2019-02-20 Nr. AB-4955-3-63-3-00523-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-87-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00523-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 54.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Geometra“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Palangos skyriaus, D. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) dėl rašto ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2017 m. balandžio 24 d. raštą Nr. (4.17.)-D3-1512 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje naudojimo būdo“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. A1-1127 „Dėl žemės sklypo, esančio J. ir P. N. valdytos žemės dalyje Palangoje“ (toliau – ir Įsakymas); 3) įpareigoti Administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – ir ginčo žemės sklypas) naudojimo būdą – komercinės paskirties – pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtintą Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės plėtros specialųjį planą bei panaikinti (originale – nuimti) ginčo sklypui nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. Pareiškėjui išaiškino, kad ginčą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo priimtų administracinių aktų ir atliktų veiksmų (neveikimo) jis turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad R. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)) kartu su kitais pretendentais siekė atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. ir P. N. nuosavybės teise valdytą 1,6537 ha ploto žemę, patenkančią į Palangos miesto teritoriją. Administracijos direktorius 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-325 patvirtino 0,1422 ha ir 0,0030 ha žemės sklypų, esančių J. ir P. N. turėtos žemės dalyje, Palangoje, planus. Administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. A1-1131 pakeitė Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. A1-325 ir vietoj skaičių ir žodžių „0,1422 ha, 0,0030 ha žemės sklypų, esančių J. ir P. N. turėtos žemės dalyje, Palangoje, planus“ įrašė skaičių ir žodžius „0,0030 ha žemės sklypo, esančio J. ir P. N. turėtos žemės dalyje, Palangoje, planą“.

Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovės prašymus, 2017 m. balandžio 24 d. parengė Raštą, kuriame atsakovas paaiškino, kad teritorijoje, kurioje kadastriniais (geodeziniais) matavimais suformuotas ginčo žemės sklypas, galioja Detaliojo plano sprendiniai ir kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai; nurodė, kad, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 36 punktu, žemės sklypo planas parengiamas iš kadastrinių matavimų metu sukauptų ir iš turimos kartografinės medžiagos duomenų, jame sutartiniais ženklais išbraižomi nekilnojamieji daiktai ir saugomos teritorijos, dėl kurių žemės sklypui (-ams) taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, taip pat žemės servitutai; pažymėjo, kad iš kadastrinių matavimų metu sukauptų ir iš turimos kartografinės medžiagos duomenų, vadovaujantis teritorijoje galiojančiu Detaliuoju planu, ginčo sklypo plane inžinerines komunikacijas nustatė ir plane pažymėjo UAB „Geometra“ matininkas, turintis atestatą šiems darbams atlikti; paaiškino, kad, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punktą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą tikrina Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrius. Be to, Administracija Rašte suformulavo sprendimą, kad pakartotinai 0,1422 ha ginčo žemės sklypo planas nebus rengiamas ir tvirtinamas, kadangi šio sklypo žemės planas jau parengtas, suderintas, patvirtintas ir tolimesniems veiksmams vykdyti perduotas NŽT Palangos skyriui. Administracija informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, kai kadastriniais (geodeziniais) matavimais suformuotas ginčo sklypas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas galės teikti pasiūlymą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.

R. M. padavus administraciniam teismui skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 21 d. priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino 0,1422 ha žemės sklypo, esančio J. ir P. N. valdytos žemės dalyje, Palangoje, planą. Be to, NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimus Nr. 16S-101-(14.16.3.), Nr. 16S-102-(14.16.3.), Nr. 16S-103-( 14.16.3.), Nr. 16S-104-(14.16.3.) ir Nr. 16S-105-( 14.16.3.), kuriais atkūrė nuosavybės teises į buvusių savininkų J. ir P. N. valdytą žemę, patenkančią į Palangos miesto teritoriją, gražinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje – 0,1422 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsnio 1 punkto, 6 straipsnio, 18 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 100, 122 ir 123 punktų nuostatomis. Teismas darė išvadą, kad asmenys su skundais dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo privalo kreiptis į NŽT teritorinius padalinius, o jų priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, apskundimui taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šią tvarką reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės.

Teismas atsižvelgė į Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Tvarkos 106, 1061 punktų nuostatas. Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad nors galutinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priimti įgaliota NŽT, tačiau iki to momento NŽT teritoriniai skyriai ir vietos savivaldybės administracijos direktorius privalo atlikti teisės aktų kiekvieno jų kompetencijai priskirtus veiksmus, skirtus pasiekti galutinį tikslą – priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Išanalizavęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas darė išvadą, kad 2016 m. balandžio 5 d. – 2017 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu galiojo 0,1422 ha žemės sklypo, esančio J. ir P. N. turėtos žemės dalyje, Palangoje, planas, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-325. Byloje nenustatyta, kad šis administracinis aktas būtų nuginčytas ir nustatyta tvarka panaikintas. Be to, Administracijos direktorius Įsakymu patvirtino 0,1422 ha žemės sklypo, esančio J. ir P. N. valdytos žemės dalyje, Palangoje, planą.

R. M. ginčijo Administracijos direktoriaus administracinį sprendimą, kuriuo atsisakyta atlikti jo kompetencijai priskirtą veiksmą – rengti ir tvirtinti žemės sklypo, skirto atkurti nuosavybės natūra, planą, ir Administracijos direktoriaus įsakymą patvirtinti nustatyta tvarka parengtą buvusių savininkų valdytos žemės dalyje žemės sklypo planą. Teismo vertinimu, reikalavimas įpareigoti Administracijos direktorių atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus yra išvestinis iš pagrindinių skundo reikalavimų ir dėl jo konkrečiu atveju gali būti sprendžiama tik išsprendus reikalavimus dėl skundžiamų administracinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje įtvirtintos normos nustato, kokius konkrečius veiksmus ir kokiu eiliškumu atlieka vietos savivaldybės administracija ir jos direktorius, NŽT ir jos teritoriniai skyriai, bei aiškiai atriboja šių viešojo administravimo subjektų kompetenciją, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, sprendė, kad R. M. ginčą dėl žemės sklypo tinkamumo kėlė žemės reformos metu ir iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Tokia išvada daroma ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje pagal R. M. atskirąjį skundą, pateiktus išaiškinimus (administracinė byla Nr. eAS-429-502/2018). Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, nuosekliai laikosi praktikos, jog ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu ir kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Be to, teismas atsižvelgia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog vykdant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje ir Tvarkos 106 punkte pavestas funkcijas, savivaldybės administracijos direktoriaus priimti aktai patenka į žemės reformos vykdymo sritį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje vienareikšmiškai išaiškinta, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai buvo priimti iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo, todėl patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundų kategoriją.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad R. M., siekdamas, jog ginčas pagal jo suformuluotus pagrindinius reikalavimus dėl Rašto ir Įsakymo panaikinimo bei su šiais reikalavimais susijęs išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus būtų išnagrinėtas teismine tvarka, privalėjo įvykdyti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio reikalavimus ir individualius administracinius aktus, priimtus iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo, apskųsti nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje pagal R. M. atskirąjį skundą (administracinė byla Nr. eAS-429-502/2018), pateiktas išaiškinimas, kad ta aplinkybė, jog NŽT bylos nagrinėjimo metu priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nelaikyta pakankamu pagrindu pripažinti, jog nebėra galimybės pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjui pasiūlė pasinaudoti šia tvarka. Bylos duomenimis, R. M. iki 2018 m. lapkričio 21 d. įvykusio teismo posėdžio nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nepasinaudojo. Teismas darė išvadą, kad R. M., kreipęsis su skundu į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka.

Teismas, atsakydamas į apeliacinės instancijos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties nurodymus dėl pareiškėjo teisės paduoti skundą dėl Įsakymo, išanalizavęs byloje nustatytus duomenis, sprendė, kad net ir pripažinus R. M., kaip suinteresuoto asmens, teisę su skundu dėl šio įsakymo panaikinimo kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą, pareiškėjas šia teise pasinaudojo, praleidęs ABTĮ nustatytą terminą. Byloje nebuvo ginčo, jog Įsakymas pareiškėjui nebuvo išsiųstas. Teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinės bylos Nr. eI-639-609/2017 proceso eigą, darė išvada, kad R. M. apie šio administracinio akto esmę turėjo tapti žinoma iš NŽT Palangos skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. lydraščio Nr. 16SD-1150-(14.16.104) „Dėl nuosavybės teisių į 0,1422 ha žemės sklypą atkūrimo“, kuriame yra nurodyti visi svarbiausi administracinio akto elementai, t. y. aktą priėmęs vietos savivaldybės viešojo administravimo subjektas, akto priėmimo data, jo numeris ir akto esmė. Pažymima, kad kartu su kitais dokumentais nurodytu lydraščiu pareiškėjui buvo išsiųstas ir 0,1422 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, planas. Teismas sprendė, kad nurodyti duomenys buvo pakankami ir leido pareiškėjui laiku paduoti skundą dėl Įsakymo. Be to, nagrinėjamos bylos (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00523-2017-3, buvęs Nr. eI-188-386/2018) duomenimis, administracinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. gautą Savivaldybės administracijos atsiliepimą su priedais, tarp kurių buvo ir Įsakymas, 2017 m. lapkričio 7 d. lydraščiu elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė ir pareiškėjui, ir jo atstovei. Teismas darė išvadą, kad Įsakymą R. M. vėliausiai gavo 2017 m. lapkričio 8 d. Teismas sprendė, kad R. M., patikslintą skundą su reikalavimu panaikinti Įsakymą pateikęs 2017 m. gruodžio 13 d., praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Atsakant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties išaiškinimus dėl nagrinėjamų bylų sujungimo, teismas sprendė, kad, atsižvelgus į tai, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-302-243/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01511-2017-3) 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo sustabdyta, pastarosios bylos ir nagrinėjamos bylos sujungimas procesiškai nėra galimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, dėl pareiškėjo skundo reikalavimų buvo sprendžiama nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Pagal Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje įtvirtintas nuostatas, į mieste esančią buvusių savininkų valdytą žemę nuosavybės teisių atkūrimo natūra administracinė procedūra susideda iš kelių etapų ir ji yra užbaigiama NŽT priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl Administracijos priimtų administracinių sprendimų panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti šį vietos savivaldybės viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus yra kilęs iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Tai reiškia, kad Raštas ir Įsakymas NŽT sprendimų atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. ir P. N. valdytą žemę, patenkančią į iki 1995 m. birželio 1 d. Palangos miestui nustatyta tvarka priskirtą teritoriją, atžvilgiu vertintini kaip turintys pagalbinę, tarpinę ir procedūrinę reikšmę ir savarankiškų teisinių pasekmių nesukuriantys dokumentai.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-302-243/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01511-2017-3) pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. priimtų sprendimų Nr. 16S-101-(14.16.3.), Nr. 16S-102-(14.16.3.), Nr. 16S-103-( 14.16.3.), Nr. 16S-104-(14.16.3.) ir Nr. 16S-105-(14.16.3.), kuriais atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų J. ir P. N. valdytą žemę, patenkančią iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose – Palangoje, gražinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje – 0,1422 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Teismas sprendė, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo administracinę procedūrą užbaigiančių sprendimų, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų) teisėtumo bei pagrįstumo klausimus ir spręsti dėl jų poveikio galutinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Tai reiškia, kad pareiškėjui nėra užkirstas kelias administracinėje byloje, teisminio proceso Nr. 3-63-3-01511-2017-3, teikti argumentus ir motyvus dėl Rašto ir Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismas konstatavo, jog nustačius faktą, kad R. M. nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas).

III. Pareiškėjas R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; įpareigoti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus atnaujinti administracinės bylos Nr. eI-302-243/2018 nagrinėjimą bei įpareigoti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus perimti iš Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinę bylą Nr. eI-302-243/2018 ir sujungus ją su byla Nr. eI-5699-283/2018 išnagrinėti ją iš esmės. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl praleisto termino skundui paduoti pareiškėjas pažymi, kad iš 2017 m. rugsėjo 8 d. lydraščio Nr. 16SD-1150-(14.16.104) „Dėl nuosavybės teisių į 0,1422 ha žemės sklypą atkūrimo“ nebuvo galima nustatyti, kokia yra Įsakymo esmė, nes pats įsakymas nebuvo pateiktas. Su nurodytu lydraščiu pareiškėjui buvo išsiųstas ginčo žemės sklypo planas. Tačiau planas nėra individualus teisės aktas. Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 7 d. Administracija pateikė atsiliepimą administracinėje byloje Nr. eI-188-386/2018 su priedais, tačiau Įsakymas pateiktas nebuvo. Teigia, kad administracinėje byloje Nr. eI-639-609/2017 Administracijos atsiliepimo nėra. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymą jis yra gavęs tik elektroniniu paštu 2017 m. gruodžio 13 d. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje Įsakymo nebuvo iki 2018 m. liepos 20 d. Pareiškėjas 2018 m. liepos 20 d. kreipėsi su pareiškimu į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus dėl skundžiamo dokumento nebuvimo byloje ir pats per EPP sistemą į bylą pateikė Įsakymą.

Dėl išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos nurodo, kad pareiškėjas skundėsi tiek NŽT, tiek ir pačiai Žemės ūkio ministerijai ir tai darė ilgą laiką, tačiau norimo rezultato nepasiekė, todėl teko kreiptis į teismą. Pareiškėjo teigimu, jis neapėjo ikiteisminės institucijos – NŽT, tačiau, formaliai žiūrint, tai padarė anksčiau nei buvo priimtas skundžiamas įsakymas. Iš susirašinėjimo su NŽT ir Žemės ūkio ministerija akivaizdu, kad naujas pakartotinas kreipimasis tais pačiais klausimais prieštarautų protingumo principams, nes NŽT pozicija pareiškėjui jau buvo aiški. Nežiūrint to, iki NŽT sprendimo priėmimo pareiškėjas į ją 2017 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi dar kartą, o rašte nurodė, kad nesutinka su plane pažymėtais apribojimais ir paskirtimi: servitutai turi būti atšaukti, nes jie nepagrįsti, o sklypo paskirtis turi būti komercinė arba gyvenamoji statyba. Į šį savo pareiškimą nesulaukė jokio dėmesio, o 2017 m. rugsėjo 19 d. NŽT priėmė sprendimą atkurti nuosavybę į ginčo sklypą, kurį pareiškėjas yra apskundęs kitoje byloje Nr. eI-302-243/2018.

Pareiškėjas mano, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams atnaujinus sustabdytos bylos nagrinėjimą, nebeliktų kliūčių, šių bylų sujungimui į vieną, ir būtų galima, proceso operatyvumo principo tikslu bei siekiant nedubliuoti teismų darbo, sujungtą bylą išspręsti sparčiau.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Pažymi, jog pats pareiškėjas neneigia: kad NŽT 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu bei 2017 m. spalio 18 d. raštu jam buvo atsiųstas ginčo įsakymu patvirtintas planas, kurio duomenys ir netenkina pareiškėjo, kad jis atidarinėjo viešai paskelbtą Įsakymą, bet, pasak pareiškėjo atstovės, įsakymas tinklalapyje neatsidarė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. prieš priimant sprendimą pats pareiškėjas parašė skundą NŽT ir išsamiai nurodė motyvus, kodėl jo netenkina Įsakymu patvirtintas planas, kad Įsakymu patvirtinto plano pagrindu atkūrus nuosavybės teises buvo nutraukta administracinė byla Nr. eI-639-609/2017 ir šios nutarties pareiškėjas neskundė.

Pažymi, kad pareiškėjas siekia pakartoti nuosavybės teisių atkūrimo į tą patį sklypą procesą, nors kiti pretendentai jau yra mirę, savo dalis pardavę, o negali būti atkūrinėjamos nuosavybės teisės į privačion nuosavybėn įgytą turtą, be to, pareiškėjas negali atstovauti kitų bendraturčių ir reikalauti keisti jų turto būklės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, kad pareiškėjas nesilaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio reikalavimams, kad apskundimui taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paprastai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Nors atskirajame skunde pareiškėjas prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo jis visiškai nemotyvavo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi ABTĮ 105 straipsnio 1 punktu, pagal kurį teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Raštą ir Įsakymą bei įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus: nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties – pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtintą Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės plėtros specialųjį planą bei panaikinti ginčo sklypui nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

Taigi nagrinėjamoje byloje R. M., kreipdamasis į teismą su skundu, ginčijo Administracijos direktoriaus administracinį sprendimą, kuriuo atsisakyta atlikti jo kompetencijai priskirtą veiksmą – rengti ir tvirtinti žemės sklypo, skirto atkurti nuosavybės natūra, planą, ir Administracijos direktoriaus įsakymą patvirtinti nustatyta tvarka parengtą buvusių savininkų valdytos žemės dalyje žemės sklypo planą bei prašė šiuos administracinius aktus panaikinti, bei reiškė išvestinius reikalavimus įpareigoti Administracijos direktorių atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus. Nagrinėjamoje byloje R. M. kėlė ginčą dėl žemės sklypo tinkamumo žemės reformos metu ir iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs ankstesnį R. M. atskirąjį skundą šioje administracinėje byloje (2018 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-429-502/2018), konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas įsakymas ir skundžiamas raštas buvo priimti iki sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo, todėl šie aktai patenka į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundų kategoriją.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (2 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 d.).

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyje yra įtvirtinta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme procedūra, kuri, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-429-502/2018, taikytina nagrinėjamu atveju.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis buvo kreipęsis į NŽT ir Žemės ūkio ministeriją, tačiau tai nereiškia, kad jis pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, kadangi pats pareiškėjas pripažįsta, jog į NŽT jis kreipėsi dar iki Įsakymo priėmimo.

Byloje nesant pateiktų duomenų, kad pareiškėjas minėta ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų pasinaudojęs ir sprendžiant, kad šia tvarka galima pasinaudoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. M. skundą paliko nenagrinėtą.

Pareiškėjo skundą šioje administracinėje byloje palikus nenagrinėtą, spręsti dėl bylos sujungimo su administracine byla Nr. eI-302-243/2018 nėra pagrindo. Taip pat nespręstinas pareiškėjo atskirojo skundo prašymas atnaujinti kitos administracinės bylos (Nr. eI-302-243/2018) nagrinėjimą, kadangi jis nesusijęs su šiuo atveju nagrinėjama administracine byla.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti atskirąjį skundą ir ją panaikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys