2021-10-06 Nr. AB-20667-3-62-3-00313-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3641-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00313-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 1SS-2314-(10.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. 50SD-1382-(14.50.92) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“; 3) įpareigoti Tarnybą įvertinti susiklosčiusią situaciją ir nustatyti, ar privažiavimas prie pareiškėjos sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas – imtis veiksmų pareiškėjos teisių pažeidimams pašalinti; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2018 m. gegužės 3 d. matininkas atliko jos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas), matavimus ir paaiškino, kad dalis Sklypui dokumentuose suprojektuoto ir susisiekti su Sklypu naudojamo 5 metrų pločio kelio (privažiavimo) galimai yra privatizuota aplinkinių žemės sklypų savininkų ir patenka į privačių žemės sklypų ribas. Matininkas pareiškėjai paaiškino, kad šią situaciją turėtų teisiškai įvertinti Skyrius ir imtis atitinkamų veiksmų pažeistoms Sklypo savininkės teisėms apginti.

3. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. Skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė patikrinti gretimų žemės sklypų duomenis, ar nėra privatizuotas 5 metrų pločio kelias, kuriuo privažiuojama iki Sklypo (toliau – ir Prašymas). Pareiškėja paaiškino, kad Skyrius turėjo pateikti savo poziciją trimis aspektais:

1) ar Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos / Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijų „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projekte (toliau – ir Projektas) suprojektuotas 5-5,50 m pločio kelias, vedantis į Sklypą, yra privatizuotas, ar ne;

2) jeigu taip, – ar kelias, vedantis į Sklypą, privatizuotas teisėtai;

3) jeigu kelias privatizuotas neteisėtai, imtis veiksmų Sklypo savininkų interesų pažeidimams pašalinti ir apie tai informuoti Sklypo savininkę. 2018 m. rugsėjo 11 d. pareiškėja gavo 2018 m. liepos 13 d. surašyto Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 50ŽN-37-(14.50.64) (toliau – ir Žemės naudojimo patikrinimo aktas) kopiją, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos Sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Pareiškėja akcentavo, kad Žemės naudojimo patikrinimo akte apie aplinkinių žemės sklypų naudojimo ir jų ribų patikrinimą vietoje ar jiems atliktų kadastrinių matavimų duomenų teisėtumo tyrimą neužsimenama, tačiau 2018 m. rugsėjo 11 d. kartu gautame 2018 m. rugsėjo 10 d.

Skyriaus rašte Nr. 50SD-1382-(14.50.92) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ (toliau – ir Skyriaus raštas) nurodoma, jog Skyrius atliko valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir gretimuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas I), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas II) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas III). Taip pat nurodyta, kad, atlikus patikrinimus vietoje, sklypuose (I, II ir III) nustatyta, jog žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų.

Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad Skyrius 2018 m. liepos 10 d. vykdė Sklypo naudojimo patikrinimą, tačiau nebuvo kviesti aplinkinių Sklypų (I, II ir III) savininkai (arba apie tai pareiškėja nebuvo informuota), šių žemės sklypų ir kelio atžvilgiu nebuvo surašyti atitinkami žemės naudojimo patikrinimo aktai, todėl pareiškėja padarė išvadą, kad Skyrius pagal pareiškėjos Prašymą iki šiol nėra atlikęs tinkamo gretimų (aplinkinių) žemės sklypų ir valstybei priklausančio kelio teisinių duomenų (ribų) bei faktinio naudojimo teisėtumo tyrimo.

Taigi, pareiškėja laikėsi pozicijos, kad jos Prašymo atžvilgiu konstatuotinas Skyriaus neveikimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 str. 3 d., 19 str. 1 d.).

4. Pareiškėja teigė, kad Skyrius rašte neįvardijo jokių teisės aktų, archyvinių ir teritorinių planavimų dokumentų, kuriais remiantis rengė Skyriaus raštą, taip pat šių dokumentų kopijų nepateikė pareiškėjai, kaip Sklypo savininkei. Skyrius rašte expressis verbis (tiesiogiai) nurodė, kad nesivadovavo Projektu, nes Skyriaus rašte teigiama, jog: „Skyrius, kompleksiškai išnagrinėjęs žemės sklypų privažiavimą pagal (duomenys neskelbtini) gatvę pagal Situacijos schemą Nr. 2 nenustatė, kad privažiavimo plotis turėjo būti 5 m <...>“, nors iš Projekto, kuriame pareiškėjos Sklypas pažymėtas Nr. 274, brėžinio, duomenų ir mastelio (1:1000), pamatavus kelio plotį liniuote, aiškiai matyti privažiavimo prie Sklypo kelio plotis – 5-5,50 m. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja padarė išvadą, kad buvo pažeistas VAĮ 1 straipsnis ir 3 straipsnio 13 punktas. Pareiškėja, be kita, nurodė, kad neobjektyviu Skyriaus raštu, kai Skyrius, tinkamai neištyręs visų reikšmingų aplinkybių, konstatavo, jog: „nenustatė, kad galimai buvo privatizuotas privažiavimas į Jūsų Žemės sklypą“, buvo pažeisti VAĮ 3 straipsnio 2 ir 9 punktai. Pareiškėja pažymėjo, kad faktinio kelio pločio (faktinės situacijos duomenų) užfiksavimas žemės naudojimo patikrinimo akte ir Sklypo I, Sklypo II ir Sklypo III kadastrinių matavimų įregistravimas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre pats savaime nereiškia situacijos teisėtumo, nes kelio pločio teisėtumui nustatyti Skyriaus vietovėje užfiksuotus kelio pločio duomenis būtina įvertinti Projekto, kitų teritorijų planavimo dokumentų, išperkamos žemės projektų ir galiojusių bei esamų teisės aktų požiūriu.

5. Skyrius konstatavo, kad: „žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra naudojama privažiavimui“, kita vertus – teigiama, jog: „Skyrius nenustatė, kad galimai buvo privatizuotas privažiavimas į Jūsų Žemės sklypą“. Pareiškėja paaiškino, kad kelias į Sklypo I ribas gali patekti tik tuo atveju, jeigu jis yra privatizuotas, tačiau Skyrius teigia, kad kelias nėra privatizuotas, bet jis vis tiek patenka į Sklypo I ribas. Taigi, pareiškėja apibendrino, kad: Skyriaus rašte pateikti prieštaringi teiginiai paneigia ne tik vienas kitą, bet ir viso Skyriaus rašto objektyvumą; Skyrius neatliko konkrečių žemės sklypų ir valstybinės žemės – kelio faktinių bei teisinių ribų ir jų nustatymo pagrindo teisėtumo vertinimo Projekto, teritorijų planavimo dokumentų bei galiojusių ir esamų teisės aktų atžvilgiu, Prašymo neišnagrinėjo, todėl pareiškėjos Prašymo atžvilgiu konstatuotinas neveikimas; Skyrius faktinį kelio plotį turėjo vertinti Sklypo I, Sklypo II ir Sklypo III kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojusių ir dabar galiojančių teisės aktų bei teritorijų planavimo dokumentų požiūriu (pažeisti VAĮ 3 str. 2, 9 ir 13 p.).

6. Pareiškėja dėl nekokybiško Skyriaus tyrimo ir neobjektyviais duomenimis pagrįsto Skyriaus rašto su prašymu (toliau – ir Prašymas II) kreipėsi į Tarnybą. Pareiškėja nurodė, kad Tarnybos 2018 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1SS-2314-(10.5) (toliau – ir Tarnybos raštas) nei Skyriaus raštas, nei pateiktame Prašyme II nurodyti argumentai nevertinami, apsiribojama teiginiu, kad: „nesant Genplano koregavimo, neturime galimybės nurodyti koks privažiavimo kelio plotis“. Pareiškėja akcentavo, kad Tarnybos prašė ne nurodyti, koks yra privažiavimo į jos Sklypą kelio plotis, bet ištirti, ar oficialiai egzistuojantis kelias (jo dalis) yra privatizuotas ir, jei taip, įvertinti šios privatizacijos teisėtumą. Iš to sekė ir antrasis pareiškėjos prašymas – nustačius kelio privatizavimo faktą ir jo neteisėtumą, imtis veiksmų pareiškėjos teisių pažeidimams pašalinti. Pareiškėja apibendrino, kad jos Prašymas II iš esmės nebuvo išnagrinėtas. Taigi, kaip nurodė pareiškėja, konstatuotinas Tarnybos neveikimas, vertinant Skyriaus raštą ir tiriant pareiškėjos Prašyme II iškeltus klausimus (pažeisti VAĮ 1 str. ir 3 str. 13 p.).

7. Pareiškėja pažymėjo, kad Tarnyba turėjo kontroliuoti, jog Sklypo I, Sklypo II ir Sklypo III ribos nekirstų kelio ribų, o to nepadariusi negali teigti, jog Projekto ribų nesilaikymas (t. y. galimi neteisėti kadastriniai matavimai) Sklypo I savininkui sudarė pagrindą iš valstybės įsigyti 0,0112 ha viešojo kelio, atitinkamai šia dalimi susiaurinant Sklypo pasiekiamumą. Tarnyba negali remtis Projekto ribų nesilaikymu kaip jos veiksmų teisėtumą rodančiu veiksniu.

8. Tarnyba rašte neteisingai nurodo kadastrinių matavimų duomenis – kraštinių ilgius (skaičius), nepateikiant šių duomenų gavimo šaltinio ir nepagrindžiant nuokrypio nuo VĮ Registrų centre esančių duomenų pagrindo, todėl Tarnybos atliktas pareiškėjos Prašymo II nagrinėjimas buvo paviršutiniškas, formalus ir neobjektyvus, nes netinkamai remiamasi oficialiais duomenimis. Be to, kaip nurodė pareiškėja, Tarnybos rašte nepaaiškinama, kokios reikšmės tai apskritai turi pareiškėjos skundo nagrinėjimo procese. Tarnybos raštas su neteisingais – kitokiais nei VĮ Registrų centre nurodytais duomenimis, negali likti galioti, nes neatitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų objektyvumo, išsamumo ir kitų principų.

9. Pareiškėja pažymėjo, kad patekimo į Sklypą kelio pločio pagrįstumą Tarnyba grindžia ne Projekto, bet dar vieno kaimyninio žemės sklypo (Sklypo II) dokumentuose pažymėto kelio pločiu, nors ginčo kelias Sklypo II nesiekia. Tarnyba Projekte nustatyto kelio pločio ir ribų nevertino nei Sklypo I, nei Sklypo II, nei Sklypo III kadastrinių matavimų duomenų teisėtumo atžvilgiu, nepasisakė dėl Projekto sprendinių privalomumo, nesiaiškino, ar kelias galėjo būti privatizuotas, ar toks 0,0112 ha kelio dalies įsigijimas, Tarnybos nuomone, pagal 2000 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P38/2000-0018 yra teisėtas (priklausomai nuo teigiamo ar neigiamo atsakymo – kodėl teisėtas arba neteisėtas), o Tarnybos rašte vengiama nurodyti, koks, Tarnybos nuomone, pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus turi būti kelio plotis ir ar atlikti kadastriniai matavimai šio kelio pločio nepažeidė.

10. Tarnyba raštu nevertino Skyriaus rašto teisėtumo ir neatliko tyrimo, kurio Prašymu II prašė pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja vertino, kad turėtų būti konstatuotinas Tarnybos neveikimas. Tarnyba nesivadovavo Skyriaus nustatytais duomenimis, Tarnybos raštas parengtas formaliai, tinkamai ir išsamiai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, o Tarnybos rašto rezoliucinė dalis neatitinka pareiškėjos pateikto Prašymo II esmės.

11. Tarnyba raštu atsisako tinkamai ištirti į Sklypą vedančio kelio susiaurėjimo priežastis ir imtis veiksmų joms pašalinti, tačiau siūlo geranoriškai susitarti su Sklypo I, Sklypo II ir Sklypo III savininkais dėl servituto nustatymo. Pareiškėja įvertino, kad toks Tarnybos atsisakymas tirti tikrąsias kelio susiaurėjimo priežastis ir atkurti situacijos teisėtumą bei pasiūlymas kilusių pasekmių kaštus dengti privačiomis Sklypo savininkų lėšomis, negali būti pateisinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi.

12. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) atsisakė priimti skundą nagrinėti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Pareiškėja paaiškino, kad Tarnybos Pakruojo skyrius nėra tinkamas subjektas nagrinėti ginčus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, jis taip pat nėra ir aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas, todėl pareiškėjos kreipimasis su Prašymu II į Tarnybą negali būti laikomas nei išnagrinėtu išankstine ginčų nagrinėjimo neteismine tvarka, nei išnagrinėtu aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto, nei apskritai tinkamai išnagrinėtu.

13. Pareiškėja apibendrino, kad Skyriaus raštas ir Tarnybos raštas turi būti panaikinti, nes neatitinka esminių VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, o ypač 13 punkte nustatyto išsamumo principo. Pareiškėja pažymėjo, kad taip pat buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnio 2 punktas (objektyvumo principas), 3 straipsnio 9 punktas (lygiateisiškumo principas). Skyrius ir Tarnyba rėmėsi neobjektyviais argumentais.

14. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, kad pareiškėja siekė ne tik faktinės situacijos patikrinimo, bet ir teisinio jos įvertinimo, o atsakovas jo motyvuotai ir argumentuotai nepateikė. Kaimyninio sklypo Nr. 273 konfigūracija privatizavimo metu buvo pakeista ir jo tvora dabar eina pagal seną sklypo ribą. Tokiu būdu privažiavimo kelias faktiškai yra, bet teisiškai dalis kelio yra žemės sklype Nr. 273. Pareiškėja nori, kad Tarnyba teisiškai įvertinų situaciją, o ši vengia tą padaryti. Atsakovas turi įvertinti visų sklypų kadastrinių matavimų teisėtumą, nes nebuvo laikomasi Projekto kaip vienintelio teritorijų planavimo dokumento, kuriuo remiantis turėjo būti atliekami kadastriniai matavimai. Tarnyba neatsakė į pareiškėjos keliamą klausimą, pareiškėja klausė ne kelio pločio, tačiau siekia išsiaiškinti, ar jis nėra privatizuotas.

15. Atsakovas su patikslintu skundu nesutiko ir atsiliepime į patikslintą skundą prašė pareiškėjos skundo reikalavimų netenkinti.

16. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Pareiškėja su Prašymu kreipėsi į Skyrių ir nurodė, kad galbūt yra privatizuotas privažiavimas į Sklypą bei sumažintas privažiavimo plotis. Skyrius, atsižvelgęs į Prašymą, 2018 m. liepos 10 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodytos patikrinimo vietoje metu nustatytos aplinkybės. Pareiškėja Skyriaus raštu buvo informuota, kad Skyrius, siekdamas įvertinti Prašyme nurodytą informaciją, 2018 m. liepos 10 d. atliko valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir gretimuose žemės sklypuose. Atlikus patikrinimus vietoje, šiuose sklypuose (Sklypas I, Sklypas II ir Sklypas III) nustatyta, kad žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų. Skyrius, atlikęs Sklypo bei gretimų žemės sklypų naudojimo kontrolę, taip pat kompleksiškai išnagrinėjo archyvinius dokumentus bei atsižvelgęs į teisės aktus, nenustatė galbūt privatizuoto privažiavimo į Sklypą fakto, pareiškėjai pasiūlė privačia tvarka, kartu su Sklypo I savininku, nusistatyti kelio servitutą notarine sutartimi.

17. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja pateikė Prašymą II dėl privažiavimo kelio prie Sklypo. Tarnyba raštu išnagrinėjo prašymą ir dar kartą, atsižvelgusi į teisės aktus, archyvinius dokumentus ir faktinę situaciją, pažymėjo, jog neturi galimybės nurodyti, koks privažiavimo kelio plotis. Taip pat kompleksiškai išnagrinėjus situaciją, pareiškėjai buvo pasiūlyta, siekiant užtikrinti privažiavimą prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, geranoriškai susitarti dėl servituto nustatymo.

18. Tarnyba pažymėjo, kad Skyriaus raštas ir Tarnybos raštas yra administraciniai aktai, kurie pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl naikinti jų nėra teisinio pagrindo. Skundžiamuose raštuose yra teisiškai įvertinta situacija, juose pažymėta, kad iš esamų dokumentų nėra galimybės nustatyti kelio pločio, todėl nėra tikslo pateikti pozicijos dėl kelio privatizavimo teisėtumo. Remiantis Tarnybos nuostatais, Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 patvirtintais Druskininkų skyriaus nuostatais ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 2018 m. liepos 10 d. buvo atlikti žemės sklypų naudojimo patikrinimai vietoje, surašant žemės naudojimo patikrinimo aktus. Tai yra teisėtas ir tinkamas žemės sklypų teisinių duomenų ir faktinio naudojimo teisėtumo tyrimas. Tarnyba, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, profesionaliai bei kompetentingai išnagrinėjo pareiškėjos situaciją.

19. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui.

II. 21. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino. Teismas panaikino Skyriaus raštą ir Tarnybos raštą bei įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą II. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo Tarnybos 1 063,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Teismas nustatė, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl Tarnybos ir jos teritorinio padalinio (Skyriaus) veiksmų, atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir atsakant į pareiškėjos iškeltą klausimą dėl galimai privatizuoto privažiavimo kelio. Pareiškėja, įtardama, jog privažiavimo kelias prie jos Sklypo buvo neteisėtai susiaurintas, privatizuojant aplinkinius žemės sklypus, kreipėsi į Skyrių, prašydama tai patikrinti. Pastarajam pateikus pareiškėjos netenkinantį atsakymą, pareiškėja apskundė Skyriaus veiksmus Tarnybai, o pastarosios atsakymą – teismui. Taigi, teismas nustatė, kad pareiškėjos iškeltas klausimas Tarnybai buvo sprendžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.), todėl Tarnyba privalėjo įvertinti jai apskųsto Skyriaus rašto pagrįstumą ir teisėtumą bei iš esmės atsakyti į skunde keliamą klausimą ir pateikti aiškų galutinį Tarnybos vertinimą dėl privažiavimo kelio privatizavimo ar neprivatizavimo.

23. Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo, iš VĮ Registrų centro 2021 m. balandžio 14 d. buvo gautos šešios Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos (2021 m. balandžio 15 d. nutartimi bylų originalai prijungti prie bylos nesuskaitmeninti) dėl su šiuo ginčo keliu besiribojančių keturių žemės sklypų suformavimo. Atsakovas 2021 m. balandžio 22 d. pateikė Sklypo II, Sklypo II ir Sklypo III žemės tvarkymo bylų kopijas, o 2021 m. gegužės 12 d. papildomai pateikė: 1) Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 15-1817-ž „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo“ kopiją; 2) 2018 m. birželio 11 d. raštų Nr. 50SD-859-(14.50.92.), Nr. 50SD-860-(14.50.92.) ir Nr. 50SD-861-(14.50.92.), kuriais pareiškėjai bei gretimų žemės sklypų savininkams buvo pranešta apie numatomą vykdyti žemės naudojimo patikrinimą, kopijas; 3) 2018 m. liepos 13 d. žemės naudojimo patikrinimo aktų Nr. 50ŽN-34-(14.50.64.), Nr. 50ŽN-35-(14.50.64.) ir Nr. 50ŽN-36-(14.50.64.), kurie patvirtina gretimuose žemės sklypuose (Sklypas I, Sklypas II, Sklypas III) atliktą žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kopijas.

24. Teismas pažymėjo, kad papildomai teismo išreikalauti ir atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog Skyrius ir Tarnyba vertino savo sprendimuose minimus visų su ginčo keliu besiribojančių žemės sklypų archyvinius dokumentus, taip pat Skyrius yra atlikęs ne tik pareiškėjos, bet ir kitų trijų su ginčo keliu besiribojančių žemės sklypų valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir yra surašęs atitinkamus žemės naudojimo patikrinimo aktus, o šių žemės sklypų savininkai buvo informuoti apie numatomus patikrinimus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad procedūrų vykdymo prasme atsakovas iš esmės tinkamai atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimą faktinės esamos situacijos nustatymo aspektu.

25. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė į bylą Skyriaus rašte paminėtą valstybinės žemės naudojimo kontrolės gretimuose sklypuose faktą patvirtinančius aktus, šių sklypų archyvinius dokumentus ir juose esančius individualius administracinius aktus bei sandorius, susijusius su pareiškėjos bei gretimų sklypų privatizavimu, apie kuriuos savo rašte nurodė Tarnyba. Taigi, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. eA-455-552/2021 nurodytą įrodymų nepakankamumą ginčijamų sprendimų pagrįstumui patikrinti (nutarties 55 p.) atsakovas pašalino. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį ir į tai, kad atlikto patikrinimo išvados turi būti pagrįstos ne tik objektyviais duomenimis, bet ir teisės aktų normomis, kurių kontekste faktiniai duomenys turi būti vertinami, o patikrinimo rezultatai turi būti tinkamai įforminti, aiškiai ir nedviprasmiškai atsakant į pareiškėjos prašyme iškeltą klausimą. Šiuo aspektu teismas pripažino, kad pareiškėjos prašytas ištirti klausimas dėl privažiavimo kelio galimo privatizavimo iš tiesų apima ne tik faktinės situacijos nustatymą ir jos atitikimą žemės sklypų kadastro duomenims, bet ir teisinį atsakovo nustatytos situacijos, kai faktinė kelio naudojimo situacija neatitinka teisinių sklypų ribų, vertinimą.

26. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, Skyriaus ir Tarnybos raštų turinį, konstatavo, kad skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų dėl motyvų aiškumo, adekvatumo ir pakankamumo, o iš sprendimų nėra aiškus teisinis kvalifikavimas tų visuomeninių santykių, dėl kurių pareiškėja kreipėsi į atsakovą, nėra aiškus pareiškėjos iškelto klausimo galutinis Tarnybos vertinimas.

27. Teismas iš Skyriaus rašto nustatė, kad jame nurodyta tik tai, kokius valstybinės žemės naudojimo kontrolės veiksmus Skyrius atliko, kokias faktines aplinkybes nustatė vietoje ir kokį dokumentą dėl to surašė, kokiais dokumentais vadovavosi papildomai (archyviniais gretimų žemės sklypų dokumentais), taip pat nurodė savo vertinimą dėl privažiavimo kelio pločio bei privatizavimo. Tačiau, Skyriaus rašte nėra paminėtas nei vienas teisės aktas, kuriuo remiantis Skyrius vertino nurodytus nustatytus faktinius duomenis, kaip leidžiančius daryti būtent tokias išvadas, kokias padarė Skyrius. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Skyriaus rašte nurodyti argumentai, jog privažiavimo kelias nebuvo privatizuotas, neatitinka faktinės situacijos, kurioje Sklypo I savininkė turi nuosavybės teisę į dalį faktiškai naudojamo privažiavimo kelio, turinčio būti valstybinėje žemėje. Kokie teisės aktai ir kokie teisiniai argumentai Skyriui leidžia daryti Skyriaus rašte nurodytus argumentus, jog nustatytoje situacijoje privažiavimo kelias tikrai nebuvo privatizuotas, kaip nurodė teismas, nėra galimybės nustatyti, nes teisinių argumentų ir teisės normomis pagrįstos situacijos teisinio kvalifikavimo Skyriaus išvadoje nėra.

28. Teismas pažymėjo ir tai, kad tos išvados, kurias Skyriaus rašte stengtasi teisiškai argumentuoti, yra prieštaringos teisinio situacijos kvalifikavimo prasme, todėl vertintinos kaip neaiškios. Teismas atkreipė dėmesį, kad Skyriaus rašte nurodyta, jog kiti trys tikrinti žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų, tačiau Skyriaus rašte nenurodyta, kokius konkrečiai teritorijų planavimo dokumentus Skyrius tikrino, nenurodyta kokiuose teritorijų planavimo dokumentuose nurodytas sklypų ribas jos turi atitikti vietoje.

Skyriaus rašte nurodytas tik abstraktus tikrintų teritorijų planavimo dokumentų įvardijimas – kaimyninių žemės sklypų „archyviniai dokumentai“, tačiau aiškiai neįvardinta, kokie tai dokumentai ir ką jie patvirtina. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tik 2021 m. balandžio 22 d., pateikdamas teismui papildomus dokumentus, papildomai paaiškino, jog Skyrius rėmėsi 1980 m. sudarytu kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu bei 1992 m. balandžio 15 d. sudaryta sklypo Nr. 274 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) schema, taip pat paaiškino, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje galiojantis teritorijų planavimo dokumentas yra 1980 m. sudarytas kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas ir kito ginčo teritorijoje galiojančio teritorijų planavimo dokumento nėra.

Teismas nusprendė, kad Skyriaus rašte nurodyta išvada, jog tikrinti žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų yra prieštaringa ir nepagrįsta jokiomis teisės normomis, nes net ir skundžiamame Tarnybos rašte nustatyta ir nurodyta, kad privatizuojant visus tikrintus žemės sklypus nebuvo vadovaujamasi patvirtinto kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ Genplano sprendiniais, t. y. sklypų plotai ir konfigūracijos pakeistos be Genplano koregavimo. Taigi, teismas konstatavo, kad iš Skyriaus rašto nėra aišku, kodėl daroma išvada, jog tikrinti žemės sklypai naudojami nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų, jeigu tos ribos neatitinka galiojančio teritorijų planavimo dokumento – 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano.

Skyriaus rašte nėra pateiktas teisinis vertinimas, ar toks žemės sklypų planų neatitikimas 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendiniams yra teisiškai pagrįstas ir leistinas, todėl teisinės argumentacijos aspektu Skyriaus raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų dėl aiškaus ir išsamaus administracinio akto motyvavimo.

29. Teismas padarė išvadą, kad Skyriaus išvada dėl galimo privažiavimo kelio pločio yra tinkamai nemotyvuota. Skyrius rašte nenurodė jokių motyvų, kodėl 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas neleidžia nustatyti suprojektuoto privažiavimo kelio pločio. Vien tai, kad motyvus dėl 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano ir dėl jo mastelio reikšmės atsakovas išdėstė bylos nagrinėjimo teisme metu, kaip nurodė teismas, nešalina paties skundžiamo administracinio akto neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, jo motyvavimo ir išsamumo aspektu, nes tokie motyvai nėra nurodyti pačiame Skyriaus rašte.

30. Aplinkybę, kad remiantis 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu galima nustatyti privažiavimo kelio plotį savo raštuose patvirtino tiek Druskininkų savivaldybės administracija (2018 m. spalio 16 d. raštas Nr. S12-3763-17.25), tiek Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas (2018 m. gruodžio 10 d. raštas „Dėl kelių pločių Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“), o Tarnyba rašte taip pat nurodė, kad tikrintų sklypų ribų linijų ilgiai, sklypų plotai ir konfigūracijos neatitiko Genplane suprojektuotų žemės sklypo ribų. Taigi, teismas nurodė, kad remiantis 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu ir jo masteliu ne tik kiti subjektai, bet net ir pati Tarnyba nustatinėjo žemės sklypų ribų linijų ilgius ir plotus, todėl Skyrius rašte esanti išvada, kad „archyviniuose dokumentuose privažiavimo kelio į Jūsų Žemės sklypą plotis nėra nurodytas“ yra nemotyvuota, nes nepateikti jokie teisiniai argumentai, kodėl Skyrius taip nusprendė. Jeigu Tarnyba iš to paties1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano nustatė tikrintų sklypų ribų linijų ilgius ir sklypų plotus, kurie šiame teritorijų planavimo dokumente nurodyti ne tiesiogiai, o nustatomi pagal dokumento mastelį, tai nei Skyriaus, nei Tarnybos argumentas, kodėl privažiavimo kelio plotis negali būti nustatinėjamas tokiu pat būdu, skundžiamuose raštuose nėra argumentuotai motyvuoti.

31. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos rašte yra nurodomas teisės aktas, kuriuo remiantis Tarnyba nagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir argumentus bei Skyriaus nustatytas faktines aplinkybes ir vertintus dokumentus, tai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“. Teismas įvertino, kad Tarnybos rašte taip pat detaliau išanalizuotos visų keturių žemės sklypų privatizavimo aplinkybės, tačiau, kita vertus, iš Tarnybos rašto turinio teismas nustatė, kad nurodytu Vyriausybės nutarimu atsakovas vadovavosi tik tikrindamas, ar privatizavimo metu žemės sklypai buvo suformuoti tokie, kokie buvo faktiškai naudojami, ir ar nebuvo parduoti didesni nei leistinas maksimalus dydis – 0,12 ha. Tuo tarpu vertindama konkrečias visų keturių žemės sklypų dabartines ribas, Tarnyba tyrė, ir ginčijamame rašte nurodė tik tai, kaip sklypų ribos keitėsi vėliau, dėl papildomai nusipirktos valstybinės žemės ir dėl atliktų kadastrinių matavimų, tačiau konstatavusi ribų pokyčių faktą, nenurodė, kokiais teisės aktais remiantis šie pokyčiai turėtų būti vertinami ir ar tuos teisės aktus šie pokyčiai atitinka.

32. Teismas padarė išvadą, kad išsamios ir aiškios teisinės argumentacijos ir teisinio dabartinių sklypų ribų teisėtumo pagrindimo konkrečiomis teisės normomis Tarnyba savo atsakyme pareiškėjai nenurodė.

33. Teismas nustatė, kad Tarnyba, nors ir nustatė bei savo rašte nurodė aplinkybes dėl žemės sklypų ribų neatitikimo 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendiniams, tačiau nepateikė jokio teisinio situacijos įvertinimo dėl pareiškėjos iškelto klausimo, nenurodė teisės aktų, kurie pagrįstų ar paneigtų, kad tokia faktinė situacija, kuri nesuderinama su 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendiniais, yra galima. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnyba rašte pareiškėjai nurodė, kad „nesant Genplano koregavimo, neturi galimybės nurodyti koks privažiavimo kelio plotis“, nors pareiškėja to visai neklausė. Teismas įvertino, kad Tarnyba ne tik nepateikė teisinių argumentų ir nenurodė teisės aktų, kuriais remiantis turėtų būti vertinamas tikrintų žemės sklypų ribų teisingumas ir teisėtumas privažiavimo kelio atžvilgiu, bet ir neatsakė į pareiškėjos keltą klausimą – ar privažiavimas prie pareiškėjos žemės sklypo nėra privatizuotas kaimynių žemės sklypų savininkų. Atsižvelgęs į tai, teismas Tarnybos raštą taip pat pripažino kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, jo motyvavimo ir išsamumo aspektu.

34. Teismas apibendrino, kad pareiškėja, apskundusi Skyriaus raštą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, ne tik nesulaukė aiškios Tarnybos pozicijos dėl apskųsto teritorinio jos padalinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, bet ir negavo Tarnybos aiškaus vertinimo keliamu klausimu, todėl šio viešojo administravimo subjekto galutinis administracinis sprendimas dėl pareiškėjos iškelto klausimo yra visiškai neaiškus, dėl ko negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kurioje skundžiamame rašte Skyrius pateikė savo vertinimą ir atsakymą į pareiškėjos klausimą dėl privažiavimo kelio privatizacijos, tačiau nepateikė aiškių motyvų ir teisinių argumentų, kodėl tokią išvadą padarė, o Tarnyba rašte iš viso neatsakė į šį pareiškėjos iškeltą klausimą ir į jos nesutikimą su nurodytu Skyriaus raštu, todėl neaišku, ar Tarnyba sutinka, ar nesutinka su Skyriaus raštu, jog privažiavimo kelias nebuvo privatizuotas. Teismas nusprendė, kad abu skundžiamus raštus vertinant kaip vienos administracinės procedūros administracinius sprendimus tuo pačiu klausimu, jie yra ne tik kiekvienas atskirai neatitinkantys VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, bet ir nesuderinami tarpusavyje, nors Tarnyba savo sprendimu turėjo ne tik atsakyti, ar Skyriaus raštas yra pagrįstas ir teisėtas, bet ir suformuluoti galutinę ir aiškią Tarnybos poziciją dėl privažiavimo kelio privatizavimo ar neprivatizavimo.

35. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas panaikino skundžiamus raštus ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą II, t. y. nustatyti, ar privažiavimas prie pareiškėjos Sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas, – imtis veiksmų tokiam pažeidimui pašalinti.

36. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 063,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 030 Eur advokatės pagalbai apmokėti + 22,50 Eur žyminis mokestis už skundo padavimą + 11,25 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą).

III. 37. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

38. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės ir procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovas nesutinka, kad Skyriaus ir Tarnybos raštai yra naikintini kaip neteisėti, savo turiniu iš esmės prieštaraujantys VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

39. Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-455-552/2021 konstatavo, jog šioje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos ir jos teritorinio padalinio veiksmų, atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar Tarnyba ir Skyrius tinkamai atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimą pagal pareiškėjos prašymą, ar šio patikrinimo išvados pagrįstos objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, ar jos metu nebuvo pažeistos esminės procedūros, galėjusios turėti įtakos sprendimo pagrįstumui, ar šio patikrinimo rezultatai tinkamai įforminti ir apie tai informuoti asmenys. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 10 d. sprendime konstatavo, kad procedūrų vykdymo prasme Tarnyba iš esmės tinkamai atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimą faktinės esamos situacijos nustatymo aspektu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atlikto patikrinimo išvados turi būti pagrįstos ne tik objektyviais duomenimis, bet ir teisės aktų normomis, kurių kontekste faktiniai duomenys turi būti vertinami, o patikrinimo rezultatai turi būti tinkamai įforminti, aiškiai ir nedviprasmiškai atsakant į pareiškėjos prašyme iškeltą klausimą.

40. Pažymi, kad Skyrius raštu informavo pareiškėją apie valstybinės žemės naudojimo kontrolės rezultatus, aiškiai ir nedviprasmiškai atsakė į pareiškėjos iškeltą klausimą – Skyrius nenustatė, kad galimai buvo privatizuotas privažiavimas į pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Skyriaus ir Tarnybos raštais pareiškėjai išsamiai paaiškina, kaip pareiškėja gali įgyvendinti savo teises.

41. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti Tarnybos ir Skyriaus rašto trūkumai negali būti vertinami kaip esminiai, sukliudę pareiškėjai tinkamai suprasti šių raštų turinį. Tarnyba ir jos teritorinis padalinys aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino pareiškėjai, kaip gali įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Tarnybos ir Skyriaus raštai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl motyvų aiškumo, adekvatumo ir pakankamumo, o iš sprendimų nėra aiškus teisinis kvalifikavimas tų visuomeninių santykių, dėl kurių pareiškėja kreipėsi Tarnybą, nėra aiškus pareiškėjos iškelto klausimo Tarnybos vertinimas.

42. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti visa apimtimi. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

43. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo apibrėžtomis ginčo dalyko ribomis. Pabrėžia, kad iš apeliacinio skundo matyti, jog Tarnyba nesutinka iš esmės su vienintele pirmosios instancijos teismo pastraipa, kurioje nurodyta, kad: „Skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. 50SD-1382-(14.50.92.) ir NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 1SS-2314-(10.5.) naikintini kaip neteisėti, savo turiniu iš esmės prieštaraujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, o atsakovė atitinkamai įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. spalio 1 d. prašymą nustatyti, ar privažiavimas prie pareiškėjos Žemės sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jeigu yra privatizuotas, – imtis veiksmų tokiam pažeidimui pašalinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas)“. Pareiškėja akcentuoja, kad Tarnyba siekia įrodyti, jog Skyriaus ir Tarnybos raštai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

44. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka VAĮ 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Teismas, pareiškėjos vertinimu, aiškiai patvirtino Skyriaus rašto neteisėtumą. Skyriaus rašte nepripažįstamas Projekto egzistavimo faktas, o Projekto sprendiniai nevertinami – Skyrius, ignoruodamas Projekte įtvirtinus duomenis, neturėjo galimybių priimti tinkamos ir pagrįstos išvados.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. administracinėje byloje Nr. eA-455-552/2021 priimta nutartimi, panaikindamas 2019 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-3652-402/20219, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bylą grąžindamas iš naujo, pažymėjo, kad: „byloje nėra aptarta byloje esančių Druskininkų savivaldybės administracijos ir sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko raštų dėl kelio pločio įrodomoji vertė“. Antrą kartą, nagrinėdamas šią bylą, teismas aiškiai pasisakė dėl savivaldybės rašto ir sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko rašto įrodomosios reikšmės. Tarnyba apeliaciniame skunde nepasisako dėl 2018 m. spalio 16 d. savivaldybės rašto, kuriame nurodoma, jog „kelio plotis galėtų būti apie 5 metrus“ ir sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pažymos, liudijančios, jog sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ visi keliai suprojektuoti pagal Projektą, o į pareiškėjos Sklypą vedančio Projekte numatyto kelio plotis yra šiek tiek didesnis nei 5 metrai“. Tarnyba taip pat neskundžia teismo sprendime nustatyto fakto, kad pagal Projektą į pareiškėjos Sklypą ir Sklypą II vedančio kelio plotis yra aiškiai nustatomas. Pareiškėja akcentuoja ir tai, kad teismas konstatavo, jog Skyriaus rašte yra prieštaringų išvadų.

46. Pareiškėja teigia, kad Skyriaus neveikimu buvo pažeistas VAĮ 1 straipsnis ir 3 straipsnio 13 punktas. Iš Skyriaus Rašto akivaizdu, kad Skyrius nesivadovavo ne tik Projektu, bet ir apskritai jokiais teisės aktais, todėl jie ir nebuvo nurodyti. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą toliau iš esmės pateikia analogiškus argumentus kaip ir patikslintame skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. 50SD-1382-(14.50.92) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 1SS-2314-(10.5) teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes konstatavo, kad skundžiami raštai naikintini kaip neteisėti, savo turiniu iš esmės prieštaraujantys VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. spalio 1 d. prašymą nustatyti, ar privažiavimas prie pareiškėjos Žemės sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jei privatizuotas, imtis veiksmų tokiam pažeidimui pašalinti.

49. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas padavė apeliacinį skundą, kurį argumentuoja tuo, kad teismo nurodyti Tarnybos ir Skyriaus raštų trūkumai negali būti vertinami kaip esminiai, sukliudę pareiškėjai tinkamai suprasti jų turinį.

50. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

51. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2018 m. spalio 1 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu ištirti situaciją ir pateikti išvadą, ar privažiavimas prie jos namo Sklypo nėra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, o jei privatizuotas, imtis veiksmų jos teisių pažeidimams pašalinti. Prašyme nurodė, kad Skyrius rašte neteisingai teigė, jog privažiavimo į pareiškėjos žemės Sklypą plotis archyviniuose dokumentuose nėra nurodytas, nes pagal 1980 m. kolektyvinio sodo „ (duomenys neskelbtini)“ užstatymo planą privažiavimo kelias prie namo Sklypo (plane pažymėtas numeriu 274) yra 5 m. Skyriaus išvadoje pažymėta, kad jai tenkančio kelio plotis dabar yra skirtingose vietose atitinkamai 4,21, 4,08 ir 2,96 m. Todėl neaišku, kaip Skyrius nustatė tokį nevienodą kelio plotį: ar kelias yra privatizuotas kaimyninių žemės sklypų savininkų, jei taip, tai kurių, ar jį siaurina kitos priežastys.

52. Žemės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, žemės naudojimo kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Kaip atliekamas neplaninis patikrinimas, kokie žemės naudojimo ir valdymo aspektai tikrinami, kas informuojamas apie vyksiantį patikrinimą, kaip įforminami patikrinimo rezultatai ir kam pranešama apie juos reglamentuota Žemės naudojimo valstybės kontrolės nuostatų 10-15 punktuose.

53. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. lapkričio 14 d. rašte nurodė, kad iš NŽT Druskininkų skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, jog Sklypas buvo privatizuotas pagal 1992 m. balandžio 15 d. sudarytą Sklypo schemą, suderintą su ankstesniu šio Sklypo naudotoju J. K. ir patvirtintą Varėnos rajono sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko. Sklypo schemoje privažiavimo kelio plotis nenurodytas.

54. Rašte taip pat aprašyta kaimyninių žemės sklypų, t. y. Sklypo I, Sklypo II ir Sklypo III privatizavimo eiga ir padaryta išvada, jog: 1) Sklypo 1 ribos atlikus Kadastrinius matavimus neatitiko Generaliniame plane suprojektuotų Sklypo 1 ribų; 2) privatizuojamo Sklypo 2 ribų linijų ilgiai neatitiko Generaliniame plane suprojektuotų šio žemės sklypo ribų, o sudarytame Sklypo 2 plane privažiavimo kelio plotis – 3,59 m; 3) suprojektuoto Sklypo 3 Generaliniame plane iš viso nėra, o šio sklypo schemoje privažiavimo kelio prie Sklypo plotis nenurodytas. Privatizuojant visus sklypus (tiek pareiškėjos, tiek kaimyninius), Tarnybos nuomone, nebuvo vadovaujamasi patvirtinto Generalinio plano sprendiniais, t. y. sklypų plotai ir konfigūracijos pakeistos be Generalinio plano koregavimo, todėl Tarnyba neturi galimybės nurodyti koks privažiavimo kelio plotis.

55. Tačiau iš byloje esančio Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 16 d. rašto Nr. S12-3763-17.25 (kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2018 m. spalio 8 d. prašymą) matyti, kad išnagrinėjus Varėnos rajono Druskininkų LSD Tarybos/Druskininkų daržininkystės tarybinio ūkio „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijų „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvinio sodo 1980 metų užstatymo projektą ir pagal jame nurodytą mastelį (M 1:1000), suprojektuotas kelio plotis galėtų būti apie 5 m. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 10 d. rašte papildomai dar pažymėta, kad pagrindinių vietinės reikšmės kelių plotis sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ yra 6 metrai. Šalutinių kelių, kuriais privažiuojama prie konkrečių žemės sklypų, plotis siekia 5-6 metrus. Kelio, vedančio iki žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plotis yra šiek tiek didesnis nei 5 metrai. Šių dokumentų atsakovas atsakyme pareiškėjai neanalizavo ir nevertino.

56. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjos ginčijamame Druskininkų skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. rašte esanti išvada, kad archyviniuose dokumentuose privažiavimo kelio į pareiškėjos žemės sklypą plotis nėra nurodytas, nepagrįsta jokiais teisiniais argumentais. NŽT nustačiusi, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privatizuotas pagal 1980 m. kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane nurodytas sklypo ribas, o vėliau, atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, jo savininkei papildomai buvo parduota 0,0112 ha valstybinės žemės, kad šio sklypo tvora yra jo viduje, o ne ant ribos su pravažiavimo keliu, bei dalis už tvoros esančio žemės sklypo faktiškai naudojama privažiavimo keliui, ginčijamame rašte taip pat šios situacijos niekaip neįvertino ir nepagrindė jokiais teisiniais argumentais ir teisės normomis. Tokiu būdu aiškaus, motyvuoto ir teisės aktais pagrįsto atsakymo į pareiškėjos keltą klausimą, ar kelio dalis nebuvo privatizuota, Tarnyba pareiškėjai nepateikė. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja ne tik nesulaukė aiškios Tarnybos pozicijos dėl apskųsto teritorinio jos padalinio (Druskininkų skyriaus) sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, bet ir negavo pačios Tarnybos aiškaus vertinimo keliamu klausimu, todėl šio viešojo administravimo subjekto galutinis administracinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

57. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog procedūrų vykdymo prasme atsakovas iš esmės tinkamai atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, nepaneigia teismo sprendimo argumentų, jog atlikto patikrinimo išvados turi būti pagrįstos ne tik objektyviais duomenimis, bet ir teisės aktų normomis, kurių kontekste nustatyti faktiniai duomenys turėjo būti įvertinami ir atitinkamai, t. y. išsamiai ir suprantamai išdėstyti atsakyme (administraciniame sprendime) pareiškėjai. Administracinio akto pakankamų motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.

58. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

59. Pažymėtina ir tai, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012), kuris apima ir pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr. 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 ir kt.).

60. Kadangi atsakovo priimtas administracinis aktas neatitinka aiškumo, išsamumo ir pakankamumo kriterijų, jis negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais.

61. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

62. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetamas atsakovo apeliacinis skundas, todėl yra pagrindas priteisti pareiškėjai išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu.

63. Pareiškėja pateikė į bylą patvirtinančius įrodymus, kad už advokato susipažinimą su atsakovo apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2021 m. liepos 26 d.

64. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktu, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1972,62 Eur (1,3 x 1 517,4 Eur). Pareiškėjos prašoma 500 Eur suma nustatyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio neviršija. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjai iš atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisia 500 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai R. K. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė