8649cf8a-4e7a-41c4-8e9c-e48f2570cf1e · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-806/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53515-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.4; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jolitai Žylienei, Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorėms Valentinai Strokinienei, Lilijai Ambrulevičienei, nuteistajam K.

D., jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nukentėjusiajam T. K. (T. K.), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. D. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK): 178 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 178 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 214 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 215 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, po ko, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. K. D. 2017 m. spalio 15 d. apie 02.30 val. bare „LaBira“, esančiame Vilniaus g. 29, Vilniuje, iÅ¡ Y. P. pavogė rankinukÄ â€žGuess“, 100 Eur vertės, kuriame buvo mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung Galaxy5“, 370 Eur vertės, lÅ«pų dažai „Ivroshe“, 20 Eur vertės, 10 eurų grynųjų pinigų, raktų ryÅ¡ulys, Rusijos banko kortelė „Tinkoff Bank“, Rusijos banko „Raiaising“ mokėjimo kortelė, Rusijos federacijos pasas, iÅ¡duotas Y.

P. vardu, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ Y. P. priklausantį 500 eurų bendros vertės turtÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat K. D. 2017 m. spalio 15 d. 02.30 val. bare „LaBira“, esančiame Vilniaus g. 29, Vilniuje, iÅ¡ nukentėjusiojo T. K. striukės kiÅ¡enės pavogė nukentėjusiajam priklausančiÄ piniginę, 30 eurų vertės, 320 eurų grynųjų pinigų, 12500 rusiÅ¡kų rublių grynųjų pinigų (183,50 eurų vertės), dokumentus: du Anglijos vairuotojo pažymėjimus vairuoti keltuvus, Anglijos kreditinę kortelę „HSBC UK“, Anglijos sveikatos draudimo kortelę „National Insurance numbercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ , Å iaulių banko kortelę, iÅ¡duotÄ I. K. vardu, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ T. K. priklausantį 533,50 eurų bendros vertės turtÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat K. D. neteisėtai įgijo ir laikė svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, o bÅ«tent: jis 2017 m. spalio 15 d. apie 02.30 val., bÅ«damas bare „LaBira“, esančiame Vilniaus g. 29, Vilniuje, iÅ¡ nukentėjusios Y. P. pagrobė rankinę su joje buvusia bankine kortele, tokiu bÅ«du neteisėtai įgijo pastarosios vardu iÅ¡duotÄ bekontaktę banko „Tinkoff Bank“ mokėjimo kortelę „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ neteisėtai laikė iki 2017 m. spalio 15 d. apie 05.15 val., t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 214 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat K. D. neteisėtai panaudojo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, o bÅ«tent: jis 2017 m. spalio 15 d. 04.11 val. restorane „Vanilė“, esančiame Vilniaus g. 29, Vilniuje, apmokant 3,8 eurų sÄ skaitÄ , panaudojo nukentėjusiosios Y. P. vardu iÅ¡duotÄ bekontaktę banko „Tinkoff Bank“ mokėjimo kortelę „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du neteisėtai panaudojo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. D. gynėja praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendį, kuriuo K. D. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, K. D. veiksmus perkvalifikuojant iÅ¡ BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies (dvi nusikalstamos veikos) į BK 178 straipsnio 1 dalį (vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ ); taip pat K.

D. veikÄ perkvalifikuojant iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iÅ¡ T. K.), bei sumažinti K. D. skirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Nuteistasis K. D. neginčija kaltės, tačiau nesutinka su nuosprendžiu dalyje dėl veikos kvalifikavimo, mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, dėl ko dalyje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. 5.2.

Teismas nepagrįstai nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, o ne vienÄ tęstinę veikÄ , be to, teismas nepagrįstai vagystę iÅ¡ T. K. kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai, netinkamai pritaikius įstatymÄ , K. D. buvo paskirta neteisinga – per griežta bausmė. 5.3. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nevertinama, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ .

Kadangi BK tęstinės nusikalstamos veikos sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimo nėra, didelę svarbÄ Ä¯gauna įstatymo aiÅ¡kinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamÄ veikÄ nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. 5.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 priimtoje nutartyje pasisakė, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko.

Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, bÅ«dinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, darydamas pirmÄ veiksmÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitÄ nusikalstamÄ veikÄ kyla jau po pirmosios veikos, Å¡ios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010 ir kt.). 5.5.

Tęstinės veikos sampratai neprieÅ¡tarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiÅ¡kai tapatÅ«s ar vienarÅ«Å¡iai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvÅ«s veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Pabrėžtina ir tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rÅ«Å¡inių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali bÅ«ti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010).

Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai jÄ sudaro keli tapatÅ«s veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtÄ grobiant iÅ¡ to paties Å¡altinio ir žalÄ padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veikÄ nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletÄ veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimÄ turtÄ , galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus.

Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymÄ , siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio svetimÄ turtÄ , tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iÅ¡ karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006, 2K-59/2015). Kaip matyti iÅ¡ teismų praktikos, tais atvejais, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė vieninga tyčia, pagal vienÄ sumanymÄ ir konkretų tikslÄ , padaryti veiksmai vertinami kaip tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuojami pagal vienÄ BK straipsnį kaip pavienė nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, 2K-P- 412/2007, 2K-40/2010). 5.6.

Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, K. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje – 2017-10-15 apie 02.30 val. bare „LaBira“. K. D. veiksmus pagrobiant Y. P. ir T. K. turtÄ siejo vieninga tyčia – jis, pasinaudojęs, kad nukentėjusieji nemato, siekdamas užvaldyti svetimÄ turtÄ , jį pagrobė. Nurodytos aplinkybės bei aukščiau pacituota teismų suformuota praktika leidžia teigti, kad teismas neteisingai kvalifikavo K. D. veiksmus dėl vagystės iÅ¡ Y.

P. ir T. K. kaip atskiras nusikalstamas veikas, o ne vienÄ tęstinę veikÄ . Tai, kad nuteistasis K. D. sutiko bÅ«ti teisiamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, neatleidžia teismo nuo pareigos tinkamai taikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , kvalifikuojant nuteistojo veiksmus. Teismas nepagrįstai pripažinęs K. D. padarius dvi nusikalstamas veikas, neteisingai paskyrė nuteistajam bausmę, todėl nuosprendis dalyje dėl vagysčių iÅ¡ Y. P. ir T. K. keistinas tiek dėl kvalifikacijos, tiek dėl paskirtos bausmės. IÅ¡ teismo padarytos iÅ¡vados akivaizdu, kad teismas, pripažindamas K.

D. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, sprendė, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę, tačiau teigiama, kad tokia teismo padaryta iÅ¡vada ne tik kad nepagrįsta, tačiau prieÅ¡tarauja BPK 20 straipsniui, byloje esantiems raÅ¡ytiniams duomenims bei nekaltumo prezumpcijos principui. 5.7. BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už vieÅ¡oje vietoje svetimo turto pagrobimÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė).

KiÅ¡envagystės esmė yra ta, kad ji pavojingesnė už paprastÄ vagystę, nes tokiam nusikaltimui padaryti reikia patirties ir įgÅ«džių, kad vieÅ¡oje vietoje pavyktų pagrobti svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio. Kita svarbi aplinkybė, susijusi su pirmiau nurodyta, yra ta, kad iÅ¡vardyti daiktai turi bÅ«ti fiziÅ¡kai kartu su asmeniu (jo turimi su savimi, esantys tiesiogiai pas jį), t. y. esminis kiÅ¡envagystės požymis yra grobiamo turto buvimas tiesiogiai pas tam tikrÄ asmenį.

Kaip matyti iÅ¡ kaltinimo, K. D. kaltinamas, kad iÅ¡ nukentėjusiojo T. K. striukės kiÅ¡enės pavogė nukentėjusiajam priklausančiÄ piniginę su joje buvusiais pinigais bei asmens dokumentais. IÅ¡ kaltinimo formuluotės negalima suprasti, ar vagystės metu nukentėjusiojo striukė buvo tiesiogiai pas nukentėjusįjį, ar kitur (pvz. bare ant kabyklos ir pan.), todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina vertinti teismo padarytas iÅ¡vadas, kurių pagrindu teismas sprendė, kad K. D. padaryta vagystė sudaro BK 178 straipsnio 2 dalies sudėtį. 5.8.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šioje konstitucinėje nuostatoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Nekaltumo prezumpcija taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Taigi, iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-221/2008). 5.9.

Akcentuojama, kad K. D. neneigia pavogęs piniginę iÅ¡ T. K., tačiau jis nurodė, kad Å¡iÄ piniginę pavogė nuo sofos, ant kurios prieÅ¡ tai sėdėjo nukentėjusysis. Nukentėjusysis T. K. nurodė, kad jis piniginės pasigedo, kai ruošėsi eiti namo. Kadangi apsižiÅ«rėjęs nerado ir žmonos rankinės, tai įtarė, kad tiek rankinę, tiek piniginę su nukentėjusiųjų daiktais ir asmens dokumentais galėjo pavogti prie jų staliuko prisėdęs nuteistasis K. D. Nukentėjusysis T.

K. nurodė, kad jis piniginę laikė kairėje striukės kišenėje ir mano, kad piniginę K. D. iš jo galėjo pavogti, kuomet rūkant lauke K. D., norėdamas pažiūrėti, kiek jis sveria, bandė jį pakelti. T. K. nurodė, kad K. D. jį bandė pakelti, paimdamas už pažastų, bei nurodė, kad piniginė iškristi iš striukės kišenės ar jos pamesti negalėjo. Nukentėjusiojo sutuoktinė Y. P. vagystės nematė, atkartodama iš sutuoktinio T. K. nurodytas aplinkybes. Teismas nuosprendžio dalyje „Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados“ dėl vagystės iš T.

K. nurodė: „Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis K. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje...“; taip pat K. D. iÅ¡ nukentėjusiojo T. K. striukės kiÅ¡enės pavogė piniginę su joje buvusiais pinigais ir dokumentais, kurių bendra vertė 533,50 Eur“; „K. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimÄ turtÄ , taip pat jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi vieÅ¡oje vietoje iÅ¡ asmens drabužių pagrobė svetimÄ turtÄ (kiÅ¡envagystė).“ Tai yra jokių motyvų ar įrodymų analizės, kurios pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo T.

K. atžvilgiu buvo padaryta BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, nuosprendyje nėra nurodyta. Kaip jau nurodyta, K. D. pripažino pagrobęs piniginę, pas jį buvo rasti pagrobti daiktai, tačiau nurodė kitokias Å¡io turto pagrobimo aplinkybes, – kad piniginę pagrobė nuo sofos, ant kurios prieÅ¡ tai sėdėjo nukentėjusysis. Taigi Å¡iuo atveju, nukentėjusiajam ir nuteistajam nurodžius skirtingas turto pagrobimo aplinkybes, teismas privalėjo vertinti byloje esančius įrodymus ir pasirinktÄ veikos kvalifikacijÄ motyvuoti.

Teismas to nepadarė, apsiribodamas formaliu konstatavimu, kad nuteistasis kaltę pripažino, sutiko būti teisiamas pagal jam inkriminuotas veikas, tame tarpe BK 178 straipsnio 2 dalį, bei kad jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. 5.10. Teigiama, kad teismas neturėjo pagrindo remtis nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jos neišsamios, keliančios pagristas abejones, be to, paremtos ne nukentėjusiojo žinojimu ar įsitikinimu, o tik jo manymu. Nukentėjusysis nurodė, kad piniginė buvo jo striukės kairėje kišenėje, nenurodant, ar tai vidinė ar išorinė kišenė, ar piniginė buvo matoma, be to, jis nurodė, kad piniginės pasigedo jau ruošdamasis namo, jos vagystės fakto nematė ir tik mano, kad ji galėjo būti pagrobta jam vilkint striukę fizinio kontakto su K.

D. metu. Nukentėjusysis nurodė, kad jis mano, kad K. D. keldamas jį už pažastų galėjo tÄ piniginę iÅ¡traukti, tačiau toks nukentėjusiojo manymas neįrodytas ir net nelogiÅ¡kas – keliant nukentėjusįjį už pažastų, kaltinamasis laikė jį už pažastų abiem rankomis, todėl sunku suprasti, kaip tuo pačiu metu abiem rankomis keldamas nukentėjusįjį, K. D. galėjo iÅ¡traukti piniginę. Kita vertus, netgi laikant nukentėjusiojo manymÄ pagrįstu, akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu K.

D. bÅ«tų iÅ¡traukęs piniginę iÅ¡ striukės nukentėjusiajam jÄ vilkint jų fizinio kontakto metu, iÅ¡ karto po Å¡io kontakto pasibaigimo, t. y. K. D. atsitraukus nuo nukentėjusiojo, nepastebėti piniginės K. D. rankose arba jo judesių, bandant piniginę paslėpti tarp savo rÅ«bų, mano, nebÅ«tų buvę įmanoma, juo labiau, kad nukentėjusysis nenurodė, kad K. D. iÅ¡ karto po Å¡io kontakto bÅ«tų nuėjęs. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, paneigiančių K. D. nurodytas aplinkybes dėl piniginės vagystės vietos, t. y. kad jis jÄ pavogė nuo sofos.

Pažymima, kad nuteistasis Å¡ias aplinkybes nurodė pirmos apklausos metu, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokius parodymus nuteistasis duoda siekdamas Å¡velninti savo padėtį. 5.11. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis K. D. piniginę iÅ¡ nukentėjusiojo T. K. striukės pagrobė Å¡iam jÄ vilkint, paties nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės tėra jo manymas, nepagrįstas jokiais duomenimis, todėl teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį Å¡ioje dalyje, privalėjo, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, abejones aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai, t. y.

K. D. pripažįstant vagystės iÅ¡ T. K. faktÄ , tačiau esant abejonėms dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių, Å¡ioje dalyje K. D. veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies (kiÅ¡envagystė), į BK 178 straipsnio 1 dalį. Pakeitus K. D. inkriminuotų veikų kvalifikacijÄ , atitinkamai turėtų bÅ«ti pakeistos ir K. D. pasiÅ«lytos bausmės. Kadangi nusikalstamų veikų kvalifikacija Å¡velnėtų, tai atitinkamai K. D. skirta laisvė atėmimo bausmė turėtų bÅ«ti sumažinta. 5.12.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-27 nuosprendis dalyje dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį yra neteisingas, todėl turėtų būti pakeistas aukščiau nurodytais motyvais.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ ir apklausti nuteistÄ jį K. D. bei nukentėjusįjį T. K. Papildomai apklaustas K. D. parodė, kad 2017 m. vakarÄ buvo su draugu D. ir jo mergina G. Nuėjo į barÄ , užkalbino kelis vaikinus ir merginas, paskui išėjo į laukÄ , kalbėjo, rÅ«kė. Grįžo į baro vidų, nuo sofos paėmė moteriÅ¡kÄ tašę, piniginę ir nuėjo į kitÄ barÄ . Po 15 min. iÅ¡ to baro atėjo barmenas ir pasakė, kad paėmė daiktus.

Jie išėjo į laukÄ , atvyko policija, grÄ Å¾ino visus daiktus. Grįžęs iÅ¡ lauko į barÄ , paėmė tašę ir piniginę. Pirmos instancijos teisme tiksliai neprisiminė, ar piniginė buvo ant staliuko, ar ant sofos. Å iandien tikrai pamena, kad piniginė buvo ant sofos. Nukentėjusysis sėdėjo prie to paties staliuko, bet kiek toliau. Su T. grįžo iÅ¡ lauko, jis pasigedo savo draugo su mergina, paėmė negalvodamas tašę ir piniginę, ir išėjo. Buvo neblaivus, todėl taip padarė.

Galvojo, kad galbÅ«t draugo ir merginos tašė ir daiktai, nuėjo į kitÄ barÄ , nes galvojo, kad gal jie ten. TÄ vakarÄ iÅ¡gėrė nemažai kokteilių, buvo neblaivus. Kai paėmė daiktus, K. jo akiratyje nebuvo, gal nuėjo prie baro. Tuo metu prie to stalo, bet ant kitų sofų, sėdėjo merginos. Rankinę ir piniginę paėmė vienu metu. Pirminiams įrodymams įtakos galbÅ«t turėjo tyrėja, buvo spaudimas, norėjo iÅ¡spręsti kuo greičiau, atlygino žalÄ . Sutiko su viskuo, su tyrėjos žodžiais.

Su K. buvo lauke, kalbėjosi, buvo pakėlęs K. rankas į viršų, paskui grįžo į vidų, lauke ilgai nebuvo. Lauke piniginės iÅ¡ nukentėjusiojo kiÅ¡enės tikrai netraukė. Piniginę paėmė nuo sofos. Kadangi prie stalo sėdėjo nukentėjusiojo draugai, todėl manė, kad galima buvo palikti piniginę ant sofos. Apklaustas nukentėjusysis T. K. parodė, kad buvo labai senai, ne viskÄ pamena. Jie sėdėjo su draugais, jis (K. D.) priėjo, pakalbino, porÄ kartų buvo išėję parÅ«kyti.

Kai atėjo į barÄ , kiÅ¡enėje nebuvo piniginės, o pas žmonÄ dingo tašė. Jie ieÅ¡kojo, pažįstamas barmenas paskambino savo kolegoms ir kažkas pasakė, kad yra bare žmogus. Jie nuėjo į tÄ barÄ , jis ten gėrė, jie iÅ¡kvietė policijÄ . IÅ¡ jo kiÅ¡enės nukrito ant grindų jų kortelės, gal jis supratęs jas specialiai iÅ¡metė pats. Piniginė tikrai buvo Å¡varko kiÅ¡enėje, kai ji dingo, ji iÅ¡kristi negalėjo. Prie stalo jis piniginės nedėjo, niekas savo piniginės nedės bare ant stalo, tai ne namai, o baras.

Lauke D. bekalbėdamas pasakojo apie svorį, sakė, kad jį, K. pakels. Jis jį pakėlė, o už ko paėmęs pakėlė, nepamena. Žmona sakė, kad striukės ir tašės buvo ant sofos, savo striukę uždėjo ant rankinės. Ji sakė, kad striukės, kuriomis buvo uždėtos rankinės, vis kelis kartus buvo numestos ant žemės, matyt, jis jau tada norėjo paimti, bet vis kažkas sutrukdydavo. Atėjus iÅ¡ lauko, žmona iÅ¡ karto pasakė, kad dingo tašė, bet tiksliau nepamena. Nepamena, ar kai ruošėsi namo, ar grįžus po lauko, pasigedo rankinės ir piniginės. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesÄ .

Jis vilkėjo Å¡varkÄ , jis kaip striukė, storas. Nepamena, kas vyko toliau, kai jį jis pakilnojo. Paskelbus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 34-37, 48-50), nukentėjusysis parodė, kad teisingai nurodyta, daugiau kažko pasakyti papildomai neturi.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir praÅ¡oma K.

D. veiksmus pagal minėtus straipsnius perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį (vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ ), taip pat K. D. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iÅ¡ T. K.), bei sumažinti K. D. skirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Taigi Å¡ioje byloje apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas lemia advokatės apeliaciniame skunde suformuluoti praÅ¡ymai, tačiau teismui bylos nagrinėjimo metu nustačius esminių BPK pažeidimų, skundo nagrinėjimo ribos gali bÅ«ti iÅ¡plėstos.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo 10. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį.

11. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji ir subjektyvieji požymiai) yra bÅ«tinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Taigi tam, kad neteisėta kaltininko veika bÅ«tų pripažinta vagyste, bÅ«tina nustatyti minėtų požymių visumÄ .

12. Teismo, be kita ko, nustatyta, kad K. D. 2017 m. spalio 15 d. 02.30 val. bare „LaBira“, esančiame Vilniaus g. 29, Vilniuje, iÅ¡ nukentėjusiojo T. K. striukės kiÅ¡enės pavogė nukentėjusiajam priklausančiÄ piniginę, 30 eurų vertės, 320 eurų grynųjų pinigų, 12500 rusiÅ¡kų rublių grynųjų pinigų (183,50 eurų vertės), dokumentus: du Anglijos vairuotojo pažymėjimus vairuoti keltuvus, Anglijos kreditinę kortelę „HSBC UK“, Anglijos sveikatos draudimo kortelę „National Insurance numbercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ , Å iaulių banko kortelę, iÅ¡duotÄ I. K. vardu, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ T. K. priklausantį 533,50 eurų bendros vertės turtÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo K. D. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, turėtų bÅ«ti kvalifikuota kaip paprasta vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje neįrodyta ir nepaÅ¡alintos abejonės, kad nuteistasis iÅ¡traukė piniginę iÅ¡ nukentėjusiojo kiÅ¡enės ir jÄ pavogė.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ nuosprendį bei bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai K. D. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimai.

15. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011).

16. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs Å¡io kodekso 218 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius Å¡io kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju iÅ¡aiÅ¡kinimo įtariamajam apie sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ protokole K. D. nurodė, jog sutinka, kad bylÄ nagrinėjant teisme bÅ«tų atliekamas BPK 273 straipsnyje numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (t. 2, b. l. 178). Prokurorė kaltinamajame akte taip pat nurodė, jog yra galimybė teisme atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (t. 2, b. l. 180-197). K. D. ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų BK 178 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, sutiko tuoj pat duoti parodymus ir juos davė, taip pat sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami.

IÅ¡ byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad, esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir prokurorė, tam neprieÅ¡taravo ir nukentėjusysis. Po kaltinamojo apklausos, teismas, sutikus visiems proceso dalyviams, nutarė nė vieno bylos liudytojo ar nukentėjusiojo neapklausti, o tik pagarsinti byloje esančius įrodymus, po ko, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, leidžiančių atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ â€“ nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi nekelti abejonių.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju Å¡ios bÅ«tinos sÄ lygos nebuvo.

17. Skundžiamame nuosprendyje išaiškinta, jog K. D. kaltę, be kita ko, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, įrodo nuosprendyje nurodyti paties nuteistojo prisipažinimas ir paaiškinimai apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų Y. P. ir T. K., liudytojo N. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, protokolai-pareiškimai, tarnybinis pranešimas, įvykio registracijos duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, t. y.

K. D. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, be kita ko, nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jis teismo posėdyje buvo apklaustas ir, kaip minėta, savo kaltę pripažino, byloje surinkti įrodymai teismo posėdžio metu buvo paskelbti. K. D. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės buvo aiškios ir nekėlė abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis nėra pakankamai motyvuotas, ar kad nėra įrodyta K.

D. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

18. Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ , kad byloje nėra vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, patvirtinančių, kad K. D. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaip tai suformuluota kaltinime, be jau nurodytų aplinkybių, papildomai pažymėtina, jog asmens kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ nebÅ«tinai turi bÅ«ti pagrįsta tiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Dėl Å¡ios priežasties teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę. Pastebėtina, kad nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jis leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trÅ«ksta tiesioginių įrodymų, tačiau netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemÄ , nepaliekančiÄ jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo.

19. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. K. be kitų aplinkybių parodė, kad jam išėjus iÅ¡ baro parÅ«kyti į laukÄ , prie jo priėjo K. D. ir pasakė jam iÅ¡tiesti rankas į Å¡onus, nes nori pabandyti jį pakelti ir pažiÅ«rėti, kiek sveria. Nukentėjusysis pakėlė rankas, o K. D., paėmęs jį už pažastų, pabandė jį pakelti. Kai nukentėjusysis stovėjo, savo rankÄ laikė kairėje kelnių kiÅ¡enėje, o piniginė buvo kairėje striukės kiÅ¡enėje, pamesti jos ar iÅ¡kristi tikrai negalėjo.

Mano, kad jį keldamas K. D. iÅ¡traukė piniginę. IÅ¡ lauko grįžęs į barÄ nukentėjusysis pastebėjo, kad pavogta jo piniginė, taip pat neberado žmonos rankinės. Suprato, kad su juo bendravęs vyras ir pavogė jų daiktus (t. 1, b. l. 34). Å iuos parodymus nukentėjusysis T. K. patvirtino kaip teisingus ir apeliacinės instancijos teismui. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Y. P. be kitų aplinkybių parodė, kad jos vyras patikrinęs savo striukės kiÅ¡enes aptiko, kad iÅ¡ kiÅ¡enės dingo piniginė su grynaisiais pinigais, suprato, kad piniginę ir nukentėjusiosios rankinukÄ pavogė tas pats asmuo, kuris kartu su jais leido laikÄ (K.

D.). Jos vyro teigimu, iÅ¡ jo piniginė buvo pavogta, kai jie rÅ«kė lauke. Vaikinas, pasinaudojus proga, paklausus, kiek sveria vyras, jį pakėlė, tuo metu galimai ir iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės piniginę (t. 1, b. l. 72). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas N. K. be kitų aplinkybių parodė, kad su broliu ir jo žmona nuėjo į barÄ â€žLaBira“, sėdėjo bare ir prie jų vis kartas nuo karto prieidavo nepažįstamas asmuo, kuris pabendraudavo, vėl iÅ¡eidavo, prie jų buvo padėjęs savo rankinę, striukę.

Einant vakarui į pabaigÄ , brolis grįžo iÅ¡ lauko parÅ«kęs ir neberado savo piniginės bei žmonos rankinės, pradėjo ieÅ¡koti asmens, kuris buvo prie jų, kadangi manė, kad vagystę įvykdė bÅ«tent jis (t. 1, b. l. 84) 20. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. D. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad jis bare netyčia paėmė tik svetimÄ moteriÅ¡kÄ rankinę, galvodamas, kad tai yra jo draugės K. rankinė, vėliau jis jÄ Ä¯sidėjo į savo rankinę. Kai vėliau iÅ¡ jo reikalavo atiduoti daiktus, jis ėmė traukti iÅ¡ savo kuprinės daiktus, tarp kurių buvo T. piniginė, įvairios banko kortelės, dokumentai, asmens dokumentai ir kiti svetimi daiktai.

Mano, kad minėti daiktai pabiro į jo rankinę iÅ¡ moteriÅ¡kos rankinės, kuriÄ netyčia buvo įsidėjęs (t. 1, b. l. 120). Papildomai apklaustas savo kaltę pripažino ir parodė, kad po pokalbio su T. lauke grįžęs į barÄ paėmė moteriÅ¡kÄ rankinę ir prie rankinės buvusiÄ vyriÅ¡kÄ piniginę. Nežinojo, kam priklauso Å¡ie daiktai. MoteriÅ¡kÄ rankinę ir vyriÅ¡kÄ piniginę įsidėjo į savo tašę ir išėjo iÅ¡ baro į kitÄ barÄ (t. 1, b. l. 127, 128).

K. D. įteikus galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai pagal praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes (t. 2, b. l. 133).

21. Kaip nustatyta byloje, pats K. D. viso proceso metu dėl skunde nurodomų argumentų nuoseklus nebuvo. Atsižvelgiant į K. D. parodymų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ viso proceso metu: nuteistasis proceso metu skirtingų apklausų metu nurodydavo vis kitÄ pagrobtos piniginės vietÄ (rado pavogtame rankinuke, rado ant sofos, neprisimena, kur rado), taip pat duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamÄ jį, prigimtį, t. y. kaltinamojo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir galimÄ pateikiamos informacijos Å¡aliÅ¡kumÄ , nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis neatsimena, kad lauke bÅ«tų atėmęs piniginę, nieko nepaėmė, tik buvo apsikabinę su nukentėjusiuoju, laikytinos gynybine nuteistojo versija, kuriÄ paneigia byloje apklaustų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai.

Nukentėjusysis T. K. proceso metu vienareikÅ¡miÅ¡kai teigė, kad piniginę visÄ laikÄ turėjo striukės kairėje kiÅ¡enėje, nebuvo jos palikęs bare ant stalo, piniginės pasigedo po to, kai grįžo iÅ¡ lauko į barÄ . Å iais nukentėjusiojo parodymais netikėti ir nesivadovauti nėra jokio pagrindo, teismas nukentėjusiojo parodymus laiko patikimais, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji Y. P., liudytojas N. K. Kadangi grobiamas turtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti fiziÅ¡kai kartu su asmeniu (jo turimi su savimi, esantys tiesiogiai pas jį), esminis kiÅ¡envagystės požymis – grobiamo turto buvimas tiesiogiai pas tam tikrÄ asmenį Å¡ioje byloje laikytinas nustatytu.

Kaip nustatyta, K. D. lauke prie baro prieš pakeldamas nukentėjusįjį T. K., kaip nurodė pats nuteistasis, norėdamas pažiūrėti, kiek jis sveria, be kita ko, paprašė nukentėjusiojo ištiesti rankas į šonus, taigi prieš keldamas, kėlimo metu, ar po to K. D. turėjo galimybę ištraukti piniginę iš kišenės, dėl ko ir paprašė pakelti nukentėjusiojo rankas, toks nuteistojo prašymas patvirtina jo siekį padaryti vagystę iš nukentėjusiojo drabužių. Atkreiptinas dėmesys, kad K.

D. daug kartų yra teistas už vagystę, neatmestina, jog jis turi pakankamai patirties ir įgÅ«džių, kad vieÅ¡oje vietoje sugebėtų pagrobti svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio. Apeliacinio skundo argumentas, kad iÅ¡ kaltinimo formuluotės negalima suprasti, ar vagystės metu nukentėjusiojo striukė buvo tiesiogiai pas nukentėjusįjį, ar kitur, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galimas tik tada, kai daiktai ar drabužiai, iÅ¡ kurių vagiamas turtas, yra kartu su asmeniu, kas nagrinėjamu atveju bylos duomenimis yra nustatyta.

Apeliaciniame skunde pateikti samprotavimai apie tai, tai, kad nuteistasis negalėjo iÅ¡traukti piniginės, nes rankomis kėlė nukentėjusįjį ir neturėjo galimybės tuo pačiu iÅ¡traukti piniginės, kad nukentėjusysis turėjo pastebėti iÅ¡trauktÄ piniginę ir kita, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, niekaip nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Dėl tęstinės veikos 22. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veikų, iÅ¡ kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-186-689/2020, 2K-161-303/2021, 2K-20-976/2022 ir kt.).

Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai bÅ«dinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, darydamas pirmÄ veikÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių Å¡is sumanymas įgyvendinamas ne iÅ¡ karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Nustatant bendrÄ tyčiÄ vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir, be kita ko, iÅ¡siaiÅ¡kinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobÅ«dį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020). Atsižvelgiant į turto pagrobimo bylų specifikÄ , veikos tęstinumo papildomais kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto Å¡altinis, toks pat pagrobimo bÅ«das, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-454/2008, 2K-307/2007, 2K-146/2008, 2K-12/2009, 2K-122-693/2015 ir kt.).

23. Taigi, pagal kasacinio teismo praktikÄ nusikalstamų veikų pripažinimÄ tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia yra susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iÅ¡ esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis ir siekiama vieno rezultato, o vieningo sumanymo turinys yra sukonkretinimas iki sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimÄ turtÄ , kuris įgyvendinamas ne iÅ¡ karto, o per kelis etapus. Vis dėlto, byloje nenustatyta, kad K. D. turėjo iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tyčiÄ bare pagrobti bÅ«tent nurodytÄ nukentėjusiųjų turtÄ , kad turėjo iÅ¡ankstinį sumanymÄ dėl abiejų vagysčių.

K. D. turtÄ pagrobė iÅ¡ skirtingų nukentėjusiųjų skirtingu bÅ«du – nukentėjusiojo T. K. piniginę iÅ¡traukdamas iÅ¡ jo striukės kiÅ¡enės (kiÅ¡envagystė) bei nukentėjusiosios Y. P. paliktÄ rankinukÄ paimdamas nuo bare buvusios sofos. Taigi, turto pagrobimo Å¡altinis, bÅ«das, vieta skyrėsi. Taip pat K. D. veikos nebuvo tapačios, t. y. jis padarė paprastÄ vagystę (BK 178 straipsnio 1 dalis) bei kiÅ¡envagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis), kas iÅ¡ esmės nėra bÅ«dinga tęstinei nusikalstamai veikai.

24. Baudžiamojoje byloje nustačius vieningÄ kaltininko sumanymÄ grobti neapibrėžtos vertės turtÄ , tęstinė nusikalstama veika gali bÅ«ti konstatuojama, jei Å¡is neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobÅ«dį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012), tačiau byloje nenustatyta, kad K. D. turėjo sumanymÄ bare iÅ¡ skirtingų asmenų grobti neapibrėžtos vertės turtÄ , to nepatvirtino ir nuteistasis.

Nagrinėjamu atveju net ir nustačius, kad K. D. bÅ«tų siekęs grobti neapibrėžtos vertės turtÄ per neapibrėžtÄ laiko tarpÄ , teismo vertinimui, ar buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika, tokiu atveju esminę reikÅ¡mę turėtų atitinkamos su nusikalstamos veikos padarymu susijusios aplinkybės, kurios patvirtintų tokios tyčios buvimÄ . Tačiau, kaip jau minėta, K. D. veiksmuose be to, kad padarytas veikas skyrė mažas laiko tarpas, nenustatytas tęstinėms nusikalstamoms veikoms bÅ«dingas objektyviųjų požymių visetas, kuris galėtų bÅ«ti prielaida spręsti apie vieningos tyčios buvimÄ K.

D. veiksmuose, todėl apeliacinio skundo praÅ¡ymas perkvalifikuoti K. D. veikas į vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ (vagystę) atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bausmės ir kitų klausimų 25. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti arba apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

26. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas skiria bausmę pagal to BK specialiosios dalies straipsnio, kuris numato atsakomybę už kaltininko padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

27. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

28. Nagrinėjamu atveju nenustačius pagrindo perkvalifikuoti K. D. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas nuteistajam neteisingai paskyrė bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirdamas nuteistajam K. D. subendrintÄ 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, sumažinus vienu trečdaliu, – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įstatymo nuostatų nepažeidė.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, pobÅ«dį, pavojingumÄ , pasekmes (padarytas vienas nesunkus ir trys apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, pavogti daiktai ir dokumentai grÄ Å¾inti, padaryta turtinė žala atlyginta), į kaltinamojo asmenybę (nusikaltimus padarė bÅ«damas 23 metų amžiaus, nedirba, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas 8 kartus, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ pabėgo į Jungtinę Karalystę ir tik 2022 m. sausio 26 d. buvo pristatytas į LietuvÄ , (2021-2022 metais nebaustas administracine tvarka), taip pat į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl jam skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnio 2 dalis), jos dydį nustatant mažesnį už sankcijose numatytÄ Å¡ių bausmių vidurkį.

Skirti Å¡velnesnes bausmes nenustatyta pagrindo, nes K. D. iÅ¡vadų dėl savo elgesio nepadarė, pakartotinai darė nusikalstamas veikas, todėl Å¡velnesnėmis bausmėmis nebus įgyvendinta bausmės paskirtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas K. D. charakterizuojančias aplinkybės, už jo padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmės rÅ«Å¡is, kurios dydis už kiekvienÄ veikÄ nustatytas mažesnis, nei sankcijos vidurkis, todėl darytina iÅ¡vada, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteistajam K.

D. skyrė proporcingÄ , adekvačiÄ ir tinkamÄ bausmę bei realų jos vykdymÄ , iÅ¡samiai įvertino nuteistÄ jį charakterizuojančias ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

29. Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti K. D. ekstradicijos dokumentai. Advokatės 2022-09-27 praÅ¡yme prijunti raÅ¡ytinius įrodymus prie bylos nurodyta, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu subendrinus nuosprendžius nebuvo įskaitytas visas K. D. sulaikymo laikas. Taip pat K. D. yra atlikęs bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendį, kas reiÅ¡kia, kad bausmė su ankstesniu nuosprendžiu negalėjo bÅ«ti bendrinama. Pastebėtina, kad BPK 320 straipsnio 3 dalis ne tik apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvÄ patikrinti bylÄ tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis 2K-41-697/2021). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pasisako, kad klausimai dėl bausmių bendrinimo nebuvo keliami apeliaciniame skunde ir Å¡iuo atveju spręstini nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į nuosprendį priėmusį teismÄ (BPK 361 straipsnis).

30. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir teisingai kvalifikavo nuteistojo K. D. padarytas nusikalstamas veikas bei už jų padarymÄ skyrė tinkamÄ ir proporcingÄ bausmę. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo keisti nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo K. D. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Gintaras Dzedulionis Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė