, kad netrukdytų pareigūnams. Kamerose nebuvo sumontuota priešgaisrinės saugos signalizacija.

8. Kamerose jautėsi didelė drėgmė, nebuvo ventiliacijos. Išduodami čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, juose veisėsi buitiniai kenkėjai, kurie ne kartą pareiškėją apkandžiojo. Nakties metu į kameras buvo ribojamas elektros tiekimas, todėl pareiškėjas negalėdavo užvirti vandens ir atsigerti ko nors karšto. Visą naktį degdavo šviesa, dėl kurios pareiškėjas negalėdavo užmigti, be to, apšvietimui naudotos lemputės, kurios negali būti naudojamos gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjui nuo jų pablogėjo regėjimas.

9. Pareiškėjas skundėsi, kad Lukiškių TI-K parduotuvėje tiekiamų maisto produktų galiojimo laikas buvo pasibaigęs arba tos dienos, kurią apsiperki, be to, kainų skirtumas palyginus su laisvėje esančiomis parduotuvėmis, skyrėsi bent dvigubai. Nusipirktų priekių svoris neatitikdavo čekyje nurodyto svorio.

10. Pareiškėjui buvo itin sunku užsiregistruoti pas psichologą, be to, nebuvo vykdoma jokia pozityvaus užimtumo programa, galimybė sporto salėje sportuoti tik 1 valandą buvo formali.

11. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas, sutrikdyta sveikata, pareiškėjui padaryta neatitaisoma žala, kuriai atlyginti teisinga suma yra 10 000 Eur.

12. Atsakovas, atstovaujamas Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

13. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui tekęs plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai neįpareigoja skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą atsižvelgti į baldais užimtą plotą.

14. Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.

15. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Visose kamerose, be kita ko, įrengtos lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visų asmenų reikmenims užtektų vietos. Visose kamerose yra centrinio šildymo įranga, šildymo sezono metu palaikoma optimali temperatūra. Kamerose esantys langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai.

16. Lukiškių TI-K laikomi nuteistieji (suimtieji) buvo išvedami pasivaikščioti griežtai laikantis dienotvarkės. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) reikalavimus. Taip pat šioje kalinimo įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. buvo suteikiama teisė nusiprausti duše, be to, dušo patalpų įrengimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

17. Atsakovo atstovas nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinasi pagal patvirtintas mitybos normas. Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos.

18. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su apsipirkimu parduotuvėje, atsakovo atstovas paaiškino, kad asmeniui pagrįstai (kai atnešama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista pakuotė, produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dieną) atsisakius paimti prekę iš įstaigos teritorijoje veikiančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lobby Baltic“ parduotuvės ar visą užsakymą, suderinus su pareigūnais, galimas prekių grąžinimas. Prekės grąžinamos, pinigai nuo sąskaitos nenuskaičiuojami. Įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl nepagrįstai nurašomų piniginių lėšų arba dėl netinkamos kokybės UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės prekių.

19. Lukiškių TI-K Resocializacijos skyrius (iki 2019 m. vasario 1 d. – Socialinės reabilitacijos skyrius) vykdo įvairias programas ir priemones: naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos programą; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones; pozityvaus užimtumo priemones; kompiuterinio raštingumo programą; kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programą. Nuteistieji turi galimybę žaisti stalo tenisą, krepšinį bei tinklinį; darbo, poilsio ir švenčių dienomis išvedami į laisvalaikio užimtumo patalpas. Teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti individualiose pataisos programose, individualiuose konsultacijose, kurias veda Resocializacijos psichologai, lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose.

20. Psichologo konsultacijų skaičius gali būti koreguojamas esant objektyvioms priežastims ir subjektyvūs pageidavimai dėl psichologinių konsultacijų ar tam tikrų programų vykdymo poreikio yra svarstomi pagal būtinumą. Nuteistieji (suimtieji) pokalbiams yra kviečiami, esant jų žodiniam arba rašytiniam prašymui. Pareiškėjo rašytinių prašymų arba skundų dėl psichologinės konsultacijos įstaigos administracija ginčo laikotarpiu nebuvo gavusi, o žodiniai nuteistųjų (suimtųjų) prašymai nėra registruojami.

21. Elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nėra tiekiama nepertraukiamojo miego metu, nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje. Priešgaisrinės apsaugos reikalavimuose nenurodomas privalomas kamerose autonominių dūmų signalizatorių įrengimas. Lukiškių TI-K kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas atitiko higienos normas.

22. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjas pateikė savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizavo, kuo pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, nepagrindė reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, ji turi būti pagrįsta įrodymais. Šiuo atveju nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam 370 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.

24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. kovo 20 d.

25. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kameros ploto trūkumo, teismas vadovavosi Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktu ir nurodė, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas pažymėjo, kad minėtas teisinis reguliavimas nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos ar baldų užimamas plotas.

26. Teismas nustatė, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 109 (7,31 kv. m), Nr. 199 (7,94 kv. m), Nr. 253 (34,43 kv. m), Nr. 286 (7,60 kv. m), Nr. 347 (7,49 kv. m), Nr. 381 (7,28 kv. m) vienas arba su kitais asmenimis (dviese, septyniese ir aštuoniese). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad gyvenamojo ploto norma, įtvirtinta Įsakymu Nr. V-124 pažeista nebuvo, pareiškėjui teko nuo 3,64 kv. m iki 7,94 kv. m kameros ploto. Teismo vertinimu, net ir neįskaičiavus į bendrą kameros plotą sanitarinio mazgo užimamo ploto, kuris remiantis byloje pateiktais duomenimis yra 0,56 kv. m, visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas 3 kv. m ploto standartas, taigi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nebuvo pažeistas.

27. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl tualeto įrengimo ir privatumo neužtikrinimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Teismas pažymėjo, jog higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai sanitarinio mazgo įrengimui nėra nustatyti. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie kameras, kuriose sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina (pareiškėjas kameroje Nr. 253 buvo 6 paras), bei duomenis, kad 12 parų pareiškėjas kameroje, kurioje sanitarinis mazgas atskirtas 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida, buvo laikomas vienas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo neužtikrintas 185 paras. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nekonkretizavo skunde nurodytų aplinkybių dėl pareigūnų netinkamo elgesio, todėl šias pareiškėjo pretenzijas atmetė.

28. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus dėl drėgmės, pelėsio kamerose, nehigieniškų dušų ir nedezinfekuojamo minkštojo inventoriaus. Teismo vertinimu, į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) patikrinimo aktai patvirtino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu tikrintose kamerose oro drėgmė, temperatūra atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, yra sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, kitų pažeidimų nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl higienos sąlygų skundėsi Lukiškių TI-K administracijai, Visuomenės sveikatos centras teismui buvo pateikęs įrodymus, kad ir į šią įstaigą pareiškėjas dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys nepatvirtino, kad jis buvo sukandžiotas buitinių kenkėjų, teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais, kad dušo patalpos valomos kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones.

29. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl galimybės pasivaikščioti gryname ore ir pasivaikščiojimo kiemelių būklės. Į bylą pateikta Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė patvirtino, kad kiekvieną darbo dieną bei poilsio ir švenčių dienomis Lukiškių TI-K esantys suimtieji ir nuteistieji išvedami pasivaikščioti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K dėl to, kad būtų išvestas pasivaikščioti kitu laiku. Teismo vertinimu, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kurio korpuso, kurie konkrečiai pasivaikščiojimo kiemeliai buvo avarinės būklės ir kuo pasireiškė ta avarinė būklė, be to, pareiškėjo nusiskundimų apie patirtą traumą nepatvirtino sveikatos istorijos duomenys. Atsižvelgęs į tai, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai, teismas kaip deklaratyvius atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl asbesto daromos žalos.

30. Nepripažinti pagrįstais pareiškėjo nusiskundimai dėl neįrengtos, neveikiančios pareigūnų iškvietimo signalizacijos, kadangi, teismo vertinimu, atsakovo atstovas patvirtino, kad kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, be to, skunde nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme ar pavojingomis aplinkybėmis ir dėl to kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Konstatavęs kad teisės aktai nenustatė Lukiškių TI-K pareigos kamerose sumontuoti priešgaisrinės saugos signalizaciją, teismas atmetė ir šiuos pareiškėjo nusiskundimus.

31. Teismas kaip nekonkretizuotus atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl nekokybiško maitinimo. Išvardinęs pagrindinius teisės aktus, kurie nustato suimtųjų maitinimo laisvės atėmimo vietose tvarką, įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus, teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokie galbūt netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų jam trūko. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų dėl netinkamos maisto kokybės ir/ar kiekio kreipęsis su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją ar sveikatos priežiūros specialistą.

32. Teismas nurodė, jog Eksploatavimo taisyklių 14.7 punkte nustatyta, jog kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Nustatęs, kad pareiškėjas buvo nurodęs, kad kameroje buvo dvi lentynėlės, tačiau nekonkretizavo, kaip dėl baldų trūkumo pasireiškė neturtinė žala, teismas pareiškėjo nusiskundimus šiuo klausimu atmetė.

33. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl nuolat veikiančio naktinio apšvietimo, teismas nurodė, kad naktinis apšvietimas reikalingas kamerose laikomų asmenų elgesio kontrolei užtikrinti. Byloje nenustatęs, kad naktinis apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus atmetė, pažymėdamas, kad pareiškėjo teiginiai apie naktinio apšvietimo įtaką regėjimui paneigti asmens sveikatos istorijos duomenimis. Vadovaudamasis Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimo laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo 27 punktu, kuriame nustatyta, kad elektros prietaisais naudojamasi laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamą miegą, metu, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus dėl apribojimų naudotis elektra naktį.

34. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl maudymosi duše, nes pareiškėjo skunde nebuvo nurodyta, kad jam nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o tai atitiko higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimus.

35. Kaip nepagrįsti buvo atmesti ir kiti pareiškėjo nusiskundimai – dėl netinkamos kokybės (kainos) prekių, parduodamų Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje, galimybės užsiregistruoti pas psichologą, dalyvauti pozityvaus užimtumo programoje. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus ir bylos duomenis, darė išvadą, kad šiais aspektais pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

36. Apibendrindamas pareiškėjo skunde išdėstytus nusiskundimus ir įvertinęs jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą, teismas nurodė, kad dalį ginčo laikotarpio, t. y. 185 paras, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Nors pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma suma buvo akivaizdžiai per didelė.

37. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyto Lukiškių TI-K pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 370 Eur ir ją priteisė iš atsakovo.

III. 38. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

39. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvuoja, kodėl, teismo manymu, pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais, kurie reikšmingi sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos formos ir dydžio (CK 6.250 str.).

40. Vilniaus PN teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.

41. Akcentuodamas CK 6.271 straipsnyje nustatytas būtinas sąlygas viešajai deliktinei atsakomybei kilti, atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuotina, jog byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

42. Pareiškėjas atsiliepime į Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime pareiškėjas taip pat apeliacinės instancijos teismo prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą visais aspektais ir padidinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 1 600 Eur.

43. Pareiškėjas nurodo, kad už analogiškus pažeidimus, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, teismai priteisia didesnes pinigines kompensacijas, pirmosios instancijos nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto. Pareiškėjas detalizuoja argumentus, susijusius su kamerų ir jose įrengtų sanitarinių mazgų plotais, ir tvirtina, kad jam turinti tekti gyvenamojo ploto norma buvo pažeista. Lietuvoje priteisiamos kompensacijos už netinkamas kalinimo sąlygas yra diskriminuojančios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimus atitinkančių suėmimo sąlygų, atlyginimo.

45. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas 185 dienų buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas nuo likusio kameros ploto ir įrengtas kaip atskira kabina, ir konstatavo, kad šiuo laikotarpiu Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu bei nusprendė, kad pareiškėjo patirtiems išgyvenimams kompensuoti pakankamas 370 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus, taip pat netenkino skundo reikalavimo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą.

46. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN. Lietuvos valstybės atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra nustatyta visų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė argumentų, kaip pasireiškė galbūt padaryta žala pareiškėjui ir kodėl pažeistai teisei apginti nepakanka pažeidimo pripažinimo.

47. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą nurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, taip pat prašo jį pakeisti priteisiant didesnį neturtinės žalos atlyginimą, t. y. kelia apeliaciniam skundui būdingus reikalavimus.

48. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnyje nustatyta apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimo tvarka – apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 132 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, atsiliepimas į atsakovo atstovo apeliacinį skundą paduotas praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kurio pareiškėjas neprašo atnaujinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo atsiliepimas nelaikytinas apeliaciniu skundu ir jame nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo bei reikalavimas priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme vertinami nebus.

49. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju nenustatytas Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais pareiškėjui padarytos žalos faktas ir prašo panaikinti teismo sprendimą bei pareiškėjo skundą atmesti, tačiau iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo būdo, kadangi jokių argumentų dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimu, nenurodo.

51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas dalį vertinto laikotarpio buvo laikomas kamerose kartu su kitu asmeniu, tačiau kamerose sanitariniai mazgai nebuvo pakankamai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, ir padarė išvadą, kad 185 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Įvertinus abstraktaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentus, susijusius viešosios civilinės atsakomybės pagrindų ir neturtinės žalos sąvokos aiškinimu teismų praktikoje, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.

52. Pažymėtina, jog pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)). EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)), o nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)). Šiuo aspektu kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padarytas Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas sprendime, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu Lukiškių TI-K kamerose ir privatumo užtikrinimu juose, teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Lukiškių TI-K, neužtikrindamas pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju buvo pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

54. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

55. Vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje E. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

56. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo (žalos dydžio ir atlyginimo būdo), pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

57. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 185 paras pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinant jo privatumo naudojantis tualetu, kitų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, jų trukmę ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad, priešingai, nei teigia atsakovo atstovas, pareiškėjui turi būti priteisiama neturtinė žala pinigais dėl Lukiškių TI-K padarytų pažeidimų.

58. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę (185 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu), į tai, kad nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017), į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1776-552/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2608-756/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2822-520/2020), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteista 370 Eur suma yra adekvati kompensuoti pareiškėjo patirtus nepatogumus, todėl paliekama nepakeista.

59. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, teisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Ernestas Spruogis Virginija Volskienė