2020-07-01 Nr. AB-13289-3-61-3-03233-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-960-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03233-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Alytaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. NN-328 (toliau – ir Nutarimas) jis iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) buvo perkeltas atlikti bausmę į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN). Pareiškėjo vertinimu, Nutarime nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo perkėlimą į kitą pataisos įstaigą, nėra išvardintos aplinkybės, kurių pagrindu padaryta išvada, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių jis negali būti toliau laikomas toje pačioje pataisos įstaigoje, taigi, Nutarimas yra nemotyvuotas, o pareiškėjas perkeltas neteisėtai. Dėl nepagrįsto perkėlimo į kitą pataisos įstaigą pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, jam atsirado nemiga, sumažėjo bendravimo galimybės.

3. Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. gavo Pravieniškių PN-AK tarnybinio tyrimo išvadą dėl nuteistųjų perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN, kurioje nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos pareigūnai surinko duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ir keli kiti nuteistieji daro neigiamą įtaką kitų nuteistųjų resocializacijos procesui, propaguoja nuteistųjų kriminalinę subkultūrą, o tai daro neigiamą poveikį įstaigos kriminogeninei būklei ir skatina kitus nuteistuosius pažeisti nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, buvo priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėjas perkeltas atlikti bausmę į kitą įstaigą. Šis Nutarimas yra motyvuotas – jis yra grindžiamas pirmiau minėta tarnybinio patikrinimo išvada, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai individualus administracinis aktas priimamas atsižvelgiant į iki jo priėmimo surinktą pirminę informaciją, pateikiamą bet kokios formos dokumente, pirminėje informacijoje atspindėti faktai neprivalo būti perkeliami į administracinį aktą.

5. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė patyręs neigiamų išgyvenimų, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus PN atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 28 d. iš Pravieniškių PN-AK pervežtas į Alytaus PN toliau atlikti bausmę. Nuteistųjų skirstymo komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjas paskirtas į 12 nuteistųjų būrį. Pareiškėjas minėtame būryje atlieka bausmę ir nesikreipė į įstaigos administraciją dėl nesutarimų su kitais nuteistaisiais ar perkėlimo į kitus būrius. Alytaus PN pareiškėjui buvo suteiktos medicininės ir psichologinės paslaugos.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Pravieniškių PN-AK atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 4 dalis).

11. Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka detalizuojama Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos apraše, patvirtintame Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3 punkte reglamentuota, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti: 1) dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) išvadą; 2) dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje; 3) tęsti bausmės atlikimo į kalėjimą perkeliamo nuteistojo sutikimu; 4) iš pataisos įstaigos į kitos pataisos įstaigos Pusiaukelės namus, esant Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos nutarimui ir laisvai vietai Pusiaukelės namuose; 5) iš pataisos įstaigos Pusiaukelės namų į kitą pataisos įstaigą, nuteistajam negalint tęsti bausmės atlikimo Pusiaukelės namuose; 6) nepilnamečių pataisos namų nuteistuosius nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų pakartotinai pažeidusius bausmės atlikimo režimą arba jų prašymu; 7) nuteistuosius, atlikusius ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko kalėjime ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams; 8) nuteistuosius, pataisos namuose perkeltus į kamerų tipo patalpas BVK 142 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, atlikti nuobaudą kalėjime; 9) nuteistuosius, nuteistus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kalėjime atlikusius pirmuosius dešimt metų; 10) pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančius nuteistuosius, kurie kelia pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims arba dėl kitų išimtinių aplinkybių.

12. Nagrinėjamu atveju aktualus Aprašo 3.2 punktas, kuriame reglamentuota, kad nuteistuosius leidžiama perkelti į kitą įstaigą dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistojo perkėlimo šiuo pagrindu tvarka detaliai reglamentuota Aprašo 3.2.1–3.2.5 punktuose. Vadovaujantis Aprašo 3.2.1 punktu, kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga. Išvadą tvirtina Departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas (Aprašo 3.2.2 punktas). Patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą (Aprašo 3.2.3 punktas). Nutarimo kopijos išsiunčiamos perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai (Aprašo 3.2.4 punktas). Aprašo 3.2.5 punkte nustatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas ir Departamento iniciatyva, kai yra Departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.

13. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrą BVK įtvirtintą principą, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Šiuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvaujantis nuteistasis turėtų galimybę adaptuotis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje, o jo atžvilgiu galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės, kurių dėka būtų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Be to, įstatymų leidėjas nustatė išimtį iš šios bendros taisyklės, numatydamas galimybę tam tikrais atvejais, pvz., dėl ligos ar kitų reikšmingų aplinkybių) perkelti nuteistąjį toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę kitoje pataisos įstaigoje. Įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą. Teismas pažymėjo, kad šiose normose įtvirtinta administravimo subjekto teisė (diskrecija), o ne pareiga (teisės normose vartojama formuluotė „leidžiama“) perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

14. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK, kurioje pareiškėjas atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 2018 m. rugpjūčio 27 d. surašė tarnybinio tyrimo išvadą dėl nuteistųjų perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN. Išvadoje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyrius surinko duomenų apie tai, jog išvardinti nuteistieji, be kita ko, pareiškėjas, daro neigiamą įtaką kitų nuteistųjų resocializacijos procesui, propaguoja nuteistųjų kriminalinę subkultūrą, o tai daro neigiamą poveikį įstaigos kriminogeninei būklei, skatina kitus nuteistuosius pažeisti įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, vykdyti kitas nusikalstamas veikas. Be to, išvadoje taip pat pažymėta, kad tuo atveju, jeigu nurodyti nuteistieji ir toliau atliks jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes Pravieniškių PN-AK, tarp nurodytų asmenų ir kitų nuteistųjų gali kilti konfliktinių situacijų, kurių metu galimai bus panaudotas smurtas, todėl, siekiant užtikrinti stabilią kriminogeninę būklę ir naujų nusikalstamų veikų prevenciją įstaigoje, kitų nuteistųjų tinkamą resocializacijos procesą, pareigūnų ir kitų darbuotojų saugumą, tikslinga perkelti išvardinus nuteistuosius į Alytaus PN. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išvadoje išdėstytas siūlymas išvardintus nuteistuosius perkelti į Alytaus PN. Parengta išvada buvo suderinta su priimančia įstaiga, t. y. su Alytaus PN direktoriaus pavaduotoju, vykdančiu direktoriaus funkcijas, ir patvirtinta Departamento direktoriaus. Departamento direktorius, vadovaudamasis išvada, 2018 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjas perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN toliau atlikti jam paskirtą bausmę.

15. Teismas nustatė, kad Departamentas priėmė Nutarimą perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas neigiamai veikia kitų Pravieniškių PN-AK esančių nuteistųjų resocializaciją, propaguoja kriminalinę subkultūrą, skatina nuteistuosius nesilaikyti režimo reikalavimų, ir siekdamas išvengti galimų konfliktų atsiradimo bei užtikrinti saugumą įstaigoje. Teismas vertino, kad šios aplinkybės pagrįstai pripažintos išimtinėmis aplinkybėmis, kliudžiusiomis toliau laikyti pareiškėją Pravieniškių PN-AK ir sudariusiomis pagrindą perkelti jį į kitą pataisos įstaigą (šiuo atveju – į Alytaus PN), o pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė. Nors pareiškėjas pateikė teismui Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. surašytą pareiškėjo charakteristiką, kurioje, inter alia (be kita ko) pažymėta, kad pareiškėjas netoleruoja kriminalinės subkultūros apraiškų, taip pat Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ pažymėjimą, kad jis, siekdamas sėkmingos integracijos laisvėje, 2018 m. spalio 25 d. dalyvavo socialinio darbuotojo konsultacijose, bei Alytaus PN 2018 m. spalio 16 d. raštą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas pateikė siūlymą dėl nuteistųjų užimtumo didinimo, tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovo atstovas, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo surašyta pareiškėjo charakteristika yra parengta žymiai anksčiau negu buvo priimtas Nutarimas, savo ruožtu kiti išvardinti įrodymai (Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir Alytaus PN raštai) yra pateikti jau perkėlus pareiškėją į Alytaus PN. Įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo elgesys, jam būnant Pravieniškių PN-AK, buvo vertintas teigiamai, byloje nėra, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nepaneigė Pravieniškių PN-AK išvadoje nustatytų aplinkybių.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad Departamento Nutarimas, kuriuo pareiškėjas perkeltas į kitą pataisos įstaigą, priimtas laikantis Apraše išdėstytų procedūrų, t. y. jis priimtas Departamento direktoriaus patvirtintos išvados, kuri yra suderinta su priimančia įstaiga (Alytaus PN) pagrindu, o pareiškėjas, sužinojęs apie Nutarimą, jo neskundė, nors tiek Nutarime yra išdėstyta jo apskundimo tvarka, tiek ir teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo, išaiškino jam teisę apskųsti Nutarimą.

17. Teismas konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms, Departamentas, priimdamas Nutarimą perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, veikė vadovaudamasis teisės aktų (BVK, Aprašo) nuostatomis ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai, laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, buvo perkeltas atlikti bausmę iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN. Šios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjo išdėstyti argumentai, kad iš Nutarimo turinio nėra įmanoma nustatyti jo perkėlimo priežasčių, jis nebuvo tinkamai supažindintas su Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio tyrimo išvada, kurios pagrindu priimtas Nutarimas, ir nežinojo Nutarimo priėmimo, o kartu ir jo perkėlimo motyvų. Teismas pažymėjo, kad Nutarimo (išvados) motyvacijos trūkumai nėra laikomi neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės taikymo kontekste todėl vertino, kad šiuo atveju išsamios informacijos apie pareiškėjo perkėlimo priežastis neatskleidimas pareiškėjui, nustačius pagrįstas ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančios pagrindą jį perkelti į kitą pataisos įstaigą, pats savaime neturėtų būti traktuojamas kaip institucijos neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės taikymo prasme.

18. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą buvo tiek intensyvūs, jog sudarė pagrindą atlyginti jam neturtinę žalą. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad perkėlus asmenį į kitą pataisos įstaigą, jam gali prireikti laiko adaptuotis, priprasti prie naujos aplinkos, o iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų matyti, kad pareiškėjui buvo diagnozuotas neorganinis miego sutrikimas ir buvo paskirti vaistai. Kitaip tariant, pareiškėjas galėjo pajusti tam tikrų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, susijusių su jo perkėlimu į kitą pataisos įstaigą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas perkeltas į Alytaus PN teisėtai dėl jo netinkamo elgesio Pravieniškių PN-AK, todėl jis pats savo veiksmais (netinkamu elgesiu) prisidėjo prie galimų neigiamų padarinių atsiradimo. Be to, kaip matyti iš Alytaus PN Psichologinės tarnybos 2018 m. spalio 11 d. pažymos, Alytaus PN Psichologinė tarnyba aktyviais veiksmais padėjo pareiškėjui integruotis įstaigoje ir nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. spalio 1 d. jam net 6 kartus buvo suteiktos įvairios psichologinės paslaugos, o Alytaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją dėl nesutarimų su kitais nuteistaisiais, su kuriais jis šiuo metu atlieka bausmę, taip pat neteikė prašymų perkelti jį į kitus būrius, taigi, pareiškėjas nesijaučia nesaugus naujoje įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjas neskundė Nutarimo, kuriuo jis perkeltas į kitą pataisos įstaigą, ir tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nesiekia būti perkeltas atgal į Pravieniškių PN-AK.

19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, sprendė, kad byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustatęs CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 20. Pareiškėjas T. S. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, įpareigojant teismą kreiptis dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos išslaptinimo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą bausmės atlikimo įtaigą teisėtumo. Pareiškėjas buvo perkeltas 2018 m. rugpjūčio 29 d. Departamento nutarimu Nr. NN-328 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą įstaigą“, pastarasis teisės taikymo aktas buvo priimtas vadovaujantis Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Alytaus pataisos namus“. Šioje išvadoje išvardintos keliolikos nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, asmens duomenys (tarp jų – pareiškėjo) bei pažymėta, kad įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriuje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad aukščiau išvardinti nuteistieji, kurie atlieka terminuotas laisvės atėmimo bausmes Pravieniškių PN-AK 2-me sektoriuje daro neigiamą įtaką kitų nuteistųjų resocializacijos procesui, propaguoja nuteistųjų kriminalinę subkultūrą, kas daro neigiamą įtaką įstaigos kriminogeninei būklei, skatina kitus nuteistuosius pažeidinėti įstaigoje nustatytą vidaus tvarką, režimo reikalavimus, vykdyti kitas nusikalstamas veikas. Toliau atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę aukščiau išvardintiems nuteistiesiems Pravieniškių PN-AK gali kilti konfliktinės situacijos, peraugančios į smurtą, tarp šių ir kitų nuteistųjų, todėl siekiant užtikrinti įstaigos stabilią kriminogeninę būklę, naujų nusikalstamų veikų prevenciją (...) siūloma nuteistuosius (tarp jų ir pareiškėją) perkelti į Alytaus PN. Šią Išvadą parengė 3-io sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistas, atliekantis Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto funkcijas, L. N., pasirašė Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, o patvirtino Departamento direktorius.

22. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė bylos nagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo principą, nepareikalavo ir neištyrė visų sprendžiamam klausimui reikšmingų įrodymų, o kitus turimus įrodymus neteisingai įvertino, dėl to nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

23. Akcentuoja, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ypač svarbi yra 56 straipsnio 3 dalies nuostata – faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Nei Nutarime, nei 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų, kuriais remiantis daroma išvada apie tai, kad tam tikrus nuteistuosius (tarp jų ir pareiškėją) reikia perkelti atlikti bausmę į kitą įstaigą - Alytaus PN.

Minėtoje 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje tik pažymima, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriuje yra pakankamai duomenų apie tam tikrus šių nuteistųjų veiksmus. Kadangi šių duomenų turinys jokiame tarnybiniame ar procesiniame dokumente nenurodytas, tik pateikiama nuoroda į jų saugojimo vietą, akivaizdu, jog jie sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį. Todėl siekdamas visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo skundą, teismas privalėjo įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl šių, bylai neabejotinai reikšmingų duomenų, išslaptinimo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė jokių priemonių išslaptinti ir ištirti šiuos itin reikšmingus bylai duomenis. Šiuo konkrečiu atveju tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos įvertinti bylos įrodymus remiantis objektyviu ir visapusišku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, tuo pačiu – ir pareigos išsamiai išnagrinėti bylą, nes būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti valstybės valdžios tarnautojų ar pareigūnų veiksmai gali būti nustatyti (ar priešingai, paneigti) tik išsiaiškinus informaciją, kurios pagrindu buvo priimti pareiškėjo teisinę padėtį tiesiogiai keičiantys teisės taikymo aktai (2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada ir Nutarimas).

Šiuo atveju, pagal turimą bylos medžiagą, neteisėtų veiksmų, kaip neturtinės žalos atsiradimo sąlygos, nebuvimo pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti. Teismo sprendimo teiginys, kad išsamios informacijos apie pareiškėjo perkėlimo priežasties neatskleidimas pareiškėjui, pats savaime neturėtų būti traktuojami kaip institucijos neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės prasme, šiuo atveju yra aiškiai nepakankamas, kadangi išsami informacija ne tik kad nežinoma pareiškėjui, bet su ja nesusipažino ir pats pirmosios instancijos teismas.

Priešingai, pagal turimus duomenis pareiškėjo skundo argumentai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra nepaneigti.

24. Nurodo, kad pareiškėjas į kitą pataisos įstaigą buvo perkeltas vadovaujantis išimtinai subjektyviomis prielaidomis, kurių patikrinti, neišslaptinus kriminalinės žvalgybos turinį sudarančios informacijos, iš esmės neįmanoma. Pažymi, kad skundžiamas Nutarimas, nors yra individualus teisės taikymo aktas, nėra nei motyvuotas, nei individualizuotas. 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remiasi Nutarimas, be pareiškėjo, išvardinti dar septyni nuteistieji, ir visiems jiems priskiriamos anksčiau minėtos deklaratyvios išvados apie neigiamą poveikį kitiems nuteistiesiems ir pan., bet jokių individualizuojančių pareiškėjo tariamai neigiamą elgesį nei skundžiamame sprendime, nei Nutarime, nei minėtoje išvadoje duomenų, konkrečių poelgių nenurodyta.

25. Pareiškėjas pažymi, kad su kriminalinės žvalgybos duomenimis pirmosios instancijos teismas nesusipažino ir net nebandė to daryti. Taigi susidariusioje situacijoje laikytina, kad visi pareiškėjo perkėlimą į Alytaus PN liečiantys sprendimai yra nemotyvuoti, kas reiškia, jog jie yra neteisėti, sudarantys prielaidą manyti, kad yra priimti neturinčių kvalifikacijos valstybės valdžios pareigūnų ir tarnautojų, o tai ir yra viena iš valstybės civilinės atsakomybės už padarytą neturtinę žalą sąlygų. Vienintelis atvejis, kas galėtų paneigti šias akivaizdžias prielaidas dėl neteisėtų valstybės valdžios darbuotojų veiksmų, yra kriminalinės žvalgybos duomenis sudarančios informacijos patikrinimas, kas, kita vertus, reikštų ir išsamų pareiškėjo skundo išnagrinėjimą teisminėse instancijose. Šie akivaizdūs trūkumai rodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas privalo būti panaikintas.

26. Nurodo, kad pareiškėjo asmens byloje esantys duomenys jį charakterizuoja išimtinai pozityviai, iš jų niekaip negalima padaryti išvadų apie kažkokią neigiamą jo įtaką nuteistųjų resocializacijai. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo elgesys, jam būnant Pravieniškių PN-AK, buvo vertintas teigiamai, byloje nėra, tačiau, vadovaujantis tokia logika, kuri, pareiškėjo nuomone, neteisinga, nes pareiškėjas atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK neturėjo jokių galiojančių drausminių nuobaudų, sudarė santuoką, nuotoliniu būdu įsidarbino, aktyviai dalyvavo psichologinėse reabilitacijos programose, negalima padaryti ir išvados, kad jo elgesys buvo neigiamas, nes tokių duomenų taip pat paprasčiausiai nėra arba teismui jie nežinomi.

27. Pažymi, kad pareiškėjo perkėlimas į Alytaus PN sutapo su platų atgarsį visuomenėje sukėlusia baudžiamąja byla, iškelta daliai nuteistųjų, atlikusių bausmę Pravieniškių PN-AK, tačiau minėtoje byloje, kuri šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, jis nėra nei įtariamasis, nei nukentėjusysis, nei liudytojas ir apskritai su ja jis niekaip nesusijęs, su juo net nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai. Neatmestina, kad tokiu būdu teisėsaugos pareigūnai, patys neužtikrinę pataisos namuose tvarkos, pademonstravo darbo „imitaciją“, prisidengdami neviešais ir niekuo nepatikrintais duomenimis, nesant pagrindo perkėlę nuteistuosius, tarp jų ir pareiškėją, į kitus pataisos namus.

28. Teigia, kad nors tam tikro laisvės atėmimo įstaigos pareigūno sprendimo nenuginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka reiškia, jog šio įstatymo požiūriu jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad tai yra pakankamas pagrindas su šiuo sprendimu sietinus pareigūnų veiksmus laikyti teisėtais CK 6.271 straipsnio taikymo prasme.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime de facto (faktiškai) konstatavo, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala – perkėlus asmenį į kitą pataisos įstaigą, jam gali prireikti laiko adaptuotis, priprasti prie naujos aplinkos, o iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų matyti, kad pareiškėjui buvo diagnozuotas neorganinis miego sutrikimas ir buvo paskirti vaistai. Kitaip tariant, pareiškėjas galėjo pajusti tam tikrų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, susijusių su jo perkėlimu į kitą pataisos įstaigą. Nors pirmosios instancijos teismas laikė, kad šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo pagrindus, tačiau iš kitų skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog jie svarbūs tik neturtinės žalos dydžio kriterijams, bet ne paties žalos atsiradimo faktui. Visi šie argumentai, pareiškėjo nuomone, tik patvirtina paviršutinišką ir atmestiną pirmosios instancijos teismo požiūrį į skundą.

30. Pareiškėjas pažymi, kad išsamiai motyvavo tiek neturtinės žalos atsiradimo pagrindus, tiek ir prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio – 5 000 Eur kriterijus.

31. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

32. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

34. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

35. Teigia, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai, laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, buvo perkeltas atlikti bausmę iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN. Šios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjo išdėstyti argumentai, kad iš Nutarimo turinio nėra įmanoma nustatyti jo perkėlimo priežasčių, jis nebuvo tinkamai supažindintas su Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 27 d., tarnybinio tyrimo išvada, kurios pagrindu priimtas Nutarimas ir nežinojo Nutarimo priėmimo, o kartu ir jo perkėlimo motyvų. Pažymi, kad Nutarimo (išvados) motyvacijos trūkumai nėra laikomi neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės taikymo kontekste, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju išsamios informacijos apie pareiškėjo perkėlimo priežastis neatskleidimas pareiškėjui, nustačius pagrįstas ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą jį perkelti į kitą pataisos įstaigą, pats savaime neturėtų būti traktuojamos kaip institucijos neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės taikymo prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais ar subjektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

36. Pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidimo mąstą, trukmę, teismas tinkamai sprendė, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjas neįrodė, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d. Nutarimu buvo neteisėtai perkeltas toliau atlikti bausmę į Alytaus PN.

37. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

39. Nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Departamento Nutarimo, kuriuo jis neteisėtai buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN, atlyginimo.

41. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų perkeliant pareiškėją Departamento Nutarimu iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN, t. y. nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

42. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylos nagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo principą, nepareikalavo ir neištyrė visų sprendžiamam klausimui reikšmingų įrodymų, o kitus turimus įrodymus neteisingai įvertino, dėl to nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

44. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

45. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo skunde nurodytų aplinkybių vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, kad šiuo atveju nenustatyti Departamento neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN, t. y. nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų sprendžiamam klausimui reikšmingų įrodymų, o kitus turimus įrodymus neteisingai įvertino, nepagrįsti ir atmestini. Priešingai, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame aptarti visi pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kurie detaliai išanalizuoti, visapusiškai ir objektyviai įvertinti remiantis byloje pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi.

48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė visapusiškumo ir objektyvumo principą, kadangi nei Nutarime, nei 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų, kuriais remiantis daroma išvada apie tai, kad tam tikrus nuteistuosius (tarp jų ir pareiškėją) reikia perkelti atlikti bausmę į kitą įstaigą – Alytaus PN, t. y. teismas privalėjo įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl bylai neabejotinai reikšmingų duomenų išslaptinimo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė.

49. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nurodė pirmosios instancijos teismas, Departamento Nutarimas, kuriuo pareiškėjas perkeltas į kitą pataisos įstaigą, priimtas laikantis BVK ir Apraše išdėstytų procedūrų, pareiškėjas su Nutarimu susipažino, Nutarimo dėl jo perkėlimo, nors teismas nagrinėjamoje byloje priimdamas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo, išaiškino jam teisę jį apskųsti, neskundė. Taigi šioje byloje pareiškėjas Nutarimo, kurio pagrindu buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN, neskundė, o Departamentas, priimdamas Nutarimą perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, veikė vadovaudamasis teisės aktų (BVK, Aprašo) nuostatomis ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Nutarimo teisėtumo neginčijo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos kreiptis į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu išslaptinti duomenis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

50. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Nutarimo teisėtumu (nemotyvuotas, neindividualizuotas ir kt.), nagrinėjamu atveju yra nereikšmingi, kadangi, kaip minėta, pareiškėjas šio Nutarimo neginčija, o teiginiai dėl baudžiamosios bylos, kuri iškelta daliai nuteistųjų, atlikusių bausmę Pravieniškių PN-AK, su nagrinėjama byla nesusiję, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nevertina.

51. Pirmosios instancijos teismas taip pat visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje pateiktus pareiškėją charakterizuojančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių teigiamą pareiškėjo elgesį jam būnant Pravieniškių PN-AK, todėl pateikta pareiškėją charakterizuojanti medžiaga jam būnant Alytaus PN, nepaneigia Pravieniškių PN-AK išvadoje nustatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Departamento pareigūnų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, kaip minėta, tai yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas, pažymi, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas šiuo atveju yra betikslis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jų plačiau nepasisakė.

54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

DaliaVišinskienė