86350ee3-4db9-48a2-b650-e00946149720 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-2218-1034/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02573-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10; 1.2.4.6.2.2(S)   VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramunas Keidunas,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Ievai JanulevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,kaltinamajam V. K., nukentėjusiųjų V. M. ir D. D. atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Morozovui,           vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : V. K. muÅ¡damas ir smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui, o bÅ«tent: jis, 2017-01-17 apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia abiem rankom smaugė mažametę V.

M., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukėlė V. M. fizinį skausmÄ .Å iais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. Be to, V. K. sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, 2017-01-17 apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia įmetė į unitazÄ D. D. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung A5 261,99 Eur vertės, dėl ko pastarasis suÅ¡lapo ir nustojo veikti, tokiu bÅ«du jį sugadino, tuo padarydamas viso D. D. 261,99 Eur turtinę žalÄ .Å iais savo veiksmais V.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, jog buvo bute su draugu D. Ž., gamino maistÄ ir laukė atvykstant jo gyvenimo draugės. Po to atėjo mergaitė, negali tiksliai pasakyti kuriuo metu, pakėlė ant jų balsÄ , sakė, kad jie turi iÅ¡eiti. Jis paėmė jÄ už kaklo ir nuvedė į jos kambarį, kad ji nespiegtų. Ji pradėjo rėkti, kad iÅ¡kvies policijÄ , čiupo už telefono.

Jis iÅ¡sigando, nuėjo į voniÄ plautis rankų ir telefonas pakliuvo po vandeniu. Ä®metė telefonÄ , iÅ¡sigando, kad ji kvies policijÄ . Pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes, jis abiem rankom smaugė nepilnametę V. M., taip sukeldamas jai skausmÄ , ir įmetė telefonÄ Ä¯ klozetÄ , nuo ko jis nustojo veikti – buvo tokios aplinkybės. TÄ dienÄ D. iÅ¡gėrė taurę vyno, jis – Å¡iek tiek daugiau, gal 2-3 taures vyno. Alkoholis visada Å¡iek tiek turi įtakos. Po to jis su D. išėjo iÅ¡ tų namų.

D. sakė, kam vaikÄ be reikalo nervinti, kad negražiai pasielgė. Po to jis norėjo atsipraÅ¡yti, bet manė, kad tiek vaikas, tiek motina nelabai norės jį matyti. Bendravo tik su jos atstovu, atsiprašė per D., atsiprašė jos ir jos mamos. Motina sakė, kad negražiai pasielgė, sukėlė mergaitei nemalonių pojūčių, kad reikės atlyginti žalÄ . Neigiamai vertina savo poelgį, iÅ¡vadas padarė, labai gailisi. Pats turi nepilnamečių vaikų, pasiteisinimo nėra. Sutinka atlyginti materialinę ir moralinę žalÄ , jo pajamos yra apie 500 Eur per mėnesį, bÅ«na premijos, neturės problemų atlyginti žalÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:Ikiteisminio tyrimo metu V. K. atsisakė duoti parodymus (b. l. 67, 70). Ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-17 nukentėjusioji D.

D. parodė, kad 2017-01-17 apie 14.06 val. jai paskambino nepilnametė dukra, ir paprašė, kad ji iÅ¡kviestų policijÄ , tuo metu pradėjo verkti ir daugiau nieko nepaaiÅ¡kino. Kai ji grįžo namo dukra paaiÅ¡kino, kad grįžusi namo iÅ¡ mokyklos namuose rado iÅ¡gerinėjančius jos sugyventinį D. Ž. ir jo draugÄ V.. Namuose kilo konfliktas kurio metu dukra paprašė, kad jie iÅ¡eitų iÅ¡ namų ir atiduotų buto raktus. Tuo metu kai dukra buvo kambaryje prie stalo, V. sugriebė jÄ už kaklo ir pradėjo smaugti, dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ , tai pamatęs D.

Ž. atitraukė V. nuo dukros. Dukra nuėjo pas save į kambarį ir pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Tuo metu į kambarį atėjo V., ir kai jos dukra buvo prie palangės, V. sugriebė dukrai už kairės rankos, dėl ko taip pat dukra patyrė fizinį skausmÄ ir atėmęs jos telefonÄ iÅ¡metė jį į klozetÄ . Po ko V. ir D. Ž. išėjo iÅ¡ buto. Tada ji paskambino į policijÄ ir maždaug po 10 min. namo grįžo sugyventinis D. Ž., kurį policija pristatė į komisariatÄ . Kadangi iÅ¡mestas į klozetÄ telefonas suÅ¡lapo Å¡iuo metu jie jį džiovina, ar jis bus sugadintas informuos papildomai.

Telefonas pirktas 2016 m. gruodžio mėn. ir jis kainuoja 261,99 Eur (b. l. 1-2). Ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-28 nepilnametė liudytoja V. M. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad ji grįžo iÅ¡ mokyklos po pamokų, nuėjo pasižiÅ«rėti kaip ir kas, ir pamatė ant stalo butelį. Paskambino mamai, mama pasakė, kad tuoj grįš. Visa virtuvė buvo iÅ¡purvinta, spintelės rankenėlė nudaužta. Tokį vaizdÄ pamačius ji pratrÅ«ko, pradėjo rėkti. Pasiėmusi katę nuėjo į savo kambarį ir užsidarė.

Po poros minučių išėjo ir paprašė mamos draugo, kad jis atiduotų buto raktus. Mamos draugas pasakė, kad raktai yra ant stalo. Ji pasakė, kad nėra. Tada mamos draugo draugas pasakė, kad ji paklaustų savo katės kur raktai. Ji užrėkė ant jo ir jis pradėjo jÄ smaugti. Mamos draugas jį atitraukė. Ji griebė savo telefonÄ ir paskambino mamai. Mamos draugo draugas stvėrė jos telefonÄ ir nuėjo. Ji buvo visa susigraudinusi. Å iek tiek pradarė duris ir apžiÅ«rėjo visÄ butÄ .

Ä®sitikino, kad nieko nėra ir užsirakinusi laukė mamos. IeÅ¡kojo telefono ir rado jį įmestÄ Ä¯ tualetÄ . Grįžo mama, ir ji viskÄ jai papasakojo. Ä®dėjo telefonÄ Ä¯ ryžius, kad iÅ¡trauktų drėgmę. Kai viskÄ papasakojo mamai, jos iÅ¡kvietė policijÄ . Kai iÅ¡kvietė policijÄ , grįžo mamos draugas. Mamos draugas teisinosi, kad nieko nežino ir nematė. Jį pareigÅ«nai iÅ¡sivežė. Mamos draugas dar bandė jos atsipraÅ¡inėti, bet ji pasakė ne. Ä® teisėjo klausimus užduotus per psichologę nepilnametė liudytoja V.

M. parodė, kad ji grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Pamena, kad buvo antradienis. Tai buvo po Naujų metų. Grįžus į namus nusiėmė kepurę, nusivilko ir pamatė butelį. Tada paskambino mamai. Pamatė alkoholinį gėrimÄ . Pamatė iÅ¡ mamos draugo veido, kad kažkas negerai - veidas buvo kaip prisigėrusio žmogaus. Mamos draugo draugas dabar tiksliai nepamena kaip atrodė, tik, kad jo veidas apvalesnis ir jis buvo su kepure. IÅ¡ iÅ¡vaizdos ir balso atrodė visiÅ¡kai blaivus, bet negalėjo bÅ«ti blaivus, kad taip galėjo padaryti.

Geriančių alkoholį ji jų nematė. D. namuose negerdavo, tik grįždavo iÅ¡gėręs. D. draugas jÄ puolė. Ji buvo prie sÄ monės praradimo, nes jai trÅ«ko oro. Jis suleidinėjo pirÅ¡tus į jÄ , į jos kaklÄ . Smaugdamas jis nieko nesakė. Kai tik atėjo ji jį pamatė, tai jis atsipraÅ¡inėjo. Mamos draugas jį atitraukė, kai jÄ smaugė liepė jam baigti. O kai D. draugas atėmė iÅ¡ jos telefonÄ , D. jau buvo išėjęs. TelefonÄ Ä¯ klozetÄ Ä¯metė D. draugas. D. draugas pamanė, kad jį suseks.

Telefonas nebuvo įkritęs į klozetÄ nes nepratilpo. Apie įvykį ji iÅ¡ karto papasakojo mamai. Nusiraminusi viskÄ iÅ¡ eilės papasakojo mamai. Dar prieÅ¡ smaugimÄ mamos draugo draugas atsipraÅ¡inėjo. Ji net nesuprato kodėl jis atsipraÅ¡o, pagalvojo, gal už betvarkę. Kai mamos draugÄ D. paleido, jis skambino jos mamai ir bandė atsipraÅ¡inėti. Nepamena ar tÄ pačiÄ dienÄ , D. buvo atvažiavęs ir atsipraÅ¡inėjo, kad viskas atsitiko per jį. Ji viskÄ ignoravo. D. draugas susisiekti nebandė, jis kontaktavo tik su D..

Po įvykio tÄ pačiÄ dienÄ jai buvo pykinimas ir liÅ«desys. KitÄ dienÄ buvo ramiau, tarsi nieko ir nebÅ«tų nutikę. Buvo nuėjusios pas psichologę, bet apie įvykį ten buvo kalbama vos kelios minutės, daugiau apie paauglystę, santykius su mama. Kadangi mamos draugas D. toliau su jomis gyvena, ji su juo visiÅ¡kai nekontaktuoja, jie tarpusavy nebendrauja. Ä® prokurorės klausimus per teisėjÄ , psichologę V. M. atsakė, kad kai D. draugas jÄ smaugė, jai atrodė, kad visas gyvenimas pralėkė pro akis ir, kad kas bus, jei ji mirs.

Ji labai myli mamÄ , ir kaip ji bus jei ji mirs? PirÅ¡tų suleidimas tai aiÅ¡ku, kad jai sukėlė fizinį skausmÄ . Mamos draugo draugas griebė jÄ už rieÅ¡o, paiminėdamas telefonÄ . Ji neprisimena už kurios rankos jis stvėrė, mano, kad už deÅ¡inės. Jis suspaudė smarkiai, bet didelio skausmo nebuvo. Ėmė už rankos, kad pastvertų telefonÄ . Kai D. draugas atiminėjo iÅ¡ jos telefonÄ , jie buvo dviese, daugiau žmonių nebuvo. D. išėjo jos manymu po to, kai atitraukė jį nuo jos, kai jis jÄ smaugė.

Nieko nesigirdėjo daugiau ir D. nesimatė, todėl ji mano, kad jis buvo išėjęs. TÄ pačiÄ dienÄ D. grįžo, sakė, kad nieko nežino. Jis grįžo, kai jau buvo grįžusi mama ir taip sakė (b. l. 37-38). Ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-08 liudytojas D. Ž. parodė, kad gal prieÅ¡ mėnesį, tiksliai dabar neprisimena, jis buvo nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo drauge D. D. ir jos nepilnamete dukra V. M.. Ä® butÄ ryte, gal apie 10 val., tiksliai pasakyti negali, jis atvyko kartu su savo pažįstamu V.

K., su kuriuo kartu gamino pietus, bei vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė stiprų aronijos vynÄ . Bute tuo metu daugiau nieko nebuvo. KelintÄ valandÄ grįžo V. M. jis pasakyti negali, nefiksavo, bet paprastai ji grįžta apie 12-13 val.. Kai V. M. grįžo namo, ji atėjo į virtuvę, kur jis buvo su V. K. ir pradėjo Å¡aukti kažkÄ , kad jie iÅ¡eitų iÅ¡ buto, kÄ tiksliai pasakyti negali, po ko nubėgo į savo kambarį. Tada jis V. K. pasakė, kad eitų iÅ¡ buto, nes jau pietÅ«s buvo pagaminti, pradėjo tvarkyti virtuvėje stalÄ , alkoholį jau tuo metu jie nustojo vartoti, ir netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai.

Kur tuo metu dingo V. K. jis nematė ir kÄ jis darė jis pasakyti negali. Kaip įvyko konfliktas tarp V. M. ir V. K. jis nematė, todėl apie jį nieko paaiÅ¡kinti negali. Kad įvyko konfliktas jis tik žino iÅ¡ D. D. žodžių. Daugiau nieko paaiÅ¡kinti negali (b. l. 43). Ikiteisminio tyrimo metu 2017-04-03 liudytojas Robertas AndriuÅ¡kevičius parodė, kad 2017-01-17 apie 14 val., patruliavimo metu kartu su vyr.patruliais Andžej Radzevič ir Žilvinu Mockumi, iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 1-23, buvo bandoma pasmaugti nepilnametę.

Atvykus į vietÄ Ä¯ juos kreipėsi D. D., kÄ ji tuo metu tiksliai paaiÅ¡kino dabar neprisimena, tik prisimena, kad ji minėjo, kad jos sugyventinio draugas bandė pasmaugti jos dukrÄ . Bute be jos dar buvo jos sugyventinis D. Ž., kuris buvo neblaivus, triukÅ¡mavo, atsisakė pasakyti savo draugo duomenis, nieko neaiÅ¡kino, todėl buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, po ko buvo pristatytas į komisariatÄ . Su D. D. ir jos dukra V. M. daugumoje bendravo kolega A. Radzevič. Kol jis buvo bute jis matė nepilnametę V.

M., kuri verkė, bei paaiÅ¡kino, kad jos patėvis su draugu gėrė, ji padarė pastabÄ , po ko patėvio draugas jÄ pradėjo smaugti. Ar pas V. M. buvo kokie nors sužalojimai, neužfiksavo. Greitoji pagalba nebuvo kviesta. BÅ«nant bute apie jokį mobilųjį telefonÄ kalbėta nebuvo (b. l. 45). Ikiteisminio tyrimo metu 2017-04-07 liudytojas Žilvinas Mockus parodė, kad jis nelabai kÄ prisimena, ir nieko paaiÅ¡kinti negali (b. l. 47). Ikiteisminio tyrimo metu 2017-04-07 liudytojas Andžej Radzevič parodė, kad 2017-01-17 apie 14 val., patruliavimo metu kartu su vyr. patruliais Robertu AndriuÅ¡kevičiumi ir Žilvinu Mockumi, iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo bandoma pasmaugti nepilnametę.

Atvykus į vietÄ Ä¯ juos kreipėsi D. D., kuri paaiÅ¡kino, kad ji buvo darbe, kad jai paskambino jos nepilnametė dukra V. M., kuri verkdama pasakė, kad patėvio draugas jÄ smaugė. Po ko ji atvyko namo, kur rado neblaivų savo sugyventinį D. Ž. ir apsiverkusiÄ , iÅ¡sigandusiÄ , savo dukrÄ V. M.. Įėjus į butÄ jis pamatė nepilnametę V. M., kuri buvo apsiverkusi, iÅ¡sigandusi, ar buvo pas jÄ kokie nors sužalojimai, ar pažeidimai, pasakyti negali, nes neprisimena. V. M. paaiÅ¡kino, kad ji grįžo namo ir namie rado geriančius savo patėvį D.

Ž. su jo draugu V., ji jų paprašė iÅ¡eiti, nes jai reikėjo ruoÅ¡ti pamokas, po ko tarp jos ir patėvio draugo V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, kad ji jiems neaiÅ¡kintų kÄ jiems reikia daryti, o po to jÄ smaugė. Buvęs tuo metu Å¡alia D. Ž. atitraukė savo draugÄ V. nuo jos. Tada ji bandė skambinti, bet patėvio draugas V. pagriebė jos telefonÄ Samsung ir įmetė į klozetÄ , po ko išėjo iÅ¡ buto. Jie telefono neapžiÅ«rinėjo, todėl negali pasakyti, ar jis veikė po įvykio.

D. D. parašė pareiÅ¡kimÄ . Bute dar buvo D. Ž., kuris atsisakė pateikti savo draugo duomenis, todėl buvo pristatytas į komisariatÄ . Bute D. Ž. draugo nebuvo. Greitoji pagalba kviesta nebuvo, nes pati nepilnametė V. M., bei jos motina D. D., pasakė, kad jos nereikia (b. l. 49). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus raÅ¡ytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir parodė, kad buvo bute su draugu D. Ž., gamino maistÄ ir laukė atvykstant jo gyvenimo draugės. Po to atėjo mergaitė, negali tiksliai pasakyti kuriuo metu, pakėlė ant jų balsÄ , sakė, kad jie turi iÅ¡eiti. Jis paėmė jÄ už kaklo ir nuvedė į jos kambarį, kad ji nespiegtų. Ji pradėjo rėkti, kad iÅ¡kvies policijÄ , čiupo už telefono.

Jis iÅ¡sigando, nuėjo į voniÄ plautis rankų ir telefonas pakliuvo po vandeniu. Ä®metė telefonÄ , iÅ¡sigando, kad ji kvies policijÄ . Pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes, jis abiem rankom smaugė nepilnametę V. M., taip sukeldamas jai skausmÄ , ir įmetė telefonÄ Ä¯ klozetÄ , nuo ko jis nustojo veikti – buvo tokios aplinkybės. Neigiamai vertina savo poelgį, iÅ¡vadas padarė, labai gailisi. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iÅ¡vardinti įrodymai: nukentėjusiųjų V.

M., D. D., liudytojų D. Ž., R. AndriuÅ¡kevičiaus, A. Radzevič parodymai, pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 1-3), raÅ¡ytinis D. D. skundas (b. l. 5), policijos registro iÅ¡raÅ¡as (b. l. 14), policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai (b. l. 17-18). Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog V. K., muÅ¡damas ir smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui, o bÅ«tent: jis, 2017-01-17 apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia abiem rankom smaugė mažametę V.

M., gim. 2005-07-28, taip sukėlė V. M. fizinį skausmÄ . Be to, V. K. sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, 2017-01-17 apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia įmetė į unitazÄ D. D. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung A5 261,99 eurų vertės, dėl ko pastarasis suÅ¡lapo ir nustojo veikti, tokiu bÅ«du jį sugadino, tuo padarydamas viso D. D. 261,99 Eur turtinę žalÄ . Dėl bausmės skyrimo V. K. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas V. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad V. K. įvykdė du nesunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat įvertinami V. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau neteistas, dirbantis (b. l. 75), vedęs, nėra duomenų, jog baustas administracine tvarka (b. l, 74), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 78), VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 79), į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 80).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. K. BK 140 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam V. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.             Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Dėl civilinių ieškinių Nukentėjusioji D. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 261,99 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo V.

K. jai padarytÄ turtinę žalÄ (b. l. 29). BylÄ nagrinėjant teisme nukentėjusiųjų V. M. ir D. D. atstovas advokato padėjėjas A. Morozovas pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo V. K. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2017-01-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 121-125). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo V.

K. veiksmais nukentėjusiajai V. M. sukėlė fizinį skausmÄ , bÅ«tent kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytÄ turtinę bei neturtinę žalÄ . Nukentėjusiosios V. M. atstovės pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys dėl 261,99 Eur turtinės žalos atlyginimo įrodytas prie ieÅ¡kinio pridėtais dokumentais, suma protinga, nėra akivaizdžiai per didelė, todėl ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai ir Å¡i suma priteistina kaltinamojo V.

K.. Tuo tarpu civilinis ieÅ¡kinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kinyje mažametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ neturtinę žalÄ motyvuoja tuo, kad kaltinamasis smaugė nukentėjusiÄ jÄ bute, kuriame nukentėjusioji gyvena, ji pajuto didelį fizinį skausmÄ , neturėjo fizinių galimybių apsiginti, patyrė emocinį Å¡okÄ , stresÄ , pasijautė nesaugi savo namuose.

Be to, Å¡is įvykis pakirto nukentėjusiosios saugumo jausmÄ , nebenorėjo lankytis lauke ir žaisti su draugėmis, jautėsi prislėgta, emociÅ¡kai dirgli. Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas iÅ¡samiau neturtinės žalos nedetalizavo, visgi teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju sprendžiama ne dėl visos Å¡eimos, o dėl mažametės nukentėjusiosios V. M. patirtos neturtinės žalos ir konstatuoja, kad mažametė nukentėjusioji dėl prieÅ¡ jÄ panaudoto smurto patyrė neturtinę žalÄ .

Pirmiausia, teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmÄ , lankėsi pas psichologÄ , patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus. Akivaizdu, kad kito asmens smurtiniai veiksmai sukėlė mažametei ne tik skausmÄ , bet ir nepatogumų, baimę, nesaugumo jausmÄ , kadangi jai tapo nedrÄ su iÅ¡eiti į laukÄ . Vis tik, teismo vertinimu, Å¡ie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajai iÅ¡skirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikÅ¡mingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kÅ«no sužalojimÄ , padarytÄ panaÅ¡ių nusikalstamų veikų metu.

Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas iÅ¡ kaltinamojo atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kuri nėra itin gera.Konstatuotina, kad pirmiau iÅ¡dėstytų, neturtinės žalos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajai V. M. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 300 Eur. Teismo vertinimu, bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktikÄ bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-693/2016, 2K-112-697/2016 ir kt.).Bylos duomenimis, nukentėjusioji D. D. advokato padėjėjui už suteiktas paslaugas sumokėjo 100 Eur, į bylÄ pateikti tai patvirtinantys įrodymai (b. l. 128). Teismas sprendžia, kad praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iÅ¡ kaltinamojo yra pagrįstas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palÅ«kanų. Civiliniame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas praÅ¡ymais dėl 5 procentų procesinių palÅ«kanų nuo 2017-01-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, atmestinas. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, jog palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å i norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams baudžiamojoje byloje negali bÅ«ti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė.

Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje iÅ¡dėstytos normos, kurios palÅ«kanų pagal prievolę atlyginti žalÄ nenumato. Dėl to praÅ¡ymas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. K.5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2017-01-17 iki teismo nuosprendžio visiÅ¡ko įvykdymo negali bÅ«ti tenkinamas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse Nr. 2K-181/2010, 2K-280/2010 ir kt.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

V. K. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudÄ . V. K. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti V.

K. subendrintÄ 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudÄ . V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Priteisti nukentėjusiajai V. M. iÅ¡ V. K. 261,99 Eur turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 100 Eur iÅ¡laidoms advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, Å¡ias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti mažametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymÄ D.

D.. IÅ¡aiÅ¡kinti V. K., kad:Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801.Sumokėjęs baudÄ nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai.

Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                       Ramunas Keidunas