2021-11-17 Nr. AB-24167-3-61-3-03036-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3154-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03036-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); 2) 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 2020-SF/2-459 „Grąžintinos lėšos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2020-SF/2-459); 3) 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 2020-SF/2-460 „Grąžintinos lėšos” (toliau – ir Sprendimas Nr. 2020-SF/2-460).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Laikino apnakvindinimo namų steigimas“, Nr. 08.1.1-CPVA-R-407-31-0004 (toliau – ir Projektas), 2017 m. kovo 23 d. paskelbė supaprastintą „(duomenys neskelbtini)“ pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas vykdytas atviro konkurso būdu. Pirkimas į dalis neskaidytas. 2017 m. liepos 10 d. pareiškėjas su rangovu sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo dokumentai CPVA pateikti 2018 m. balandžio 20 d. 2020 m. gegužės 28 d. atsakovas informavo apie įtariamą pažeidimą ir pradėjo tyrimą. CPVA nurodė, kad Pirkimo dokumentų 14.8 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui (per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 5 metus) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tiekėjas turi būti įvykdęs ar vykdo bent 1 ypatingo statinio ir (ar) neypatingo statinio (statinių grupė – gyvenamieji pastatai) statybos ir (ar)rekonstravimo darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 0,7 tiekėjo pasiūlymo darbų vertės). Tačiau Pirkimo objektas yra saugios nakvynės modulių projektavimas ir rangos darbai. Tam, kad tinkamai būtų įvykdyta sutartis, nebūtina sieti su gyvenamųjų pastatų grupe. Projekto vykdytojas tiekėjui turėjo suteikti galimybę pateikti tinkamai įvykdytą sutartį, susijusią ir su negyvenamosios paskirties pastatų statyba ir (ar) rekonstravimu. 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas nustatė pažeidimus (perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas tiekėjui būti įvykdžius panašią sutartį gyvenamosios paskirties pastatuose, buvo neproporcingas Pirkimo objektui ir apribojantis tiekėjų konkurenciją ir nurodė, kad tokiais veiksmais Projekto vykdytojas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus) ir priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais nutarta taikyti 5 proc. dydžio nuo sutarties vertės finansinę korekciją, kurią sudaro 23 346,28 Eur.

2.2. Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas tiek procedūrine, tiek ir materialine prasme. Sprendime finansinė korekcija nustatyta remiantis retrospektyviai pritaikytu rekomendaciniu teisės aktu, kuris negalėjo būti taikomas atgal.

2.3. Nors VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Perkančioji organizacija, pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalį, tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais.

2.4. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 20 ir 20.1 punktu, Pirkimo dokumentų 14.8 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui būti įvykdžius panašią sutartį gyvenamosios paskirties pastatuose nepažeidžia nurodytų VPĮ nuostatų, bet, priešingai – atitinka pirkimo objektą, yra pagrįstas ir nėra perteklinis.

2.5. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. AD1-355 patvirtintoje statinio projektavimo užduotyje nurodyta statinio naudojimo paskirtis – gyvenamieji pastatai. Šios paskirties pastatams išduotas ir statybą leidžiantis dokumentas, tokie pastatai įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Projektą tikrinančios ir statybą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos dėl pastatų paskirties pastabų nepateikė, statybą leidžiantis dokumentas nėra panaikintas, Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti, todėl galiojantys.

2.6. Sprendimo argumentai nepriimtini ir nepagrįsti, nes CPVA, pripažinusi pirkimo rezultatus ir finansavimo sutarties tikslus pasiektais, kvestionuoja pirkimo objekto kvalifikaciją.

2.7. CPVA turėjo įvertinti, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte, ir tik tuomet spręsti, ar galima taikyti atitinkamas finansines korekcijas. Norint konstatuoti pažeidimą, kaip jis suprantamas Reglamento 2 straipsnio 36 punkte, turi būti nustatyti šie kumuliatyvūs pažeidimo požymiai, t. y. tais atvejais, kai netenkinamas bent vienas iš jų, atitinkami veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip pažeidimas: a) Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimas; b) Kilęs dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo; c) Kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. CPVA ginčijamais Sprendimais nenustatė jokių nepagrįstų išlaidų, dėl tariamų pareiškėjo pažeidimų nebuvo padaryta finansinio poveikio nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos biudžetui. Reglamento kontekste (analogiškai Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) 259, 315, 406 punktuose) nepagrįstomis išlaidomis laikytinos tokios išlaidos, kurių faktinio panaudojimo gavėjas negali pagrįsti arba negali pateikti išlaidų pagrįstumui patikrinti būtinų rašytinių dokumentų. CPVA Sprendime privalėjo laikytis PAFT 315 punkto reikalavimo ir pažeidimo nenustatyti.

2.8. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo išvada, kad, nustatant finansinę korekciją dėl Projekto vykdytojo pažeidimo, reikia vadovautis ir naujomis Europos Komisijos (toliau – EK) gairėmis, t. y. 2019 m. gegužės 14 d. priimtu sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir 2019 m. Gairės). Atsakovas turėjo vadovautis tik 2013 m. gruodžio 19 d. EK sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir 2013 m. Gairės). PAFT 7 priedo 6 punkte aiškiai nurodyta, kad reikia vadovautis 2013 m. Gairėmis. Administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios), grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis šiuo principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. CPVA nusprendė taikyti 2019 m. Gaires, pažeidimo atžvilgiu finansinės korekcijos nustatytos referuojant į 2013 m. Gairių 2.1. lentelės 10 punkte ir į 2019 m. Gairių 11 punkte numatytas aplinkybes.

2.9. Ginčijamais Sprendimais nustatydamas 5 proc. finansinę korekciją, atsakovas netinkamai įvertino aplinkybes, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai; Pirkimu susidomėję buvo 21 tiekėjas; pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai, todėl konkurencija buvo užtikrinta; atmestų pasiūlymų bei pretenzijų nebuvo – ir taip nesilaikė senųjų gairių reikalavimo atsižvelgti į nustatyto pažeidimo formalumą, mažareikšmiškumą ir faktiškai užtikrintą konkurencijos lygį.

2.10. Sprendimas neatitinka PAFT 318 punkto reikalavimo, o kartu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, nes motyvų išdėstymas yra neaiškus ir nepakankamas, o nurodytos teisės akto normos yra netaikytinos.

3. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pirkimo objektas yra saugios nakvynės modulių projektavimas ir rangos darbai. Nakvynės namai nėra gyvenamosios paskirties pastatas, skirtas nuolatos gyventi žmonėms, todėl Pirkimo sąlygose 14.8 punkte nustatytame kvalifikacijos reikalavime tinkamai įvykdyta sutartis nebūtinai turėjo būti siejama su gyvenamųjų pastatų grupe. Projekto vykdytojas tiekėjui turėjo suteikti galimybę pateikti tinkamai įvykdytą sutartį, susijusią ir su negyvenamosios paskirties pastatų statyba ir (ar) rekonstravimu. Ginčo reikalavimas yra susijęs su panašios, o ne identiškos sutarties įgyvendinimu, todėl tiekėjas, kuris įgyvendino ar įgyvendina darbų sutartį kitos paskirties pastatuose, visiškai įrodo savo gebėjimus ir pajėgumus įgyvendinti pareiškėjo pirkimo objekte nurodytus darbus.

4.2. Vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjas savo veiksmais pernelyg susiaurino reikalavimą tiekėjui dėl panašios sutarties įgyvendinimo, nes pagal Pirkimo objektą ir jame numatytų darbų pobūdį, darbus būtų galėjęs atlikti ir tiekėjas, įgijęs patirtį kituose pastatuose. Tą patį tikslą pareiškėjas galėjo pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, t. y. nesusiaurindamas reikalaujamos įvykdytos panašios sutarties dalyko iki gyvenamųjų pastatų.

4.3. Pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir, įvertinus Sprendime išdėstytas Pirkimo aplinkybes, buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.

4.4. Pareiškėjo argumentas, kuriuo tik pažymima perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, yra nepagrįstas, nes šios teisės taikymas yra neatsiejamai susijęs su perkančiosios organizacijos pareigomis nustatyti pagrįstus ir proporcingus pirkimo objektui, tikslius, aiškius ir neribojančius tiekėjų konkurencijos kvalifikacijos reikalavimus.

4.5. Ginčijamas reikalavimas, dėl kurio pareiškėjui nustatytas pažeidimas, susijęs su patirtimi, kurią įgijo tiekėjas vykdydamas kitas sutartis, t. y. nustatyto reikalavimo tikslas yra įsitikinti, kad tiekėjas yra vykdęs panašius darbus. Todėl vertinant ginčijamo reikalavimo teisėtumą, ypač svarbu nustatyti, ar pagal pirkimo objektą perkami darbai yra tik tokie, kurie yra atliekami išimtinai tik gyvenamuosiuose pastatuose. Kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams susiaurina visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai.

4.6. Pareiškėjas vykdė supaprastintą pirkimą, kurio objektas – saugios nakvynės modulių projektavimas ir rangos darbai. Pirkimo objektas yra ne nuolatinio gyvenimo pastatas, o laikinos nakvynės modulis. Pirkimo sąlygose taip pat buvo pažymėta (Pirkimo sąlygų 11 p.), kad pagrindiniai darbai, kuriuos turės atlikti tiekėjas, yra bendrieji statybos darbai – žemės darbai, pagrindų suformavimas. Taigi, pareiškėjui, kaip projekto vykdytojui, buvo svarbiausia statybos sklypo reljefo sutvarkymo darbai, o ne gyvenamojo pastato pastatymas. Pagal statinių klasifikavimą, prie negyvenamųjų pastatų priskiriami viešbučių, administracinės, paslaugų, maitinimo, poilsio paskirties pastatai ir kt., o prie poilsio paskirties pastatų priskiriami apgyvendinimui pritaikyti pastatai, kuriuose sudarytos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius (jaunimo nakvynės namai), pastatai, kuriuose kambariai (ar nameliai) yra pritaikyti trumpalaikiam apgyvendinimui ir poilsiui organizuoti šeimoms ar pavieniams asmenims (poilsio namai).

4.7. Pareiškėjas skunde nenurodo aplinkybių, pateisinančių ginčo kvalifikacinio reikalavimo tikslingumą ir pagrįstumą nagrinėjamo Pirkimo objekto atžvilgiu. Sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo Pirkimo sąlygose nustatytas ginčijamas Kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas Pirkimo objektui, ribojantis tiekėjų konkurenciją, nes nesudarė sąlygų pirkime dalyvauti visiems sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams, ir pažeidžiantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

4.8. Atsakovas, kaip įgyvendinančioji institucija, pažeidimų tyrimus privalo atlikti PAFT 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Siekiant išsiaiškinti, ar ginčijamu sprendimu nustatytas pažeidimas atitinka Reglamento 2 straipsnyje įtvirtintus pažeidimo požymius, reikia sistemiškai išnagrinėti atliktą įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatytą ginčijamą sprendimą.

4.9. Sprendimuose nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė ne tik VPĮ 32 straipsnio nuostatas, bet ir VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, kaip projekto ekonominės veiklos vykdytojas, pats rengdamas pirkimo sąlygas, nustatė ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą, kuris buvo neproporcingas Pirkimo objektui. Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į 2013 m. Gairių 2.1 lentelės 10 punktą, taikoma 5 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės (466 925,50 Eur) finansinė korekcija. 23 346,28 Eur yra netinkamos (nepagrįstos) išlaidos, kurias įtraukus į finansuojamą Projektą, ES biudžetui buvo padaryta žala. Visi Reglamento 2 straipsnyje įtvirtinti pažeidimo sąvokos požymiai ginčijamuose sprendimuose buvo nustatyti, todėl Sprendimais nustatytas pažeidimas visiškai atitinka Reglamente įtvirtintą pažeidimo sąvoką.

4.10. Pareiškėjo minimos „nepagrįstos“ išlaidos (Reglamento kontekste), turi būti suprantamos, kaip netinkamos finansuoti išlaidos. Reglamento originalo kalboje (anglų kalba) vartojamas žodis „unjustified“ lietuvių kalboje turi ir reikšmę „nepateisinamas“, kas reiškia, kad prašomos išlaidos yra nepateisinamos – patirtos pažeidžiant teisės aktus.

4.11. Pareiškėjas pažeidė VPĮ nuostatas nustatydamas nepagrįstą, neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, o toks pažeidimas negali būti vertinamas mažareikšmiu ar formalaus pobūdžio. Pareiškėjo teiginiai dėl pažeidimo sudėties nebuvimo ir tik formalaus pažeidimo pobūdžio yra subjektyvūs ir nepagrįsti.

4.12. Atsakovas, priimdamas ginčijamus Sprendimus dėl konkrečios finansinės korekcijos taikymo, vadovavosi 2013 m. Gairėmis, o į 2019 m. Gaires, priešingai, nei teigia pareiškėjas, tik atsižvelgė. Skundžiamuose sprendimuose, įvertinęs pažeidimo sunkumą, atsakovas atsižvelgė į proporcingumo principą ir nustatė finansinės korekcijos dydį (5 proc.).

4.13. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamus Sprendimus priėmusios institucijos atliktu veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokius Sprendimus laikyti neatitinkančiais VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

4.14. Net jei yra nustatomas pažeidimas ir tam tikras procentas lėšų yra pripažįstamas netinkamu finansuoti, pareiškėjui būtų neišmokamas nustatyto procento dydis tik nuo Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamos dalies, tuo tarpu pareiškėjas turėtų prisidėti savo lėšomis neatsižvelgiant į tai, pažeidimas nustatytas, ar ne.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas Sprendimo, Sprendimo Nr. 2020-SF/2-459 ir Sprendimo Nr. 2020-SF/2-460, kuriais pripažintos netinkamomis finansuoti 23 346,28 Eur Projekto išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1. Administracija įgyvendino Projektą.

7.2. 2017 m. vasario 9 d. Administracijos direktorius įsakymu Nr. AD-355 patvirtino statinio projektavimo užduotį (techninė užduotis).

7.3. 2017 m. kovo 17 d. Administracijos direktorius įsakymu Nr. AD2-227 patvirtino Nakvynės modulių (duomenys neskelbtini), projektavimo ir rangos darbų pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų aprašą.

7.4. 2017 m. kovo 23 d. pareiškėjas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbė supaprastintą Pirkimą. Pirkimas vykdytas atviro konkurso būdu. Pirkimas į dalis neskaidytas.

7.5. 2017 m. liepos 10 d. pareiškėjas sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Konsolė“.

7.6. 2020 m. balandžio 20 d. CPVA surašė Įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01.

7.7. 2020 m. gegužės 29 d. CPVA surašė pareiškėjui skirtą raštą „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 08.1.1-CPVA-R-407-31-0004“ Nr. 2020/2-3871, kuriame nurodė, kad įtariama, jog Projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, todėl Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01. Pareiškėjo buvo paprašyta pateikti paaiškinimus dėl Pirkimo dokumentų 14.8 punkte nustatyto reikalavimo tiekėjui ir kitus dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

7.8. 2020 m. birželio 8 d. pareiškėjas pateikė raštą „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 8.1.1-CPVA-R-407-31-0004“ Nr. (4.83E)-R2-1613, kuriuo pateikė paaiškinimus.

7.9. CPVA priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, 32 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nes nustatė neproporcingą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams, ir pritaikė 5 proc. finansinę korekciją visoms Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms. Nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos sudaro 23 346,28 Eur.

7.10. Pirkimo dokumentų 14.8 punkte buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui (per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 5 metus) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tiekėjas turi būti įvykdęs ar vykdo bent 1 ypatingo statinio ir (ar) neypatingo statinio (statinių grupė – gyvenamieji pastatai) statybos ir (ar)rekonstravimo darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 0,7 tiekėjo pasiūlymo darbų vertės).

7.11. Atsakovas Sprendime nustatė, kad Pirkimo dokumentų 14.8 punkte nustatytame kvalifikacijos reikalavime tinkamai įvykdyta sutartis nebūtinai turėjo būti siejama su gyvenamųjų pastatų grupe, pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pareiškėjas su tokiais atsakovo argumentais nesutiko ir teigė, kad Pirkimo dokumentų 14.8 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui būti įvykdžius panašią sutartį gyvenamosios paskirties pastatuose nepažeidžia nurodytų VPĮ nuostatų, bet, priešingai – atitinka pirkimo objektą, yra pagrįstas ir nėra perteklinis.

8. Teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ (pirkimams, atsižvelgus į jų paskelbimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d., nuostatos). Teismas apžvelgė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Teismas pabrėžė, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.

9. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas pažymėjo, kad konkrečiai nėra nurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui).

10. Teismas pritarė Sprendime padarytoms išvadoms, kad pareiškėjo reikalavimas turėti patirties būtent gyvenamųjų pastatų statyboje ar rekonstravime yra perteklinis ir ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Tokio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą pareiškėjas grindžia subjektyviais argumentais, o ne įtikinamais objektyviais įrodymais, kurių pareiškėjas nepateikė ir teismui paprašius pateikti paaiškinimus, kurios sutarties sąlygos lemia kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą.

11. Teismas nurodė, kad argumentas, jog gyvenamosios paskirties pastatai skiriasi nuo negyvenamosios paskirties pastatų yra nekankamai motyvuotas, abstraktaus pobūdžio ir nepagrindžiantis, kodėl konkrečioje situacijoje nepakako patirties mokyklų, ligoninių statyboje / rekonstrukcijose ir pan. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pirkimo dokumentų 11 punkte buvo nurodyta, jog pagrindiniai darbai, kuriuos turi atlikti pats tiekėjas: bendrieji statybos darbai – žemės darbai, pagrindų suformavimas (pagal STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“), kas parodo, jog pareiškėjui buvo svarbiausia statybos sklypo reljefo sutvarkymo darbai, tačiau ne gyvenamojo pastato pastatymas, kuris pagal sutartį galėjo būti perduotas subtiekėjams, subrangovams, subteikėjams atlikti. Teismas taip pat akcentavo, kad 2014 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-34 patvirtintame Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos apraše prie kvalifikacijos reikalavimų taip pat nurodoma alternatyviai (gyvenamosios ir (ar) negyvenamosios paskirties pastatai).

12. Teismas nurodė, kad CVPA Sprendime pagrindė priimtą išvadą, jog pareiškėjo keliamas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams yra perteklinis ir ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, nustatė nepagrįstą reikalavimą tiekėjams, todėl tuo apribojo kitų tiekėjų, turinčių patirtį statant naują, rekonstruojant remontuojant ar griaunant negyvenamosios paskirties pastatų, dalyvavimą Pirkime. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus bei VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad CPVA Sprendimu nenustatė jokių nepagrįstų išlaidų, dėl pareiškėjo pažeidimų nebuvo padaryta finansinio poveikio nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos biudžetui, todėl CPVA ginčijamu Sprendimu privalėjo laikytis PAFT 315 punkto reikalavimo ir pažeidimo nenustatyti, teismas pažymėjo, kad CPVA pažeidimų tyrimus privalo atlikti PAFT nustatyta tvarka. Apžvelgęs PAFT nuostatas (297 p.) ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, teismas konstatavo, kad, norint konstatuoti pažeidimą, turi būti nustatyti trys požymiai: a) Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimas; b) kilęs dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo; c) nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.

14. Teismas pažymėjo, kad Sprendime atsakovas nurodė, jog pareiškėjas pažeidė ne tik VPĮ 32 straipsnio nuostatas, bet ir VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus pamatinius viešųjų pirkimų principus, t. y. aiškiai įvardintas teisės aktas, kurio privalu laikytis vykdant Pirkimą ir kuris buvo pažeistas. Sprendimas nustatytas dėl Projekto vykdytojo (ekonominės veiklos vykdytojas) veiksmų –rengdamas Pirkimo sąlygas nustatė Ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą, kuris buvo neproporcingas Pirkimo objektui, be to, Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į 2013 m. Gairių 2.1 lentelės 10 punktą dėl atrankos kriterijų nesusijusių su sutarties dalyku arba jam neproporcingų, taikoma 5 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės (466 925,50 Eur) finansinė korekcija, dėl kurios klaida projekte yra 23 346,28 Eur, tai reiškia, kad yra netinkamų (nepagrįstų) išlaidų, kurias įtraukus į ES biudžetą, buvo padaryta žala.

15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad visi Reglamento 1303/2013 2 straipsnyje įtvirtinti pažeidimo sąvokos požymiai Sprendime buvo nustatyti, todėl Sprendimu nustatytas pažeidimas atitinka Reglamento1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintą pažeidimo sąvoką. Prieš registruojant įtarimą ir vertinant, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nustatytų Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje, vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti išlaidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti išlaidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali būti. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad CPVA Sprendimu privalėjo laikytis PAFT 315 punkto reikalavimo ir pažeidimo nenustatyti.

16. Teismas nurodė, kad turėjo būti remiamasi pirkimo metu galiojusiomis 2013 m. Gairėmis, tačiau pažymėjo, kad CPVA taikyta sankcija atitinka 2013 m. Gairių reikalavimus, todėl nenustatė esminio procedūrinio pažeidimo.

17. Įvertinęs VAĮ 8 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad Sprendimai yra aiškūs, išsamūs, juose nurodyti teisiniai ir faktiniai Sprendimų motyvai, jie atitinka VAĮ reikalavimus, todėl jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

18. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, padarė išvadą, kad CPVA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

20. Pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ nuostatomis (32 str. 1 d. ir 2 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Rekomendacijomis (20 p., 20.1 p.), teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. AD1-355 patvirtintoje statinio projektavimo užduotyje nurodytas perkamas objektas ir kokius specialiuosius reikalavimus toks objektas turi atitikti, t. y. perkami saugios nakvynės modulių projektavimas ir rangos darbai; statinio naudojimo paskirtis: gyvenamieji pastatai; statinių pogrupis: gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai. Šios paskirties pastatams išduotas ir statybą leidžiantis dokumentas, tokie pastatai įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Projektą tikrinančios ir statybą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos dėl pastatų paskirties pastabų nepateikė, statybą leidžiantis dokumentas nėra panaikintas, Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti, todėl galiojantys.

21. Pareiškėjas nurodo, kad Apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugų teikimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-234, detalizuojamas apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugų teikimas, pateikiami reikalavimai gyvenamosioms patalpoms, jų išplanavimui. Įvertinus nurodytų rekomendacijų turinį, akivaizdu, kad saugios nakvynės modulių paskirtis, kuomet juose teikiamos apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugos, atitinka gyvenamųjų (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatų paskirtį. Būtent gyvenamoji patalpų paskirtis yra artimiausia vykdomai funkcijai ir patalpų naudojimui pagal paskirtį, todėl ir buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti patirties gyvenamųjų pastatų statyboje.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet CPVA, pripažinusi pirkimo rezultatus ir finansavimo sutarties tikslus pasiektais, kvestionuoja pirkimo objekto, kaip statinio, paskirtį, tačiau šis argumentas yra nepriimtinas ir nepagrįstas.

23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, teigdamas, jog reikalavimas tiekėjui turėti patirties būtent gyvenamųjų pastatų statyboje ar rekonstravime yra neproporcingas, neginčijo kito kvalifikacinio reikalavimo – teisės verstis statybos veikla (statinių grupė – gyvenamieji pastatai). Šių tarpusavyje susijusių ir vienas kitą papildančių kvalifikacinių reikalavimų selektyvus ginčijamas tik patvirtina Sprendimo nepagrįstumą.

24. Pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 24 straipsnio 5 dalimi, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad „Pirkimų dokumentų 11 punkte buvo nurodyta, jog pagrindiniai darbai, kuriuos turi atlikti pats tiekėjas: bendrieji statybos darbai – žemės darbai, pagrindų suformavimas (pagal STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“), kas, teismo vertinimu, parodo, jog pareiškėjui buvo svarbiausia statybos sklypo reljefo sutvarkymo darbai, tačiau ne gyvenamojo pastato pastatymas, kuris pagal sutartį galėjo būti perduotas subtiekėjams, subrangovams, subteikėjams atlikti“. Pareiškėjas teigia, kad nurodyta įstatymo nuostata (VPĮ 24 str. 5 d.) reikalavo nurodyti pagrindinius darbus, kuriuos privalo atlikti pats tiekėjas. Dėl šios priežasties buvo nustatyti minimalūs pagrindiniai darbai – žemės darbai. Minėtoje įstatymo nuostatoje taip pat nurodyta, jog pagrindinių darbų, kuriuos turi atlikti pats tiekėjas, nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo, t. y. tiekėjas yra atsakingas už visos sutarties vykdymą, net jeigu yra pasitelkiami subrangovai, t. y. pareiškėjas turėjo pareigą įsitikinti ar tiekėjas, kuris yra atsakingas už visos sutarties vykdymą kaip tai numatyta įstatyme, turi patirties susijusios su pirkimo objektu.

25. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl teismo argumento, kuriuo teismas grindė ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo nustatymo nepagrįstumą (Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostata: „<...>prie kvalifikacijos reikalavimų taip pat nurodoma alternatyviai (gyvenamosios ir (ar) negyvenamosios paskirties pastatai)“), nurodo, kad teismas nepateikė nuorodos į konkrečią teisės akto nuostatą, todėl pareiškėjas mano, jog teismas vadovavosi minėto tvarkos aprašo 3 priedo 3 punkto 8 eilutėje nurodytu kvalifikaciniu reikalavimu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad toks kvalifikacinis reikalavimas skirtas ne patirties nustatymui, kaip yra ginčo atveju, tačiau teisės verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, nustatymui, o šio kvalifikacinio reikalavimo atsakovas Sprendime neginčijo.

26. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino argumento, jog CPVA Sprendime privalėjo laikytis PAFT 315 punkto reikalavimo ir pažeidimo nenustatyti.

27. Pareiškėjas akcentuoja, kad, vertinant pirmosios instancijos teismo argumentacijos turinį, akivaizdu, jog, net ir pripažinus VPĮ nuostatų pažeidimą, finansinio poveikio Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui negalėjo būti padaryta, kadangi teikėjų konkurencija buvo užtikrinta. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad konkurencija nėra užtikrinama ir tuo padaromas finansinis poveikis Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui.

28. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas pažymi, kad visi pirkimuose nustatyti reikalavimai ir sąlygos susiaurina visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai, būtent dėl to kiekviena perkančioji organizacija privalo nustatyti tokių kriterijų tikslingumą ir pagrįstumą kiekvieno viešojo pirkimo atveju. Kita vertus, šie kriterijai skirti perkančiajai organizacijai įsigyti reikiamą prekę ir įsitikinti, kad būsimasis viešojo pirkimo sutarties kontrahentas patikimas, pajėgus laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl atsiranda poreikis kiekvienu atveju nustatyti ir įvertinti kiekvieno ribojimo, t. y. kiekvienos pirkimo sąlygos bei reikalavimo ir jais siekiamo tikslo pusiausvyrą.

30. Atsakovas teigia, kad, vadovaujantis teismų praktika ir perkančiosios organizacijos pareigų derinimo su teisėmis prievole, kurią pareiškėjas pateikia apeliaciniame skunde, darytina išvada, kad pats pareiškėjas suvokia, jog Pirkimo sąlygos turi užtikrinti konkurenciją ir būti proporcingos Projekto vykdytojo siekiamam tikslui, tačiau neteisingai interpretuoja šias nuostatas ir jų derinimą su esminiais viešųjų pirkimų principais, nepritaikydamas arba siekdamas išvengti jų pritaikymo savo atliktame Pirkime.

31. Atsakovas pabrėžia, kad iš paties pareiškėjo pateikto tiekėjo patirties kriterijaus aprašymo matyti, kad ginčo reikalavimas yra susijęs su panašios, o ne identiškos sutarties įgyvendinimu. Atsakovas akcentuoja, kad panašia sutartimi laikytina sutartis, kurios dalykas yra panašus, bet ne identiškas Pirkimo objektui, priešingu atveju yra pernelyg susiaurinamas sutarties dalykas.

32. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo išvada, jog atsakovas, teigdamas esant neproporcingu reikalavimą tiekėjui turėti patirties būtent gyvenamųjų pastatų statyboje ar rekonstravime, neginčijo kito kvalifikacinio reikalavimo – teisės verstis statybos veikla (statinių grupė – gyvenamieji pastatai). Šių susijusių ir vienas kitą papildančių kvalifikacinių reikalavimų selektyvus ginčijamas tik patvirtina Sprendimo nepagrįstumą, yra klaidinanti. Atsakovas paaiškina, kad „teisė verstis veikla“ ir „tiekėjo patirtis“ yra skirtingi reikalavimai pagrindžiantys skirtingus faktus. Įvertinus tai, kad Pirkimo dokumentuose (tarp jų ir pareiškėjo nurodytame statybos leidime) nurodytas Pirkimo objektas buvo darbai, susiję su gyvenamosios paskirties pastato statyba, atsakovas sutinka, kad tiekėjai turi turėti teisę verstis veikla būtent gyvenamosios paskirties pastatuose, tačiau pažymi, kad statyba – veikla, kurios tikslas pastatyti statinį ir statybos darbai savo esme yra tapatūs bet kokios paskirties pastatuose, todėl tiekėjo patirtis, įgyta vykdant statybos darbus tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties pastatuose, įrodo tą pačią esminę statybos darbų patirtį. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų (akivaizdu, jog toks kvalifikacinis reikalavimas (tiekėjas turi teisę Lietuvos Respublikoje atlikti statinio statybos darbus, statinių kategorija: ypatingi, neypatingi statiniai, statinių kategorija: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai) skirtas ne patirties nustatymui, kaip yra ginčo atveju, tačiau teisės verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, nustatymui) matyti, kad pareiškėjas pats supranta šių dviejų reikalavimų skirtumus ir skirtingus faktus, kuriuos reikalavimai pagrindžia.

33. Atsakovas nurodo, kad nekvestionuoja Pirkimo objekto, tačiau, įvertinęs teisės aktų nuostatas, laikosi pozicijos, kad Pirkimo objektas priskirtinas negyvenamųjų pastatų statybai ir nepaisant to, pažeidimo tyrimo metu vertino, kad statybos leidime, kuris yra išduotas paties pareiškėjo, yra tinkamai nurodyta statinio paskirtis (gyvenamieji pastatai).

34. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas, nustatydamas ginčo kvalifikacijos reikalavimą, nepritaikė jo Pirkimo objektui, o tiekėjų kvalifikacija būtų galėjęs įsitikinti ir mažiau varžančiomis priemonėmis – nesusiaurindamas reikalaujamos įvykdytos panašios sutarties dalyko iki gyvenamųjų pastatų paskirties, o suteikdamas galimybę savo patirtį įrodyti ir negyvenamosios paskirties pastatų statyboje.

35. Atsakovas laikosi pozicijos, kad, sistemiškai vertinant viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir išskiriant teisės normas, apibrėžiančias reikalavimus, keliamus tiekėjų kvalifikacijai, darytina išvada, jog pastarųjų tikslas – padėti perkančiajai organizacijai įsitikinti, ar kandidatas arba dalyvis pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Siekdama įgyvendinti šią pareigą, perkančioji organizacija privalo nustatyti tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus – tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus. Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti kvalifikacijos reikalavimus yra neatsiejamai susijusi su perkančiosios organizacijos pareigomis nustatyti susijusius, pagrįstus ir proporcingus pirkimo objektui, tikslius, aiškius ir neribojančius tiekėjų konkurencijos kvalifikacijos reikalavimus.

36. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagrindinis / esminis – reiškia svarbiausias, pamatinis, todėl faktas, jog Projekto vykdytojas kaip esmines užduotis, t. y. pagrindinius darbus Pirkimo dokumentuose nurodė žemės darbus (o konkrečiai – sklypo reljefo sutvarkymą), bet ne paties pastato statybos darbus, parodo, jog Projekto vykdytojui svarbiausi ir pamatiniai darbai Pirkimu buvo žemės darbai ir svarbiausia buvo įsitikinti tiekėjo patirtimi ir gebėjimais atlikti būtent žemės darbus. Taigi, esminių užduočių nustatymas Pirkimo dokumentuose nekeičia tiekėjo atsakomybės dėl sutarties vykdymo, bet parodo, kokie darbai Projekto vykdytojo laikomi svarbiausiais konkrečiame Pirkime.

37. Atsakovas, vadovaudamasis Reglamento 2 straipsnio 36 dalimi, 2019 m. Gairių nuostatomis (2 skirsnis, 1.1 skyriaus 3 pastraipa, 2 skyrius, 2.1 lentelės 11 punktas), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, teigia, kad atmestinas pareiškėjo teiginys, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog esant minėtoms sąlygoms konkurencija nėra užtikrinama, nes būtent į konkurencijos užtikrinimą ir atsižvelgė atsakovas, taikydamas atitinkamą finansinę korekciją.

38. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nei pažeidimo tyrimo metu, nei kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Sprendimu nustatyto pažeidimo, o visi pareiškėjo teiginiai, pateikti skunde, yra tik hipotetiniai, niekuo neparemti, todėl turi būti atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 2020-SF/2-459 „Grąžintinos lėšos“ ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 2020-SF/2-460 „Grąžintinos lėšos” teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijami CPVA sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjos skundą atmetė.

41. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismas teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nors ir nesutinka su dalimi teismo išvadų, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, kurių turinys apibendrintas Sprendime, tiek pažeidimo tyrimas pradėtas, tiek Sprendimas priimtas, visų pirma vadovaujantis pagal Statinių klasifikavimo STR nuostatas padaryta išvada, kad nakvynės namai nėra gyvenamosios paskirties pastatai, skirti nuolatos gyventi žmonėms.

42. Tačiau teisėjų atkreipia dėmesį, kad tokia išvada padaryta taikant teisės normas, kurios Pirkimo metu negaliojo: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d.

43. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – Reglamentas), be kita ko, nustatė: pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus; negyvenamuosius pastatus; pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą. Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus (Reglamento 5.1-51.2 p.); gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai; gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai – skirti gyventi dviem šeimoms; gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau; gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.) (Reglamento 6-6.4 p.)

44. Taigi, įvertinus planuotų statyti patalpų paskirtį, išvada, kad nakvynės namai nėra gyvenamosios paskirties pastatai, skirti nuolatos gyventi žmonėms, nėra pagrįsta, nes kaip minėta, tokioms patalpoms priskiriami bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, į kuriuos nakvynės namai savo paskirtimi labiau panašesni nei į trumpalaikio apgyvendinimo pastatus (viešbučiai, moteliai ir svečių namai) (Reglamento 7.1 p.) ar į pastatus skirtus poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai) (Reglamento 7.13 p.).

45. Tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina ginčijamą Sprendimą esant neteisėtu, kadangi, kaip iš esmės pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, pirkimų dokumentuose nustatęs, kad pagrindiniai darbai, kuriuos turi atlikti pats tiekėjas, yra bendrieji statybos darbai – žemės darbai, pagrindų suformavimas (pagal STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“), nepagrindė kvalifikacijos reikalavimo tiekėjams – turi būti įvykdęs ar vykdo bent 1 ypatingo statinio ir (ar) neypatingo statinio (statinių grupė – gyvenamieji pastatai) statybos ir (ar) rekonstravimo darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 0,7 tiekėjo pasiūlymo darbų vertės – proporcingumo, t. y . sprendimo išskirti tiekėjo patirtį statinių grupės – gyvenamieji pastatai – statyboje: įvertinus, kad darbai, kuriuos turi atlikti pats tiekėjas, yra būtini statant tiek gyvenamus pastatus, tiek ir negyvenamus pastatus, o kitiems darbams atlikti galėjo būti pasitelkiami subrangovai, nėra jokių pagrįstų argumentų išskirti tiekėjo patirtį gyvenamųjų pastatų statyboje. Taip pat teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad nėra motyvuota, kodėl konkrečioje situacijoje nepakako tiekėjo patirties mokyklų, ligoninių, o juo labiau – viešbučių, nakvynės namų ir pan. – statyboje / rekonstrukcijose.

46. Teismų praktikoje, susijusioje su Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies (Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis) ir 2 dalies (Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis.

Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą) nuostatų taikymu, aiškinama, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko) tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

47. Kadangi aptartų argumentų, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka konstatuoti atsakovą pagrindus, kad pareiškėjo tiekėjams Pirkimo objektui nustatytas kvalifikacinis reikalavimas – patirtis gyvenamųjų namų statyboje – nėra proporcingas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl kitų CPVA ir pirmosios instancijos sprendimo motyvų šiuo aspektu nėra reikšmingi.

48. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas atsakovo sprendimo taikyti finansinę korekciją pagrįstumas, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose pažymima, jog vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; kt.).

49. Nagrinėjamu atveju, nesant pagrindo nesutikti su atsakovo Sprendimu, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus bei VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nėra pagrindo nesutikti Sprendimu taikyti finansinę korekciją, dėl kurios dydis iš esmės ir nėra ginčijamas.

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismas sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan