2020-05-20 Nr. AB-10245-3-64-3-00575-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-365-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00575-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. vasario 26 d. raštą (sprendimą) Nr. lSS-420-(8.5.) ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus (toliau – ir NŽT Akmenės skyrius) 2019 m. gruodžio 16 d. raštą (sprendimą) Nr. 26SD-2507-(14.26.104.) bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrių priimti jo 2019 m. lapkričio 27 d. pasiūlymus-pastabas „Dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ bei pavesti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjui ištaisyti projektą, atsižvelgiant į jo pateiktus 2019 m. lapkričio 27 d. pasiūlymus-pastabas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo R. B. skundą atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka; nutarė įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjui R. B. grąžinti pagal UAB „Perlas Finance“ 2020 m. kovo 28 d. kvitą sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį; nutarčiai įsiteisėjus skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas reiškia reikalavimus viešojo administravimo subjektui – NŽT, ginčydamas šio subjekto priimtus aktus, t. y. NŽT Akmenės skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 26SD-2507-(14.26.104.) ir NŽT 2020 m. vasario 26 d. raštą (sprendimą) Nr. lSS-420-(8.5.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. sprendime Nr. 26SD-2507-(14.26.104.) nurodyta, jog pareiškėjo naudojamiems statiniams eksploatuoti yra formuojamas 0,8492 ha žemės sklypas ir jo 2019 m. lapkričio 27 d. pasiūlymus – pastabas atsisakyta priimti; šis sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.551 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis.

NŽT 2020 m. vasario 26 d. rašte Nr. lSS-420-(8.5.) nurodė, kad Akmenės skyrius (projekto organizatorius) nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, ir bus įpareigotas užtikrinti, kad ne per ŽPDRIS pateikti pasiūlymai ir pritarimai ne vėliau kaip kitą darbo dieną būtų įkelti į ŽPDRIS, o susipažinimo su parengtu projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėtų ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsakytų pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po susipažinimo laikotarpiu pabaigos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. raštas Nr. lSS-420-(8.5.) taip pat grindžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis. NŽT 2020 m. vasario 26 d. rašte Nr. lSS-420-(8.5.) pažymėta, kad tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje Nr. I3-287-279/2020 bus galima vertinti, koks plotas reikalingas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui ir atsižvelgus į faktinių duomenų patikrinimo rezultatus turės būti tikslinami projekto sprendiniai. Nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos priimti sprendimai, kurie asmeniui sukuria teises ir pareigas (išskyrus informacinio pobūdžio raštus), per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 61 punkte numatyta, kad nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog nors NŽT Akmenės skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 26SD-2507-(14.26.104.) atsisakyta priimti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 27 d. pasiūlymus – pastabas, tačiau šis NŽT Akmenės skyriaus sprendimas grindžiamas CK 5.551 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, nurodant, kad pareiškėjo naudojamiems statiniams eksploatuoti formuojamas 0,8492 ha žemės sklypas (su formuojamo žemės sklypo plotu pareiškėjas nesutinka teikdamas šį skundą).

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos teisės perleidimo sutartimi įsigijo pastatą – kompresorinę, pastatą – siurblinę, valymo įrenginių pastatą, nuotekų šalinimo tinklus – valymo įrengimas, esančius (duomenys neskelbtini) sav. Minėta sutartimi pareiškėjui perleista nuomos teisė į 2,1092 ha valstybei priklausiančią žemės sklypo dalį. 2016 m. kovo 18 d. sudarytas susitarimas su NŽT Akmenės skyriumi dėl 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties ir nustatyta, jog nuomininkai yra AB „Naujasis Kalcitas“ ir R. B.. 2016 m. liepos 21 d. sudarytas susitarimas su NŽT Akmenės skyriumi, kuriuo pakeista 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, ją papildant punktu „naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, ir jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui“. Kaip matyti iš skundo ir ginčijamų aktų turinio, ginčas, susijęs su pareiškėjo kaip valstybinės žemės nuomininko nuosavybės teise valdančio nekilnojamuosius daiktus, teisių gynimu. Ginčo esmė yra ta, jog pareiškėjas nesutinka su rengiamu jo nuomojamo valstybinės žemės sklypo pertvarkymo projektu, kuriuo jam suformuotas atitinkamo žemės sklypo plotas. Pareiškėjo skundas, Nacionalinės žemės tarnybos prie NŽT Akmenės skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 26SD-2507-(14.26.104.) ir NŽT 2020 m. vasario 26 d. raštas Nr. lSS-420-(8.5.) grindžiami Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis. Teismas vertino, kad šiuo konkrečiu atveju ginčas visų pirma yra susijęs su valstybinės žemės nuomos, taigi civiliniais teisiniais santykiais.

Teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – Specialioji teisėjų kolegija) savo nutartyse yra nurodžiusi, jog ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, grindžiami, be kita ko, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-73/2018, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-90/2017). Todėl teismas sprendė, kad keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir šis ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad NŽT Akmenės skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 26SD-2507-(14.26.104.) ir NŽT 2020 m. vasario 26 d. raštas Nr. lSS-420-(8.5.) tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Nors NŽT 2020 m. vasario 26 d. rašte Nr. lSS-420-(8.5.) aiškiai nenurodė, jog NŽT Akmenės skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 26SD-2507-(14.26.104.), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo pasiūlymus – pastabas, yra neteisėtas, tačiau NŽT nurodė, kad Akmenės skyrius (projekto organizatorius) bus įpareigotas užtikrinti, kad ne per ŽPDRIS pateikti pasiūlymai ir pritarimai ne vėliau kaip kitą darbo dieną būtų įkelti į ŽPDRIS, o susipažinimo su parengtu projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėtų ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsakytų pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po susipažinimo laikotarpiu pabaigos. Be to, NŽT 2020 m. vasario 26 d. rašte Nr. lSS-420-(8.5.) pažymėjo, kad tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje Nr. I3-287-279/2020 bus galima vertinti, koks plotas reikalingas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui, ir atsižvelgus į faktinių duomenų patikrinimo rezultatus turės būti tikslinami projekto sprendiniai. Taigi sprendimai, galintys pakeisti pareiškėjo teisinį statusą, bus priimti vėliau.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo ir kitų išvestinių reikalavimų (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas R. B. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos rūšinio teismingumo kausimo išsprendimo.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 61 punkte nurodyta, jog NŽT struktūrinio padalinio motyvuotas atsakymas gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Šis teisės aktas yra galiojantis ir jame imperatyviai nustatyta, kad ginčai, susiję su viešojo administravimo subjekto priimamais sprendimais vykdant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras, yra nagrinėtini administraciniuose, o ne bendrosios kompetencijos teismuose.

Pareiškėjas vertina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisykles. Vien ta aplinkybė, kad viešojo administravimo subjekto priimtuose administraciniuose aktuose yra minimos teisės normos, reglamentuojančios ir civilinius – turtinius santykius, negali būti pakankamu teisiniu pagrindu specialiu teisės aktu nustatytai ginčų sprendimo tvarkai pakeisti.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje ginčas yra susijęs su ne valstybinės žemės sklypo įsigijimu ar nuoma ne aukciono tvarka. Nurodo, kad ginčas byloje kilo dėl tinkamo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto procedūrų vykdymu. Todėl iškilus abejonėms dėl pareiškėjo paduoto skunde keliamo ginčo rūšinio teismingumo, teismas turėjo kreiptis į Specialiąją kolegiją, o ne atsisakyti priimti skundą. Teismas, nepersiųsdamas pareiškėjo skundo bendrosios kompetencijos teismui, pažeidė ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. spręsdamas, kad ginčas visų pirma yra susijęs su valstybinės žemės nuomos, taigi civiliniais teisiniais santykiais.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje keliamas ginčas yra susijęs su pareiškėjo kaip valstybinės žemės nuomininko nuosavybės teise valdančio nekilnojamuosius daiktus, teisių gynimu, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22, 25 str.).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis skundžia NŽT 2020 m. vasario 26 d. raštą (sprendimą) Nr. lSS-420-(8.5.), kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl NŽT Akmenės skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. rašto (sprendimo) Nr. 26SD-2507-(14.26.104.), kuriame buvo atsisakyti priimti jo 2019 m. lapkričio 27 d. rašte išdėstytus pasiūlymus (b. l. 20–44). Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti minėtus raštus (sprendimus) ir įpareigoti NŽT Akmenės skyrių priimti jo 2019 m. lapkričio 27 d. pasiūlymus-pastabas „Dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ bei pavesti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjui ištaisyti projektą, atsižvelgiant į jo pateiktus 2019 m. lapkričio 27 d. pasiūlymus-pastabas.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos teisės perleidimo sutartimi pareiškėjui buvo perleista nuomos teisė į 2,1092 ha valstybei priklausiančią žemės sklypo dalį. 2016 m. kovo 18 d. sudarytas susitarimas su NŽT Akmenės skyriumi dėl 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties ir nustatyta, jog nuomininkai yra AB „Naujasis Kalcitas“ ir R. B.. 2016 m. liepos 21 d. sudarytas susitarimas su NŽT Akmenės skyriumi, kuriuo pakeista 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, ją papildant punktu „naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima pagal nustatyta tvarka suderintus projektus ir jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui“.

Pareiškėjo teigimu, susipažinus su viešai paskelbtu jo nuomojamu valstybinės žemės sklypo pertvarkymo projektu ir aiškinamuoju raštu, matyti, jog šis projektas parengtas nesilaikant Taisyklių reikalavimų ir jose įtvirtintų žemės sklypų pertvarkymo principų. Pareiškėjas nesutinka su tuo, jog rengiant jo nuomojamo valstybinės žemės sklypo pertvarkymo projektą jam suformuotas 0,8492 ha ploto žemės sklypas, taip pat nurodo ir procedūrinių pažeidimų, susijusių su jo pasiūlų-pastabų nenagrinėjimu. Jo nuomone, į naujai jam formuojamą valstybinės žemės sklypą turi patekti visi jo nuosavybės teise priklausantys statiniai, nuolat naudojamas daržas ir jo įrengtas kelias. Pertvarkymo projektas pažeidžia pareiškėjo kaip valstybinės žemės nuomininko, nuosavybės teise valdančio nuomojamame žemės sklype esančius šešis nekilnojamuosius daiktus, teises, todėl negali būti tvirtinamas.

Vertindamas skundo pagrindų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas ginčija žemėnaudos, formuojamos valstybinės žemės nuomos ir statinių nuosavybės teisinių santykių pagrindu, projektavimo teisėtumą (b. l. 7, 9).

Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 1 str. 1 d., 17 str.). Bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (CPK 22 str.). Pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos santykiai, nepaisant nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį Nr. T-125/2015; 2017 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. T-50/2017).

Minėta, kad šiuo atveju ginčijamas žemėnaudos, formuojamos valstybinės žemės nuomos ir statinių nuosavybės teisinių santykių pagrindu, projektavimo teisėtumas, todėl vyraujančiais teisiniais santykiais yra civiliniai teisiniai santykiai, o tai lemia bylos rūšinį teismingumą. Todėl konstatuotina, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismams.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl atskirojo skundo teiginio, kad teismas, nepersiųsdamas pareiškėjo skundo bendrosios kompetencijos teismui, pažeidė ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo nutraukta arba skundas nebuvo paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjo skundą nuo pat pradžių atsisakyta priimti. Nei ABTĮ, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nėra numatyta, kad teismas skundą (ieškinį) jo priėmimo stadijoje galėtų perduoti kitam teismui. Teismas nutartimi bylą kitam teismui gali perduoti tik tuo atveju, jei byla jau buvo priimta atitinkamo teismo žinion (ABTĮ 69 str. 1 d. 2 p., CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (ABTĮ 154 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius