862d340c-ef45-4f52-8d65-221ff37307ef · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-450-892/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02848-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.3.2, 2.1.5, 2.4.2.5, 2.6.10.5.2.5 VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 20 d. Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienėsekretoriaujant Liucijai Vasiliauskienei dalyvaujant ieškovo atstovėms V. B., advokatei Danutei Puzirauskienei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovui Justui Vaitiekaičiui atsakovei N. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui Michail Bron viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo J.

M. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, S. G., N. Ž., I. G. dėl įsakymų pripažinimo negaliojančiais bei žalos priteisimo, tretieji asmenys UAB “Minorantė”, VÄ® Registrų centras n u s t a t ė:IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 1996-09-25 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 41-2690 jam buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,25 ha žemės grÄ Å¾inant ekvivalentine natÅ«ra žemės Å«kio veiklai bendrÄ 3,25 ha žemės sklypÄ .

Å iuo sprendimu ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾intas 1,42 ha ploto žemės sklypas Vilniaus rajone, Buivydų kaime, kad. Nr. 4124/0200:0029, 1996-10-07 žemės sklypas įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. 2014-02-24 atlikus minėto sklypo kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad dalis sklypo (apie 0,60 ha) atmatuota kitiems asmenims, tai yra dalis sklypo persidengia su kaimyniniu skypu, kadastrinis Nr.4124/0100:0113, priklausančiu B. J., O. Z. ir S. Z.. IeÅ¡kovas 2014-02-27 skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrių praÅ¡ydamas nurodyti, kokiu pagrindu dalis jam priklausančio žemės sklypo buvo atiduota kitiems asmenims, 2014-04-08 pateikė praÅ¡ymÄ atsiųsti sprendimų, kurių pagrindu jam priklausančio sklypo dalis buvo atiduota kitiems asmenims bei žemės sklypo planų, kopijas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-05-14 rašte nurodė, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre buvo įregistruotas 1996-10-07 nepažymint sklypo ribų kadastro žemėlapyje, nes tuo metu toks reikalavimas teisės aktuose nebuvo numatytas, ieškovui priklausantis žemės sklypas persidengia su žemės sklypu, kadastrinis Nr.4124/0100:0113. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-04-18 atsakyme nurodė, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0200:29, ribos atitinka Buivydų kaimo asmeninio ūkio žemės sklypų brėžinyje nurodytas žemės sklypo ribas, žemės sklypo Nr. 4124/0100:0013, ribos buvo suprojektuotos Dūkštų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000-09-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3221-41.

IeÅ¡kovui pateikus užklausimÄ VÄ® “Registrų centras” paaiÅ¡kėjo, kad Vilniaus apskrities 2003-11-18 virÅ¡ininko sprendimu Nr. 41-16985 F. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,45 ha žemės sklypÄ grÄ Å¾inant natÅ«ra 5,23 ha žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai ir bendrÄ 0,22 ha žemės sklypÄ namų valdai Buivydų kaime, DÅ«kÅ¡tų sen., Vilniaus rajone, minėtÄ sklypÄ kaip palikimÄ po F. G. mirties priėmė R. G., po kurio mirties lygiomis dalimis jį paveldėjo I.

G., S. G. ir N. Ž., 2006-01-03 1/3 dalį žemės sklypo dalių I. G. padovanojo S. G., vėliau sklypo dalis buvo perleista kitiems asmenims. IeÅ¡kovas teigė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-08-14 įsakymas Nr. 4147-41 “D. D. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41, dalininio patikslinimo Vilniaus rajone” yra neteisėtas dalyje, kuria F. G. DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovėje Vilniaus rajone buvo paskirta 0,60 ha dalis ir nustatytos jo ribos (įsakymo 1 priede sklypo Nr. po patikslinimo nurodytas 724-4), nes be ieÅ¡kovo sutikimo, buvo atimta jam priklausantis 0,60 ha žemės dalis, šį plotÄ Ä¯traukiant į F.

G. (jos įpėdiniams) nustatomas 0,65 ha ploto sklypo ribas. Toks administracinis aktas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, todėl pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 1.80 str.). Tuo pačiu pagrindu pripažintinas negaliojančiu ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003-11-18 sprendimas “Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje F. G.” dalyje dėl 0,60 žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra. Atsižvelgiant į tai, kad pripažinus sandorį negaliojančiu nagrinėjamu atveju restitucija negalima, nes žemės sklypai yra perleisti tretiems asmenims, be to, areÅ¡tuoti, ieÅ¡kovo teigimu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieÅ¡kovas turi teisę į administraciniais aktais padarytos žalos atlyginimÄ . Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad priimdamas skundžiamus administracinius aktus jis sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovui grÄ Å¾intÄ turtÄ nepagrįstai nusavinti ir perleisti tretiesiems asmenims. 2016-05-12 matininko pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio 1,42 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone, Buivydų kaime, kadastro Nr. 4124/0200:0029, dalies vertė yra 3800 Eur, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, kad piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atkÅ«rimo procesas kartu reiÅ¡kia ir istorinio teisingumo atstatymÄ , netinkamas valstybės institucijų veikimas, įgyvendinant šį įstatymÄ gali sukelti teisėtai į nuosavybės grÄ Å¾inimÄ pretenduojantiems asmenims neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala, priimant skundžiamus aktus be pagrindo pakartotinai nusavintas ieÅ¡kovui nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso metu grÄ Å¾intas turtas, ieÅ¡kovas nuolat jaučia nervinę įtampÄ bei pažeminimÄ , nes nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯statymu įpareigota vykdyti institucija su juo visiÅ¡kai nesiskaito ir savivaliauja nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, sudarydama sÄ lygas pažeisti jo nuosavybės teises, nors įstatymu įpareigota jas apginti, dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas yra praradęs pasitikėjimÄ valdžios institucijomis ir praÅ¡o priteisti 3000 Eur neturinės žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, jei atsakovas bÅ«tų tinkamai vykdęs savo pareigas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, ieÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas nebÅ«tų pakartotinai nusavintas, atsakovo nepateisinamas aplaidumas atkuriant nuosavybės teises F. G. įpėdiniams į ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ sudarė tiesiogines prielaidas atsirasti ieÅ¡kovo patirtai žalai, todėl egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovui kilusios žalos.3. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė:

1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-08-14 įsakymÄ Nr. 4147-41 “D. D. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41, dalinio patikslinimo Vilniaus rajone” dalyje, kuria F. G. kadastro vietovėje Vilniaus rajone, Buivydų kaime, buvo paskirta 0,60 ha sklypo dalis ir nustatytos jo ribos (įsakymo 1 priede sklypo Nr. po patikslinimo -724-4);

2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003-11-18 sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę kaimo vietovėje mirusiajai F. G. dalyje dėl 0,60 ha žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra;

3) priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 3800 Eur turtinės žalos atlyginimo;

4) priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t. b.l. 113). 4. A. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Teigė, kad ieÅ¡kovas praleido 1 mėnesio terminÄ administraciniams aktams apskųsti – ieÅ¡kinys, kuriuo be kitų reikalavimų buvo praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-08-14 įsakymÄ Nr. 4147-41, teisme gautas 2014-09-01, 2016-12-30 patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti tiek 2003-08-14 įsakymÄ Nr. 4147-41, tiek 2003-11-18 sprendimÄ Nr.41-16985, tuo tarpu 2014-05-14 raÅ¡tu ieÅ¡kovo įgaliotas asmuo V. B. buvo informuota dėl susidariusios situacijos su žemės sklypo Nr. 4124/0200:29 ribomis, 2014-06-17 raÅ¡tu “Dėl dokumentų pateikimo” atsakant į ieÅ¡kovo atstovės D.

P. 2014-05-30 praÅ¡ymÄ buvo pateikta ginčijamo 2003-08-14 įsakymo kopija. Su 2014-09-01 teisme gautu ieÅ¡kiniu buvo pateiktas priedas - Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003-11-18 sprendimo Nr. 41-16985 kopija, tačiau ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl Å¡io administracinio akto panaikinimo teismui pateikė tik 2016-12-30, tai yra daugiau nei 20 mėnesių praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ . Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 “Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje” 2.11 punktu reglamentuota, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos, kurių posÅ«kių taÅ¡kų kooordinatės nustatytos grafiÅ¡kai pagal naujausiÄ kartografinę medžiagÄ vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o nustatytas žemės, miÅ¡ko ploto skirtumas, virÅ¡ijantis Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 nustatytÄ leistinÄ matavimo tikslumÄ , kai iÅ¡matuoto žemės ar miÅ¡ko sklypo plotas yra mažesnis, Å¡io žemės ar miÅ¡ko sklypo savininkui gali bÅ«ti kompensuojamas pinigais ar perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miÅ¡ko ploto skirtumo, virÅ¡ijančio leistinÄ matavimo tikslumÄ , dydžio žemės ar miÅ¡ko sklypÄ , jei kadastriniai matavimai atlikti iki 2010-06-30, taigi, teisės aktais yra reglamentuota tvarka, kokiu bÅ«du asmenis yra kompensuojama už neleistinÄ Å¾emės, miÅ¡ko plotų skirtumÄ , atsiradusį dėl ankstesnių matavimų netikslumų, nustatytÄ tobulėjant žemės matavimo prietaisams.

Atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo plotų skirtumÄ pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovui gali bÅ«ti kompensuojama žemės sklypo ploto skirtumo vertė, apskaičiuojama proporcingai visos žemės sklypo nustatytai vertei, taigi, ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai iÅ¡ anksto siekia gauti kompensacijÄ , kuriÄ Ä¯vardina kaip turtinę žalÄ , už ploto trÅ«kumų, kuriÄ jis gali gauti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl visų pirma laikytina, kad ieÅ¡kovas nėra patyręs turtinės žalos, antra, priteisus ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ Å¾alÄ Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovas turės teisę įgyti kompensacijÄ iÅ¡ valstybės dėl to paties praradimo su kartus.

Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, nes atlikus kadastrinius matavimus nustatytas žemės ploto trÅ«kumas gali bÅ«ti kompensuotas teisės aktų nustatyta tvarka, be to, nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog buvo patirta neturtinė žala. Vertinant ieÅ¡kovo teigimu neteisėtus valstybės institucijos veiksmus bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas rÅ«pestingas nekilnojamo turto savininkas turėjo rÅ«pintis savo valdomu nekilnojamu turtu ir anksčiau, atlikti jam priklausančio žemės klypo kadastrinius matavimus nustatant tikslias Å¡io žemės sklypo ribas ir Å¡ias ribas pažymint Nekilnojamo turto kadastre, pagal CK 6.253 str. nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, gali bÅ«ti pagrindas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti žalÄ padariusį asmenį nuo atsakomybės. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-22 įsakymu patvirtinto DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto autorius buvo J.

A., kuris pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 1.2 papunktį yra atsakingas už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus kadastrinėje vietovėje, tai yra už tai, kad žemės sklypai bÅ«tų suprojektuoti teisėtai, tikslingomis ir racionaliomis ribomis, privažiavimais ir kt. IÅ¡ 2003-10-30 parengto projekto ekspertizės akto matyti, kad J. A. projektÄ atliko nekvalifikuotai, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Generelinis direktorius 2003-12-31 įsakymu Nr. 1P-116 “Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto valstybinės ekspertizės akto priėmimo” pavedė individualios įmonės “Minorantė” savininkę A.

Č. užtikrinti, kad iki 2014-02-17 bÅ«tų iÅ¡taisyti ekspertizėje nustatyti trÅ«kumai, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tiek J. A., tiek UAB “Minorantė” tinkamai nevykdė savo pareigos, kadangi tinkamai neįvertino pirmiau grÄ Å¾into nuosavybėn žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0200:29) ribų ir (ar) vietos. Å ioje byloje ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pagal UAB “Minorantė” netinkamai, neatsakingai parengtÄ dokumentacijÄ , todėl dėl kilusios ginčytinos situacijos taip pat atsakinga ir UAB “Minorantė”, tačiau įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas nepatyrė ir nepatirs jokių nuostolių, nes nustačius neleistinÄ Å¾emės sklypo skirtumÄ ieÅ¡kovui bus kompensuota teisės aktų nustatyta tvarka, neturtinė žala nėra įrodyta, nėra pagrindo tenkinti pirmÄ ir antrÄ ieÅ¡kinio reikalavimus (4 t. b.l. 138-141).

5. A. N. Ž. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad byla yra teisminga administraciniam teismui, turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, kuriÄ ieÅ¡kovas yra praleidęs, atsakovių S. G., N. Ž., I. G. veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kitų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kovo argumentai dėl administracinių aktų neteisėtumo yra abstraktaus pobÅ«džio, nėra nurodytos konkrečios imperatyvios įstatymo nuostatos, kurioms skundžiami aktai prieÅ¡tarauja. Prašė skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu (4 t. b.l. 156-166).

6. Tretieji asmenys UAB „Minorantė“ ir VÄ® „Registrų centras“ atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kinys netenkintinas 7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1996-09-25 sprendimu Nr. 41-2690, ieÅ¡kovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,25 žemės sklypÄ Buivydų kaime, DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijoje (1 t. b.l. 20). IÅ¡ Valstybinio žemės kadastro duomenų registro 1996-10-07 pažymėjimo matyti, kad ieÅ¡kovui priklausantis 1,42 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr.41728048/0200:29, buvo įregistruotas valstybiniame žemės kadastro duomenų registre 1996-10-07 registracijos Nr. 41/36331-1 (1 t. b.l. 22).

T. N. žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raÅ¡tai, tiek VÄ® “Registrų centras” pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0200:29 ribos Kadastro žemėlapyje pažymėtos nebuvo (1 t. b.l. 27-31, 2 t. b.l. 11-20, 21-25).        8. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3228-41 buvo patvirtintas J. A. individualios įmonės “Šantra” parengtas Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijos DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, nurodyta įmonei atlikti projekte suformuotų žemės paženklinimÄ vietoje (1 t. b.l.86). 2003-08-14 įsakymu Nr. 4147-41 buvo patikslintos žemės sklypų, suformuotų DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41, ribos pagal 1-2 priedus, priedo Nr.1, 22 eilutėje nurodyto sklypo Nr. 724-4, sklypo plotas – 0.65 ha (1 t. b.l. 99).

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijso 2003-11-18 sprendimu Nr. 41-16985 mirusiajai F. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,45 ha žemės sklypÄ , esanį Vilniaus rajone, Buivydų kaime (1 t. b.l. 45). Žemės sklypo (projekto Nr. 724-4, kadastro Nr. 4124, bloko Nr. 010, sklypo Nr.113) plane, 2003-11-10 patvirtintame Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos nurodyta, kad jis atitinka DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41 suprojektuotas ribas ir dalinio patikslinimo 2003-08-14 įsakymÄ Nr. 3221-41 (1 t. b.l. 68).

Sklypo abrise nurodyta, kad žemės sklype sukasti riboženkliai ir supilti kauburiai (1 t. b.l. 80). IÅ¡ byloje esančių VÄ® “Registrų centras” pažymėjimų matyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4124/0100:113, esantis DÅ«kÅ¡tų sen., Buivydų kaime, Vilniaus rajone, nuosavybės teise priklausantis B. J., O. Z., S. Z. (pradinis savininkas F. G., įgyjimo pagrindas – Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-11-18 sprendimas Nr. 41-16985), yra suformuotas atlikant preliminaries matavimus, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (2 t. b.l. 11-20). 9. 2014-02-27 ir 2014-04-08 skundais ieÅ¡kovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrių, nurodydamas, kad geodezinių matavimų eigoje sužinojo, kad jam priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 41728048/0200:0029 dalis (apie 0,60 ha) yra perduota kitiems asmenims praÅ¡ydamas pateikti minėtų aplinkybių paaiÅ¡kinimÄ bei jas pagrindžiančius sprendimus (1 t. b.l. 25-26).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-04-18 rašte Nr. 48SD-(14.48.104)-3625 pažymėjo, kad išnagrinėjus ieškovui prikausančio žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentus nustatė, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0200:0029) kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ribos neatitinka Nekilnojmo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0100:0113) ribų; žemės sklypas (kadastro Nr. 4124/0100:0113) suformuotas atliekant preliminarius matavimus, išnagrinėjus teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad žemės sklypo (kadasro Nr. 4124/0200:0029) ribos atitinka Buivydų kaimo asmeninio ūkio žemės sklypų brėžinyje nurodytas žemės sklypo ribas, žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0100:0113) ribos buvo suprojektuotos Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinatame 2000-09-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3221-41, vėliau patikslinto 2003-08-14 įsakymu Nr. 4147-41 (1 t. b.l. 29-31).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014-05-14 raÅ¡te Nr. 48SS-(14.48.45)-29 papildomai pažymėta, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. 4124/0200:29) valstybiniame žemės kadastro duomenų registre buvo įregistruotas nuo 1996-10-07 nepažymint žemės sklypo ribų kadastro žemėlapyje, nes tuo metu teisės aktuose toks reikalavimas nebuvo numatytas, ieÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas įregistruotas pagal preliminarų paženklinimÄ , įformintÄ sklypo abrisu, sudarytu atkuriant nuosavybės teises į bendro 3,25 ha ploto žemės sklypus, esančius Vilniaus rajono sav., DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijoje, Buivydų kaime.

Minėtame rašte taip pat konstatuota, kad kadastrinių matavimų plane nurodytos ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos atitinka lauko matavimų brėžinyje nurodytas ribas, tačiau sutampa su toje pačioje vietoje suprojektuoto, Nekilnojamo turto registre registruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto kitiems asmenims nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4124/0100:113) ribomis (1 t. b.l. 28).

10. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiÅ¡kia, kad visiems reikalavimams turi bÅ«ti taikomi Civiliniame kodekse reglamentuoti ieÅ¡kinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr.

Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Pateikdamas pradinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas kėlė tiek adminstracinio teisinio pobÅ«džio, tiek civilinio teisino pobÅ«džio reikalavimus, patikslinus ieÅ¡kinį pirmu ir antru reikalavimu prašė pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, nuo reikalavimų dėl civilinių sandorių pripažinimo negaliojančias atsisakė, todėl Å¡ioje taikytini administracinių bylų teisenos ir reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo įstatymuose numatyti terminai.

11. Bylos duodmenys patviritna, kad pradinis ieÅ¡kinys teisme gautas 2014-09-01, patikslintas ieÅ¡kinys pirmÄ kartÄ pateiktas 2016-05-13, priimtas 2016-05-27, tačiau atsižvelgiant į 2016-05-30 teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovės iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ , kad bus atsisakoma reikalavimų dalies atsakovų atžvilgiu bei praÅ¡ymÄ nesiųsti procesinių dokumentų, jis nebuvo iÅ¡siųstas byloje dalyvaujantiems asmenims. 2016-05-13 patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė papildomÄ reikalavimÄ dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003-08-14 įsakymo panaikinimo Nr. 4147-41 panaikinimo (3 t. b.l. 72).

  12. Pradinio ir patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo metu (2014-09-01 ir 2016-05-13 (1 t. b.l. 1, 3 t. b.l. 72) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalis numatė, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas) 19 straipsnis numatė, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti apskųsti teismui per 30 dienų nuo Å¡ių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Minėta termino skundui paduoti pradžia taikoma tik asmenų, kuriems sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, atžvilgiu. Tokius sprendimus turi teisę apskųsti ir kiti asmenys, kurių interesus sprendimai liečia, tačiau tokiems asmenims kreipimosi į teismÄ terminas prasideda ne nuo sprendimo įteikimo, o nuo akto paskelbimo (ABTÄ® 33 str. 1 d.). Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktÄ , koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).

13. Tiek ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad terminai ginti administraciniams aktams nėra praleisti, nes apie juos jam tapo žinoma tik dabar. A. N. žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius nurodė, kad ginčijamas 2003-08-14 įsakymas Nr.4147-41 ieÅ¡kovui buvo pateiktas 2014-06-17 raÅ¡tu. Å is raÅ¡tas yra byloje, jame nurodoma, kad pateikiama advokatės 2014-05-30 raÅ¡te nurodytų dokumentų kopijas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pateikto į bylÄ Å¾emėtvarkos projekto kopija buvo tvirtinta 2014-06-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistės, todėl manytina, kad tiek minėtas dokumentas, tiek skundžiamas 2003-08-14 įsakymas buvo gautas minėtu 2014-06-17 raÅ¡tu (1 t. b.l. 87,100).

Aplinkybę, kad 2014-06-17 raÅ¡tu gavo skundžiamÄ Â 2003-08-14 įsakymÄ Nr. 4147-41 ieÅ¡kovo atstovė teismo posėdyje pripažino. Patikslintu ieÅ¡kiniu ginčijamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003-11-18 sprendimas Nr. 41-16985 buvo pateiktas su pradiniu ieÅ¡kiniu, iÅ¡ atžymų matyti, kad jo kopijas advokatė tvirtino 2014-08-28, tuo tarpu VÄ® „Registrų centras“ darbuotojas jo kopijas tvirtino 2014-07-24 (1 t. b.l. 45). Teisme ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-08-14 įsakymÄ Nr. 4147-41 gautas 2014-09-01.

Reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003-11-18 sprendimÄ pateiktas 2016-05-13 (3 t., b.l. 72). Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovas praleido terminÄ Å¡ioje byloje apskųsti ginčijamus administracinius aktus. Papildomai pažymėtina, kad esminę teisinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turi ne Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-08-14 įsakymo Nr. 4147-41, bet Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003-11-18 sprendimo, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiajai F.

G. į žemės sklypÄ ir kuris yra nuosavybės įgijimo pagrindas, nuginčijimas, tuo tarpu iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad terminÄ ginčyti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003-11-18 sprendimÄ ieÅ¡kovas praleido žymiai. Be to, ieÅ¡kovas yra praleidęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnyje numatytÄ terminÄ sprendimui dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, tuo tarpu atsakovė N. Ž. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

14. Remiantis ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu teismas skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Be to, klausimÄ , ar ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į Å¡io termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi bÅ«ti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sÄ Å¾iningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimÄ savo teisių pažeidimÄ , lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismÄ (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011).

15. Pastebėtina, kad pateikdamas tiek pradinį, tiek patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas neprašė atnaujinti termino administraciniams aktams apskųsti, nors jam buvo žinomi atsakovų argumentai dėl termino praleidimo. Tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovo atstovė pateikė tik teismo posėdyje nurodydama, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius vengė pateikti informacijÄ apie susiklosčiusiÄ situacijÄ , gautos informacijos įvertinimas bei ieÅ¡kinio parengimas pareikalavo daug laiko.

Tačiau atstovės nurodyti argumentai dėl Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus veiksmų nėra pagrįsti jokiais įrodymais - nėra duomenų, kad buvo atsisakoma pateikti praÅ¡omus dokumentus, neteisėti insitucijos veiksmai buvo skųsti. KritiÅ¡kai vertinamas ir argumentas, kad pasirinktas teisių gynimo bÅ«das, gautų dokumentų įvertinimas objektyviai lėmė dideles laiko sÄ naudas. Tokias iÅ¡vadas teismas daro atsižvelgdamas į dvi aplinkybes - ieÅ¡kovas tiek žemės kadastrinių matavimų atlikimo metu, tiek teisminio proceso metu buvo atstovaujamas savo dukros V.

B., kuri, kaip paaiÅ¡kino teismo posėdyje, dirba Vilniaus rajono savivaldybės DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijos seniÅ«ne, bei profesionalaus atstovo – advokato, vertindamas jas kaip pakankamai reikÅ¡mingas sprendžiant dėl laiko tarpo, bÅ«tino ieÅ¡kovui įvertinti esamÄ situacijÄ bei pasirinkti teisių gynimo bÅ«dÄ . Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2014-02-27 ir 2014-04-08 skundais ieÅ¡kovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrių dėl susiklosčiusios situacijos, 2014-04-18 raÅ¡tu matininkui V.

K., atlikusiam ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypus kadastrinius matavimus, 2014-05-14 ieÅ¡kovo atstovei V. B. buvo paaiÅ¡kintos ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ploto trÅ«kumo priežastys, nurodyti aktualÅ«s administraciniai aktai, todėl ieÅ¡kovas turėjo objektyviÄ galimybę per įstatymo nustatytÄ terminÄ pasirÅ«pinti pažeistų teisių gynyba. Vertinant procesinio termino apskųsti administracinius aktus atnaujinimo bÅ«tinumÄ Å¡ioje byloje svarbu yra ir tai, kokias teisines pasekmes sukels ginčijami aktai.

IÅ¡ bylos eigos matyti, kad ieÅ¡kovas pateikė pirminį ieÅ¡kinį dėl administracinių aktų nuginčijimo bei vėliau sudarytų sandorių panaikinimo siekdamas apginti savo teisę į atkurtÄ nuosavybę, tikslindamas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas pažymėjo, kad jo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das, kuriuo buvo siekiama žemės sklypo dalies atgavimo natÅ«ra nėra įmanomas, todėl ieÅ¡kovas siekia apginti pažeistÄ teisę teikdamas reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (3 t. b.l. 139, 4 t. b.l. 113-124).

16. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Nenustačius nors vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, deliktinė atsakomybė (tuo pačiu ir CK 6.271 str. nustatyta valstybės deliktinė atsakomybė) negali bÅ«ti taikoma.

17. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ Ä¯tvirtinta CK 6.271 str., pagal kurį atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, taigi sprendžiant asmens reikalavimo atlyginti žalÄ pagrįstumo klausimÄ , pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos asmens teisės, t. y. apskrities virÅ¡ininko administrcija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios bÅ«tent teisės normų nuostatos, kurios reglamentuoja skundžiamos valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ), buvo pažeistos, kaip bÅ«tent pasireiÅ¡kė (jei pasireiÅ¡kė) pažeidimai asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamas pasekmes (jei jos nustatomos) sukėlė bÅ«tent jo nurodytos valdžios institucijos darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas).

K. T.2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pasisakes, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse byloje Nr. A17-499/2007, 2013 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1010-13).

Taigi, bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti valstybės deliktinės atsakomybės instituto taikymo klausimÄ faktinių aplinkybių kontekste.

18. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ turtinės žalos sampratÄ , vyriausias administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmens turtine žala gali bÅ«ti pripažinti tik negrįžtami turtiniai praradimai (turto netekimas arba jo sužalojimas), kurie gali bÅ«ti kompensuojami tik tam tikra pinigine suma.

Tai reiÅ¡kia, jog tam, kad CK 6.249 straipsnio taikymo požiÅ«riu asmens tam tikri turtiniai praradimai galėtų bÅ«ti pripažinti žala, yra bÅ«tina nustatyti jų (praradimų) negrįžtamumÄ ta prasme, kad jie objektyviai negali bÅ«ti kompensuojami kitokiu, negu tam tikros piniginės sumos gavimo (piniginės kompensacijos sumokėjimo Å¡iam asmeniui), bÅ«du. Tais atvejais, kai teisės aktai nustato kitokį turto, į kurį asmuo turi (turėjo) teisę, kompensavimo bÅ«dÄ , turtinės žalos atlyginimas CK 6.249 straipsnio taikymo bÅ«du nėra įmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis adm. b.

Nr. A143-2240/2013 ir kt). Trečia, CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo.

Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ . Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiÅ¡ka rizika. Be to, turi bÅ«ti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes.19.

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė žemės sklypų persidengimo faktu jį įvardindamas neteisėtu ieÅ¡kovui priklausančios nuosavybės atėmimu. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu LR Žemės reformos įstatymo 16 straipsnis numatė, kad žemės reformÄ Ä¯gyvendina ir sprendimus grÄ Å¾inti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių virÅ¡ininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės privatizavimo darbams kaimo vietovėse ir miestuose metodiÅ¡kai vadovauja ir juos kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo techninių instrukcijų, normatyvų ir standartų parengimÄ , projektų autorių aprÅ«pinimÄ Å¾emėtvarkos, dirvožemių bei kitų tyrinėjimų kartografine ir geodezine medžiaga, taip pat žemės reformos informacijos kaupimÄ organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia konkursÄ laimėję juridiniai asmenys, Vyriausybės nustatyta tvarka gavę leidimus dirbti žemėtvarkos darbus.

Žemės reformos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis Å¡iuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. Remiantis LR Žemės reformos įstatymo 20 straipsniu, žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymÄ ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka.

Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus ginčijamų materialinių teisinių santykių atsiradimo metu tvirtino apskrities viršininkas. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems priyiginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos tvarkos 1.2 punktas numatė, kad projekto autorius – fizinis asmuo arba įmonės specialistas, atsakingas už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus kadastrinėje vietovėje.

Žemės sklypai projektuojami kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto praÅ¡ymų gauti žemę svarstymo eiliÅ¡kumo. Kiekvieno žemės sklypo iÅ¡dėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o jiems pageidaujant arba esant reikalui, vykstama į vietÄ (metodikos 28 punktas). Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami turint Å¡iÄ rajono žemėtvarkos skyrių pateiktÄ medžiagÄ - turėtų žemės valdų planus (5.2 punktas).

20. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3228-41 buvo patvirtintas J. A. individualios įmonės “Šantra” parengtas Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijos DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, nurodyta įmonei atlikti projekte suformuotų žemės paženklinimÄ vietoje (1 t. b.l.86). 2003-08-14 įsakymu Nr. 4147-41 buvo patikslintas žemės sklypų, suformuotų DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, ribos (1 t. b.l. 99).

IÅ¡ į bylÄ pateikto Vilniaus apskrities Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovės Žemės reformos Žemėtvarkos projekto Valstybinės ekspertizės 2003-10-30 akto matyti, kad vykdant žemėtvarkos projektÄ buvo padaryta daug klaidų, netikslumų, neteisėtų veiksmų projektuojant sklypus, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Generalinis direktorius 2003-12-31 Nr. Ä®sakymu Nr. 1P-116 “Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų kadatro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto valstybinės ekspertizės akto priėmimo” pavedė individualios įmonės “Minorantė” savininkę užtikrinti, kad iki 2004-02-17 bÅ«tų iÅ¡taisyti ekspertizėje nustatyti trÅ«kumai, taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad valstybės institucija ėmėsi veiksmų DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovė Žemės refomos Žemėtvarkos projekto rengimo metu atsiradusiems teisės aktų pažeidimams paÅ¡alinti, todėl sutiktina su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovo argumentu, kad Å¡ioje byloje nagrinėtina faktinė situacija sÄ lygota ne vien valstybės institucijų atsakomybei priskirtų veiksmų.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovui grÄ Å¾intas žemės sklypas negalėjo bÅ«ti priskirtas žemės plotams, į kuriuos atkuriama nuosavybė, tačiau, kaip rodo bylos duomenys, ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 4124/0200:29 ribos Kadastro žemėlapyje pažymėtos nebuvo, ieÅ¡kovas jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko tik 2014 metais, tai yra praėjus beveik 18 metų nuo nuosavybės teisės į žemės sklypus atkÅ«rimo, Å¡alių paaiÅ¡kinimai dėl faktinio žemės sklypo naudojimo skiriasi.

Paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad yra pagrindas konstatuoti aplaidžius valstybės institucijų veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ), iÅ¡ esmės nulėmusius faktinę situacijÄ dėl ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ploto trÅ«kumo ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., CK 6.247 str.). Kita vertus, ieÅ¡kovui remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 punkto 2.11, papunkčiu atlikus kadastrinius matavimus, gali bÅ«ti kompensuojamas nustatytas žemės sklypo ploto sumažėjimo skirtumas, todėl remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika nagrinėjamojoje faktinėje situacijoje ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas patyręs turtinę žalÄ , taigi, nėra pagrindo konstatuoti valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti bÅ«tino elemento – turtinės žalos padarymo fakto.

21. Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Å ia nuostata vadovaujamasi ir kai praÅ¡oma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ . Tokiu atveju turi bÅ«ti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali bÅ«ti teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).Taip pat pripažįstama, kad neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma.

Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14 – 653/2007;

LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14) ir kt.).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra gimęs 1923 metais, nuo 2013-08-28 jam yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (1 t. b.l. 13), į teismo posėdį ieÅ¡kovas nebuvo atvykęs. Nors teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė dukra V. B. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas, sužinojęs apie tai, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo atimta jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis patyrė didžiulius iÅ¡gyvenimus, kurie sÄ lygojo sveikatos sutrikimus, jokių įrodymų, pavirtinančių minėtÄ aplinkybę, nepateikė ((duomenys neskelbtini) str.).

PapraÅ¡ius patikslinti aplinkybes dėl sveikatos sutrikimų, ieÅ¡kovo dukra paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui yra diagnozuota demencija, teigdama, jog ji yra sÄ lygota nervinės įtampos, sveikata pablogėjo dėl Å¡ios bylos nagrinėjimo. IeÅ¡kovo atstovė teigė, kad dėl sveikatos bÅ«klės ieÅ¡kovas nėra pajėgus atvykti į teismo posėdį paaiÅ¡kinimams dėl patirtos neturinės žalos pateikti, tačiau atsakydama į klausimÄ dėl žemės naudojimo, ji nurodė, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinasi žeme, jÄ Å¡ienauja, todėl dalies žemės netekimas sÄ lygojo jam esminius iÅ¡gyvenimus.

Minėti paaiÅ¡kinimai teismo vertintini kaip prieÅ¡taringi, tai sudaro pagrindÄ abejoti jų patikimumu bei menkina jų įrodomÄ jÄ vertę. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teikdama paaiÅ¡kinius dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovo atstovė V. B. rėmėsi iÅ¡ esmės skirtingu faktiniu pagrindu – partirtais iÅ¡gyvenimais dėl ilgai užtrukusio teisminio proceso. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas 2012-03-21 iÅ¡davė įgaliojimÄ dukrai V. B. atstovauti jį Nekilnojamo turto registre ir kitose institucijose, įstaigose dėl jam nuosavybės teise priklausančių sklypų, esančių Buivydų kaime, DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, kadastrinių matavimų atlikimo (1 t. b.l. 14), į teismo posėdį per bylos nagrinėjimo laikÄ ieÅ¡kovas nebuvo atvykęs, todėl sutiktina su atsakovo argumentu, kad vien netiesioginiai įrodymai – ieÅ¡kovo atstovių paaiÅ¡kinimai nėra pakankami konstatuoti ieÅ¡kovo patirtus iÅ¡gyvenimus, susijusius su skundžiamais administraciniais aktais ((duomenys neskelbtini) str. 185 str.).

Svarbu yra ir tai, kad, kaip patvirtina bylos duomenys, ieÅ¡kovui atkuriant nuosavybės teises buvo grÄ Å¾inti keli žemės sklypai, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas įrodinėja tik vieno iÅ¡ jam grÄ Å¾intų žemės sklypų dalies sklypo ploto sumažėjimo faktÄ , sklypo ploto sumažejimo vertė teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti kompensuojama, taigi, ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas patyrusiu turtinę žalÄ , tokia aplinkybė buvo žinoma jau pirmųjų teismo posėdžių metu, ieÅ¡kovas pripažino, kad sklypo grÄ Å¾inimas natÅ«ra nagrinėjamu atveju jam nėra įmanomas, kaip ir nėra galimybės suteikti kito sklypo natÅ«ra remiantis minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 dėl per vėlai ieÅ¡kovo atliktų kadastrinių matavimų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodytas neturtinės žalos, susijusios su skundžiamų administracinių aktų priėmimu, faktas. 23. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl praleistų terminų bendroji taisyklė yra ta, kad sprendimai, neapskųsti per įstatymo nustatytÄ terminÄ , turi bÅ«ti palikti galioti, kad bÅ«tų iÅ¡saugotas civilinių teisinių santylių stabilumas ir paibrėžtumas, o Å¡ios taisyklės iÅ¡imtys gali bÅ«ti tik iÅ¡skirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2014).

Nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, tokiais kaip civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos (CK 1.2 straipsnis).

24. Apibendrinęs paminėtÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrįsta atnaujinti ieÅ¡kovui terminÄ administraciniams aktams apskųsti, nes jų panaikinimas ieÅ¡kovui materialinių teisinių pasekmių nesukels, todėl nagrinėjamoje situacijoje turi bÅ«ti teikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo iÅ¡saugojimui.

25. Byloje nustačius, kad yra praleisti terminai reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo pareikÅ¡ti, nesant pagrindo jiems atnaujinti, ieÅ¡kovui praleidus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnyje numatytÄ terminÄ reikalavimui sprendimui dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo panaikinimo pareikÅ¡ti, atsakovei N. Ž. praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovui neįrodžius bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei valstybės institucijų pareigÅ«nų atsakomybės kilti, ieÅ¡kinys kaip nepagrįstas ir neteisėtas atmestinas.

26. Iš ieškovo valstybės naudai priteisina 204 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieškovui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-01-10 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (4 b.l. 129-130, 137) bei 80,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 284,20 Eur išlaidų valstybei.

27. Atsakovės atstovas prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei N. Ž. 1029,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės N. Ž. atstovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (2 t. b.l.

32) bei patikslintÄ ieÅ¡kinį (4 t. b.l. 156-165). Byloje 2015-05-25 ir 2015-07-16 įvyko parengiamieji teismo posėdžiai, kurie atidėti įpareigojant ieÅ¡kovÄ pateikti papildomus įrodymus (2 t. b.l. 121, 149). Ä® 2015-10-01 teismo posėdį ieÅ¡kovas ir jo atstovė neatvyko, todėl ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu (2 t. b.l. 171), nutartį ieÅ¡kovui apskundus, atsakovės N. Ž. atstovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ (3 t. b.l. 18-19). Pasikeitus teismo sudėčiai 2016-04-20 parengiamasis teismo posėdis, kuris atidėtas nustačius ieÅ¡kinio trÅ«kumus (3 t. b.l. 61-62), kuriuos ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės paÅ¡alino, 2016-05-30 įvyko parengiamasis teismo posėdis (3 t. b.l. 145), kuris atidėtas ieÅ¡kovės atstovei praÅ¡ant bei 2016-12-29 teismo posėdis.

Byloje yra įrodymai, kad atsakovė N. Ž. sumokėjo atstovui 1029,24 Eur (2 t. b.l. 167, 3 t. b.l. 144, 4 t. b.l. 107-109), suteiktų paslaugų lentelėje nurodoma, kad iÅ¡laidos paskaičiuotos už bylos analizę, atsiliepimo parengimÄ , pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atsakovių atstovo atliktų darbų apimtį, bylos pobÅ«dį, byloje įvykusių teismo posėdžių skaičių, priežastis, dėl kurių jie buvo atidėti, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei N. Ž. priteistina 1029,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 94 str., 98 str.).

PraÅ¡ymas dėl baudos skyrimo už priktnaudžiavimÄ teismo procesu nespręstinas, nes jis buvo iÅ¡spręstas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-01-11 nutaritimi (4 t. b.l. 131-132).           Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str.            n u s p r e n d ė:IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. M., a.k(duomenys neskelbtini) 284,20 Eur (du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi Eur, 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

M., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei N. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) 1029,24 Eur (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt devynis Eur, 24 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .            Teisėja                                                     Ieva Pluirienė