2021-09-02 Nr. AB-17392-4-52-3-00450-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo.
Legislator headnote
AI generated2021-09-02 Nr. AB-17392-4-52-3-00450-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-3892-624/2021
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00450-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,
užsieniečiui I. I., jo atstovui advokatui R. J.,
vertėjui Abdulmecit Zengin,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė sulaikyti užsienietį iki 2021 m. spalio 29 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Centras atsiliepime nurodė, kad:
1.1. 2021 m. liepos 29 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnas sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu I. I. (taip pat žinomas kaip E. K.), (duomenys neskelbtini), prisistačiusį užsienietį ne ilgiau kaip 48 val. Minėtas (duomenys neskelbtini) pilietis išvyko iš Centro ir tą pačią dieną kartu su kitais 8 užsieniečiais buvo sulaikytas kelyje Kalvarija–Suvalkai, išvažiuojant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsienietis pareigūnams pateikė Lietuvos Respublikoje išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę bei pilietybę ir suteikiančių jam teisę būti ir vykti per Lenkijos Respubliką, jis pateikti negalėjo.
1.2. Pirmąjį kartą užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 13 d., veikdamas 48 asmenų grupėje, nepateikė asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, bet pateikė prieglobsčio prašymą ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas nagrinėja užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka, kadangi vertinant prieglobsčio prašymo motyvus, darytina išvada, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas. Užsienietis, nurodydamas atvykimo į Lietuvą priežastis ir tikslus, paaiškino, kad jam buvo nesvarbu kokioje Europos Sąjungos valstybėje prašytis prieglobsčio, ir jeigu Migracijos departamentas priims neigiamą sprendimą – jis vyks į kitą Europos Sąjungos šalį prašytis prieglobsčio.
1.3. Užsienietis buvo nuolat supažindinamas su jo teisine padėtimi, jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvoje pasiprašė tik po sulaikymo, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, darytina išvada, kad užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaistyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš Centro tvarkos, ir tikėtina, kad, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti.
1.4. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, taip pat į tai, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, užsienietis Centre sulaikytinas iki 2021 m. spalio 29 d., bet ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 7, 10 ir 11 punktų pagrindu.
II. 2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu sulaikė užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
3. Teismas nurodė, kad užsienietis 2021 m. birželio 13 d. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Aptartos aplinkybės sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
4. Teismas pažymėjo, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat užsienietis nesilaiko Lietuvos įstatymų, nevykdo Centro taisyklių ir Migracijos departamento sprendimo dėl apgyvendinimo. Nurodytos aplinkybės neleidžia taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.
III. 5. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:
5.1. Bylą nagrinėjęs teismas užsieniečio atžvilgiu netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės dėl to, kad jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tačiau šie teismo nurodyti motyvai nėra įtvirtinti Įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, nenustatė. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir kraštutinės priemonės prasmės, nebuvo proporcingas.
5.2. Sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga užsieniečio laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis, nors kartą buvo išvykęs iš Lietuvos, suprato savo elgesį, pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos. Tai buvo vienkartinis, epizodiškas veiksmas, sąlygotas žmogiškosios baimės jausmo būti grąžintam į pavojingą vietovę, o ne tyčinio siekio pažeisti nustatytą tvarką. Užsienietis yra nusipelnęs galimybės, kad juo būtų vėl patikėta skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri būtų artima sulaikymui, bet vis tik mažiau varžytų jo judėjimo laisvę.
5.3. Centre yra sudarytos pakankamos sąlygos užsieniečio apgyvendinimui, tokiomis sąlygomis, kad būtų užtikrintas jo buvimas Centro teritorijoje, todėl yra pagrindas neskirti jam griežčiausio laisvės ribojimo būdo – sulaikymo. Taikant prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti užsieniečio laisvės. Bent tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis užsieniečio interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti užsieniečio prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.
5.4. Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas, nes teismo posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.
6. Centras atsiliepimu prašo užsieniečio apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Centras atsiliepime nurodo, kad:
6.1. Užsienietis iš Lietuvos Respublikos bandė pasišalinti tyčia, tai sąmoningai suprasdamas ir žinodamas galimas tolimesnes pasišalinimo iš Lietuvos Respublikos pasekmes. Nekyla jokių abejonių dėl to, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Užsieniečio piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus ir realus.
6.2. Priimtas neigiamas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) leidžia daryti išvadą, kad ateityje užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, kad užsienietis, nebūdamas sulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
6.3. Nesutiktina su užsieniečiu, kad jis nebuvo tinkamai teisme išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Užsieniečiui teisme buvo suteikta teisė pasisakyti ir duoti parodymus, jis davė paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, uždavė klausimus. Taip pat užsienietis apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečiai aplinkybių jis tariamai negalėjo paaiškinti pirmosios instancijos teisme ir kokių aplinkybių teismas negalėjo individualizuoti. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai nelaikytini pagrindu pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
6.4. Alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, užsienietis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, todėl nėra teisinio pagrindo jam paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 7. Šioje byloje skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimas, kuriuo užsienietis sulaikytas iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinio statuso.
8. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietį apgyvendinti Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).
9. Taigi, užsienietis iš esmės neginčija, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindai, kuriais vadovaujantis jis gali būti sulaikytas, tačiau prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tiek jo interesus.
10. Nagrinėjamu atveju užsienietis buvo sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Vadovaujantis minėta Įstatymo nuostata prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 11 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.
11. Nors Migracijos departamentas priėmė užsieniečio atžvilgiu 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 21S10951 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, tačiau užsienietis šiuo metu vis dar yra prieglobsčio prašytojas, kadangi galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas (Migracijos departamento sprendimas yra apskųstas teismui). Todėl vertintina, kad užsieniečio nurodyti motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, dar nėra galutinai išsiaiškinti, ir kad užsienietį galima sulaikyti Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
12. Šioje byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad užsienietis jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu siekė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos dar iki Migracijos departamento sprendimo, kuriuo užsieniečiui nesuteiktas pabėgėlio statutas ar papildoma apsauga, priėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad užsienietis nors kartą ir buvo išvykęs iš Lietuvos, suprato savo elgesį, pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos, yra niekuo nepagrįsti, kadangi užsieniečiui buvo žinomos jo teisės ir pareigos, jis žinojo, kad negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau vis tiek pabandė tai padaryti.
13. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad taikyti užsieniečiui tik alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo, nes kyla pernelyg didelė rizika, jog bus nepasiekti užsieniečio sulaikymu siekiami tikslai, t. y. užsienietis, būdamas nesulaikytas, siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės valstybę, gali vėl bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jau teisminėje nagrinėjimo stadijoje jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą.
14. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad užsieniečio apeliacinio skundo argumentai dėl teismo posėdžio organizavimo pirmosios instancijos teisme, dėl ko jis teigia nebuvęs tinkamai išklausytas, (teismo posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas), nėra nepagrįsti, pareiškėjas neatskleidė, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad tai galėjo apspręsti byloje priimtą procesinį sprendimą, dėl ko būtų pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, užsienietis pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją, jo atstovo dalyvavimas buvo užtikrintas Be to, ši byla žodinio proceso tvarka išnagrinėta ir apeliacinės instancijos teisme.
15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, šio sprendimo nėra pagrindo keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Visgi pažymėtina, kad teismas neturėjo pagrindo sprendimu sulaikyti užsienietį ilgiau nei teikimu prašė Centras, t. y. iki 2021 m. spalio 29 d., dėl to užsieniečio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir teismo sprendimas pakeistinas – užsienietis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu sulaikytinas iki 2021 m. spalio 29 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Užsieniečio I. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą pakeisti.
Sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu I. I. prisistačiusį užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 29 d., bet ne ilgiau kol buvo priimtas galutinis sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė
Virginija Volskienė