2013-06-05 Nr. AB-2305-3-61-3-00929-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-474/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00929-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno miesto apylinkės prokuratūrai ir Kauno apygardos prokuratūrai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 17.2-4513; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pareiškėjo 2013 m. vasario 25 d. skundą (registruotas 2013 m. vasario 25 d. Nr. 5.6-938) išnagrinėti iš esmės bei atlikti reikalaujamus veiksmus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2013 m. vasario 25 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės S. N. nusikalstamų veikų; ikiteisminio tyrimo pradėjimo; tarnybinės nuobaudos skyrimo; ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei S. N. skyrimo. Generalinė prokuratūra skundžiamu 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. 17.2-4513 dėl skundo persiuntimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 7.3 punktu, persiuntė pareiškėjo skundą pagal kompetenciją nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai.

Teismas konstatavo, kad skundžiamas Generalinės prokuratūros 2013 m. kovo 1 d. raštas tik patvirtina pareiškėjo skundo persiuntimo faktą, todėl laikytinas lydraščiu. Pareiškėjo skundžiamame rašte (sprendime) nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, teisių bei pareigų, taigi tiek pats raštas (sprendimas), tiek ir toks veiksmais, kaip skundo persiuntimas, patys savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Generalinė prokuratūra 2013 m. kovo 1 d. raštu nuspręsdama persiųsti pareiškėjo skundą pagal kompetenciją Kauno apygardos prokuratūrai, neatsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo, t. y. šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas konkretus neigiamas sprendimas, galintis sukelti atitinkamas pasekmes. Atkreipė dėmesį, jog tokiu atveju pareiškėjui teisines pasekmes galėtų sukelti Kauno apygardos prokuratūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus persiųstą 2013 m. vasario 25 d. pareiškėjo skundą.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas raštas pareiškėjui nesukelia teisnių pasekmių, tuo pačiu pagrindu teismas atsisakė priimti ir reikalavimą susijusį su įpareigojimu Generalinei prokuratūrai išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. vasario 25 d. skundą.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 16–17), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad skundžiamas aktas ir atitinkamas veiksmas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl gali būti ir yra ginčo administraciniame teisme objektu, o skundas turi būti priimtas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundo faktines aplinkybes, reikalavimus, turinį, pareiškėjo skunde išdėstytą ginčo situaciją, keliamų reikalavimų pobūdį, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad skundžiamas Generalinės prokuratūros 2013 m. kovo 1 d. administracinis aktas tik patvirtina pareiškėjo skundo persiuntimo faktą.

Teigia, kad Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro administracinis sprendimas yra priimtas viešojo administravimo srityje, nes buvo nuspręsta pareiškėjo skundą persiųsti Kauno apygardos prokuratūrai (pareiškėjo nuomone, Nuostatų 7.3 punktas šiuo atveju nesuteikia teisės spręsti skundo persiuntimo klausimą), pažeidžiant pareiškėjo nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 33 straipsnių bei Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio, 23 straipsnio 5 dalies („draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui (...), kurių veiksmai yra skundžiami“) nuostatas. Taigi pareiškėjo skundžiamame sprendime yra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, teisių bei pareigų, todėl Generalinės prokuratūros administracinis sprendimas bei toks veiksmais, kaip atsisakymas nagrinėti tik atsakovo atsakomybės ir įgaliojimų srityje esančius skundo reikalavimus, skundo persiuntimas, pareiškėjui patys savaime sukelia teisines pasekmes, nes nusikalstamas, ilgalaikis Kauno apygardos prokuratūroje prokurorais įdarbintų asmenų poveikis pareiškėjui yra įrodytas rašytiniais bei daiktiniais įrodymais.

Taip pat pareiškėjas pažymi, jog Generalinė prokuratūra 2013 m. kovo 1 d. raštu nuspręsdama persiųsti jo skundą ne pagal kompetenciją Kauno apygardos prokuratūrai, iš esmės atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, todėl 2013 m. kovo 1 d. raštu, pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų nepagrįstai ir neteisėtai netenkino, t. y. šiuo atveju buvo priimtas konkretus pareiškėjo atžvilgiu neigiamas sprendimas, ne tik galintis sukelti atitinkamas pasekmes, bet ir jas sukėlęs – pareiškėjui, o ne prokurore įdarbintai S. N. dėl atsakovui skųstų S. N. veiksmų ir skundžiamų atsakovo aktų baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-738/2013 visiškai nepagrįstai ir neteisėtai paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Todėl pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė visų pirma atsakovo veiksmai viešojo administravimo srityje S. N. atžvilgiu, o ne Kauno apygardos prokuratūros sprendimai, kaip atsakovo institucijos padalinio atsakomybės ir įgaliojimų srityje.

Taip pat mano, kad teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai neišreikalavo ir nevertino pareiškėjo skunde nurodytų dokumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Pareiškėjas skundžia Generalinės prokuratūros 2013 m. kovo 1 d. raštą Nr. 17.2-4513 dėl skundo persiuntimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. I-268 redakcija) 7.3 punktu, persiuntė pareiškėjo skundą pagal kompetenciją nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Byloje nustatyta, kad Generalinėje prokuratūroje 2013 m. vasario 25 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės S. N. nusikalstamų veikų, ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tarnybinės nuobaudos skyrimo, ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės Kauno apylinkės prokuratūroje prokurore įdarbintam asmeniui S. N. skyrimo.

Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.3 punkte (2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. I-268 redakcija) nustatyta, jog Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) sprendžia, kuriai apygardos prokuratūrai, jos padaliniui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai perduoti nagrinėti skundus, pareiškimus, pranešimus apie nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis minėtu Nuostatų punktu, skundžiamu 2012 m. kovo 1 d. raštu pareiškėjo skundas persiųstas nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo rašto turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui jis nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamame rašte pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos. Pareiškėjui išsiųsta tik šio rašto kopija, siekiant informuoti jį apie jo paduoto skundo nagrinėjimo procesą (konkrečiai – skundo persiuntimą nagrinėti pagal kompetenciją). Nepagrįstas pareiškėjo atskirojo skundo teiginys, kad persiunčiant jo skundą pažeista Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis, jo skundas persiųstas Kauno apygardos prokuratūrai, o ne Kauno apylinkės prokuratūrai, kurioje dirba prokurorė S. N., kurios veiksmus skundžia pareiškėjas. Kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai taip pat nepagrįsti, skundo persiuntimą negalima laikyti galutiniu Generalinės prokuratūros sprendimu dėl pareiškėjo skundo. Kauno apygardos prokuratūrai išnagrinėjus pareiškėjo skundą, pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimo atveju, savo teises jis galėtų ginti, skųsdamas tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė