864231d2-b3fd-48b5-86fb-e3f4a300aa10 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-968-430/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32261-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, J. R., Č. J. (Č. J.) ir A. B.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, kurio 0,1280 ha ploto dalį asmeninės nuosavybės teise valdo A.

K., buvo sodyba.

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad nuosavybės teisės į šį žemės sklypÄ buvo atkurtos pareiÅ¡kėjo motinai D. K. ir pareiÅ¡kėjo močiutei A. J. 2019 m. kovo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimais Nr. 46S-75-(14.49.3.) ir Nr. 46S-76-(14.49.3.), viso žemės sklypo plotas yra 1,6351 ha. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo sprendimų 1.2 punkte nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, bÅ«das – parengus žemės valdos projektÄ .

Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas siekia atstatyti buvusį senelio V. J. (V. J.) apie 1936 m. pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ , kurio faktiÅ¡kai po 1942 m. apgadinimo ir 1950 m. iÅ¡ardymo (pamatai iÅ¡ardyti apie 1951–1952 m.), neliko. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos senelis V. J. iki žemės nacionalizacijos 1940 m. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdė 1,83 ha ploto žemėvaldÄ . Šį faktÄ nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas 1997 m. sausio 15 d. ir 2002 m. vasario 22 d. sprendimais.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2002 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A-2-22-27/2002 nustatė, kad V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., (duomenys neskelbtini), po savo tėvo P. J. mirties iki (duomenys neskelbtini) kiekvienas valdė asmeninės nuosavybės teise po 1,83 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime. Pažymėjo, kad faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo prosenelis P. J. nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini), ne tik 3 deÅ¡imtinės žemės, bet ir gyvenamÄ jį namÄ , kuriame gyveno su savo Å¡eima žmona ir sÅ«numis V. ir L.

Å is gyvenamasis namas yra iÅ¡likęs, o Å¡iuo metu jo adresas (duomenys neskelbtini), (buv. (duomenys neskelbtini)). Å iame gyvenamajame name liko gyventi P. J. sÅ«nus L. J. su žmona M. J. ir vaikais. Aptariamuoju laikotarpiu statinių statyba ir teisinis jų registravimas nebuvo vykdomas. PareiÅ¡kėjo senelis V. J. su A. B. (po santuokos A. J.) susituokė (duomenys neskelbtini) metais. BÅ«dami santuokoje jie apie 1936 m. pasistatė savo gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), po P. J. mirties paveldėtoje žemėje, kuriame gyveno maždaug iki 1942 metų.

Prasidėjus karui V. J. pastatytas gyvenamais namas (duomenys neskelbtini) kaime po bombardavimo buvo apgriautas (iÅ¡daužti langai ir durys su staktomis, apgriuvo lubos), todėl jame nebuvo įmanoma gyventi. Kaip pareiÅ¡kėjui pasakojo močiutė A. J., apie 1951–1952 m. buvo iÅ¡ardyti ir likę Å¡io V. J. apie 1936 m. pastatyto gyvenamojo namo pamatai, kurie trukdė kolÅ«kiui dirbti žemę. PareiÅ¡kėjas nurodė siekiantis atstatyti buvusį senelio V. J. apie 1936 m., pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ , kurio faktiÅ¡kai po 1942 m. apgadinimo ir 1950 m. iÅ¡ardymo (pamatai iÅ¡ardyti apie 1951–1952 m.) neliko.

Pažymėjo, kad visas žemės sklypas yra Verkių regioniniame parke ir patenka į TurniÅ¡kių kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijÄ . PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos atstatyti šį gyvenamÄ jį namÄ . Nustačius juridinį faktÄ , pareiÅ¡kėjas įgys subjektinę teisę parengti žemės valdos projektÄ tikslu nustatyti sodybos vietÄ , parengti namo projektÄ ir gauti statybos leidimÄ . PareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nes archyvuose tokių dokumentų neiÅ¡liko arba jie nebuvo perduoti saugoti archyvui.

PareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka, t. y. ne teismo, gauti dokumentus, patvirtinančius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjo motinai D. K. ir pareiÅ¡kėjo močiutei A. J. jau po jų mirties 2019 m. kovo 19 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į V. J. turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) kaime. PareiÅ¡kėjas paveldėjo jų žemės sklypo dalis ir yra 0,128 ha žemės ploto savininku todėl turi teisę kreiptis į teismÄ dėl tokio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija (toliau – Direkcija) atsiliepime su pareiÅ¡kimu nesutiko. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas nurodė teismui netikslias faktines aplinkybes. Direkcijos nuomone, nėra teisinio pagrindo nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , o pareiÅ¡kėjo tikslas – įteisinti kitoje civilinėje byloje, iÅ¡keltoje dėl neteisėtos statybos, savavaliÅ¡kai pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ .

Nurodė, kad nagrinėjamas žemės sklypas yra valstybės saugomo Verkių regioninio parko kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ buvo įsteigtas Valstybės saugomas Verkių regioninis parkas, kurio steigimo tikslas – išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdį ir vertingus Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855 patvirtintuose Verkių regioninio parko nuostatuose įtvirtinta, kad Verkių regioninio parko paskirtis yra iÅ¡saugoti Žaliųjų ežerų gilius dubaklonius, Neries Å¡laitus, TurniÅ¡kės, Riešės ir Baltupio (Cedrono) upelių paslėnius; kultÅ«ros paveldo vertybes, iÅ¡ jų Verkių dvaro ansamblį su parku, senųjų tvenkinių sistema, senÄ ja dvarviete ir Kalvarijų kultÅ«ros kompleksÄ â€“ Å v. Kryžiaus bažnyčiÄ ir Kryžiaus keliÄ , Trinapolio vienuolyno ansamblį, istoriÅ¡kai susiklosčiusių kelių trasas, jų aplinkÄ ; iÅ¡saugoti gamtinės ekosistemos stabilumÄ , biotos komponentus, augalų rÅ«Å¡ių, įraÅ¡ytų į Lietuvos raudonÄ jÄ knygÄ , augavietes; atkurti pažeistus gamtos, kultÅ«ros kompleksus bei objektus; reglamentuoti Å«kinę veiklÄ bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Verkių regioninio parko nuostatų 9 punkte įtvirtinta, kad Å¡ioje teritorijoje draudžiama suteikti naujus sklypus namų statybai. Direkcijos nuomone, nors pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad siekia atstatyti buvusį apie 1936 m. senelio V. J. pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ , tačiau jokių juridinių faktų apie Å¡iÄ statybÄ nepateikia. PareiÅ¡kime nurodyta, kad V. J. tėvas P. J. iki 1924 m. gyveno, Å¡iuo metu registruotoje sodyboje Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Taip pat, kad pats V. J., jau po tėvo mirties, iki (duomenys neskelbtini) metų gyveno (duomenys neskelbtini) kaime su Å¡eima, tačiau adresas nenurodomas. Tik vėliau, 1960 m. liepÄ , įsigijo gyvenamÄ jį namÄ , kurio adresas Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini), ir kuris iki Å¡iol yra iÅ¡likęs. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėjas, duomenų apie neva statytÄ apie 1936 metais dar vienÄ gyvenamÄ jį namÄ ar jo buvimo vietÄ nėra, tik tiek, kiek pasakoja pats pareiÅ¡kėjas (esÄ statyta (duomenys neskelbtini) kaime), Å¡io namo tiksli vieta nenurodoma (galimai tėvo valdyto (duomenys neskelbtini) arba prie jo).

Pažymėjo, kad iÅ¡ 1950 m. rugpjūčio 11 dienos akto aiÅ¡ku tik tiek, kad iÅ¡rinktas nebaigtas statyti 4x4x2,5=40 kubinių metrų dydžio be lubų, durų ir rėmų, Å¡iaudiniu stogu pastatas, duomenų apie jo buvusiÄ vietÄ ar gyvenamÄ jÄ paskirtį dokumentų nepateikta. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiÅ¡kėjo pateikto žemėlapio (mastelis 1:25000) iÅ¡traukoje, parengtos uždarosios akcinės bendrovės „Traksalis“ (toliau – UAB „Traksalis“), matosi, kad nurodytoje teritorijoje, Å¡alia viena kitos, buvo 3 sodybos, kurios Å¡iuo metų taip pat yra – tai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (viena sodyba (duomenys neskelbtini) aukščiau ir dvi kitos žemiau), tiesiog dėl seno (1930–1950 m.) kartografavimo (koordinačių sistema 1942 m.) ir tuo metu rengiamų žemėlapio bei planų mastelio ir netikslumo nėra galimybių nurodyti faktinės, tikslios Å¡ių trijų sodybų vietos, tik jų skaičių (3 buvusios ir Å¡iuo metu dar esamos sodybos).

Tiksliems duomenims nustatyti, tokiems kaip faktinė pastato ar žemės sklypo vieta, ir anksčiau ir šiais laikais rengiami stambesnio mastelio planai – 1:1000 ar 1:500, o ne masteliu 1:25000, kaip pateiktas pareiškimo priedas Nr.

10. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų nėra aiÅ¡ki nei tiksli vieta, kurioje neva buvo pastatytas 1936 m. gyvenamasis namas, nei iÅ¡rinkto 1950 m., nebaigto statyti pastato paskirtis. Duomenų, įrodančių, kad grÄ Å¾into paveldėtojams žemės sklypo dalyje prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sodybos kada nors faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatyta dar viena sodyba, nėra.

4. Suinteresuoti asmenys J. R., Č. J. ir A. B. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

5. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kimu siekiama teisėtų tikslų – atkurti buvusiÄ sodybÄ , gauti tokiÄ statybÄ leidžiančius dokumentus. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo motinai D. K. ir pareiÅ¡kėjo močiutei A. J. ne dėl jų kaltės, o dėl užsitęsusių teisinių procedÅ«rų ir teisminių procesų tik po jų mirties 2019 m. kovo 19 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į V. J. turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) kaime. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos, o nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas įgys subjektinę teisę parengti žemės valdos projektÄ tikslu nustatyti sodybos vietÄ , parengti namo projektÄ ir gauti statybos leidimÄ , kad galėtų atstatyti senelio V. J. sodybÄ , jo turėtoje natÅ«rinėje žemėje.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Direkcijos atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad tokie atvejai, kaip nagrinėjamu atveju, yra itin reti. Akcentavo, kad nurodytoje vietoje visuomet buvo tik 3 sodybos, kurios ir Å¡iuo metų yra (t. y. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), o vietoje vienos buvusios sodybos gali bÅ«ti atstatoma tik viena sodyba. Mano, kad pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu galimai siekia neteisėtų tikslų, nes aktualioje teritorijoje draudžiama suteikti naujus sklypus namų statybai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo A. K. ieÅ¡kinį tenkino – nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo sodyba. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas sodybos atstatymo tikslu.

8. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui A. K. nuosavybės teise priklauso 0,1280 ha ploto dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), TurniÅ¡kių kraÅ¡tovaizdžio draustinyje. Nuosavybės teisės į minėtÄ Å½emės sklypÄ buvo atkurtos pareiÅ¡kėjo motinai D. K. ir pareiÅ¡kėjo močiutei A. J. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 46S-75-(14.49.3.) ir 2019 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 46S-76-(14.49.3.).

Minėtų sprendimų 1.2 punkte nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, bÅ«das – parengus žemės valdos projektÄ . PareiÅ¡kėjas siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jam priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, tikslu nurodytoje vietoje, atkurti buvusiÄ sodybÄ . Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kitoje civilinėje byloje yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kovės Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ieÅ¡kinys atsakovams D.

K., A. K., R. K. dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, bei atsakovų A. ir R. K. su mažamečiais vaikais iÅ¡keldinimo. Å iuo ieÅ¡kiniu praÅ¡oma įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ dviejų aukÅ¡tų gyvenamÄ jį namÄ Å¡alia gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Å¡iuo metu Å¡is galimai neteisėtai pastatytas statinys pastatytas kitoje vietoje (de facto esantis ir planuose žymimas pastatas (duomenys neskelbtini)) negu, anot pareiÅ¡kėjo, buvo sodyba, kuriÄ siekiama atkurti.

9. Teismas pažymėjo, kad tik suinteresuotas asmuo Direkcija nesutiko su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ir motyvavo nesutikimÄ tuo, kad nėra neginčijamų sodybos teisėtos statybos ir buvimo žemės sklype įrodymų. Pabrėžė, kad jei istorinių Å¡altinių ar kitų duomenų dėl įrodinėjamos faktinės aplinkybės netrÅ«ktų, nebÅ«tų pagrindo bylai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir atkreipė dėmesį į tai, kad laikotarpiu iki 1940 m. kaimo vietovėje pastačius gyvenamÄ jį namÄ , jo teisinė registracija nebuvo privaloma.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad sodybos liekanų žemės sklype neliko. PareiÅ¡kėjas įrodinėja juridinio fakto nustatymo pagrindÄ kompetentingų specialistų atliktais tyrimais ir iÅ¡vadomis – istorinių žemėlapių (1928–1929 m. topografinio žemėlapio, 1950 m. topografinio žemėlapio, 1953 m. ortofotografinio žemėlapio) sugretinimo ir juose esančių duomenų analize dėl sodybos egzistavimo praeityje, žemės sklypo pririÅ¡imo prie 1950 m. topografinio žemėlapio planu, parengtu 2019 m. spalio 24 d. kadastrinius matavimus atliekančios įmonės UAB „Traksalis“.

10. Teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kilusius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, t. y. specialių žinių istorinių topografinių ir ortofotografinių žemėlapių analizės srityje, be kita ko, įvertinęs suinteresuoto asmens Direkcijos pozicijÄ dėl teikiamų įrodymų galimo nepatikimumo, 2019 m. spalio 16 d. nutartimi byloje skyrė teismo ekspertizę, pavedė jÄ atlikti ekspertui Giedrius Paužuolis, turinčiam reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti.

Teisme gautas atliktos teismo ekspertizės aktas, kuriame suformuota iÅ¡vada, kad įvertinus nagrinėtų žemėlapių visumÄ galima užtikrintai (pagrįstai) teigti, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose laikotarpyje nuo 1928 iki 1952 m. egzistavo sodyba (atskiras gyvenamasis pastatas su kiemu/sodu/daržu Å¡alia jo). IÅ¡ 2020 m. lapkričio 19 d. teismo ekspertizės akto tapo akivaizdu, kad sutartinis ženklas, kuriuo pažymėta buvusi sodyba, 1950 m. topografiniame žemėlapyje patenka bÅ«tent į žemės sklypÄ .

Ekspertas iÅ¡nagrinėjo tris istorinius žemėlapius (1928–1929 m. topografinį žemėlapį, 1950 m. topografinį žemėlapį, 1953 m. ortofotografinį žemėlapį), sugretino juos, nustatė juose įžiÅ«rimų sodybų skirtumus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų atžvilgiu, nurodė, kokios priežastys gali lemti skirtinguose žemėlapiuose vaizduojamos informacijos (pavyzdžiui, sodybų skaičių, jų vietos) skirtumus, palygino bylai aktualių topografinio ir ortofotografinio žemėlapių patikimumÄ jų sudarymo aplinkybių ir mastelio kontekste.

11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, sugretinęs juos su ekspertizės akto iÅ¡vada, konstatavo, kad esama pakankamai faktinių duomenų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, buvo sodyba.

12. Teismas, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens Direkcijos abejones dėl ekspertizę atlikusio į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yto eksperto kompetencijos, pažymėjo, kad skiriant teismo ekspertizę ir jÄ atliksiantį ekspertÄ suinteresuotas asmuo prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė, kito eksperto kandidatÅ«ros nesiÅ«lė, o susipažinęs su atlikta teismo ekspertize bei jai prieÅ¡taraudamas, pakartotinės ekspertizės skirti teismo neprašė. Be to, teismo eksperto kompetencijÄ patvirtina byloje esantys duomenys. Teismas vertino, kad abejoti teismo eksperto specialiosiomis žiniomis atliekant žemėlapių sugretinimÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo.

13. Teismas vertino, kad byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių teismo ekspertizės iÅ¡vadÄ , o suinteresuotas asmuo Direkcija nesutikimÄ su pareiÅ¡kimu ir ekspertizės akto iÅ¡vadomis grindė tik nuomone ir hipoteze. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiÅ¡kimas teikiamas sodybos atstatymo, o ne naujo sklypo namų statybai skyrimo tikslu. Teismas neturi pagrindo nesiremti eksperto iÅ¡vadomis, kurios paneigia suinteresuoto asmens įsitikinimÄ , esÄ (duomenys neskelbtini) kaime buvo tik trys sodybos.

IÅ¡ istorinių planų analizės, atliktos minėtame ekspertizės akte, matyti, kad skirtingais laikotarpiais (duomenys neskelbtini) kaime buvo daugiau negu trys sodybos ir tÄ lėmė faktinės vietovės situacijos kaita. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės namų numeracija nenuosekli – po (duomenys neskelbtini) numerio seka (duomenys neskelbtini) numeris, t. y. trÅ«ksta (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas galimai neteisėtai pastatytas statinys, kas, savo ruožtu, netiesiogiai taip pat įrodo, kad esama sodybų skaičiaus dinamikos atskirais istoriniais laikotarpiais.

Pažymėjo ir tai, kad įstatyme neribojama iki kada sodyba turi bÅ«ti buvusi, t. y. nėra nurodyta kokiu laikotarpiu ji dar turėjo egzistuoti kaip sodyba, nenurodyta, kad sodybos sugriovimas (iÅ¡ardymas) iki tam tikro laiko jau negali sukelti teisinių pasekmių žemės sklypo savininkui, turinčiam sklypÄ saugomoje teritorijoje. Taip pat pažymėjo, kad teisės norminiais aktai nereikalauja nustatyti asmenį, kuris buvo buvusios sodybos savininku, teismų praktikoje taip pat nėra nuostatų, jog nagrinėjant juridinio fakto dėl sodybos buvimo fakto, bÅ«tų bÅ«tinas sodybos savininko nustatymas, tuo tarpu byloje pateikta teismo ekspertizė iÅ¡ esmės vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, kad pareiÅ¡kėjo nurodomu galimo sodybos egzistavimo laikotarpiu aktualiame žemėlapyje (1950 m. topografiniame žemėlapyje) yra pažymėta sodyba, kuri patenka bÅ«tent į žemės sklypo ribas, įvertinus visas paklaidas.

Teismas pažymi, kad prielaidai, jog 1950 m. topografiniame žemėlapyje buvo padaryta klaida, žymint Å¡iÄ konkrečiÄ sodybÄ , pagrįsti, suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų. Teismas Atkreipė dėmesį, kad teismo ekspertas, siekdamas paÅ¡alinti visus proceso dalyviams kilusius neaiÅ¡kumus, susijusius su jo atlikta teismo ekspertize, teismo posėdyje teismui pateikė iÅ¡samius atsakymus į pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens pateiktus klausimus ir pastabas, paprastai ir aiÅ¡kiai nurodydamas, kodėl vienu ir kitu atveju buvo prieita prie atitinkamų iÅ¡vadų.

Teismas konkrečiu atveju neturi pagrindo abejoti eksperto, t. y. asmens, turinčio specialių žinių, paaiškinimais. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog eksperto išvados yra ne tokios, kokių tikėjosi suinteresuotas asmuo, nesudaro pagrindo teigti, kad ekspertizė atlikta netinkamai.

14. Teismas, įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, ekspertizės aktÄ , konstatavo, kad esama pakankamai faktinių duomenų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, buvo sodyba. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Suinteresuotas asmuo Direkcija pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip neįrodytÄ , arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 16.1. Nagrinėjamoje byloje ginamas viešas interesas, nes žemės sklypas yra valstybės saugomo Verkių regioninio parko kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Bylose, susijusiose su viešojo intereso gynimu, teismas privalo būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjama byla išnagrinėta neįtraukus visų suinteresuotų asmenų. Pirmosios instancijos teismas iš dalies byloje rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-1532-129/2011 (2A-809-585/2014) surinktais įrodymais.

Toje byloje suinteresuotais asmenimis be Direkcijos taip pat dalyvavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Nagrinėjamu atveju byloje buvo siekiama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ sodybos atstatymo tikslu, t. y. siekiama, kad teritorijoje, kurioje statyba iki Å¡iol buvo draudžiama, bÅ«tų galima statyti gyvenamÄ jį namÄ . Dėl tokio juridinio fakto gali keistis saugomos teritorijos, t. y. TurniÅ¡kių kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijos, žemės naudojimo paskirtis (naudojimo bÅ«das), dėl to teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje sukelia teisines pasekmes minėtoms institucijoms.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. 16.2. Teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , remdamasis abstrakčiais liudytojų parodymais, kurių pagrindų teismas 2011 m. byloje tokį faktÄ atsisakė nustatyti kaip neįrodytÄ . Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktÄ ir kitaip pasisakė dėl prejudicinių faktų nei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendime. 16.3.

Suinteresuoto asmens įsitikinimu, ekspertas, surašęs 2020 m. lapkričio 19 d. ekspertizės aktÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas; pateikė iÅ¡vadas (nuomonę) klausimais, kurie iÅ¡eina už jo kompetencijos ribų; iÅ¡vados (nuomonė) grindžiama nepakankama ekspertiniams tyrimui atlikti medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės aktas parengtas Å¡aliÅ¡kai, teismas turėjo ypač kritiÅ¡kai jį vertinti. Pažymi, kad ekspertas Giedrius Paužuolis negalėjo atlikti istorinės-kartografinės ekspertizės, negalėjo nustatinėti ar atitinkamu laikotarpiu sodyba ginčo žemės sklype buvo ar ne.

Šio eksperto kompetencija apsiriboja tik žemėlapių grafiniu palyginimu ir susiejimu. Ši kompetencija nepaima vertinti istorinių, karinių žemėlapių tikslumo. Ekspertizės aktas ir išvados parengtos neįvertinus viešai prieinamų šaltinių žemėlapių. Ekspertizė yra prieštaringa, o padarytos išvados nenuoseklios. 16.4. Teismas nepagrįstai neišreikalavo dokumentų, susijusių su nuosavybės į žemę atkūrimu., tame tarpe ir civilinės bylos, išnagrinėtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. sausio 15 d. sprendimu, dėl to teismas neišsamiai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės. 16.5.

Pareiškėjas privalėjo įrodyti aplinkybes dėl sodybos buvimo fakto ginčo sklype. Šių aplinkybių neturėjo įrodinėti suinteresuotas asmuo Direkcija. Pareiškėjas neįrodė, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 1936–1950 m. laikotarpiu buvo sodyba, t. y. kompleksas statinių, gyvenamasis namas su priklausiniais, bet ne neaiškios paskirties statinys 4x4 m. dydžio (t. y. iki 16 kv. m).

17. PareiÅ¡kėjas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimÄ .

18. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad apelianto pateikti nauji raÅ¡ytiniai įrodymai bÅ«tų prijungti prie bylos, nes jie galėjo bÅ«ti pateikti jau nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ . Pažymi, kad net ir apelianto teikiamoje 1941–1945 m. aeronuotraukoje nėra prieÅ¡taringų duomenų, jog pareiÅ¡kėjo sodyba neegzistavo, prieÅ¡ingai ji yra užfiksuota, o tai niekaip neprieÅ¡tarauja ekspertizės akto iÅ¡vadoms. 18.2.

PareiÅ¡kėjo manymu, apelianto pozicija yra nenuosekli, prieÅ¡taringa, nemotyvuota, paremta prielaidomis, o pirmosios instancijos teismas objektyviai iÅ¡tyrė visus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir teisingÄ sprendimÄ . 18.3. Pažymi, kad byloje nebuvo ir nėra jokio ginčo, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra vertingoje valstybės saugomoje teritorijoje – Verkių regioninio parko kraÅ¡tovaizdžio draustinyje ir jam taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, taip pat draustinių apribojimai.

Apeliantas nepateikė įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, prieÅ¡ingai, teismas buvo aktyvus, siÅ«lė Å¡alims teikti ekspertų kandidatÅ«ras, suformuluoti jam klausimus raÅ¡tu, savo iniciatyva prijungė civilinę bylÄ Nr. 2-1532-129/2011 (2A-809-585/2014). Byloje nėra jokio vieÅ¡o intereso pažeidimo, kurį reikėtų ginti, o Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas, pateikęs pareiÅ¡kimÄ , realizuoja jam suteiktas teises, įtvirtintas teisės aktuose. 18.4. Nesutinka, kad apelianto skunde nurodytos valstybinės institucijos turėjo bÅ«ti įtrauktos į bylÄ suinteresuotais asmenimis.

Pažymi, kad Å¡i nagrinėjama ir civilinė byla Nr. 2-1532-129/2011 iÅ¡ esmės buvo skirtingos bylos, su kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), nelaikytina žemės sklypo bendrasavininke. NŽT nevaldo patikėjimo teise ginčo žemės sklypo dalies, dėl to ginčo juridinis faktas jai nesukels jokių teisinių pasekmių. Dėl kitos valstybinės institucijos įtraukimo pažymi, kad Direkcija, o ne Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, traukiamos suinteresuotais asmenimis civilinėse bylose, kuriose siekiama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl sodybų atstatymo, tokios praktikos laikosi ir teismai. 18.5.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir pagrįstai rėmėsi raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1532-129/2011 (2A-809-585/2014). Teismas tinkamai įvertino Å¡ioje byloje pateiktus įrodymus. 18.6. Nesutinka su apelianto pozicija, kad teismas apskritai turėjo nutraukti tokiÄ bylÄ , kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (t. y. 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1532-129/2011, 2A-809-585/2014).

Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-38768-1014/2019 buvo atsisakęs priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1977-560/2019 sprendimÄ panaikino. 18.7. Nesutinka su skundo argumentais dėl teismo eksperto Å¡aliÅ¡kumo, eksperto išėjimo iÅ¡ kompetencijos ribų ar iÅ¡vadų grindžiamų nepakankama medžiaga. Pažymi, kad teismui skiriant teismo ekspertizę, Direkcija prieÅ¡taravimų ekspertui nereiÅ¡kė, kitos eksperto kandidatÅ«ros nesiÅ«lė, neprašė atlikti pakartotinė teismo ekspertizės, nuÅ¡alinimo teismo ekspertui neteikė.

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, teismo ekspertas buvo objektyvus, iÅ¡vadas teikė savo kompetencijos ribose griežtai vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, moksliÅ¡kai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais tyrimo metodais, gautus rezultatus objektyviai pagrįsdamas motyvuotais argumentais. Teismo eksperto kompetencijÄ patvirtinantys dokumentai pateikti byloje, dėl to abejoti teismo eksperto kompetencija nėra teisinio pagrindo. Teismo ekspertizės aktÄ sudaro 47 lapai, aktas yra iÅ¡samus. Teismo ekspertas tiek prieÅ¡ sutikdamas atlikti teismo ekspertizę, tiek jÄ atlikdamas, raÅ¡tiÅ¡kai aiÅ¡kiai nurodė bei argumentuotai pagrindė, kad jo turima kvalifikacija (kompetencija) yra visiÅ¡kai tinkamos teismo suformuluotoms užduotims atlikti.

TÄ patį teismo ekspertas patvirtino teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad analogiÅ¡kus tyrimus atlieka jau daugiau kaip 15 metų, savo tyrimo rezultatus tvirtina ir jais neabejoja, bei siÅ«lė, apeliantui, kylant abejonių tyrimo rezultatais, inicijuoti to paties darbo atlikimÄ bet kuriam kitam specialistui bei objektyvumo dėlei palyginti gautus rezultatus. Apelianto atstovas kaltina teismo ekspertÄ , neva jis netyrė aibės kitų dokumentų, įvairių žemėlapių, nevertino „vieÅ¡ai prieinamų“ Å¡altinių.

PareiÅ¡kėjo nuomone, apelianto atstovas apskritai nėra susipažinęs su ekspertų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais, todėl nesiorientuoja Å¡ios veiklos srityje. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ teismo ekspertas turi teisę savarankiÅ¡kai pasirinkti atliekamų tyrimų bÅ«dus. Teismo ekspertas ekspertizės akte aiÅ¡kiai nurodė kokius tyrimo bÅ«dus pasirinko ir kokias metodikas taikė, kad bÅ«tų objektyviai atskleista ginčo esmė jam užduotų klausimų kontekste.

Procesinių teisės aktų kontekste apskritai tik teismo pateikta papildoma medžiaga gali bÅ«ti autentiÅ¡ka ir patikima. Teismas pagrįstai įvertino, kad ekspertizės akte pažymėta, kad 1950 m. 2-ajame istoriniame žemėlapyje daugelis tikrintų vietovės objektų (kitų sodybų, kelių jų sankryžų, miÅ¡ko kontÅ«rų) padėtis itin tiksliai atitinka faktinę vietovės situacijÄ , todėl teigti, kad iÅ¡skirtinai vienintelė dabartinė sodyba (duomenys neskelbtini) buvo tyčia pažymėta klaidingai, nėra pagrindo – Å¡i sodyba tiesiog nebuvo deÅ¡ifruota.

Teismo eksperto vertinimu taip galėjo atsitikti dėl to, jog sodyba, kurios dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), glaudžiai ribojasi su mišku. Pažymi ir tai, kad apelianto atstovė pirmosios instancijos teisme nuolat tvirtino, kad aptariamoje teritorijoje buvo trys sodybos ir jos visos yra likusios. Šios prielaidos taip pat paneigtos ekspertizės akte. Ekspertizės akto 23–27 psl. nurodyta, kad aptariamoje teritorijoje aktualiu laikotarpiu buvo nuo keturių iki šešių sodybų ir du atskirai stovintys namai.

Taigi, ekspertizės aktas yra nuoseklus, aiškus, motyvuotas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde nurodyti tik apelianto samprotavimai ir prielaidos, kurios nepaneigia teismo eksperto pateiktų išvadų. 18.8. Apeliantas skunde teigia, kad teismas Direkcijos prašymu neišsireikalavo dokumentų susijusių su Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės atkūrimu ir 1997 m. sausio 15 d. civilinės bylos Nr. 218-447, o neišreikalavęs ir neištyręs šių dokumentų susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu neišsamiai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes.

Å ie apelianto teiginiai paneigiami byloje esančiais raÅ¡ytiniais dokumentais. Jau kartu su pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjas pateikė nuosavybės teisių į žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkÅ«rimo sprendimus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį pareiÅ¡kėjo motinai ir senelei. Taip pat byloje pateiktas ir Å¡io žemės sklypo planas. IÅ¡ Å¡ių dokumentų akivaizdžiai matyti, kaip ir teigia Direkcija, jog nuosavybės teisės į šį ginčo žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atkurtos natÅ«ra, kaip į neužstatytÄ , laisvÄ Å¾emę, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybė teisių atkÅ«rimo įstatymÄ .

Tuo tarpu nuosavybės teisės į dalį kito namų valdos žemės sklypo po namu, esančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurį pareiÅ¡kėjo senelis nupirko 1960 m., nuosavybės teisės pareiÅ¡kėjo motinai D. K. buvo atkurtos anksčiau NŽT 2017 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 49S-536-(14.49.3.). Žemės sklypo planÄ po Å¡iuo namu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaip ir teismo sprendimÄ 1997 m. sausio 15 d. Nr. 218-447, į bylÄ yra pateikusi pati Direkcija. Pažymi, kad Å¡ie dokumentai neturi jokios reikÅ¡mės juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui, nes pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo senelio V.

J. sodyba buvo pastatyta 1936 m., jo natūrinėje žemėje, o išardyta galutinai buvo apie 1952 m., todėl ir teikė byloje aktualaus laikotarpio žemėlapius, kurių pagrindu ir buvo atlikta teismo ekspertizė. Direkcijos nurodyti dokumentai, žemės sklypų planai, pateikti byloje, parengti 2014–2016 metais, todėl šiuo atveju yra neaktualūs. Pareiškėjo įsitikinimu, apelianto nurodyti teismo neišreikalauti dokumentai jau pateikti byloje, o jų reikšmė šiuo aspektu, t. y. juridinio fakto byloje, yra nereikšminga.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir kai, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnio nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjamÄ dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 0,1280 ha ploto dalį asmeninės nuosavybės teise valdo A. K., buvo sodyba, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

22. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus – Lietuvos centrinio valstybinio archyvo aerofotonuotraukas, darytas Antrojo pasaulinio karo metu (1941–1945 m.) Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos atliktų skrydžių virš dabartinės Lietuvos teritorijos, kurios susietos su Lietuvos koordinačių sistema (LKS-94); topografinius žemėlapius iš http://mab.lt; topografinius žemėlapius iš maps4u.lt; topografinius žemėlapius iš www.agi.lt; Geografijos ir turizmo katedros lektoriaus M.

P. 2016 m. kovo 10 d. straipsnį „Kur rasti senus topografinius žemėlapius“. Apeliantas nenurodė, kodėl papildomi dokumentai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui, taip pat nebuvo teikiami prieÅ¡ byloje atliktÄ teismo ekspertizę, kai byloje dalyvaujantiems asmenims buvo siÅ«loma pateikti papildomus dokumentus teismo ekspertizei. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų (iÅ¡ esmės nepateikė jokių) dėl kurių Å¡ie dokumentai nebuvo savalaikiai pateikti pirmosios instancijos teismui ir turėtų bÅ«ti prijungti prie nagrinėjamos bylos, nenurodė, kokių esminių aplinkybių Å¡ie dokumentai galėtų atskleisti, sprendžiant priimto sprendimo teisėtumo klausimÄ .

Pažymėtina, kad Å¡iems dokumentams iÅ¡tirti reikia specialių žinių, atsakovei buvo siÅ«loma pateikti papildomus dokumentus teismo ekspertizės atlikimui, tačiau tokių dokumentų savalaikiai nebuvo teikiama, dėl Å¡ių dokumentų ekspertinio vertinimo nėra pateikęs ir kitas specialistas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti Å¡iuos naujai pateiktus dokumentus, kurie savalaikiai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme ir kurių reikÅ¡mė, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo klausimÄ , nebuvo konkrečiai atskleista.

23. Bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015 ir kt.) 24. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinį faktÄ , kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 0,1280 ha ploto dalį asmeninės nuosavybės teise valdo A.

K., buvo pareiÅ¡kėjo senelio sodyba. Å i sodyba nėra iÅ¡likusi ir vien tik pagal specialistų atliktus tyrimus ir iÅ¡vadas, analizuojant įvairius žemėlapius, jis negali atkurti sodybos, nes sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarkÄ turi nustatyti Vyriausybė (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9 punktas), kuri dar nėra priėmusi tokios tvarkos. Tai reiÅ¡kia, kad kitokia, t. y. ne teismo tvarka, pareiÅ¡kėjas negali gauti dokumento, suteikiančio teisę atkurti sodybÄ Verkių regioninio parko kraÅ¡tovaizdžio draustinyje.

Sodybos buvimo pareiškėjo žemės sklype juridinio fakto nustatymas teismo sprendimu sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes jis įgytų teisę atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas) arba statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius buvusios sodybos vietoje (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

25. Pirmiausia skunde teigiama, kad nagrinėjama byla iÅ¡nagrinėta neįtraukus visų suinteresuotų asmenų. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies byloje rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-1532-129/2011 (2A-809-585/2014) surinktais įrodymais. Toje byloje suinteresuotais asmenimis be apeliantės dalyvavo ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Nagrinėjamu atveju byloje buvo siekiama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ sodybos atstatymo tikslu, t. y. siekiama, kad teritorijoje, kurioje statyba iki Å¡iol buvo draudžiama, bÅ«tų galima statyti gyvenamÄ jį namÄ .

Dėl tokio juridinio fakto gali keistis saugomos teritorijos, t. y. Turniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijos, žemės naudojimo paskirtis (naudojimo būdas), dėl to, apeliantės nuomone, teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje sukelia teisines pasekmes minėtoms institucijoms ir jos turėjo dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , turi nurodyti visus tuo juridinę reikÅ¡mę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i teismo pareiga kartu reiÅ¡kia pareigÄ nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Bendroji civilinio proceso taisyklė, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis).

27. Iš viešų Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso keliems asmenims:

1) L. R. 4993/16351 dalis (patikslintas įrašas galioja nuo 2021 m. vasario 23 d., ankstesnis įrašas galiojo nuo 2020 m. spalio 23 d.);

2) R. K. ir A. K. 1560/16351 dalis (įrašas galioja nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d.);

3) H. K. 1560/16351 dalis (įrašas galioja nuo 2020 m. kovo 2 d.);

4) J. K. 3120/16351 dalis (įrašas galioja nuo 2020 m. vasario 14 d.);

5) A. K. 2559/32702 dalis (įrašas galioja nuo 2019 m. liepos 12 d.);

6) J. R. 2559/32702 dalis (įrašas galioja nuo 2019 m. birželio 28 d.);

7) Č. J. 2559/32702 dalis (įrašas galioja nuo 2019 m. birželio 7 d.);

7) A. B. 2559/32702 dalis (įraÅ¡as galioja nuo 2019 m. birželio 7 d.). Byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti tik Å¡ie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai – J. R., Č. J. ir A. B.. Kiti Å¡io žemės sklypo bendrasavininkai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) H. K., J. K., L. R. ir R. K. nebuvo įtraukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis, apie Å¡ios bylos procesÄ nebuvo informuoti ir jame nedalyvavo. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo sprendimu nustatė ir konstatavo faktÄ , jog žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus mieste, buvo sodyba, t. y. nustatytas juridinis faktas, kad Å¡iame žemės sklype (kuris priklauso visiems žemės sklypo bendraturčiams), ne konkrečioje dalyje (priklausančioje pareiÅ¡kėjui A.

K. pagal kokiÄ nors nustatytÄ Å¾emės sklypo bendraturčių Å¡io žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ ) buvo sodyba. Taigi, teismas pasisakė dėl neįtrauktų į procesÄ asmenų. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat matyti, kad 2021 m. kovo 5 d. sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, tačiau Å¡is susitarimas sudarytas tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir negalėjo bÅ«ti vertinamas.

28. CPK 329 straipsnio 2 dalis 2 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

29. Apeliacinės instancijos nuomone, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra negaliojantis, kadangi teismas neįtraukė visų byla suinteresuotų asmenų, nusprendė dėl materialiųjų teisių ir pareigų dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų – J. K., H. K., R. K. ir L. R., kurie taip pat yra Å¡io ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai, kuriame nustatytas juridinis faktas, o juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas visame Å¡iame žemės sklype, jo neindividualizuojant, nors Å¡is žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne tik pareiÅ¡kėjui, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims (t. y. nustatytas juridinis faktas liečia ir kitų asmenų teises ir pareigas, toks faktas ateityje gali sukelti jiems atitinkamų pasekmių, kadangi pareiÅ¡kėjas siekia atstatyti buvusiÄ senelio sodybÄ jiems priklausiančiame žemės sklype).

Kadangi pirmosios instancijos teismas, turėdamas bÅ«tų aktyvus tokio pobÅ«džio byloje, patenkinęs ieÅ¡kinį, tokiu bÅ«du nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje materialiųjų asmens teisių ir pareigų, pirmosios instancijos teismo sprendimas besÄ lygiÅ¡kai turi bÅ«ti panaikintas.

30. Å io procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti, dėl to privalo naikinti sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2000 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000; 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2002; 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2003; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylÄ suinteresuotų asmenų, t. y.

Å¡is proceso trÅ«kumas negali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinės instancijos teisme; be to, neįtrauktas į procesÄ asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylÄ bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, taip pat turėtų bÅ«ti vertinamos aplinkybės dėl 2021 m. kovo 15 d. žemės sklypo bendraturčių sudaryto susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, spręsti, ar neturėtų bÅ«ti tikslinamas ieÅ¡kinys pagal Å¡iÄ naudojimosi tvarkÄ .

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikina dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir bylÄ perduoda nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

32. Kadangi dėl nurodyto pažeidimo teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, dėl kitų apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiÅ¡kai nebereikÅ¡mintų Å¡ios apeliacijos rezultatui, apeliacinės instancijos nepasisako, iÅ¡skyrus dėl kitų skunde nurodytų argumentų dėl bÅ«tinų įtraukti į bylÄ suinteresuotų asmenų, t. y. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos įtraukimo į bylÄ suinteresuotais asmenimis.

33. Pabrėžtina, kad apelianto skunde nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-1532-129/2011 (Apygardos teismo nutartis Nr. 2A-809-585/2014) suinteresuotu asmeniu dalyvavo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), kadangi anksčiau iki nuosavybės teisių atkūrimo dalis šio ginčo žemės sklypo priklausė Lietuvos valstybei, o NŽT valdo valstybines žemes patikėjimo teise, dėl to nurodytoje išnagrinėtoje byloje buvo prašoma nustatyti, kad sodyba buvo iš dalies ir valstybinėje žemėje, todėl šios institucijos dalyvavimas buvo būtinas.

IÅ¡ viešų Nekilnojamojo turto registro duomenų nematyti, kad Å¡io apeliacinio skundo nagrinėjimo dienÄ dalis ginčo žemės sklypo vis dar priklausytų valstybei (t. y. Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, nebelaikytina Å¡io žemės sklypo bendraturte), dėl to praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių Å¡iai institucijai ir nėra pagrindo jos įtraukti į bylÄ suinteresuotu asmeniu.

34. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad suinteresuotu asmeniu turi bÅ«ti įtraukta Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba įgyvendina valstybės politikÄ ir organizuoja saugomų teritorijų apsaugÄ , tvarkymÄ , tačiau konkrečias saugomas teritorijas (nacionalinį, regioninį parkÄ ar draustinį) prižiÅ«ri ir saugo Direkcijos. Direkcijos nuostatų, patvirtintų 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-1765, 8 punkte įtvirtinti Direkcijos veiklos tikslai, t. y.

Direkcija, be kita ko, prižiÅ«ri ir saugo Pavilnių ir Verkių parkų teritorijas (8.1 p.). Direkcijos nuostatuose įtvirtintos ir Direkcijos funkcijos, viena iÅ¡ tokių funkcijų – pagal kompetencijÄ fizinių ir juridinių asmenų valdomų ir naudojamų teritorijų plėtros (planavimo, projektavimo ir statybų), Å«kinės ir kitos veiklos regioniniuose ir savininkės įsteigtuose draustiniuose, kurių priežiÅ«ra perduota įstaigai, kontrolė, dėl to bÅ«tent Direkcija (apeliantė) pagrįstai dalyvavo byloje suinteresuotu asmeniu, prižiÅ«rėdama regioninio parko kraÅ¡tovaizdžio draustinio interesus ir jam taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygas, pateikdama nuomonę ir argumentus dėl pareikÅ¡to pareiÅ¡kimo.

35. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui.

36. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ nagrinės pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ (CPK 93 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-442-1014/2020 panaikinti ir bylÄ perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Loreta Braždienė