864a2a2f-e8d3-4a9a-a2ef-9762a6b1a247 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                       Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-16-606/2017                            Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02709-2016-0                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.8 (S)       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS           N U T A R T I S         2017 m. sausio 31 d.        Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato viršininko A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo S. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), n u s t a t ė :              2016 m. gegužės 27 d. Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato VieÅ¡osios policijos poskyrio vyresnysis tyrėjas I.

P. surašė S. A. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2016 m. gegužės 27 d., apie 19.38 val., (duomenys neskelbtini) sustabdžius automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatyta, kad automobilio vairuotojas S. A. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančiu medžiagų.             Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu S. A. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė, nesant jo veiksmuose Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato virÅ¡ininkas A.

B. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimÄ panaikinti ir S. A. paskirti administracinę nuobaudÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 5 dalies sankcijoje.Apelianto teigimu, medicininės apžiÅ«ros akto skiltyje „iÅ¡vada“ nurodyta, kad S. A. neapsvaigęs, o detalesnis atsakymas bus pateiktas po Å¡lapimo toksikologinio iÅ¡tyrimo. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad medicininės apžiÅ«ros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, nustatytas apsvaigimo/neapsvaigimo faktas paprastai neatspindi to, kas buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ .

Be to, medicininės apžiÅ«ros aktas neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitus įrodymus, ir jis turi bÅ«ti vertinamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. IÅ¡ byloje esančio medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad S. A. medicininė apžiÅ«ra buvo siejama su bendru asmens bÅ«klės įvertinimu, tiriamųjų medžiagų (Å¡lapimo) paėmimu, ir iÅ¡vados dėl atlikto tyrimo pateikimu. Tačiau Å¡iame akte, darant iÅ¡vadÄ , kad apsvaigimo požymių nerasta, nebuvo nurodyta, ar tiriamasis, t. y.

S. A., gali/negali vairuoti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, jog atlikus S. A. Å¡lapimo tyrimÄ , Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties. Vadinasi, medicininės apžiÅ«ros akte užfiksuoti duomenys nepagrindžia to, kad S. A. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neapsvaigęs. Ir prieÅ¡ingai, S. A. apsvaigimÄ vairavimo metu patvirtina ne tik jo Å¡lapimo testo rezultatai, bet ir liudytojų policijos pareigÅ«nų I. P., L.

P., sustabdžiusių S. A. vairuojamÄ automobilį, parodymai. Teismo posėdyje policijos pareigÅ«nai parodė, kad tikrinant automobilį, įtarimÄ sukėlė S. A. elgesys bei iÅ¡vaizda – jo judesiai buvo nekoordinuoti, drebėjo rankos, akių vyzdžiai iÅ¡siplėtę (nereagavo į Å¡viesÄ , vyzdžiai nesusitraukdavo, visada buvo vienodo dydžio), pačios akys buvo raudonos. Be to, pirminiame paaiÅ¡kinime liudytoja G. G. teigė, kad S. A. kelionės į (duomenys neskelbtini) metu, kartu su draugais rÅ«kė vienÄ suktinę, ir tai įrodo, kad S. A. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o vėlesnis parodymų keitimas teisme gali bÅ«ti vertinamas tik kaip siekimas iÅ¡vengti įstatymo numatytų griežtų sankcijų už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , kuris priskiriamas prie Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ S. A., kuriam administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, teigia, kad liudytojų parodymai tėra tik jų nuomonė, tačiau ne specialisto iÅ¡vada, todėl neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant ir vertinant aplinkybę, ar asmuo buvo apsvaigęs. Ä®vertinus visus byloje esančius įrodymus, ir tai, jog visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ , S. A. sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime padaryta iÅ¡vada, jog administracinio teisės pažeidimo faktas nėra įrodytas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, jam nutraukta pagrįstai, o apelianto pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.             Apeliacinis skundas atmestinas.

             Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato virÅ¡ininkas A. B. tvirtina, kad medicininės apžiÅ«ros aktas neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitus įrodymus, ir jis turi bÅ«ti vertinamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, jog atlikus S. A. Å¡lapimo tyrimÄ , Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, todėl medicininės apžiÅ«ros akte užfiksuoti duomenys nepagrindžia to, kad S. A. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neapsvaigęs. Tai, kad S. A. vairavo automobilį apsvaigęs, patvirtina ne tik jo Å¡lapimo testo rezultatai, bet ir liudytojų policijos pareigÅ«nų I.

P., L. P., sustabdžiusių S. A. vairuojamÄ automobilį, parodymai. Be to, pirminiame paaiÅ¡kinime liudytoja G. G. taip pat teigė, kad S. A. kelionės į (duomenys neskelbtini) metu, kartu su draugais rÅ«kė vienÄ suktinę.             Administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. administracinės bylos nagrinėjimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu, galiojusių iki 2017 m. sausio 1 d., ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iki galo ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.             Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiose ATPK 257 straipsnio ir Å¡iuo metu galiojančiose ANK 569 straipsnio nuostatose numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.             2016 m. gegužės 27 d. Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato VieÅ¡osios policijos poskyrio vyresniojo tyrėjo I. P. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 2016 m. gegužės 27 d. dirbdamas kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių rinktinės kinologais, tarnybiniu Å¡unimi pagal prevencinės priemonės planÄ â€žDėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, įgijimo ar laikymo“, apie 19.38 val., (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „Audi A4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas S. A. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Kadangi bendraujant su automobilio vairuotoju S. A. buvo pastebėta, jog asmuo buvo akivaizdžiai pasimetęs, nervingas, akių vyžiai iÅ¡siplėtę (nereagavo į Å¡viesÄ â€“ nesusitraukdavo, buvo vienodo dydžio). Paklausus S. A., kodėl jis toks susijaudinęs, asmuo paaiÅ¡kinti negalėjo, tik kartojo, kad važiuoja pailsėti į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę su draugais.

Paklausus, ar jis ir automobilio keleiviai vartojo kokių nors draudžiamų medžiagų, asmuo iškart akivaizdžiai pasimetė ir atsakė, jog tikrai nieko nevartojo. Automobilio keleivės G. G. paklausus, ar kas nors iš automobilyje esančių keleivių vartojo narkotines medžiagas, ji išsigandusi atsakė, jog automobilio keleiviai G. M., T. D. ir vairuotojas S. A. šiandien (duomenys neskelbtini), prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini), „rūkė žolę“. Atkreipus dėmesį į automobilio keleivius taip pat kilo įtarimas, kad jie galbūt irgi vartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Tikrinant asmenis, akivaizdžiai buvo matyti, kad visi minėti asmenys, iÅ¡skyrus G. G., labai jaudinosi. Patikrinimo metu pas automobilio keleivį T. D. buvo surasta apie 10 g augalinės kilmės žalios spalvos, kaip įtariama, narkotinės medžiagos (kanapių), 20 vnt. rožinės spalvos tablečių, kaip įtariama narkotinės medžiagos (MDMA), ir (LSD). Atlikus automobilio vairuotojo ir keleivių patikrÄ buvo nuspręsta sulaikytus asmenis S. A., G. M. ir T. D. pristatyti į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę tam, kad bÅ«tų atlikta medicininė apžiÅ«ra, apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymui.

Nuo asmenų sulaikymo, jų patikrinimo ir nuvežimo iki Klaipėdos universitetinės ligoninės praėjo apie dvi valandos, kadangi anksčiau nuvežti į ligoninę negalėjo dėl Smiltynės perkėlos keltų, keliančių į Klaipėdos miestÄ , darbo laiko. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje su sulaikytaisiais asmenimis laukė priėmimo apie l val. Praėjus trims valandoms, buvo matyti akivaizdÅ«s sulaikytųjų asmenų pokyčiai, t. y. akių vyzdžiai pradėjo reaguoti į Å¡viesÄ , kalba tapo sÄ moninga, bet asmenys pergyveno ir buvo susinervinę (b. l. 5–6).             2016 m. gegužės 30 d.

Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio vyriausioji tyrėja L. P. tarnybiniame pranešime nurodė visiškai analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio vyresnysis tyrėjas I. P. 2016 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).             Paaiškinime, kartu su S. A. ir kitais asmenimis automobilyje važiavusi G. G., nurodė, kad jiems važiuojant į (duomenys neskelbtini), T.

D. „susuko į popierėlį suktinukÄ â€œ, po to pasiÅ«lė sustoti degalinėje, kur S., T. ir G. rÅ«kė. Policijos pareigÅ«nams sustabdžius jų automobilį, pas S. A. draugÄ buvo surastas plastikinis maiÅ¡elis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, taip pat plastikinis maiÅ¡elis su rožinės spalvos tabletėmis. Kartu G. G. nurodė, kad ji sėdėdama automobilyje girdėjo, kaip vienas iÅ¡ jos draugų policijos pareigÅ«nams sakė, jog rÅ«kė „prieÅ¡ Å¡iandienos kelionę“ (b. l. 13).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja G. G. nepatvirtino aplinkybės, kad įvykio dienÄ kartu su kitais asmenimis „žolę“ rÅ«kė ir S. A.. G. G. parodė, kad jai tik buvo įtarimas, jog įvykio dienÄ S. A. irgi galėjo rÅ«kyti „žolę“, tačiau jis, kaip ir visada, rÅ«kė sukamÄ tabakÄ , kuris parduodamas visose parduotuvėse. IÅ¡vakarėse S. A. su draugais kažkÄ rÅ«kė tikrai. G. G. teigimu, įvykio dienÄ jau buvo vėlu, todėl paaiÅ¡kinime ji nurodė tik aplinkybes, o kitÄ dienÄ po įvykio ji papildė savo paaiÅ¡kinimÄ , paminėjo visas smulkmenas (b. l. 34).             Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.1. punkte numatyta, kad apsvaigimas – asmens psichikos bÅ«sena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichikÄ veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), iÅ¡skyrus etilo alkoholį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija).             SuraÅ¡ius administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , S. A. nesutiko su tuo, jog jis patikrinimo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų (b. l. 8). 2016 m. gegužės 28 d. paaiÅ¡kinime S. A. taip pat neigė, kad patikrinimo dienÄ jis buvo vartojęs narkotines medžiagas, kartu nurodė, jog jis rÅ«kė „žolę“ 2016 m. gegužės 26 d. (b. l. 12).

S. A. analogiÅ¡kai tvirtino ir teismo posėdyje (b. l. 23).              Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nai I. P. ir L. P. tarnybiniuose praneÅ¡imuose iÅ¡samiai apibÅ«dino įvykio aplinkybes, S. A. bÅ«senÄ ir elgesį patikrinimo metu, dėl kurio, jų nuomone, buvo pagrindo manyti, jog S. A. buvo vartojęs narkotinių, psichotropinių medžiagų. Kad ne tik automobilio vairuotojas, bet ir kiti automobilyje buvę asmenys, iÅ¡skyrus G. G., buvo apsvaigę, policijos pareigÅ«nas I.

P. apklaustas kaip liudytojas tvirtino ir teismo posėdyje, nurodė, kad asmenų judesiai buvo nekoordinuoti, drebėjo rankos, akių vyzdžiai buvo iÅ¡siplėtę, akys raudonos (b. l. 46). Liudytoja G. G., kaip jau buvo aptarta, taip pat pirminiame paaiÅ¡kinime buvo užsiminusi, kad S. A. kartu su visais galėjo parÅ«kyti „žolės“, tačiau ji tik taip manė, Å¡ios aplinkybės teismo posėdyje nepatvirtino, prieÅ¡ingai, teismo posėdyje teigė, kad S. A. įvykio dienÄ rÅ«kė tik paprastÄ tabakÄ , o „žolę“ rÅ«kė iÅ¡vakarėse.             Šiuo atveju pažymėtina, kad nors policijos pareigÅ«nams ir kilo įtarimas, jog S. A. galbÅ«t vairavo automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, tačiau akcentuotina, kad esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 4.1. punkte reglamentuota, jog bendrÄ asmens bÅ«klės vertinimÄ atlieka gydytojai, vėliau tiriamųjų medžiagų paėmimÄ â€“ slaugytojai arba klinikos laborantai ASPÄ® vadovo nustatyta tvarka (Metodikos 4.2. punktas), tiriamųjų medžiagų iÅ¡tyrimÄ â€“ Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai (Metodikos 4.3. punktas).

Kartu pažymėtina, kad bendras asmens bÅ«klės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandÄ nuo asmens atvykimo į ASPÄ® (Metodikos 5. punktas). Gydytojas, vertindamas bendrÄ asmens bÅ«klę (iÅ¡vaizdÄ , odÄ , gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobÅ«dį, Å¡irdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospÅ«dį, eisenÄ , stovėsenÄ , judesių tikslumÄ , vokų, liežuvio ir pirÅ¡tų virpėjimÄ , vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d.

įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972; 2001, Nr. 31-1042) patvirtintÄ formÄ Nr. 155-1/a „Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, iÅ¡skyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „IÅ¡vada“ ir „Tiriamojo įraÅ¡as ranka apie susipažinimÄ su iÅ¡vada, sutikimas/nesutikimas su iÅ¡vada“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 9 punktÄ , policijos pareigÅ«nai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandÄ nuo praneÅ¡imo apie nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo suraÅ¡ymo, iÅ¡raÅ¡o Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros ir pristato Å¡iuos asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ .             Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju praneÅ¡imas dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo S. A. buvo suraÅ¡ytas 2016 m. gegužės 27 d. 19.38 val. (b. l. 10), o siuntimas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti iÅ¡raÅ¡ytas tik 2016 m. gegužės 27 d. 22.07 val. (b. l. 14), t. y. praėjus dviem su puse valandos.

Nesant byloje kitų objektyvių duomenų, aplinkybė, kad siuntimas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti iÅ¡raÅ¡ytas tik 22.07 val., t. y. praėjus dviem su puse valandos, kai praneÅ¡imas dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo S. A. buvo suraÅ¡ytas jau 19.38 val., leidžia abejoti aptartuose policijos pareigÅ«nų I. P. ir L. P. tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kad S. A. nebuvo galima anksčiau pristatyti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl Smiltynės perkėlos keltų, keliančių į Klaipėdos miestÄ , darbo laiko.

IÅ¡ Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 224 užfiksuotų duomenų nustatyta, kad S. A. atvyko į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę 22.40 val., t. y. praėjus pusvalandžiui po to, kai jam buvo iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti, o jo apžiÅ«ra pradėta 22.55 val. (b. l. 15). Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai turėjo imtis visų priemonių tam, kad siuntimas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti bÅ«tų iÅ¡raÅ¡ytas ir S. A. bÅ«tų nuvežtas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nedelsiant, o ne praėjus beveik trims valandoms nuo jo sulaikymo ir nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo.

S. A. apžiÅ«rėjusi VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja I. G. M. apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte konstatavo, kad S. A. kvėpavimas tolygus, liežuvis drėgnas, be apnaÅ¡o, eisena tiesi, judesius atlieka tiksliai, pirÅ¡tai virpa, vyzdžiai simetriÅ¡ki, kreipia akis į Å¡onÄ , markstosi, prieÅ¡ dvi tris savaites vartojo marichuanos, elgsena adekvati, orientuotas sÄ moningas, dėmesį iÅ¡laiko, kalba riÅ¡li, mÄ stymas nuoseklus, 22.55 val. paimtas 50 ml Å¡lapimo mėginys.

Atlikusi apžiÅ«rÄ , gydytoja I. G. konstatavo, jog S. A. neapsvaigęs, taip pat pažymėjo, kad detalesnis atsakymas bus po Å¡lapimo toksikologinio iÅ¡tyrimo.              Valstybinės teismo medicinos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N 1547/2016(01) konstatuota, jog iÅ¡tyrus S. A. Å¡lapimÄ , paimtÄ 2016 m. gegužės 27 d., Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties. Å lapime benzodiazepinų, amfetaminų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, Å¡lapime opijatų ir kokaino nerasta (b. l. 31).

VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo V. J. 2016 m. rugsėjo 1 d. raÅ¡te užfiksuoti duomenys dar kartÄ patvirtino, kad 2016 m. gegužės 27 d. S. A. apsvaigimas nenustatytas. Å lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, padaryta iÅ¡vada – vartojęs kanabinoidus/marihuanÄ , neapsvaigęs (b. l. 38).              Siekdamas paÅ¡alinti bet kokius prieÅ¡taravimus dėl to, ar S. A. įvykio metu automobilį vairavo apsvaigęs, ar neapsvaigęs, apylinkės teismas nutarė byloje paskirti narkologinę – medicininę ekspertizę (b. l. 48–49).

Ekspertizės akte Nr. 1962/2016(03) nurodyta, jog iki 2016 m. gegužės 27 d. 19.38 val. S. A. buvo pavartojęs psichoaktyviÄ medžiagÄ tetrahidrokanabinolį, kuris randamas kanapėse, tačiau vien tik Å¡lapimo toksikologinis tyrimas neįgalina nustatyti galbÅ«t buvusį apsvaigimÄ psichoaktyvia medžiaga administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu, kadangi VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiÅ«ros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 224 duota iÅ¡vada – neapsvaigęs. Ekspertizės akte pažymėta, kad S. A. biologinės terpės bandinys paimtas praėjus 3,17 val. nuo fiksuoto pažeidimo laiko, toksikologinių medžiagų nustatymui paimtas tik Å¡lapimas, jį iÅ¡tyrus rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, kurios radimas Å¡lapime nurodo tik į psichoaktyvios medžiagos pavartojimo faktÄ , tačiau neįgalina nustatyti apsvaigimo fakto protokolo suraÅ¡ymo metu (b. l. 51–52).             Kaip matyti, kad tiek Valstybinės teismo medicinos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N 1547/2016(01), tiek ir ekspertizės akte Nr. 1962/2016(03) nurodyta, jog iÅ¡tyrus S. A.

Å¡lapimÄ , paimtÄ 2016 m. gegužės 27 d., Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, tačiau Å¡i aplinkybė nurodo tik į psichoaktyvios medžiagos pavartojimo faktÄ ir nepatvirtina fakto, kad S. A. buvo apsvaigęs protokolo suraÅ¡ymo metu, t. y. 2016 m. gegužės 27 d. 19.38 val., kadangi VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiÅ«ros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 224 duota iÅ¡vada – neapsvaigęs.             Esant objektyvioms medicininėms iÅ¡vadoms, apygardos teismas dar kartÄ pažymi ir visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad vien policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotų aplinkybių ir parodymų, jog jiems vizualiai stebint S. A. elgesį ir bÅ«senÄ , kilo įtarimų, kad jis gali bÅ«ti apsvaigęs nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų, apsvaigimo faktui nustatyti nepakanka.

Aplinkybės, kad S. A. įvykio dienÄ galėjo bÅ«ti pavartojęs įstatymu uždraustų medžiagų, nepatvirtino ir įvykio liudytoja G. G.. PrieÅ¡ingai, kaip ir pats S. A., ji teigė, kad S. A. „žolės“ rÅ«kė iÅ¡vakarėse. Tai, jog S. A. vartojo įstatymu uždraustų medžiagų, kÄ jis pripažino ir pats, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad jis buvo apsvaigęs nuo jų įvykio dienÄ , t. y. vairavo automobilį, bÅ«damas apsvaigęs. Juolab, kad kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, Å¡lapime rasti kanabinoidų pėdsakai gali iÅ¡bÅ«ti kurį laikÄ ir po jų vartojimo.

Å iuo atveju dar kartÄ akcentuotina, kad Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 4.1. punkte reglamentuota, jog bendrÄ asmens bÅ«klės vertinimÄ atlieka bÅ«tent gydytojai. Tiek VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiÅ«ros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 224, kuriame užfiksuotais duomenimis remtasi ir ekspertizės akte Nr. 1962/2016(03), tiek vėliau ir VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo V.

J. 2016 m. rugsėjo 1 d. raÅ¡te aiÅ¡kiai konstatuota, kad 2016 m. gegužės 27 d. S. A. apsvaigimas nenustatytas.              Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiÅ¡kai, iki galo ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kino bei įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė. Atsižvelgdamas į nustatytas ir įvertintas aplinkybes, administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ , apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad Å¡ioje byloje ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl S. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė pagrįstai ir teisėtai (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d.

Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato virÅ¡ininko A. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                 Edita Lapinskienė