862a76d9-eaeb-4e6b-9b03-8a3421e677f3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-732-484/2014Proceso Nr. 3-61-3-02706-2013-4                             Procesinio sprendimo kategorija 28.; 59.; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokato padėjėjui Aurimui Baniui, atsakovės Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos valstybės atstovės atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. G. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl leidimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,  n u s t a t ė:             pareiÅ¡kėjas P. G. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) 2013-06-10 leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1822 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) įpareigoti Energetikos ministerijÄ 2013-06-10 leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1822 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiskuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,75 Lt/kWh už jam priklausančios neintegruoto tipo saulės elektrinės pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti iÅ¡ atsakovų pareiÅ¡kėjo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde nurodė, kad 2012-06-08 jam buvo iÅ¡duotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-0987 (toliau – Leidimas plėsti), pastatant ir įrengiant saulės elektrinę (duomenys neskelbtini). Å io leidimo pagrindu, įrengus elektrinę ir atlikus visus privalomus veiksmus, jam 2013-06-10 iÅ¡duotas leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1822 (toliau – Leidimas gaminti). LeidimÄ plėsti gavo 2012-06-08, galiojant tuometinės 2012-06-21 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – AIEÄ® ar Ä®statymas) redakcijos, galiojusios nuo 2012-07-01 iki 2013-02-01, nuostatoms.

Pagrindines investicijas į saulės elektrinę atliko, plėtros darbus vykdė taip pat galiojant minėtai AIEÄ® redakcijai. Tuo tarpu Leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas 2013-06-10, t. y. po naujos AIEÄ® redakcijos įsigaliojimo (įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d.; toliau – Pakeitimo įstatymas). Nurodė, jog ankstesnėje Ä®statymo redakcijoje buvo įtvirtintas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo momentu.

Elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, 2012 metais galiojo 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas. Tačiau naujoje AIEÄ® redakcijoje fiksuoto tarifo nustatymas siejamas nebe su Leidimo plėsti, bet su Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu, t. y. iÅ¡ esmės pasikeitė fiksuoto tarifo nustatymo tvarka.            Nurodė, kad jam iÅ¡duoto Leidimo gaminti dalyje „Leidimu reguliuojamos veiklos sÄ lygos“ nurodyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Gaudamas LeidimÄ plėsti galiojant 2012-06-21 AIEÄ® redakcijai, pagrįstai tikėjosi, kad jam 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos (2012-06-21 AIEÄ® redakcijos 20 str. 8 d.) bus taikomas 2012 metais galiojęs 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas. Tačiau faktiÅ¡kai jam taikomas 0,69 Lt/kWh fiksuotas tarifas, galiojantis Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokia Leidimo gaminti nuostata iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad tiesiogiai taikant 2013-01-17 redakcijos AIEÄ® ir nustatant Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ galiojantį tarifÄ , įstatymas yra taikomas atgal, pakeičiant 2012-06-21 AIEÄ® redakcijoje nustatytÄ reguliavimÄ ir taikant fiksuotÄ tarifÄ , kuris sumažinamas 0,75 Lt/kWh.PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti, privalėjo užtikrinti, jog jame bÅ«tų nustatytas Leidimo plėsti iÅ¡davimo dienÄ galiojęs tarifas.

PrieÅ¡ingu atveju, yra pažeidžiami teisės aktai ir teisėti lÅ«kesčiai bei interesai. Pažymėjo, kad Leidimo gaminti sÄ lyga, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad pareiÅ¡kėjui taikomi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi vadovaujantis 2013-01-17 AIEÄ® redakcijos 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. remiantis Leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu galiojančiais tarifais, tačiau Leidimo plėsti, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjas atliko investicijas į saulės elektrines, iÅ¡davimo metu galiojusi AIEÄ® 20 straipsnio 7 dalies redakcija nustatė, kad peržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti, energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti ginčijamoje dalyje ir neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikydama AIEÄ® pakeitimo įstatymo nuostatas, pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ .

Ginčijama Leidimo gaminti dalis taip pat pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Jis turėjo teisėtų lÅ«kesčių, jog, iÅ¡pildžius įstatyme nustatytas sÄ lygas (pastačius elektrinę ir gavus LeidimÄ gaminti), visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats fiksuotas tarifas ir jis nebus keičiamas. Tačiau tiek Lietuvos valstybės, tiek ir Energetikos ministerijos veiksmai neatitiko Å¡ių teisėtų lÅ«kesčių, dėl to nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo teisinis tikrumas bei teisinis saugumas.

Mano, kad Energetikos ministerija taip pat elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sÄ Å¾iningumo principo. Nurodė ir tai, jog dėl aukščiau aptartų neteisėtų Energetikos ministerijos veiksmų, jis patiria žalÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp Leidimo plėsti ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0,75 Lt/kWh už kiekvienÄ saulės jėgainėje pagamintÄ ir visuomeniniam tiekėjui AB „Lesto“ parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę.

PaaiÅ¡kino, kad su AB „Lesto“ 2013-06-28 sudarė gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, kuria operatorius įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti gamintojui prijungimo paslaugÄ . Pagal specialiųjų sutarties sÄ lygų 3 punktÄ saulės elektrinės prijungimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo dienos. Skundo pateikimo dienai saulės jėgainės prijungimo ir apskaitos prietaisų montavimo darbai nebuvo atlikti, todėl tikslaus žalos dydžio nurodyti negali (b. l. 1-7).

Atsakovės Energetikos ministerija ir Lietuvos valstybė atsiliepimuose (b. l. 35-43; 45-53) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Energetikos ministerijai 2012 m. buvo pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines. Susidarė situacija, kuomet galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW ir virÅ¡ijo suminę įrengtÄ jÄ galiÄ , nustatytÄ AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. vasario 1 d.) 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte, apie 50 kartų.

Susidariusi situacija galėjo sÄ lygoti papildomÄ kasmetinį vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, virÅ¡ijantį 400 mln. Lt, kuris bÅ«tų surinktas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų. Akcentavo, kad įstatymų leidėjas AIEÄ® nustatydamas tikslÄ Ä¯rengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neturėjo galimybės įvertinti, numatyti, kad per kelis mėnesius gali bÅ«ti pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų statyti saulės elektrines, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW bei, kad tai turės tokiÄ Ä¯takÄ Ä¯rengtajai suminei galiai, sukels tokiÄ grėsmę galimybei užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ .

Nurodė, kad elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius ir jos balansavimas yra kompensuojamas VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, kurios surenkamos iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų. Tuo atveju, jei visi saulės elektrinių projektai, kuriems yra iÅ¡duoti leidimai arba pateikti praÅ¡ymai juos iÅ¡duoti, bÅ«tų įgyvendinti, Å¡iose elektrinėse pagamintÄ elektros energijÄ superkant nustatytu tarifu, ženkliai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams.

Dėl to Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymÄ , proporcingai ir adekvačiai siekė bendros tautos gerovės, gynė elektros energijos vartotojus, užkirsdamas keliÄ elektros energijos kainos nepagrįstam, neteisingam didinimui. Atkreipė dėmesį, kad Pakeitimo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iÅ¡ atsinaujinančių energijos Å¡altinių, tarifų dydžių, todėl negalima tvirtinti, kad dėl Lietuvos Respublikos Seimo tiesioginių veiksmų pareiÅ¡kėjas galimai patyrė ar patirs nuostolius.

Atsakovių nuomone, elektros energijos gamybos skatinimas iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių, siekiant didinti Lietuvos Respublikos energetinį nepriklausomumÄ bei skatinti „švaresnės“ energijos gamybÄ , yra vieÅ¡asis interesas AIEÄ® kontekste, todėl vieÅ¡uoju interesu pripažintina ir galimybė fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, įmonėms, gaminančioms produkcijÄ ar teikiančioms paslaugas, mokėti teisingÄ , pagrįstÄ elektros energijos kainÄ .

Todėl AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimas laikytinas proporcinga priemone nustatant pusiausvyrÄ tarp Å¡ių interesų.Atsakovės atkreipė dėmesį, kad skundžiama Leidimo gaminti veiklos sÄ lyga, kaip bendra teisinė nuostata, yra įtraukta į visus iki AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo Energetikos ministerijos iÅ¡duotus Leidimus gaminti elektros energijÄ . Pabrėžė, jog Energetikos ministerija nėra įgaliota priimti sprendimÄ taikyti arba netaikyti vienÄ ar kitÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ , nėra įgaliota Leidime gaminti elektros energijÄ nustatyti veiklos sÄ lygas, galinčias daryti įtakÄ pareiÅ¡kėjui taikytinam elektros energijos supirkimo tarifui.

Atsakovių nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas panaikinti Leidimo gaminti elektros energijÄ dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, pripažintinas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių.Akcentavo ir tai, kad Pakeitimo įstatymo tikslas, kaip ir AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. vasario 1 d.), užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , atsižvelgiant į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ .

Atsakovių įsitikinimu, dar prieÅ¡ gaudamas LeidimÄ plėtoti, bÅ«damas apdairus rinkos dalyvis, pareiÅ¡kėjas galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl Å¡iuo atveju jis negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu, todėl nemano, kad jo teisinė padėtis pablogėjo. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju reikia vertinti ir kitų – visų Lietuvos gyventojų, verslo subjektų – elektros energijos vartotojų teisėtus lÅ«kesčius mokėti teisingÄ , pagrįstÄ elektros energijos kainÄ .

Nurodė, kad Å¡iuo atveju bendrieji Bendrijos teisės teisinio tikrumo ir atgalinio negaliojimo principai neprieÅ¡tarauja tam, kad valstybė narė, siekdama pasiekti tikslÄ bei atsižvelgusi į suinteresuotų asmenų teisėtus lÅ«kesčius, galėtų priimti reikalingus naujus teisės aktus.Atsakovių vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė žalos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo padarymo fakto ir realios žalos atsiradimo tikimybės. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyviais faktiniais duomenimis pagrįstų skaičiavimų apie praÅ¡omos žalos dydį, duomenų apie jam priklausančioje saulės elektrinėje pagamintÄ ir paduotÄ elektros energijÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė saulės elektrinės, kuriai iÅ¡duotas Leidimas gaminti, dokumentų, nurodančių, kada ir kur yra pagamintos Å¡ios elektrinės dalys, nepateikė pirkimo, planavimo dokumentų, nepateikė įrangos kokybę užtikrinančių dokumentų. Taigi, anot atsakovių, jokių objektyvių įrodymų, kad Energetikos ministerija, iÅ¡duodama skundžiamÄ LeidimÄ gaminti, Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymÄ , atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to pareiÅ¡kėjui kilo žala, nėra, todėl reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ prašė atmesti.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus remdamasis jame pateiktais argumentais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad jo žiniomis pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu saulės energijos negamina. Patirta žala atitinka skirtumÄ , susidariusį dėl elektros energijos tarifo sumažinimo.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Papildomai akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo patirta turtinė žala nėra įrodyta, kadangi pareiÅ¡kėjas elektros energijos negamino ir negamina.Skundas atmestinas. Nustatyta, kad AB „Lesto“ 2012-03-22 iÅ¡davė IÅ¡ankstines sÄ lygas pareiÅ¡kėjo P. G. saulės elektrinės elektros įrenginių prijungimo prie AB „Lesto“ skirstomųjų elektros tinklų projektui rengti (b. l. 55-57).PareiÅ¡kėjas 2012-04-24 Energetikos ministerijai pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 12/2-71 gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (b. l. 54).

PareiÅ¡kėjas 2012-06-04 sudarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį (b. l. 62).Energetikos ministerija 2012-06-08 pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP- 0987 (b. l. 8). Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-05-21 iÅ¡davė Energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažymÄ Nr. 12Ä®P2-41793, kuria patvirtino, kad pareiÅ¡kėjo fotovoltinė saulės elektrinė (duomenys neskelbtini), sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b. l. 9).

PareiÅ¡kėjas su AB „Lesto“ 2013-06-28 sudarė Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. NV-41130-13-0112 (b. l. 11-13, 15-23).Energetikos ministerija pareiÅ¡kėjui 2013-06-10 iÅ¡davė leidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1822 fotovoltinėje saulės elektrinėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Leidimo skiltyje „Reguliuojamos veiklos sÄ lygos“ nurodyta: „vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas.

Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“. Veiklos vienas iÅ¡ pagrindinių techninių duomenų – įrengtoji galia - 0,03 MW.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra vienas iÅ¡ subjektų, kuriam taikomos atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonės, ir teismui ginčija Leidimo gaminti dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Teigia, kad Å¡i nuostata suponuoja mažesnių elektros energijos supirkimo tarifų, nei jis tikėjosi pradėdamas vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, taikymÄ . Savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas grindžia teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principų bei principo lex retro non agit pažeidimu. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , skatinti tolesnį naujų technologijų vystymÄ si ir diegimÄ bei pagamintos energijos vartojimÄ , ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių tausojimo, priklausomybės nuo iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus (1 str. 2 d.).

AIEÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimas skatinamas taikant nustatytÄ paramos schemÄ , kuriÄ sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės, tame tarpe ir fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas. Pagal iki 2013-02-01 galiojusio AIEÄ® (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcija) 20 straipsnio 1, 7 ir 8 dalis elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, kuris taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos, o tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir jų galimi didžiausi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms Leidimas plėtrai iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Iki 2013-02-01 galiojusi AIEÄ® redakcija atitinkamam Å«kio subjektui taikomo fiksuoto tarifo nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo jam diena. Leidimas plėtrai pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas 2012-06-08, t. y. galiojant minėtam teisiniam reguliavimui. Nuo 2013-02-01 įsigaliojus AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (2013 m. sausio 17 d.

įstatymo Nr. XII-169 redakcija), pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas, kuris buvo susietas su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å«kio subjektui diena (AIEÄ® 20 str. 6 d.). Priimant pakeitimo ir įgyvendinimo įstatymÄ dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo jokios iÅ¡imtys Å«kio subjektams, gavusiems Leidimus plėtrai galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui nebuvo nustatytos, naujÄ jį fiksuoto tarifo nustatymo momentÄ taikant ir tiems Å«kio subjektams, kurie Leidimus plėtrai buvo gavę iki įstatymo pakeitimo (2013-02-01).

Nagrinėjamu atveju LeidimÄ gaminti pareiÅ¡kėjas gavo galiojant naujajam teisiniam reglamentavimui.Pažymėtina, kad remiantis nuoseklia Konstitucinio Teismo doktrina, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius, o valstybės institucijos - vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , jie turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Pagal nurodytus principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).

Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-143-2834/2013, kurioje buvo reiÅ¡kiami analogiÅ¡ko turinio reikalavimai, aukščiau aptartos konstitucinės jurisprudencijos kontekste atkreipė dėmesį, jog įstatymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos AIEÄ®, akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ , gaminant energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, kaip skatinimo priemones nustatydamas fiksuotÄ tarifÄ bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimÄ .

Atlikusi ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo analizę, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal AIEÄ® redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013-02-01, tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus. Tai reiÅ¡kia, kad iki 2013-02-01 gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo), jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs reikÅ¡mingų nuostolių. Teismas akcentavo, kad pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., KT 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Nurodytoje nutartyje pasisakyta ir dėl byloje analizuojamo ribojimo, kuris, pasak iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos, yra pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.), nes AIEÄ® nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo didėjimui vartotojams.

Pasak iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos, gamintojo konstitucinė teisė į teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ yra paneigiama iÅ¡ Konstitucijos 46 straipsnio 3 ir 6 dalių, kurios įpareigoja valstybę apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus bei Å«kinę veiklÄ reguliuoti taip, kad ji tarnautų tautos gerovei, kylančiu teisėtu vieÅ¡uoju interesu užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos kainos didėjimui. Lietuvos vyriausias administracinis teismas pažymėjo, kad Valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis).

Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti. Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Å¡iais aspektais žr., pvz., KT 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimus).IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat vertino ir tai, jog byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas.

Å ios priemonės iÅ¡ esmės finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas. Kolegijos vertinimu, toks Å¡ios srities pobÅ«dis, be kita ko, suponuoja itin plačiÄ Ä¯statymų leidėjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius, o visa tai lemia, jog AIEÄ® siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

PrieÅ¡ingai, jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Taigi, Å«kio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lÅ«kesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai iÅ¡liks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių, tačiau tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ ; pakeitimai turi nepaneigti įgytos teisės esmės ir atitikti proporcingumo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti ( žr., pvz.

Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimÄ ). Be to, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nuomone, įgytos teisės esmė negali bÅ«ti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų iÅ¡lieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikÅ¡minga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus. Nagrinėjamu atveju Leidimas plėsti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas remiantis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki 2013-02-01, o Leidimas gaminti - 2013-06-10, t. y. galiojant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijai, galiojančiai nuo 2013-02-01.

IÅ¡duodama šį leidimÄ , Energetikos ministerija vykdė tiesiogiai įstatymų leidėjo jai priskirtas funkcijas – teikė administracinę paslaugÄ . Vadovaujantis Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 380, 16.1 punktu, Energetikos ministerija, iÅ¡duodama leidimÄ , nustato leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui yra suteikta teisė nustatyti konkrečias sÄ lygas ir Å¡ios teisės ribos yra tiesiogiai susiję su konkrečia veikla, kuriÄ vykdyti iÅ¡duodamas leidimas ir suteikia teisę.

Dėl Leidimo gaminti energija iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjas į atsakovę kreipėsi galiojant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijai. Leidimo gaminti gavimo procesu susiję teisiniai santykiai nebuvo susiformavę, todėl negalima teigti, kad nauju teisiniu reguliavimu buvo įsiterpta į jau susiformavusius teisinius santykius. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Energetikos ministerija pagrįstai vadovavosi Leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu galiojusiomis Ä®statymo nuostatomis ir Leidime gaminti nustatė, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Pažymėtina, kad skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiÅ¡kėjui nebuvo visiÅ¡kai panaikintas. Nustatytas fiksuotas tarifas jam taikomas dvylikos metu laikotarpiu (Ä®statymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalys). Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas neakcentavo, kad jo pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jis siekė įgydamas leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas jam priklausančioje saulės elektrinėje elektros energijos negamina. Taigi, nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti besÄ lygiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog buvo paneigta pareiÅ¡kėjo, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas. Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybėmis, bei remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika analogiÅ¡koje byloje, darytina iÅ¡vada, kad Energetikos ministerijos iÅ¡duotas Leidimas gaminti ginčijamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis jo iÅ¡davimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat įpareigoti Energetikos ministerijÄ leidimuose gaminti elektros energijÄ nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam turtinę žalÄ , t.y. negautas pajamas dėl naujos redakcijos AIEÄ® taikymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str nustatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Å ios sÄ lygos savo pobÅ«džiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .Atsižvelgdamas į tai, kad nėra pagrindo panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto Leidimo gaminti dalies, kurioje įtvirtina sÄ lyga, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, nes pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikomas mažesnis elektros supirkimo tarifas, nei buvo numatytas iki 2013-02-01 galiojusioje AIEÄ® redakcijoje ir toks tarifo sumažinimas, kaip minėta, nepažeidžia proporcingumo principo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, taigi pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat negali bÅ«ti tenkinamas, todėl atmestinas.

PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.            Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisė gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ proceso Å¡alis turi tik tuo atveju, jei teismo sprendimas priimtas jos naudai. Atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ , pareiÅ¡kėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl jo praÅ¡ymas netenkintinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo P. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                          Ina Kirkutienė                                                                         Jūra Marija Strumskienė                                                                                                        Donatas Vansevičius