8630d356-9284-4e5a-83cc-58ddf4213fbd · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-511-238/2019 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Å iugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. B. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 3 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, prie 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 3 (trim) mėnesiams.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. kovo 1 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 1 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 29 dienos.

3. Komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Komisija tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį pataisos įstaigoje, už dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose Å iaulių tardymo izoliatoriuje paskatintas keturis kartus, tris kartus paskatintas Marijampolės pataisos namuose, 2019 m. sausio 2 d. nuteistajam buvo suteikta trumpalaikė iÅ¡vyka trims paroms grįžti į namus pas žmonÄ , dalyvavo resocializacijos programoje, socialinės reabilitacijos programose.

Pataisos namuose nuteistasis V. B. motyvuotas dalyvauti programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, supranta savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį. Nuteistasis sÄ Å¾iningai pateikia savo gyvenimo ir savo dabartinės situacijos įvertinimÄ , palaiko gerus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Å iuo metu mokosi vidurinėje mokykloje, ketina laikyti egzaminus, lanko profesinę mokyklÄ , elgiasi nepriekaiÅ¡tingai ir užsiima darbine veikla nuo bausmės pradžios. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal OASys metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 54 balai ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

Komisija darė išvadas, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nė karto baustas drausminėmis nuobaudomis, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau teistas septynis kartus, kad nuteistajam jau buvo du kartus taikytas lygtinis paleidimas, lygtinio paleidimo metu nenusikalto. Taip pat nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apylinkės teismas, remdamasis socialinio tyrimo iÅ¡vada, nurodo V. B. elgesiui bÅ«dingus kriminogeninius veiksnius – nusikaltimus vykdo pagal vienÄ modelį; didelis teistumų skaičius, mÄ stymas ir elgesys (gali pasielgti impulsyviai, kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo); nuostatos (nesuvokia pasekmių, silpni problemų sprendimo įgÅ«džiai).

Apylinkės teismas nurodo, kad visos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iÅ¡ tiesų nuteistÄ jį Å¡iuo metu lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nusikalstamas elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas pripažino, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, septynis kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, dirba, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė, tai yra 54 balai, ir kinta tik minimaliai.

Apylinkės teismas teigia, jog abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Pagal pateiktus duomenis apylinkės teismui, nuteistasis turi vos 9 klasių iÅ¡silavinimÄ , turi įgijęs suvirintojo, tekintojo ir vairuotojo specialybes. Nutartyje teigiama, kad nuteistasis planuoja grįžti į buvusiÄ darbovietę, tačiau, jokių konkrečių dokumentų, konkrečių planų dėl įsidarbinimo jis vis dar neturi, o tai, įvertinus priteisto ieÅ¡kinio didelę 114372,67 eurų sumÄ (iÅ¡ kurios yra atlyginta tik 208,41 eurai), sudaro pagrindÄ abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nors nuteistasis V. B. ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytÄ minimaliÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis Å¡iuo metu vertintina kaip pakankamai didelė.

Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumÄ savo nuožiÅ«ra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiÅ¡kai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Pažymėjo, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, Å¡iuo atveju 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiÅ«ras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau bÅ«tų galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiÅ¡kai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.

Paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

5. Skunde nuteistasis V. B. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi įstatymais, netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes. Bausmės laikas yra nustatomas teismui paskelbus nuosprendį, o kokiÄ dalį paskirtos bausmės turi atlikti, numato kiti teisės aktai, norint taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam. Skunde nuteistasis cituoja įstatymų numatytas nuostatas ir normas, nurodo, kad nuteistieji turi teisę bÅ«ti paleisti lygtinai, jei atlieka įstatyme numatytÄ bausmės dalį ir savo elgesiu parodo jog pasitaisė, jų pasitaisymÄ parodo elgesys pataisose namuose, požiÅ«ris į darbÄ , pataisos priemones, į vidaus tvarkos laikymÄ si, teigia, kad yra faktiÅ¡kai atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, kad nuteistojo elgesys yra charakterizuojamas teigiamai, motyvuotas požiÅ«ris į darbÄ , vidaus tvarkos taisyklių laikymasis, dalyvauja socialinės reabilitacijos renginiuose bei kad neturi galiojančių nuobaudų.

Skunde nuteistasis pažymi, kad skatintas septynis kartus, nuo 2019 m. kovo 26 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, du kartus buvo suteikta trumpalaikė iÅ¡vyka į namus, dirba valstybinėje įmonėje. Teigia, kad iÅ¡ atlyginimo yra atskaitoma dalis civiliniams ieÅ¡kiniams dengti, dalį atlyginimo siunčia žmonai, kadangi ji augina keturis mažamečius vaikus. Skunde teigiama, kad 2018 m. lapkričio 13 d. pataisos namų administracija yra gavusi pažymÄ apie nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pritaikius lygtinį paleidimÄ , taip pat administracija yra gavusi pažymÄ iÅ¡ įmonės UAB „Skardlita“, kad pritaikius lygtinį paleidimÄ nuteistajam V.

B., bus suteikta darbo vieta įmonėje, suvirintojo pareigose. Skunde jis pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra absoliutus atleidimas nuo bausmės, o su tam tikromis sÄ lygomis, kurių paleistas nuteistais privalo laikytis.

6. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Ä®statymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 54. Å iuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos iÅ¡vada yra teisinga ir pagrįsta faktiniais duomenimis, todėl teismas be jokio pagrindo jos nepatvirtino. Kolegija konstatuoja, kad Å¡is skundo argumentas nepagrįstas, nes BPK 360 straipsnio 2 dalis numato, kad „teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti“.

Taigi Å¡iame kontekste kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi bÅ«ti patvirtintas (nepatvirtintas) teismo, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Teismui nėra privaloma komisijos nutarimÄ patvirtinti, jeigu jis palankus nuteistajam. Tik tuo atveju kai komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, teismas nutarimÄ patvirtina, o prieÅ¡ingu atveju-nepatvirtina.

Å iuo atveju, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktines aplinkybes ir pagrįstai komisijos nutarimo netvirtino, kadangi akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiÅ¡kiai apibrėžta, kam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kas reiÅ¡kia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besÄ lyginį jo taikymÄ , nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

11. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: nuteistasis V. B. dalyvauja įvairiose pataisos namų organizuojamose programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, dirbo, taigi, nepaneigta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kad galima bÅ«tų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sÄ lygos.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys patvirtina, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 60 balų iki 54 balų ir Å¡i rizika nėra artima žemai (0-40 balų), tačiau iÅ¡ jų net 34 balai yra dinaminiai, t. y. priklausantys nuo nuteistojo elgesio ir pastangų dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis turi realiÄ galimybę juos žymiai sumažinti. Nusikalstamo smurtinio elgesio rizika taip pat įvertinta kaip vidutinė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino tÄ aplinkybę, kad V. B. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme, nes nuteistasis anksčiau daug kartų yra teistas už tyčinius nusikaltimus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečiÄ kartÄ , du kartus taikytas lygtinis paleidimas, vienÄ kartÄ taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu nuteistasis padarė nusikaltimÄ , ir tai tik įrodo, kad jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamų veikų, o tai nuteistÄ jį charakterizuoja itin neigiamai.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytus duomenis, Å¡iuo metu nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ leidžia manyti, kad nuteistasis V. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Pritariant apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli V. B. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – nusikaltimus vykdo pagal vienÄ modelį, didelis teistumų skaičius, mÄ stymas ir elgesys (gali pasielgti impulsyviai, kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo); nuostatos (nesuvokia pasekmių, silpni problemų sprendimo įgÅ«džiai). Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

13. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino jo praeitį, ankstesnius teistumus bei padarytus nusikaltimus. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje pagrįstai ir teisėtai įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas. Å iuo atveju teismas apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, taikytas priemones, teistumus pasisakė kaip apie nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios duoda pagrindÄ spręsti, ar jis ateityje gali nusikalsti, ar padarė iÅ¡vadas iÅ¡ ankstesnių teistumų, ir vertino visų kitų aplinkybių visumoje, nesuteikdamas joms ypatingos ar prioritetinės reikÅ¡mės. Taigi, jokių įstatymų nuostatų teismas nepažeidė.

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad teismui paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nuteistasis iÅ¡vadų nepadarė ir toliau pažeidinėjo įstatymus, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir toliau nusikalto. IÅ¡vardinti faktai iÅ¡ tiesų leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. B. problemų sprendimo įgÅ«džiai silpni, priimdamas sprendimus ne visuomet geba apsvarstyti bÅ«simas savo elgesio pasekmes. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados taip pat matyti, kad savo elgesio pasekmių suvokimas nepakankamas, nors kaltę ir pripažįsta, tačiau linkęs savo neteisėtus veiksmus pateisinti.

Vis dar iÅ¡lieka keturi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai: nusikalstamų veikų modelis, didelis teistumų skaičius, mÄ stymas ir elgesys bei nuostatos.

14. Visos aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui Å¡iuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat akcentuoja, kad įstatymas nedraudžia anksčiau teistiems ar lygtinai paleistiems asmenims taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, todėl nuteistojo praÅ¡ymas buvo priimtas ir Komisijoje svarstoma jo lygtinio paleidimo galimybė, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas Å¡iuo atveju pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad nustatytų ir iÅ¡analizuotų aplinkybių visuma neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo V. B. skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. birželio 5 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Aurelijus Rauckis Danguolė Å iugždinytė