2020-07-15 Nr. AB-13612-3-61-3-01782-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1103-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01782-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nevtemus“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2018 m. kovo 29 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-31/18 (toliau – ir skundžiamas nutarimas, Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas Nutarimą priėmė remdamasis tuo, jog esą Bendrovės darbuotoja S. S. 2018 m. sausio 25 d. padarė tris Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, AKĮ) pažeidimus, tačiau dėl šių pažeidimų jokie kompetentingų institucijų sprendimai nėra įsiteisėję. Dėl Nutarime paminėtų 2018 m. sausio 25 d. tariamai padarytų pažeidimų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. 11-143-963/2018, kurioje S. S. ginčija jos atžvilgiu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) priimtą 2018 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR N- 3601-2018. Sprendimai minėtoje administracinio nusižengimo byloje gali turėti tiesioginės įtakos šios administracinės bylos eigai ir rezultatams.

3. Nutarimas priimtas nesant teisėto pagrindo. Be to, buvo praleistas bylos nagrinėjimo terminas, nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. 2018 m. sausio 25 d. faktų fiksavimo protokole nurodyta, jog patikrinimo metu jame dalyvavo Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyr. specialistas R. D., kuris kartu su policijos pareigūnais pasirašė protokole. Taigi apie padarytą pažeidimą Departamentui tapo žinoma tą pačią dieną, t. y. 2018 m. sausio 25 d., tačiau Nutarimas priimtas 2018 m. kovo 29 d., t. y. praleidus terminą. Dėl nurodytos priežasties Nutarimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

4. Atsakovas pažeidė bylos nagrinėjimo ikiteisminę tvarką, kadangi Bendrovė jokių pranešimų iš Departamento nei apie protokolo surašymą, nei apie posėdžio laiką ir vietą negavo. Bendrovė iki 2018 m. balandžio 25 d., kai gavo Nutarimą, apie vykstantį jos atžvilgiu procesą iš viso nieko nežinojo. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeisti AKĮ 37–38 straipsniai.

5. Pareiškėjui priklausančiame bare yra sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (įrengti stalai, sėdimos vietos), bare pakabinti pranešimai, jog alkoholiniai gėrimai parduodami tik vartojimui vietoje, jie išpilstomi iš originalios pakuotės į kitą tarą, Bendrovės darbuotojos yra pasirašytinai supažindintos su alkoholinių gėrimų pardavimo nuo 20 iki 10 valandos tvarka. Teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, iš ūkio subjekto nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekiant užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje.

6. Skundžiamame nutarime akcentuojama, jog alkoholinis gėrimas buvo supiltas į vienkartinę tarą, tarsi konstatuojant šio veiksmo neteisėtumą. Tačiau niekaip kitaip reikalavimo išpilstyti alkoholinius gėrimus, kaip tik išpilstant juos į tarą (kitą tarą), įgyvendinti nėra įmanoma ir kitoks reikalavimas (supilstyti ne į tarą) būtų absurdiškas. O tai, kad tai buvo vienkartinė tara – plastikinė taurė (bokalas) – savaime nedaro to veiksmo neteisėtu, nes joks įstatymas nedraudžia alkoholį pilstyti į vienkartines plastikines taures, įskaitant galiojančias higienos normas. Be to, Bendrovė neturi galimybės gėrimus pilstyti į stiklinę tarą, nes tam reikėtų ją plauti, o tam reikalinga atitinkama įranga ir kiti ištekliai. Kiekvienas ūkio subjektas savo ūkinę veiklą planuoja, organizuoja ir vykdo, atsižvelgdamas į savo finansinę ir bendrą rinkos situaciją ir yra laisvas pasirinkti tas priemones, kurios jam yra optimalios ir atitinka finansines ir organizacines veiklos galimybes.

7. Bendrovė kaltinama tuo, kad jos darbuotoja, supildama alkoholinius gėrimus į vienkartinę plastikinę tarą ir uždengdama ją (tarą) specialiu tam pritaikytu dangteliu, suteikė galimybę pirkėjui alkoholinius gėrimus nevartoti vietoje, o išsinešti iš viešojo maitinimo įstaigos. Tačiau iš esmės teisėtos veikos (pilstyti gėrimus į vienkartinę tarą ir kliento prašymu šią tarą uždengti dangteliu su ertme šiaudeliui įstatyti) negali lemti neteisėto veiksmo. Akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą, padarė procedūrinių pažeidimų, plečiamai aiškino AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas ir nepagrįstai padarė išvadas dėl S. S. veiksmų, kurie dar administracinio nusižengimo byloje nepripažinti neteisėtais, nustatė Bendrovės pažeidimus, kurių nenumato teisės aktai. Nepagrįstai Nutarime nurodyta ir tai, kad Bendrovė sistemingai pažeidinėja AKĮ, nes neva padarytas pažeidimas pasireiškė trumpu vienkartiniu veiksmu.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo darbuotojos administracinio nusižengimo byloje yra sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) požiūriu, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar juridinis asmuo kaip įmonė tinkamai vykdė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.

10. Pareiškėjas klaidingai sieja Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skaičiavimo pradžią su 2018 m. sausio 25 d. faktų fiksavimo protokolo surašymo momentu. Departamentas 2018 m. vasario 15 d. Bendrovei surašė protokolą Nr. ATK2-040 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodytas faktinis ir teisinis Įstatymo pažeidimo pagrindas, todėl 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. vasario 15 d., kai Bendrovei aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad ji padarė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Departamento nuomone, pareiškėjas subjektyviai vertina 2018 m. sausio 25 d. faktų fiksavimo protokolo surašymo aplinkybes, minėtame protokole Bendrovei nebuvo suformuluotas kaltinimas. Tik įvertinusi Bendrovės pateiktą 2018 m. sausio 25 d. kontrolinę kasos juostą, kurią Bendrovė 2018 m. sausio 29 d. raštu Departamentui pateikė 2018 m. sausio 31 d. bei Departamento vyr. specialistui 2018 m. vasario 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. TP-7 informavus apie neplaninio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, institucija turėjo pakankamai informacijos apie Įmonės padarytą Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, todėl surašė 2018 m. vasario 15 d., kurio pagrindu Bendrovei buvo suformuluotas kaltinimas dėl Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo. Taigi Nutarimas priimtas nepažeidžiant Įstatyme nustatyto 2 mėnesių termino.

11. Atsakovas nesutiko su skundo argumentu, kad Departamentas pažeidė Įstatymo 37, 38 straipsnius ir neinformavo pareiškėjo apie surašytą Protokolą bei bylos nagrinėjimą Departamente, nesudarė sąlygų susipažinti su byla, pateikti rašytinius paaiškinimus. Departamento 2018 m. vasario 15 d. raštas Nr. S-526 „Dėl pranešimo“, kuriame pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, bei pateiktas 2018 m. vasario 15 d. protokolas Nr. ATK2-040, kuriame suformuluotas kaltinimas Bendrovei, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, kas laikytina tinkamu informavimu pagal Įstatymo 38 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis bylos tyrimu.

12. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis ėmėsi priemonių užtikrinant Įstatymo reikalavimų laikymąsi ir Bendrovės kavinėje pakabino pranešimus apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, pasirašytinai supažindino darbuotojas su Įstatyme nustatyta alkoholinių gėrimų pardavimo tvarka. Departamento nuomone, šios priemonės yra pasyvios ir nelaikytinos efektyviomis, kurios užtikrintų Įstatymo laikymąsi. Nagrinėjamu atveju objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visuma, kuri įrodyta byloje surinktais nuosekliais ir neprieštaringais įrodymais, akivaizdžiai patvirtina, jog Bendrovė sistemingais veiksmais nevykdė vienos iš Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto sąlygų, t. y. neužtikrino, kad nuo 20 iki 10 val. parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje: Bendrovės darbuotoja pardavė alkoholinius gėrimus, juos išpilstydama į vienkartinius bokalus ir juos uždengdama dangteliais, tai sudarė pirkėjams palankias sąlygas išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešojo maitinimo vietos (1, 2 ir 3 epizodai); alkoholinius gėrimus sudėjo į vienkartinį baltos spalvos maišelį (1 epizodas), pardavė pakankamai didelį kiekį alkoholinių gėrimų (1 ir 3 epizodai), kuris barmenei galėjo suponuoti, kad pirkėjai alkoholinių gėrimų nevartos vietoje ir jie bus išsinešti iš Bendrovės viešojo maitinimo vietos ir neatsisakė jų parduoti suvokdama, kad alkoholiniai gėrimai nebus vartojami vietoje.

13. Uždengdama dangteliais taras, į kurias buvo išpilstyti alkoholiniai gėrimai, Bendrovės darbuotoja aktyviais veiksmais sudarė patogias sąlygas pirkėjams alkoholinius gėrimus išsinešti. Departamento nuomone, vienkartinių tarų uždengimas dangteliais akivaizdžiai sietinas su alkoholinių gėrimų išsinešimu, o ne vartojimu vietoje, todėl patvirtina Bendrovės AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymosi imitavimą. Bendrovė yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtoja ir yra atsakinga už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Atsakovo teigimu, 3 kartus per vienos valandos trukmės laikotarpį išsinešti alkoholiniai gėrimai, laikytina sistemingu pažeidimu.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 25 d. buvo surašytas faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-019, kuriame užfiksuota, jog 2018 m. sausio 25 d. (ketvirtadienį) atliekant neplaninį patikrinimą pagal Departamento direktoriaus pavedimą Nr. ATK1-022 kartu su Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais nustatyta, kad: 1) 2018 m. sausio 25 d. apie 21.30 val. kavinės darbuotoja S. S. pirkėjui V. M. (V. M.) pardavė keturis plastikinius butelius alkoholinio alaus po 1 l, alų perpylė į plastikines 1 l talpos stiklines „Coca Cola“ uždarytais dangteliais, juos sudėjo į maišelį (tokiu būdu palengvindama alkoholinių gėrimų išsinešimą), pirkėjas alų išsinešė iš kavinės baltos spalvos maišelyje; 2) 2018 m. sausio 25 d. apie 22.00 val. kavinės darbuotoja S. S. pirkėjai V. D. pardavė butelį brendžio „Torres 5“ (talpa 0,7 1, alkoholio koncentracija 38 proc. tūrio), kurį perpylė į 1 l talpos plastikinę stiklinę „Coca Cola“ su dangteliu, kurią pirkėja iš karto išsinešė iš kavinės; 3) 2018 m. sausio 25 d. apie 22.10 val. kavinės darbuotoja pirkėjui D. T. pardavė 0,5 l alkoholinio alaus, 0,5 l alkoholinio sidro ir butelį trauktinės „Jagermeister“ (talpa 0,5 1, alkoholio koncentracija 35 proc. tūrio), alkoholinius gėrimus perpylė į vienkartinius plastikinius indus su dangteliais; pirkėjai V. M., V. D., D. T. 2018 m. sausio 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad jie pirko minėtus alkoholinius gėrimus, kuriuos barmenė perpylė į vienkartines taras, ir kurių jie vietoje nevartojo, o išsinešė; Bendrovės darbuotoja S. S. 2018 m. sausio 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pirkėjams pardavė alkoholinius gėrimus, kuriuos išpilstė į vienkartinius indus su dangteliais, lankytojus įspėjo, kad alkoholis vartojamas vietoje ir išsinešti negalima, tačiau patvirtino, kad klientai esą nurodę, jog išeina parūkyti, todėl jų sustabdyti negalėjo.

16. Byloje buvo nustatyta, kad Departamento vyriausiasis specialistas R. D. 2018 m. vasario 9 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl UAB „Nevtemus“ Nr. TP-7; 2018 m. vasario 15 d. tas pats valstybės tarnautojas surašė protokolą Nr. ATK2-040, kuriame Bendrovei buvo suformuluotas kaltinimas dėl Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo; Departamentas 2018 m. kovo 29 d. priėmė nutarimą Nr. ATK2-31/18, kuriuo Bendrovei už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą paskyrė 360 Eur baudą.

17. Teismas vadovavosi AKĮ 18 straipsniu ir nurodė, kad pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

18. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs paminėtą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad ginčo alkoholiniai gėrimai buvo paduoti draudžiamu laiku – apie 22 val., juos uždarytose pakuotėse (vienkartinėse plastikinėse tarose su dangteliais) pardavė darbuotoja S. S., ko veikė pareiškėjo vardu. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo darbuotojos padaryti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu.

19. Teismas pažymėjo, kad neliko ginčo, jog 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjui priklausančioje viešojo maitinimo įstaigoje nuo 22.00 val. iki 22.10 val. darbuotoja S. S. trims pirkėjams pardavė alkoholinius gėrimus uždarytose pakuotėse (vienkartinėse plastikinėse tarose su dangteliais), kurias pirkėjai išsinešė iš pareiškėjui priklausančios viešojo maitinimo įstaigos. Vertindamas aplinkybę, ar Bendrovė ėmėsi efektyvių priemonių užtikrinti, kad parduoti alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, teismas konstatavo, kad tai, jog alkoholinis gėrimas pardavimo metu buvo perpiltas į kitą tarą, savaime nesuponuoja išvados, kad alkoholinis gėrimas bus vartojamas vietoje. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, kad pirkimų metu visas alkoholinis gėrimas buvo supiltas į vienkartinę tarą, kuri uždengta plastikiniais dangteliais. Teismo vertinimu, alkoholis kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose jį vartoti vietoje pilamas į daugkartinio naudojimo indus. Teismas pažymėjo, kad Bendrovės teikiamos taros ypatybės (vienkartinis indelis su dangteliu) sudaro palankesnes sąlygas pirkėjui išsinešti nusipirktą alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo įstaigos. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad pirkėjams buvo sudarytos galimybės netrukdomai išsinešti alkoholinį gėrimą ir jį vartoti ne viešojo maitinimo įstaigoje.

20. Teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad atsakovas priimdamas Nutarimą padarė esminių procedūrinių pažeidimų. Nustatęs, kad Departamento protokolas Nr. ATK2-040, kuriame buvo Bendrovei buvo suformuluotas kaltinimas dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, buvo surašytas 2018 m. vasario 15 d, teismas nurodė, kad nuo šios datos, t. y. 2018 m. vasario 15 d., skaičiuotinas 2 mėnesių terminas, todėl darė išvadą, kad AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatyto sankcijos skyrimo termino (per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos) atsakovas nepažeidė. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtino, kad Departamento pranešimas apie nustatytą pažeidimą ir bylos nagrinėjimo laiką pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu buveinės adresu, byloje nebuvo duomenų, kad Bendrovė atsakovui yra nurodžiusi kitą adresą, pareiškėjui buvo žinoma apie Departamente pradėtą tyrimą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas tinkamai informavo pareiškėją apie padarytą pažeidimą ir jo nagrinėjimą Departamente, todėl skundo argumentus dėl netinkamo informavimo apie bylos nagrinėjimą Departamente atmetė kaip nepagrįstus.

21. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad pareiškėjo taikytos priemonės, siekiant užtikrinti alkoholio vartojimo ribojimą, negali būti pripažįstamos pakankamomis ir efektyviomis, kurių analogiškoje situacijoje imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Teismo vertinimu Departamentas 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. ATK2-31/18 pagrįstai ir teisėtai nubaudė pareiškėją už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą 360 Eur dydžio bauda. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė paskirtos baudos dydžio neginčijo, ir darė išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

III. 22. Pareiškėjas UAB „Nevtemus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Departamento 2018 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. ATK2-31/18.

23. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo darbuotojos padarytas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Bendrovės darbuotoja S. S. už tuo pačius veiksmus, kurie inkriminuojami pareiškėjui, buvo nubausta ANK nustatyta tvarka ir ši nuobauda buvo patvirtinta teismo (žr., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-462/2018). Šioje byloje buvo būtina analizuoti minėtą Klaipėdos apygardos teismo nutarimą, kadangi jis yra priimtas dėl tų pačių veikų, kurios analizuojamos ir šioje byloje. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendimą motyvavo tokiais argumentais, kurie neatitinka Klaipėdos apygardos teismo motyvų ir netgi jiems prieštarauja. Skirtingi teismai negali tų pačių aplinkybių ir veikų aiškinti bei traktuoti skirtingai, kadangi tai sukuria teisinį netikrumą ir nestabilumą.

24. Bendrosios kompetencijos teismas konstatavo, kad alkoholinius gėrimus ir šioje byloje aptariamais atvejais parduoti taroje su dangteliu, supakuoti juos į vienkartinį maišelį buvo pačios S. S. pasirinkimas. Tuo tarpu šioje byloje pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo darbuotojos individualius veiksmus ir jos subjektyvų pasirinkimą prilygino juridinio asmens veiksmams ir taikė sankciją ir juridiniam asmeniui. Byloje nenustatyta, jog juridinis asmuo būtų padaręs kažkokius neteisėtus veiksmus. Taigi pirmosios instancijos teismas neleistinai darbuotojos neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes sutapatino su juridiniu asmeniu, nes kitoje byloje konstatuota, kad veiksmai buvo atlikti darbuotojos pasirinkimu.

25. Teismas išeidamas už bylos dalyko ribų neleistinai faktiškai kriminalizavo pareiškėjo bare vykdomą prekybą alkoholiu ir kitus gėrimus supilstant į vienkartinę tarą. Teismas padarė jokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstą išvadą, kad alkoholis į vienkartinius indus gali būti pilstomas tik masinių renginių ir susibūrimų metu, o kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose jį vartoti vietoje neva turi būti pilamas į daugkartinio naudojimo indus. Pareiškėjo teigimu, ši išvada faktiškai vien prekybą alkoholiniais gėrimais iš vienkartinių plastikinių bokalų (su ar be dangtelių) prilygina AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimui, nors jokie teisės aktai nedraudžia kavinėms (barams) prekiauti alkoholiniais gėrimais išpilstant juos į vienkartinę tarą. Teismas nurodinėja, kaip privatus juridinis asmuo turi organizuoti savo verslą. Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada prieštarauja jau minėtam Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarimui, kuriame aiškiai pasakyta, kad prekyba alkoholiniais gėrimais vienkartinėje taroje netgi ją uždengus dangteliu, nelaikytinas neteisėtu ir aplaidžiu. Tuo tarpu šioje byloje teismas tokią prekybą faktiškai pripažino a priori prieštaraujančią AKĮ.

26. Šiuo atveju pareiškėjui priklausančiame bare yra sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (įrengti stalai, sėdimos vietos), bare pakabinti pranešimai, jog alkoholiniai gėrimai parduodami tik vartojimui vietoje, jie išpilstomi iš originalios pakuotės į kitą tarą, darbuotojai yra pasirašytinai supažindintos su alkoholinių gėrimų pardavimo nuo 20 iki 10 valandos tvarka. Šios priemonės teismų praktikoje pripažintos pakankamomis AKĮ laikymuisi užtikrinti. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, kad ūkio subjekto darbuotojai neturi teisės taikyti pirkėjams prievartos priemones, kad būtų užtikrintas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatų laikymasis.

27. Sprendime konstatuojama, kad alkoholinis gėrimas buvo supiltas į vienkartinę tarą, tarsi konstatuojant šio veiksmo neteisėtumą. Tačiau šioje vietoje pasakytina, kad niekaip kitaip reikalavimo išpilstyti alkoholinius gėrimus, kaip tik išpilstant juos į tarą (kitą tarą), įgyvendinti nėra įmanoma ir kitoks reikalavimas (supilstyti ne į tarą) būtų absurdiškas. O tai, kad tai buvo vienkartinė tara – plastikinė taurė (bokalas), savaime nedaro to veiksmo neteisėtu, nes joks įstatymas nedraudžia alkoholį pilstyti į vienkartines plastikines taures, įskaitant galiojančias higienos normas. Pareiškėjas neturi galimybės gėrimus pilstyti į stiklinę tarą, kita vertus, kiekvienas ūkio subjektas savo ūkinę veiklą planuoja, organizuoja ir vykdo, atsižvelgdamas į savo finansinę ir bendrą rinkos situaciją ir yra laisvas pasirinkti tas priemonės, kurios jam yra optimalios ir atitinka finansines ir organizacines veiklos galimybes.

28. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį jį atmesti.

29. Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai skiriasi nuo Klaipėdos apygardos teismo nutartyje išdėstytų argumentų. Departamento nuomone, nei vienas iš teismų nenukrypo nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, be to ir darbuotoja, ir pareiškėjas pripažinti pažeidusiais Įstatymo reikalavimus. Aktualioje teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla, neturi prejudicinės galios juridinio asmens byloje.

30. Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo alkoholinių gėrimų supilstymą į vienkartines stiklines yra subjektyvus teismo sprendimo interpretavimas. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo teikiamos taros ypatybės (vienkartinis indelis su dangteliu) sudaro palankesnes sąlygas pirkėjui nusipirktą alkoholį išsinešti.

31. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pranešimų pakabinimas viešojo maitinimo vietose bei darbuotojų supažindinimas su alkoholinių gėrimų pardavimo tvarka nėra efektyvi priemonė ir savaime nesuponuoja ūkio subjekto veiksmų pakankamumo siekiant užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjas nepagrįstai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-240-525/2017 – bylos skirtingos faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu. Teisiškai nereikšmingi pareiškėjo teiginiai, kad darbuotoja negali taikyti prievartos priemonių pirkėjams. Departamentas neinkriminavo pareiškėjui minėtų priemonių netaikymo. , todėl šie Pareiškėjo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi.

32. Departamentas akcentuoja, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto redakcija, kurioje įstatymo leidėjas numatė dvi kumuliatyvias sąlygas (kartu egzistuojančias sąlygas), kurioms esant yra taikoma numatyto draudimo išimtis: pirmoji sąlyga – parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams, antroji sąlyga – tik vartoti vietoje (t. y. užtikrinant, kad parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai bus vartojami tik vietoje, nebus išsinešami iš viešojo maitinimo vietos).

33. Nagrinėjamu atveju objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visuma, kuri įrodyta byloje surinktais nuosekliais ir neprieštaringais įrodymais patvirtina, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais sudarė sąlygas klientams alkoholinius gėrimus išsinešti alkoholinius gėrimus iš pareiškėjo viešojo maitinimo vietos draudžiamu laiku ir neužtikrino Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymosi. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Nevtemus“ už AKĮ 13 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą skirta 360 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias AKĮ nuostatas, jį atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai Nutarimu pripažino pareiškėją pažeidusiu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas bei skyrė jam ekonominę sankciją.

36. Pareiškėjas su šiomis teismo išvadomis nesutinka, akcentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo darbuotojos padarytą nusižengimą priskyrė pareiškėjo veiksmams, nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarime konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo sprendė, jog parduotų gėrimų išpilstymas į vienkartinę tarą savaime reiškia, jog šie gėrimai nebus vartojami viešojo maitinimo vietoje, o pirkėjai juos išsineš.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės taikymu ir, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, tik papildo teismo sprendimo išvadas ginčui taikytinos teisės aiškinimu.

39. AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

40. Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais; šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčo nėra dėl Departamento nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad 2018 m. sausio 25 d. nuo 21.30 val. iki 22.10 val. pareiškėjui priklausančios kavinės darbuotoja S. S. trims pirkėjams pardavė alkoholinių gėrimų (alaus, brendžio, trauktinės), kuriuos perpylė į plastikines 1 l talpos stiklines „Coca Cola“ uždarytais dangteliais, o šias vienkartines stiklines pirkėjai iš karto išsinešė iš kavinės.

42. Pareiškėjas nesutikimą su konstatuotu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimu argumentuoja tuo, kad šį pažeidimą padarė ne Bendrovė (juridinis asmuo), o pareiškėjo darbuotoja, kuri už šį pažeidimą nubausta administracine tvarka, teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad ji ginčo veiksmus atliko savo valia ir iniciatyva.

43. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal AKĮ 33 straipsnio 1 dalį fiziniai asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. AKĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šio įstatymo pažeidimus baudas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija.

44. Aptartas teisinis reguliavimas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, kad Bendrovės darbuotojos veiksmų teisinis vertinimas nėra teisiškai reikšmingas vertinant, ar yra pagrindas taikyti atsakomybę juridiniam asmeniui už atitinkamų AKĮ nustatytų reikalavimų pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-143/2016).

45. Tai, kad tarp nagrinėjamos bylos ir Bendrovės darbuotojos administracinio nusižengimo bylos nėra prejudicinio ryšio, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-669-602/2018 (b. l. 96–98). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog prekybą vykdantys ūkio subjekto darbuotojai veikia to ūkio subjekto vardu (žr., pvz., 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-159/2008). Taip pat šio teismo praktikoje nurodoma, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neleistinai darbuotojos neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes sutapatino su juridiniu asmeniu, atmeta kaip nepagrįstus.

46. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančiu teisiniu reguliavimu, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20.00 val. iki 10.00 val. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, o apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko Departamentas ir pirmosios instancijos teismas.

47. Kaip jau buvo nurodyta, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

48. LVAT praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr., pvz., 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, nurodo, kad teismas be jokio teisinio pagrindo kriminalizavo vienkartinės (plastikinės) taros naudojimą Bendrovės kavinės veikloje, kas, neva, savaime reiškia, kad parduoti alkoholiniai gėrimai nebus vartojami vietoje. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad ėmėsi proporcingų atsargos priemonių, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi.

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi galima pasinaudoti tik tada, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos, t. y. parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, AKĮ ar kituose teisės aktuose nėra uždrausta viešojo maitinimo vietose, kavinėse naudoti vienkartinę tarą, tačiau pažymėtina, kad iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos akivaizdu, jog parduodant alkoholinius gėrimus, išpilstytus į kitą tarą iš gamyklinės pakuotės, turi būti užtikrinamas jo vartojimas vietoje. Ginčui aktualios redakcijos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis taikoma tik tiems verslo subjektams, kurie faktiškai, o ne formaliai atitinka viešojo maitinimo įstaigos sąvoką. AKĮ 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad viešojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Vadinasi, subjektai, kuriems yra taikoma AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra ((žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4242-968/2019, 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2444-629/2020 ir kt.).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų (parduotų alkoholinių gėrimų kiekvienam pirkėjui kiekis, pardavimo laikas, alkoholinių gėrimų perpylimas į patogią išsinešti vienkartinę tarą, šios taros sudėjimas į maišelį (1 epizodo atveju), pirkėjų apsilankymo kavinėje trukmė (visi pirkėjai užėję į kavinę ir jos netrukus išėjo ir nešėsi įsigytus, perpiltus alkoholinius gėrimus) išvadai, jog tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas sudaro tinkamas sąlygas išsinešti gėrimus ir maitinimo veikla yra tik imituojama, t. y. pardavėja pardavė alkoholinius gėrimus būdu, kuris neužtikrino viso alkoholio suvartojimo vietoje, o pareiškėjo nurodomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad gėrimai būtų vartojami vietoje, yra formalios ir neefektyvios.

52. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog iš ūkio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje. T. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesudarė net minimalių ir pakankamų sąlygų pirkėjams įsigytus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (priešingai – perpylė įsigytus gėrimus į beveik sandarią vienkartinę tarą, ją sudėjo į maišelius), todėl ir pirkėjo neva savavališki veiksmai šiuo atveju negali panaikinti pareiškėjo atsakomybės.

53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Atsižvelgdamas į tai, kad kiti pareiškėjo nurodomi apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiantys skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus” apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė