2024-09-11 Nr. AB-12936-3-61-3-01702-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2132-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01702-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.5; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. P. skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos bei Pabėgėlių priėmimo centro, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. P. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateiktame skunde prašė įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) pateikti atsakymą į pareiškėjo 2023 m. sausio 6 d. prašymą dėl informacijos suteikimo bei priteisti 500 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. sausio 6 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu „Dėl apgyvendinimo sąlygų pakeitimo“ (toliau – ir Prašymas). Apie pateiktą Prašymą Migracijos departamentui buvo priminta 2022 m. vasario 8 d., t. y. jau pasibaigus įstatymo nustatytam prašymo nagrinėjimo terminui. Atsakovas neatsakė į prašymus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 32 punkte įtvirtintą reglamentavimą. Neatsakydamas į pareiškėjo prašymus per įstatymo nustatytą laiką ir nenurodęs tokio neveikimo priežasties, atsakovas pažeidė esminius viešojo administravimo ir valstybės tarnybos principus.

2.2. Atsakovui nenagrinėjant pareiškėjo skundo, pareiškėjas patyrė papildomų kančių dėl jo laisvės laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos ribojimo. Pareiškėjas dėl nenagrinėjamo prašymo ir suvoktos nežinomybės dėl judėjimo ribojimų laikotarpio patiria emocinį stresą. Jam neteikiamos tinkamos priėmimo sąlygos, nepagrįstas tolesnis pažeidžiamo asmens laisvės ribojimas. Prašymo nenagrinėjimas prisideda prie jo patiriamo fizinio skausmo, bendravimo galimybių apribojimo, riboja judėjimo negalią turinčio asmens galimybes išmokti judėti vėžimėlyje ir integruotis visuomenėje. Nesprendžiant Prašymo, toliau taikomi ribojimai kenkia užsieniečio psichologinei būklei. Minėtais pagrindais pareiškėjas prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Migracijos departamente 2023 m. sausio 6 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl informacijos pateikimo. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2023 m. sausio 25 d. Migracijos departamentas parengė atsakymą Nr. 10K-888 (toliau – ir 2023 m. sausio 25 d. raštas), kurį tą pačią dieną išsiuntė pareiškėjo atstovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (toks pat pareiškėjo elektroninio pašto adresas buvo nurodytas ir skunde) ir pareiškėjo apgyvendinimo vietos elektroninio pašto adresu centras@rppc.lt (pareiškėjas apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje). Migracijos departamentas ne tik pateikė atsakymą į pareiškėjo 2023 m. sausio 6 d. prašymą, bet atsakė 13 darbo dieną nuo pareiškėjo prašymo gavimo, t. y., nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų.

3.2. Apie tai, kad 2023 m. vasario 8 d. Migracijos departamentui buvo atsiuntęs „priminimą“ apie savo Prašymą, pareiškėjas tai patvirtinančių įrodymų prie skundo nėra pridėjęs. Migracijos departamentui patikrinus savo elektroninę pašto dėžutę info@migracija.gov.lt, taip pat nebuvo nustatyta pareiškėjo atstovo 2023 m. vasario 8 d. Migracijos departamentui siųstų elektroninių laiškų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde šiuo aspektu nurodytos aplinkybės dėl tariamai nepateikto atsakymo į pareiškėjo prašymą, neatitinka tikrovės.

3.3. Kadangi Migracijos departamentas į Prašymą pateikė atsakymą 2023 m. sausio 25 d. raštu ir skundas grindžiamas išimtinai pareiškėjo nurodytais tikrovės neatitinkančiais teiginiais, pareiškėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas nepagrindė būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos – neteisėtų Migracijos departamento veiksmų ar neveikimo, taip pat ir kitos būtinos sąlygos – neturtinės žalos.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pabėgėlių priėmimo centras į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pabėgėlių priėmimo centras neatliko neteisėtų veiksmų, įvykdė visus teisės aktų reikalavimus ir suteikė pareiškėjui jo gyvenimo Pabėgėlių priėmimo centre nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki 2023 m. vasario 13 d. metu visas teisės aktų numatytas apgyvendinimo ir medicinines paslaugas: su juo dirbo socialiniai darbuotojai, psichologai, jis buvo prižiūrimas gydytojų, teikiama medicininė pagalba, buvo atsižvelgiama į pareiškėjo specialiuosius poreikius, pažeidžiamumą, atsižvelgus į jo negalią jis buvo apgyvendintas pirmajame aukšte esančiame specialiai jo poreikius atitinkančiame kambaryje, su visomis jam reikalingomis apgyvendinimo sąlygomis, su juo visą laiką.

4.2. Pareiškėjas neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos, kaip neva kilusios dėl Pabėgėlių priėmimo centro kaltės, sąlygų. Pareiškėjo judėjimo laisvė, kaip ir visų kitų apgyvendintų užsieniečių, Pabėgėlių priėmimo centro teritorijoje nebuvo ribojama, jis ten judėjo laisvai kur norėjo, o išeiti iš Pabėgėlių priėmimo centro teritorijos taip pat galėjo, tik tai buvo padaroma lydint socialiniam darbuotojui. Pabėgėlių priėmimo centro atžvilgiu nekilo viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, nes nėra valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pačios žalos pareiškėjui padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjo nurodytos žalos, todėl prašė skundą atmesti, kaip neįrodytą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo J. M. P. skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad Prašymas Migracijos departamente buvo gautas 2023 m. sausio 6 d. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo atstovo į bylą pateiktas Migracijos departamento patvirtinimas apie pareiškėjo atstovo laiško gavimą. Byloje atsakovo pateiktas 2023 m. sausio 25 d. atsakymas Nr. 10K-888 bei duomenys apie šio atsakymo išsiuntimą pareiškėjui ir atstovui (išsiuntimo data – 2023 m. sausio 25 d., 07:47:24) patvirtina atsakovo Migracijos departamento atsakymo į Prašymą priėmimo ir jo pareiškėjui išsiuntimo faktą. Teismas akcentavo, jog Pareiškėjas šiuos įrodymus paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamento pateikti rašytiniai duomenys apie elektroniniu paštu atsakymo į Prašymą išsiuntimą 2023 m. sausio 25 d. pareiškėjo atstovui ir į pareiškėjo apgyvendinimo vietą yra paimti iš valstybės institucijos oficialios svetainės. Atsakymas į Prašymą pasirašytas kvalifikuotu parašu. Todėl, pareiškėjui jų teisėtumo kitais įrodymais nepaneigus, teismas vertino, jog nėra pagrindo abejoti šių įrodymų tikrumu bei teisėtumu. Teismas konstatavo, kad byloje ištirta įrodymų visuma paneigia pareiškėjo skundo faktiniame pagrinde nurodytus argumentus dėl Migracijos departamento neveikimo ir / ar netinkamo veikimo atsakant į pareiškėjo Prašymą.

7. Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad pareiškėjas skundo argumentais Migracijos departamento neteisėtų veiksmų – vilkinimo, neįrodė, atitinkamai neįrodė ir teisės į žalos (ir palūkanų) atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturtinė žala taip pat siejasi ir su Pabėgėlių priėmimo centro veiksmais – pareiškėjui netinkamų priėmimo sąlygų teikimu, tokiu būdu apribojus jo teisę laisvai judėti, tačiau šie argumentai atmestini, kaip išeinantys už skundo, kuriuo išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo siejamas tik su Migracijos departamento veiksmais dėl Prašymo nagrinėjimo, reikalavimų ribų. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei išvestinio reikalavimo – dėl penkių procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 8. Pareiškėjas J. M. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą, panaikinti Migracijos departamento 2023 m. sausio 25 d. raštą, įpareigoti Migracijos departamentą pateikti atsakymą į pareiškėjo Prašymą ir priteisti 500 Eur neturtinę žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Atsakovo 2023 m. sausio 25 d. raštą, kuriuo atsakoma į pareiškėjo Prašymą, pareiškėjas gavo tik 2023 m. kovo 8 d., kartu su atsakovo atsiliepimu.

9.2. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad 2023 m. sausio 25 d. raštą išsiuntė atsakovo atstovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu šio rašto nebuvo gauta. Atsakovas taip pat nurodė, kad raštą išsiuntė ir Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje adresu centras@rppc.lt, tačiau nėra jokių duomenų, kad šis raštas būtų gautas ir šiuo adresu, tuo labiau nėra duomenų, kad apie šį dokumentą būtų informuotas pareiškėjas.

9.3. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai. Negavęs atsakymo, pareiškėjo atstovas 2023 m. vasario 8 d. žinute Message-ID prašė pateikti informaciją apie Prašymo nagrinėjimą, tačiau atsakymo į šį paklausimą nebuvo pateikta. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą.

9.4. Su atsiliepimu pateiktame 2023 m. sausio 25 d. rašte atsakovas pažymi, kad nėra kompetentingas nagrinėti pateiktą Prašymą. Pareiškėjas su tuo nesutinka. Būtent Migracijos departamentas, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje ir ne Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, yra atsakingas už tinkamų priėmimo sąlygų prieglobsčio prašytojams užtikrinimą. Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) numato atsakovo pareigą apgyvendinti užsieniečius, pateikusius teisinės pagalbos prašymą. Užsienietis nėra apgyvendintas teismo sprendimu. Sprendimą dėl užsieniečio apgyvendinimo vadovaujantis 1408 straipsnio 2 dalimi priima Migracijos departamentas. Pažymoje dėl prieglobsčio prašymo priėmimo (pridėta prie papildomų paaiškinimų) nurodoma, kad pareiškėjas yra pasienio kontrolės punkte ir nėra įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareiškėjas prieglobsčio prašymo pateikimo metu nebuvo sulaikytas pasienio punkte. Pareiškėjas buvo sulaikytas Vilniuje, prieglobsčio prašymą pateikė ligoninėje.

9.5. Migracijos departamento 2023 m. sausio 25 d. rašto negalima laikyti atitinkančiu administraciniam sprendimui nustatytus reikalavimus. Atsakovo pareiga – tinkamai išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir pateikti atsakymą – nėra įvykdyta. Neatsakydamas į pareiškėjo prašymus per įstatymo nustatytą laiką ir nenurodęs tokio neveikimo priežasties, atsakovas pažeidė esminius viešojo administravimo ir valstybės tarnybos principus. Atsisakymui priimti nagrinėti prašymą teisės aktai numato 3 darbo dienų terminą.

9.6. Net tuo atveju, kai pareiškėjo prašymas turi būti nagrinėjamas kitoje įstaigoje, atsakovas pažeidė VAĮ įtvirtintą vieno langelio principą. Nagrinėjant šios atsakovo pareigos apimtį būtiną atsižvelgti į ypatingą pažeidžiamo asmens padėtį, nurodytą Prašyme. Neatsižvelgta, kad nepagrįstas atsisakymas nagrinėti prašymą gali sukelti papildomų kančių pareiškėjui ir nenagrinėta, kad papildomas laikotarpis, per kurį pareiškėjas turėtų kreiptis į kitas institucijas neišvengiamai užtęstų laikotarpį, kurio metu neteikiamos tinkamos priėmimo sąlygos. Pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes. Atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas neperdavė Prašymo nei vienai iš nurodytų institucijų, nenurodė kuri institucija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėjo nagrinėti prašymą ir kokiu teisiniu pagrindu.

9.7. Jei Migracijos departamentas nematė poreikio riboti pareiškėjo judėjimo laisvės įstatymo numatytais pagrindais, jis įstatymo numatyta tvarka turi priimti sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją, neribojant jo judėjimo laisvės.

9.8. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo laikyti motyvuotu procesiniu dokumentu, nes jame nėra išnagrinėti pareiškėjo argumentai, kuriais jis remiasi ginčydamas atsakymo pateikimo laiką ir jo tinkamumą.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

10.1. Migracijos departamentas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakymas buvo parengtas ir pateiktas teisės aktuose nustatytu terminu tiek pareiškėjo atstovo elektroninio pašto adresu, tiek ir Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro, kuriame buvo apgyvendintas pareiškėjas, elektroninio pašto adresu. Vien skundo teiginiai, kad atsakymo pareiškėjas negavo, nesudaro pagrindo išvadai dėl Migracijos departamento tariamo neveikimo ir atsakymo nepateikimo.

10.2. Kadangi Migracijos departamentas į Prašymą pateikė atsakymą 2023 m. sausio 25 d. raštu ir skundas grindžiamas išimtinai pareiškėjo nurodytais tikrovės neatitinkančiais teiginiais, pareiškėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas nepagrindė būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos – neteisėtų Migracijos departamento veiksmų ar neveikimo, taip pat ir kitos būtinos sąlygos – neturtinės žalos. pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp jam tariamai padarytos neturtinės žalos ir tariamų neteisėtų veiksmų, nepateikė savo paskaičiavimus pagrindžiančių dokumentų ar duomenų.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pabėgėlių priėmimo centro, atsiliepimo į apeliacinį skundą per 14 kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo gavimo nepateikė. Jam tokia teisė išaiškinta tinkamai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą pateikti atsakymą į pareiškėjo 2023 m. sausio 6 d. prašymą bei pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

13. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Migracijos departamentas būtų nepriėmęs sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, ar neatlikęs visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti Migracijos departamentą atsakyti į Prašymą – atmetė.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamas, kad teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Dėl to, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

16. Akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

17. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

18. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo šioje byloje inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Migracijos departamento vilkinimo atlikti veiksmus. Pareiškėjas siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti ir atsakyti į jo 2023 m. sausio 6 d. prašymą. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento 2023 m. sausio 25 d. rašto Nr. 10K-888, kuriuo buvo atsakyta į jo 2023 m. sausio 6 d. prašymą, pareiškėjas negavo.

21. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-438/2016).

22. Kaip matyti iš atsakovo byloje pateiktų duomenų, Migracijos departamento 2023 m. sausio 25 d. raštas Nr. 10K-888, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2023 m. sausio 6 d. prašymą, tą pačia dieną buvo išsiųstas pareiškėjo atstovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo apgyvendinimo vietos elektroninio pašto adresu (išsiuntimo data – 2023 m. sausio 25 d., 07:47:24). Susipažinusi su minėtais rašytiniais įrodymais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateikti įrodymai yra pakankami atsakymo į Prašymą priėmimo ir jo išsiuntimo pareiškėjui faktui pagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų teisėtumu (duomenys pateikti iš valstybės institucijos Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos, atsakymas į Prašymą pasirašytas kvalifikuotu parašu), todėl pareiškėjui jų teisėtumo kitais įrodymais nepaneigus, darytina išvada, kad į pareiškėjo Prašymą buvo atsakyta priimant 2023 m. sausio 25 d. atsakymą Nr. 10K-888 ir kuris pareiškėjui buvo išsiųstas įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Migracijos departamento veiksmus – vilkinimą atsakyti į pareiškėjo Prašymą. Nepripažinus vilkinimo veiksmų, atitinkamai reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą atsakyti į Prašymą negali būti tenkinamas.

23. Pareiškėjas kelia klausimą dėl Migracijos departamento 2023 m. sausio 25 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, suformuluodamas reikalavimą įpareigoti atsakovą atsakyti į jo 2023 m. sausio 6 d. skundą, apibrėžė nagrinėjamos bylos ginčo ribas, t. y. teismas šioje byloje tik vertins, ar yra pagrindas įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 6 d. prašymą, į kurį, pareiškėjo teigimu, atsakovas nepateikė atsakymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog 2023 m. sausio 25 d. rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka, rengiant minėtą raštą neužtikrintas vieno langelio principo laikymasis, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus. 2023 m. sausio 25 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl minėti pareiškėjo argumentai nevertinami.

24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas ir Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Pareiškėjas siekia 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Migracijos departamento veiksmais – neatsakius į Prašymą. Dėl to, pareiškėjo teigimu, buvo pažeista jo teisė į jam pritaikytų apribojimų – laisvės laikinai išvykti iš apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre vietos – panaikinimą, ir jis patyrė neigiamas pasekmes (neigiamus išgyvenimus, stresą dėl nežinomybės ar galės išvykti iš Pabėgėlių priėmimo centro tol, kol Migracijos departamentas nepateikė atsakymo į jo Prašymą), buvo pakenkta jo psichologinei būklei.

25. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios.

26. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Migracijos departamento – neteisėtus veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

27. Minėta, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš Migracijos departamento veiksmų (neveikimo), kuomet, pasak pareiškėjo, Migracijos departamentas nepateikė atsakymo į jo 2023 m. sausio 6 d. prašymą. Konstatavus, kad nėra pagrindo abejonėms dėl pareiškėjo ginčijamų Migracijos departamento veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, darytina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti – valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, o nenustačius valstybės institucijų padarytų pažeidimų, nėra pagrindo vertinti kitų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio, padarytos žalos) ir spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio pareiškėjo skundo reikalavimo netenkino.

28. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo ginčijamus atsakovo Migracijos departamento veiksmus (neveikimą) bei kitų jo skunde nurodytų reikalavimų pagrįstumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė