862a2dd2-42ac-40eb-9b91-10158b4ac19d · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-518-124/2014                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01708-2012-1                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 44.4.;121.21. (S)                                                     ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 1 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laisvės Aleknavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Egidijaus Mockevičiaus,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ ieÅ¡kinį atsakovui žemės Å«kio kooperatyvui „Raseinių javai“ dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus, ir           n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas, bankrutuojanti techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismÄ prevenciniu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė uždrausti atsakovui žemės Å«kio kooperatyvui ,,Raseinių javai“ Viduklės glž. st. miestelyje Å¡alia atsakovo grÅ«dų saugojimo, džiovinimo bei valymo bazės vykdyti techninės druskos krovimo bei sandėliavimo veiklÄ ;IeÅ¡kovas nurodė, kad žemės Å«kio kooperatyvas „Raseinių javai“ įsteigtas 2000 m. ir jos pagrindinė veikla yra grÅ«dų supirkimas, valymas, džiovinimas, sandėliavimas.

Å alia geležinkelio atÅ¡akos buvo pastatytos 9 grÅ«dų sandėliavimo talpyklos bei grÅ«dų valymo ir džiovinimo talpyklos. IeÅ¡kovas, BTPKB ,,Kotenas“, investavo į kooperatyvo veiklÄ daug lėšų. 2012 m. kooperatyvas pradėjo vykdyti veiklÄ , kuri daro žalÄ turtui. Kooperatyvo bazės esančia geležinkelio atÅ¡aka periodiÅ¡kai krovininiais vagonais atgabenama techninė druska, kuri iÅ¡kraunama prie pat grÅ«dų džiovinimo ir sandėliavimo bazės ir ten sandėliuojama. Vėliau druska pakraunama į atvykstančias krovinines transporto priemones.

Dėl sÄ lyčio su bėgiais bei metalinėmis grÅ«dų džiovinimo, sandėliavimo ir valymo talpyklomis, druska veikia tiek bėgius, tiek talpyklas. Å iam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti yra visos prevencinio ieÅ¡kinio pateikimo sÄ lygos (I t., 2-8 b.l.).Atsakovas žemės Å«kio kooperatyvas „Raseinių javai“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (I t., 78-83 b.l.).Atsakovas nurodė, kad kooperatyvas „Raseinių javai“ neužsiima maistui skirtų grÅ«dų perdirbimu, sandėliavimu.

Kooperatyvo pagrindinė veikla paÅ¡arams skirtų grÅ«dų valymo, džiovinimo, sandėliavimo paslaugos. Atsakovo vykdoma papildoma veikla – techninės druskos iÅ¡krovimo ir pakrovimo paslaugos. Techninė druska nuo maistinės druskos skiriasi tik tuo, kad maistui skirta druska yra perkristalizuojama ir nusodinami įsiterpę paÅ¡aliniai mineralai, smėlis. KokybiÅ¡ka techninė druska nėra nuodas. Druska yra sertifikuota ir nėra sandėliuojama kooperatyvo teritorijoje. Tik atvežta į atsakovo teritorijÄ , druska tuoj pat iÅ¡ traukinio pakraunama į kelių transporto priemonę ir iÅ¡vežama iÅ¡ kooperatyvo teritorijos.

Tokia druska dedama į paÅ¡arinius grÅ«dus, ja valomos grÅ«dų talpyklos, todėl ji nėra nuodas kaip tai bando teigti atsakovas. GrÅ«dų talpyklos nėra surÅ«dijusios ir tai patvirtina jų pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (II t., 30-32 b. l.). Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bankrutuojančios techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ bankroto administratorius UAB „Inovestus“, atsakovui žemės Å«kio kooperatyvui „Raseinių javai“ 5.066,69 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, jų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdant iÅ¡ BTPKB „Kotenas“ bankroto administravimui skirtų lėšų; iÅ¡ ieÅ¡kovo BTPKB „Kotenas“ priteisė 24,00 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Teismas remdamasis byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis, pažymėjo, jog žemės Å«kio kooperatyvas „Raseinių javai“ juridinių asmenų registre įregistruotas 2000-07-12.

Ä®statai 2007-04-12 įregistruoti juridinių asmenų registre. Pagrindinės gamybinės, Å«kinės ir komercinės veiklos rÅ«Å¡ys pagal veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatorių iÅ¡vardintos 2.3. punkte. Viena iÅ¡ veiklos rÅ«Å¡ių nurodyta 63.12 – laikymas ir sandėliavimas, 51.55 – chemijos produktų didmeninė prekyba. 2.4 punkte numatyta, kad kooperatyvas gali užsiimti ir kita veikla, kuriÄ nedraudžia Lietuvos Respublikos teisės aktai. IÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Klaipėdos regiono stočių skyriaus 2014-01-13 pažymos Nr. 2(KLRSS)-52 matyti, kad nuo 2011-11-01 iki 2011-12-31 vagonų su druska nebuvo.

Nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 atgabenti 128 vagonai, o nuo 2013-01-01 iki 2013-10-18 atgabenti 148 vagonai druskos.Teismas, vertindamas šalių pateiktus argumentus, pažymėjo, kad teismas turi pagrindo teigti, kad žemės ūkio kooperatyvas „Raseinių javai“ neatliko neteisėtų veiksmų. Kooperatyvo veikla reglamentuota galiojančiuose įstatuose ir teisės aktuose. Druskos gamintojas yra sertifikuotas Baltarusijos Respublikos nacionalinės atitikties patvirtinimo sertifikatu Nr. BY/112 03.06.002 12692, išduotu Baltarusijos buitinės ir pramoninės produkcijos sertifikavimo instituto (b. l. 85, 86).

Valstybinės sėklų ir grÅ«dų tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2007-07-18 Nr. 18PS-62247 raÅ¡tas patvirtina, kad žemės Å«kio kooperatyvas yra įtrauktas į įregistruotų paÅ¡arų Å«kio subjektų sÄ raÅ¡Ä pagal paÅ¡arų veiklos rÅ«Å¡is ir suteikti įregistravimo numeriai (b. l. 84). Kaip sertifikuotas paÅ¡arų gamintojas žemės Å«kio kooperatyvas naudoja druskÄ paÅ¡arų gamybai. Å alių pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina techninės druskos krovimo faktÄ , bet nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtina geležinkelio bėgiams ir talpykloms daromos žalos.

Doc.dr.G. Å . ir liudytojo A. K. pateiktos nuomonės laikytinos informacinio pobÅ«džio. Ant kelio dangų pilama techninė druska taip pat daro žalÄ transporto priemonėms, bet padeda iÅ¡vengti didesnių eismo nelaimių. Å iuo atveju eismo dalyviai neturi pasirinkimo. Nėra LR CK 6.255 str. numatytų sÄ lygų visumos, kurios duotų pagrindÄ prevencinių priemonių taikymui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas bankrutuojanti techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“ (II t., 37-43 b. l.) praÅ¡o panaikinti 2014 m. vasario 20 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti; perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Raseinių rajono apylinkės teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovo veikla reglamentuota atsakovo įstatuose bei teisės aktuose ir dėl to atsakovo veikla laikytina teisėta. Teismas neįvardina, kokia atsakovo veikla yra reglamentuota įstatuose ir teisės aktuose.

Be to, teismas sprendime neįvardina jokio teisės akto, kuris reglamentuoja teismo minimÄ atsakovo veiklÄ . Nėra aiÅ¡ku, kokiu teisiniu pagrindu teismas konstatuoja, jog atsakovo veikla, kurios teismas taip pat neįvardina (tikėtina druskos krovimo veikla), yra teisėta. Sprendime teismo iÅ¡dėstyti abstraktÅ«s motyvai dėl atsakovo veiklos teisėtumo neatitinka CPK 270 str. 4 d. reikalavimų, dėl ko sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas. Vien ta aplinkybė, kad tam tikra veikla yra numatyta bendrovės įstatuose ir yra reglamentuojama teisės aktų, nėra pakankamas pagrindas vienareikÅ¡miÅ¡kai daryti iÅ¡vadÄ , kad verčiantis ta veikla nėra atliekami neteisėti veiksmai.

Versdamasis druskos krovimo veikla atsakovas nesilaiko sanitarinės zonos reikalavimų bei daro žalÄ esminiam atsakovo turtui, dėl ko Å¡i veikla, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, laikytina neteisėta.             2. Teismas nepagrįstai druskos krovimo veiklÄ laikė visiÅ¡kai teisėta, kadangi atsakovas druskÄ naudojo paÅ¡arams gaminti. Teigia, kad prie grÅ«dų bazės kraunama techninė druska yra skirta keliams barstyti, o atsakovas Å¡iÄ druskÄ tiesiog perkrauna iÅ¡ krovininių vagonų į atvykstančias transporto priemones.

Kitaip tariant, atsakovas perkraunamos druskos nenaudoja paÅ¡arų gamybai, todėl visiÅ¡kai nepagrįstas teismo motyvas, jog atsakovas naudoja druskÄ paÅ¡arų gamybai. Pažymėtina, kad atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad įprasta praktika, jog druska dedama į paÅ¡arinius grÅ«dus, ja valomos grÅ«dų talpyklos. Vis dėlto atsakovas nei savo atsiliepime, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kad atvežamÄ druskÄ jis naudoja paÅ¡arų gamybai. Atsakovo argumentas, jog techninė druska pagal įprastinę praktikÄ dedama į paÅ¡arus, yra absoliučiai niekuo nepagrįstas.

Atsakovas nepateikė nei teisės aktų, nei jokių įrodymų, patvirtinančių tokį atsakovo argumentÄ , todėl juo remtis teismas neturėjo jokio pagrindo. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kiniu praÅ¡o uždrausti druskos krovimo veiklÄ ne dėl to, kad druska gali „užterÅ¡ti“ laikomus grÅ«dus, tačiau dėl to, kad kraunant druskÄ , ji neiÅ¡vengiamai patenka ir ant bėgių ir ant pačių talpyklų, o tai sukelia korozijÄ , dėl kurios esminis atsakovo turtas ateityje bus negrįžtamai sunaikintas.

Todėl argumentai dėl to, kad į paÅ¡arinius grÅ«dus gali bÅ«ti dedama techninė druska, yra visiÅ¡kai nesusiję su ginčo dalyku ir niekaip nepaneigia tos aplinkybės, kad kraunant techninę druskÄ Å¡alia grÅ«dų talpyklų yra kenkiama talpykloms.              3. Dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų pažeidimo nurodė, kad Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 (toliau - SAZ taisyklės) priedo „Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ 4.9 punktas nustato, kad sanitarinė apsaugos zona grÅ«dų malimo ar kitokio apdirbimo produktų gamybai yra lygi 100 m.

Tuo tarpu atsakovui priklausančiame grÅ«dų talpyklų komplekse, esančiame vos keli metrai nuo druskos krovimo vietos, grÅ«dai yra ne tik sandėliuojami, tačiau ir valomi bei džiovinami. Kitaip tariant, Å¡alia geležinkelio atÅ¡akos esančiame komplekse atsakovas vykdo SAZ taisyklėse nurodytÄ veiklÄ , kuriai taikytina 100 m sanitarinės apsaugos zonos riba. Tuo tarpu atsakovo argumentas, jog jis grÅ«dus naudoja paÅ¡arams niekaip neeliminuoja reikalavimo laikytis Å¡ios sanitarinės zonos reikalavimų, todėl atsakovo veikla kraunant druskÄ 100 m sanitarinėje apsaugos zonoje laikytina neteisėta.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raÅ¡tas patvirtino, jog atsakovo veikla prie pat grÅ«dų talpyklų kraunant druskÄ laikytina neteisėta, o tai buvo pagrindas ieÅ¡kovo prevencinį ieÅ¡kinį tenkinti. Veiksmai, kuriais daroma žala kitam asmeniui, laikytini neteisėtais. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės bei surinkti įrodymai, patvirtina, jog kraunant druskÄ daroma nepataisoma žala esminiam atsakovo turtui. Vadinasi, atsakovo druskos krovimo veikla Å¡alia grÅ«dų bazės laikytina atsakovo neteisėtais veiksmais, dėl ko egzistuoja visos sÄ lygos ieÅ¡kovo prevenciniam ieÅ¡kiniui patenkinti.

4. Sprendime teismas konstatavo, jog druskos krovimo darbai nedaro jokios žalos bėgiams bei grÅ«dų talpykloms, tačiau tuo pačiu nurodo, jog ant kelių barstoma druska taip pat kenkia transporto priemonėms. Taigi, pats teismas pripažįsta druskos neigiamÄ poveikį transporto priemonėms, tačiau tuo pačiu neigia, jog druska iÅ¡ esmės kenkia geležiniams bėgiams bei talpykloms, nors į bylÄ buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys neigiamÄ druskos poveikį tiek bėgiams, tiek talpykloms. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai lygina kelių barstymo bei druskos krovimo darbus.

Pats teismas sprendime nurodo, kad keliai druska barstomi tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta eismo įvykių, kas ir pateisina neigiamÄ druskos poveikį transporto priemonėms. Tuo tarpu kraunant druskÄ prie grÅ«dų bazės tiesiog nepateisinamai kenkiama esminiam atsakovo turtui, todėl, skirtingai nei kelių barstymo atveju, nėra jokio pagrindo laikyti tokiÄ veiklÄ teisėta.5. IeÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame antstolis konstatavo, jog tiek bėgiai, tiek grÅ«dų talpyklos yra paveiktos korozijos.

Prie protokolo buvo pridėtos ir nuotraukos bei filmuota medžiaga, patvirtinanti antstolio nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu atsakovo pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolė nekonstatavo prieÅ¡ingų aplinkybių, t.y., kad nei bėgiai, nei talpyklos nėra paveiktos korozijos, kas tik patvirtina, jog jau prevencinio ieÅ¡kinio pateikimo metu buvo matyti druskos daroma žala turtui. IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Statybos fakulteto, Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros darbuotojÄ doc. dr. G.

Å ., kad Å¡is pateiktų savo ekspertinę nuomonę dėl techninės druskos poveikio geležinkelio bėgiams bei metalinėms grÅ«dų talpykloms. IeÅ¡kovas gavo 2013-09-30 doc. dr. G. Å . atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovo paklausimÄ , specialistas savo atsakyme labai aiÅ¡kiai patvirtino, kad techninės druskos poveikis grÅ«dų talpykloms bei geležinkelio bėgiams yra itin neigiamas, kadangi dėl korozijos talpos gali paprasčiausiai prakiurti, laikančioji talpų bei geležinkelio bėgių galia sumažėti.

Pažymėtina, kad doc. dr. G. Å . kompetencijÄ patvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto svetainėje vieÅ¡ai skelbiamas gyvenimo apraÅ¡ymas, dėl ko nebuvo jokio pagrindo abejoti specialisto kompetencija. Tuo tarpu į bylÄ nebuvo pateikta jokių prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, dėl ko druskos neigiamas poveikis bėgiams bei grÅ«dų talpykloms laikytinas pilnai įrodytu. IeÅ¡kovas pažymi, jog prevencinio ieÅ¡kinio atveju ieÅ¡kovas privalo įrodyti ne jau atsiradusiÄ Å¾alÄ , tačiau tokios žalos kilimo ateityje grėsmę.

6. Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, kas pagal CPK 329 str. 1 d. yra pagrindas sprendimÄ panaikinti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ .             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas žemės Å«kio kooperatyvas „Raseinių javai“ (II t., 48-55 b.l.) praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ Raseinių apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti jam turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Atsakovas atsiliepime nurodė faktines bylos aplinkybes, kad ŽŪK ,,Raseinių javai“ neužsiima maistui skirtų grÅ«dų perdirbimu, sandėliavimu, atsakovo pagrindinė veikla - paÅ¡arams skirtų grÅ«dų valymo, džiovinimo, sandėliavimo paslaugos.

Atsakovas yra įtrauktas į įregistruotų paÅ¡arų Å«kio subjektų sÄ raÅ¡Ä pagal paÅ¡arų veiklos rÅ«Å¡is: atsakovas turi teisę laikyti paÅ¡arus, paÅ¡arines žaliavas eksportuoti į / importuoti iÅ¡ trečiųjų valstybių, tiekti į apyvartÄ paÅ¡arines žaliavas (Valstybinės sėklų ir grÅ«dų tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2007-07-18 raÅ¡tas Nr. 18PS-62247 pridėtas prie atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį kaip priedas Nr. 1). Techninės druskos iÅ¡krovimo ir pakrovimo paslaugos yra papildoma atsakovo veikla.

Ä® ŽŪK ,,Raseinių javų“ teritorijÄ geležinkelio transportu atvežama kokybiÅ¡ka techninė druska, kurios gamintojas - RUÄ® „GS Belaruskalij“ (Baltarusija). Å iai įmonei Baltarusijos buitinės ir pramoninės produkcijos sertifikavimo institutas iÅ¡davė kokybės sertifikatÄ Nr. 1276 (atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 2), kur nurodyta, kad analizės bÅ«du iÅ¡tirtos druskÄ sudarančios medžiagos ir druskos sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus ir druska gali bÅ«ti eksportuojama.

Druskos gamintojas yra sertifikuotas Baltarusijos Respublikos nacionalinės atitikties patvirtinimo sertifikatu Nr. BY/112 03.06.002 12692, iÅ¡duotu Baltarusijos buitinės ir pramoninės produkcijos sertifikavimo instituto (atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 3). Pažymi, kad druska nėra sandėliuojama ŽŪK ,,Raseinių javų“ teritorijoje, tik atvežta į atsakovo teritorijÄ tuoj pat iÅ¡ traukinio vagono pakraunama į kelių transporto priemonę bei iÅ¡vežama iÅ¡ ŽŪK ,,Raseinių javų“ teritorijos.

Atsakovo grÅ«dų talpyklos ir geležinkelio bėgių atÅ¡aka nėra surÅ«diję. Ant grÅ«dų talpyklų yra purvo nuoÅ¡liaužų, kurios susidarė lietui nuplovus dulkes, tačiau grÅ«dų talpyklos nėra paveiktos rÅ«džių. Atsakovas druskos krovos verslu pradėjo verstis prieÅ¡ kelis metus. Apeliantui buvo žinoma Å¡i atsakovo veikla, tačiau apeliantas tris metus neįžvelgė galimos druskos verslo žalos paÅ¡arinių grÅ«dų talpykloms ir tik po trijų metų iÅ¡kėlė klausimÄ dėl druskos verslo suderinamumo su paÅ¡arinių grÅ«dų saugojimo verslu.

Teigia, kad teismas teisingai vertino Å¡alių pateiktus įrodymus.             Teigia, kad atsakovas neatliko veiksmų, kurie pažeistų teisinę pareigÄ , ar kurių pasekmė bÅ«tų žalos ateityje padarymas, o atsakovo vykdoma druskos krovos veikla yra leistina. Civiliniai teisiniai santykiai grindžiami nuostata, kad įstatymų nedraudžiama veikla yra teisėta. Apeliantas nepateikė jokių teisės aktų, kuriuose bÅ«tų nurodyta, kad žemės Å«kio kooperatyvas neturi teisės užsiimti paÅ¡arinių grÅ«dų saugojimo veikla kartu su techninės druskos krovos verslu.

Tuo tarpu atsakovas pirmos instancijos teismui pateikė įrodymus, kad atsakovo vykdomas druskos verslas yra leistinas. LR žemės Å«kio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308 patvirtintos iÅ¡skirtinės kokybės kombinuotųjų paÅ¡arų specifikacijos 1 priedo 13 punkte nurodyta, kad valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių, kuriame laikomi grÅ«dai leidžiama naudoti natrio karbonatÄ , t.y., druskÄ . Jei įstatymų leidėjas leidžia druska valyti patalpas, kuriose laikomi grÅ«dai, tai juo labiau at­leistina Å¡alia grÅ«dų talpyklų perkrauti druskÄ iÅ¡ vienos transporto priemonės į kitÄ .

Atsakovo teritorijoje iÅ¡ traukinio vagonų į kitas transporto priemones perkraunama druska neturi jokio sÄ lyčio nei su grÅ«dų talpyklomis, nei juo labiau su pačiais grÅ«dais. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad druska nesiliečia su grÅ«dais, t.y., apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad „praÅ¡o uždrausti druskos krovimo veiklÄ ne dėl to, kad druska gali „užterÅ¡ti“ laikomus grÅ«dus, tačiau dėl to, kad kraunant druskÄ , ji neiÅ¡vengiamai patenka ir ant bėgių, ir ant pačių talpyklų“.

Å alys sutaria, kad atvežtos druskos atsakovas nenaudoja, nes neužsiima paÅ¡arų gamyba. Negana to, į ŽŪK ,,Raseinių javai“ teritorijÄ atvežta druska nesiliečia su grÅ«dų talpyklomis, tokiu bÅ«du negali joms ir pakenkti.             Atkreipia teismo dėmesį, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, perkraudamas druskÄ Å¡alia uždarų paÅ¡arinių grÅ«dų talpyklų, turi vadovautis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis (toliau - SAZ taisyklės), patvirtintomis LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymu Nr. V-586. Atkreiptinas dėmesys, kad SAZ taisyklių priedo 4 dalies 4.9 punkte nurodyta, kad sanitarinės apsaugos zonos dydis objektui „Grūdų malimo (ar kitokio apdirbimo) produktų gamyba“ yra 100 metrų ir tokiu atstumu yra draudžiama cheminė, fizikinė, biologinė ir kvapų tarša, tačiau atsakovas neužsiima nei grūdu malimu, nei kitokiu apdirbimu, iškaitant ir pašarų apdirbimu. Atsakovas savo teritorijoje tik sandėliuoja grūdus. Aukščiau nurodytos SAZ taisyklės taikomos, jei ūkio subjektas užsiima grūdu malimo (ar kitokio apdirbimo) produktu gamyba.

Taigi, SAZ taisyklės nėra taikomos atsakovui, nes atsakovas vien tik saugo paÅ¡arams ruoÅ¡ti skirtus, žemesnės kokybės grÅ«dus. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, atsakovo grÅ«dų talpyklos nėra aplinkos tarÅ¡ai jautrÅ«s statiniai. Apeliantas nurodydamas, kad nekvestionuoja druskos poveikio grÅ«dams ir ginčija tik galimÄ Å¾alÄ grÅ«dų talpykloms ir traukinio bėgiams, pats sau prieÅ¡tarauja kreipdamasis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ ir praÅ¡ydamas nurodyti, ar patiems grÅ«dams kenkia netoliese kraunama techninė druska.

Negana to, 2013-09-20 apelianto raÅ¡te Å¡iai tarnybai nenurodoma dėl kokių grÅ«dų klausiama: maistui ar paÅ¡arams skirtų grÅ«dų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-10-17 raÅ¡tas Nr. B6- (1.9)-2630 negali bÅ«ti vertinamas Å¡ios bylos kontekste, kadangi tarnyba pasisakė dėl žmonių maistui skirtų grÅ«dų apsaugos ir tarÅ¡os ribojimų. Atsakovas neužsiima nei maistinių grÅ«dų malimu, nei kitokiu apdirbimu. TÄ pripažįsta ir apeliantas. Atsakovo grÅ«dų talpyklose esantys grÅ«dai skirti gyvuliams, todėl, pirmos instancijos teismas tinkamai nusprendė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-10-17 raÅ¡tas Nr. B6-(1.9)-2630 nėra laikytinas tinkamu įrodymu Å¡ioje byloje.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo veiklÄ kasmet tikrina ir į atsakovo teritorijÄ atvyksta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, atsakovas nei karto nesulaukė pastabų ar nuobaudų dėl Å¡alia grÅ«dų talpyklų vykdomų druskos krovos darbų.             Pažymi, kad toje dalyje, kur apeliantas gina atsakovo teritorijoje esančios geležinkelio bėgių atÅ¡akos bÅ«klę, ieÅ¡kinys ir apeliacinis skundas yra pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo (apelianto). Geležinkelio atÅ¡aka, kuria patenkama į atsakovo teritorijÄ , nuosavybės teise nepriklauso atsakovui, tai yra trečio asmens (UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“) nuosavybė.

Taigi, apeliacinis skundas dalyje dėl geležinkelio bėgių bÅ«klės turėtų bÅ«ti atmestinas vien todėl, kad reikalavimÄ reiÅ¡kia tokios teisės neturintis asmuo.             Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo teritorijoje esančių grÅ«dų talpyklų bÅ«klė yra prasta ar prastėja dėl druskos pėdsakų Å¡ioje teritorijoje. Apelianto pasitelkto antstolio S. U. 2013-09-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad grÅ«dų talpyklų apatinės dalys surÅ«dijusios.

Tačiau antstolis tokias iÅ¡vadas padarė net neužėjęs į atsakovo teritorijÄ ir nufotografavęs grÅ«dų talpyklas iÅ¡ toli, t.y., už ŽŪK ,,Raseinių javai“ teritorijos tvoros. Tokios nuotraukos yra netikslios, neatspindi tikrosios situacijos. Nėra jokiu rÅ«džių ant grÅ«du talpyklų, tik purvo nuoÅ¡liaužos. A. E. Rulienė neužfiksavo, kad ŽŪK ,,Raseinių javų“ teritorijoje bÅ«tų druskos klodų ar likučių, negana to, nuotraukose matyti, kad ant grÅ«dų talpyklų yra purvo nuoÅ¡liaužų, kurios susidarė lietui nuplovus dulkes, tačiau grÅ«du talpyklos nėra paveiktos rÅ«džių (nuotrauka Nr. 1, 5, 8, 14).

Purvo nuoÅ¡liaužas nuo grÅ«dų talpyklų galima lengvai nuvalyti. Apeliantas niekada nesikreipė į atsakovÄ ir neprašė pasiaiÅ¡kinti dėl ant talpyklų iÅ¡orinės dalies esančio purvo. Talpyklų, pažymėtų numeriais 8 ir 9, apatiniai žiedai yra sutepti antikoroziniu tepalu (nuotrauka Nr. 10, 11, 12), kas patvirtina, kad atsakovas saugo, prižiÅ«ri grÅ«dų talpyklas nuo žalingo aplinkos, oro poveikio.             Atsakovo įsitikinimu, apeliantas ne tomis priemonėmis bando spręsti klausimÄ dėl atsakovo druskos verslo poveikio atsakovo turtui.

Tuo atveju, jei apeliantas mano, kad druskos krovos darbai kenkia grÅ«dų talpykloms, apeliantas pirmiausia turėjo iÅ¡sakyti Å¡ias abejones atsakovo vadovui, siÅ«lyti konstruktyvius sprendimus, pavyzdžiui, pastatyti užtvarÄ prie grÅ«dų talpyklų, kreiptis į valstybės institucijas, pagal kompetencijÄ prižiÅ«rinčias atsakovo veiklÄ , pavyzdžiui, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ , ir praÅ¡yti atvykus į vietÄ konkrečiai įvertinti atsakovo druskos krovos darbų poveikį paÅ¡arinių grÅ«dų talpykloms.

Apeliantas neatliko nei vieno iÅ¡ Å¡ių veiksmų, nes siekia visai ne tų tikslų, kuriuos deklaruoja apeliaciniame skunde. Nei pareikÅ¡damas prevencinį ieÅ¡kinį, nei apeliacinį skundÄ Å¡ioje byloje, apeliantas nenurodė, kokia žala jo, kaip pajininko, interesams bus padaryta, jei druskos verslas bus ir toliau vykdomas. Atsakovo įsitikinimu, jokios žalos apeliantui, kaip pajininkui, nekils. Tai, kad apeliantas pareikÅ¡damas prevencinį ieÅ¡kinį (apeliacinį skundÄ ) siekia kitų tikslų rodo faktas, kad kartu su ieÅ¡kiniu apeliantas prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - visiÅ¡kÄ atsakovo turto administravimÄ (pirmosios instancijos teismas atmetė šį praÅ¡ymÄ ).

Apeliantas siekdamas visiÅ¡ko administravimo teisės, siekė ne tik nutraukti atsakovo pelningÄ druskos verslÄ , bet ir galimai sudaryti įvairių sandorių, naudingų iÅ¡imtinai apeliantui. Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, kad apeliantas pradėjo jau septintÄ teisminį procesÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ atsakovÄ ir siekia visais įmanomais bÅ«dais perimti ŽŪK Raseinių javai kontrolę. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmestinas.

           Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų bankrutuojančios techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ apeliacinio skundo ribose. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

             Apeliantas Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimÄ skundžia visa apimtimi. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, netinkamai taikė prevencinio ieÅ¡kinio sÄ lygas, neatsižvelgė į faktÄ , kad techninės druskos krovimo veikla gadina (gali gadinti) geležinkelio bėgius ir grÅ«dų talpyklas, neatsižvelgė į faktÄ , kad atsakovas nesilaiko sanitarinės apsaugos zonos reikalavimų.              Teisėjų kolegija iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatė, kad žemės Å«kio kooperatyvas „Raseinių javai“ įsteigtas 2000 m. liepos 12 d. (I t., 9-11 b.l.), o ŽŪK „Raseinių javai“ įstatai įregistruoti 2007 m. balandžio 12 d. juridinių asmenų registre (I t., 12-19 b.l.).

IÅ¡ ŽŪK „Raseinių javai“ įstatų matyti, kad pagrindinės gamybinės, Å«kinės ir komercinės veiklos rÅ«Å¡ys pagal veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatorių iÅ¡vardintos 2.3. punkte (I t., 12-13 b.l.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viena iÅ¡ veiklos rÅ«Å¡ių nurodyta 63.12 – laikymas ir sandėliavimas, 51.55 – chemijos produktų didmeninė prekyba. 2.4 punkte numatyta, kad kooperatyvas gali užsiimti ir kita veikla, kuriÄ nedraudžia Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Å alys patvirtina, kad Å¡alia geležinkelio atÅ¡akos buvo pastatytos 9 grÅ«dų sandėliavimo talpyklos bei grÅ«dų valymo ir džiovinimo talpyklos. IeÅ¡kovas, BTPKB ,,Kotenas“, investavo į kooperatyvo veiklÄ daug lėšų, tame tarpe ir į grÅ«dų talpyklų statymÄ , tÄ patvirtina ieÅ¡kovo pateikti bendrovės narių susirinkimų protokolai (I t., 20-31 b.l.). ŽŪK „Raseinių javai“ pradėjo vykdyti techninės druskos iÅ¡krovimo ir pakrovimo veiklÄ , nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 atgabenti 128 vagonai, o nuo 2013-01-01 iki 2013-10-18 atgabenti 148 vagonai druskos).             Dėl prevencinio ieÅ¡kinio instituto taikymo.             Apeliantas savo ieÅ¡kinį grindžia prevencinio ieÅ¡kinio institutu, teigdamas, kad atsakovo veiksmai lemia (gali lemti) žalÄ ieÅ¡kovo esminiam turtui, todėl atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais.CK 6.255 str. 1 dalyje įtvirtinta, jog realus pavojus, kad ateityje gali bÅ«ti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Prevenciniu ieÅ¡kiniu laikomas ieÅ¡kinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo ateityje grėsmę. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas dėl prevencinio ieÅ¡kinio sÄ lygų, yra nurodęs, kad prevenciniu ieÅ¡kiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo grėsmę ateityje (CK6.255 str. 1 d.). Å io civilinių teisių gynimo bÅ«do tikslas – užkirsti keliÄ potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013kt.).

ReiÅ¡kiant prevencinį ieÅ¡kinį žala gali bÅ«ti jau padaryta, bet gali bÅ«ti dar nepadaryta, tuomet ieÅ¡kovas turi įrodyti potencialiÄ jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , siekį paÅ¡alinti žalos grėsmę. Prevencinis ieÅ¡kinys yra apsauginio–prevencinio pobÅ«džio teisių gynimo bÅ«das, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali bÅ«ti atlikti.

Reikalavimo objektas yra bÅ«simi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvÅ«s neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytÄ pareigÄ elgtis ar nesielgti tam tikru bÅ«du. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK6.246 str. 1 d.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad prevenciniu ieÅ¡kiniu negali bÅ«ti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdÅ«s, nes prevencinio ieÅ¡kinio tenkinimo viena iÅ¡ sÄ lygų – realus pavojus daryti žalÄ .

Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Dėl atsakovo techninės druskos iÅ¡krovimo ir pakrovimo paslaugos teisėtumo.             Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo veiklÄ laikė teisėta remdamasis tuo, kad atsakovo veikla reglamentuota atsakovo įstatuose bei teisės aktuose.              Prevencinio ieÅ¡kinio, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«do, tenkinimo sÄ lyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigÄ pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje.

Žala Å¡iuo atveju turi bÅ«ti suprantama kaip bÅ«simų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti atsakovo bÅ«simus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės ŽŪK „Raseinių javai“ vykdoma druskos krovimo veikla yra teisėta. IÅ¡ Valstybinės sėklų ir grÅ«dų tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2007-07-18 raÅ¡to Nr. 18PS-62247 (I t., 84 b.l.) matyti, kad ŽŪK ,,Raseinių javai“ yra įtrauktas į įregistruotų paÅ¡arų Å«kio subjektų sÄ raÅ¡Ä pagal paÅ¡arų veiklos rÅ«Å¡is: atsakovas turi teisę laikyti paÅ¡arus, paÅ¡arines žaliavas eksportuoti į bei importuoti iÅ¡ trečiųjų valstybių, tiekti į apyvartÄ paÅ¡arines žaliavas.

Taigi, ŽŪK ,,Raseinių javai“ pagrindinę veiklÄ sudaro paÅ¡arams skirtų grÅ«dų valymo, džiovinimo, sandėliavimo paslaugos. Techninės druskos iÅ¡krovimo ir pakrovimo paslaugos yra papildoma atsakovo, ŽŪK „Raseinių javai“, veikla. Ä® ŽŪK ,,Raseinių javų“ teritorijÄ geležinkelio transportu atvežama techninė druska. Druskos gamintojas yra sertifikuotas Baltarusijos Respublikos nacionalinės atitikties patvirtinimo sertifikatu Nr. BY/112 03.06.002 12692, iÅ¡duotu Baltarusijos buitinės ir pramoninės produkcijos sertifikavimo instituto (I t., 85, 86 b.l.). IÅ¡ sertifikato matyti, kad druskÄ sudarančios medžiagos ir druskos sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus ir druska gali bÅ«ti eksportuojama.

Atkreiptinas dėmesys, kad druska nėra sandėliuojama ŽŪK ,,Raseinių javų“ teritorijoje, nes atvežta druska iš traukinio vagono pakraunama į kelių transporto priemonę bei išvežama iš ŽŪK ,,Raseinių javų“ teritorijos. Atsakovas pagrįstai remiasi civilinių teisinių santykių nuostata, kad įstatymų nedraudžiama veikla yra teisėta. Atkreiptinas dėmesys, kad iš ŽŪK „Raseinių javai“ įstatų 2.4 punkto matyti, kad kooperatyvas gali užsiimti ir kita veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Teisėjų kolegija vertina, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais pagrįstu savo teiginį dėl atsakovo, ŽŪK „Raseinių javai“, veiklos neteisėtumo, todėl Å¡is abstraktaus pobÅ«džio argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.             Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ŽŪK ,,Raseinių javai“ druskÄ naudojo paÅ¡arams gaminti. Pažymėtina, kad atsakovas, ŽŪK ,,Raseinių javų“, nenaudoja druskos paÅ¡arams gaminti, o techninę druskÄ perkrauna iÅ¡ krovininių vagonų į transporto priemones.

Argumentai dėl druskos naudojimo paÅ¡arams gaminti Å¡ioje byloje sprendžiamam ginčui yra neaktualÅ«s, nes atsakovas neužsiima tokio pobÅ«džio veikla. Tačiau pažymėtina, kad Å¡i klaida neįtakoja teismo priimto sprendimo neteisėtumo, nes nekeičia sprendimo esmės dėl jau anksčiau aptartų teisėjų kolegijos argumentų.             Dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų pažeidimo.             Apeliantas teigia, kad atsakovas, perkraudamas druskÄ Å¡alia uždarų paÅ¡arinių grÅ«dų talpyklų, turi vadovautis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymu Nr. V-586.              Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 priedo „Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ 4.9 punktas nustato, kad sanitarinė apsaugos zona grūdų malimo ar kitokio apdirbimo produktų gamybai yra lygi 100 m. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atstumu yra draudžiama cheminė, fizikinė, biologinė ir kvapų tarša.

Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas nepagrįstai taiko Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles, kadangi atsakovas neužsiima nei grūdu malimu, nei kitokiu apdirbimu, iškaitant ir pašarų apdirbimu. 2013-09-20 apelianto rašte Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai nenurodoma dėl kokių grūdų klausiama: maistui ar pašarams skirtų grūdų. Konstatuotina, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-10-17 raštas Nr. B6- (1.9)-2630 negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, kadangi neaišku dėl kokios rūšies grūdų (maistui ar gyvuliams) tarnyba pasisakė, taip pat tarnybos atsakymas buvo abstraktaus pobūdžio, o ne detalizuotas konkrečios situacijos įvertinimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės vykdomos veiklos specifikai bÅ«dingi nuolatiniai įstatymo tvarka nustatyti patikrinimai, kuriuos vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, byloje nėra duomenų, kad iÅ¡ Å¡ių patikrinimų bÅ«tų nustatyti atsakovo vykdomos veiklos pažeidimai.             Dėl įrodymų vertinimo nustatant žalÄ .             IeÅ¡kovas teigia, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neįvertino bÅ«simos žalos ieÅ¡kovui padarymo fakto.

             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra ne kartÄ pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamÄ faktÄ buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. Teismo nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų bÅ«ti keičiamas.             Teisėjų kolegija pažymi, kad realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieÅ¡kinio sÄ lyga, turi bÅ«ti įrodyta ieÅ¡kovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimÄ ar nebuvimÄ .

Prevencinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi bÅ«ti reali ir pagrįsta. Taigi Å¡iuo atveju nebus visų bÅ«tinų civilinei atsakomybei atsirasti elementų, t. y. žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai ir kaltė taip pat nebÅ«tini taikant prevencinio ieÅ¡kinio institutÄ , nes gali atsirasti tik ateityje. Jeigu panaÅ¡aus pobÅ«džio ar analogiÅ¡ki veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalÄ , tai tokia aplinkybė gali bÅ«ti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiÅ¡kų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiÅ¡kai.

IeÅ¡kovas prevenciniu ieÅ¡kiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. RealiÄ grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iÅ¡ atsakovo pusės, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali bÅ«ti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyviÄ galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai.

Taigi prevencinio ieÅ¡kinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti keliÄ potencialiai žalai. Kaltė nėra bÅ«tina prevencinio ieÅ¡kinio sÄ lyga, nes jis reiÅ¡kiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų; aplinkybė, kad prevenciniu ieÅ¡kiniu galima reikalauti sustabdyti neteisėtus veiksmus ar juos nutraukti, nepaneigia Å¡ios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1069/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

             IeÅ¡kovas teigia, kad druskos krovimo darbai daro žalÄ geležinkelio bėgiams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinys, dalyje dėl druskos krovimo darbų žalos geležinkelio bėgiams, yra atmestinas kaip pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo. Pagal CPK 5 straipsnį į teismÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo, kad bÅ«tų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę – tai tėra galimybė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė.

Pažymėtina, kad geležinkelio bėgių atÅ¡aka, kuria patenkama į atsakovo teritorijÄ , nuosavybės teise nepriklauso atsakovui, o yra UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“ nuosavybė. Kadangi atsakovas nepateikė UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“ įgaliojimo atstovauti bendrovės interesus, teismas dėl žalos geležinkelių bėgiams nepasisako, kadangi tai iÅ¡eina už ieÅ¡kinio ribų ir pirmosios instancijos teismas turėjo ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje palikti nenagrinėtinu (CPK 296 str. 1 d. 3 p.).             ŽalÄ grÅ«dų talpykloms ieÅ¡kovas grindžia jo su ieÅ¡kiniu pateiktu antstolio S. U. 2013 m. rugsėjo 18 d.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 101 bei jo priedais (I t., 32-40 b.l.). Å iame ieÅ¡kovo pateiktame dokumente antstolis konstatavo, kad iÅ¡ abiejų vagonų pusių bei ant pačių bėgių yra pribyrėjusios druskos, nuo pribyrėjusios druskos iki grudų talpyklų yra maždaug pusantro metro. Teigia, kad grÅ«dų laikymo talpyklos yra parÅ«dijusios, grÅ«dų laikymo talpyklų apatinės dalys yra surÅ«dijusios. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis protokolÄ surašė neužėjęs į atsakovo teritorijÄ Å½ÅªK ,,Raseinių javai“ teritorijÄ , fotografavo ir filmavo bÅ«damas už tvoros, maždaug už dviejų metrų.

Pats antstolis nurodo, kad darbininkai, jam paklausus atsakė, kad kraunama druska. Tačiau neaišku, kodėl antstolis tų pačių darbinimų nepaprašė leisti apžiūrėti grūdų laikymo talpyklas iš arti. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija vertina, kad antstolio S. U. pateikto protokolo pagrindu negalima tenkinti ieškovo prevencinio ieškinio, kadangi jo pateiktos nuotraukos neatspindi realios padėties, nėra tikslios. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktų nuotraukų teisėjų kolegija negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad užfiksuotos rūdys, o ne purvo nuošliaužos, kaip teigia atsakovas.

Atkreiptinas dėmesys, kad antstolė E. R. 2013 m. gruodžio 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėjo, kad ties druskos iškrovimo vieta bėgiai, varžtai yra sutepti antikoroziniu tepalu, 2 bokštų pirmi du apatiniai žiedai yra sutepti antikoroziniu tepalu, nuo bokštų iki iškrovimo vietos yra apie 5 m. (II t., 3-9 b.l.). teisėjų kolegija vertina, kad antstolės E. R. protokolas labiau atitinka faktinę padėtį, kadangi darytas esant atsakovo ŽŪK ,,Raseinių javai“ teritorijoje, antstolė jokių rūdžių fakto nenustatė.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Statybos fakulteto, Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros darbuotojo doc. dr. G. Å . atsakymas į ieÅ¡kovo paklausimÄ (I t., 57-58 b.l.) bei ir liudytojo A. K. pateiktos nuomonės laikytinos informacinio pobÅ«džio.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje esančiais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais nutaria, kad ieÅ¡kovo bankrutuojančios techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ pateiktame prevenciniame ieÅ¡kinyje nėra CK 6.255 str. numatytų sÄ lygų visumos, kurios duotų pagrindÄ prevencinių priemonių taikymui.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ sprendimÄ , o teismo padarytos klaidos, kurias aptarė teisėjų kolegija, nelemia kitokio procesinio sprendimo priėmimo, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas yra atmetamas.             Kadangi atsakovas nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, jos, remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, nepriteisiamos. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                             Laisvė Aleknavičienė                                           Danutė Matiukienė                                           Egidijus Mockevičius                                                                                Â