8626b446-3a37-47ea-92ef-fb9929da5059 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-773-153/2013;

pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Šliumpienė;

teisminio proceso Nr. 2-05-3-10953-2012-3;

 (S)

procesinio dokumento kategorijos: 30.9.1; 121.1; 121.21; 121.22.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 18 d.

Kaunas

           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Jolitos Cirulienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės O. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14972-775/2012 pagal ieÅ¡kovės O. K. ieÅ¡kinį atsakovams I.

O. ir I. O. bei atsakovų I. O. ir

I. O. priešieškinį ieškovei O. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimÄ kuriuo nusprendė prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, ieÅ¡kinį atmesti. Nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), pagal atsakovų I. O. ir

I. O. pateiktÄ UAB „StruktÅ«rinė erdvė“ 2012-10-11 parengtÄ naudojimosi tvarkos projektÄ . Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės O. K. 144 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei I. O..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

           Teismas nustatė, kad žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo Å¡alims ir kad Å¡iuo metu valdoje vielos tinklo tvora jau yra atitvertos bendraturčių žemės sklypo dalys. MinėtÄ tvorÄ 2006–2007 m. užtvėrė ieÅ¡kovė, saugodamasi nuo atsakovų Å¡unų. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės tvora eina Å¡alia ieÅ¡kovės įėjimo į namÄ , o sodo pusėje – ties dujų vamzdžiu. Teismas sprendė, kad abi Å¡alys pretenduoja į didesnę dalį sodo, esančio už namo, laikydamos Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį vertingesne.

Teismas, įvertinęs surinktus byloje įrodymus, konstatavo, kad ginčo Å¡alys ilgÄ laikÄ antžeminį dujotiekį laikė tarsi sklypo, esančio už namo, ribos ženklinimu: atsakovai prie pat dujotiekio vamzdžio yra įsirengę Å¡uns voljerÄ , laiko malkas (b. l. 33–36, 68–73).Teismas atmetė ieÅ¡kovės motyvus dėl tariamai atsakovų veiksmais pažeidžiamos dujotiekio apsaugos zonos, kadangi nustatė, jog ieÅ¡kovės kiemo pusėje, Å¡alia dujotiekio taip pat stovi statinys (b. l. 34), nepaisant 2 metrų apsaugos zonos. Be to, pati ieÅ¡kovė ties dujotiekiu įrengė tvoros fragmentÄ (b. l. 59). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog atsakovų Å¡uns voljeras toje vietoje buvo įrengtas prieÅ¡ 10 metų, o dujotiekis, jos teigimu, buvo įrengtas 2007 m. (b. l. 59). Tokį faktinį sklypo naudojimÄ patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai L. K., L. C., V. K.. Taigi, atsižvelgiant į faktinį Å¡alių naudojimÄ si žemės sklypu už namo, t. y. sodu, riba tarp bendraturčių žemės dalių turėtų ir likti ties dujotiekio vamzdžiu.

Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad žemės sklypo riba negali eiti į abi puses nuo dujų vamzdžio aÅ¡ies, nes bus pažeista 2 m apsaugos zona, kadangi byloje yra nustatoma tik sklypo bendraturčių žemės dalių riba, o ne sprendžiamas tvoros ar kitų statinių statymo klausimas. Teismo nuomone, draudimai dujų apsaugos zonoje atlikti tam tikrus veiksmus yra taikomi požeminiam dujotiekiui, o esant dujotiekiui, nutiestam ore, svarbiausia savininkams sudaryti galimybę kuo greičiau ir patogiau prie jo prieiti įvykus avarijai ar esant kitam bÅ«tinumui. Taigi, nustačius ribÄ ties dujotiekio vamzdžiu, prie jo bÅ«tų galima prieiti patogiau, t. y. ne iÅ¡ vieno, o iÅ¡ abiejų bendraturčių sklypo dalių pusių.

Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad pagal atsakovų siÅ«lomÄ projektÄ ieÅ¡kovei reikėtų prižiÅ«rėti 73 proc. tvoros ir už jos esančios teritorijos, o patiems atsakovams – tik 27 proc., kadangi teismo nuomone, Å¡i aplinkybė esminės reikÅ¡mės naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui neturi, nes bendraturčiai naudojimÄ si žemės sklypo pusėmis yra nusistatę jau seniai, ginčo dėl to tarp Å¡alių nėra, todėl ieÅ¡kovė, naudodamasi atitinkama namų valdos puse, turi prisiimti ir atitinkamas pareigas.

Teismas pripažino, kad atsakovų pateiktas naudojimosi tvarkos projektas labiau atitinka esamÄ faktinę naudojimosi tvarkÄ , pagal jį bendraturčių dalys tiek už namo, tiek prie gatvės yra paskirstytos tolygiau, atsakovų siÅ«lomas variantas labiau atitinka teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, ir dėl to ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkintino.

Atmetęs ieÅ¡kinį ir patenkinęs prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės teismas atsakovei priteisė jos sumokėtÄ 144 Lt žyminį mokestį (b. l. 46–47) CPK 93 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ civilinėje byloje skundžia ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė O. K. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-14972-775/2012 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu, adresu: (duomenys

neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal ieÅ¡kovės O. K. pateiktÄ UAB „Georiba“ 2011-09-02 parengtÄ naudojimosi

tvarkos projektÄ .

Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas dėl šių motyvų:

Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad žemė už namo yra vertingesnė, kaip tik žemė ties dujotiekio vamzdžiu yra nenaudinga visais aspektais – tai žemė su apsaugos zona po 2 metrus abipus antžeminio dujotiekio aÅ¡ies, kuri turi ne vienÄ apribojimÄ .

Teismo iÅ¡vados, kad esminės reikÅ¡mės naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui neturi tai, kad pagal atsakovų siÅ«lomÄ projektÄ apeliantei tektų prižiÅ«rėti 73 proc. tvoros ir už jos esančios teritorijos, o patiems atsakovams – tik 27 proc. nes teismo nuomone, bendraturčiai naudojimÄ si žemės sklypo pusėmis yra nusistatę jau seniai, ginčo dėl to tarp Å¡alių nėra, todėl ieÅ¡kovė naudodamasi atitinkama namų valdos puse turi prisiimti ir atitinkamas pareigas, apeliantės manymu, yra neteisingos ir prieÅ¡tarauja proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5, 4.76 straipsniuose įtvirtintoms nuostatoms.

Teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę, netinkamai taikė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus – netinkamai įvertino ieÅ¡kovės esminį interesÄ â€“ proporcingai savo nuosavybės daliai teisingai ir sÄ Å¾iningai naudotis sklypo dalimis prie antžeminio dujotiekio, kur yra atsakovams priklausantis Å¡uns voljeras, pasodinti medžiai, laikomos malkos (b. l. 33–36, 68–73), ir prie (duomenys neskelbtini), kur yra atsakovų vaismedžiai (vyÅ¡nios) ir namo pirmame aukÅ¡te atsakovams priklausantis 3 m pločio langas (b.

l. 30–37); netinkamai įvertino liudytojų L. K., L. C. ir V. K. parodymus (b. l. 80–81) dėl faktinio sklypo

dalies naudojimo prie (duomenys neskelbtini), kurie parodė, kad atsakovai Å¡ioje sklypo dalyje naudojasi vaismedžių teikiamais vaisiais, t. y. faktiÅ¡kai naudoja Å¡iÄ sklypo dalį. Dėl Å¡ių pažeidimų akivaizdu, kad teismo sprendimu ieÅ¡kovei priskirta žemės sklypo dalis prie (duomenys neskelbtini), kuriÄ faktiÅ¡kai naudoja atsakovai, pažeidžia ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus jai tekusios naudotis dalies vertingumo požiÅ«riu, įskaitant tai, kad jai paskirtoji dalis, kaip minėta, nelygiavertė ne tik pagal funkcinę paskirtį, bet ir neproporcinga jos daliai.

Teismas, nustatydamas ribÄ tarp bendraturčių per Å¡ioje žemėje esantį antžeminį dujotiekį, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 539 pakeistų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (toliau – SÄ lygos) IX skirsnio „Dujotiekių apsaugos zonos“ 36.1., 36.2, 36.5 ir 37 punktus, nes ateityje dujotiekis bus atskirtas tvora ar kitomis skiriamosiomis priemonėmis, todėl bus iÅ¡ vienos pusės pasunkėjęs priėjimas prie dujotiekio ir jo atramų tuo atveju, jei iÅ¡kils bÅ«tinybė (avarija, stichinė nelaimė ir pan.), o vieno iÅ¡ bendraturčių tuo metu nebus namuose. Teismo sprendimas nepaÅ¡alina galimų ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių ateityje.

Be to, atsakovų pastatai, esantys Å¡ioje zonoje, taip ir liks stovėti dujotiekio apsaugos zonoje, nes jie yra toje dalyje, kuri teismo sprendimu, pažeidžiančiu SÄ lygose nustatytus draudimus, yra priskirta naudotis atsakovams (SÄ lygų 36.1., 36.2., 36.5., 37. p.).

Pagal apeliantės pateiktÄ UAB „Georiba“ planÄ , nežymiai pakeistų atsakovų naudojimosi tvarkÄ â€“ tik per 2,02 m nuo dujotiekio vamzdžio, o pagal atsakovų pateiktÄ planÄ naudojimosi žemės sklypu tvarka pasikeistų labai žymiai – tvora prieÅ¡ais namÄ (nuo (duomenys neskelbtini)) persikeltų net per 6,44 m ir atsakovų didžiulis 3 m x 2 m vaikų kambario langas patenka į apeliantės sklypo dalį, o tai neatitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Atsakovė turėjo 143 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau teismas be jokio pagrindo Å¡iÄ sumÄ padidino 1 (vienu) litu ir priteisė 144 Lt (CPK

93 str. 1 d.).

AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės O. K. apeliacinį skundÄ pateikė atsakovų I. O., I. O. atstovė advokatė A. M., kuri prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atstovė pateikė atstovavimo sutarties Nr. 2013/011 iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad advokatė atstovaus atsakovų interesams nagrinėjamojoje byloje Kauno apygardos teisme su visomis Å¡alies procesinėmis teisėmis; taip pat sÄ skaitÄ už teisines paslaugas AM-2013 Nr. 007, kurioje nurodyta, kad advokatė parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , Å¡ių teisinių paslaugų vertė yra 500 Lt; pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 642735, kuriame nurodyta, kad atsakovė I.

O. advokatei už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 500 Lt (b. l. 100–102).

Spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į esminius atsakovų argumentus bei formuojamÄ teismų praktikÄ ir , atsakovų nuomone, priėmė teisingÄ sprendimÄ .

Aplinkybė, kad atsakovai su ieÅ¡kove bendrai vado namÄ ir sklypÄ apie 20 metų ir pagal įprastÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , už gyvenamojo namo esantis plotas (sodas / daržas) atsakovų ir ieÅ¡kovės yra naudojamas iki dujotiekio vamzdžio, kuris įrengtas virÅ¡ žemės ir sudaro ne tik vizualiÄ , bet ir faktinę ribÄ tarp dviejų kaimynų naudojamų plotų už namo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama.

Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir nuotraukos patvirtina, kad atsakovai faktiÅ¡kai naudojasi sklypo dalimi iki dujotiekio vamzdžio. Atsakovai visÄ ieÅ¡kovei tenkantį plotÄ (56/100) pasiÅ«lė formuoti nuo vamzdžio deÅ¡inėn (toje pusėje sodÄ / darÅ¾Ä Ä¯prastai naudojo ieÅ¡kovė), toliau link ieÅ¡kovės įvažiavimo į sklypÄ ir tiek, keik reikia, – tarp namo ir (duomenys neskelbtini) gatvės (kad sudarytų vientisumÄ ). Todėl atsakovų parengtame plane priekyje namo skiriamoji linija yra pažymėta taÅ¡kais 8-17.

Ieškovės parengtame plane ieškovės ir atsakovų naudojamų sklypo dalių riba yra perkeliama nuo dujotiekio vamzdžio beveik 2 metrais į kairę, t. y. nuo taškų 3-9 iki taškų 2-22, taip sumažinama atsakovams už namo tenkanti sodo / daržo erdvė.

Ieškovės argumentai, kad priekyje namo prie (duomenys neskelbtini) gatvės yra atsakovų vaikų kambario langai ir todėl ji negalinti turėti savo naudojamos žemės ties kaimynų langais, nes bus pažeistas „privatumas“, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, esamojoje situacijoje negalima taip suskirstyti / suderinti namo ir sklypo dalis, kad būtų užtikrintas visų bendraturčių privatumas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovų parengtas planas labiau atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nes naudojantis sodu nėra nukrypta nuo nusistovėjusios tvarkos ir faktinės ribos – dujotiekio vamzdžio.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčo dalykÄ Å¡ioje byloje, jog nustatant naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypo dalimi, nesprendžiami tvorų įrengimo ar sodininkystės klausimai. Bet kokie bendraturčių veiksmai, norint įrengti tvoras ar sodinti želdinius dujotiekio vamzdžio apsaugos zonoje, turės bÅ«ti sprendžiami atskirai, atsižvelgiant į situacijÄ .

Teismas atkreipė dėmesį, kad nustačius atsakovų siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , prie dujotiekio vamzdžio, reikalui esant, priėjimÄ turės abi Å¡alys.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ , teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Viena iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡kų yra įtvirtinta CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio proceso paskirtis pagal nurodytÄ teisės normÄ yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant ir vertinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje S. K. v.

A. K., byla Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., byla Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , v. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-208/2008

Byloje kilo ginčas tarp Å¡alių, valdančių bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal Å¡alių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus.Â

Pirmosios

instancijos teismas spręsdamas Å¡alių ginÄÄ pagrįstai vadovavosi byloje suformuota Å¡ios kategorijos bylose kasacine praktika, kurioje

nurodoma, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi tokiais kriterijais kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, ir kt.). Spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, teismas turi paisyti

visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų. Teismo pareiga yra priimti visoms šalims

priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas paminėtų kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų nepažeidė, todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal byloje pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo Å¡alys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovė O. K. nuosavybės teise valdo 687/1227 dalis žemės sklypo, atsakovė I. O. yra 540/1227 dalies žemės sklypo savininkė. Tarp bendraturčių nebuvo pasiektas susitarimas, kaip turėtų bÅ«ti naudojamasi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu žemės sklypu, šį ginÄÄ Å¡alys iÅ¡sprendė teisme pateikusios bylos nagrinėjimui paruoÅ¡tus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus UAB „StruktÅ«rinė erdvė“ (b. l. 48, 64) ir UAB „Georiba“ (b. l. 66).

Pirmosios instancijos teismas nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės pateiktÄ teismui žemės sklypo naudojimosi projektÄ , kurį paruošė UAB ,,StruktÅ«rinė erdvė“, o ne ieÅ¡kovės projektÄ , sudarytÄ UAB „Georiba“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, už gyvenamojo namo esanti žemės sklypo dalis yra patrauklesnė ir vertingesnė ginčo Å¡alims pagal jos paskirtį panaudojant Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį daržui ir sodui. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo Å¡alys ilgÄ laikÄ antžeminį dujotiekio vamzdį laikė tarsi sklypo, esančio už namo, ribos ženklinimu: atsakovai prie pat dujotiekio vamzdžio yra įsirengę Å¡uns voljerÄ , laiko malkas (b. l. 36), ten pat prie dujų vamzdžio pritvirtinti tvoros tinklo fragmentai.

Tačiau remiantis ieÅ¡kovės pateiktu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, į minėtÄ Å¡alių nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkÄ neatsižvelgta, taip pat ginčo Å¡alims numatytos naudotis žemės sklypo dalys prie gatvės paskirstytos neproporcingai. Remiantis ieÅ¡kovės pateiktu byloje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, atsakovės naudojimui atitenka nelygiavertė žemės sklypo dalis: nuo įvažiavimo į namÄ pusės (prie (duomenys neskelbtini) gatvės) atsakovei paliekamas 18,55 m ilgio ruožas (tarp taÅ¡kų 8-6), o ieÅ¡kovei numatytas 10,86 m ilgio ruožas prie gatvės (b. l. 10).

Taip pat pagal ieÅ¡kovės planÄ , atsakovei siÅ«loma paskirti naudotis už namo žemės sklypo riba yra nustatyta taip, kad atsakovei paliktas 12,71 m ilgio ruožas (tarp taÅ¡kų1-2), ieÅ¡kovei paliktas 20,30 m ilgio ruožas (tarp taÅ¡kų 2-4). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vertingesnė žemės sklypo dalis yra už namo, ten pat, kaip nustatyta byloje, yra ginčo Å¡alių sodas, daržas, dalis kiemo, o ieÅ¡kovės pateiktas byloje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas Å¡iuo požiÅ«riu yra neracionalus.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nustatant ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ bÅ«tina atsižvelgti ir į žemės sklypo dislokacijÄ , jos panaudojimo paskirtį, kad ginčo Å¡alims bÅ«tų sudarytos bent iÅ¡ dalies vienodos sÄ lygos naudotis ginčo žemės sklypo dalimis.

PrieÅ¡ingai, nei siÅ«loma ieÅ¡kovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane, atsakovės parengtame plane ieÅ¡kovės naudojamo sklypo riba prie (duomenys neskelbtini) gatvės pasislinko kairėn nuo ieÅ¡kovės įėjimo į namÄ , tiek, kiek atitinka jos valdomo ploto dalį taÅ¡kai 8-17, o linija 2-26 sutampa su dujotiekio vamzdžiu, taigi tai ginčo Å¡alims nesudaro nepatogumo naudotis žemės sklypu ir atitinka tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ Å¾emės sklypo dalių naudojimosi tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl atsakovės I. O. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekto racionalumo patvirtina byloje

surinkti įrodymai, šalių paaiškinimai, fotonuotraukos, antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo 2012-10-12 protokolas,

liudytojų paaiÅ¡kinimai, kurie patvirtina nagrinėjamojoje byloje teismo nustatytas aplinkybes dėl žemės sklypo naudojimosi ribos nustatymo pagal dujotiekio vamzdį (b. l. 33–36, 68–73). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad patys bendraturčiai laikė antžeminį dujotiekį žemės sklypo, esančio už namo, žemės sklypo dalies, tenkančios kiekvienam iÅ¡ jų, ribos ženklinimu ir pagal šį dujotiekio vamzdį tarp ginčo Å¡alių nustatė žemės sklypo dalies, esančios už gyvenamojo namo, naudojimosi ribÄ (CPK 12, 185 str.). Todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo aplinkybes, netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, todėl netinkamai nustatė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , nes tokiai iÅ¡vadai nėra pagrindo (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atstovės

atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ motyvais, kad atsakovės I. O. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas

labiau atitinka bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomus interesus ir užtikrina bendraturčių teises naudojant asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį (CK 1.5, 4.75 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad pagal teismo sprendimu patvirtintÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , ginčo Å¡alims yra sudarytos sÄ lygos prieiti prie dujotiekio vamzdžio, nes kiekvienai iÅ¡ Å¡alių atitenka po 2 metrus apsauginės zonos (kurioje galioja ieÅ¡kovės minėti apribojimai, susiję su Å¡ios zonos saugumo reikalavimais), t. y. iÅ¡ vienos ir iÅ¡ kitos vamzdžio pusės.

Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad nei vienos iÅ¡ Å¡alių pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas nenumato galimybės nustatyti žemės sklypo dalių naudojimosi tvarkos taip, kad prieÅ¡ingos ginčo Å¡alies naudojama žemės sklypo dalis nepatektų prieÅ¡ais kaimyno langus, nes ginčo Å¡alių naudojamų gyvenamojo namo patalpų langai iÅ¡dėstyti aplink pastatÄ .

Kiti apeliacinio skundo motyvai dėl, apeliantės manymu, nenaudingo panaudojimo žemės sklypo dalies, esančios iÅ¡ abiejų pusių nuo dujų vamzdžio (po 2 metrus kiekvienai iÅ¡ Å¡alių), ieÅ¡kovei tenkančios pareigos rÅ«pintis didesnės žemės sklypo dalies, esančios iÅ¡ gatvės pusės, valymu, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo patenkinti apeliacinį skundÄ nagrinėjamojoje byloje, nes pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ (CPK 328 str.).

IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl atsakovės turėtų 143 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų padidinimo vienu litu (137 + 6) yra pagrįsta ir vertinama kaip teismo sprendime padaryta aritmetinė klaida, nes 0,85 Lt terminalo paslaugų įkainis į žyminio mokesčio sumÄ neįskaičiuojamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i skaičiavimo klaida apeliacinės instancijos teisme gali bÅ«ti iÅ¡taisyta nekeičiant skundžiamo teismo sprendimo (CPK 276 str.).

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Esanti byloje teisinių paslaugų 2013-02-11 sutartis

Nr. 2013/011 (b. l. 100) patvirtina, kad atsakovai sudarė sutartį su advokate A. M., kuri surašė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Remiantis

pinigų priėmimo 2013-02-11 kvitu Nr. 642735, atsakovė už atsakovams suteiktas teisines paslaugas advokatei sumokėjo 500 litų (b. l. 102). Å ias iÅ¡laidas atsakovės vardu advokatė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Apeliacinis teismas pripažino atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvus pagrįstais ir vadovavosi Å¡iais motyvais procesiniame dokumente, todėl yra pagrindas priteisti atsakovei dalį apeliacinės instancijos teisme turėtų iÅ¡laidų (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , tai, kad atsakovų advokatė dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepimui į apeliacinį skundÄ parengti sugaiÅ¡o mažiau laiko ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punktÄ , atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 350 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo nekeisti.

IÅ¡taisyti aritmetinę klaidÄ sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovei, sumažinti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ atsakovei I. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki 143 (vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt trijų) Lt.

Priteisti iš ieškovės O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Lt teisinių paslaugų išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovei I.

O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ).

Teisėjai                                                                                              Â

Galina Blaževič

                                                                                                                 Â

                                                                                                        Â

Jolita Cirulienė                                                                                                             Â

                                                                                                     Â

                                                                                   Â

                        Arvydas Žibas

                                                                                                                                   Â

 Â

                                                                                                      Â

Â