2023-09-27 Nr. AB-17180-3-63-3-01356-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1121-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01356-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stella nova“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stella nova“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stella Nova“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20409 (toliau – ir Nutarimas) nesant pažeidimo sudėties ir priteisti pareiškėjui jo sumokėtą 200 Eur baudą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarime nustatyta, jog Bendrovė, būdama darbdaviu, neužtikrino, kad 2021 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų pažymėtas faktiškai darbuotojų dirbtas darbo laikas. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 2 dalies 2–4 punktų nuostatas. Už šį nusižengimą atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.3, 18.1 punktais, DK 120 straipsniu ir pažymėjo, kad Bendrovė savo 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. DLA 170830 tachografo išrašus prilygino darbo laiko paskaitos žiniaraščiams. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal DK 120 straipsnį VDI privalo atsižvelgti į visus darbo laiko apskaitos dokumentus, įskaitant ir elektroninius.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad Bendrovė norminiais teisės aktais nustatytas pareigas fiksuoti darbuotojų darbo laiką vykdė tinkamai. Pareiškėjas nurodė, kad VDI patikrinimo metu pateikė skaitmeninių tachografų duomenis (suarchyvuotas elektronines bylas) ir VDI juos perskaitė. Atsakovas nenustatė fakto, kad Bendrovės darbuotojų darbo laiko duomenys nebuvo registruoti tachografo. Jei VDI neturėtų tachografo duomenų, inspektorius nebūtų galėjęs palyginti ir nustatyti kiek VDI nurodyti darbuotojai dirbo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad VDI pagal tachografo duomenis nustatė, kiek Bendrovės darbuotojai dirbo, tačiau kaip darbo laiko registracijos dokumentą VDI laikė ne tachografo duomenis, o kitą darbdavio dokumentą – darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Pareiškėjas darė išvadą, kad VDI jį nubaudė už tai, jog tachografo duomenys nesutapo su kito darbo laiko apskaitos dokumento duomenimis. Pareiškėjas pažymėjo, kad už tokį pažeidimą atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnį nenumatyta, todėl negali būti taikoma. Pareiškėjo teigimu, jis įvykdė DK 120 straipsnyje numatytas pareigas fiksuoti darbuotojų darbo laiką patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau atsakovas formaliai vertino situaciją ir kitokius įrašus papildomuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įvertino kaip visišką darbo laiko nefiksavimą. Pareiškėjas paaiškino, kad papildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai paprastai transporto įmonėse pildomi tik tam, kad fiksuoti nedarbingumą, atostogas ir kitą informaciją, kuri nėra fiksuojama tachografo. Vien tas faktas, kad VDI perskaitė Bendrovės pateiktus tachografo registracijos duomenis, pareiškėjo teigimu, įrodo tai, jog Bendrovė įvykdė DK 120 straipsnio ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio prievolę įtraukti į darbo laiko apskaitos dokumentus darbuotojo atliekamas darbo funkcijas iki darbo dienos darbovietėje pabaigos, nes krovininiame automobilyje įrengtas tachografas nuolat fiksuoja darbuotojo darbo laiką.

4. Atsakovas VDI Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad VDI Klaipėdos skyriaus darbo inspektoriams atlikus tyrimą dėl galimo nedeklaruoto darbo Bendrovėje bei įvertinus surinktus duomenis, 2022 m. balandžio 27 d. surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas Bendrovei ir priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą paskirta 200 Eur bauda. Atsakovas paaiškino, kad tyrimo metu pagal atsakovo nurodymą pareiškėjas pateikė trijų tikrinimui pasirinktų darbuotojų (tarptautinių tolimųjų reisų vairuotojų) vairuotojų kortelių duomenis skaitmeniniu formatu už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., bei nurodytų darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius už tą patį laikotarpį. Nurodytų darbuotojų vairuotojų kortelių duomenys skaitmeniniu formatu programiniam apdorojimui (iššifravimui) buvo perduoti Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Klaipėdos skyriui. Gauti duomenys sulyginti su pareiškėjo pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nenurodytas ir neapskaitytas faktiškai dirbtas darbuotojų darbo laikas. Tai yra, iš nuskaitytų vairuotojo kortelių duomenų buvo nustatyta, kad vairuotojas V. Y. vairavo 2021 m. spalio 2 d. (šeštadienis) nuo 9:07 iki 11:50 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta poilsio diena, vairavo 2021 m. spalio 12 d. nuo 22:52 iki 23:36 val. (naktį), o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbas naktį nepažymėtas. Vairuotojas V. V. vairavo 2021 m. lapkričio 2 d. (šventinę dieną) nuo 11:58 iki 15:14 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta poilsio diena, vairuotojas A. P. vairavo 2021 m. spalio 2 d. (šeštadienis) nuo 15:37 iki 19:05 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta poilsio diena.

6. Atsakovas vadovavosi Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1, 2 dalimis, DK 120 straipsnio 2 dalies 2–4 punktais, 3 dalimi, 121 straipsniu, Aprašo 18 punktu, pažymėjo, kad skaitmeniniai tachografų duomenys buvo pateikti patikrinimo metu, VDI Klaipėdos skyrius nenustatė fakto, kad Bendrovės darbuotojų darbo laiko duomenys nebuvo registruoti tachografo. Pareiškėjos direktorius S. P. buvo informuotas apie tyrimo metu nustatytą darbo laiko apskaitos pažeidimą, jam paaiškinta, kad vairuotojų darbo laikas užfiksuotas vairuotojų kortelėse neatitinka pažymėtą Bendrovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, bei paprašyta pateikti paaiškinimus dėl šio pažeidimo. Atsakovas, įvertinęs Bendrovės paaiškinimus, nurodė, kad pareiškėjas suprato, dėl kokio pažeidimo jis yra kaltinamas, ir turėjo galimybę pateikti 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. DLA170830 ir paaiškinti, kad Bendrovėje darbo laiko apskaita tvarkoma pagal tachografo kortelės duomenų išrašus ir tokie išrašai yra darbo laiko apskaitos žiniaraštis, tačiau to nepadarė.

7. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra pažymėtas ne tik darbuotojų nedarbingumas, atostogos, komandiruotės, bet ir darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) žymimas darbo laikas po 8 valandas, poilsio (šeštadienis, sekmadienis), švenčių dienomis žymimas poilsis, o kai kuriais atvejais ir dirbtos 8 val. Prie kiekvieno darbuotojo yra nurodyta jo per atitinkamą mėnesį žiniaraščiuose pažymėtų dirbtų dienų ir valandų suma. Pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra pasirašyti Bendrovės direktoriaus ir patvirtinti Bendrovės antspaudu. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo tyrimo metu pateikti darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2021 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius turėtų būti vertinami kaip darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentai, kuriuose pareiškėjas tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitą ir nepažymėjo faktiškai darbuotojų dirbto darbo laiko.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

9. Teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, DK 120 straipsnio 2 dalies 2–4 punktais, 111 straipsnio 1 dalimi, 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2003/88/EB (toliau – ir Direktyva 2003/88/EB) 1 straipsnio 1, 2 dalimis, 2 straipsnio 1, 2 punktais, atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Teismas nurodė, kad tarp šalių nekyla ginčas, jog konkretūs laikotarpiai, kurie fiksuoti tachografų parodymais, nėra fiksuoti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, laikytini darbo laiku. Teismas nustatė, kad ginčas kyla tik tuo aspektu, ar pareiškėjas šiuos darbo laikus turėjo fiksuoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir ar šie laikotarpiai buvo tinkamai įforminti. Teismas vadovavosi DK 120 straipsnio 3–5 dalimis, 121 straipsniu, Aprašo 18 punktu ir pažymėjo, kad darbdavys privalo imtis organizacinių priemonių siekiant užtikrinti veiksmingos darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad atliekant tyrimą ir pateikus prašymą pateikti paaiškinimą Bendrovės vadovas 2022 m. balandžio 26 d. el. paštu pateiktu paaiškinimu nurodė, kad pažeidimus pripažįsta, ėmėsi veiksmų juos ištaisyti, nurodė, jog bus padaryti pokyčiai darbo apskaitoje, kad ateityje nepasikartotų. 2022 m. balandžio 25 d. paaiškinime Bendrovės laikinai einanti direktorės pareigas R. P. nurodė, kad įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įsivėlė klaidos ir buhalterė turbūt ne viską detaliai sutikrino ir užfiksavo. Nurodyta, kad ateityje bus keičiama darbo laiko apskaičiavimo tvarka, nuo šio mėnesio darbo laikas bus fiksuojamas ir žymimas pagal tachografų išrašų faktinius duomenis. Teismas darė išvadą, kad iš šių paaiškinimų akivaizdu, jog darbo laiko apskaita pagal Aprašo 18 punkto nuostatas, o būtent pagal tachografo kortelės duomenų išrašus, buvo pradėta fiksuoti nuo 2022 m. balandžio mėnesio. Teismas atkreipė dėmesį, kad jokių duomenų apie kitokią darbo laiko apskaitą nebuvo užsiminta viso tyrimo metu. Teismas pažymėjo, kad versija apie įsakymo dėl laiko apskaitos tvarkymo iškelta tik kreipiantis su skundu į teismą. Teismas pažymėjo, kad vada ir pagrindas Užimtumo įstatymo pažeidimo tyrimo pradėjimui buvo 2022 m. kovo 23 d. gautas V. Y. skundas, kuriame, be kita ko, teigiama, kad Bendrovėje buvo žymimas ne visas darbo laikas žiniaraščiuose.

11. Teismas konstatavo, kad VDI atlikto tyrimo metu tinkamai įvertino faktinius tyrimui pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, jog Bendrovėje 2021 m, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo žymimas faktiškai darbuotojų dirbtas darbo laikas. Teismas nurodė, kad VDI tyrimo metu pagrįstai buvo konstatuota, jog Bendrovėje tyrimo metu nebuvo priimtas administracinis aktas, kuriuo pagal Aprašo nuostatas tachografo kortelės duomenų išrašai yra darbo laiko apskaitos žiniaraštis, nes būtent Bendrovės vienasmeniai valdymo organai vadovai patvirtino savo paaiškinimais, kad ši apskaita pradėta taikyti tik nuo 2022 m. balandžio mėn. (2022 m. balandžio 25 d. R. P. paaiškinimas). Teismas darė išvadą, kad darbo laiko apskaita Bendrovei aktualiu ginčui laikotarpiu privalėjo būti fiksuojama būtent darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

12. Teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo 55 straipsniu, 60 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad VDI bei jos teritoriniai subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti šios kategorijos bylas ir turi teisę Užimtumo įstatymo nuostatas pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją. Įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs Nutarimo neteisėtumo pagrindų, teismas atmetė pareiškėjo skundą, taip pat nepriteisė jam bylinėjimosi išlaidų.

III. 13. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

14. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas vadovaujasi Aprašo 11 punktu ir daro išvadą, kad vairuotojas V. Y. nevairavo 2021 m. spalio 12 d. naktį, todėl nereikėjo to laiko žymėti kaip nukrypimo nuo normalaus darbo laiko. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas ir teismas nesiaiškino, ar vairuotojai tuos darbo laikotarpius dirbo pagal Lietuvos Respublikos teisę, nes jei jie vairavo užsienyje, galėjo būti, kad pagal DK 9 straipsnio 1 dalį jų darbo santykiams buvo taikoma užsienio valstybės teisė ir nebūtinai šventinės ir darbo dienos sutapo su DK reglamentuojamomis atitinkamomis dienomis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atskirai turi būti žymimas darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką. Kadangi kelių transporto mobilūs darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą ir jų darbo laiko grafikas (režimas) yra detaliai nustatomas pagal Europos Sąjungos Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, nėra pavojaus, kad darbuotojui liepiama dirbti pagal jam iš anksto nežinomą grafiką. Vairuotojai turi komandiruotės įsakymus, kuriuose iš anksto numatytas maršrutas ir darbo grafikas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokie darbuotojai dirba pagal darbo laiką, nenustatytą grafike. Pareiškėjas daro išvadą, kad šventinės dienos ir šeštadienis taip pat neturėjo būti atskirai žymimi kaip nukrypimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis neturėjo pareigos atskirai deklaruoti laikotarpius, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, nurodytą Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose.

15. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog apie kitokią darbo laiko apskaitą nebuvo užsiminta viso tyrimo metu, nes pareiškėjas perdavė VDI skaitmeninio tachografo duomenis, o juose ir buvo visa darbuotojų darbo laiko apskaita. Pareiškėjas paaiškina, kad dirbto darbo laiko duomenis darbdavys perkelia iš automobilio tachografo, o vairuotojas atitinkamai turi savo asmeninėje tachografo kortelėje ir taip pat gali bet kada įsirašyti į savo laikmeną ar programos pagalba iššifruoti į popierinį ar el. dokumentą. Tai, kad darbo veiklos laikotarpiai yra registruojami ir pas pareiškėją, ir pas darbuotoją, taip pat įrodo, kad nuslėpti jų neįmanoma, o pareiškėjas to ir nedarė, nes perdavė tachografo duomenis VDI ir ši juos iššifravo. Pareiškėjas nurodo, kad, turint tachografo *.DDD elektroninę bylą, galima sugeneruoti bet kokią ataskaitą, todėl teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas neužtikrino, jog būtų pažymėtas faktiškai darbuotojų dirbtas darbo laikas.

16. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra Užimtumo įstatymo 58 straipsnio sudėties, nes: 1) nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas nuslėpė dalį darbo laiko; 2) pareiškėjas iš esmės negali padaryti pažeidimo pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnį, nes automobilyje yra sumontuotas skaitmeninis tachografas, kuris registruoja visą vairuotojo darbo laiką; 3) pareiškėjas perdavė VDI tachografo skaitmenines bylas ir VDI jas iššifravo, t. y. VDI gavo pažymėtus visus duomenis (įskaitant ir darbą naktį bei švenčių dienas) apie dirbtus laikotarpius. Pareiškėjas pažymi, kad skaitmeninio tachografo neįmanoma išjungti ir pvz., dalies laiko neužregistruoti (nuslėpti), todėl Užimtumo įstatymo 58 straipsnio nuostatą pareiškėjui galima būtų pritaikyti tik tada, jei jis nepateiktų VDI jokių duomenų apie vairuotojo darbo laiką. Pareiškėjo teigimu, VDI nekompetentingai vertino jo pateiktus tachografo duomenų išrašus, siaurinamai aiškino įstatymo reikalavimus dėl mobiliųjų darbuotojų darbo laiko registravimo ir apskaitos, o VDI reikalavimas pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius buvo perteklinis.

17. Atsakovas VDI Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad 2022 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku pareiškėjas buvo informuotas apie tyrimo metu nustatytus pažeidimus. Laiške buvo nurodyti nustatyti pažeidimai, kurie buvo įtraukti ir į Nutarimą. Pareiškėjo paprašyta pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių nebuvo žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas. Todėl Bendrovės vadovai, organizuodami įmonės veiklą, turėjo žinoti, kaip yra vykdoma darbuotojų darbo laiko apskaita, ir turėjo suprasti, koks pažeidimas yra inkriminuojamas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tuo metu nepateikė 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. DLA170830 dėl darbo laiko apskaitos tvarkymo. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į Bendrovės l. e. direktorės pareigas R. P. 2022 m. balandžio 25 d. paaiškinimą bei tai, kad tyrimo metu nebuvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. DLA170830 dėl tachografų kortelių duomenų prilyginimo darbo laiko apskaitos žiniaraščiams, teismas priėjo teisingą išvadą, kad pareiškėjo darbuotojų darbo laiko apskaita pagal tachografo kortelės duomenų išrašus buvo pradėta fiksuoti nuo 2022 balandžio mėnesio. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kelia iki tol nenagrinėtus pirmosios instancijos teisme klausimus dėl vairuotojų nakties laiko reglamentavimo, darbo santykiams taikytinos teisės, darbo grafikų. Atsakovas pažymi, kad vairuotojų, nepatenkančių į Reglamento Nr. 561/2006 reguliavimo sritį, darbo ir poilsio laiko režimą reglamentuoja DK. Atsakovas vadovaujasi Aprašo 10, 11 punktais, pažymi, kad visiems darbuotojams, o taip pat vairuotojams, kurie patenka į Reglamento Nr. 561/2006 reguliavimo sritį, už darbą nakties laiku apmokama (kompensuojama) pagal DK 144 straipsnį už faktiškai dirbtą laiką nuo 22 val. iki 6 val. Lietuvos laiku. Atsakovas vadovaujasi DK 11 straipsnio 3 dalimi, pažymi, kad pareiškėjo buveinės vieta yra Lietuvos Respublika, todėl mobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbo ir poilsio laikas (taip pat ir darbas naktį, švenčių dieną) apskaitomas pagal Lietuvos laiko juostą, o ne pagal tam tikros vietovės (užsienio šalies), kurioje tuo momentu darbuotojas atlieka darbines funkcijas, laiko juostą.

19. Atsakovo teigimu, darbo (pamainų) grafiko sąvoka suprantama kaip numatomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga. Darbo (pamainų) grafikai sudaromi savaitei, mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui, nurodant, kiek valandų, kokioje pamainoje ir kokią dieną darbuotojas dirbs (darbo dienos pradžia ir darbo dienos pabaiga). Darbo pamainų grafikuose galima kiekvienam darbuotojui (jų grupei) nustatyti skirtingą darbo dienų (pamainų) per savaitę ar valandų per darbo dieną skaičių, tačiau darbo grafikai nėra darbo laiko apskaitos dokumentai. Atsakovas vadovaujasi DK 120 straipsniu, ir daro išvadą, kad registravimo įranga – tachografai, galėtų būti naudojami darbo laiko fiksavimui, kuris reikalingas darbo laiko apskaitai, t. y., faktiniams darbo duomenims žiniaraštyje nurodyti. Atsakovas pažymi, kad net ir naudojant registravimo įrangą – tachografą, darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą nustatant darbo ir poilsio laiko paskirstymą per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, o taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą, turėtų būti sudaromi darbo (pamainų) grafikai. Atsižvelgiant į darbo (pamainų) grafikuose numatytas poilsio dienas, darbo dienos pradžią bei pabaigą ir faktinį darbuotojo darbo laiką konkrečiomis dienomis (kuris gali būti nustatomas pagal registravimo įrangą – tachografus) nustatoma, ar darbuotojas dirbo poilsio, švenčių dienomis ar viršvalandinį darbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20409, kuriuo pareiškėjui, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskirta 200 Eur bauda (finansinė sankcija), teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Bendrovė neužtikrino, jog 2021 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų pažymėtas faktiškai darbuotojų dirbtas darbo laikas, ir nenustatęs Nutarimo neteisėtumo pagrindų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės kvestionuojamas byloje surinktų įrodymų vertinimo aspektu, taip pat nurodomas paskirtos sankcijos pasekmių neproporcingumas.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Užimtumo įstatymo 58 straipsnis numato atsakomybę už nedeklaruotą darbą. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai DK nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog VDI, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą: 1) įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas; 2) skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 Eur. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 Eur iki 1 200 Eur. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.

24. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

25. Byloje nustatyta, kad tam tikri atsakovo tyrimo metu nustatyti darbo laikotarpiai, kurie buvo užfiksuoti tachografais, nebuvo nurodyti Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, todėl už tinkamai nedeklaruotą darbą pareiškėjui buvo paskirta Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta bauda. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto teiginius, kad Užimtumo įstatymo 58 straipsnio nuostatą pareiškėjui būtų galima pritaikyti tik tada, jei jis nepateiktų atsakovui jokių duomenų apie vairuotojų darbo laiką. Nepaisant pirmosios instancijos teismui pateikto Bendrovės direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. DLA170830, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovėje darbo laikas buvo fiksuojamas būtent Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o ne pagal tachografų išrašų faktinius duomenis (Bendrovės laikinai einančios direktorės pareigas R. P. 2022 m. balandžio 25 d. paaiškinimas, Bendrovės vadovo S. P. 2022 m. balandžio 26 d. el. paštu teiktas paaiškinimas). Kaip minėta, pareiškėjo akcentuojamas Bendrovės direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. DLA170830, kuriame nurodyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra tachografo duomenų išrašai, atsakovui tyrimo metu nebuvo pateiktas. Priešingai, Bendrovės atstovai sutiko su atsakovo nustatytu pažeidimu (kas buvo nustatyta kaip Bendrovės atsakomybę lengvinanti aplinkybė), laikėsi pozicijos, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Bendrovėje darbo laiko apskaitos dokumentai buvo laikomi ne tachografų duomenų išrašai, o Bendrovės pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

26. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl jo suklaidinimo atsakovui reikalaujant pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kadangi, kaip nustatyta, tikrinamuoju laikotarpiu būtent darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir buvo fiksuojamas Bendrovės darbuotojų darbo laikas. Kadangi tyrimo metu buvo pagrįstai nustatyta, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo užfiksuotas faktiškai darbuotojų dirbtas darbo laikas, pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad atsakovas pagrįstai Bendrovės veiką kvalifikavo kaip Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 2–4 punktų pažeidimą. Kaip minėta, byloje esantys įrodymai, atspindintys Bendrovės poziciją dėl darbo laiko fiksavimo tikrinamuoju laikotarpiu būtent Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o ne pagal tachografų išrašų faktinius duomenis, leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą dėl to, kad darbo laiko apskaita Bendrovėje aktualiu ginčui laikotarpiu privalėjo būti fiksuojama būtent darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Esant šioms aplinkybėms, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl darbo laiko žiniaraščių perteklinio pobūdžio.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad vairuotojas V. Y. nevairavo 2021 m. spalio 12 d. naktį, todėl nereikėjo to laiko žymėti kaip nukrypimo nuo normalaus darbo laiko, atkreipia dėmesį, kad teismas nesiaiškino, ar vairuotojai darbo laikotarpius dirbo pagal Lietuvos Respublikos teisę, nes jie vairavo užsienyje, be to, darbuotojai dirbo pagal darbo laiką, nustatytą darbo grafikuose. Akcentuotina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai dėl Aprašo 11 punkto taikymo, užsienio valstybės teisės taikymo, darbo laiko nustatymo grafike, kurie nebuvo keliami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nenagrinėjami ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos detaliau negali būti vertinami.

28. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja paskirtos nuobaudos neproporcingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui skirta minimali finansinė sankcija, numatyta už tokius pažeidimus, patys pažeidimai nėra mažareikšmiai ar nesukeliantys pasekmių. Objektyvių duomenų, kad paskirtoji sankcija neigiamai atsiliepė pareiškėjo galimybėms įdarbinti užsienio šalių darbuotojus, gyvenančius Lietuvoje leidimo laikinai gyventi pagrindu, nėra pateikta, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti konkrečiais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad skirtos nuobaudos tikslas yra ir atgrasomasis – prevencinis, įpareigojantis kruopščiau pildyti darbo laiko apskaitos dokumentus.

29. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ABTĮ nuostatų ir principų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo motyvai iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stella nova“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys