864a07e9-ea20-4d77-9275-aecb8ebb9243 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovui advokatui Giedriui BuÄinskui, atsakovo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovui RamÅ«nui KuÄiauskui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. C. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo R. C. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenÄs Karo policijai dÄl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated864a07e9-ea20-4d77-9275-aecb8ebb9243 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: C. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo R. C. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenÄs Karo policijai dÄl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
PareiÅ¡kÄja A-B
                                                                                         AdministracinÄ
byla Nr. A62-1130/2011
Teismo proceso Nr. 3-61-3-01137-2010-8
                                                        Procesinio
sprendimo kategorija 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Antano Ablingio (praneÅ¡Äjas), Romos Sabinos AlimienÄs ir Virgilijaus ValanÄiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant AuÅ¡rai DziÄkanecienei,
dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovui advokatui Giedriui BuÄinskui, atsakovo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovui RamÅ«nui KuÄiauskui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. C. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo R. C. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenÄs Karo policijai dÄl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
TeisÄjų kolegija
n u s t a t Ä:
                                                                               Â
I.
             2001 m. gruodžio 21 d. R. C. su Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija (toliau â ir KAM, KraÅ¡to apsaugos ministerija) pasiraÅ¡Ä ProfesinÄs karo tarnybos sutartį (b. l. 6-7), kurios 1 punktu buvo nustatyta, kad R. C. į profesinÄ karo tarnybÄ priimamas penkeriems metams, o sutarties 7 punkte nurodyta, kad pasibaigus sutarties 1 punkte nustatytam tarnybos laikotarpiui sutartis laikoma nutraukta. VÄliau ProfesinÄs karo tarnybos sutartis Å¡alių susitarimu buvo pratÄsta iki 2010 m. gruodžio 21 d.
  2009 m. gruodžio 22 d. Lietuvos kariuomenÄs Karo policijos (toliau â ir Karo policija) raÅ¡tu Nr. IS-995 R. C. buvo informuotas, kad 2010 m. kovo 28 d. jis bus atleistas iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos ir iÅ¡leistas į atsargÄ (b. l. 8).
 2010 m. vasario 11 d. praÅ¡ymu R. C. kreipÄsi į KAM dÄl profesinÄs karo tarnybos pratÄsimo (b. l. 11).
 2010 m. vasario 19 d. raÅ¡tu Nr. 1S-142 Karo policija kreipÄsi į KAM ir praÅ¡Ä pratÄsti R. C. profesinÄ karo tarnybÄ iki 2010 m. gruodžio 21 d. (b. l. 12), o vÄliau buvo parengtas Teikimas pratÄsti profesinÄs karo tarnybos sutartį ir profesinÄ karo tarnybÄ (b. l. 9-10). Å iame teikime tiesioginis, aukÅ¡tesnysis ir dalinio vadai rekomendavo pratÄsti su R. C. sudarytÄ ProfesinÄs karo tarnybos sutartį, nurodydami, kad jis tinkamai atlieka savo pareigas.
  Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo
patariamosios komisijos posÄdyje                                2010 m. kovo 24
d. buvo nutarta siÅ«lyti nepratÄsti pareiÅ¡kÄjo profesinÄs karo tarnybos ir vadovautis Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau âir ir KASOKTÄ®) 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu (b. l. 13).
 Lietuvos kariuomenÄs Karo policijos vado 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. P-48 âDÄl vyr. srž. R. C. atleidimo iÅ¡ pareigųâ pareiÅ¡kÄjas nuo 2010 m. kovo 28 d. buvo atleistas iÅ¡ Karo policijos Kauno įgulos Karo policijos bÅ«rio 2 skyriaus vyresniojo karo policininko pareigų, vadovaujantis KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 45 straipsnio1 dalies normomis (b. l. 14).
  Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro (toliau â ir KraÅ¡to apsaugos ministras) 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. P-351 (b. l. 16), vadovaujantis KASOKTÄ® 38 straipsnio             1 dalies 7 punktu, nuo 2010 m. balandžio 9 d. su R. C. buvo nutraukta profesinÄs karo tarnybos sutartis bei jis iÅ¡leistas į atsargÄ .
II.
PareiÅ¡kÄjas R. C. kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡Ä panaikinti Lietuvos kariuomenÄs Karo policijos 2010 m. kovo 26 d. įsakymÄ Nr. P-48 ir Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymÄ Nr. P-351, gražinti pareiÅ¡kÄjÄ Ä¯ profesinÄ karo tarnybÄ Ä¯ iki atleidimo užimtas pareigas, iÅ¡mokÄti atlyginimÄ už priverstinio nebuvimo tarnyboje laikÄ nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki gražinimo į tarnybÄ dienos.
PareiÅ¡kÄjas atleidimÄ iÅ¡ pareigų laikÄ neteisÄtu, teigdamas, kad apie profesinÄs karo tarnybos nutraukimÄ buvo informuotas tik 2009 m. gruodžio 22 d., t. y. pažeidžiant KraÅ¡to apsaugos ministro2006 m. lapkriÄio 10 d. įsakymo Nr. V-1134 âDÄl PareigÅ«nų ir karių, iÅ¡leidžiamų į pensijÄ , socialinio prisitaikymo, medicininÄs reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukÅ«rimo programos įgyvendinimo kraÅ¡to apsaugos
sistemoje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ 5.1 punktÄ , numatantį informavimÄ prieÅ¡                      šeÅ¡is
mÄnesius. NurodÄ, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant KASOKTÄ® normas, darytina iÅ¡vada, jog esant kario, kuris sulaukÄs iÅ¡leidimo į atsargÄ amžiaus, praÅ¡ymui, KAM turi svarstyti jo profesinÄs karo tarnybos laiko pratÄsimÄ ir tai turi bÅ«ti daroma nustatyta tvarka, kuri teisinÄje valstybÄje turi bÅ«ti reglamentuota teisÄs aktais bei nustatyti aiÅ¡kÅ«s kriterijai (atvejai, sÄ lygos, reikalavimai), kuriais remiantis kario profesinÄs karo tarnybos laikas gali (ar negali) bÅ«ti pratÄstas. Nors pareiÅ¡kÄjas KAM buvo pateikÄs praÅ¡ymÄ pratÄsti jo profesinÄs karo tarnybos laikÄ ir Å¡iam pratÄsimui tarpininkavo Karo policijos vadas, nurodydamas, jog tarnybÄ vykdo uoliai, pavyzdingai, buvo ne vienÄ kartÄ skatintas už profesionalumÄ bei iniciatyvÄ , dalyvavÄs tarptautinÄse misijose, galiojanÄių drausminių nuobaudų neturintis, taÄiau KAM tarnybos laiko nepratÄsÄ ir tokio savo sprendimo nemotyvavo. PažymÄjo, kad nei viename galiojanÄiame teisÄs norminiame akte nÄra nustatyta kario tarnybos laiko (profesinÄs karo tarnybos) pratÄsimo tvarkos, nÄra nustatyta jokių aiÅ¡kių kriterijų (atvejų, sÄ lygų, reikalavimų), kada toks kario tarnybos laiko pratÄsimas įmanomas (ar neįmanomas). IÅ¡ KASOKTÄ® 46 straipsnio normos aiÅ¡ku tik tiek, jog šį klausimÄ sprendžia kraÅ¡to apsaugos ministras. PažymÄjo, kad KAM vadovavosi 2008 m. lapkriÄio
14 d. KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1092 patvirtintu ProfesinÄs karo tarnybos sutarties ir profesinÄs karo tarnybos pratÄsimo tvarkos apraÅ¡u (toliau â ir ApraÅ¡as). PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisÄs aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog Ministrų, VyriausybÄs įstaigų, kitų valstybÄs valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisÄs aktai įsigalioja kitÄ dienÄ po jų paskelbimo âValstybÄs žinioseâ, jeigu paÄiuose teisÄs aktuose nenustatyta vÄlesnÄ jų įsigaliojimo data. PareiÅ¡kÄjas rÄmÄsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 2 straipsnio 13 dalimi ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â ir VAÄ®) 3 straipsnio 17 dalimi bei teigÄ, kad ApraÅ¡e nustatytos elgesio taisyklÄs nÄra skirtos konkreÄiam asmeniui ar individualiais požymiais apibrÄžtiems subjektams, t. y. jos skirtos (taikomos) visiems KAM sistemos
pareigÅ«nams, kuriems suÄjÄs (tuoj sueis) iÅ¡leidimo                  į atsargÄ
amžius, kurie teikia praÅ¡ymus pratÄsti profesinÄ karo tarnybÄ ar sutartį, jame nustatyti tam tikri terminai, tvarka, sÄ lygos ir pan., kitaip tariant ApraÅ¡as skirtas individualiai neapibrÄžtai asmenų grupei, visos KAM sistemos kariams, todÄl jis laikytinas centrinio valstybinio administravimo subjekto priimtu
norminio pobÅ«džio teisÄs aktu. PareiÅ¡kÄjo nuomone,                       KAM
negalÄjo taikyti ApraÅ¡o nuostatų sprÄsdamas pareiÅ¡kÄjo tarnybos laiko (ne)pratÄsimo klausimo,  t. y. KAM, esant pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymui pratÄsti tarnybÄ , taikÄ negaliojantį teisÄs aktÄ , klausimÄ sprendÄ nesivadovaujant jokia tvarka, nes jos nebuvo, kaip nebuvo ir aiÅ¡kių kriterijų, sÄ lygų ir reikalavimų profesinÄs karo tarnybos laiko (ne)pratÄsimui. Buvo (yra) tik KraÅ¡to apsaugos ministro teisÄ (ne)pratÄsti Å¡io laiko, be jokių aiÅ¡kių ir pareiÅ¡kÄjui žinomų kriterijų (sÄ lygų) ir Å¡ios teisÄs realizavimo tvarkos. TeigÄ, kad įtvirtintas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas nevienodai traktuoti karius, kuriems suÄjÄs iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius ir kurie pateikÄ praÅ¡ymus pratÄsti tarnybos laikÄ , vienodas aplinkybes vertinti skirtingai arba iÅ¡ esmÄs skirtingas aplinkybes vertinti vienodai. TodÄl toks teisinis reguliavimas, anot pareiÅ¡kÄjo vertintinas kaip neatitinkantis asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo imperatyvų bei teisinÄs valstybÄs principo. PareiÅ¡kÄjo manymu, KAM ir Karo policijos įsakymai dÄl pareiÅ¡kÄjo profesinÄs karo tarnybos sutarties nutraukimo, atleidimo iÅ¡ pareigų ir iÅ¡leidimo į atsargÄ priimti neteisÄtai, pažeidžiant teisÄs aktų nustatytÄ atleidimo tvarkÄ , pareiÅ¡kÄjo interesus, įstatymo virÅ¡enybÄs, lygiateisiÅ¡kumo, teisÄtų lÅ«kesÄių principus. Be to, anot jo, pati procedÅ«ra, kuria buvo sprendžiamas atleidimas iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos, buvo ydinga, kadangi 2009 m. gruodžio 22 d. praneÅ¡imu buvo informuotas, jog 2010 m. kovo 28
d. bus atleistas iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos bei iÅ¡leistas                     į
atsargÄ , o 2010 m. kovo 24 d. tariamai dar buvo sprendžiamas pareiÅ¡kÄjo tarnybos (ne)pratÄsimo klausimas.
Atsakovas Lietuvos kariuomenÄs Karo policija atsiliepime praÅ¡Ä paÅ¡alinti Lietuvos kariuomenÄs Karo policijÄ iÅ¡ proceso ir bylÄ dalyje dÄl Lietuvos kariuomenÄs Karo policijos vado 2010 m. kovo 26 d.
įsakymo Nr. P-48 nutraukti, o nenustaÄius tam pagrindų, pareiÅ¡kÄjo R. C. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Atsakovo nuomone, siekiant kariui grįžti į profesinÄ karo tarnybÄ nebÅ«tina skųsti kario atleidimo iÅ¡ pareigų įsakymo, kadangi tai yra tik viena iÅ¡ procedÅ«ros dalių, o pati atleidimo procedÅ«ra įvykdoma KraÅ¡to apsaugos ministrui priÄmus įsakymÄ dÄl kario atleidimo iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos ir bÅ«tent Å¡is įsakymas sukelia individualias teisines pasekmes asmeniui, t. y. profesinÄs karo tarnybos kario statuso netekimÄ . PažymÄjo, kad, vadovaujantis KASOKTÄ® 28 straipsniu, į profesinÄ karo tarnybÄ asmenys priimami sudarant profesinÄs karo tarnybos sutartį ir bÅ«tent nuo Å¡ios sutarties sudarymo
jie įgyja profesinÄs karo tarnybos kario statusÄ ,                     t. y.
tapimas kariu nÄra siejamas su konkreÄiomis pareigomis, kÄ pagrindžia ir tai, jog karių profesinÄje karo tarnybos sutartyje nÄra nurodomos konkreÄios kario pareigos. Atleistas iÅ¡ pareigų karys nepraranda savo profesinÄs karo tarnybos kario statuso, nes gali bÅ«ti paskirtas                 į kitas pareigas, perkeltas į rezervÄ ir pan. NurodÄ, kad karių skyrimas į pareigas ir atleidimas iÅ¡ pareigų yra iÅ¡imtinÄ KraÅ¡to apsaugos sistemos atsakingų asmenų kompetencija, kurios ribojimas (t. y. naikinant karių atleidimo iÅ¡ pareigų, perkÄlimo į kitas pareigas ar pan. įsakymus) reikÅ¡tų, jog kraÅ¡to apsaugos sistemos vadovai neturi teisÄs savo nuožiÅ«ra planuoti ir organizuoti kraÅ¡to apsaugos sistemos pajÄgumų. PažymÄjo, kad vadovaujantis KASOKTÄ® 48 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas nustato, kad profesinÄs karo tarnybos karys yra atleistas iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos be Å¡io įstatymo numatyto pagrindo, teismas gali jį gražinti į
profesinÄ karo tarnybÄ (ne                         į konkreÄias pareigas), o
tik vÄliau karys kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų nuožiÅ«ra yra skiriamas į pareigas ar į laikinÄ jį profesinÄs karo tarnybos personalo rezervÄ . Vadovaujantis KASOKTÄ® 60 straipsnio 3 dalimi, profesinÄs karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį iÅ¡tarnautų metų (ne nuo užimamų pareigų), taip pat vadovaujantis kitais KASOKTÄ® straipsniais socialinÄs ir kitos garantijos taikomos bÅ«tent profesinÄs karo tarnybos kariams, neatsižvelgiant į tai, kokias konkreÄias pareigas karys eina, todÄl, anot atsakovo, darytina iÅ¡vada, kad teisÄs aktas sukeliantis teisines pasekmes asmeniui, kuris turi bÅ«ti skundžiamas teismui, yra ne kario atleidimo iÅ¡ pareigų įsakymas, o kario atleidimo iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos įstatymas, pasireiÅ¡kiantis profesinÄs karo tarnybos kario statuso praradimu. DÄl Karo policijos vado 2010 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. P-48 atsakovas paaiÅ¡kino, kad, atsiradus įstatymo numatytam profesinÄs karo tarnybos kario atleidimo pagrindui (Å¡iuo konkreÄiu atveju â sukakimas įstatymo numatyto amžiaus), tÄ paÄiÄ dienÄ karys privalo bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų ir ne vÄliau kaip per 14 dienų po
atleidimo iÅ¡ pareigų karys turi bÅ«ti iÅ¡leistas                 į atsargÄ .
AiÅ¡kinant, kad tik sutartyje nustatytas terminas apibrÄžia profesinÄs karo tarnybos pabaigÄ (jeigu sutartis toliau nebepratÄsiama), anot atsakovo, bÅ«tų paneigiamas ir įstatyminis profesinÄs karo tarnybos terminuotumo principas,
kadangi, vadovaujantis KASOKTĮ                         30 straipsnio 4 dalimi,
neatsižvelgiant į profesinÄs karo tarnybos sutarties terminÄ , Å¡io įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais atvejais ji gali bÅ«ti nutraukta ir prieÅ¡ terminÄ . KASOKTÄ® lygiais pagrindais profesinÄs karo tarnybos santykiams pasibaigti pripažįsta tiek profesinÄs karo tarnybos sutarties pasibaigimÄ , tiek KASOKTÄ® numatyto kario amžiaus sukakimÄ , nepaisant to, kad profesinÄs karo tarnybos sutarties terminas dar nÄra pasibaigÄs. DÄl kraÅ¡to apsaugos ministro 2006 m. lapkriÄio 10 d. įsakymo Nr. V-1134 atsakovas paaiÅ¡kino, kad nepagrįstai pareiÅ¡kÄjas savo skunde remiasi 2006 m. lapkriÄio 10 d.
KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1134, kadangi ginÄo teisinių santykių Å¡is teisÄs aktas nereglamentuoja. Detali profesinÄs karo tarnybos kario atleidimo procedÅ«ra reglamentuota įstatymo lygmens teisÄs akto nuostatomis, tuo tarpu pareiÅ¡kÄjo nurodomas teisÄs aktas reglamentuoja kario papildomas garantijas, kai karys iÅ¡leidžiamas į atsargÄ ir priklausomai nuo to, ar karys ketina jomis pasinaudoti, kariui Å¡ios garantijos taikomos arba ne. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas buvo supažindintas su galimybe dalyvauti socialinio prisitaikymo, medicininÄs reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje ir nenurodo jokių argumentų, kad jo teisÄs dÄl dalyvavimo programoje kaip nors bÅ«tų pažeistos, o ApraÅ¡o nuostatos nereglamentuoja atleidimo iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos procedÅ«rų, Å¡ioje byloje Å¡is apraÅ¡as apskritai neturÄtų bÅ«ti taikomas.
DÄl KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. balandžio 2 įsakymo Nr. F-351 atsakovas nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas neginÄija, jog sprendimÄ atleisti iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos priÄmÄ ir jį atleido tinkamas subjektas â KraÅ¡to apsaugos ministro įgaliotas kariuomenÄs vadas. TeigÄ, kad minÄtas įsakymas jokių aukÅ¡tesnÄs galios teisÄs normų nepažeidÄ, atleidžiant pareiÅ¡kÄjÄ iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos jokių procedÅ«rinių pažeidimų nepadaryta. PažymÄjo, kad pati atleidimo iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos procedÅ«ra numatyta KASOKTÄ®.
KASOKTÄ® įtvirtina profesinÄs karo tarnybos laikinumo principÄ , t. y. tarnybos trukmÄ priklauso nuo asmens amžiaus ir/arba nuo profesinÄs karo tarnybos sutarties termino, o profesinių karo tarnybos santykių pratÄsimas arba ne pratÄsimas yra KraÅ¡to apsaugos ministro teisÄ, bet ne pareiga. Anot atsakovo, pareiÅ¡kÄjo, kaip negaliojantis nurodomas įsakymas, yra vidinio administravimo dokumentas, kuris neprivalo bÅ«ti skelbiamas vieÅ¡ai, taÄiau juo privalo vadovautis tam tikras pareigas kraÅ¡to apsaugos sistemoje einantys asmenys.
Taip pat, atsakovo nuomone, nepagrįsti pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl to, kad KraÅ¡to apsaugos ministras, nepratÄsdamas profesinÄs karo tarnybos ir/ar profesinÄs karo tarnybos sutarties, turi tai motyvuoti. PažymÄjo, kad jokiuose teisÄs aktuose nÄra nurodyta KraÅ¡to apsaugos ministro pareiga pateikti motyvus, kodÄl vienu ar kitu atveju nepratÄsiama profesinÄ karo tarnyba ar profesinÄs karo tarnybos sutartis. PrieÅ¡ingai, KASOKTÄ® imperatyviai numatyta, kad pasibaigus profesinÄs karo tarnybos sutarties terminui arba kariui sukakus įstatymo nustatytÄ amžių, karys privalo bÅ«ti atleistas iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos.
Tik teisÄs aktų nustatyta tvarka profesinÄs karo tarnybos sutartis arba tarnyba gali bÅ«ti pratÄsta, todÄl tam, kad karį atleisti, kai jis privalomai pagal KASOKTÄ® turi bÅ«ti atleistas, nereikia jokių motyvų. PrieÅ¡ingai, kai, nepaisant įtvirtinto profesinÄs karo tarnybos laikinumo, profesinÄs karo tarnybos sutartis arba profesinÄ karo tarnyba pratÄsiama, tam turi bÅ«ti pateikti motyvai ir iÅ¡laikyta teises aktų nustatyta tvarka.
 Atsakovas Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija atsiliepime praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo R. C. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
 PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjas turÄjo vyr. seržanto karinį laipsnį, 2010 m. kovo 28 d. jam suÄjo 40 metų, karo tarnyba pratÄsta nebuvo, todÄl KASOKTÄ® 45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka turÄjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų ir per 14 dienų iÅ¡leistas į atsargÄ ,
neatsižvelgiant                            į profesinÄs karo tarnybos
sutarties galiojimo terminÄ . PažymÄjo, kad pagal užimamas pareigas pareiÅ¡kÄjas nepatenka į KASOKTÄ® 45 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų pareigybių, kurioms gali bÅ«ti taikomos iÅ¡imtys, sÄ raÅ¡Ä . TeigÄ, kad skundžiamas 2010 m. balandžio 2
d. įsakymas                      Nr. P-351 âDÄl vyr. srž. R.
C. iÅ¡leidimo į atsargÄ â turi bÅ«ti vertinamas kaip privaloma kario atleidimo iÅ¡ tarnybos procedÅ«ros dalis, nes pareiÅ¡kÄjas jau buvo atleistas iÅ¡ užimamų pareigų minÄtu pagrindu Lietuvos kariuomenÄs Karo policijos vado 2010 m. kovo
26 d. įsakymu Nr. P-48. Atsakovas rÄmÄsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika ir pažymÄjo, kad karo tarnybos sutarties nutraukimas (esant nurodytame punkte numatytoms sÄ lygoms) yra kitos Å¡ios sutarties Å¡alies pareiga, o ne teisÄ. KraÅ¡to apsaugos ministras tik gali, bet neprivalo pratÄsti kariui tarnybÄ , suÄjus įstatymu nustatytam amžiui. KASOKTÄ® 46 straipsnis nenustato tarnybos pratÄsimo procedÅ«rų ar sÄ lygų, taip pat neįpareigoja KraÅ¡to apsaugos ministrÄ nustatyti jam suteiktos teisÄs įgyvendinimo tvarkÄ . PažymÄjo, kad KraÅ¡to apsaugos ministras 2007 m. lapkriÄio 20 d. įsakymu Nr. V-1144 patvirtino profesinÄs karo tarnybos pratÄsimo tvarkÄ , siekdamas nustatyti kraÅ¡to apsaugos sistemos atsakingų darbuotojų privalomus veiksmus taikant minÄtÄ straipsnį. Å i tvarka taikoma individualiais požymiais apibrÄžtai asmenų grupei - kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose tarnaujantiems profesinÄs karo tarnybos kariams ir tarnautojams, nustato jų pareigas. Atitinkamai, minÄtas KraÅ¡to apsaugos įsakymas, kuriuo patvirtinta Å¡i tvarka, atsakovo nuomone, negali bÅ«ti laikomas norminiu, nes skirtas iÅ¡imtinai vidiniam administravimui ir aiÅ¡kiai apibrÄžtai asmenų grupei. Å ioje tvarkoje numatytos procedÅ«ros neturÄtų bÅ«ti laikomos kario iÅ¡leidimo į atsargÄ procedÅ«ros privaloma dalimi. Kario atleidimo iÅ¡ tarnybos privalomos procedÅ«ros ir tvarka numatyta paÄiame KASOKTÄ®. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjas jo tarnybos vietoje (Karo policijoje) dar 2009 m. gruodžio mÄn. buvo raÅ¡tu įspÄtas apie bÅ«simÄ tarnybos pabaigÄ , taÄiau atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pratÄsti tarnybÄ pateikÄ tik 2010 m. vasario 11 d. Å is praÅ¡ymas nustatyta tvarka buvo nukreiptas minÄtai komisijai, kuri 2010 m. kovo
24 d. posÄdyje svarstÄ pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ ir jam nepritarÄ. Pasibaigus nurodytoms procedÅ«roms, pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu buvo atliktos kitos KASOKTÄ® numatytos privalomos atleidimo iÅ¡ tarnybos procedÅ«ros, t. y. atleidimas iÅ¡ pareigų ir tik po to, iÅ¡leidimas į atsargÄ . TeigÄ, kad Å¡ios procedÅ«ros buvo atliktos tinkamai. Atsakovas atkreipÄ dÄmesį, kad skundžiamas KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2010 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. P-351 atitinka pagal VAÄ® vieÅ¡ojo administravimo subjektų sprendimams taikomus reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas teisÄs aktais, jį priÄmÄ tam įgaliotas asmuo.
PažymÄjo, kad pagal KASOKTÄ® 10 straipsnio 4 dalį, kraÅ¡to apsaugos ministras savo įsakymais gali deleguoti dalį Å¡iame įstatyme numatytų teisių, pareigų ir atsakomybÄs viceministrui, ministerijos valstybÄs sekretoriui ir ministerijos sekretoriams, kariuomenÄs vadui, kitiems vadams ir kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų bei padalinių vadovams. Tokiu bÅ«du KraÅ¡to apsaugos ministras 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 âDÄl teisių, pareigų ir atsakomybÄs personalo administravimo srityje perdavimoâ 1.2.2. punktu įgaliojo Lietuvos kariuomenÄs vadÄ nutraukti profesinÄs karo tarnybos sutartis ir atleisti iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje pagal KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 7 punktus karius iki majoro imtinai, tarnaujanÄius Lietuvos kariuomenÄje.
PareiÅ¡kÄjas tarnavo Lietuvos kariuomenÄs Karo policijos Kauno įguloje, todÄl sutartį su juo nutraukti ir iÅ¡leisti jį į atsargÄ galÄjo bÅ«tent Lietuvos kariuomenÄs vadas. DÄl KraÅ¡to apsaugos ministro 2006 m. lapkriÄio 10 d. įsakymo Nr. V-1134 âDÄl pareigÅ«nų ir karių, iÅ¡leidžiamų į pensijÄ , socialinio prisitaikymo, medicininÄs reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukÅ«rimo programos įgyvendinimo kraÅ¡to apsaugos sistemoje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ reikalavimų pažeidimų atsakovas nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai nepagrįsti, nes minÄtas tvarkos apraÅ¡as reguliuoja kitus santykius ir apskritai nereglamentuoja atleidimo iÅ¡ tarnybos procedÅ«rų ar tvarkÄ .
DÄl reikalavimo gražinti pareiÅ¡kÄjÄ Ä¯ iki atleidimo užimtas pareigas atsakovas paaiÅ¡kino, kad minÄtu atveju teismo grÄ Å¾intas į profesinÄ karo tarnybÄ asmuo skiriamas į pareigas ar į laikinÄ jį profesinÄs karo tarnybos personalo rezervÄ karo tarnybÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka.
III.
            Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , 2010 m. liepos 16 d. sprendimu pareiÅ¡kÄjo R. C. skundÄ atmetÄ kaip nepagrįstÄ .
            Pirmosios instancijos teismas analizavo KASOKTÄ® nuostatas ir pažymÄjo, kad KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato du alternatyvius profesinÄs karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus â arba profesinÄs karo tarnybos sutarties termino pasibaigimÄ arba įstatymo numatyto amžiaus suÄjimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad profesinÄs karo tarnybos sutartis gali bÅ«ti nutraukta įvykus vienam iÅ¡ dviejų juridinių faktų. KASOKTÄ® 31 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai numatyta, kad neatsižvelgiant į profesinÄs karo tarnybos sutarties terminÄ , Å¡io įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais atvejais ji gali bÅ«ti nutraukta prieÅ¡ terminÄ . PažymÄjo, jog pareiÅ¡kÄjo sudarytos ProfesinÄs karo tarnybos sutarties 6 punkte nurodyta, kad KASOKTÄ® nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali bÅ«ti nutraukta nepasibaigus 1 punkte nustatytam terminui. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinÄje byloje Nr. A-547/2007, kurioje pažymÄta, kad KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata yra imperatyvaus pobÅ«džio, o karo tarnybos sutarties nutraukimas (esant nurodytame punkte numatytoms sÄ lygoms) yra kitos Å¡ios sutarties Å¡alies pareiga, o ne teisÄ. IÅ¡ to teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad sukakus įstatymo nustatytam amžiui, nors ir galiojant profesinÄs karo tarnybos sutarÄiai, asmuo gali bÅ«ti
atleidžiamas iš tarnybos pagal KASOKTĮ 38 straipsnio                 1 dalies
7 punktÄ . Teismas nesutiko su pareiÅ¡kÄjo argumentu, kad jis galÄjo tarnauti visus tuos metus, kuriais jis yra sukakÄs 40 metų amžių. Teismas, vadovaudamasis lingvistiniu KASOKTÄ® 45 straipsnio 4 dalies 1 punkte aiÅ¡kinimu, sprendÄ, kad laiko momentas, skaiÄiuojamas pagal įstatymo normÄ , kad į atsargÄ karys iÅ¡leidžiamas sukakÄs 40 metų amžiaus, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip 40 metų sulaukimas, t. y. diena, kuriÄ kariui sueina 40 metų. Teismas nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas nepagrįstai rÄmÄsi KraÅ¡to apsaugos ministro 2006 m. lapkriÄio 10 d.
įsakymu                     Nr. V-1134 patvirtintu Pareigūnų ir karių,
iÅ¡leidžiamų į pensijÄ , socialinio prisitaikymo, medicininÄs reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukÅ«rimo programos įgyvendinimo kraÅ¡to apsaugos sistemoje tvarkos apraÅ¡u. NurodÄ, kad Å¡is teisÄs aktas, apibrÄžiantis karių galimybÄ dalyvauti programoje, negali bÅ«ti taikomas sprendžiant ginÄus dÄl profesinÄs karo tarnybos sutarties nutraukimo teisÄtumo. Teismas, vadovaudamasis KASOKTÄ® 39 straipsniu, taip pat sprendÄ, kad nÄra teisinio pagrindo laikyti, jog pareiÅ¡kÄjas buvo netinkamai įspÄtas dÄl profesinÄs karo tarnybos sutarties nutraukimo.
Teismas aiÅ¡kindamas KASOKTÄ® 46 straipsnį, pagal kurį kai kuriais atvejais kraÅ¡to apsaugos ministras, atsižvelgdamas į kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikius, gali pratÄsti ne aukÅ¡tesnio kaip pulkininko (jÅ«rų kapitono) laipsnio kario, sukakusio Å¡io įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ amžių, profesinÄ karo tarnybÄ pagal terminuotÄ profesinÄs karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip 2 metams (arba 2 kartus po vienus metus), vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymÄjo, kad nurodytos iÅ¡imties taikymas yra KraÅ¡to apsaugos ministro teisÄ, o ne jo pareiga.
TeigÄ, kad KASOKTÄ® 46 straipsnyje yra apsiribojama tik teisÄs pratÄsti tarnybÄ nusakymu, nenustatant teisÄs realizavimo procedÅ«ros ar sÄ lygų, kurioms esant galima pratÄsti profesinÄ karo tarnybÄ , kai asmuo sulaukia nustatyto amžiaus. Pasisakydamas dÄl KraÅ¡to apsaugos ministro 2007 m. lapkriÄio 20 d. įsakymu Nr. V-1144 patvirtino ProfesinÄs karo tarnybos sutarties ir profesinÄs karo tarnybos pratÄsimo tvarkos apraÅ¡o, pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad minÄtas aktas yra norminis.
Kadangi teisÄs aktas nebuvo paskelbtas įstatymo nustatyta tvarka, tai jis jo taikymo metu, anot teismo, buvo negaliojantis ir neturÄjo bÅ«ti taikomas. PabrÄžÄ, kad tokio pobÅ«džio teisÄs akto taikymas sprendžiant pareiÅ¡kÄjo profesinÄs tarnybos sutarties nutraukimo klausimÄ nÄra bÅ«tinas. Anot teismo, KASOKTÄ® 46 straipsnis nenustato taisyklių, kad tarnybos pratÄsimo klausimo sprendimui buvo bÅ«tina nustatyti papildomÄ teisinį reguliavimÄ . Ä®statymo norma suformuluota tokiu bÅ«du, kad ji, teismo nuomone, laikytina įgyvendinta tinkamai, kai sprendimÄ dÄl tarnybos pratÄsimo padaro KraÅ¡to apsaugos ministras.
Kokia tvarka jis tai daro ir kieno patarimu vadovaujasi pagal nustatytÄ Ä¯statyminį reguliavimÄ nÄra svarbu. Pagrindas, kuriuo remiantis turi bÅ«ti padaromas KraÅ¡to apsaugos ministro sprendimas, yra kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikiai. PažymÄjo, jog atsakovų atstovų paaiÅ¡kinimu, sprendimas nepratÄsti profesinÄs karo tarnybos pareiÅ¡kÄjui buvo pagrįstas tokio poreikio nebuvimu. NurodÄ, kad Karo policijoje nei vienam kariui 2009-2010 metais nebuvo pratÄstas karo tarnybos laikas. MinÄtu laikotarpiu buvo svarstyti 3 tokie praÅ¡ymai ir visi buvo atmesti.
DÄl Å¡ios priežasties, anot teismo, pareiÅ¡kÄjas negali bÅ«ti laikomas diskriminuojamu. Jis, kaip ir kiti jo kolegos, buvo traktuojami lygiai â nei vienam profesinÄ karo tarnyba nÄra pratÄsta. TeigÄ, kad kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dÄl įstatymo konstitucingumo patikrinimo teismui leidžiama tada, kai nagrinÄdamas bylÄ jis turi tokį įstatymÄ taikyti. Tuo tarpu teismas laikÄ, kad jis negalÄtų nagrinÄti klausimo, ar pareiÅ¡kÄjas lyginant su kitais asmenimis nebuvo diskriminuojamas, ar neturÄjo pirmenybÄs teisių pratÄsti tarnybÄ prieÅ¡ kitus asmenis, nes nei vienas asmuo nepasinaudojo KASOKTÄ® 46 straipsnio
lengvata. Teismas laikÄ, kad pareiÅ¡kÄjo kreipimasis                      į
teismÄ buvo tinkamas teisÄs įgyvendinimas, nes pareiÅ¡kÄjas atleistas KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu, o jo skundo GeneralinÄ inspekcija nenagrinÄjo.
IV.
PareiÅ¡kÄjas R. C. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , jo skundÄ tenkinant.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisÄtas, nepagrįstas ir netgi prieÅ¡taringas. Teismas netinkami aiÅ¡kino
KASOKTI 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto,                       46 straipsnio
normas bei bendruosius (konstitucinius) teisÄs principus. NeginÄija, kad KraÅ¡to apsaugos ministras (jo įgalioti pareigÅ«nai) gali (privalo) nutraukti profesinÄs karo tarnybos sutartį bei iÅ¡leisti karį į atsargÄ , esant KASOKTÄ® 38 straipsnio
1 dalies 7 punkto normoje nurodytoms aplinkybÄms. TaÄiau teigia, kad jo atveju tai turÄjo bÅ«ti daroma nustatyta tvarka nepratÄsus tarnybos laiko, kadangi tokį praÅ¡ymÄ (pratÄsti tarnybos laikÄ ) buvo pateikÄs. Atkreipia dÄmesį, kad KASOKTÄ®
38 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta formuluotÄ dÄl tarnybos laiko (ne)pratÄsimo, jog tai turi bÅ«ti daroma nustatyta tvarka. Anot pareiÅ¡kÄjo, akivaizdu, kad tokia tvarka turi bÅ«ti nustatyta įgaliotos (kompetentingos) institucijos (pareigÅ«no) teisÄs aktu. Pažymi, kad nagrinÄjamu atveju KAM, tariamai sprÄsdamas dÄl jo profesinÄs karo tarnybos (ne)pratÄsimo laiko, vadovavosi 2008 m. lapkriÄio 14 d. KAM įsakymu Nr. V-1092, kuriuo patvirtinta ProfesinÄs karo tarnybos sutarties ir profesinÄs karo tarnybos pratÄsimo tvarkos apraÅ¡as.
TodÄl, pareiÅ¡kÄjo nuomone, darytina iÅ¡vada, jog KAM Å¡iÄ tvarkÄ tariamai buvo nustaÄiusi (siekÄ nustatyti), taÄiau kaip pripažinta teismo taikymo metu buvo negaliojantis ir neturÄjo bÅ«ti taikomas. Taigi KAM jo profesinÄs karo tarnybos (ne)pratÄsimo klausimÄ sprendÄ nesant nustatytai tvarkai, kaip to reikalauja KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto teisÄs norma. PareiÅ¡kÄjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokio pobÅ«džio teisÄs akto taikymas sprendžiant pareiÅ¡kÄjo profesinÄs tarnybos sutarties nutraukimo klausimÄ nÄra bÅ«tinas.
Teigia, kad reikalavimas nustatyti papildomÄ teisinį reguliavimÄ (ne)pratÄsiant kario tarnybos laiko, įtvirtintas KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte teisÄs normoje, t. y. tai turi bÅ«ti daroma nustatyta tvarka. Be to atkreipia dÄmesį, kad atsakovas Å¡iÄ tvarkÄ taikÄ, ja vadovavosi, taÄiau ji yra negaliojanti. PareiÅ¡kÄjas sutinka su teismo iÅ¡vada, kad įstatymo norma suformuluota tokiu bÅ«du, jog ji laikytina įgyvendinta tinkamai, kai sprendimÄ dÄl tarnybos pratÄsimo padaro KraÅ¡to apsaugos ministras, taÄiau nesutinka, jog kokia tvarka KraÅ¡to apsaugos ministras tai daro ir kieno patarimu vadovaujasi pagal nustatytÄ Ä¯statyminį reguliavimÄ , nÄra svarbu.
Mano, jog teisinÄje valstybÄje negali bÅ«ti įtvirtintas toks teisinis reguliavimas (Å¡iuo atveju teisinis nereguliavimas), pagal kurį KraÅ¡to apsaugos ministrui suteikiama teisÄ savo nuožiÅ«ra, nenustaÄius aiÅ¡kių kriterijų, sÄ lygų ir reikalavimų (ne)pratÄsti kario, kuris sulaukÄs iÅ¡leidimo į atsargÄ amžiaus, profesines karo tarnybos laikÄ , tokiu bÅ«du sudarant prielaidas nevienodai traktuoti karius, kuriems suÄjÄs iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius ir kurie pateikÄ praÅ¡ymus pratÄsti tarnybos laikÄ , vienodas aplinkybes vertinti skirtingai arba iÅ¡ esmes skirtingas aplinkybes vertinti vienodai.
Toks teisinis reguliavimas, anot pareiÅ¡kÄjo, suponuoja tai, kad kario tarnybos trukmÄ lemia ne įstatymo imperatyviai nustatytas visiems kariams vienodai taikomas profesinÄs karo tarnybos pasibaigimo pagrindas, o KraÅ¡to apsaugos ministro teisÄ savo nuožiÅ«ra sprÄsti dÄl kario tarnybos laiko (ne)pratÄsimo. Toks teisinis reguliavimas, pareiÅ¡kÄjo nuomone, sudaro prielaidas tos paÄios grupÄs asmenis traktuoti nevienodai ir toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo imperatyvų bei teisinÄs valstybÄs principo.
PareiÅ¡kÄjas nesutinka su skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, jog tokio sprendimo, t. y. jo tarnybos nepratÄsimo motyvavimas kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikio nebuvimu yra įrodytas faktiniais veiksmais â tarnybos nepratÄsimu (kitiems kariams). DÄl aplinkybÄs, jog nebuvo tenkintas nei vienas praÅ¡ymas, negali bÅ«ti laikoma, jog jis nebuvo diskriminuojamas sprendžiant jo tarnybos pratÄsimÄ , jog toks tarnybos nepratÄsimas nepažeidÄ lygiateisiÅ¡kumo bei teisinÄs valstybÄs principų. KritiÅ¡kai, anot pareiÅ¡kÄjo, vertintinas ir teismo sprendimo motyvas, jog
kreiptis                        į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dÄl
įstatymo konstitucingumo patikrinimo teismui leidžiama tada, kai nagrinÄdamas bylÄ jis turi tokį įstatymÄ taikyti. Teismas nepagrįstai pažymÄjo, kad jis negalÄtų nagrinÄti klausimo, ar pareiÅ¡kÄjas lyginant su kitais asmenimis nebuvo diskriminuojamas, ar neturÄjo pirmenybÄs teisių pratÄsti tarnybÄ prieÅ¡ kitus asmenis, nes nei vienas asmuo nepasinaudojo KASOKTÄ® 46 straipsnio lengvata. Teigia, kad tokių ketinimų (mÄginimų) buvo, taÄiau tokie praÅ¡ymai buvo atmesti. TaÄiau akivaizdu, jog tokie praÅ¡ymai buvo sprendžiami nesant nustatytai tvarkai, kriterijams, sÄ lygoms ir reikalavimams, t. y. tai buvo daroma KraÅ¡to apsaugos ministro nuožiÅ«ra, o toks teisinis reguliavimas yra antikonstitucinis. Taigi, anot pareiÅ¡kÄjo, atleidžiant jį iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos, nutraukiant profesinÄs karo tarnybos sutartį pagal KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , buvo pažeista teisÄs aktų nustatyta atleidimo tvarka, kas sudarÄ pagrindÄ teismui taikyti KASOKTÄ® 48 straipsnio 4 dalies normÄ . Be to pati procedÅ«ra, kuria buvo sprendžiamas jo atleidimas iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos, buvo ydinga,
kadangi 2009 m. gruodžio 22 d. pranešimu buvo informuotas, jog jau                            2010
m. kovo 28 d. bus atleistas iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos bei iÅ¡leistas į
atsargÄ , Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â o 2010 m. kovo 24 d. tariamai dar
buvo sprendžiamas jo tarnybos (ne)pratÄsimo klausimas.
 Atsakovas Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija atsiliepimu su apelianto R. C. apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
 Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinÄjo visus administracinÄje byloje surinktus įrodymus ir priÄmÄ motyvuotÄ sprendimÄ . Apeliantas nepagrįstai mano, kad nutraukiant su juo sutartį bei atleidžiant jį iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos buvo pažeista teisÄs aktų nustatyta atleidimo
tvarka. Vadovaudamasis KASOKTĮ                       38 straipsnio 1 dalies 7
punkte, 45 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintu reguliavimu, pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas turÄjo vyr. srž. karinį laipsnį, 2010 m. kovo 28 d. jam suÄjo 40 m., jis pagal užimamas pareigas nepateko į KASOKTÄ® 45 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų pareigybių, kurioms gali bÅ«ti taikomos iÅ¡imtys, sÄ raÅ¡Ä , todÄl karo tarnyba jam pratÄsta nebuvo. Taigi, KASOKTÄ® 45 straipsnio                1 dalies nustatyta tvarka pareiÅ¡kÄjas turÄjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų ir per 14 dienų iÅ¡leistas į atsargÄ , neatsižvelgiant į profesinÄs karo tarnybos sutarties galiojimo terminÄ . Atkreipia dÄmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , aiÅ¡kinant KASOKTÄ® 38 straipsnio 1
dalies                    7 punkto nuostatas, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 1
dalies 7 punktas yra imperatyvaus pobÅ«džio, kad karo tarnybos sutarties nutraukimas (esant numatytoms sÄ lygoms) yra kitos Å¡ios sutarties Å¡alies pareiga, o ne teisÄ. Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kÄjo teigimu, kad atskirtuoju teisÄs aktu nebuvo nustatyta karo tarnybos pratÄsimo (nepratÄsimo) tvarka, pagal kuriÄ KraÅ¡to apsaugos ministras ir turÄjo svarstyti jo klausimÄ , todÄl jo atleidimas buvo neteisÄtas. Å iuo aspektu pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ KraÅ¡to apsaugos ministras tik gali, bet neprivalo pratÄsti kariui tarnybÄ , suÄjus įstatymu nustatytam amžiui. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo Å¡iuo klausimu padarytomis iÅ¡vadomis. Mano, kad KraÅ¡to apsaugos ministras savo įsakymu atleisdamas pareiÅ¡kÄjÄ iÅ¡ karo tarnybos, tuo paÄiu iÅ¡reiÅ¡kÄ ir savo valiÄ tarnybos su apeliantų nepratÄsti. Taip pat, anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, kad pagrindas, kuriuo remiantis turi bÅ«ti padaromas KraÅ¡to apsaugos ministro sprendimas, yra kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikiai. Pažymi, kad nors įstatymas ir nenumato reikalavimo įrodyti ar pagrįsti poreikio egzistavimo, taÄiau administracinÄje byloje buvo pateikti atitinkami dokumentai, patvirtinantys tokio poreikio nebuvimo faktÄ (KariuomenÄs transformacija) ir tai, jog tarnyba kitiems kariams taip pat nebuvo pratÄsiama.
Atsakovas Lietuvos kariuomenÄs Karo policija atsiliepimu su apelianto R. C. apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis tinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo į bylÄ pateiktus įrodymus. Sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir jomis vadovaujasi. Papildomai akcentuoja, kad KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 7 punktas nenumato, kad bÅ«tų nustatytos atskiros procedÅ«ros dÄl profesinÄs karo tarnybos nepratÄsimo. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-1395/2008), atsakovas pabrÄžia, kad KraÅ¡to apsaugos ministras neprivalÄjo nustatyti jokios tvarkos, kuria laikantis nebÅ«tų pratÄsiama profesinÄ karo tarnyba, nes nustaÄius tokiÄ tvarkÄ , KraÅ¡to apsaugos ministras sureglamentuotų sritį, kurios reglamentuoti jam nÄra pavesta. Taip pat pažymi, kad tik esant poreikiui profesinÄ karo tarnyba gali bÅ«ti pratÄsta, tokio poreikio nebuvimo atsakovas neprivalo įrodinÄti.
TeisÄjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
 V.
          Â
NagrinÄjamo ginÄo dalykas â Lietuvos kariuomenÄs Karo policijos
vado                      2010 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. P-48 âDÄl vyr. srž. R. C. atleidimo iÅ¡ pareigųâ (b. l. 14), kuriuo pareiÅ¡kÄjas R. C. nuo 2010 m. kovo 28 d. buvo atleistas iÅ¡ Karo policijos
Kauno įgulos Karo policijos bÅ«rio 2 skyriaus vyresniojo karo policininko pareigų, ir Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. P-35 âDÄl vyr. srž. R. C. iÅ¡leidimo į atsargÄ â (b. l. 16), kuriuo nuo 2010 m. balandžio 9 d. nutraukta ProfesinÄs karo tarnybos sutartis, pasiraÅ¡yta su pareiÅ¡kÄju R. C., ir jis iÅ¡leistas į atsargÄ , teisÄtumas ir pagrįstumas. MinÄtuose administraciniuose aktuose vadovautasi KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 45 straipsnio 1 dalimi, todÄl nagrinÄjamoje administracinÄje byloje aktualus Å¡ių teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas.
           Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (byloje aktuali 2009 m. liepos 23 d. įstatymo redakcija Nr. XI-410, galiojusi iki 2010 m. gegužÄs              31 d.) 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad profesinÄs karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turi bÅ«ti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinÄs karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutarties terminas arba kariui sukanka Å¡io įstatymo
45 straipsnio 4 dalyje ar 32 straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius, jei tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratÄstas. NagrinÄjamoje byloje taikytina minÄto įstatymo              45 straipsnio 4 dalis, kuri nustato profesinÄs karo tarnybos kario tarnybos laiko ribojimÄ dÄl amžiaus, o konkreÄiau KASOKTÄ® 45 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, įtvirtinanti, kad profesinÄs karo tarnybos kariai, žemesnio negu virÅ¡ilos (laivÅ«no) laipsnio, į atsargÄ iÅ¡leidžiami sukakÄ 40 metų.
           Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo                   45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad profesinÄs karo tarnybos sutartį nutraukus Å¡io įstatymo
37 ir                    38 straipsniuose numatytais pagrindais, iÅ¡skyrus nurodytus Å¡io straipsnio 2 dalyje, arba pasibaigus profesinÄs karo tarnybos sutarties terminui ir jos toliau nepratÄsus, karys atleidžiamas iÅ¡ pareigų, jas perduoda ir ne vÄliau kaip per 14 kalendorinių dienų atleidžiamas iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos.         Â
           Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, yra pažymÄjÄs, kad  pagal KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, nustatyta tvarka nepratÄsus tarnybos laiko, 45 straipsnio 4 dalyje nustatyto amžiaus suÄjimas yra pakankamas pagrindas karį atleisti iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje. Å iose teisÄs normose yra įtvirtintas reikalavimas, t. y. pareiga, o ne teisÄ karį atleisti iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje (žr. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-744/2008).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymÄjÄs, kad kario atleidimas iÅ¡ pareigų dÄl nustatyto amžiaus sukakimo yra siejamas su paÄiu nustatyto amžiaus suÄjimo faktu, o ne su profesinÄs karo tarnybos sutarties nutraukimo faktu. Tai reiÅ¡kia, kad kario iÅ¡leidimo į atsargÄ dÄl nustatyto amžiaus procedÅ«ra prasideda ne profesinÄs karo tarnybos sutarties nutraukimu (tokio pobÅ«džio individualaus teisÄs akto priÄmimu), o jo atleidimu iÅ¡ užimamų pareigų â įsakymo dÄl tokio atleidimo priÄmimu (2003 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A11-1275/2003).
NagrinÄjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ (pvz., nutartys administracinÄse
bylose                                      Nr. A502-72/2009, Nr.
A63â2434/2011), sprendžiant dÄl ginÄijamų administracinių aktų teisÄtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo                      3 straipsnio 2 dalimi. Å i teisÄs
norma numato, kad teismas nevertina ginÄijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkreÄiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisÄs aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dÄl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
 Analizuojant konkreÄioje administracinÄje byloje susiklosÄiusiÄ faktinÄ ir teisinÄ situacijÄ , matyti, kad ProfesinÄs karo tarnybos sutartis su pareiÅ¡kÄju penkeriems metams, kuri vÄliau buvo pratÄsta iki 2010 m. gruodžio 21 d., buvo sudaryta 2001 m. gruodžio 21 d. (b. l. 65-66).
Sutarties                 6 punkte nurodyta, kad  KASOKTĮ nustatytais atvejais
ir tvarka sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir nepasibaigus 1 punkte nustatytam laikotarpiui. Vienas iÅ¡ tokių atvejų, kaip minÄta, yra įtvirtintas KASOKTÄ® 38
straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 45 straipsnio 1 dalyje. AdministracinÄs bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas
R. C. iki atleidimo iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos turÄjo
vyresniojo seržanto laipsnį, kuris vadovaujantis KASOKTĮ 52 straipsnio 2 ir 3 dalimis yra žemesnis nei viršilos laipsnis.
PareiÅ¡kÄjas yra gimÄs 1970 m. kovo 28 d., todÄl 2010 m. kovo 28 d., t. y. atleidimo iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos dienÄ , jis buvo sulaukÄs 40 metų. Taigi pareiÅ¡kÄjo atvejis pateko į KASOKTÄ® 45 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo apimtį, kas iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia, kad buvo iÅ¡pildyta viena iÅ¡ KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintų taikymo sÄ lygų. Byloje neginÄijamai nustatyta, kad  atleidžiant pareiÅ¡kÄjÄ iÅ¡ tarnybos buvo įvykdyta ir antroji su KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymu susijusi sÄ lyga, t. y. tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratÄstas. Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras nagrinÄjamu atveju nepasinaudojo KASOKTÄ® 46 straipsnyje suteikta diskrecijos teise pratÄsti profesinÄ karo tarnybÄ pagal terminuotÄ profesinÄs karo tarnybos sutartį (ne ilgiau kaip 2 metams arba 2 kartus po vienerius metus), atsižvelgiant į kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikius. Taigi nagrinÄjamoje administracinÄje byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs nesuponuoja iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos atleistas nesant tam įstatyminio pagrindo. TeisÄjų kolegija, įvertinusi faktinÄ bylos medžiagÄ bei atsižvelgusi į aptartÄ teisinį reguliavimÄ , taip pat paminÄtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , sprendžia, kad konkreÄiu atveju nepadaryta ir kitų pareiÅ¡kÄjo R.
C. atleidimo iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos tvarkos pažeidimų. Byloje nÄra ginÄo, kad skundžiamus administracinius aktus priÄmÄ kompetentingi subjektai. Taip pat matyti, kad atleidžiant pareiÅ¡kÄjÄ R. C. buvo laikomasi kario iÅ¡leidimo į atsargÄ dÄl nustatyto amžiaus procedÅ«ros veiksmų eiliÅ¡kumo ir terminų. Pirmiausiai Lietuvos kariuomenÄs Karo policijos vadas priÄmÄ Ä¯sakymÄ Nr. P-48, kuriuo nuo 2010 m. kovo 28 d. R. C. atleido iÅ¡ užimamų, t. y Karo policijos Kauno įgulos Karo policijos bÅ«rio 2 skyriaus vyresniojo karo policininko, pareigų, o vÄliau Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. P-351 nuo 2010 m. balandžio 9 d., t. y. nepažeisdamas KASOKTÄ®Â
45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos 14 kalendorinių dienų termino taisyklÄs, nutraukÄ ProfesinÄs karo tarnybos sutartį, pasiraÅ¡ytÄ su pareiÅ¡kÄju
R. C., ir iÅ¡leido jį į atsargÄ .
Apibendrinant tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad tiek Lietuvos kariuomenÄs Karo policijos vado 2010 m. kovoÂ
26 d. įsakymas Nr. P-48 âDÄl vyr. srž. R. C. atleidimo iÅ¡ pareigųâ, tiek Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. balandžio
2 d. įsakymas Nr. P-351 âDÄl vyr. srž. R. C. iÅ¡leidimo į atsargÄ â, nulÄmÄ profesinÄs karo sutarties nutraukimÄ su pareiÅ¡kÄju ir jo atleidimÄ iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje, buvo teisÄti ir pagrįsti. PareiÅ¡kÄjas R. C. atleistas, esant nustatytam KASOKTÄ® pagrindui ir laikantis KASOKTÄ® įtvirtintos tvarkos. DÄl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kÄjo reikalavimo panaikinti skundžiamus administracinius aktus tenkinimas ir atitinkamai jo interesų gynimas, gražinant pareiÅ¡kÄjÄ Ä¯ profesinÄ karo tarnybÄ Ä¯ iki atleidimo užimtas pareigas ir iÅ¡mokant atlyginimÄ už priverstinio nebuvimo tarnyboje laikÄ , kaip tai numato KASOKTÄ® 48 straipsnio 3 dalis, ar kompensacijos priteisimas, kaip tai numato KASOKTÄ® 48 straipsnio 4 dalis, yra negalimas.
            PareiÅ¡kÄjas apeliaciniame skunde teigÄ, kad nagrinÄjau atveju buvo pažeistos jo teisÄs, nes
Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras profesinÄs karo tarnybos (ne)pratÄsimo klausimÄ sprendÄ nesant
nustatytai tvarkai, kaip to reikalauja KASOKTÄ® 38 straipsnio 1
dalies                      7 punkto teisÄs norma. TeisÄjų kolegija atmeta pareiÅ¡kÄjo argumentus kaip nepagrįstus ir vadovaujasi
pirmosios instancijos teismo sprendime Å¡iuo klausimu iÅ¡sakytais motyvais. Papildomai pažymÄtina, kad toks pareiÅ¡kÄjo KASOKTÄ®Â
38 straipsnio 1 dalies 7 punkto interpretavimas yra iÅ¡ esmÄs ydingas ir paneigiamas minÄtÄ teisÄs nuostatÄ vertinant kitų KASOKTÄ® teisÄs normų, kurių įgyvendinimas yra siejamas su papildomu poįstatyminiu teisiniu reguliavimu, kontekste. Pavyzdžiui, KASOKTÄ® 36 straipsnio 10 dalis numato, kad profesinÄs karo tarnybos kariai, kurie kraÅ¡to apsaugos sistemoje eina sveikatos priežiÅ«ros specialisto (karo medicinos gydytojo ar jo padÄjÄjo) pareigas, turi teisÄ laisvu nuo tarnybos metu, nepažeisdami karinÄs tarnybos interesų, dirbti kitose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir gauti už tai atlyginimÄ . Nurodyta, kad teisÄ dirbti kitose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose įgyvendinama KraÅ¡to apsaugos ministro
nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. AnalogiÅ¡kai,                 t. y. aiÅ¡kiai
įvardijant subjektÄ , privalantį pagal kompetencijÄ priimti atitinkamÄ teisÄs aktÄ , kuriame bÅ«tų sureglamentuota KASOKTÄ® įtvirtintų teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, yra nustatyta ir kitose KASOKTÄ® teisÄs normose, kaip antai
KASOKTĮ 32 straipsnio 4 dalyje, 35 straipsnio                     10 dalyje,
37 straipsnio 1 dalyje ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2003 m. gegužÄs 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m.
birželio 22 d. nutarimai,                               2010 m. balandžio 20
d. sprendimas) ne kartÄ yra konstatavÄs, kad vienas esminių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinÄs valstybÄs principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiÅ¡kumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiÅ¡kumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo bÅ«ti aiÅ¡kus ir darnus, teisÄs normos turi bÅ«ti formuluojamos tiksliai, jose negali bÅ«ti dviprasmybių. Å is įstatymų leidÄjui nustatytas konstitucinis imperatyvas nagrinÄjamu atveju vertintinas kaip sudarantis pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, jog KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto teisÄs normos, ypaÄ jÄ analizuojant lyginamuoju aspektu su kitomis KASOKTÄ® nuostatomis, formuluotÄ âjei tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratÄstasâ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrÄ ar kitÄ kompetentingÄ subjektÄ atskiru teisÄs aktu nustatyti papildomÄ teisinį reguliavimÄ dÄl profesinÄs karo tarnybos pratÄsimo tvarkos.
TeisÄjų kolegijos nuomone, KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies                   7
punkte nurodytas žodžių junginys ânustatyta tvarkaâ tiesiog nukreipia į kitas KASOKTÄ® nuostatas, konkreÄiai į KASOKTÄ® 46 straipsnį, kuriame iÅ¡ esmÄs ir sureguliuotas profesinÄs karo tarnybos pratÄsimo klausimas. Nurodyta, kad kai
kuriais atvejais Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas                          į
kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikius, gali pratÄsti ne aukÅ¡tesnio kaip pulkininko (jÅ«rų kapitono) laipsnio kario, sukakusio Å¡io įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ amžių, profesinÄ karo tarnybÄ pagal terminuotÄ profesinÄs karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip 2 metams (arba 2 kartus po vienus metus). Å iam terminui pasibaigus pakartotinai ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pratÄsti profesinÄ karo tarnybÄ pagal tokiÄ sutartį KraÅ¡to apsaugos ministras gali tik karininkams, turintiems ne aukÅ¡tesnį kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnį. Taigi KASOKTÄ® 46 straipsnyje aiÅ¡kiai įvardintas subjektas, galintis priimti sprendimÄ dÄl profesinÄs karo tarnybos sutarties pratÄsimo, įtvirtinti profesinÄs karo tarnybos pratÄsimo pagrindai ir sÄ lygos. NagrinÄjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dÄmesys, kad  nors KASOKTÄ® 46 straipsnyje yra įtvirtinta KraÅ¡to apsaugos ministro diskrecijos teisÄ nusprÄsti dÄl profesinÄs karo tarnybos pratÄsimo, tai nereiÅ¡kia, kad KraÅ¡to apsaugos ministras, priimdamas sprendimÄ , nÄra saistomas jokių kitų teisÄs aktų. Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras, veikdamas kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, tokiu atveju privalo vadovautis ne tik KASOKTÄ®, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip vientisu ir tiesiogiai taikytinu teisÄs aktu, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymu, kurio 4 straipsnyje įtvirtinti Å¡ie demokratinio valstybÄs demokratinio administravimo principai â įstatymo virÅ¡enybÄs, objektyvumo, proporcionalumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kt.
           PareiÅ¡kÄjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 45 straipsnio 1 ir 4 dalyje, 46 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kai Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrui suteikta teisÄ savo nuožiÅ«ra, nenustaÄius aiÅ¡kių kriterijų, sÄ lygų ir reikalavimų, nusprÄsti dÄl kario, kuris sulaukÄ iÅ¡leidimo į atsargÄ amžiaus, profesinÄs karo tarnybos laiko pratÄsimo, vertintinas kaip neatitinkantis asmenų lygiateisiÅ¡kumo ir teisinÄs valstybÄs principų, iÅ¡ esmÄs kelia minÄtų nuostatų konstitucingumo klausimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau â ir Konstitucijos) 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turÄtų bÅ«ti taikomas konkreÄioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisÄjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinÄjimÄ ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas sprÄsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ . Toks pat teismo kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ pagrindas nurodytas ir         ABTÄ® 4 straipsnio
2 dalyje. IÅ¡ nurodytų teisÄs normų matyti, kad klausimas dÄl teismo
kreipimosi                   į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ yra
bylÄ nagrinÄjanÄio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinÄjanÄio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonÄs) dÄl taikytino teisÄs akto atitikimo Konstitucijai. KonkreÄiu atveju pirmosios instancijos teismui jokių pagrįstų abejonių dÄl KASOKTÄ® įtvirtinto bylai aktualaus teisinio
reguliavimo nekilo, tokių abejonių, atsižvelgiant                      į
anksÄiau aptartÄ Å¡ioje byloje nagrinÄjamam ginÄui sprÄsti taikytinų teisÄs normų aiÅ¡kinimo ir taikymo analizÄ, suformuotÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nekyla ir teisÄjų kolegijai. Be to, kaip teisingai pastebÄjo pirmosios instancijos teismas, nagrinÄjant administracinÄ bylÄ nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo interesai jo nurodytu aspektu bÅ«tų pažeisti, t. y. nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro valia nepratÄsti profesinÄs karo tarnybos buvo įtakota subjektyvių, inter alia pareiÅ¡kÄjÄ diskriminuojanÄių, o ne objektyvių priežasÄių (kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikio nebuvimu). TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu Å¡iuo klausimu, palaiko sprendime iÅ¡dÄstytus motyvus ir jų nebekartoja. Papildomai pažymi, kad pats pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių konkreÄių įrodymų, patvirtinanÄių, jog ProfesinÄs karo tarnybos sutartis su juo nepratÄsta, kas atitinkamai lÄmÄ pareiÅ¡kÄjo atleidimÄ iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos ginÄijamais įsakymais, nesilaikant KASOKTÄ® įtvirtintų reikalavimų, vadovaujantis ne teisiniais motyvais,  o aplinkybÄmis, kurių buvimas sudarytų pagrindÄ teikti, kad pareiÅ¡kÄjas buvo diskriminuojamas. Byloje nÄra jokių duomenų, kad atsakovų veiksmai buvo neteisÄti ir jais realiai pažeisti pareiÅ¡kÄjo interesai. PažymÄtina, kad pagal bendrÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tÄ Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kurias teigia (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.).
Kiti pareiÅ¡kÄjo R. C. apeliacinio skundo argumentai nenagrinÄjami kaip akivaizdžiai nepagrįsti ar prieÅ¡taraujantys faktinÄms administracinÄs bylos aplinkybÄms ir neturintys lemiamos reikÅ¡mÄs galutinio teismo procesinio sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui.
           Atsižvelgdama į iÅ¡dÄstytus argumentus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas svarbias bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Jo naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra pagrindo.
           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo                         140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisÄjų kolegija
n u t a r i a:
           PareiÅ¡kÄjo R. C. apeliacinį skundÄ atmesti.
           Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
           Nutartis neskundžiama.
          TeisÄjai                                                             Antanas
Ablingis
                                                                                               Roma
Sabina AlimienÄ
                                                                                               Virgilijus
ValanÄius