2022-03-30 Nr. AB-8913-3-62-3-02980-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

dministracinė byla Nr. eA-1727-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02980-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. K. Q. Q. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. K. Q. Q. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja H. K. Q. Q. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 21S33902 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1594 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. (duomenys neskelbtini) pareiškėja persekiojama dėl kilmės ir išpažįstamos religijos, ši patirtis neigiamai veikia jos psichinę būklę. Ji yra (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) grįžti negali, nes ten nesaugu: (duomenys neskelbtini) grasinama, jie yra diskriminuojami, neturi teisių. Pareiškėjai gresia pavojus dėl bendros situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių tautiečių persekiojimu, jie gyvena nuolatinėje baimėje, moterims ten gyventi yra labai nesaugu. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, nevertino asmeninių pareiškėjos savybių.

2.2. Pareiškėja nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas, o pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje. Padidintą individualią riziką vienareikšmiškai patvirtina tautinė pareiškėjos priklausomybė. Dėl (duomenys neskelbtini) diskriminacijos ir nepritapimo kilmės valstybėje konstatuotinas pabėgėlio statuso kriterijaus egzistavimas.

2.3. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėja kilmės šalyje nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei.

2.4. Atsakovo padaryti pažeidimai (neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas, paviršutiniškas faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti teismo, todėl Sprendimas turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas iš naujo ištirti ir įvertinti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jai kilmės valstybėje kyla grėsmė dėl to, jog ji yra (duomenys neskelbtini), ir dėl bendro saugumo šalyje. Pareiškėja taip pat norėtų susijungti su savo šeima Vokietijoje.

3.2. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturi duomenų, kad pareiškėjos buvimas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

3.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjos pateikta informacija susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, o informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, atsakovas nerado. Atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį, jos baimė vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta, jai kilmės valstybėje negresia kankinimai arba mirties bausmė, o beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, taip pat nenustatyta, todėl Migracijos departamentas sprendė, jog pareiškėja neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

3.4. Migracijos departamentas surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją, konstatavo, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja apklausose konkrečių ir individualių patirtų grėsmių dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), neįvardijo, priešingai – nurodė, jog išpuolių, grasinimų asmeniškai nepatyrė, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos deklaruojama baimė yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio.

3.5. Iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją, jai buvo užduodami klausimai apie jos faktinę patirtį dėl diskriminavimo ir tariamo persekiojimo, į kuriuos pareiškėja atsakinėjo abstrakčiai.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, juos išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, bei atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį dėl Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini) ir per Baltarusiją atvyko į Lietuvą. Prašymo motyvai – (duomenys neskelbtini) nėra darbo, negali užsidirbti pinigų, taip pat nori susitikti su savo vyru, kuris gyvena Vokietijoje.

5.2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje bei nurodė išsiųsti ją į kilmės valstybę, uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti 3 metus nuo jos išsiuntimo dienos. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi su skundu į Migracijos departamentą. Komisija pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, įvertinęs Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatas, Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V‑131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, pareiškėjos pasakojimus ir apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

7. Teismas nurodė, jog pareiškėja prašo suteikti jai prieglobstį, nes ji yra (duomenys neskelbtini) nėra darbo, ji nori susitikti su vyru, kuris gyvena Vokietijoje, ir ji vyko pas jį, o ne į Lietuvos Respubliką.

8. Teismo vertinimu, Migracijos departamento atliktas tyrimas buvo išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, analizuoti jos nurodyti argumentai, atsižvelgta į pareiškėjos asmenybę bei į jos kilmės valstybę. Teismas, remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. gairių informacija, nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsakovas nerado, o pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, jog šiai dienai (duomenys neskelbtini) persekiojami ar diskriminuojami, jiems sudėtingiau rasti darbą.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjos pasakojimą apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) tikėjimo žmonėms, pažymėjo, kad vien bendra informacija nesudarė pagrindo vertinti tai kaip persekiojimą kilmės valstybėje. Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, įvertino jos padėtį kilmės šalyje, nurodytas aplinkybes. Atsakovo gauta informacija yra iš skirtingų patikimų šaltinių, be kita ko, atsakovas nustatė, jog pareiškėja gali būti laikoma pažeidžiamu asmeniu, tačiau nenustatė galimų grėsmių, o ir pati pareiškėja nurodė, kad kilmės valstybėje nebuvo patyrusi persekiojimo. (duomenys neskelbtini) pastaruoju metu pagerėjusi, jiems teikiama įvairi pagalba, jų bendruomenė įstatymu pripažinta religine grupe, turi juridines teises.

10. Teismas akcentavo, jog pareiškėjos pasakojimas apie priežastis, privertusias ją išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, paremtas ne grėsme kilmės šalyje, o noru patekti į Europos Sąjungą. Informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės šalyje nepagrindė realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, prieglobsčio prašytojos pasakojimas turi formos ir turinio trūkumų, jos baimė grįžti yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta. Todėl teismas sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai ištyrė prašymo suteikti prieglobstį tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė tinkamas išvadas, jog pareiškėjos argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo kriterijais.

11. Teismo vertinimu, atsakovo pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nėra proporcinga ir adekvati priemonė pareiškėjos padarytam pažeidimui. Byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėja praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą ar padarė teisės pažeidimų, taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėja išsiunčiama jau ne pirmą kartą arba kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismas pakeitė šį terminą iki 2 metų nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; tuo pačiu pakeitė ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedamo perspėjimo dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi terminą iki 2 metų. Teismas atmetė likusią pareiškėjos skundo dalį.

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą, Komisijos sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ji norėtų būti tiesiogiai išklausyta.

13. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Dar pirminėje apklausoje pareiškėja nurodė, jog jos sutuoktinis legaliai gyvena Vokietijoje ir ji siekė šeimos susijungimo nesvarbu kurioje šalyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas tinkamai informavo pareiškėją raštu apie jos teises ir galimybes prieglobsčio suteikimo procese. Dėl pažeistų pareiškėjos teisių ji negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės pateikti prašymą dėl jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovo darbuotojai atliko savo pareigą įvertinti, kuri valstybė atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pareiškėjos skundo argumentai šiuo aspektu nebuvo aptarti teismo sprendime.

13.2. Teismas apsiribojo minimalia trumpai trukusia pareiškėjos apklausa bei bendro pobūdžio informacija apie kilmės šalį. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko skubos tvarka, bendrai abstrakčiai vertino situaciją, nevertino asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, neužtikrino visapusiško įrodymų ištyrimo. Teismas dėl šių aplinkybių sprendime nepasisakė. Pareiškėja teigia nuoširdžiai papasakojusi savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas, o pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui. Migracijos departamentas tinkamai neįvykdė savo pareigos surinkti naujausią aktualią kilmės šalies informaciją, be kita ko, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenė (duomenys neskelbtini) vis dar gyvena ekstremaliomis išgyvenimo sąlygomis. EPPB gairėse teigiama, kad veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, yra tokie sunkūs, jog juos būtų galima prilyginti persekiojimui. Atsakovas, siekdamas tiksliai įvertinti pareiškėjos baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, turėjo ištirti ne tik galiojančius teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą bei praktinį veikimą. Pareiškėja pateikia duomenis, kad situacija kilmės valstybėje nuolat blogėja, o išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) pasidarė kasdienybe, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, jog paskutinė EPPB ataskaita apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) parengta ir paviešinta tik 2020 m. liepos 31 d., todėl šie duomenys neatspindi realios situacijos. Atsakovas galėjo pasinaudoti Jungtinių Amerikos Valstijų Saugumo departamento 2021 m. birželio 30 d., tarptautinės organizacijos Humanity & Inclusion ataskaitomis, kuriose nurodoma apie suaktyvėjusius veiksmus prieš (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas nesurinko aktualios ginčui informacijos.

13.3. Atsakovas, vertindamas pareiškėjos kilmės šalies saugumo lygį, rėmėsi ne teisės aktų reikalavimais, o buitiniu ir neteisingu jų interpretavimu. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos saugumui, gyvybei ir sveikatai. (duomenys neskelbtini) nuolat susiduria su persekiojimu ir diskriminacija. Taip pat atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai, gyvybei, yra tikimybė, jog, pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovas pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus apie tai, jog pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė tik bendra saugumo padėtimi kilmės šalyje ir (duomenys neskelbtini) padėtimi, noru pamatyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje gyvenantį draugą. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos ar papildomos apsaugos pareiškėjai poreikį.

14.2. Migracijos departamentas ne vieną kartą Sprendime pateikė nuorodą į naujausią EPPB oficialiame puslapyje paskelbtą 2021 m. ataskaitą apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas vadovavosi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Pareiškėja nenurodė jokios naujesnės EPPB skelbiamos informacijos. Tarptautinė organizacija Humanity & Inclusion neturi nei tikslo, nei įgaliojimų spręsti dėl konkrečių asmenų persekiojimo jų kilmės valstybėje arba nustatyti beatodairiško smurto lygį, kuris yra pakankamas, kad asmeniui galėtų būti suteikta papildoma apsauga; pagal teisinį reglamentavimą, kilmės valstybės informacijos rinkimas yra vienas iš būtent EPPB tikslų. Interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbiama informacija apie (duomenys neskelbtini) padėtį ir aukas taip pat nepatvirtina, kad pareiškėja, atsižvelgiant į jos individualias aplinkybes, atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėja nenurodė, kokiu būdu ji asmeniškai buvo diskriminuojama dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), ir ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė taip pat nėra riziką didinantis veiksnys.

14.3. Pareiškėja tik abstrakčiai nesutinka su sprendimais išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jai atvykti. Be to, pareiškėja nėra pateikusi prašymo leisti jai savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 21S33902 ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 6K-1594 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

17. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdama reikalavimus, teigia: byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo darbuotojai įvykdė pareigą įvertinti, kuri valstybė yra atsakinga už jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, tokiu būdu sudarydami kliūtis pareiškėjos prašymą išnagrinėti taip pat, kaip ir jos sutuoktinio, kurio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Vokietijoje, kuris jis gyvena, yra patenkintas; teismo išvados dėl pareiškėjos neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, yra nepagrįstos dėl netinkamo jos paaiškinimų ir informacijos apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), kuri (informacija) ir nėra pakankamai surinkta, vertinimo.

18. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su teismo išvadomis dėl ginčijamo Migracijos departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi jos padarytos neįvertinus administracinės procedūros tinkamumo: teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nagrinėjamo ginčo kontekste svarbiausias teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimą ir nagrinėjimą – 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013), 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva), Įstatymo, priimto įgyvendinant ir Kvalifikavimo direktyva, vieno iš Įstatymą įgyvendinančių aktų – Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) (toliau – ir Aprašas) – nuostatas, užtikrinančias teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimą.

19. Nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 26 d. galiojusios redakcijos Aprašas, be kita ko, nustato: prašymas suteikti prieglobstį laikomas priimtu, kai jį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas užregistruoja prieglobsčio prašytojo duomenis ir prašymą suteikti prieglobstį MIGRIS (Aprašo 24 p.); prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas atlieka Aprašo 25 punkte numatytus veiksmus, iš jų ir: sukuria MIGRIS prieglobsčio prašytojo asmens bylą, jeigu tokia nėra sukurta. Kiekvienam prieglobsčio prašytojui, neatsižvelgiant į jo amžių, sudaroma atskJa byla (25.3 pp); užpildo MIGRIS nustatytos formos prašymą suteikti prieglobstį. Prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, pildydamas nustatytos formos prašymą suteikti prieglobstį: jeigu laisvos formos prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas raštu – prideda laisvos formos prašymo skaitmeninę kopiją prie nustatytos formos prašymo suteikti prieglobstį; pilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikia informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais X priedo A dalį. Nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikiama informacija, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir parengta pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais XI priedą. Šiame papunktyje nurodyta informacija pateikiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; atlieka pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą ir įrašo Aprašo 2 priede nurodytus duomenis nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį. Pirminės apklausos tikslas – surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją bei kartu atvykusius prieglobsčio prašytojo šeimos narius, atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, duomenis, susijusius su ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu, taip pat išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus bei prieglobsčio prašytojo padėtį trečiosiose valstybėse. Pirminės apklausos metu taip pat atliekamas prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminis vertinimas (25.5.1–25.5.3 pp).

20. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, įvertinęs nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį pateiktus duomenis, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti: ar yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas; ar kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į atsakymą, gautą iš Eurodac sistemos, prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, asmens tapatybės, kelionės ir kitus dokumentus, nustato, ar yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi. Atlikdamas šį tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas remiasi tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose bei išvardytais Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais II priede; ar yra Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka; ar yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas (Aprašo 36.1–36.4 pp.).

21. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, remdamasis Aprašo 36 punkte nurodyto tyrimo rezultatais, ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos pasirenka vieną iš žemiau nurodytų procedūrų: sprendžiamas prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo klausimas. Tokia procedūra pasirenkama, jeigu atlikus Aprašo 36.1 papunktyje nurodytą tyrimą nustatomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, išskyrus to paties straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.

Pasirinkus šią procedūrą, atliekami Aprašo V skyriuje nurodyti veiksmai; nustatoma už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakinga ES valstybė narė. Tokia procedūra pasirenkama, jeigu atlikus Aprašo 35.2 papunktyje nurodytą tyrimą nustatoma, kad yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi.

Pasirinkus šią procedūrą, atliekami Aprašo VI skyriuje nurodyti veiksmai; prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Tokia procedūra pasirenkama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, jeigu atlikus Aprašo 36.3 papunktyje nurodytą tyrimą nustatomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, išskyrus to paties straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus. Pasirinkus šią procedūrą, atliekami Aprašo VII skyriuje nurodyti veiksmai; prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės. Tokia procedūra pasirenkama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, jeigu nenustatoma to paties straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių.

Pasirinkus šią procedūrą, atliekami Aprašo VII skyriuje nurodyti veiksmai (Aprašo 37.1–37.4 p.); įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, pasirinkęs vieną iš Aprašo 36.1–36.4 papunkčiuose nurodytų procedūrų, šį pasirinkimą pažymi asmens byloje (Aprašo 42 p.); prieglobsčio prašytojui, kurio atžvilgiu pasirinkta Aprašo 37.2 papunktyje nurodyta procedūra, prašymą suteikti prieglobstį priėmusios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas pateikia informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje, parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais X priedo B dalį.

Ši informacija pateikiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Aprašo 44 p.); nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 604/2013 nustatytos prašymų perimti savo žinion ar atsiimti prieglobsčio prašytoją pateikimo tvarkos, Aprašo 37.2 papunktyje nurodyta procedūra gali būti pasirenkama taip pat po to, kai buvo pasirinkta Aprašo 37.3 ar 37.4 papunkčiuose nurodyta procedūra, jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės metu nustatoma, kad kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Šiame punkte nurodytu atveju prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas (Aprašo 45 p.); Aprašo 37.4 papunktyje nurodyta procedūra gali būti pasirenkama taip pat po to, kai buvo pasirinkta Aprašo 37.3 papunktyje nurodyta procedūra, jeigu nustatomos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės (Aprašo 46 p.).

22. Pasirinkus Aprašo 36.2 papunktyje nurodytą procedūrą ir nustatant už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingą ES valstybę narę, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 5 straipsniu, atlieka prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – surinkti duomenis, reikalingus už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai ES valstybei narei nustatyti, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai paaiškinti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje arba kitoje ES valstybėje narėje.

Prireikus apklausos metu prieglobsčio prašytojui išaiškinama informacija, pateikta remiantis Aprašo 44 punktu. Šiame punkte nurodyta apklausa gali būti neatliekama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 5 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais (Aprašo 57 p.); nustatant už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingą ES valstybę narę, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas susisiekia su ES valstybės narės kompetentinga institucija dėl prieglobsčio prašytojo perėmimo savo žinion ar atsiėmimo.

Šiam tikslui įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas užpildo Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais I ar III priede nurodytų prašymų formas ir persiunčia paklausimus ES valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokie prašymai registruojami MIGRIS. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia prašymą perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion, jeigu nustatyti pagrindai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–11 straipsniuose, 12 straipsnio 1–4 dalyse, 13 straipsnyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnyje ir 17 straipsnio 2 dalyje (Aprašo 59 p.);

įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia prašymą atsiimti prieglobsčio prašytoją, jeigu nustatyti kriterijai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies b–d punktuose ir 20 straipsnio 5 dalyje (Aprašo 58 p.); prašymai ir prašymų priedai parengiami vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais I antraštinės dalies I skyriumi ir persiunčiami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 7 straipsnio 3 dalyje ir 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų bei 21 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų (Aprašo 59 p.); prireikus įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali išsiųsti ES valstybės narės kompetentingai institucijai prašymą dėl informacijos apie prieglobsčio prašytoją pateikimo, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 34 straipsniu.

Šis prašymas įforminamas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais V priede pateiktą formą (Aprašo 60 p.); nustačius, kad kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8 arba 16 straipsnį, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas konsultuojasi ir keičiasi svarbia informacija su ES valstybės narės kompetentinga institucija, naudodamasis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais VII ir VIII prieduose pateiktomis formomis.

Keitimasis informacija vyksta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais 11 straipsnio 6 dalyje ir 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (Aprašo 61 p.); galiotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, pateikdamas Aprašo 58 punkte nurodytą prašymą perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 21 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais gali ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašyti skubiai pateikti atsakymą (Aprašo 62 p.); įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, pateikdamas Aprašo 58 punkte nurodytus prašymus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašo skubaus atsakymo (Aprašo 63 p.);

Migracijos departamentui gavus ES valstybės narės kompetentingos institucijos atsakymą, kuriame ši valstybė teigia atsisakanti perimti savo žinion ar atsiimti prieglobsčio prašytoją, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali pakartotinai kreiptis į šią ES valstybės narės kompetentingą instituciją Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais per 3 savaites nuo atsakymo gavimo dienos (Aprašo 64 p.); ES valstybė narė laikoma atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, jeigu šios ES valstybės narės kompetentinga institucija: sutinka perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion; sutinka atsiimti prieglobsčio prašytoją; nepateikia atsakymo į prašymą, nurodytą Aprašo 58 punkte, per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 25 straipsnio 1 dalyje bei 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus (Aprašo 65.1–65.3 p.); net nustačius, kad kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje (Aprašo 66 p.); jeigu pagal Aprašo 57–65 punktus nustatoma ES valstybė narė, atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas priima sprendimą perduoti prieglobsčio prašytoją šiai valstybei (Aprašo 67 p.).

23. Lietuvos Respublika laikoma atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą: nustačius, kad nėra pagrindo kreiptis į kitos ES valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi (Aprašo 77.1 p.); nusprendus nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį remiantis diskrecine išlyga, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje (Aprašo 77.2 p.); jeigu prašymas, nurodytas Aprašo 58 punkte, nepateikiamas per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus (Aprašo 77.3 p.); jeigu atsakymas į ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą, nurodytą Aprašo 78 punkte, nepateikiamas per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 25 straipsnio 1 dalyje bei 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus (Aprašo 77.4 p.); Lietuvos Respublikai pripažinus atsakomybę už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Aprašo 79 punktą (Aprašo 77.5 p.); jeigu prieglobsčio prašytojo perdavimas ES valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, neįvyko per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnyje nustatytus terminus (Aprašo 77.6 p.).

24. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, be kita ko, nustato: valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus (3 str. 1 d.); atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijai yra taikomi tokia tvarka, kokia jie pateikti šiame skyriuje (III skyriaus 7 str. 1 d.); pagal III skyriuje įtvirtintus kriterijus atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai prašytojas pirmą kartą valstybei narei pateikė tarptautinės apsaugos prašymą (III skyriaus 7 str. 1 d.); jei prašytojas turi šeimos narį, kuriam leista kaip tarptautinės apsaugos gavėjui gyventi kurioje nors valstybėje narėje, nepaisant to, ar šeima buvo anksčiau sukurta kilmės šalyje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys tokį pageidavimą išreiškė raštu (III skyriaus 9 str.);

25. Nors, bylos duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 22 d. vykdytos pirminės apklausos metu pareiškėja, pareiškusi prašymą suteikti prieglobstį, nurodė turinti sutuoktinį, kuris gyvena Vokietijoje, duomenų, kad nagrinėjamu atveju pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 Reglamento Nr. 604/2013, Įstatymo ir Aprašo nuostatas būtų sprendžiamas klausimas dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, t. y. aiškinamasi, ar pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl santuokos su asmeniu, gyvenančiu kitoje valstybėje narėje, atitinka tikrovę, ar turi ir kokius santuokos sudarymą patvirtinančius dokumentus, koks asmens, įvardyto sutuoktiniu, teisinis statusas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, arba priimtas sprendimas Lietuvos Respublikai pripažinti atsakomybę už pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Aprašo 79 punktą, nėra. Migracijos departamentas, kaip matyti iš 2021 m. rugpjūčio 23 d. Pažymos dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, priėmė sprendimą taikyti Aprašo 37.2 papunktyje nurodytą procedūrą – prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjamą iš esmės (skubos tvarka), o 2021 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 21S33902, įvertinęs tyrimo metu pateiktus 2018 m. birželio 21 d. kilmės valstybėje išduotą liudijimą (duomenys neskelbtini) ir jo vertimus į vokiečių ir anglų kalbas, konstatavo, „<...> kad santuoka yra sudaryta per sutuoktinio atstovą t. y. pačiam sutuoktiniui fiziškai nedalyvaujant. Pažymėtina, kad asmenims, tokiu būdu sudariusiems santuoką (angl. marriage by proxy), nėra taikomas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 (Dublino reglamentas III), taigi tokia santuoka teisiškai nėra pripažįstama. <...>“.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Migracijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 23 d. neturėjo duomenų sprendimui taikyti Aprašo 37.2 papunktyje nurodytą procedūrą priimti, kadangi duomenys, reikalingi nustatyti už pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingą valstybę narę, tuo metu iš tiesų nebuvo surinkti, o tiek ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimo metu, tiek šiuo metu jie (duomenys) yra prieštaringi: nors, pagal į bylą pateiktus dokumentus, būtų galima spręsti pareiškėjos ir S. K. santuoką buvus registruota dalyvaujant S. K. atstovui, t. y. pačiam S. K. fiziškai nedalyvaujant, jie (dokumentai ) nepatvirtina nei kad santuoka buvo sudaryta (jeigu ji iš viso buvo sudaryta) per atstovą (angl. marriage by proxy), nei kad tokiu atveju nėra taikomas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuris nereglamentuoja tokio pobūdžio, t. y. santuokos galiojimo valstybėje narė, klausimų: pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje tokio pobūdžio klausimas sprendžiamas teisės aktų, reglamentuojančių tarptautinę privatinę teisę, nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso I knygos II skyrius).

27. Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje pateiktų duomenų apie pareiškėjos santuoką prieštaringumą – santuokos sudarymo datą ((duomenys neskelbtini)), įgaliojimo atstovui Frankfurte pavirtinimo datą ((duomenys neskelbtini)), santuokos registracijos datą kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)), jos paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje apie santuokos sudarymo aplinkybes, kas savo ruožtu patvirtina, kad šie trūkumai nebuvo pašalinti ir ginčo teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktas 2018 m. birželio 21 d. kilmės valstybėje išduoto liudijimo arabų kalba vertimo į vokiečių ar anglų kalbą vertimas į lietuvių kalbą kelia abejonių, kadangi jis (jo dalis) akivaizdžiai neatitinka bent jau vertimo į anglų kalbą (čia nėra minimas sutuoktinio patvirtinimas iš nuotraukos).

28. Įvertinusi aptartus pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūrinius pažeidimus, taip pat aplinkybes, kad pareiškėjos 2021 m. spalio 20 d. vykdytos apklausos garso įrašas nėra išlikęs, duomenų, kad šios apklausos protokolas būtų parengtas, nėra, o pateikta apklausos santrauka nėra pakankamai informatyvi, nėra įmanoma patikrinti jos (apklausos) vykdymo atitikties teisės aktų reikalavimams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog jos prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas pažeidžiant taisyklės, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir ginčijamo Sprendimo pagrįstumą, yra pagrįsti, dėl ko Sprendimas yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

29. Kadangi Sprendimo dalis, kuria išspręstas klausimas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo, nėra teisėta, naikintinas visas Sprendimas, o kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra svarbūs ir dėl jų nepasisakoma.

30. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

31. Nagrinėjamoje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos H. K. Q. Q. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos H. K. Q. Q. skundą tenkinti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 21S33902 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1594 panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjos H. K. Q. Q. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjų kolegija Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė