8632291c-0aee-4f8b-9ac2-11aa7dcfe9fa · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas KPranešėjas Romualdas Lincevičius                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-571-133/2012Teisėja Daiva Jankauskienė                          Proceso Nr. 1-22-1-00501-2010-5                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistajam V.

K., gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei nuketnėjusiajai J. Ž., jos atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. ir nukentėjusiosios J. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-30 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubaustas 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, iÅ¡aiÅ¡kinat nuteistajam, jog jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteista iÅ¡ V. K. J. Ž. 110 (vienas Å¡imtas deÅ¡imt) Lt turtinei žalai atlyginti bei 5000 (penki tÅ«kstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti.Priteista iÅ¡ V. K. 792,18 Lt (septyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt du litai, 18 ct) Valstybinei ligonių kasai padarytai žalai atlyginti. Priteista iÅ¡ V. K. 1936,00 (vienas tÅ«kstantis devyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i) Lt proceso iÅ¡laidų J. Ž. naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už tai, kad 2010-05-22 apie 23 val. 30 min. prie (duomenys neskelbtini) namo tvoros, tyčia, užsimodamas lenta V.

Ž., Å¡ia lenta sudavė smÅ«gį, pataikydamas J. Ž. į kaktÄ , ir tuo padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais kaktoje ir galvos smegenų sukrėtimu.Nuteistasis V. K. savo apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-30 nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Nuteistasis savo skunde nurodė, jog jo kaltę teismas įrodinėjo nukentėjusiosios ir nukentėjusiosios liudytojų – suinteresuotų asmenų parodymais, nepagrįstai atmetė kitų liudytojų parodymus.

Nuosprendis, nuteistojo nuomone, pagrįstas samprotavimais, pažeidžia surinktų įrodymų visumÄ , prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniems įrodymams ir liudytojų parodymams. Teismo nuosprendžio argumentuose ir nukentėjusiosios bei liudytojų V. Ž., I. D., D. Ž., V. Ž. duotuose parodymus ikiteisminio tyrimo metu, yra esminiai prieÅ¡taravimai, kas turėjo sukelti abejones, tačiau teismas Å¡ių parodymų prieÅ¡taravimų nevertino, tokiu bÅ«du pažeidė įrodymų vertinimÄ ir priėmė neteisingÄ nuosprendį.

Nuteistasis nurodė, kad įrodyta, jog tarp V. Ž. (nukentėjusiosios sutuoktinio) ir jo bei liudytojų C., K., A. kilo žodinis konfliktas, kuriame kiti proceso dalyviai nedalyvavo. Tai buvo nustatyta ir iÅ¡nagrinėtoje privataus kaltinimo byloje, kurio teismo nuosprendis turi prejudicinę reikÅ¡mę (Nr. PK-459-651/2011), kuriuo V. Ž. nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. l d. Nustatyta, kad Å¡io konflikto iniciatoriumi buvo pats nukentėjusiosios sutuoktinis – liudytojas V. Ž.. Konflikto eigoje V.

Ž. tapo agresyvus, puolė jį ir sumušė. Tarp V. Ž. ir V. K. yra ne mažas amžiaus skirtumas, skirtingos fizinės savybės, todėl jau vien konfliktinė situacija, kuriÄ iÅ¡provokavo V. Ž. turėjo įtakos, kad V. K. dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo toliau nei gintis, nei atlikti veiksmų, kuriais apkaltintas teismo nuosprendžiu. Nuteistasis savo skunde nurodė, kad jis neteistas, nebaustas ir gyvena priimtinÄ visuomenei gyvenimo bÅ«dÄ , dirba darbÄ , susijusį su iÅ¡vykimu į komandiruotes, LR praleidžia trumpÄ laikÄ , todėl nevartoja alkoholinių gėrimų ir su kaimynais nekonfliktuoja.

Teismas netinkamai vertino aplinkybę – jo girtumÄ , kuriÄ laikė sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe. Teismas turėjo iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti aplinkybę, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus, nes tokių duomenų byloje nėra. Nei vienas liudytojas nepatvirtino Å¡ios aplinkybės, apie girtumÄ parodymus suinteresuota pusė davė tik vėlesnėse apklausose. Be to, pokalbių įraÅ¡ai gauti ne LR BPK 154 str. tvarka negalėjo bÅ«ti prijungti prie baudžiamosios bylos, teismas negalėjo jais remtis priimant apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį.

Jis nežinojo, kad jo pokalbis įraÅ¡inėjamas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nėra duomenų ar pokalbis nėra perdarytas, pakeistas, ar yra originalus, tai tik tvirtina liudytojas V. Ž.. Jis Å¡iuo įraÅ¡u nesirėmė ir nagrinėjant privataus kaltinimo bylÄ , nes įraÅ¡as tik įrodo paties liudytojo kaltumÄ . Be to, kelia abejones ir tai, kad apie tokio įraÅ¡o egzistavimÄ sužinojo tik po apklausos ikiteisminio tyrimo metu, vykstant procesui, nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011-05-23, o įraÅ¡as pateiktas tik 2011-11-16.

Dėl Å¡ios priežasties, nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, negalima daryti prielaidos dėl neblaivumo, taip pat nepaneigta aplinkybė, kad nukentėjusioji pusė nebuvo suinteresuota gauti turtinės naudos, nes liudytojo V. Ž. žodžius „tu pagalvok..." pagal subjektyvų vertinimÄ , suprato, kad turi sumokėti pinigų už tai ko nepadarė, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės.Nuteistojo teigimu, pati nukentėjusioji, siekdama padėti sutuoktiniui V. Ž. iÅ¡vengti atsakomybės už padarytus veiksmus, siekia nepagrįstai jį apkaltinti.

Buvo bandymų provokuoti.Ikiteisminio  tyrimo  metu  prokurorei  buvo  pareikÅ¡tas  praÅ¡ymas  apklaustinukentėjusiÄ jÄ gydančiÄ gydytojÄ iÅ¡ gydymo įstaigos VITA LONGA, siekiant nustatyti ar J. Ž. nesiskundė analogiÅ¡kais sutrikimais: galvos svaigimu, regėjimu nuo nėštumo pradžios, kokia jos sveikatos bÅ«klė buvo iki traumos. Å is praÅ¡ymas buvo atmestas. Teisminio proceso metu buvo reikÅ¡ti praÅ¡ymai dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, siekiantnustatyti ar atsiradę sutrikimai yra sužalojimo pasekmė, ar kilę dėl pačios nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klės, kitų veiksnių – dėl kraujospÅ«džio, iÅ¡eminės Å¡irdies ligos, cukraligės, mažakraujystės, infekcijos, smegenų sutrikimų, streso bei kt. patologinių sutrikimų. 2010-06-01 specialisto iÅ¡vadoje G2325 jokie sužalojimai nukentėjusiajai nebuvo nustatyti, 2010-10-11 specialisto iÅ¡vadoje G3104 jau nustatomas sužalojimas, dėl kurio jis buvo kaltinamas teisme ir nuteistas (nors specialistai rėmėsi vien ambulatoriniais medikų įraÅ¡ais iÅ¡ gydymo įstaigos VITA LONGA), Å¡ie duomenys prieÅ¡tarauja vieni kitiems (okulisto konsultacijoje stazių akių dugnuose nenustatyta, kraujosruvų nesimato), į KMUK nukentėjusioji kreipėsi praėjus daugiau nei pusei paros, t.y. 2010-05-23 17.00 val., stacionare gydėsi tik 9 d., kelia abejones ir tai, kad ligonė iÅ¡ gydymo įstaigos iÅ¡raÅ¡yta 2010-06-01 jautėsi gerai, o tÄ pačiÄ dienÄ Å¡eimos gydytoja nustato analogiÅ¡kus sveikatos sutrikimus, todėl buvo praÅ¡oma paskirti atlikti ekspertizę.

Teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, jį atmetė, tuo pažeidė jo teisę į teisingÄ teismÄ , galimybę įrodyti nekaltumÄ . Nuteistojo teigimu, kad tiek Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tiek privataus kaltinimo byloje nukentėjusioji J. Ž., J. Ž. sesuo liudytoja I. D. bei jos sugyventinis D. Ž. ir jo motina V. Ž., sutuoktinis V. Ž. duoda nenuoseklius ir skirtingus parodymus.Nuteistasis nurodė, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus ir parodė, kad V. Ž., bÅ«damas neblaivus, pradėjo konfliktÄ nacionaliniais klausimais.

Buvo agresyviai nusiteikęs, plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais. Nežino dėl ko V. Ž. jam pradėjo kelti pretenzijas, griebė už pakarpos ir nutempė nuo laiptų, o vėliau pradėjo muÅ¡ti rankomis, kumÅ¡timi ir nukritusį spardė kojomis. Nuteistasis teigė, kad jis patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , nuolatinę įtampÄ bei nepagrįstus žeminimus, įžeidinėjimus. Po sužalojimų pasijuto blogai, po to gydėsi, patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Alkoholio nevartoja, nes serga diabetu, kÄ patvirtina ir teismui pateikti medicininiai duomenys.

Po įvykio kreipėsi į policijÄ , tačiau pareiÅ¡kimo iÅ¡ jo nepriėmė, o apie jam pareikÅ¡tus nukentėjusiosios kaltinimus sužinojo tik 2011 m. spalio pabaigoje. Kadangi pagal darbo pobÅ«dį Lietuvoje bÅ«na trumpai, nepakako laiko užbaigti procedÅ«ras policijoje. Nurodytu laiku nieko nesužalojo ir yra apkalbėtas nusikaltimo padarymu, dėl to nesutinka ir su žalos atlyginimu. Jo parodymus patvirtina liudytojos L. C., N. K., T. A., G. D., O. K..Visų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstas iÅ¡vadas, kad inkriminuojamos veikos nepadarė ir turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas.

Dėl tos priežasties turėjo bÅ«ti atmestas ir civilinis ieÅ¡kinys, kaip nepagrįstas.Nors nuteistasis neigia sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ , tačiau ir pagal nukentėjusiosios keliamÄ versijÄ jo veiksmuose negali bÅ«ti tyčinio nusikaltimo požymių. Veika turėjo bÅ«ti perkvalifikuota į LR BK 139 str.Teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo BPK 44 str. 5 d. reikalavimais.

Nuteistojo nuomone, bÅ«tent Å¡iuos reglamentuotus teisės principus pažeidė teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį. Turtinė ir neturtinė žala neįrodyta.Nuosprendį taip pat skundė nukentėjusioji J. Ž., kuri apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti nuosprendį, kuriuo pripažinti, kad V. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 2 d. 4 p., t.y., kad jis 2010 m. gegužės 22 d. apie 23.30 val., prie  (duomenys neskelbtini) namo tvoros Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, suduodamas smÅ«gį lenta nukentėjusiajai - nėščiai J.

Ž., buvusiai 37 savaitės nėštume, į kaktÄ , padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais kaktoje ir galvos smegenų sukrėtimu, t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 2 d. 4 p. ir paskirti V. K. bausmę LR BK 138 str. 2 d. 4 p. sankcijos nustatytose ribose, priteisti nukentėjusiajai J. Ž. iÅ¡ V. K. 15000,00 litų (penkiolika tÅ«kstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ ; 680,00 litų (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Lt) turtinės žalos atlyginimÄ ; bylinėjimosi Å¡ioje byloje iÅ¡laidas (už advokato pagalbÄ ).Nukentėjusiosios teigimu, prokuroro ikiteisminiame tyrime suformuluotas ir iÅ¡dėstytas kaltinamajame akte, o po to ir apylinkės teismo inkriminuotas kaltinimas V.

K. yra akivaizdžiai per Å¡velnus, neatitinkantis byloje surinktų įrodymų. Byloje pakankamas pagrindas kvalifikuoti V. K. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 138 str. 2 d. 4 p. (nėščios moters sužalojimas). Nors pats V. K. ginčijo ir ginčija kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiosios atžvilgiu atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus, tačiau jis iÅ¡ tiesų nukentėjusiÄ jÄ sužalojo ir tai padarė tyčia, sÄ moningai, suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Suvokdamas ir tÄ aplinkybę, jog smurtauja prieÅ¡ nėščiÄ moterį, kadangi 37 savaičių nėštumas matėsi akivaizdžiai.

Å ias aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 3104/10(02), teismo medicinos specialistės L. Karčiauskaitės parodymai, liudytojų V. Ž., I. D., D. Ž. parodymai. Tokiu bÅ«du kaltinamasis aktas dėl paminėtosios aplinkybės neatitiko baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nukentėjusiosios teigimu, turi bÅ«ti prisilaikoma BPK 44 str. 10 d. nuostatų, sudarančių pagrindÄ nukentėjusiesiems asmenims siekti, kad kaltinamasis bÅ«tų teisingai nubaustas.

LR BPK 256 str. nustatyta, kad ne tik prokuroras, privatus kaltintojas, bet ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis; o taip pat, ne tik prokuroras, privatus kaltintojas, bet ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ ; teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , kaltinimÄ gali pakeisti remiantis nurodytomis pastarosiomis aplinkybėmis ir teisės normomis, o taip pat LR BPK 28 str. 1 d., 2 d., 44 str. 10 d., 256 str., kaltinimas keistinas į LR BK 138 str. 2 d. 4 p.Apylinkės teismas nepagrįstai neperkvalifikavo nuteistojo veikos į sunkesnę, teismo nuosprendžio motyvai apie tai, kad kaltininkas norėjo suduoti lenta ne nukentėjusiajai, o jos sutuoktiniui V.

Ž., Å¡iuo atveju nekeičia reikalo esmės. V. K., užsimodamas ir tvodamas lenta, turėjo matyti ir nėščiÄ nukentėjusiÄ jÄ bei įvertinti, kad gali jai pataikyti. Nukentėjusiosios nuomone, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pakankamai neįvertino nustatytų reikÅ¡mingų bausmės skyrimui aplinkybių: nėra jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jo padaryta nusikalstama veika yra tikrai pavojinga - sukėlė realias neigiamas pasekmes, kurios galėjo bÅ«ti dar sunkesnės, jeigu ne efektyvi medikų pagalba.

Tai, kad kaltininkas praeityje neteistas, ligotas, darbovietės charakterizuojamas patenkinamai, nesudaro pagrindo nuteistajam bausmę Å¡velninti. Teismas, skirdamas nuteistajam nuosprendyje nurodytÄ jÄ bausmę, pažeidė ne tik LR BPK 54 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, bet ir BK 41 str. nuostatas. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad dėl V. K. nusikalstamų veiksmų patyrė didelį fizinį skausmÄ ir iÅ¡gÄ stį. Buvo sužalota brutaliai ir netikėtai. Kadangi tuo metu laukėsi kÅ«dikio, atsirado didelis nerimas dėl kaltininko smurto pasekmių ne tik jos sveikatai, bet ir dėl pasekmių kÅ«dikiui.

Nerimas peraugo į užsitęsusio streso bÅ«senÄ , tai psichikoje paliko neiÅ¡dildomÄ neigiamÄ pėdsakÄ . Kurį laikÄ po sužalojimo buvo apribotos jos įprastinio gyvenimo, bendravimo su aplinkiniais ir kitais žmonėmis galimybės. Dėl paminėto patyrė didelę neturtinę žalÄ , kuriÄ pagal galiojančius įstatymus nurodytasis kaltininkas privalo pilnai atlyginti. IÅ¡ V. K. neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas 15000,00 Lt. Toks žalos atlyginimo dydis visiÅ¡kai atitiktų ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimus (CK 1.5 str.).Dėl V.

K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji teigė patyrusi daug įvairaus pobūdžio nuostolių : auklės samdymas vyresniajam vaikui, kol nukentėjusiajai teko gydytis dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų pasėkoje patirto sveikatos sutrikdymo - 500,00 Lt, vaistai gydymuisi - 30,00 Lt, transporto išlaidos -150,00 Lt. Viso turtinė žala: 680,00 Lt. Visi nuostoliai realūs ir ne per dideli.Nukentėjusiosios nuomone, yra faktiniai ir teisiniai pagrindai apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti nuosprendį, pripažįstant, kad V.

K. padarė skunde nurodytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 2 d. 4 p.; paskirti nuteistajam bausmę pastarojo baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose, nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, o taip pat pilnai priteisti pilnai bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo V. K. atsiliepimas į į nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ , kuriuo nuteistasis prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nukentėjusiÄ jÄ ir jos atstovÄ , praÅ¡iusius nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ patenkinti ir nuteistojo skundÄ atmesti, nuteistÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusiosios skundÄ atmesti, prokurorę, praÅ¡iusiÄ nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino, nustatė tikrÄ sias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius Å¡ias veikas. Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo V. K. kaltė padarius veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. įrodyta nukentėjusiosios J. Ž., liudytojų V. Ž., I. D., D. Ž. parodymais, objektyviais bylos duomenimis-specialistų iÅ¡vadomis, daiktų pateikimo apžiÅ«rai duomenimis, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl V. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės. Nukentėjusiosios J. Ž. parodymais nustatyta, jog kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. 2010-05-22 apie 23.30 val. visa šeima – ji su vyru ir dukrele bei sesuo I. D. su draugu, grįžo iš koncerto. Kadangi sesers draugas D. Ž. augina kačiukus, tai dukrytė nuėjo pažiūrėti kačiukų, o vyras nuėjo su kaimynėm pasisveikinti.

Nepraėjo nė minutės kaip vyras buvo pargriautas ir muÅ¡amas. Pareidinėjo pro vartelius dukrytė ir nukentėjusioji matė kaip vyras buvo nustumtas nuo laiptų. Kas jį nustÅ«mė – nematė, vėliau suprato, kad tai padarė V. K.. Vyras gulėjo ant nugaros, K. vyrÄ daužė kumščiais. Ji dukrytę įsodino į maÅ¡inÄ ir bėgo ginti vyro. Matė, kaip vyras gindamasis keletÄ smÅ«gių sudavė K.. Po to V. Ž. norėjo pasiÅ¡alinti, jį lydėjo sesuo I. D. ir D. Ž., o iÅ¡ paskos ėjo B..

Kai V. Ž. ketino sėsti į maÅ¡inÄ , pamatė V. K. atbėgantį pro vartelius, turintį rankose lentÄ . Jis su lenta buvo prieÅ¡ais ir paklausė, ar nori, kad jis trenktų. Tuomet jis užsimojo ir trenkė. Pateikė tiesiai J. Ž. per galvÄ . Užsimojo iÅ¡ kairės pusės. Lenta buvo plokščia, žemėta, iÅ¡traukta iÅ¡ kaimynų daržo, kaip vėliau pasakojo viena iÅ¡ liudytojų. Pirminis konfliktas įvyko kieme. O ji su lenta per galvÄ gavo kuomet stovėjo gatvėje prie automobilio, kur yra gatvės žibintas ir ta vieta apÅ¡viesta.

Pirmiausia J. Ž. prabėgo pro vartus, sodino mergaitę į maÅ¡inÄ . Tuo metu kai gavo smÅ«gį – Å¡alia maždaug per žingsnį buvo V. Ž., toliau D.. Mano, jog tuo metu kai K. užsimojo, jis galbÅ«t norėjo trenkti V. Ž.. Tuo metu su juo ginčijosi ir I. D., J. Ž. visiÅ¡kai nekonfliktavo visai su K.. Lenta buvo apie 2 cm pločio, pagaliu jos tikrai nepavadinsi, smÅ«gis buvo suduotas per galvÄ , kur ir buvo nustatytos kraujosruvos. Ä®vykio metu V. K. buvo neblaivus.2010-05-23 policijoje gautas J.

Ž. protokolas – pareiÅ¡kimas, kuriame nurodoma, jog 2010-05-22 apie 23 val. 30 min. Kometų g. 8-2, tarp nukentėjusiosios J. Ž. vyro V. Ž. ir V. K. įvyko konfliktas, kurio metu V. K. norėjo suduoti smÅ«gį lazda jos vyrui į galvÄ , tačiau pataikė jai (1 t. 5 b.l.). Å ie duomenys policijai buvo pateikti iÅ¡ kart po įvykio ir jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojas V. Ž. nurodė, jog kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Savo maÅ¡inÄ buvo palikęs prie žmonos sesers draugo namų Kometų g,. 8, po koncerto atvažiavo maÅ¡inos pasiimti ir vaikas nubėgo katinų pažiÅ«rėti.

Jis nuėjo pas kaimynes. Viena kaimynė buvo visai girta, pasiuntė jį ,,ant trijų raidžių“, Tada atsistojo V. K., pasakė necenzūrinius žodžius, atsistojo ir nustūmė nuo laiptų. Susikibo su juo, suplėšė marškinėlius, kuriuos jis paskui nusiplėšė, kad netrukdytų, bandė duoti V. K. atgal. Dar žmonos sesuo Ingrida šaukė, išskyrė atitraukė. Paėjo toliau, galvojo, jog tuo ir baigsis. Išėję iš kiemo, stovėjo prie mašinos, ruošėsi važiuoti namo, atbėgo tuomet V.

K. ir trenkė su lenta žmonai per galvÄ . Kam jis taikėsi – nežino, V. K. buvo girtas. PrieÅ¡ trenkdamas lyg sakė, kad tuoj trenksiu. Žmona su kaltinamuoju lygtai nekonfliktavo. Po smÅ«gio žmona nenukrito, susiėmė už galvos, gal kiek apsvaigo. Pagalys sulūžo. I. D. iÅ¡kvietė policijÄ . TÄ pačiÄ naktį važiavo į policijÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . KitÄ dienÄ Å¾monai blogai pasidarė ir jÄ paguldė į ligoninę. Po to D. perdavė, kad buvo sutikęs K. ir jis prašė perduot, kad V.

Ž. užmuÅ¡, o žmonai abortÄ padarys. Todėl nusprendė paskambinti V. K.. IÅ¡ pokalbio sužinojo, kad V. K. nesÄ mones Å¡neka, t.y. kad mušė, tik jis, t.y .V. Ž., o jis – V. K. – nieko nedarė, jokios lentos neėmė. Paskambinęs K. tikėjosi, kad norės atsipraÅ¡yti, pasakė jam, jog V. K. sumušė jo nėščiÄ Å¾monÄ . Ä®vykio vakarÄ V. K. buvo girtas, vos ant kojų stovėjo. Tai suprato iÅ¡ jo smÅ«gių - kiek duoda, tiek nepataiko. Kai sumušė žmonÄ , stovėjo Å¡alia I.

D., D. Ž., D. mama buvo išėjusi į laukÄ , gal matė, gal nematė įvykį. Žmonos nėštumas matėsi - nes buvo su aptempta palaidine ir aÅ¡tuntÄ mėnesį nėščia, negalima buvo nematyt. Važinėjo kiekvienÄ dienÄ Ä¯ ligoninę, į policijÄ važiavo, buvo daug apklausų policijoje. Tuo metu V. Ž. dirbo, pirmas vaikas buvo 5 metų. Reikėjo samdyti auklę, nes V. Ž. reikėjo į darbÄ . Auklei sumokėjo 500 litų. K. puikiai matė, kad iÅ¡kviesta policija. Jis iÅ¡siėmė abdukcijÄ .

Kai V. Ž. skambino K., jis pasakė, kad V. Ž. jam Å¡onkaulius sulaužė, žandikaulį sulaužė. Ekspertų iÅ¡vada yra, kad V. K. buvo mėlynė, nubrozdinimai, lūžių ekspertas nenustatė. V. Ž. teigia, jog pats į teismo med. ekspertus nesikreipė, nes žmona ligoninėj buvo, jam į darbÄ reikėjo, ne tas rÅ«pėjo. V. Ž. nurodo, jog tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs vyno ir Å¡ampano ir įvykio metu girtas nebuvo. Telefoninį įraÅ¡Ä darė, nes galvojo, kad gali pradėti kaltinti jį, t.y.

V. Ž., iÅ¡sigalvoja, kad pinigų iÅ¡ jo nori. Liudytoja I. D. nurodė, jog kaltinamasis yra jos kaimynas, žino jį iÅ¡Â Â matymo. Nukentėjusioji - sesuo. Matė, jog tarp V. Ž. ir kaltinamojo įvyko muÅ¡tynės. Po muÅ¡tynių, ji su V. Ž. nuėjo prie maÅ¡inos, iÅ¡ paskos atėjo D. Ž., o kaltinamasis atbėgo su lenta prie maÅ¡inos ir pradėjo rėkt „nori trenksiu, nori trenksiu“ ir trenkė J. Ž. per galvÄ . J. įsėdo į maÅ¡inÄ už vairo, V. Ž. – į keleivio pusę, V.

K. pradėjo veržtis į maÅ¡inÄ , norėjo griebti V.. Jis nusistÅ«mė I. D. prie tvoros ir sugriebęs smaugė. D. paklausė, kÄ jÅ«s darot ir tada paleido. Todėl ji iÅ¡kvietė policijÄ . Nematė dėl ko konfliktas kilo su K.. Girdėjo, kaip V. kvietė moterys užeit, bet tada, dienos metu, V. K. ten nebuvo. O kai grįžo iÅ¡ miesto buvo K.. K. gyvena kitam name. Kai V. nuėjo su kaimynėm pakalbėti, pamatė, kaip jis nukrenta nuo laiptų ir prasidėjo muÅ¡tynės. Ji bandė skirti, bet jie vis tiek mušėsi, neklausė. Po muÅ¡tynių atėjo A.

B.. I. D. pasakė V., kad važiuotų namo. Atsistojo prie maÅ¡inos ir pamatė, kaip K.. atbėga su lenta ir trenkė sesei per galvÄ . Visi ramiai stovėjo, konfliktas jau nevyko, o jis atbėgo su pagaliu. Po smÅ«gio sesuo rėkė, kodėl nėščiÄ moterį muÅ¡at, buvo isterijoj. Atvažiavus policijai, pradėjo tos moteriÅ¡kės klykauti, rėkauti. Kai atėjo su policija paÅ¡nekėt, K. jau nebuvo. Ji policininkams sakė, kad trenkė, ant gatvės mėtėsi dalys, nei blaivumo nepatikrino nieko.

Paklausė, ar raÅ¡ot pareiÅ¡kimÄ ir liepė atvykit į policijÄ . Sesuo buvo nėščia, vizualiai matėsi nėštumas, buvo aptempti rÅ«bai, pilvukas tikrai matėsi. IÅ¡ kur V. K. iÅ¡traukė tÄ lentÄ â€“ nematė. Nežino, kam norėjo trenkti K., tačiau mano, jog jeigu jis mušėsi su V., tai logiÅ¡kai pamÄ sčius turbÅ«t V. norėjo trenkti, o trenkė J.. Lenta buvo sena, su žemėmis, iÅ¡ kažkur iÅ¡traukta, D. mama sakė iÅ¡ daržo iÅ¡traukta. Liudytoja teigė, jog jos manymu lenta buvo plastikinė, sumedėjusi, nei balta, nei pilkÅ¡va.

Buvo nerimo dėl sesers bÅ«senos. Liudytojo D. Ž. parodymais nustatyta, jog nukentėjusioji yra jo draugės I. D. sesuo. Kaltinamasis gyvena kaimynystėje, santykiai kaip kaimynų geri. Konfliktas vyko tarp V. K. ir V. Ž.. Dėl J. Ž. sužalojimo gali paaiÅ¡kinti, jog jis viskÄ stebėjo ir nesikiÅ¡o. Jis buvo V. K. iÅ¡ deÅ¡inės, paėjęs pusmetrį į priekį. V. stovėjo prieÅ¡ais K., o J. - prie V. Ž. peties. V. K. sakė V. ,,nori trenksiu“, trenkė ir pataikė J. į galvÄ .

J. pradėjo klykti, tada V. K. griebė I. už gerklės. J. buvo nėščia, alkoholio nevartojo, jis ir I. taip pat nevartojo.  Po įvykio, pirmadienį, sutiko O. K., jai pasakė, jog nemalonu, kad mergaitė nukentėjo. Po to, sutiko K., sako perduok, kad mane girtÄ V. sumušė. Jis buvo piktas ant V., pasakė, kad prie stulpo V. pririÅ¡, o jai iÅ¡vis abortÄ padarys. Todėl jis perdavė Å¡iÄ informacijÄ V. Ž.. V. K. jam sakė, kad jį girtÄ sumušė Ž. – sulaužė nosį ir tris Å¡onkaulius. Kai po konflikto iÅ¡siskirstė, lentos niekas neslėpė, Å¡ukės voliojosi, dar rytÄ jas matė.  K. po visko tik Å¡lepetės kieme ieÅ¡kojo.

Nukentėjusiosios nėštumas matėsi – gatvėje Å¡vietė lempa, kieme galima buvo ir nepastebėti. Mano, jog dėl to, kad konfliktas vyko tarp K. ir Ž., V. K. neturėjo jokio pagrindo ir motyvo trenkti Ž., todėl smÅ«gis skirtas buvo V.. Kadangi J. stovėjo Å¡one, ji žemesnė – smÅ«gis atiteko jai. V. K. pažįsta tiek laiko, kiek ten gyvena - 32 metai. Mažai bendravo su K., bet Å¡iaip jis malonus, draugiÅ¡kas, linkęs bendrauti. Tokios bÅ«senos, kaip tÄ vakarÄ , anksčiau jo nėra matęs. K. su žmona išėjo prieÅ¡ atvykstant policijai.

Su policijos pareigÅ«nais kalbėjo Ingrida ir kaimynės. Liudytoja V. Ž. parodymais nustatyta, jog nukentėjusioji yra jos sÅ«naus draugės sesuo. Kaltinamasis yra kaimynas, santykiai geri. TÄ vakarÄ ji su vyru jau gulėjo, kai kieme iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Išėjo, pasižiÅ«rėjo savo vaikų nematė, todėl grįžo atgal. AntrÄ kartÄ vėl išėjo ir pamatė, kad K. laiko V. Ž., o I. D. tarp jų, neleido muÅ¡tynėms tęstis. Ten pas kaimynę tvoros padarytos iÅ¡ lazdų, K. iÅ¡traukė lazdÄ ir trenkė Ingridai per galvÄ .

Paskui matė, kaip K. bėga link namų, kur vaikai gyvena. Bėgdamas rėkė, kad visus užkasiu, veidas buvo žiaurus. Paskui, kada J. nuėjo prie maÅ¡inos, jis puolė iÅ¡ paskos. Jis puolė iÅ¡ žemės rauti pas kaimynę iÅ¡ daržo dailylentes. VienÄ patraukė, neiÅ¡traukė, o kitÄ iÅ¡traukė ir bėgte prie maÅ¡inos. Kol liudytoja užsisegė chalatÄ , nuėjo prie maÅ¡inos – viskas buvo įvykę. Lenta plastikine, matė jÄ po įvykio sulūžusi voliojosi. Su K. nebendravo, tik jei susitikdavo gatvėje, tai pasikalbėdavo.

TÄ patį vakarÄ matė J. Ž. – jos kaktoje buvo guzas ir nubrozdinta kakta. Jos 7 mėnesių nėštumas, aiÅ¡kiai matėsi. Paties įvykio pabaigos nematė, tik matė kaip K. iÅ¡sirovė lentÄ . Matė, kai atvyko policija. K. jau nebuvo. Pokalbyje su policijos pareigÅ«nais dalyvavo - vienas iÅ¡ jų paklausė, kur kaltininkas, jo nebuvo taip ir pasakė. Nei su V. K., nei su V. Ž. kompanijose nebuvo, todėl nežino kaip elgiasi vienas ir kitas. IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad jie sutampa tarpusavyje, jie patvirtinami ir kitais duomenimis, specialisto iÅ¡vada, telefoninio pokalbio įraÅ¡u, tai duoda pagrindÄ juos laikytis patikimais, teisingais bei paneigia nuteistojo skundo argumentÄ , kad nukentėjusiosios, liudytojų parodymai prieÅ¡taringi ar nepatikimi.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių nurodė, jog supranta, jog jokio motyvo suduoti jai V. K. neturėjo, mano, jog jis norėjo suduoti V. Ž., tačiau, kadangi buvo girtas, pataikė jai, nes ji stovėjo Å¡alia. Å ias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios vyras V. Ž. bei jos sesuo I. D. bei I. D. sugyventinis D. Ž.. Tai, jog V. K. iÅ¡ daržo iÅ¡traukė lysves skiriančiÄ lentÄ ir ja mosavosi patvirtino ir V. Ž..Nuteistasis savo skunde taip pat nurodė, jog liudytojos I.

D. parodymais tikėti negalima, nes jos parodymai nenuoseklÅ«s, jokių sužalojimų jai nepadarė, atmestinas. V. K. nėra kaltinamas I. D. sužalojimu ir Å¡ios aplinkybės nenagrinėtinos.Nuteistojo manymu, tai, kad D. Ž. jį apibÅ«dino kaip ramų, mandagų, nekonfliktiÅ¡kÄ Å¾mogų, yra įrodymu, kad tokių veiksmų, dėl kurių kaltinamas jis neatliko, tačiau, kolegijos nuomone, tai nėra besÄ lygiÅ¡ka neabejotina aplinkybe, kad jis, bÅ«damas neblaivus, taip pasielgti negalėjo. Jo neblaiviÄ bÅ«senÄ nurodė liudytojas V.

Ž., J. Ž., be to, akivaizdu, kad ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ir pats nuteistasis telefoniniame pokalbyje su V. Ž. patvirtino, kad jis incidento metu neblaivus. Tad nuteistojo V. K. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis veikos padarymo metu buvo blaivus irt taip pasielgti negalėjo atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodydamas konflikto su V. Ž. aplinkybes, teigė, jog V. Ž. pirmasis pradėjo konfliktÄ nacionaliniu pagrindu, tačiau Å¡ios aplinkybės jokios įrodomosios reikÅ¡mės dėl nukentėjusiosios J.

Ž. sužalojimo neturi, kadangi V. Ž. byloje nėra pripažintas nukentėjusiuoju. Liudytojos L. C., N. K., T. A. nuo įvykio vietos buvo toliau, todėl visiškai tikėtina, kad jos ne tik nematė viso incidento, bet ir pačios nukentėjusiosios, todėl, vadovaujantis tik šių liudytojų parodymais, nuteistojo keliamas klausimas kas sužalojo J. Ž., esant kitų įrodymų visumai, nepagrįstas.Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai abi pusės yra konfliktuojančios – konfliktas kilo tarp V.

K. ir V. Ž., įsiterpiant į konfliktÄ J. Ž., vertinant ir nustatant faktines aplinkybes, esminę reikÅ¡mę turi objektyvÅ«s duomenys, t.y. specialistų iÅ¡vados. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi teismo medicinos specialistės iÅ¡vadomis, tinkamai įvertino iÅ¡vadų duomenis, atsižvelgiant tiek į iÅ¡vadÄ , atlikus iÅ¡orinę apžiÅ«rÄ , tiek į iÅ¡vadÄ , atliktÄ vadovaujantis medicininiais duomenimis, įrodymų visumÄ , pagrįstai pasisakė ir dėl veikos mechanizmo, dėl inkriminuotos aplinkybės – smÅ«gio lenta per galvÄ .

Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ , nurodydamas, jog V. K. savo veiksmais neabejotinai siekė suduoti smÅ«gį V. Ž., ketindamas suduoti darže rasta lenta, tačiau nepataikė ir sudavė Å¡alia buvusiai J. Ž., todėl veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog teismo iÅ¡vados Å¡ioje nuosprendžio dalyje taip pat pagrįstos iÅ¡samia surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų duomenų visumos analize ir yra motyvuotos.

Ä®rodymai vertinti tinkamai, nepažeidžiant LR BPK 20 str. reikalavimų, aplinkybių, kad teismas galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas, nenustatyta. Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Skirdamas bausmes, teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir pagrįstai už LR BK 138 str. 1 d. numatytÄ veikÄ skyrė Å¡velniausiÄ laisvės apribojimo bausmę, kuri pakankama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Civilinio ieÅ¡kinio klausimas iÅ¡spręstas tinkamai. Nukentėjusioji J. Ž. savo apeliaciniu skundu ginčijo V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ ir nurodė, kad jo nusikalstama veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 4 p., t.y. nuteistasis turi atsakyti už tai, kad nesunkiai sužalojo nėščiÄ moterį, todėl, nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis aktas neatitiko baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Å is nukentėjusiosios skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. numatytų padarinių. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios bylos duomenų ir nuteistojo V. K. atžvilgiu priimto nuosprendžio jo veika kvalifikuota ir jis nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. pagrįstai. Aukščiau paminėti ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis sužalojo nukentėjusiÄ jÄ visiÅ¡kai to nesiekdamas, todėl apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir iÅ¡vadai, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia kategoriÅ¡kai teigti, jog veika padaryta tamsiu paros metu, iki įvykio V.

K. J. Ž. nebuvo matęs, prieÅ¡ pačiam pavartojant smurtÄ jis buvo sužalotas, jo visas dėmesys buvo nukreiptas į jį sužalojusį asmenį – V. Ž. ir nors nusikalstamos veikos padarymo vieta buvo apÅ¡viesta, nors nukentėjusiosios nėštumas aiÅ¡kiai matėsi, tačiau neginčytinų faktų, jog V. K. ketino ir siekė sužaloti bÅ«tent nėščiÄ moterį arba žalojo jÄ Å¾inodamas, jog ji nėščia – nenustatyta. IÅ¡ iÅ¡tirtos medžiagos nustatyta, jog V. K. siekė suduoti smÅ«gį V.

Ž. ir per klaidÄ sužalojo Å¡alia buvusiÄ jo žmonÄ . Å iuos duomenis pilnai ir neabejotinai patvirtina aukščiau paminėtų byloje esančių įrodymų visuma, todėl duomenų, kad veika kaltinamajame akte kvalifikuota netinkamai bei teisminio nagrinėjimo metu neperkvalifikuota į sunkesnį straipsnį, nekonstatuojama.Nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde, tuo atveju, jai veika nebÅ«tų perkvalifikuota, taip pat pasisako dėl nepagrįstai, jos nuomone, paskirtos Å¡velnios bausmės. Už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytos veikos padarymÄ , įstatymas numato bausmę – laisvės apribojimÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. K., atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formÄ â€“ tyčinis nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, serga vidutinio sunkumo cukralige, todėl visa tai įvertinus, iÅ¡vada, jog bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiekti paskyrus V.

K. Å¡velniausiÄ LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , kurios laikas mažintinas nuo laisvės apribojimo bausmės vidurkio, tinkamai vadovavosi BPK 54 str. 1 ir 2 dalių reikalavimais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai, vadovaudamasis teismine praktika, iÅ¡sprendė ir civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ tiek turtinės, tiek neturtinės žalos priteisimo dalyje. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o nenubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių atkÅ«rimÄ , į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ , tinkamai buvo atsižvelgta ir į pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį.

Turtinės žalos klausimas taip pat buvo iÅ¡spręstas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodymų visetu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį keisti nuteistojo V. K. ir nukentėjusiosios J. Ž. apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-30 nuosprendis paliekamas nepakeistas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo V.

K. ir nukentėjusiosios J. Ž. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Romualdas Lincevičius Teisėjai:                                                                 Danguolė Šiugždinytė Arūnas Paštuolis