A-858-2810-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-2810/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00119-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, atstovei E. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – K. B., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Lietuvos draudimas“) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 4-6), prašydamas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) priteisti 4 342,36 litų žalos atlyginimo ir 200 litų išlaidų už teisines paslaugas.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2011 m. sausio 22 d. 17 val. 30 min. tamsiu paros metu K. B., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Juozapavičiaus pr. 102, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadinta šio automobilio priekinė ir galinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės ratlankis, skersinė svirtis, guoliamentė, amortizatorius. Automobilis buvo draustas kelių transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino K. B. žalą (4 524,54 litų), susijusią su automobilio gedimų remontu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015, 6.263 ir 6.271 straipsnių pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį.

Pareiškėjas manė, kad atsakovo Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą, kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos. Pareiškėjas nuo reikalavimo dėl 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.) priteisimo atsisakė ir šią bylos dalį prašė nutraukti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 30-37) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, duobės buvimą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnai fiksavo duobės buvimo faktą, nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Be to, dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės ar neapvažiavo kliūties. Atsakovo nuomone, vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių, kurių kiti vairuotojai išvengia. Nurodė, jog 2010 m. vasario 4 d. Transporto priemonių draudimo liudijime nustatyta, kad išmokant draudimo išmoką turi būti taikoma besąlyginė 400 litų franšizė, tačiau ji nebuvo išskaičiuota iš vairuotojui išmokamos draudimo išmokos, todėl šiuos pinigus pareiškėjas sumokėjo tam neturėdamas teisinio pagrindo ir negali reikalauti šių sumų sumokėjimo regreso tvarka iš Kauno miesto savivaldybės. Teigė, jog paties vairuotojo, kuris nesielgia sąžiningai, veiksmai, o ne duobės buvimas, sąlygojo autoįvykį.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas prašė skundą atmesti.

Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybei kiekvienais metais skiriamas pakankamas kiekis lėšų gatvių priežiūrai ir remontui. Nagrinėjamu atveju asmuo, vairavęs transporto priemonę, turėjo būti atsargus, atidus, apdairus, atsižvelgti į kelio būklę, sąlygas ir tokiu būdu išvengti automobilio apgadinimų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu (b. l. 63-67) pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą tenkino iš dalies ir priteisė AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 3 942,36 litų turtinės žalos atlyginimo, administracinės bylos dalį dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Pareiškėjas subrogacijos pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio nuostatomis, manė, kad padarytą turtinę žalą – 4 342,36 litus, į kurią neįskaičiuota 1 182,18 litų nusidėvėjimas medžiagoms, turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.

Teismas pažymėjo, jog 2011 m. sausio 22 d. 17 val. 30 min. K. B. vairuojamas ir jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Juozapavičiaus prospekte Kauno mieste, įvažiavo į jokiu kelio ženklu nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią 0,40 m. skersmens, 0,20 m. gylio duobę. Iš eismo įvykio schemos, transporto priemonės techninės apžiūros akto, nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, Jiezno UAB „Juta“ PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad buvo sugadinta priekinė ir galinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės ratlankis, skersinė svirtis, guoliamentė, amortizatorius. Automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“, kuris kompensavo patirtus nuostolius, išmokėdamas automobilio savininkui draudimo išmoką – 4 524,54 litų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 32 punkte, kaip viena iš savivaldybių priskirtųjų savarankiškųjų funkcijų, yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo užtikrinimas. Minėta savivaldybės funkcija atskleidžiama ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte, kuriame įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punktą savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą. Neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 p.). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką.

Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remdamasis nurodytomis nuostatomis teismas sprendė, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

Nurodė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, vairuotojo K. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė A. Juozapavičiaus prospekte, kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Pabrėžė, kad policijos pareigūnai buvo išvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos išmatavimus, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą.

Pažymėjo, jog atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Pabrėžė, kad eismo įvykis kilo tamsiu paros metu, taigi galimybė pastebėti kliūtį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog žalos dydis taip pat įrodytas. Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui nepateikta.

Teismas sprendė, jog Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendinti į teisės aktuose nustatytą pareigą dėl gatvių remonto. Šiuo atveju teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, pažeisdamas ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovo argumentai, nurodant, jog riziką už automobilių sugadinimus turi prisiimti tik patys vairuotojai, sudarytų dar didesnes prielaidas Kauno miesto savivaldybei bei jos pareigūnams ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiūros bei remonto.

Remdamasis bylos medžiaga pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas šiuo konkrečiu atveju neužtikrino A. Juozapavičiaus prospekto tinkamos priežiūros, jo remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui K. B. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteistinas turtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aplinkybių, įgalinančių CK 6.251 straipsnio 2 dalies prasme sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.

Pareiškėjo pateikti įrodymai pagrindė, jog bendras žalos dydis – 4 342,36 litų (minusuotas 182,18 litų nusidėvėjimas medžiagoms), išmokėta draudimo išmoka draudėjui, kurią sudaro išlaidos, sumokėtos už automobilio remontą. Teismas nurodė, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudėjas K. B. draudimo sutartį sudarė su besąlygine 400 litų franšize, kuri reiškia apdrausto asmens patirtų nuostolių dalį, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui atlygina jis pats, ši suma išskaičiuotina iš prašomo atlyginti žalos dydžio. Teismas nurodė, jog pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 3 942,36 litų (4 342,36 litų - 400 litų = 3 942,36 litų) žalos atlyginimas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundo dalį dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo atsiėmė ir šią bylos dalį prašė nutraukti, šią bylos dalį nutraukė.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo priteisti 200 litų išlaidų už teisines paslaugas, tačiau nepateikė detalaus išlaidų pagrindimo.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, apeliaciniu skundu (b. l. 73-76) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą, nepagrįstai nustatant žalos padarymo fakto bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos bei jos dydžio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, turėjusias esminės įtakos ginčo dėl tariamo įvykio kilimui ir eigai bei nepagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo, jog savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neužtikrino A. Juozapavičiaus prospekto tinkamos priežiūros, remonto ir saugaus eismo.

Pažymi, jog teismas netyrė trečiojo suinteresuoto asmens K. B. kaltės dėl eismo įvykio ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių nuostatas. Mano, jog policijos išvados dėl vairuotojo kaltės buvimo ar nebuvimo bei Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvimo ar nebuvimo nėra preziumuojamos ir teismas privalo nagrinėjamoje byloje ištirti ir įvertinti visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visiškai netyrė eismo įvykio aplinkybių, nevertino paties vairuotojo K. B. veiksmų, jo kaltės buvimo ar nebuvimo dėl patirtos žalos, o vadovavosi vien tik Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. sausio 22 d. nutarimu, eismo įvykio vietos schema, kuriuose, remiantis vien tik trečiojo suinteresuoto asmens K. B. žodiniais paaiškinimais, neatliekant jokio tyrimo, buvo nustatyta duobės buvimo vieta ir, neatlikus jokio tyrimo vairuotojo atžvilgiu, formaliai konstatuota, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė.

Pabrėžia, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. sausio 22 d. nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu faktinę aplinkybę, kad vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių bei, kad būtent dėl Kauno miesto savivaldybės kaltės buvo apgadintas automobilis VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, civiliniams teisiniams santykiams tarp šalių neturi teisinės reikšmės administraciniai santykiai, t. y. šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, ar transporto priemonės vairuotojas buvo baustas administracine nuobauda, ar ne, nes išlieka asmens, transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytojo pareiga elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai.

Atsakovas pažymi, jog Kelių eismo taisyklės numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 p.), draudžia vairuotojui važiuoti viršijant leistiną greitį, įpareigoja vairuotoją atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 p,), jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 p.). Šiuo atveju byloje nėra pateikta informacija, kad vairuotojas K. B. įvykio metu laikėsi nurodytų nuostatų.

Pabrėžia, jog policija netyrė, ar transporto priemonės apgadinimai atsirado dėl ginčo duobės, ar jie atsirado ankščiau ir dėl kitų priežasčių, o rėmėsi vien tik žodiniais paties vairuotojo, kuris galėjo būti ir įvykio kaltininku, paaiškinimais. Be to, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad policijos pareigūnai netyrė vairuotojo kaltės del įvykusio eismo įvykio, t. y. netyrė, kokiu greičiu buvo važiuota, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į matomumą, kelio ir meteorologines sąlygas, ar buvo bandoma stabdyti siekiant išvengti kliūties ar kliūtį apvažiuoti.

Atsakovas nurodo, jog kiti automobilių vairuotojai, laikydamiesi Kelių eismo taisyklių, išvengė kliūties kelyje ir nepatyrė žalos. Atsakovas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-233-275/09. Mano, jog tarp Kauno miesto savivaldybės veiksmų ir vairuotojo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio.

Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas turi pareigą įrodyti skunde nurodytas aplinkybes, pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodyti, kad išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pateikti įrodymus dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio ir įrodyti esant priežastinį neteisėtų savivaldybės ar (ir) valstybės institucijų veiksmų ir šios žalos ryšį turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38 punkte numatyta, kad draudiminės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudiminio įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, dydį, taip pat į paskirtų ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadas. Taisyklių 40 punkte įtvirtinta nuostata, kad atsakingas draudikas moka tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo išmoką ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Nurodo, jog pareiškėjo pareiga buvo atlikti apgadinto automobilio ekspertizę, įvertinant automobilio sugadinimus eismo įvykio metu ir nustatant žalos dydį, tačiau byloje nėra duomenų, kad sugadinta transporto priemonė iš karto po eismo įvykio buvo apžiūrėta, nustatyti automobilio apgadinimai, nusidėvėjimas ir paskaičiuotas nuostolio dydis pareiškėjo paskirtų ekspertų ir (ar) turto vertintojų.

Atkreipia dėmesį, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. sausio 22 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną užfiksuota, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tik priekinis dešinės pusės ratas, tuo tarpu po beveik trijų mėnesių nuo eismo įvykio Jiezno UAB „Juta” 2011 m. balandžio 8 d. Remonto sąmatoje Nr. 0006 užfiksuota, kad buvo atlikta žymiai daugiau remonto darbų ir keista žymiai daugiau automobilio dalių. AB „Lietuvos draudimas” Transporto priemonės techninės apžiūros akte bei AB „Lietuvos draudimas” Transporto priemonės papildomos techninės apžiūros akte prie žalos bylos Nr. 1142850, kuriuose nėra fiksuota apžiūros data ir vieta, taip pat užfiksuota žymiai daugiau transporto priemonės apgadinimų nei užfiksuota Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. sausio 22 d. nutarime. Mano, jog iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra aišku, kada, kur ir dėl kokių priežasčių atsirado automobilio apgadinimai, ir kada jie buvo užfiksuoti, o pati transporto priemonė buvo suremontuota praėjus beveik trims mėnesiams nuo galimo eismo įvykio.

Nurodo, jog iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nenustatinėjo padarytos žalos dydžio automobiliui, neaišku kas, kada ir kaip nustatė, kad dalių nusidėvėjimas buvo tik 182,18 litų, nors pareiškėjas turi pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Pažymi, jog Jiezno UAB „Juta” 2011 m. balandžio 8 d. Remonto sąmata Nr. 0006 taip pat neįrodo, kad visi automobilio sugadinimai, kurie buvo taisomi, atsirado dėl 2011 m. sausio 22 d. eismo įvykio, t. y. po beveik 2,5 mėnesio, bei kad apskritai buvo būtina keisti automobilio detales.

Atsakovas pažymi, jog draudimo išmoka buvo sumokėta ne draudėjui K. B., o transporto priemonę remontavusiai įmonei UAB „Juta”, kuri yra pelno siekiantis juridinis asmuo, užsiimantis automobilių remontu ir todėl preziumuojama, kad suinteresuota atlikti kuo daugiau remonto darbų, pakeisti kuo daugiau naujų dalių. Pažymi, jog teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti (Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-844-422/2011, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-839-402/2011).

Pažymi, jog teismas nevertino šalių turtinės padėties. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Kauno miesto savivaldybės finansinė padėtis yra labai sunki, pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas” finansinės padėties netyrė. Priimdamas ginčijamą sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno miesto gatvių išdaužų užtaisymo darbai atliekami iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Pažymi, jog Kauno miesto gatvių išdaužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas yra priklausomi ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, kadangi remonto darbai atliekami tik gavus pinigus ir tik pagal paskirtą finansavimą.

Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 92-95) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 100 litų išlaidų už teisines paslaugas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atsakovas nevykdė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje 32 punkte nustatytos savarankiškosios funkcijos. Pažymi, jog byloje nagrinėjama situacija ne dėl transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės.

Nurodo, jog Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 1.7 punkte nustatyta, kad draudimo taisyklės – draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis, todėl nagrinėjamoje byloje taikomos draudimo taisyklės. Draudimo taisyklių 9.1 punkte nustatyta, kad nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Draudimo taisyklių 9.4 punkte nustatyta, kad transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė.

Pažymi, jog byloje esantys eismo įvykio schema, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. sausio 22 d. nutarimas, patrulio R. N. tarnybinis pranešimas, Transporto priemonės techninės apžiūros ir papildomos apžiūros aktai patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio: 1) priekinė ir galinė dešinės pusės padangos; 2) priekinis dešinės pusės ratlankis; 3) priekinė dešinės pusės skersinė svirtis; 4) priekinė dešinės pusės guoliamentė; 5) priekinis dešinės pusės amortizatorius; 6) galinis dešinės pusės ratlankis. K. B. įvažiavus į duobę buvo sužalota tik automobilio dešinė dalis.

Pareiškėjas teigia, jog aplinkybė, kad duobė buvo apsnigta patvirtina, jog galimybė pastebėti duobę kelyje buvo ypatingai apsunkinta. Pažymi, jog transporto priemonės sužalojimo pasekmių mastas leidžia teigti, kad K. B. vairuodamas automobilį vadovavosi Kelių eismo taisyklėmis, važiavo saugiu greičiu, buvo atidus, rūpestingas. Nutarimas patvirtina, kad automobilio vairuotojo K. B. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Pabrėžia, jog pareiškėjas pateikė įrodymus, pagrindžiančius reikalavimą, t. y. remonto sąmatą Nr. 0006, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JUT30016810. Pabrėžia, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas automobilio remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog pareiškėjas kompensavo didesnes išlaidas nei tos, kurios būtinos sužaloto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Nurodo, jog nutarimas yra rašytinis įrodymas.

Pažymi, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad skundo tenkinimas reikštų automobilio vairuotojo K. B. nepagrįstą praturtėjimą visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Mano, jog atsakovas savo veiksmais (neveikimu) pažeidė viešąjį interesą, nes institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 79-81) prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos savivaldybių savarankiškosios funkcijos vykdymui papildomas finansavimo šaltinis pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą (toliau – ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas) yra Kelių priežiūros ir plėtros programa (toliau – ir Programa).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsniu, tvirtina metines Programos finansavimo sąmatas. Pabrėžia, jog trečiojo suinteresuoto asmens direktorius savivaldybėms (tarp jų ir Kauno miesto) kasmet skiria Programos lėšų. Šias lėšas savivaldybės gali naudoti savo nuožiūra parinktiems vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti (darbams finansuoti). Trečiojo suinteresuoto asmens direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 168 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2010 metų sąmatos patvirtinimo” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo”, 2010 m. kovo 1 d.

įsakymu Nr. V-55 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo savivaldybėms vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti 2010 metais” atsakovui skyrė 10779,2 tūkst. litų. Atsakovas 2010 m. balandžio 29 d. pasirašė finansavimo sutartį Nr. S-187 su trečiuoju suinteresuotu asmeniu dėl šių lėšų panaudojimo. Kartu su sutartimi buvo pasirašytas ir sutarties priedas (objektų sąrašas), kuriame surašyti 2010 metais miesto gatvėse planuoti atlikti darbai.

Nurodo, jog 2010 metais pagal paminėtą finansavimo sutartį atsakovas nepanaudojo 109 443,77 litų.

Pažymi, jog atsakovas 2011 metais vietinės reikšmės keliams ir gatvėms prižiūrėti, taisyti, tiesti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti savo lėšų lyginant su programos lėšomis panaudojo tik 13,6%, kitų miestų savivaldybių analogiškas rodiklis – 84,6%, rajonų savivaldybių – 33,7%, visų savivaldybių – 54,2%.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėje byloje nustatyta, kad 2011 m. sausio 22 d. 17 val. 30 min. tamsiu paros metu trečiasis suinteresuotas asmuo K. B., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Juozapavičiaus pr. 102, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę ir šio įvykio metu buvo apgadintas nurodytas automobilis. Šį įvykį pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino K. B. žalą (4 524,54 litų), susijusią su automobilio gedimų remontu.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio, 6.271 straipsnio nuostatomis, prašė iš atsakovo priteisti turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas 2012 m. balandžio 25 d. Kauno apygardos administracinio teismo posėdžio metu pateikė atsisakymą nuo skundo dalies dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą tenkino iš dalies ir priteisė AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 3 942,36 litų turtinės žalos atlyginimo, administracinės bylos dalį dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo nutraukė.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl sprendė klausimą dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendinti į teisės aktuose nustatytą pareigą dėl gatvių remonto, šios pareigos neatliko, neužtikrino A. Juozapavičiaus prospekto tinkamos priežiūros, jo remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui K. B. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. Remdamasis tuo teismas tenkino pareiškėjo skundą dėl turtinės žalos priteisimo ir priteisė išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti.

Apeliaciniu skundu atsakovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, kad teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, turėjusias esminės įtakos ginčo dėl tariamo įvykio kilimui ir eigai bei nepagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo, jog jis neužtikrino A. Juozapavičiaus prospekto tinkamos priežiūros, remonto ir saugaus eismo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo, pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Administracinio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Šiuo atveju atsižvelgusi į nustatytą teisinį reguliavimą ir teismui suteikiamas galias teisėjų kolegija įvertina bylos faktines aplinkybes ir nesivadovauja tik proceso šalių pateiktais argumentais dėl bylos esmės.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių pateiktus argumentus, pabrėžia, kad pagal bendrą taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Pažymėtina, jog Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. liepos 30 d. nutartyje dėl teismingumo Nr. T-XX-58/2012, vertinant iš esmės panašią situaciją kaip ir nagrinėjamoje byloje, buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas savivaldybės atsakomybę kildina iš viešojo administravimo veikos, įgyvendinant savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkciją (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.), tačiau ginčas taip pat susijęs ir su savivaldybės, kaip inžinierinio statinio (kelio) savininkės, atsakomybe pagal CK 6.266 straipsnį. Kadangi ginčas peržengia ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, jis turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. liepos 30 d. nutartį dėl teismingumo Nr. T-XX-58/2012). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti administraciniam teismui atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad ji buvo iškelta ir ilgą laiką buvo administracinių teismų žinioje ir jos perdavimas bendrosios kompetencijos teismui būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, todėl būtent tą konkrečią bylą buvo nuspręsta baigti nagrinėti administraciniame teisme. Taigi šiuo atveju buvo pripažinta, kad iš esmės tokios situacijos, kaip ir vertinama nagrinėjamoje byloje, turėtų būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, bylos medžiagą, į atsakovo, kaip inžinierinio statinio (kelio) savininko, atsakomybės taikymą pagal CK 6.266 straipsnį, į tai, kad pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą atsirado subrogacijos teisės pagrindu iš draudimo sutarties, mano, jog byla išsamiau galėtų būti išnagrinėta bendrosios kompetencijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas neprieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams, nes bylos medžiaga patvirtina, jog iki šiol ši byla buvo nagrinėta pakankamai operatyviai (b. l. 4-6). Pažymėtina, jog ta aplinkybė, jog procesas byloje gali užtrukti šiek tiek ilgiau, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju daryti priešingas išvadas. Šiuo atveju nurodyti principai negali būti priešpastatomi siekiui bylą išnagrinėti nepažeidžiant proceso teisės normų, teisingai, išsamiai, nes bendrasis proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo. Pažymėtina, jog iš esmės tokios pozicijos buvo laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2811/2012. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad tokiu teismo sprendimu yra iš esmės pažeidžiami proceso šalių interesai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo ribos peržengia administracinių teismų kompetencijos ribas. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama situacija, kai byla išnagrinėta pažeidžiant funkcinio ar išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Kadangi byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra besąlyginis pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimas naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Pagal ABTĮ nuostatas, paaiškėjus, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, byla administraciniame teisme negali būti nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 p.). ABTĮ numato, kad, paaiškėjus, kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, administracinis teismas nutartimi bylą perduoda atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 70 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą iš esmės, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles ir teismo sprendimas šiuo pagrindu yra naikintinas, nutaria bylą pagal kompetenciją ir rūšinį teismingumą perduoti iš naujo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Pagal atsakovo buveinės adresą ši byla yra perduotina nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (CPK 29 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – K. B., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) dėl žalos atlyginimo pagal kompetenciją perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas