862a46de-77d6-4057-99db-e22eaa26c217 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-109-491/2020 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. liepos 23 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus tos pačios dienos nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais, nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį. 2. Įtarimas D. G. buvo įteiktas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 17 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 ir 129 punktus, t. y. važiuodamas apie 113 km/h greičiu, daugiau nei du kartus viršijo leistiną 50 km/h greitį, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio „VW Golf“ vairuotojui K. G. padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, o automobilio „BMW 323“ keleivei A. V. sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Skundžiama nutartimi, kuria buvo patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro O. Stadaliaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), D. G., vadovaujantis BK 38 straipsniu, dėl šios veikos buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais K. G. ir A. V., ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

4. Skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, arba ją pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skunde jis nurodo, kad apylinkės teismas jam šią baudžiamojo poveikio priemonę paskyrė nepagrįstai, netinkamai įvertinęs jį charakterizuojančius bylos duomenis, neatsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Nors iki eismo įvykio jis administracine tvarka už KET pažeidimus buvo baustas 2 kartus, tačiau šie jo pažeidimai nebuvo šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos, o už skundžiamoje nutartyje nurodytą 2020 m. gegužės 12 d. pažeidimą buvo nubaustas ne jis, o kitas asmuo. Pažymi, kad nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jis padarė pirmą kartą, buvo blaivus, dėl šios veikos gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, išvadas dėl priešingo teisei savo elgesio padarė. Jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti kelių transporto priemones jam reikalinga darbui, mirus patėviui, padėti motinai ir seseriai buityje.

5. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.

6. Skundas atmetamas.

7. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas jam nepagrįstai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams. Tačiau apygardos teismas su tuo nesutinka.

8. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise paprastai skiriamas ne tik tuo atveju, kai padaromas šiurkštus KET pažeidimas, bet ir tada, kai kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, t. y.

šiuo atveju svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2008, 2K-366/2008). 9. Šioje byloje nustatyta, kad D. G. padarė neatsargų nusikaltimą, įvykio metu buvo blaivus. Kita vertus, nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Turėdamas dar nedidelę vairavimo patirtį (vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2015 m. birželio 5 d.), D.

G. administracine tvarka už KET pažeidimus jau buvo baustas 3 kartus, tarp jų ir už šiurkštų KET pažeidimą – nustatyto greičio viršijimą, tąkart 2019 m. birželio 27 d. jis greitį viršijo 24 km/h. Nepaisant to, kad D. G. jam paskirtas baudas sumokėjo, matyti, kad jos jam neturėjo pakankamo poveikio – nepraėjus nė 5 mėnesiams po paskutinio KET pažeidimo (nustatyto greičio viršijimo), D. G. nustatytą greitį viršijo jau gerokai daugiau – 63 km/h, ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu jis ne tik apgadino vieno iš nukentėjusiųjų transporto priemonę, bet ir sužalojo du žmones, iš kurių vieną nežymiai, o kitą – nesunkiai.

Todėl akivaizdi išvada, kad D. G. yra linkęs važinėti viršydamas nustatytą greitį, o jo daromi KET pažeidimai palaipsniui sunkėja ir tampa pavojingesni visuomenei. Šie duomenys yra pakankamas pagrindas vertinti D. G. kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones šiuo atveju yra visiškai adekvati, teisinga ir pamatuota valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, siekiant tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje.

10. Byloje yra duomenų, kad D. G. dirba įmonėje mechaniku ir tiekėju, anot jo darbdavio pateiktos charakteristikos, tiekėjo pareigoms jam būtina teisė vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, D. G. naudojasi automobiliu, kad galėtų nuvykti į darbą, tikėtina ir tai, kad neturint teisės vairuoti kelių transporto priemones jo atvykimas į darbą ir tiekėjo pareigų atlikimas bus apsunkintas. Tačiau, teismų praktikoje uždraudimas tam tikrą laiką vairuoti nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieštaraujančiu kaltininko teisių suvaržymu tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė tik nežymiai apsunkina asmens darbinę veiklą, bet iš esmės neužkerta kelio tokia veikla užsiimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010).

Be to, aplinkybė, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, dar nereiškia, kad jos paskyrimas neabejotinai prieštarauja teisingumo principui. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė būtent ir yra poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais kaltininkas kelia pavojų visuomenei.

11. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi pagrįstai ir teisėtai atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams. Taigi, keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apelianto skundo argumentais pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Valdas Petras Meidus