8639cb77-eac5-45ce-a442-7c46ddac5ff3 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1069-345/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00730-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.7; 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės BUAB „Salonėlis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės BUAB „Salonėlis“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais ab initio iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Salonėlis“ kasos atsakovės J. J. naudai laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. įvykdytus 15 552,78 Eur (53 700,63 Lt) dydžio mokėjimus: 1) 2013 m. spalio 31 d. 5000,00 Lt mokėjimÄ (duomenys neskelbtini); 2) 2013 m. lapkričio 29 d. 5000,00 Lt mokėjimÄ (duomenys neskelbtini); 3) 2013 m. gruodžio 31 d. 14 973,33 Lt mokėjimÄ (duomenys neskelbtini); 4) 2014 m. sausio 31 d. 3447,94 Lt mokėjimÄ (duomenys neskelbtini); 5) 2014 m. vasario 28 d. 3135,05 Lt mokėjimÄ (duomenys neskelbtini); 6) 2014 m. kovo 31 d. 3374,19 Lt mokėjimÄ (duomenys neskelbtini); 7) 2014 m. balandžio 30 d. 3268,65 Lt mokėjimÄ (duomenys neskelbtini); 7) 2014 m. gegužės 30 d. 2271,81 Lt mokėjimÄ (duomenys neskelbtini); 9) 2014 m. birželio 30 d. 3439,37 Lt mokėjimÄ (duomenys neskelbtini); 10) 2014m. liepos 31 d. 2324,50 Lt mokėjimÄ (duomenys neskelbtini); 11) 2014 m. rugpjūčio 29 d. 2576,19 Lt mokėjimÄ (duomenys neskelbtini); 12) 2014 m. rugsėjo 12 d. 4889,60 Lt mokėjimÄ (duomenys neskelbtini); taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovės J.

J. priteisti ieÅ¡kovo BUAB „Salonėlis“ naudai 15 552,78 Eur sumÄ bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Salonėlis“ bankroto bylÄ ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bauleta“; nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 26 d. Administratorius, patikrinęs ieÅ¡kovo valdymo organų perduotus dokumentus, nustatė, kad buvusi ieÅ¡kovo UAB „Salonėlis“ direktorė J. J., ėjusi direktorės pareigas nuo 2005 m. kovo 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d., iÅ¡ bendrovės kasos laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡simokėjo 15 552,78 Eur (53 700,63 Lt) dydžio sumÄ , kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodydama „atsiskaitytina suma“ ir „atsiskaitytina suma (už komunalinius mokesčius sumokėtus už A.

Č.)“. IeÅ¡kovės teigimu, už ieÅ¡kovės UAB „Salonėlis“ prievoles tretiesiems asmenims atsakovė atsiskaitė asmeninėmis lėšomis ir taip įgijo reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę. Tai įrodo aplinkybės, jog pirmiausia atsakovė sumokėdavo tretiesiems asmenims, apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai buvo įtraukiami į atsakovės avansinę apyskaitÄ ir, remdamasi Å¡iais dokumentais, atitinkamo mėnesio pabaigoje iÅ¡ ieÅ¡kovės kasos atsakovė sau iÅ¡simokėdavo pinigines lėšas.

IÅ¡ bendrovės kasos iÅ¡mokėta 15 552,78 Eur dydžio suma buvo padengtas atsakovės reikalavimas, atsiradęs laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. Tuo metu, kai atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės kasos iÅ¡simokėjo 15 552,78 Eur dydžio sumÄ kaip atskaitingas asmuo, ieÅ¡kovė turėjo daug kitų pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, turėjusiems pirmenybės prieÅ¡ atsakovę teisę patenkinti savo reikalavimus, t. y. ginčijami mokėjimai atlikti pažeidžiant imperatyvius CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus.

Be to, minėtu laikotarpiu ieÅ¡kovės kasoje esančioms ir bÅ«siančioms piniginėms lėšoms buvo taikomas areÅ¡tas VSDFV reikalavimams užtikrinti, t. y. galiojo imperatyvus draudimas valdyti, naudotis ir disponuoti ieÅ¡kovės piniginėmis lėšomis. Nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. ieÅ¡kovės UAB „Salonėlis“ atsakovės naudai atlikti 15 552,78 Eur dydžio mokėjimai yra niekiniai, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir pripažinus juos negaliojančiais taikytina dviÅ¡alė, įpareigojant atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 15 552,78 Eur, o atsakovei įgyjant teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kovei kreditorinį reikalavimÄ 15 552,78 Eur sumai bankroto byloje.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė J. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės teigimu, nurodytu laikotarpiu ji neskolino UAB „Salonėlis“ pinigų ir atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis neleido savo asmeninių lėšų. UAB „Salonėlis“ savo teises ir pareigas įgyvendino per valdymo organÄ , t. y. direktorę J. J., fizinis asmuo veikė juridinio asmens vardu. Atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis grynuosius pinigus naudojo pati bendrovė, bet ne atsakovė asmeniÅ¡kai.

Kai atsakovė grynuosius pinigus panaudodavo atsiskaitymams su kitais Å«kio subjektais, ji pateikdavo buhalteriui pinigų sumokėjimÄ Ä¯rodančius dokumentus. Be to, iÅ¡ kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytos paskirties – „atsiskaitytina suma“ – matyti, kad direktorei J. J. perduodamos lėšos buvo skirtos atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, todėl akivaizdu, jog atsakovei pagal kasos iÅ¡laidų orderius atlikti mokėjimai buvo ne jai asmeniÅ¡kai. IeÅ¡kovės ginčijami mokėjimai, be kita ko, neturi sandoriui privalomo laisvos valios požymio, nesukuria asmenims teisių ir pareigų, todėl negali bÅ«ti laikomi sandoriais CK 1.63 straipsnio prasme.

Ginčijami kasos iÅ¡laidų orderiai yra juridiniai (buhalteriniai) veiksmai (faktai), kurie patvirtina juridinio asmens iÅ¡leistÄ pinigų sumÄ . Kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodyta paskirtis reiÅ¡kia, kad kasos iÅ¡laidų orderyje įraÅ¡yta suma skirta atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, o atsakovės surinkti ir pateikti į bylÄ kvitai bei sÄ skaitos-faktÅ«ros tik patvirtina faktÄ , jog bendrovė, kurios vardu veikė atsakovė, atsiskaitinėjo su VSDFV Vilniaus skyriumi, mokėjo už patalpų nuomÄ pagal 2013 m. gegužės 22 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, atsiskaitinėjo už prekes ir paslaugas. Ginčijami mokėjimai nebuvo prieÅ¡ingi UAB „Salonėlis“ veiklos tikslams ir neturėjo įtakos jos atsiskaitymo su kreditoriais galimybėms. PrieÅ¡ingai, ginčo laikotarpiu atsakovės vykdyti einamieji mokėjimai leido tęsti bendrovės veiklÄ , gauti pajamų bei atsiskaityti su dalimi kreditorių. Atsakovė bendrovės valdymo metu siekė derinti visų jos kreditorių interesus ir priėmė sprendimus, atsižvelgdama į siekį tęsti bendrovės veiklÄ .

UAB „Salonėlis“ reguliariai atsiskaitinėjo su VSDFV Vilniaus skyriumi (trečios eilės kreditoriumi), Å¡io kreditoriaus reikalavimai mažėjo. Be to, VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. spalio 7 d. atliktame ieÅ¡kovės patikrinimo akte nurodyta, kad, draudėjui dengiant skolÄ dalimis, netikslinga inicijuoti bankroto bylÄ . Kadangi VSDFV leido UAB „Salonėlis“ atsiskaitinėti dalimis, ieÅ¡kovės argumentai, kad pirmiausia turėjo bÅ«ti visiÅ¡kai atsiskaityta su SODRA, yra nepagrįsti. Atsakovė siekė iÅ¡saugoti bendrovės veiklÄ , asmeniÅ¡kai padengė dalį nuostolių, 2013 m. gruodžio 5 d.

įneÅ¡dama 21 000 Lt. UAB „Salonėlis“ lėšoms nuo 2013 m. gegužės 8 d. buvo taikomas VSDFV Vilniaus skyriaus areÅ¡tas 4286,86 Lt (1241,56 Eur) sumai, tačiau ieÅ¡kovė nenurodė informacijos apie areÅ¡tuoto turto mastÄ . Be to, sudarius skolos VSDFV padengimo grafikÄ , kreditorius sutiko gauti skolÄ dalimis, todėl ieÅ¡kovas neturi pagrindo teigti, jog ginčijamais mokėjimais, kuriais buvo mokama ir skola SODR‘ai, pažeisti imperatyvÅ«s draudimai. Kadangi patikslintas ieÅ¡kinys paduotas praleidus Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ , tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Be to, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, reiÅ¡kiant atsakovei aiÅ¡kiai nepagrįstus reikalavimus, yra pagrindas skirti baudÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino niekiniu UAB „Alondž“ (ankstesnis ieÅ¡kovės pavadinimas) 2014 m. rugsėjo 12 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atliktÄ 4889,60 Lt sumos iÅ¡mokėjimÄ atsakovei J.

J., taikė restitucijÄ ir įpareigojo atsakovę J. J. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui BUAB „Salonėlis“ 4889,60 Lt (1416,13 Eur), priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ grÄ Å¾inti 1416,13 Eur sumÄ nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl laikotarpiu iki 2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovei iÅ¡ BUAB „Salonėlis“ kasos atliktų mokėjimų kvalifikavimo kaip atsakovės ir BUAB „Salonėlis“ sandorių, pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog ginčijami iki atsakovės atleidimo iÅ¡ pareigų atlikti pinigų iÅ¡mokėjimai atsakovei yra sandoriai, kuriais jai buvo grÄ Å¾intos asmeninės lėšos, iÅ¡leistos bendrovės prievolėms vykdyti, todėl pagrindo juos pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nėra.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimus grindžia tik faktu, jog atsakovė su bendrovės kreditoriais atsiskaitydavo anksčiau, nei gaudavo pinigus iÅ¡ kasos, t. y. kad atsakovės sumokėtas sumas patvirtinantys dokumentai buvo įtraukiami į atsakovės avansinę apyskaitÄ , tačiau Å¡ių dokumentų pagrindu piniginės lėšos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo kasos buvo iÅ¡mokamos tik atitinkamo mėnesio pabaigoje. Dėl to teismas sprendė, kad minėta bendrovės buhalterinių dokumentų tvarkymo praktika savaime neįrodo, kad ginčo laikotarpiu bendrovės kreditoriams atsakovė sumokėdavo asmeninėmis lėšomis ir atitinkamo mėnesio pabaigoje iÅ¡ bendrovės kasos atgaudavo iÅ¡leistÄ asmeninių lėšų sumÄ .

6. Teismas, nustatydamas lėšų, kuriomis ginčo laikotarpiu buvo atsiskaitinėjama su bendrovės kreditoriais, kilmę, atsižvelgė ir į ieÅ¡kovės vykdytos veiklos pobÅ«dį. Kadangi už grožio paslaugų teikimÄ sumokama jas teikusiam meistrui, kuris pinigus įneÅ¡a į įmonės kasÄ , aplinkybė, kad atsakovė galbÅ«t ne tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯neÅ¡davo į bendrovės kasÄ už suteiktas paslaugas gautas sumas, galėtų reikÅ¡ti buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymÄ , tačiau dėl to lėšos, gautos iÅ¡ klientų už suteiktas paslaugas, teismo vertinimu, netapo atsakovės asmeninėmis lėšomis.

7. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad iki 2014 m. rugsėjo 2 d. ginčijamais kasos iÅ¡laidų orderiais buvo įforminti atsakovės ir bendrovės, kurios vadovė ji buvo, sandoriai, kuriais atsakovei buvo grÄ Å¾intos asmeninės lėšos, iÅ¡leistos bendrovės prievolėms vykdyti. Atsakovė, eidama bendrovės direktorės pareigas, ginčo pinigų sumas iÅ¡ bendrovės kasos gavo ne kaip jos kreditorė jos finansiniams reikalavimams patenkinti, bet kaip bendrovės vadovė, kuriai bendrovės lėšos buvo iÅ¡mokamos bendrovės veiklos iÅ¡laidoms padengti, bendrovės prievolėms vykdyti.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė nepagrįstai ginčija atsakovei atliktus mokėjimus, kaip pažeidžiančius CK 6.930¹ straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ . Be to, ieÅ¡kovė neginčijo atsiskaitymų su konkrečiais kreditoriais ir neįrodinėjo atsakovės, kaip bendrovės vadovės, veiksmais bendrovės kreditoriams padarytos žalos. Byloje taip pat nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad atliekant ginčijamus mokėjimus atsakovei iÅ¡ bendrovės kasos iki 2014 m. rugsėjo 2 d., bendrovės kasoje likdavo mažesnė nei 4286,86 Lt, t. y. 1241,56 Eur, suma, t. y. lėšų, kurioms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimams užtikrinti nuo 2013 m. gegužės 8 d. buvo pritaikytas areÅ¡tas, suma.

8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas laikotarpiu po 2014 m. rugsėjo 2 d. atleidimo iÅ¡ bendrovės direktorės pareigų atsakovei iÅ¡ bendrovės kasos atliktÄ mokėjimÄ , nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. pasibaigė atsakovės, kaip UAB „Salonėlis“ vadovės įgaliojimai. 2014 m. rugsėjo 12 d. atsakovei iÅ¡ UAB „Salonėlis“ kasos iÅ¡mokėta 4889,60 Lt (1416,13 Eur) suma, kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad tai – „Atsiskaitytina suma (už komunalinius mokesčius, sumokėtus už A.

Č.)“. IÅ¡ byloje esančios atsakovės ataskaitos apie J. J. 2014 m. grynaisiais sumokėtus komunalinius mokesčius už A. Č. matyti, kad nurodytus komunalinius mokesčius atsakovė mokėjo nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d., nors nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. jau nebuvo Bendrovės vadovė. Atsižvelgdamas į Å¡ias nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. mokėjimu iÅ¡ bendrovės kasos atsakovei buvo kompensuotos jos asmeninės lėšos, kurias ji 2014 metais skyrė patalpų, nuomotų vadovaujamos bendrovės veiklai, komunaliniams mokesčiams dengti, t. y. nurodytÄ lėšų sumÄ atsakovė iÅ¡ bendrovės kasos gavo kaip kreditorė.

Dėl to Å¡is bendrovės skolos grÄ Å¾inimo atsakovei sandoris, teismo vertinimu, prieÅ¡taravo imperatyviosioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo, taip pat pažeidė imperatyvų draudimÄ disponuoti areÅ¡tuota 4286,86 Lt (1241,56 Eur) suma.

9. Teismas netenkino atsakovės reikalavimo ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino, kadangi reikalavimams dėl sandorių pripažinimo niekiniais padarinių (restitucijos taikymo), taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas.

10. Atsakovės praÅ¡ymas ieÅ¡kovei skirti baudÄ atmestas, kadangi ieÅ¡kinio reikalavimai nedidele apimtimi buvo pripažinti pagrįstais ir tenkinti. Atsižvelgiant į tai, pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį nėra. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė BUAB „Salonėlis“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas netenkino patikslinto ieÅ¡kinio dalyje dėl atsakovės naudai laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡ įmonės kasos atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo;

Å¡iÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dalį tenkinti; palikti nepakeistÄ skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino patikslintÄ ieÅ¡kinį dalyje dėl atsakovės naudai 2014 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡ įmonės kasos atlikto mokėjimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, iÅ¡ atsakovės priteisė 1 416,13 Eur ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas.

12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad atsakovės pateiktos avansinės apyskaitos patvirtina, jog atsiskaitymus su kreditoriais atsakovė vykdė naudodama savo asmenines, o ne įmonės lėšas. Einamuoju mėnesiu įmonės prievoles atsakovė vykdė iÅ¡ savo asmeninių lėšų, o mėnesio pabaigoje įmonė atsakovei, kaip atskaitingam asmeniui, sumokėdavo jos iÅ¡leistas pinigų sumas visa apimtimi arba iÅ¡ dalies. Kadangi nebuvo nė vieno mėnesio, kurio pabaigoje įmonė sumokėtų atsakovei daugiau nei ji iÅ¡leido, per visÄ 2013 m. spalio 4 d. – 2014 m. lapkričio 19 d. laikotarpį nebuvo mėnesio, kurio metu atsakovė įmonės pinigines prievoles bÅ«tų vykdžiusi iÅ¡ įmonės piniginių lėšų.

13. Apeliantė pažymėjo, kad nors pagal įmonės kasos knygÄ Ä¯ įmonės kasÄ atsakovė beveik kiekvienÄ mėnesį įneÅ¡davo piniginių lėšų, gautų iÅ¡ įmonės veiklos, lėšos buvo ne pas atsakovę, bet įmonės kasoje. Ä®monės prievolėms vykdyti atsakovė nenaudojo įmonės kasoje esančių lėšų, todėl ne kasos knyga, o bÅ«tent atskaitingo asmens avansinės apyskaitos parodo, kokiomis lėšomis yra vykdomi atsiskaitymai su įmonės kreditoriais.

14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įmonės veiklos pobÅ«džio vertinimu, kadangi vien įmonės veiklos pobÅ«dis neįrodo, kad atsiskaitymus su kreditoriais atsakovė vykdė įmonės lėšomis. Aplinkybės, kad atsakovė atsiskaitymus su kreditoriais vykdė naudodama įmonės pinigines lėšas, ji neįrodė. Kadangi atsakovė pinigus gavo tik po atsiskaitymo su kreditoriais, pareiga grÄ Å¾inti 15 552,78 Eur sumÄ jai vis tiek iÅ¡lieka net ir tuo atveju, jei bÅ«tų pripažinta, kad atsiskaityti už įmonės prievoles atsakovė naudojo įmonės lėšas.

15. Apeliantės vertinimu, atsakovės veiksmais pažeista nustatyta privaloma atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumo tvarka. 2013 m. spalio mėnesį įmonė iÅ¡ viso turėjo 61 562,80 Lt dydžio įsiskolinimų kitiems kreditoriams, o atsakovė, iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡simokėdama 15 552,78 Eur dydžio sumÄ , nepagrįstai suteikė pirmumo teisę sau atgauti finansinio reikalavimo patenkinimÄ , pažeidė įmonės kasoje esančioms ir bÅ«siančioms lėšoms galiojantį areÅ¡tÄ . 2013 m. spalio 31 d. - 2014 m. rugsėjo 12 d. atlikti 15 552,78 Eur dydžio mokėjimai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl juos pripažinus negaliojančiais ab initio CK 1.80 pagrindu, taikytina restitucija.

16. Atsakovė J. J. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas. Pažymėjo, kad apeliantės pateikta lentelė patvirtina, jog atsakovė kasos iÅ¡laidų orderiuose grynuosius pinigus panaudodavo atsiskaitymams su kitais Å«kio subjektais, fiziniais asmenimis ir kreditoriais, o buhalterijai pateikdavo Å¡ių operacijų įvykdymÄ patvirtinančius dokumentus, taip pat aplinkybę, kad perduodamos piniginės lėšos buvo skirtos atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis ir kad avansinėse apyskaitose yra nurodyti tikslÅ«s pinigų mokėjimo pagrindai, sumos, mokėjimo datos, sÄ skaitų-faktÅ«rų informacija. Teismas kasos iÅ¡laidų orderiais, atsiskaitymÄ su trečiaisiais asmenimis už bendrovės prievoles pagrindžiančiais dokumentais ir avanso apyskaitomis vadovavosi pagrįstai, Å¡ie dokumentai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovė su kreditoriais atsiskaitinėjo bendrovės lėšomis.

17. Kadangi atsakovei perduodamos piniginės lėšos buvo skirtos atsiskaitymams už bendrovės prievoles, atsakovei atlikti mokėjimai buvo įvykdyti remiantis kasos iÅ¡laidų orderiais, o ne asmeniÅ¡kai atsakovei. Atsakovė atlikdama mokėjimus veikė kaip bendrovės vadovė, vykdydama bendrovės veikÄ generavo pajamas, kurias naudojo atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis ir bÅ«tent dėl Å¡ių einamųjų mokėjimų bendrovė apskritai galėjo tęsti veiklÄ , uždirbti pajamų ir vykdyti esamus kreditorinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad buvo sudarytas grafikas dėl įsiskolinimo padengimo VSDF Vilniaus skyriui, pagrindo teigti, jog ginčijami mokėjimai, kurių pagrindu ir buvo mokama VSDF skola yra padaryti pažeidžiant imperatyvius draudimus valdyti, naudotis ar disponuoti.

18. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad iki 2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovės gauti mokėjimai bÅ«tų atsiskaitymas su ja kaip su bendrovės kreditore ir apeliantė neginčijo atsiskaitymo su konkrečiais kreditoriais, apeliacinis skundas vertintinas kaip nepagrįstas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), neturintis pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ioje normoje nurodyta eile. PirmÄ ja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo; antrÄ ja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių; trečiÄ ja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtÄ ja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktÄ ja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka (CK 6.930¹ str. 1 d.).

Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ str. 2 d.).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, iÅ¡aiÅ¡kino, kad siekiant, jog atlikti mokėjimai bÅ«tų pripažinti prieÅ¡taraujančiais imperatyviajai CK 6.930¹ straipsnio normai ir dėl to niekiniais, turi bÅ«ti nustatyta, kad: pirma, skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti (Å¡iai sÄ lygai nustatyti bÅ«tina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu bei pareikÅ¡tų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį); antra, mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , t. y. turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas ginčijamas.

Tik esant Å¡ių dviejų sÄ lygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali bÅ«ti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimÄ ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jeigu atsakovė ginčo mokėjimus UAB „Salonėlis“ kreditoriams atliko savo asmeninėmis lėšomis, ji tapo bendrovės kreditore ir bendrovei turint kitų kreditorių, bet neturint pakankamai lėšų su jais atsiskaityti, skolÄ atgauti galėjo CK 6.930¹ straipsnyje nustatytu eiliÅ¡kumu.

Tačiau tam, kad ginčo atveju galėtų būti taikomos minėto straipsnio nuostatos ir sprendžiama dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, iš pradžių ieškovės pareiga pripažintina įrodyti aplinkybė, kad atsakovė mokėjimus įmonės kreditoriams atliko asmeninėmis lėšomis.

22. Tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovės mokėjimų ieÅ¡kovės kreditoriams vykdymÄ asmeninėmis lėšomis pagrindžia tai, jog iÅ¡mokėtas sumas patvirtinantys dokumentai į avansinę apyskaitÄ buvo įtraukiami, tačiau atsakovei piniginės lėšos iÅ¡ ieÅ¡kovės kasos iÅ¡mokamos mėnesio pabaigoje. Pasak ieÅ¡kovės, nebuvo nė vieno mėnesio, kurio pabaigoje įmonė sumokėtų atsakovei daugiau nei ji iÅ¡leido, todėl per visÄ 2013 m. spalio 4 d. – 2014 m. lapkričio 19 d. laikotarpį nebuvo mėnesio, kurio metu atsakovė įmonės pinigines prievoles butų vykdžiusi iÅ¡ įmonės piniginių lėšų.

23. Byloje nustatyta ir Å¡alys neginčija, kad 2013 m. spalio 31 d. – 2014 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡ bendrovės kasos atsakovė gavo 15 552,78 Eur sumÄ , o kasos iÅ¡laidų orderiuose nustatyta, kad sumos iÅ¡mokamos kaip „atsiskaitytina suma“, „atsiskaitytina suma (už komunalinius mokesčius, sumokėtus už A. Č.“). Kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iÅ¡ atsakovės priimta 21 000 Lt nuostoliams padengti, 2013 m. gruodžio 5 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovė iÅ¡ bendrovės gavo 3000 Lt (paskolos grÄ Å¾inimas), 2014 m. liepos 31 d. iÅ¡ kasos atsakovei iÅ¡mokėta 4000 Lt (paskolos grÄ Å¾inimas).

Minėti dokumentai ir juose pateikta informacija patvirtina aplinkybę, kad atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės kasos buvo iÅ¡mokėtos konkrečios pinigų sumos su nurodytomis iÅ¡mokėjimų paskirtimis, mokėjimų datomis ir kita mokėjimų informacija. Duomenų, kad minėtais mokėjimais buvo vykdomas atsakovei priklausančių lėšų grÄ Å¾inimas, byloje nėra. Apeliantės lentelėje susisteminta mokėjimų informacija patvirtina faktÄ , kad atsakovei vykdant atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis, tai buvo fiksuojama įmonės buhalterijoje nurodant mokėjimų dokumentus, mokėjimų paskirtį, pagrindÄ , dydžius, operacijų datas ir kt., tačiau tokia Å¡iuose dokumentuose įforminta informacija fakto, kad atsiskaitymus su kreditoriais atsakovė vykdė naudodama savo asmenines, o ne įmonės lėšas, nepatvirtina.

Atsižvelgiant į tai, Å¡is apeliacinio skundo argumentas ir teiginys dėl atsakovės pareigos grÄ Å¾inti 15 552,78 Eur buvimo atmetamas kaip nepagrįstas. Kita vertus, pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad vien įmonės veiklos pobÅ«dis neįrodo, jog atsiskaitymai su įmonės kreditoriais buvo vykdomi įmonės lėšomis, tačiau, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtÄ aplinkybę pateikė tik kaip vienÄ iÅ¡ argumentų savo sprendimui pagrįsti. Å iuo aspektu pažymėtina, kad vykdomos veiklos pobÅ«dis negali bÅ«ti pagrindas nesilaikyti buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių, tačiau tai nėra nagrinėjamo ginčo dalykas ir dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl Å¡io apeliacinio skundo argumento nepasisako.

24. Dėl ieÅ¡kovės argumento apie įmonės kasoje esančių piniginių lėšų nenaudojimÄ Ä¯monės prievolėms vykdyti ir teiginio, kad atskaitingo asmens avansinės apyskaitos parodo, kokios kilmės lėšomis buvo vykdomi atsiskaitymai, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsiskaitymams naudojamos lėšų kilmės buvo padaryta įvertinus kasos iÅ¡laidų orderius, atsiskaitymÄ su trečiaisiais asmenimis už bendrovės prievoles pagrindžiančius dokumentus ir avanso apyskaitas.

Kasos iÅ¡laidų orderiuose, kaip vienuose iÅ¡ buhalterinių dokumentų (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d.), buvo užfiksuota aplinkybė, kad bendrovės lėšos bus ne kasoje, o perduotos bendrovės vadovui, avanso apyskaitose (ataskaitose) – informacija apie atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis, mokėjimų datas, paskirtį, dydžius. Å ie dokumentai suteikia informacijÄ ne apie lėšų, kuriomis buvo vykdomi atsiskaitymai, kilmę, bet pagrindžia aplinkybę apie bendrovės vadovės bendrovės vardu vykdytÄ pajamų generavimÄ , skirtÄ atsiskaitymui su įmonės kreditoriais.

25. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai. Didžioji dalis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių nustatytos įstatymu (Akcinių bendrovių įstatymas 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt.). Pagal Å¡ias įstatymų nuostatas įmonės vadovo pareigos yra priskirtinos civilinio teisinio pobÅ«džio pareigoms - vienvaldiÅ¡kai veikti bendrovės vardu jos santykiuose su kitais asmenimis, bendrovės ir kitų bendrovės organų narių atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai ir kt.

26. Nustačius, kad byloje duomenų apie atsiskaitymus su įmonės kreditoriais naudojant atsakovės asmenines lėšas laikotarpiu iki 2014 m. rugsėjo 2 d. nėra, spręstina, jog atsakovė, įgyvendindama savo, kaip bendrovės valdymo organo, teises bei pareigas, ginčo pinigų sumas iÅ¡ bendrovės kasos gavo įmonės įsipareigojimams padengti, t. y. jomis disponavo bendrovei dalyvaujant santykiuose su kitais asmenimis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti, kad atlikti mokėjimai pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintÄ atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ , vertintinas kaip nepagrįstas.

IeÅ¡kovė pareigos pagrįsti aplinkybę apie jos nurodomÄ lėšų, kuriomis buvo vykdomi atsiskaitymai, kilmę, nepagrindė, todėl situacija, kai CK 1.80 straipsnyje nustatytu pagrindu ginčo sandoriai bÅ«tų pripažinti negaliojančiais dėl imperatyvių CK 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimo negalima, sÄ lygos skolininko atliktų mokėjimų pripažinimui pažeidžiančiais CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu nenustatytos.

27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iki atsakovės atleidimo iÅ¡ pareigų (2014 m. rugsėjo 2 d.) atlikti pinigų iÅ¡mokėjimo atsakovei sandoriai nelaikytini sandoriais, kuriais atsakovei buvo grÄ Å¾intos jos asmeninės lėšos, todėl jų vertinimas kaip sandorių, pažeidžiančių CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, nėra galimas.

28. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , įvertina įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daro iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis.

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Tik tai, jog Å¡alies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ä®rodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo sutikti negali, kadangi vien ta aplinkybė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ieÅ¡kovei yra nepalanki, nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas tai padarė neįvertinęs įrodymų ir nepagrindęs savo iÅ¡vadų. Apeliantei tinkamai neįrodžius savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimÄ ar netinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų kolegija nepasisako.

30. Atsakovė J. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsakovės patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: ieÅ¡kovės BUAB „Salonėlis“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas netenkino patikslinto ieÅ¡kinio dalyje dėl atsakovės naudai laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡ įmonės kasos atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, palikti nepakeistÄ . Teisėjai Loreta Braždienė Henrichas Jaglinskis Virginijus Kairevičius